Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Historia e Shqiptarėve > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

Temė e mbyllur
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 09-01-2012, 17:29   #41
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 14 )



Pėrmbajtja

- „Rendi demokratik“ i Rugovės nėn pushtimin klasik!

- Rugova me ēdo kusht kėrkonte mbajtjen e zgjedhjeve!

- Cili ishte mesazhi i Ibrahim Rugovės drejtuar popullit pėr zgjedhjet e 22 marsit 1998?!

- A kishin “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore” zgjedhjet e 22 marsit?!

- Kush ishte kryetar i Komisionit Qendror tė zgjedhjeve tė 22 marsit 1998?!

- Kush mori pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit 1998? Lista e kandidatėve;

- Ēka shkruajti QIK-u pėr bojkotuesit e zgjedhjeve tė 22 marsit 1998?!

- Fitorja gati qind pėr qind e Ibrahim Rugovės nė zgjedhjet e 22 marsit!



* * *



Loja e Ibrahim Rugovės me zgjedhje tė „lira e demokratike”nėn pushtimin e regjimit

tė Millosheviqit!



Shkruan: Sheradin BERISHA / 03. 06. 2008



„Rendi demokratik“ i Rugovės nėn pushtimin klasik!



Dihet mirėfilli se, mė 24 maj 1992 nė Kosovė u mbajtėn pėr herė tė parė tė ashtuquajturat “zgjedhjet parlamentare dhe presidenciale“, ku u zgjodhėn 130 deputet pėr Parlamentin e Kosovės, ndėrsa Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova u zgjodhė kryetar i Republikės sė Kosovės. Parlamenti i dalė nga kėto zgjedhje nuk u konstituua asnjėherė, ndonėse ėshtė bėrė njė pėrpjekje pas disa javėsh, qė tė mblidhet Kuvendi nė Medresen “Alaudin” nė Prishtinė. Nė tė vėrtet ka pasur zėra nga radhėt e deputetėve tė Partisė Parlamentare tė Kosovės pėr ta konstituuar Kuvendin, por kryetari Ibrahim Rugova i ka mbytur kėto zėra tė arsyeshėm. Rugova gjatė gjithė kohės, nė mėnyrė konstante ka mbajtur qėndrim oportunist pėr kėtė ēėshtje, duke u arsyetuar se Parlamenti po e bėn punėn e vet, pėrmes komisioneve parlamentare! Pėr mė tepėr ky „president“ i zgjedhur nga vota e „lirė“ e shqiptarėve, shpeshherė pėr tė arsyetuar mos konstituimin e Kuvendit tė Kosovės, nė konferencat e xhumave me gazetarė, pėrsėriste slloganin: “Kuvendi nuk po konstituohet, sepse nė Kosovė gjendja e sigurisė ėshtė e keqe,…. prandaj kemi krijuar njė rend demokratik, dhe nuk dėshirojmė qė situata tė dalė jashtė kontrollit.“!



- A ishte real dhe i qėndrueshėm ky arsyetim i Ibrahim Rugovės?!

- Gjithėsesi jo!

- Sepse, Ibrahim Rugova, vetėm njė ditė pas mbajtjes sė zgjedhjeve, ato zgjedhje i kishte cilėsuar si “zgjedhje tė lira dhe demokratike”, pėrkundėr faktit, qė Kosova ishte vėn nėn pushtimin klasik nga regjimi fashist i Sllobodan Millosheviqit?!



· Foto: “Presidenti” Ibrahim Rugova: 1 - 2 - 3



Nė fillim tė majit 1998, gjatė njė vizite qė i bėra Mr.Ukshin Hotit nė Krushė tė Madhe, pata zhvilluar njė bisedė tė gjatė me te, tė cilėn mė pastaj e botova nė revistėn “Gurra” Nr. 2 viti I, Maj 1992, faqe 7 - 9.



Nė pyetjen time: “LDK-ja ka paralajmėruar se deri nė fund tė majit do tė organizohen zgjedhjet e lira nė Kosovė. A do tė jenė tė suksesshme kėto zgjedhje? Mr.Ukshin Hoti, pėrgjigjet (citoi): ”Varet nga pėrmbajtja e tyre, rezultati dhe nga ajo se ēka dėshirohet tė arrihet me to. Nė qoftė se synohet rregullimi i ēėshtjeve tė brendshme ende tė parregulluara nė favor tė Republikės, nė mėnyrė tė sinqertė, atėherė mund tė kenė sukses. Por, nėse synohet avancimi i interesave partikulare tė grupeve brenda partive apo partive nė llogari tė partive tjera, atėherė s“do tė arrihet asgjė.” Zhvillimet e mėvonshme nė arealin politik tė Kosovės, nė krye me Ibrahim Rugovėn, dėshmuan se Baci Ukė kishte tė drejt.



Nė prag tė pėrfundimit tė mandatit tė kėtij Kuvendi tė pambledhur asnjėherė, kishte edhe ide tjera, veēanėrisht nga Partia Parlamentare e Kosovės. PPK vazhdimisht ka insistuar nė konstituimin e Parlamentit, nė mėnyrė qė tė ndėrpritet improvizimi i politikės shqiptare; tė ndėrpritet politika fisnore e vendosjes nė grupacione, klane, apo edhe parti nė emėr tė Kosovės e tė popullit; kjo parti ka insistuar qė tė krijohet institucioni qė do ta baraspeshonte forcėn e partive politike nė Kosovė, dhe ky institucion do tė ishte garanti mė i mirė i unitetit tė politikės shqiptare, me faktin se kėtu do tė krijohej ajo qė quhet “politikė zyrtare e Kosovės“, pavarėsisht nga dallimet partiake a klanore.



PPK, madje jo vetėm qė ka insistuar, por ka pranuar dy herė ta marrė pėrgjegjėsinė edhe pėr konstituimin e Parlamentit:

- nė vitin 1996, pėr kėtė qėllim deputetėt e PPK-sė i kanė shkruar njė letėr Ibrahim Rugovės, dhe

- mė 1997, kanė pėrgatitur njė peticion me 57 nėnshkrime tė deputetėve (kryesisht tė nėnshkruar nga ish-tė burgosurit politikė edhe nga radhėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės) pėr thirrjen e mbledhjes konstituive tė Parlamentit.



Por, ēka ndodhi?

Njėshi i “institucioneve”, i ashtuquajturi “president” i Republikės sė Kosovės - Ibrahim Rugova, pėr t“i mbrojtur interesat “partikulare tė grupit tė tij brenda partisė” - siē ka vlerėsuar Mr.Ukshin Hoti, i sfidoi tė gjitha kėto nisma e pėrpjekje tė deputetėve.



Pėr ta mbajtur rrejshėm frymėn institucionale, apo thėnė mė qartė, pėr tė manipuluar me popullin Shqiptar, se gjoja kemi institucione shtetėrore, Ibrahim Rugova, (nė vitet 1996/97) tashmė me mandat tė skaduar tė presidentit, pa u konsultuar me partitė tjera parlamentare i shtynė dy herė zgjedhjet dhe dy herė tė tjera ua zgjatė mandatet (nė maj e dhjetor 1997) kuvendarėve tė pa kuvend tė Republikės sė Kosovės, dhe pėrfundimisht mė 23 dhjetor 1997 i shpallė zgjedhjet e reja ”parlamentare dhe presidenciale” pėr datėn 22 mars 1998.



Pėrse ky njeri diletant nė politik, shpallė zgjedhje tė reja, pa u mbledhur asnjėherė Parlamenti, i dalė nga zgjedhjet e 24 majit 1998? Nėse 130 deputetė tė pėrbėrjes ekzistuese s“kanė mundur tė konstituojnė Parlamentin, pse do tė mund ta bėjnė kėtė punė 130 deputetė tė rinj…?!



Kjo duket tė jetė shumė e qartė!

Ibrahim Rugova nuk kishte pėr qėllim ndėrtimin dhe forcimin e institucioneve tė mirėfillta shtetėrore, thjesht ai synonte legjitimimin e mandatit tė tij si “president” i Republikės sė Kosovės, pėrmes improvizimit tė kėtyre “institucioneve” nė emėr tė “votės sė lirė” tė shqiptarėve me zgjedhje gjithashtu tė improvizuara, sepse s“mund tė kishte zgjedhje tė lira e demokratike, nėn pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia!!!



Rugova me ēdo kusht kėrkonte mbajtjen e zgjedhjeve!



Dalja publikisht e Ushtrisė Ēlirimitare tė Kosovės mė 28 Nėntor 1997 nė Llaushė tė Drenicės (me rastin e varrimit tė mėsuesit Halit Geci) ka bėrė kthesė historike nė vetėdijsimin e popullit, nė kuptimin, se UĒK-ja ekziston dhe si e tillė nuk ishte krijesė e “shėrbimeve sekrete serbe”,… siē e ka cilėsuar shumė herė “presidenti historik” Ibrahim Rugova. Pra, ndodhi vetėdijsimi nė popull, por jo edhe te “institucionet e Republikės sė Kosovės” qė drejtoheshin nga ky njeri i papėrgjegjshėm.



Pas daljes publike tė UĒK-sė, nė fillim tė vitit 1998 Millosheviqi intensifikojė operacionet policore-ushtarake kundėr UĒK-sė. Mė 22 janar 1998 ndodhi sulmi i parė i forcave serbe nė familjen e Shaban Jasharit nė Prekaz, ndėrsa njė muaj mė vonė, pikėrisht mė 28 shkurt, forcat policore - ushtarake serbe sulmojnė fshatrat Qirez dhe Likoshan tė Drenicės, me ē“rast u vranė e u masakruan barbarisht dhjetra shqiptarė ta pafajshėm, nė mesin e tė cilėve kishte fėmijė, pleq dhe gra shtatzėna, siē ishte rasti me gruan Rukie Nebihu. Vetėm njė javė mė vonė nga kjo masakėr mizore, saktėsisht mė 5, 6 e 7 mars 1998, forcat militare e paramilitare serbe me gjithė arsenalin ushtarak (tanke, topa, mitralozė tė rėndė etj) rrethuan Prekazin dhe sulmuan pėr herė tė dytė familjen e komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari, dhe gjatė kėtyre tri ditėve (sa zgjatėn luftimet), barbarėt serbė, nė format mė mizore vranė e masakruan rreth 50 anėtarė tė familjes Jashari.



· Foto: Lexoni e shikoni masakrat e regjimit fashist tė Millosheviqit, nė Prekaz, Likoshan, Ēirez etj

· Dokument: Lista e e Shqiptarėve tė vrarė e tė masakruar nga barbarėt serbė nė periudhėn Janar – nėntor 1998!



Nė kėto rrethana lufte, Partia Parlamentare e Kosovės nė krye me Adem Demaēin, kėrkojė nga institucionet e Kosovės qė drejtoheshin nga Ibrahim Rugova, qė tė mos i shikojnė kėto ngjarje me indiferentizėm mohues, por tė unifikojnė faktorin politikė Shqiptar, pėr tė pėrballuar kėtė situatė tė jashtėzakonshme. Me kėtė rast PPK dhe disa parti tė tjera, pėr shkak tė gjendjes sė jashtėzakonshme, kėrkuan qė zgjedhjet e caktuara pėr 22 mars 1998 tė anulohen dhe tė shtyhen pėr mė vonė. “Presidenti” Ibrahim Rugova, nė vend se ta shqyrtojė kėtė kėrkesė tė arsyeshme dhe t“i ēaset punės pėr unifikimin e faktorit politik e ushtarak shqiptarė, ai bėri tė kundėrtėn. Pa i pėrfillur partitė tjera e vazhdoi fushatėn parazgjedhore, sikur nė Kosovė tė mos ketė ndodhur asgjė e jashtėzakonshme.



Pra, Ibrahim Rugova, edhe nė kėtė situate tė rėndė, nėpėr tė cilėn po kalonte Kosova dhe populli shqiptar, me ēdo kusht kėrkonte mbajtjen e zgjedhjeve, pėr t“u rimandatuar si “president”, dhe kėshtu, nė vend se ta nxirrte popullin nga amullia, e futi atė edhe me tepėr nė mjegull.



Nė kohėn kur akoma kufomat e masakruara tė familjes legjendare Jashari ishin pa u varrosur, nė kohėn kur mblidheshin para pėr tė blerė arkivole pėr burrat, gratė, pleqtė dhe fėmijėt e masakruar, mė 5, 6 e 7 mars, nga forcat kriminale tė Millosheviqit, nė kohėn kur fshatrat e Drenicės dhe tė Dukagjinit mbaheshin tė rrethuar nga njėsitė kriminale serbe, LDK-ja me partitė satelite tė saj, pa u penguar seriozisht nga regjimi pushtues serb, bėnin fushatė parazgjedhore. Ndėrkaq, Partia Parlamentare e Kosovės, sė bashku me UNIKOMB-in, PSDK-nė (krahu i Luljeta Pulės - Beqirit), Partia Liberale Shqiptare, Kėshilli Koordinues i degėve tė LDK-sė nė Prishtinė, Unioni i Pavarur i Studentėve tė UP-sė, Shoqata e tė Burgosurve Politikė, Forumi i Intelektualėve Shqiptarė etj., vendosėn qė t“i bojkotojnė kėto zgjedhje.



Njė javė para mbajtjes sė zgjedhjeve edhe Shtabi Kryesor i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėrmes komunikatės nr. 46, u shpreh kundėr kėtyre zgjedhjeve, duke i ftuar partitė politike qė zgjedhjet e 22 marsit tė anuloheshin, ndėrsa ftoi popullin t“i bojkotonte ato.



Cili ishte mesazhi i Ibrahim Rugovės drejtuar popullit pėr

zgjedhjet e 22 marsit 1998?!



Nė vazhdėn e fushatės parazgjedhore, tė enjten mė 19 mars 1998, Ibrahim Rugova i bėri apel popullit tė dalin masovikisht nė zgjedhjet parlamentare e presidenciale mė 22 mars. Nė apelin e Ibrahim Rugovės thuhet:



Zonja dhe zotėrinj,

Qytetarė tė nderuar tė Republikės sė Kosovės. Zgjedhjet Parlamentare dhe presidenciale tė 22 marsit nė Republikėn e Kosovės janė me rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore. Me kėto zgjedhje mbahet dhe forcohet rendi demokratik nė Kosovė, duke u afirmuar vota e lirė e qytetarėve. Me kėto zgjedhje forcohet legjitimiteti i udhėheqjes dhe institucioneve tė Kosovės, krijohen mundėsi mė tė mėdha tė ndėrtimit tė shoqėrisė dhe tė shtetit civil.

Me kėto zgjedhje forcohen mė shumė lidhjet e Kosovės me miqtė e saj tė shumtė nė botė, sidomos me SHBA-tė dhe Bashkimin Evropian.

Kėto zgjedhje kanė pėrkrahje ndėrkombėtare, sidomos tė SHBA-ve, tė BE-sė, tė vendeve tė tjera evropiane, tė OKB-sė, tė OSBE-sė dhe tė shumė institucioneve dhe asociacioneve ndėrkombėtare.

Nė cilėsinė e Kryetarit tė Republikės sė Kosovės, ftoj tė gjithė qytetarėt qė tė dalin nė votime. Nga institucionet republikane e lokale kėrkoj tė bėhen pėrgatitjet e duhura pėr realizimin me sukses tė zgjedhjeve tė 22 marsit.

I ftojė qytetarėt tė votojnė pėr kandidatėt parlamentarė e presidencial tė subjekteve politike qė marrin pjesė nė zgjedhje, sidomos tė LDK-sė, dhe tė partive tjera qė kanė punuar nė ndėrtimin e shtetit tė Kosovės dhe pavarėsisė sė tij.

Zonja dhe zotėrinj, qytetarė tė nderuar,

Me fat zgjedhjet e dyta parlamentare e presidenciale nė Republikėn e Kosovės dhe presim qė ato kosovarėt t“i mbajnė, siē tha kėto ditė miku amerikan Tallbot, nė dritėn e diellit, tė kėtij simboli tė Zotit, tė njerėzimit e tė popullit tė lirė shqiptar.



Zoti e bekoftė Kosovėn dhe qytetarėt e saj tė qėndrueshėm.



Dr. Ibrahim Rugova, Kryetari i Republikės sė Kosovės

Prishtinė, 19 mars 1998





Mė 19 mars edhe Lidhja Demokratike e Kosovės pėrmes njė kumtese, fton anėtarėsinė e vet dhe mbarė zgjedhėsit nė Republikėn e Kosovės, qė tė dalin nė votimet e 22 marsit pėr zgjedhjen e kryetarit tė Republikės sė Kosovės dhe tė deputetėve pėr Kuvendin republikan. Nė kumtesė LDK-ja, thekson se kėto zgjedhje “kanė vlerėn e njė referendumi pėr pavarėsinė e Republikės sė Kosovės”, ndėrsa “Tė gjithė ata qė pengojnė mbajtjen e kėtyre zgjedhjeve, nga motive tė rivaliteteve ose tė komplekseve grupore a partiake, sikundėr bėn Partia Parlamentare e Kosovės dhe repartet e saj parapolitike, marrin njė barrė tė rėndė tė pėrgjegjėsisė para popullit tė Kosovės.”-thuhet nė kumtesėn e kėsaj partie.



A kishin “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e

shtetėrore” zgjedhjet e 22 marsit?!



Ibrahim Rugova, nė apelin e 19 marsit, duke i ftuar qytetarėt tė dalin nė votime, ua bėn me dije, se kėto zgjedhje kanė “rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore”, sepse kėshtu “forcohet legjitimiteti i udhėheqjes dhe institucioneve tė Kosovės”, se “me kėto zgjedhje mbahet dhe forcohet rendi demokratik nė Kosovė…” dhe se “kėto zgjedhje kanė pėrkrahje ndėrkombėtare…” (!!!)

A ishte kėshu siē ka thėnė Rugova?

Zhvillimet politike (nė vitin 1998) nė Kosovė dhe rreth Kosovės, katėrēipėrisht kanė dėshmuar se kėto zgjedhje nuk e luajtėn rolin historik, kombėtar e shtetėror, as nuk e forcuan legjitimitetin e lidershipit politik e institucional, pėr shkak tė sjelljeve diletante tė Ibrahim Rugovės, pėrkundrazi thelluan pėrēarjen e faktorit shqiptarė dhe si tė tilla prodhuan situata antihistorike, antikombėtare e antishtetėrore. Pėr mė tepėr, s“kishte asnjė mundėsi reale qė tė forcohet rendi i proklamuar demokratik nga Ibrahim Rugova, nė Kosovėn e pėrgjakur nga regjimi pushtues i Millosheviqit. Dhe, pėrfundimisht mėnyra se si i ėshtė ēasur diplomacia ndėrkombėtare zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, ka treguar se, kėto zgjedhje, nuk e kishin pėrkrahjen e “SHBA-ve, tė BE-sė, tė vendeve tė tjera evropiane, tė OKB-sė, tė OSBE-sė dhe tė shumė institucioneve dhe asociacioneve ndėrkombėtare…”, pėr faktin se kėto qendra tė vendosjes ndėrkombėtare( siē do tė ndodhė gjatė mujve tė verės deri nė dhjetor 1998) pėrmes tė ashtuquajturės “diplomaci fluturuese” dhe takimeve tė drejtpėrdrejta Prishtinė - Beograd, pikėrisht pėrmes Ibrahim Rugovės do t“i zhvlerėsojnė, insitucionet e dala nga kėto zgjedhje, me improvizimin e ekipeve tė ndryshme negociatore si, “G15”, “G4” etj.



Kush ishte kryetar i Komisionit Qendror tė zgjedhjeve

tė 22 marsit 1998?!



Kryetar i Komisionit Qendror tė zgjedhjeve presidenciale e parlamentare tė 22 Marsit 1998, ishte caktuar gjykatėsi famėkeq Tadej Rodiqi, i njohur ky pėr gjykimin e qindra intelektualėve shqiptarė, gjatė viteve tė 70-ta deri nė virin 1990. Sipas KQZ, zgjedhjet presidenciale dhe parlamentare tė 22 marsit 1998 do tė zhvillohen nė 29 zona - njėsi zgjedhore, pėr tu zgjedhur presidenti dhe 130 deputetė, 100 prej tė cilėve dalin nė zgjedhje tė drejtpėrdrejta, kurse 30 vendet tjera shpėrndahen sipas proporcionit. Nė kėto zgjedhje, sipas KQZ-sė, morėn pjesė dhjetė parti politike, tre asociacione, Shoqata e Juristėve tė Pavarur, Lėvizja e tė Gjelbėrve e Kosovės dhe Lidhja e Qytetarėve e Kosovės, dhe tre kandidatė tė pavarur pėr deputet, dy nga Deēani dhe njė nga Dragashi.



Tadej Rodiqi si kryetar i KQZ, pėr t“i dhėnė legjitimitet shtetėror zgjedhjeve nė Kosovė, mori vendim qė nė diasporė tė mos mbahen kėto zgjedhje! “Komisioni Republikan e mori kėtė vendim pėr shkak tė pamundėsisė sė organizimit dhe tė mbajtjes sė rregullt tė zgjedhjeve nė diasporė dhe me pėlqimin e degėve tė partive politike nė diasporė”, thuhet nė vendimin e nėnshkruar nga Kryetari i KQZ-sė Tadej Rodiqi. Me kėtė rast Kryetari i Kolegjiumit tė Degėve tė LDK-sė Hafiz Gagica mbėshteti vendimin qė tė mos mbahen zgjedhje nė diasporė, ndėrkohė qė ai u bėri thirrje shqiptarėve nė diasporė tė kthehen nė vendlindje pėr tė dhėnė votėn e vet, pėr tė zgjedhur pėrfaqėsuesit e vet nė Kuvendin e Republikės sė Kosovės dhe Kryetarin e Republikės. (!!!) Ēdo koment ėshėt i tepėrt.



Kush mori pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit 1998?





L I S T A

E PĖRBASHKĖT E KANDIDATĖVE PĖR DEPUTETĖ SIPAS

ZONAVE NĖ NJĖSITĖ ZGJEDHORE



Nr.ren. - emri e mbiemri - Pėrkatėsia partiake – Zona zgjedhore

------------------------------------------------------------------------------



PRISHTINĖ

Njėsia zgjedh. PRISHTINĖ - Zona nr.1

1. Mehmet Reēica PSHDK

2. Behxhet Shala PRK

3. Sabahudin Komoni PNDSH

4. Selim Ismaili PLK

5. Afrim Berisha PNDSHK

6. Adil Pireva LDK



Njėsia zgjedh. - PRISHTINĖ - Zona r.2

1. Veli Bytyqi PSHDK

2. Agim Konjusha PRK

3. Prof.dr.Zekiria Cana PNDSH

4. Dr.Skėnder R.Baca PSDK

5. Ahmet Jahiri PLK

6. Ali Bajgora PNDSHK

7. Mr.Blerim Reka Shoqata e Juristėve tė Kosovės

8. Ismet Beqiri LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.3

1. Frok Kristaj PSHDK

2. Rexhep Abdullahu PNDSH

3. Mustafė Rusinovci PSDK

4. Dr.Hysen Hyseni PRK

5. Behxhet Brajshori LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.4

1. Mustafė Halili PSHDK

2. Baki Statovci PNDSH

3. Iljaz Kurteshi PSDK

4. Skėnder Sopi PLK

5. Besim Dumnica PNDSHK

6. Dr.Bardhyl Ēaushi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Shefki Uka LDK

8. Mr.Ilir Hoxha LGJK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.5

1. Ak.Mark Krasniqi PSHDK

2. Sabrije Prekaj - Gashi PNDSH

3. Ak.Rexhep Ferri PSDK

4. Feti Limani PLK

5. Osman Krasniqi PNDSHK

6. Sali Kelmendi LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.6

1. Prof.dr.Kajmak Gazideda PSHDK

2. Mumin Murturi PNDSH

3. Dr.Sadik Rashiti PSDK

4. Halim Mjeku PLK

5. Bardhyl Nushi PNDSHK

6. Haxhi Kelmendi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Dr.Sali Gashi LDK

8. Dr.Faik Ēitaku LGJK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.7

1. Greta Kaēinari PSHDK

2. Prof.dr.Zenel Kabashi PNDSH

3. Palok Berishaj PSDK

4. Gjergj Dedaj PLK - LDK (koalicion)

5. Prof.dr.Arsim Bajrami Shoqata e Juristėve tė Kosovės



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.8

1. Ing.Abdullah Mehmeti PSHDK

2. Prof.dr.Skėnder Berisha PNDSH

3. Dr.Fehmi Ahmeti PSDK

4. Sejdi Demolli PDK

5. Prof.dr.Riza Smaka Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Prof.dr.Alush Gashi LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.9

1. Marte Palokaj PSHDK

2. Shemsi Perani PNDSH

3. Prof.Ramush Mavriqi PSDK

4. Muharrem Ahmeti PLK

5. Sabedin Prekazi PNDSHK

6. Arsim Janova Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Prof.dr.Esat Dauti LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.10

1. Mr.Kadri Sopi PPSHK

2. Albert Mirėdita PSHDK

3. Feti Grapci PRK

4. Pashk Staka PNDSH

5. Bashkim Bokshi PSDK

6. Hysnije Geci-Demi PLK

7. Zymber Krasniqi PNDSHK

8. Kero Bardhaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

9. Ak.Nexhat Daci LDK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.11

1. Ahmet Pllana PPSHK

2. Sanije Selimi PSHDK

3. Nevruz Musa PNDSH

4. Prof.dr.Agim Hyseni PSDK

5. Mikel Demaj PLK

6. Shpėtim Vokshi PNDSHK

7. Shefki Syla Shoqata e Juristėve tė Kosovės

8. Ak.Fehmi Agani LDK

9. Prof.Bajram Bujupi LGJK



Njėsia zgjedh.-PRISHTINĖ - Zona nr.12

1. Mark Nikaj PSHDK

2. Ali Berisha PRK

3. Nexhip Morina PNDSH

4. Dr.Rexhep Gashi PSDK

5. Halim Osmani PLK

6. Ak.Idriz Ajeti LDK



PRIZREN

Njėsia zgjedh.- PRIZREN - Zona nr.1

1. Bernard T.Oroshi PSHDK

2. Ibish Gashi PNDSH

3. Ndrec Qollaku PLK

4. Urim Ukimeri LDK



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.2

1. Agron Lajēi PNDSH

2. Pashk Radi PLK

3. Raif Kryeziu PNDSHK

4. Shemsedin Horosani LDK

5. Turhan Pishmish Partia Popullore Turke



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.3

1. Tahir Krasniqi PNDSH

2. Viktor Gjera PLK

3. Osman Goranci PNDSHK

4. Dr.Nurishahe Hulaj LDK

5. Zija Kasemlar Partia Popullore Turke



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.4

1. Marjan Domgjoni PSHDK

2. Daver Haskuka PNDSH

3. Zef Noshi PLK

4. Semahate Mashkulli LDK

5. Zijadin Sakman Partia Popullore Turke



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.5

1. Mujė Krasniqi PRK

2. Mark Spaqi PNDSH

3. Metė Shatri LDK



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.6

1. Agim Llugagjiu PRK

2. Rushit Kushaj PNDSH

3. Fadil Kryeziu LDK



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.7

1. David Kqira PSHDK

2. Bekir Kabashi PNDSH

3. Edita Tahiri LDK

3. Dr.Fahredin Hoti LGJK



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.8

1. Kujtim Ēarkaxhiu PNDSH

2. Fatmir Ēollaku PSDK

3. Sylė Hoxha LDK



Njėsia zgjedh.-PRIZREN - Zona nr.9

1. Mr.Mahmut Gėrmizaj PSDK

2. Njazi Ademaj LDK



GJAKOVĖ

Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.1

1. Skėnder Barani PSHDK

2. Dr.Gani Efendia PNDSH

3. Behije Dashi PSDK

4. Lulzim Vokshi PLK

5. Dr.Elhami Goranci PNDSHK

6. Mevlude Saraqi LDK

7. Mr.Zeki Vula LGJK



Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.2

1. Simon Dedaj PSHDK

2. Fatlik Lila PNDSH

3. Xhelal Zherka PSDK

4. Arben Gexha PLK

5. Ahmet Mulliqi PNDSHK

6. Aqif Shehu LDK



Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.3

1. Prof.dr.Ymer Jaka PSHDK

2. Flamur Gojani PNDSH

3. Zejnel Bardhi PSDK

4. Veton G.Vula PLK

5. Gjon Marku PNDSHK

6. Dr.Fehmi Vula LDK

7. Teki Shehu LGJK



Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.4

1. Ndrecė Doda PSHDK

2. Kastriot Buza PNDSH

3. Jusuf Jusufi PSDK

4. Pal Prendi PLK

5. Gjergj Sokoli LDK



Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.5

1. Ing.Zef Morina PSHDK

2. Skėnder Tullumi PNDSH

3. Gazmend Hoxha PSDK

4. Kristė Ndrecaj PLK

5. Besim Muhadri LDK



Njėsia zgjedh.-GJAKOVĖ - Zona nr.6

1. Luz Muēa PSHDK

2. Ardian Gjini PNDSH

3. Valon Vula PSDK

4. Gjon Luli PLK

5. Tomė Hajdari LDK



PEJĖ

Njėsia zgjedh.-PEJĖ - Zona nr.1

1. Fuat Kryeziu PSHDK

2. Mehdi Bajri PSDK

3. Feriz Ferizi PLK

4. Qerim Ujkani PNDSHK

5. Shaban Shala Shoqata e Jurtistėve tė Kosovės

6. Rashit Gorani LDK

7. Muhamet Dreshaj Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh.- PEJĖ - Zona nr.2

1. Anton Gashi PSHDK

2. Zuhdi Myderizi PSDK

3. Mahir Muhaxheri PLK

4. Zamfir Kryeziu PNDSHK

5. Hamijete Miftari Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Hazbije Krasniqi LDK

7. Riza Sapunxhiu Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh.- PEJĖ - Zona nr.3

1. Ali Kryeziu PSHDK

2. Dr.Jahja Dranēolli PSDK

3. Zyhdi Belegu PLK

4. Osman Kollqaku Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Dr.Mahir Morina LDK

6. Mahir Muhaxheri Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.4

1. Lumturije Krasniqi PSHDK

2. Zekė H.Ēeku PSDK

3. Mentor Morina PLK

4. Ali Lajēi LDK



Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.5

1. Halit Mehmeti PSHDK

2. Muhamet Berisha PSDK

3. Qazim Gashi PLK

4. Bekė Lajēi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Agim Bėrdynaj LDK

6. Bekė Zeka Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.6

1. Idriz Qelaj PSHDK

2. Murat Tigani PSDK

3. Kristė Bardheci PLK

4. Ukė Kelmendi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Nezir Gashi LDK

6. Haxhi Arifi Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.7

1. Angjelina Krasniqi PSHDK

2. Qun A.Lajēi PSDK

3. Metė Krasniqi PLK

4. Sadri Qosaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Avdi Kelmendi LDK

6. Bexhet Rushiti Lidhja Qytetare



Njėsia zgjedh. - PEJĖ - Zona nr.8

1. Rrok Berisha PSHDK

2. Dr.Riza Brada PSDK

3. Musė Krasniqi PLK

4. Selim Berisha Shoqata e Juristėve tė Kosovės

5. Numan Baliq PAD - LDK (koalicion)



FERIZAJ

Njėsia zgjedh.- FERIZAJ - Zona nr.1

1. Simon Augustini PSHDK

2. Adem Metushi PNDSH

3. Ismail Hasani PSDK

4. Njazi Ismaili PLK

5. Hasan Abazi LDK



Njėsia zgjedh.- FERIZAJ - Zona nr.2

1. Mr.Qibrije Demiri PSHDK

2. Remzi Goga PNDSH

3. Kaqusha Jashari PSDK

4. Nehat Baftiu PLK

5. Sabri Berisha LDK



Njėsia zgjedh. - FERIZAJ - Zona nr.3

1. Zeqir Syla PSHDK

2. Raif Halimi PNDSH

3. Qamil Bytyqi PSDK

4. Remzi Jashari PLK

5. Adem Salihaj LDK



Njėsia zgjedh. - FERIZAJ - Zona nr.4

1. Sadri Aliu PSHDK

2. Muhamet Kilaj PNDSH

3. Dr.Sylejman Topalli PSDK

4. Bardh Frangu PLK

5. Sylejman Bytyqi LDK



Njėsia zgjedh. - FERIZAJ - Zona nr.5

1. Rizah Reshani PSHDK

2. Shaban Ajvazi PNDSH

3. Halil Ilazi PSDK

4. Fatmir Sylejmani PLK

5. Rrustem Sefedini LDK



GJILAN

Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.1

1. Nexhat Zeqiri PSHDK

2. Hetem Bajrami PNDSH

3. Shaban Myrtaj PSDK

4. Dr.Ilaz Poroshtica PLK

5. Osman Arifi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Xhavit Hajdari LDK



Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.2

1. Mehmet Kurteshi PSHDK - LDK (koalicion)

2. Islam Demiri PNDSH

3. Ibrahim Morina PSDK

4. Dr.Rabit Sadiku PLK

5. Ismet Ukshini Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Prof.Halim Vranoci LGJK



Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.3

1. Kurtesh Devaja PSHDK

2. Agron Alidemi PNDSH

3. Mr.Aliriza Selmani PSDK

4. Salih Salihu PLK

5. Agim Mustafa Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Fehmi Rexhepi LDK

7. Mr.Sabri Tahiri LGJK



Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.4

1. Xhemajl Xhemajli PSHDK

2. Hajrush Krasniqi PNDSH

3. Gjangyle Jashari - Iliazi PSDK

4. Luljeta Sylejmani PLK

5. Esmer Ajeti Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Ibrahim Kadriu LDK

7. Dr.Januz Cana LGJK



Njėsia zgjedh. - GJILAN - Zona nr.5

1. Besim Ahmeti PSHDK

2. Sabit Kurteshi PNDSH

3. Ramadan Myrtaj PSDK

4. Dr.Naser Aliu PLK

5. Vjollca Jonuzi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Mr.Abdyl Hoxha LDK



VUSHTRRI

Njėsia zgjedh.-VUSHTRRI - Zona nr.1

1. Gani Kadriu PSDK

2. Fehmi Zabėrgja PLK

3. Hajzer Krasniqi LDK

4. Salih Gjushinca LGJK



Njėsia zgjedh.-VUSHTRRI - Zona nr.2

1. Qerim Pllana PPSHK

2. Shaban Gėrguri PSDK

3. Sali Surdulli PLK

4. Bajram Kollari PNDSHK

5. Dr.Zenun Gjocaj LDK



Njėsia zgjedhore - Vushtrri - Zona nr. 3

1. Fadil Haxhaj PSDK

2. Hilmi Caka PLK

3. Bajram Mulaku LDK



Njėsia zgjedhore - Vushtrri - Zona nr. 4

1. Shefqet Maloku PSDK

2. Afrim Zabėrgja PLK

3. Bedri Zaiti PNDSHK

4. Ibush Jonuzi LDK



ISTOG

Njėsia zgjedh.- ISTOG - Zona nr.1

1. Dr.Anton Gegaj PSHDK

2. Dr.Kadri Metaj PSKD

3. Ismet Haxhijaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

4. Mr.Haki Shatri LDK



Njėsia zgjedh. - ISTOG - Zona nr.2

1. Prof.dr.Mustafė Bacaj PSHDK

2. Sylė Sutaj PSDK

3. Sokol Blakaj PLK

4. Halit Ymeri PNDSHK

5. Adem Avdijaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Ferat Hajzeraj LDK



SUHAREKĖ

Njėsia zgjedh.-SUHAREKĖ-Zona nr.1

1. Jashar Bajraktari PNDSH

2. Liman Morina PLK

3. Dr.Musli Bajraktai LDK

4. Ruzhdi Kuqi LGJK



Njėsia zgjedh.- SUHAREKĖ - Zona nr.2

1. Haxhi Z.Bajraktari PNDSH

2. Ukė Bytyqi LDK



Njėsia zgjedh. - SUHAREKĖ - Zona nr.3

1. Skėnder Jemini PNDSH

2. Ajet Maksutaj PLK

3. Mr.Abdyl Ramaj LDK



FUSHĖ KOSOVĖ

Njėsia zgjedh.- F.KOSOVĖ - Zona nr.1

1. Asllan Qyqalla PSHDK

2. Demush Amagjekaj PRK

3. Dr.Adem Haziri PLK

4. Xhevat Berisha PNDSHK

5. Melihate Tėrmkolli LDK



Njėsia zgjedh.-F.KOSOVĖ - Zona nr.2

1. Ing.Halil Xhemnica PSHDK

2. Avdi Avdiu PRK

3. Shahin Idrizi PLK

4. Rexhep Osmani LDK



DEĒAN

Njėsia zgjedh.- DEĒAN - Zona nr.1

1. Lulzim Gjonaj PSHDK

2. Rrustem Tetaj PRK

3. Jusuf Ferizi PSDK

4. Fanė Qorraj PLK

5. Zekė Sinanaj Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Blerim Ramosaj LDK



Njėsia zgjedh.-DEĒAN - Zona nr.2

1. Musė Berisha PSHDK

2. Ramė Zemaj PRK

3. Nezir Istrefaj PSD

4. Shpresa Mulliqi PLK

5. Avdullah Mehmeti PNDSHK

6. Feriz Gėrvalla Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Mr.Demė Fetaj LDK

8. Mr.Murteza Osdautaj Kandidat i pavarur



Njėsia zgjedh.-DEĒAN - Zona nr.3

1. Sadik Miroci PSHDK

2. Zeqė Hasi PRK

3. Sadri Hadėrgjonaj PSDK

4. Zejnije Lokaj PLK

5. Zeqė Shehu LDK

6. Shefqet Hadėrgjonaj Kandidat i pavarur



SHTIMJE

Njėsia zgjedh. - SHTIMJE - Zona nr.1

1. Sherife Qarri PSDK

2. Islam Bajrami PLK

3. Fadil Hysaj LDK



Njėsia zgjedh. - SHTIMJE - Zona nr.2

1. Habib Qerimi PSHDK

2. Ali Sadriu LDK

3. Rexhep Dauti LGJK



RAHOVEC

Njėsia zgjedh.-RAHOVEC - Zona nr.1

1. Xhemajl Hajrullaga PSDK

2. Shani Mullabazi PLK

3. Dr.Sabahedin Cena LDK



Njėsia zgjedh.-RAHOVEC - Zona nr.2

1. Hasan Dulaj PSHDK

2. Nexhat Duraku PSDK

3. Hysni Thaqi LDK



Njėsia zgjedh.-RAHOVEC - Zona nr.3

1. Muharrem Sopaj PSDK

2. Hashim Rexhepi PLK

3. Ibrahim Kryeziu LDK



MALISHEVĖ

Njėsia zgjedh.-MALISHEVĖ-Zona nr.1

1. Ymer Krasniqi PSHDK

2. Mustafė Gashi PNDSH

3. Jusuf Vranezi PLK

4. Behram Hoti PNDSHK

5. Dr.Isuf Telaku LDK



Njėsia zgjedh.-MALISHEVĖ-Zona nr.2

1. Mustafė Krasniqi PNDSH

2. Hafir Shala PLK

3. Agim Krasniqi LDK



DRAGASH

Njėsia zgjedh.- DRAGASH - Zona nr.1

1. Muzafer Qaflleshi PSHDK

2. Ruzhdi Berisha LDK

3. Lulzim Firaj Kandidat i pavarur



PODUJEVĖ

Njėsia zgjedh.- PODUJEVĖ - Zona nr.1

1. Enver Ajeti PSHDK

2. Ali Podvorica PNDSH

3. Hamit Osmani PSDK

4. Haqif Mulliqi PLK

5. Isak Mavriqi PNDSHK

6. Mr.Sahit Sylejmani Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Agim Veliu LDK



Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.2

1. Nexhmi Rudari PSHDK

2. Abdulla Hoti PNDSH

3. Mr.Fadil Maloku PSDK

4. Zylė Ademi PLK

5. Shemsije Sheholli PNDSHK

6. Shaban Ganiu Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Mr.Fatmir Sejdiu LDK



Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.3

1. Nazmi Halimi PSHDK

2. Afrim Shala PSDK

3. Sabit Zeneli PLK

4. Ismet Maloku PNDSHK

5. Sylejman Blaku Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Rexhep Gjergji LDK



Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.4

1. Shaban Bajoku PSHDK

2. Rifat Kosumi PSDK

3. Nazmi Osmani PLK

4. Njazi Vokrri PNDSHK

5. Hasan Pėrvetica Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Dr.Sabri Hamiti LDK



Njėsia zgjedh. - PODUJEVĖ - Zona nr.5

1. Isuf Kamerolli PSHDK

2. Shaban Krasniqi PSDK

3. Gafurr Podvorica PLK

4. Isak Maloku PNDSHK

5. Naip Zeka LDK



MITROVICĖ

Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.1

1. Skėnder M.Hoti PRSH

2. Shasivar Bega PSHDK

3. Dr.Bajram Preteni PSDK

4. Shaqir Gashi PLK

5. Selman Mehaj PNDSHK

6. Sadri Ferati LDK



Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.2

1. Shahin Bajgora PRSH

2. Jusuf Xhosha PSDK

3. Bajram Voca PLK

4. Murat Ēitaku PNDSHK

5. Afrim Koliqi LDK



Njėsia zgjedh - MITROVICĖ - Zona nr.3

1. Zeqir R.Maxhuni PRSH

2. Dr.Nexhmedin Zeqiri PRK

3. Faik Morina PSDK

4. Bedri Barku PLK

5. Fisnik Gjinaj PNDSHK

6. Dr.Mustafė Pllana LDK



Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.4

1. Ismet R.Pestova PRSH

2. Faik Hasani PSDK

3. Rrahim Peci PLK

4. Hadije Hoxha - Kukleci PNDSHK

5. Prof.Latif Berisha LDK



Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.5

1. Artim Jashari PRSH

2. Agron Balaj PRK

3. Avdi Uka PSDK

4. Hudaverde Gashi PLK

5. Shemsedin Koshi PNDSHK

6. Muhamet Hajrizi LDK



Njėsia zgjedh. - MITROVICĖ - Zona nr.6

1. Nexhmedin Mustafa PRSH

2. Vjollca Z.Krasniqi PSDK

3. Shefik Mehmeti PLK

4. Ismail Hajdari PNDSHK

5. Ilmi Ahmeti LDK



KAMENICĖ

Njėsia zgjedh. - KAMENICĖ - Zona nr.1

1. Ferat Morina PSHDK

2. Mr.Hafiz Leka PSDK

3. Fatmir Redenica PLK

4. Emin Krasniqi LDK



Njėsia zgjedh. - KAMENICĖ - Zona nr.2

1. Refik Latifi PSHDK

2. Sulejman Ajvazi PSDK

3. Skėnder Kastrati PLK

4. Dr.Rashit Maliqi LDK



LIPJAN

Njėsia zgjedh. - LIPJAN - Zona nr.1

1. Bekim Gashi PSHDK

2. Asllan Zymberi PRK

3. Jusuf Kelmendi PNDSH

4. Shemsi Thaqi PSDK

5. Rexhep Jusufi PLK

6. Rrahman Ratkoceri Shoqata e Juristėve tė Kosovės

7. Ismail Gashi LDK



Njėsia zgjedh. - LIPJAN - Zona nr.2

1. Sami Luma PRK

2. Abedin Hajrollaj PNDSH

3. Ibrahim Zogjani PSDK

4. Nexhet Haziri PLK

5. Ejup Bytyqi Shoqata e Juristėve tė Kosovės

6. Naser Osmani LDK



KAĒANIK

Njėsia zgjedh. - KAĒANIK - Zona nr.1

1. Ekrem Guri PSDK

2. Fatmir Shehu PLK

3. Rexhep Bunjaku PNDSHK

4. Salih Bajra LDK



Njėsia zgjedh. - KAĒANIK - Zona nr.2

1. Sabit Jaha PSHDK

2. Deli Krivenjeva PRK

3. Dėrgut Quni PLK

4. Hebib Shehu LDK



Njėsia zgjedh. - KAĒANIK - Zona nr.3

1. Blerim Dema PLK

2. Mazllom Ēajani LDK



LEPOSAVIQ

Njėsia zgjedh. - LEPOSAVIQ - Zona nr.1

1. Jakup Ceraja PLK

2. Haki Ymeri LDK



VITI

Njėsia zgjedh. - VITI - Zona nr.1

1. Prof.dr.Engjėll Sedaj PSHDK

2. Kadrush Murtezi PRK

3. Esat Kamberi PSDK

4. Dr.Ismail Bekteshi PLK

5. Jakup Jahiri LDK



Njėsia zgjedh. - VITI - Zona nr.2

1. Refik Halili PSHDK

2. Abdullah Ymeri PRK

3. Zija Aliu PSDK

4. Refik Ahmeti PLK

5. Samet Dalipi LDK



NOVO BĖRDĖ

Njėsia zgjedh. - NOVO BĖRDĖ - Zona nr.1

1. Zef Gashi PSHDK

2. Faik Novobėrdaliu LDK



ZUBIN POTOK

Njėsia zgjedh.- ZUBIN POTOK - ĒABĖR-Zona nr.1

1. Osman Rama LDK



SHTĖRPCĖ

Njėsia zgjedh.- SHTĖRPCĖ-FIRAJĖ - Zona nr.1

1. Hamdi Haliti LDK



OBILIQ

Njėsia zgjedh. - OBILIQ - Zona nr.1

1. Nazmi A.Gashi PSHDK

2. Nexhmedin Hashani PSDK

3. Naim Jerliu LDK





Ēka shkruajti QIK-u pėr bojkotuesit e zgjedhjeve tė

22 marsit 1998?!



Nė informatorin ditor nr.2005-E, tė ditės sė diel, 22 mars 1998, edicioni i pestė (ora 14:30) tė Qendrės pėr Informim tė Kosovės (QIK), akoma pa pėrfunduar votimet, publikohet informacioni me titull:” Disfatė e plotė e thirrjeve pėr bojkot”.

Ja se ēka thuhet nė informatėn e QIK-ut pėr ato subjekte qė i bojkotuan kėto zgjedhje.



Disfatė e plotė e thirrjeve pėr bojkot



“Prishtinė, 22 mars 1998 (QIK)

Korrespondentėt shqiptarė tė disa radiostacioneve tė huaja, gazeta "Koha ditore" dhe programi i RTSH-sė, si edhe disa mediume serbe kanė pohuar dje dhe sot se zgjedhjet pėr Kryetar tė Republikės sė Kosovės dhe pėr deputetė tė Kuvendit po i bojkotojnė shtatė parti politike. E vėrtetė ėshtė se katėr parti tė vogla: Partia Parlamentare e Kosovės (PPK) (kryetar Adem Demaēi), Partia e Unitetit Kombėtar (UNIKOMB - me nėnkryetar Afrim Morinėn), Partia Socialdemokrate e Kosovės (krahu i Luljeta Pulės - Beqirit), Partia Liberale Shqiptare (kryetar Gjergj Rrapi) dhe Kėshilli Koordinues i degėve tė partive politike nė Prishtinė kanė bėrė thirrje pėr bojkotimin e zgjedhjeve.

Ėshtė e vėrtetė se thirrje pėr tė mos dalė nė zgjedhje kanė bėrė edhe drejtuesit e tri shoqatave tė politizuara tejmase: udhėheqėsit e Unionit tė Pavarur tė Studentėve (UPS) tė Universitetit tė Prishtinės (UP - me kryetar Bujar Dugollin), Shoqata e tė Burgosurve Politikė (SHBP - me kryetar Berat Luzhėn) dhe Forumi i Intelektualėve Shqiptarė (kryetar Rexhep Qosja) si edhe kryetari i BSPK-sė.

Mirėpo edhe publikisht ėshtė thėnė se studentėt nuk e kanė pėrkrahur thirrjen e udhėheqėsve tė UPS tė UP-sė, ndėrsa nė tė gjitha vendvotimet e Kosovės tė rinjtė, pra edhe studentėt, kanė votuar masovikisht.

Ėshtė kumtuar po ashtu publikisht se anėtarėsia e Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės nuk e ka pėrkrahur thirrjen e nėnshkruar nga kryetari i BSPK-sė Hajrullah Gorani, ose nėnkryetari i tij Berat Luzha. Nė tė gjitha vendvotimet e Kosovės anėtarėt e BSPK-sė kanė dalė sot masovikisht nė votime.

Nė tė gjitha vendvotimet e Kosovės ka qenė e dukshme pjesėmarrja e intelektualėve tė mirėfilltė shqiptarė nga Kosova. Ndėrsa mospjesėmarrja e disa dhjetėra "intelektualėve" anėtarė tė forumit tė Qosjes u pa se nuk ka farė rėndėsie as pėr votimet, as pėr politikėn e Kosovės. Me njė fjalė, thirrjet pėr bojkot pėsuan disfatė tė plotė.

Nė vendvotimet e Prishtinės qytetarėt kanė marrė pjesė qė nga orėt e hershme tė mėngjesit nė votime, prandaj dolėn tė sakta pohimet se kumtesėn nė emėr tė Kėshillit Koordinues tė degėve tė partive politike nė Prishtinė pėr tė mos dalė nė zgjedhje e kishin nėnshkruar vetėm Isa Kastrati dhe Fehmi Baftiu (qė tė dy kryetar tė dy degėve tė LDK-sė) dhe kryetarėt e degėve tė partive tė vogla si PPK-ja, UNIKOMB-i, PSDK-ja e PLSH-ja.

Madje edhe anėtarėt e deridjeshėm tė PPK-sė nė Fushė Kosovė, pėrshembull, kanė marrė pjesė nė votime. Ndėrsa kur ėshtė fjala pėr ish-tė burgosurit politikė, do theksuar se nė Kosovė ka dhjetėra mijėra ish-tė burgosur, shumica absolute e tė cilėve dolėn nė zgjedhje. Me njė fjalė, thirrjet pėr bojkot, ashtu edhe siē ėshtė pritur, pėsuan disfatė tė plotė.” – thuhet nė informatėn e QIK-ut. (!!!)





Fitorja gati qind pėr qind e Ibrahim Rugovės nė

zgjedhjet e 22 marsit!



Mė 23 mars 1998, tė gjitha gazetat ditore publikuan informatėn e QIK-ut ku thuhet, se “Dr. Ibrahim Rugova ėshtė zgjedhur Kryetar i Republikės sė Kosovės nė zgjedhjet e 22 marsit. Mbėshtetja e elektoratit gati qind pėr qind pėr kandidaturėn e Ibrahim Rugovės nė tė vėrtetė ėshtė shpallje e besimit dhe e mbėshtetjes sė popullit tė Kosovės pėr udhėheqėsin e vet dhe pėr politikėn e tij paqėsore e demokratike. Votimet e djeshme nė Kosovė dhe zgjedhja e dr. Ibrahim Rugovės kryetar i Republikės sė Kosovės forcojnė figurėn e tij tė bashkuesit tė vullnetit politik tė popullit tė Kosovės dhe konfirmojnė vendosmėrinė e tij pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Nė planin ndėrkombėtar, zgjedhja e dr. Rugovės pėr kryetar tė Republikės legjitimon dhe forcon pozicionin e udhėheqėsit tė popullit tė Kosovės nė negociatat qė pritet tė zhvillohen lidhur me zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės.“ thuhet nė shėnimin e zėdhėnses mediale tė LDK-sė, QIK.



· Foto: “Presidenti” i zgjedhur Ibrahim Rugova



“Presidenti” i zgjedhur Ibrahim Rugova, nė konferencėn e parė me gazetarė mė 24 mars 1998 deklaron( citoi) “Pas rezultateve definitive tė zgjedhjeve parlamentare dhe presidenciale, tė cilat do t’i shpallė Komisioni zgjedhor Republikan, do tė bėhet konstituimi i Parlamentit dhe do tė zgjedhet njė qeveri efektive nė Kosovė” -pėrfundon citati.



A ka ndodhur konstituimi i parlamentit dhe zgjedhja e qeverisė sė Kosovės, nga rezultatet e dala nė zgjedhjet 22 marsit 1998 ?!



Faktet historike thonė JO!

Nė tė vėrtet deputetėt e mandatuar nė zgjedhjet e 22 marsit, janė tubuar njė herė nė ambientet e selisė sė LDK-sė, pas afėr katėr muajve nga mbajtja e zgjedhjeve, pikėrisht mė 16 korrik 1998, jo pėr tė unifikuar dhe funksionalizuar politikėn shqiptare, por pėr tė degraduar e shkatėrruar skajshmėrisht ēdo pėrpjekje pėr unifikim tė faktorit politikė e ushtarak shqiptar. Ibrahim Rugova, pas kėtyre zgedhjeve nuk formoi as qevei tė Kosovės, ndėrsa e kishte sa pėr sy e faqe qeverinė e Bukoshit nė Exil, e cila nė emėr tė Drenicės dhe tė Pavarėsisė sė Kosovės, (gjatė verės 1998) mblodhi miliona Dm, Fr, $ etj. (!!!)



Pėr tė argumentuar kėtė degradim total tė faktorit shqiptar nga “presidenti” Ibrahim Rugova, kėrkohet njė analizė e zhvillimeve politike para dhe pas mbajtjes sė zgjedhjeve tė 22 marsit 1998.



Dhe pėr kėtė ēėshtje duhet filluar me:

- Kuvendin e tretė tė LDK-sė, tė mbajtur mė 25 shkurt 1998, ku Ibrahim Rugova bėri spastrime gjithėpėrfshirėse (largoi ish tė burgosurit politik) dhe mori kontrollin total mbi tė gjitha organet e partisė!

- Reflektimi negativ i spastrimeve nė LDK, nė radhėt e degės sė kėsaj partie nė Zvicėr…;

- Improvizimi i grupeve-ekipeve negociatore nga Ibrahim Rugova, pėr tė dialoguar me Beogradin, pa u konsultuar me faktorė tjerė shqiptarė;

- Pėrpjekjet e vazhdueshme tė Ibrahim Rugovės pėr injorimin, defaktorizimin dhe satanizimin e UĒK-sė, nė kohėn kur kjo ushtri bėnte luftė ēlirimitare, duke u vėnė nė mbrojtje tė popullatės shqiptare gjatė operacionet shfarosėse tė militarėve dhe paramilitarėve serbėnė verėn e vitit 1998;

- Takimi i Ibrahim Rugovės mė Millosheviqin nė Beograd, mė 15 maj 1998, pa u konsultuar paraprakisht me ekipin “G15”, tė cilin krejt formalisht e cilėsonte si ekip konsultativ tė vetin… etj.



( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
Sponsor
i vjetėr 09-01-2012, 17:30   #42
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 15 )



Pėrmbajtja:



- Strukturat drejtuese tė LDK-sė nė periudhėn maj 1991 - shkurt 1998;

- Kuvendi i tretė i LDK-sė, Kuvendi i turpit!

- Fillimi i kuvendit: Sharmi i protokollit;

- Shprehja kyēe e Kuvendit tė Tretė ishte: "LD e IR"- Lidhja Demokratike e Ibrahim Rugovės!

- Agani e propozoi Rugovėn pėr kryetar partie, ndėra Rugova pėrmes listės i eliminoi ish-tė burgosurit politikė nga LDK-ja!

- Kuvend i aklamacioneve ku decibelėt e aplauzit ishin vendimtarė!

- Hydajet Hyseni: ”Asnjėri nuk ka mundur tė bashkėpunojė me Rugovėn pėr asnjė ēėshtje tė rėndėsishme!”

- Fitoi Ibrahim Rugova, tash e tutje ai mund tė thotė me gjithė gojėn se LDK-ja ėshtė parti e tij!

- A ka fituar apo humbur Kosova nė Kuvendin e Tretė tė LDK-sė?

- Kosova me Kuvendin e Tretė tė LDK-sė nuk fitoi asgjė tė hajrit!

* * *

· Foto: Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, qė doli nga Kuvendi i tretė i kėsaj partie



Spastrimet nė LDK: Kuvendi i tretė e shndėrroi partinė nė Lidhje Demokratike tė Ibrahim Rugovės!



Shkruan: Sheradin BERISHA/ 07. 06. 2008



Strukturat drejtuese tė LDK-sė nė periudhėn

maj 1991 – shkurt 1998



Strukturat drejtuese tė LDK-sė qė dolėn nga Kuvendi

i parė i partisė, mė 5 maj 1991



Kuvendi i parė i Lidhjes Demokratike tė Kosovės u mbajt mė 5 maj 1991, nė ambientet e Medresesė "Alaudin" nė Prishtinė. Kuvendi zgjodhi dr.Ibrahim Rugovėn, sėrish me aklamacion kryetar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Kuvendi zgjodhi Kėshillin Qendror tė LDK-sė, tė pėrbėrė prej 55 anėtarėsh.



Pėrbėrja e Kėshillit Qendror ishte:

Ibrahim Rugova, Bujar Bukoshi, Anton Kolaj, Idriz Ajeti, Fehmi Agani, Ali Aliu, Mujė Rugova, Edi Shukriu, Sabri Hamiti, Rexhep Ismajli, Ibrahim Berisha, Rexhep Gjergji, Skėnder Blakaj, Binak Kastrati, Mehmet Kraja, Jusuf Buxhovi, Fadil Hysaj, Ejup Statovci, Kadri Halimi, Zenel Kelmendi, Gani Bobi, Mensur Fejza, Shaqir Shaqiri, Adil Pireva, Mujė Krasniqi, Abdyl Krasniqi, Ibush Jonuzi, Engjėll Berisha, Agim Ēavdėrbasha, Selatim Novosella, Xhemail Mustafa, Isa Haxhiu, Myrvete Dreshaj, Fatmir Sejdiu, Shyhrete Malaj, Agron Dida, Milazim Krasniqi, Ismet Salihu, Nexhat Krasniqi, Basri Ēapriqi, Skėnder Kastrati, Arif Bozaxhi, Naip Zeka, Fadil Raka, Irfan Pashoja, Ramė Buja, Fadil Kryeziu, Simė Dobreci, Idriz Berani, Abdyl Rama, Paulina Lumezi, Faik Brestovci, Milajete Shala, Edita Tahiri dhe Mehmet Hajrizi.


Ndėrkaq Kėshilli Qendror nė mbledhjen e vetė tė mbajtur mė 11 Maj 1991 zgjodhi Kryesinė e LDK-sė nė kėtė pėrbėrje: Ibrahim Rugova, kryetar, Anton Kolaj, Fehmi Agani, Bujar Bukoshi, Edita Tahiri, Zenel Kelmendi, Ali Aliu, Shaqir Shaqiri, Rexhep Gjergji, Skėnder Blakaj, Ismet Salihu, Fadil Hysaj, Skėnder Kastrati. Nėnkryetarė tė LDK-sė u zgjodhėn Fehmi Agani e Anton Kolaj, ndėrsa sekretar Bujar Bukoshi.


Mė vonė Kėshilli Qendror vendosi qė Kryesia tė ketė 15 anėtarė dhe tė plotėsohen vendet e zbrazėta. Anėtarė tė rinj tė Kryesisė u zgjodhėn: Rexhep Ismajli, Fatmir Sejdiu, Naip Zeka e Ibrahim Berisha. Ndėrkaq, ndonėse Dr.Bujar Bukoshi, sekretar i LDK-sė ishte emėruar kryeministėr i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, kryesia, pėr sekretar tė ri tė LDK-sė zgjodhi Skėnder Blakajn.



Strukturat drejtuese tė LDK-sė qė dolėn nga Kuvendi

i dytė i partisė, mė 14 korrik 1994


Kuvendi i Dytė i Lidhjes Demokratike tė Kosovės u mbajt mė 14 korrik 1994, nė ambientet e restoranit "Show" nė Prishtinė. Kuvendi unanimisht, pėr kryetar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, zgjodhi sėrish dr.Ibrahim Rugovėn. Delegatėt e Kuvendit II zgjedhor tė LDK-sė zgjodhėn 55 anėtarė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė.


Nė Kėshillin e Pėrgjithshėm u zgjodhėn:

Hydajet Hyseni, Fatmir Sejdiu, Basri Musmurati, Mujė Rugova, Skėnder Kastrati, Ali Lajēi, Idriz Ajeti, Mehmet Hajrizi, Fehmi Agani, Nexhat Daci, Selatin Novosella, Bardhyl Ēaushi, Xhavit Ahmeti, Latif Berisha, Alush Gashi, Adil Pireva, Edi Shukriu, Simė Dobreci, Edita Tahiri, Sabri Hamiti, Skėnder Blakaj, Murteza Nura, Zenel Kelmendi, Emin Kabashi, Ramė Buja, Fehmi Rexhepi, Berat Luzha, Melihate Tėrmkolli, Sabile Keēmezi - Basha, Myrvete Dreshaj, Zenun Pajaziti, Abdyl Ramaj, Blerim Reka, Anton Kolaj, Rauf Dhomi, Avni Spahiu, Naip Zeka, Enver Mehmeti, Shqipe Dumoshi, Rexhep Gjergji, Agim Ēavdėrbasha, Binak Kastrati, Mujė Krasniqi, Rexhep Osmani, Engjėll Berisha, Gani Krasniqi, Emin Krasniqi, Zenun Gjocaj, Gani Koci, Bajram Mulaku, Nurishahe Hulaj, Shukrie Rexha, Enver Topalli, Nexhat Krasniqi.


Kėshilli i Pėrgjithshėm i LDK-sė nė mbledhjen e mbajtur mė 19 shtator 1994 zgjodhi Kryesinė e re tė LDK-sė:

Ibrahim Rugova - kryetar, Fehmi Agani, Hydajet Hyseni, Fatmir Sejdiu, Avni Spahiu, Basri Musmurati, Skėnder Kastrati, Abdyl Ramaj, Latif Berisha, Ramė Buja, Zenel Kelmendi, Mehmet Hajrizi, Edita Tahiri, Adil Pireva, Rexhep Gjergji, Skėnder Blakaj, Naip Zeka. Nė kėtė mbledhje kėshilli pėr nėnkryetarė zgjodhi Fehmi Aganin e Hydajet Hysenin, kurse sekretar tė pėrgjithshėm Fatmir Sejdiun.





Kuvendi i tretė LDK-sė, Kuvendi i turpit!



Mė 25 shkurt 1998, (vetėm tri ditė para se tė ndodhė Masakra nė Likoshan e Qirez tė Drenicės nga forcat policore-ushtarake serbe) nė restoranin e njohur “Dora” nė Prishtinė, u mbajt Kuvendi i tretė i LDK-sė, i cili me tė drejt u cilėsua si “Kuvendi i Turpit”. U quajt i tillė, pėr faktin sepse kryetari i partisė Ibrahim Rugova, duke aplikuar “dorėn e fortė” i qėroi hesapet me tė padėgjueshmit e tij, brenda strukturave tė LDK-sė, nga aktivet, nėndegėt, degėt… deri nė krye tė partisė. Duket qė Ibrahim Rugova me kėtė rast ka pėrdorė logjikėn e krijuar prej kohėsh, qė kontrolli mbi Lidhjen Demokratike tė Kosovės ka domethėnien e kontrollit edhe mbi popullin shqiptarė nė Kosovė (!!!) Nė kėtė kuvend me veprimet e “super-personalitetit tė fuqishėm” Ibrahim Rugova, nga LDK-ja u eliminuan ish - tė burgosurit politikė, nė krye me Hydajet Hysenin ( i cili deri nė ditėn e kuvendit ishte nė pozitėn e nėnkryetarit tė LDK-sė ), tė cilėt, eksponentėt e oborrit tė Rugovės i cilėsonin si “Nacional-komunist”, “Nacionalistė majtistė”, “marksist-leninist” etj. Nė kėtė kuvend nga kreu i partisė u manjanua edhe njė pjesė e tė ashtuquajturit “klani autonomist” qė identifikohej me Fehmi Aganin.



· Foto: “Dora e fortė” e Ibrahim Rugovės!

· Foto: Dr.Fehmi Agani



Lidhja Demokratike e Kosovės, ndonėse ishte fraksionizuar para Kuvendit tė saj tė tretė (nė periudhėn korrik 1994 – shkurt 1998) ajo hyri nė Kuvend jo pėr t“i bashkuar forcat e veta tė brendshme, por pėr tė diferencuar dhe stigmatizuar disa prej tyre, veēanėrisht ish tė burgosurit politikė. Pra, thėnė troē, prej kohėsh zhvillohej njė luftė e ashpėr diskredituese (kundėr tė burgosurve politikė) nė tė gjitha nivelet e LDK-sė, e cila fillimisht bėhej koluareve dhe nė qarqe tė mbyllura, dhe kjo “luftė e pashpallur publikisht” do tė shpėrthej sheshazi nė Kuvendin e tretė tė saj. Shpeshherė servilėt partiak tė Ibrahim Rugovės&Sabri Hamitit, hapur nė gazeta e nėpėr tubime tė ndryshme, por edhe fshehurazi, nė stilin e “gjuajtjes sė gurit e fshehjes sė dorės”, ish tė burgosurit politikė i akuzonin, se gjoja janė futur nė LDK pėr “ta marrė kalanė nga brenda”!

A ishte ky sllogan ogurzi i vėrtet?

Jo!

Tė burgosurit hynė nė LDK jo pėr „ta marrė kalanė nga brenda“, sepse ajo kala konsiderohej edhe e tyre, por, ata hynė nė LDK pėr ta shėruar partinė nga atavistėt politikė tė regjimit titist, pra pėr ta ndihmuar atė. Madje, nėnkryetari i LDK-sė, Hydajet Hyseni qė ishte identifikuar si udhėheqės i tė burgosurve politikė brenda LDK-sė, vite me radhė ėshtė pėrpjekur t“i minimizojė antagonizmat e krijuar nė Kryesinė e partisė, dhe nė njė mėnyrė e ka ruajtur gjendjen e pėrēarjes e tė konfliktit si tė heshtur. Dhe, kėshtu tė burgosurit do tė qėndrojnė nė LDK deri nė Kuvendin e tretė tė saj, ndėrsa Ibrahim Rugova gjatė kėsaj periudhe, duket se kėtė shtresė tė pėrvuajturish politikė e ka pėrdorur heshturazi, pėr tė amortizuar lėvizjen e mirėfillt kombėtare ( sa tė jetė e mundur), e cila ishte formėsuar, po rritet e zhvillohet me emrin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

* * *

Pėr Kuvendin e tretė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės ka shkruar edhe shtypi i kohės. Ta zėmė e pėrditshmja “Koha ditore” zhvillimet e punimeve tė kuvendit i pasqyron nė shkrimin me titull: ”Kėshtu e pėrēarė Kosova shkon drejt luftės", ndėrsa e pėrjavshmja “Zėri” rrjedhėn e kėtij kuvendi e pasqyron nė artikullin me titull: “Kuvendi i LDK-sė, Kuvendi i turpit!”, tė shkruar nga publicisti ynė i njohur Mufail Limani, i cili ishte pjesmarrės nė kėtė kuvend.



Mufail Limani, nė artikullin: ”Kuvendi i LDK-sė, Kuvendi i turpit!” shkruan: “Nėse rrjedha e Kuvendit shikohet prej fundit kah fillimi, del se LDK-ja tash mė nuk ėshtė lėvizje, por njėra nga partitė kosovare, ku kontrollin total e ka kryetari i saj dr. Rugova; nėse, megjithatė, shkohet me rend, del se tash kemi njė personalitet super tė fuqishėm, nėnshkrues tė fatit tonė, i cili ka hequr dorė nga shtresat mė tė rėndėsishme politike tė cilat e kanė inicuar dhe mbajtur gjallė lėvizjen gjatė nėntė vjetėve tė fundit.



Tė mėrkurėn nė mėngjes ( mė 25 shkurt 1998-vėrejtja ime), para restorantit "Dora" ishin mbledhur grumbuj delegatėsh qė shihej se i kanė dhėnė zor qė tė veshen sa mė bukur; tė gjithė tė rruar e tė krehur, me qėndrimin e njerėzve tė anonimatit qė e kanė pritur "dakikun" e tyre, pėr tė qenė, bile njė herė nė jetėn e tyre, njerėz qė vendosin pėr diēka. Tjetėr qė madje edhe truprojet me kangerat e tyre tė zezė dukeshin zotėrinj mė tė rėndė. Ndėrsa diēka krejt tjetėr ishte kontrolli i truprojes me aparatin qė duhet tė zbulojė armėt e fshehura. "A keni diēka?", pyeti ai. "Po", i thamė. Shikimi thoshte "ēka?". Iu pėrgjigjėm: "njė kasetofon tė vogėl". Natyrisht se nuk ėshtė punė e tij tė kuptojė ndonjėsend. Po megjithatė hyrėm brenda me ndjenjėn se e kemi mashtruar dikė...



Fillimi i kuvendit: Sharmi i protokollit



Fillimi ishte fantastik: pėrshėndetja e dr. Rugovės, caktimi i kryesisė sė punės dhe i atyre qė bėjnė pėrcjelljen teknike tė punimeve. Fill pastaj, nė rend ishin pėrshėndetjet e mysafirėve. Sado e ēuditshme tė duket nė shikim tė parė, po pikėrisht kėto pėrshėndetje duket se shėnuan fillimin e vėrtetė tė punimeve tė kėtij kuvendi. Dolėn dy PSDK-tė (Kaqusha Jashari e Luljeta Pula- Beqiri) dhe dy PNDSH-tė (Rexhep Abdullahu dhe Qerim Ujkani), duke shfrytėzuar rastin qė tė tregojnė se nuk heqin dorė nga emrat e tashėm tė partive tė tyre; doli edhe Bajram Kosumi nga PPK i cili mbajti njė fjalim ku shprehja mė e shpeshtė dhe ogurzezė ishte "fatkeqėsia"; pastaj foli edhe Idriz Ajeti, kryeakademiku ynė i cili kishte pengesa nė leximin e tekstit tė pėrgatitur dhe s'merrej vesh ē'donte tė thoshte; doli edhe Mark Krasniqi i PSHDK-sė i cili pėrmendi vitin kur kanė ardhur sllavėt nė Ballkan dhe tha qė kishat ortodokse kosovare, me ndonjė pėrjashtim, nuk janė serbe; ishte aty edhe Hajrullah Gorani qė shkurtimisht e qau hallin e punėtorisė sė harruar kosovare; folėn edhe dy a tre pėrfaqėsues tė partive preshevare, ndėrsa fjalim tė qartė klasik politik mbajti Hilmo Kandiq i boshnjakėve tė Kosovės; s'bėn tė nėnēmohet as fjala pėrshėndetėse e njė sekretari tė Ambasadės Shqiptare nė Beograd, e cila ishte bėrė asisoji qė tė mos mbahet mend me asgjė - a thua pse? Qe pse: pėr shkak tė telegramit drejtuar kėtij Kuvendi, Sali Berisha u shpėrblye me aplauz shumė domethėnės. Shkurt, gjatė kėsaj kohe, qė kalonte mė ngadalė se muaji i ramazanit, ndėrsa renditeshin pėrshėndetėsit tepėr tė shumtė, dukej se u tha krejt ēka pat pėr t'u thėnė rreth asaj se ēka duan shqiptarėt dhe pėr ēka duhet tė angazhohet LDK-ja dhe cilat janė meritat e tė metat e LDK- sė dhe dr. Rugovės. Kryesuesit dhe delegatėve tė kėtij kuvendi s'u mbeti tjetėr pos qė tė hynin drejtpėrdrejtė nė luftėn e paralajmėruar pėr pushtet nė parti.



Shenja pėr startin e kėsaj lufte ishte dhėnė qėmoti dhe ajo javėt e fundit tė vitit tė kaluar duket se nė tė vėrtetė kishte pėrfunduar, gjatė zgjedhjeve nėpėr aktive, nėndegė e degė tė LDK-sė dhe se ky kuvend duhej tė ishte jo mė shumė se takim festiv... Se kjo luftė kishte qenė njė luftė pa rregulla, u pėrpoq ta shpjegonte Bari Musmurati, i cili pėrkujtoi rastin e Degės sė LDK-sė sė Prizrenit, ku delegatėt pėr kėtė kuvend nuk i ka zgjedhur kuvendi, porse janė emėruar nga ana e Kryesisė sė degės e qė ishte njė shkelje e statutit, ndonėse kjo shkelje ishte bėrė me pajtimin e kuvendarėve prizrenas. "Mos tė merremi me cikėrrima" ishte komenti i kryetarit Rugova. Ndėrkaq, punė e madhe, qė nuk mund tė quhej cikėrrimė, ishte ēėshtja e ndėrrimeve tė statutit qė vlente deri para kėtij kuvendi. Ndoshta nuk ėshtė e tepėrt tė thuhet se shumica e diskutantėve e pėrdornin njė shprehje tjetėr pėr statutin - status. Nė njė mėnyrė, ky nuk ishte vetėm lapsus, apo mosnjohuri elementare e termeve, sepse statuti u pa se ėshtė ēėshtja themelore e statusit tė tė gjithė atyre qė merrnin pjesė nė kėtė kuvend. Nė fakt, me ndėrrimet e reja statutare, ndėrrohej thelbėsisht statusi i Kuvendit, statusi i Kėshillit tė pėrgjithshėm, statusi i Kryesisė sė LDK-sė dhe i vetė kryetarit tė partisė.



Shprehja kyēe e Kuvendit tė Tretė ishte: "LD e IR"- Lidhja

Demokratike e Ibrahim Rugovės!



Kryetari, sipas variantit tė ri tė statutit tė LDK-sė, ka tė drejtė qė tė propozojė 55 anėtarė (sa edhe duhet t'i ketė organi mė i lartė partiak, Kėshilli i Pėrgjithshėm i LDK-sė) dhe, po ashtu, qė nė atė KP, nė rol tė Kryetarit, tė propozojė 15 anėtarė tė Kryesisė partiake (sa ka anėtarė Kryesia). Marrim vesh se varianti i parė nuk lejonte fare kandidim "ad hok" nga ana e delegatėve tė Kuvendit, porse si kompromis ndaj kundėrshtarėve tė kėtij ndėrrimi tė statutit u bė qė Kuvendi tė ketė tė drejtė tė kandidojė, nė fillim tė "pazarit" 18, e nė fund 20 kandidatė tjerė.



· Foto: Kryetari Ibrahim Rugova



Rreth ēėshtjes sė ndėrrimeve nė statutin e LDK-sė diskutuan shumė pjesėmarrės, ndėrsa nga ato diskutime doli se propozues ishte "shumica e Kryesisė", ndonėse nė tekstin e propozimit ishte "harruar" tė shėnohej se kush ėshtė autor i propozimit. Ishte e mundimshme tė dėgjoje "burrat e dheut" tek flasin pa patur guxim tė thonė atė qė donin ta thonin. Argumentet juridike, tė cilave u referoheshin kritikėt e kėtyre ndėrrimeve statutare, u panė se nuk janė fare nė lojė. Folėn Selatin Novosella, Ramadan Kelmendi, Hydajet Hyseni, Kolė Staka, Fehmi Baftiu, Shkėlzen Hyseni, Bejtush Isufi e Rexhep Gjergji. Kah fundi i kėsaj etape tė diskutimeve, ku shihej se folėsit ishin tė frustruar pse nuk donin ta thonin atė qė duhej thėnė, ndėrsa nuk mund tė trusnin e tė rrinin urtė, ra edhe shprehja kyēe e Kuvendit tė Tretė: "LD e IR", qė nė pėrkthim tė lirė do tė thotė, Lidhja Demokratike e Ibrahim Rugovės. Folėn edhe Besim Kokollari, Enver Mehmeti, Musa Limani (tė cilin desh e rrahėn pse pėrmendi Zejnullah Rahmanin si personazh negativ) e Edita Tahiri, ndėrsa ēėshtja prezentohej nė njėrėn anė si luftė pėr tė drejtat e delegatėve, e nė anėn tjetėr si luftė pėr Ibrahim Rugovėn.



Nė njėrėn nga kėto beteja, kryetari Rugova iu drejtua Kryesisė me fjalėt: "Ēka s'keni bėrė kėto kėtėr vjet nėpėr gazeta", ndėrsa do tė mbahet mend shprehja e tij "E unė, s'po guxoj t'ju kėqyri shtrembėr!", kuptohet, nė fund tė ēdo fjale tė Rugovės ose tė folėsve qė ishin nė kursin e qartė rugovist pasonin aplauzet. Nuk duhet anashkaluar faktin e turpshėm, se aplauduesit mė tė zhurmshėm nuk ishin fare delegatė por "personelė shėrbimi", tė cilėt vetėm kah fundi, pasi qė me siguri u ėshtė thėnė se po e teprojnė, u ndalėn. Por herėt ėshtė tė flitet pėr fundin...



...Nė ora 15 u bė pauza. Gjatė kėsaj pauze, kur duhej tė drekohej, Rugova thirri takim tė Kryesisė, qė zgjati njė orė. Dreka ishte OK, ndėrsa personeli i restorantit meriton dhjetėshe pėr ekspeditivitet dhe mirėsjellje qė nuk ishte thjesht profesionale. Pas takimit tė drekės, tė pranishmit panė dr. Aganin tek rrinte i vetmuar nė tryezėn e udhėheqėsisė sė punimeve, gati gjysmė ore. Nuk mund t'i lexohej asgjė e mirė nė fytyrė, por ndėrsa "ndeshja" ende s'ishte kryer, ende kishte shpresė se nuk do tė jetė aq keq sa pritej...



Agani e propozoi Rugovėn pėr kryetar partie, ndėra

Rugova pėrmes listės i eliminoi ish tė burgosurit

politikė nga LDK-ja!



Me arritjen e dr. Rugovės, Agani e mori fjalėn dhe tha atė qė duket se mė sė miri flet pėr fatin e tij nė politikėn e tė nėntėdhjetave: e propozoi dr.Rugovėn pėr kryetar partie dhe, po ashtu, pėr kandidat tė LDK-sė pėr kryetar tė Republikės dhe, tė shėnojmė se nė kėtė kuvend, nė tė gjitha momentet e tij dramatike, edhe kur i pėrmendej emri, ai nuk e tha asnjė fjalė... Dhe, atėherė filloi stampedo: presidenti lexoi 55 emrat e favoritėve tė tij pėr Kėshill tė Pėrgjithshėm. Duhej tė ishe idiot tė mos shihje se ai kishte bėrė njė listė tė tillė qė eliminonte ish-tė burgosurit politikė nga LDK-ja, me gjithė mbetjen e anėtarėve tė tillė tė deritashėm tė Kryesisė nė listėn e tij. U pa se nė kėtė pėrfundim erdhėn edhe ish-tė burgosurit politikė. Nė njė qetėsi tė pazakonshme u thirrėn delegatėt qė tė propozonin kandidatė dhe, edhe kėtu, u pa se ata qė do tė propozonin ish-tė burgosurit, mezi e merrnin fjalėn. Nuk e dimė nė ishin shtatė a tetė sish nga njėzet tė kandiduar nga delegatėt. Porosia ishte e qartė: ISH -TĖ BURGOSUR POLITIK , KJO NUK ĖSHTĖ PARTIA JUAJ.



· Foto: Dr.Fehmi Agani



Atėherė fjalėn e mori Hydajet Hyseni. Ai tha: "Ky kuvend vendosi si vendosi rreth procedurės zgjedhore. Pra, vendosi pėr tė drejtėn e propozimit tė kryetarit, nė konsultim me Kryesinė, pėr 55 kandidatėt ..." dhe tregoi atė qė ne tashmė e dinim se, nė fakt, kjo listė nuk ėshtė bėrė nė konsultim me Kryesinė. E dinim sepse gjatė gjithė kohės u bėmė tė mėrzitshėm duke kėrkuar nga anėtarėt e Kryesisė (tė krahėve tė ndryshėm) kėtė listė dhe tė gjithė ata ose na thonin se nuk dinė asgjė pėr tė, ose kėrkesėn tonė e merrnin pėr provokim. Nė fund, Hydajet Hyseni tha se tėrhiqet nga kandidatura. E tha kėtė me njė shqetėsim tė thellė, qė fliste se ky njeri gjendet para eksplodimit. Dr. Rugova reagoi duke i thėnė, me njė intonacion qė mė shumė i ngjante kėrcėnimit, se ai, bashkė me anėtarėt tjerė tė Kryesisė, patjetėr do tė dalin nė vota. Pas Hydajet Hysenit, dolėn Skėnder Kastrati, Ramė Buja dhe Mehmet Hajrizi, tė cilėt u deklaruan po ashtu se heqin dorė nga kandidimi. Por, diskutimi pasues i Basri Musmuratit ishte ai qė e "theu bigėn". Ai tha se nuk pranon tė jetė kandidat bashkė me njerėzit qė "kanė shfrytėzuar mirėsinė e Rugovės e qė kanė bėrė marifetllėqe nė dekanate e tjetėrkund", ku shihej qartė se po fliste pėr Zejnullah Rrahmanin, kėshilltarin kontraverz tė dr. Rugovės. Pas tij foli Zenun Pajaziti i cili, si edhe shumė diskutantė tjerė qė donin tė thonin diēka qė nuk pajtohej me konceptin e paraparė pėr rrjedhėn e kėtij kuvendi e nisi diskutimin me shprehjen "kėrkoj falje..." dhe mė nė fund na tregoi se tėrhiqet nga kandidatura. Folėn edhe Jakup Krasniqi e Ismail Gashi. Dhe atėherė fjalėn e mori edhe Xhevat Olluri, i cili tha diēka qė duhet mbajtur mend: "Ende po sillemi si shqiptarė". Kėshtu tha, ndėr tjera, Olluri dhe nė fund humbi midis tryezave tė mbushura tė restorantit ku tashmė mezi merrej frymė nga tymi dhe nga tensionimi i jashtėzakonshėm. Nė pėrgjithėsi, citimi i asaj qė kanė folur delegatėt ėshtė punė edhe e mėrzitshme, edhe e padobishme.



Kuvend i aklamacioneve ku decibelėt e aplauzit

ishin vendimtarė !



Diskutimet mund tė ndahen nė dy pjesė (ose tri, nėse llogariten aplauzet!). Nė ata qė kritikonin mėnyrėn e pėrpilimit tė listės, kandidatėt e pėrmendur nė listė dhe nė ata qė thonin se ja, mė nė fund, po shihet se kush ėshtė kundėr Rugovės dhe se kush po do ta marrė kalanė nga brenda, diskutime kėto qė u sublimuan me shprehjen e gjakovarit Aqif Shehu i cila na shpuri nė lartėsi tė ēuditshme religjioze kur tha se "trupi dhe shpirti ynė ėshtė president", duke dashur tė thoshte diēka fare tokėsore: se do tė votonte pėr propozimet e kryetarit tė partisė. Ndėrsa argumenti kryesor dhe i vetėm i pėrdorur nė debat nga ana e rugovistėve ishte vetė dr. Rugova, kritikėt flisnin ose aludonin nė Rexhep Osmanin, Zejnullah Rrahmanin dhe Sabri Hamitin, tė cilėt, nė skemat e intrigave tė deritashme tė LDK-sė ka kohė qė janė identifikuar si njerėzit mė tė besueshėm tė kryetarit Rugova.



Pėrderisa Zejnullah Rrahmanit i pėrmendej dekanimi i tij nė Fakultetin Filologjik, prej ku shkoi me bagazhin e parave tė tretura pėr tė cilat i akuzojnė kolegėt e tij, Rexhep Osmani fiksohej si njeriu tė cilit ish tė burgosurit i kanė dalė krah kur ka vendosur kontrollin nė arsimin fillor e tė mesėm nėpėrmjet nėnshkrimeve tė ministrit Bicaj, nėnshkrime kėto tė cilat Osmani mė nuk i njeh, e Sabri Hamiti u pėrmend si shkas pse nuk u konstituua Parlamenti i Kosovės, sepse, sipas asaj qė morėm vesh nė kėtė kuvend, ai ka qenė dashur tė jetė kryetar i Parlamentit, por pasi qė Rugova ėshtė informuar se ai nuk do tė kalonte nė zgjedhje nė pėrbėrjen aktuale tė Parlamentit, ėshtė stopuar vetė konstituimi i Parlamentit. Ndėrsa, nga ata qė kėrkonin kompromisin, vlen tė veēohet Binak Kastrati, i cili e luti me fjalė mjaft emotive kryetarin qė tė zgjerojė listėn e kandidatėve, duke shtuar edhe njė numėr tė kandidatėve tė propozuar nga delegatėt e Kuvendit.



Por Kompromisi (me K tė madhe) nuk ishte delegat nė kėtė kuvend... Njė nga delegatėt qė munguan nė kėtė kuvend ishte edhe Votimi (me V tė madhe)...sepse ky kuvend do tė mbahet mend si kuvend i aklamacioneve ku decibelėt e aplauzit ishin vendimtarė. Figura qendrore e kėtij kuvendi megjithatė ishte ai qė me kritere tė rėndomta politike do tė mund tė quhej si humbės mė i madh nė kėtė kuvend, Hydajet Hyseni. Ai, dukshėm i shqetėsuar, i dalur nga takti, pak para pėrfundimit tė punimeve tė kėtij kuvendi mbajti njė fjalim tė cilin patjetėr do mbajtur mend, sepse flet pėr rrjedhat e deltės sė ardhshme politike kosovare...



Hydajet Hyseni: ”Asnjėri nuk ka mundur tė bashkėpunojė me Rugovėn pėr asnjė ēėshtje tė rėndėsishme!”



Ai nė fillim u ndėrlidh me njė diskutues i cili me tepėr shumė patetikė foli pėr atė se edhe pse e ēmon Hydajetin, do tė ishte mė mirė qė ai tė shkojė prej kėtu ("bre vlla") nėse kjo i ndihmon ēėshtjes ... Hydajet Hyseni tha:" A e ndihmon kjo ēėshtjen? Po, nėse kuptohet drejt. Unė i kuptoj edhe kėrkesat tuaja (fjalėn e kishte pėr dashamirėt e Rugovės qė nuk gjenin ndonjė argument tjetėr pėrveē tij personalisht-vėr.jona). Por ėshtė njė thėnie e njohur tė cilėn unė dua ta riformuloj: E dua presidentin, por mė shumė tė vėrtetėn... Ne dėshiruam qė ēdo gjė tė rrjedhė nė mėnyrė sa mė tė qetė, sa mė normale... Ne diskutuam nė fillim pėr shkeljet procedurale nė Prizren, prej ku na vijnė delegatė tė emėruar e jo tė zgjedhur siē janė zgjedhur tė gjithė tjerėt. Ėshtė fakt se nė kėtė kuvend kemi dy palė pėrfaqėsues nga e njėjta degė (fjalėn e kishte pėr rastin e njohur tė Fushė-Kosovės, prej ku kishin ardhur dy palė delegatė...vėr. e jona).



· Foto: Hydajet Hyseni



Pse e gjithė kjo?

Toleranca ndaj tė keqes na ka sjellė deri kėtu! Kam folur diku diēka (fjalėn e kishte pėr paraqitjet e tija nė shtyp...edhe njė vėr. e jona), por gjithnjė nė ato paraqitje kam insistuar qė politika e Kosovės tė bartet nė institucione, si partiake ashtu edhe nė ato shtetėrore. Edhe Lėvizja ēlirimtare, si kjo jona, duhet tė mos heqė dorė nga institucionalizmi... Ne na ėshtė thėnė hapur se ka synime pėr eliminimin politik tė ish -tė burgosurėve politikė. Ėshtė thėnė se duhet tė eliminohemi pėr shkak se duam ta marrim kalanė nga brenda. Dhe, ta dini, ne edhe do ta marrim, nėse kjo ėshtė njė kala e spiunėve dhe e tradhtarėve! Pėrderisa nuk ėshtė ashtu, ajo nuk ka nevojė tė merret nga brenda. Dhe, le tė dihet, ne nuk do tė lejojmė tė na pėrsėriten ngjarjet si ato nė vitin 1945, apo ato tė vitit 1989... Ne ua kemi shtrirė dorėn e pajtimit gjykatėsve tanė, prokurorėve tanė, por nuk mund tė pajtohemi qė ata tė njėjtit sėrish tė na diferencojnė ... Udhėheqėsin nuk e dėmtojnė ata qė kritikojnė, por ata qė bėjnė lajka, servilėt... Shikoni listėn e propozuar. Kush ėshtė hequr? Kush ėshtė futur? ...Unė i kam thėnė Rugovės, sa herė qė kam patur rastin tė bisedoj me tė. Nuk e respektoj pse ban shall, apo pse ban syza... E respektoj sepse e do Republikėn e Kosovės, e respektoj si president tė Republikės sė Kosovės... Por nėse kryetari ynė ka menduar ta bėjė republikėn pa anėtarėt e Kryesisė dhe nėse unė nuk kam qenė bashkėpunėtor i mirė, atėherė pse nuk ka bashkėpunuar me funksionarėt tjerė tė lartė, me Fehmi Aganin, me Anton Nokajn e Fatmir Sejdiun?! Qe ku janė, le tė jenė njė minutė tė sinqertė dhe le ta pranojnė se ėshtė kėshtu, se asnjėri prej tyre nuk ka mundur tė bashkėpunojė me Rugovėn pėr asnjė ēėshtje tė rėndėsishme!" Tė shtojmė se gjatė kėtij fjalimi Hyseni pėrmendi hijet e shokėve tė tij tė vrarė. "Ta them edhe kėtė", tha Hyseni poentėn e fjalimit tė tij "se s'ka bir nėne qė tė mė tėrheqė prej luftės! As paratė e krejt botės, as kėrcėnimet e mafias, askush!!!" Kėtė fjalim ai e pėrmbylli me formulėn: "Pėr Kosovėn tė japim ēdo gjė, por jo Kosovėn".



Ky fjalim duket se e ndėrroi disponimin nė Kuvend. Madje, edhe disponimin e dr. Rugovės, i cili iu drejtua Hysenit me fjali ku pėrmendeshin fantazmat e tė kaluarės dhe gjakderdhja si finale e mundshme e grindjeve tė nisura nė Kuvend. Dhe, atėherė ndodhėn kthesat. Kryetari propozoi si shtekdalje qė tė gjithė tė kandiduarit, 75 sish, automatikisht tė zgjidhen, me aklamacion, si anėtarė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm. Kundėr kėtij propozimi dolėn edhe pjesėtarėt e fraksionit tė rugovistėve, por edhe ata qė ishin me ish-tė burgosurit politikė. Atėherė, nė njė moment, Rugova shpalli pauzėn pėr delegatė dhe thirri anėtarėt e kryesisė nė takim. Siē dihet, nga ky takim ai doli me propozimin qė asnjėri nga anėtarėt e Kryesisė sė deritashme tė LDK-sė tė mos jetė nė Kėshill tė Pėrgjithshėm, me ēka ata eliminohen definitivisht nga pėrbėrja e Kryesisė sė re (nėse nuk ndodh ndonjė befasi e re statutare...).



Fitoi Ibrahim Rugova, tash e tutje ai mund tė thotė me

gjithė gojėn se LDK-ja ėshtė parti e tij!



Kuvendi i Tretė nuk mund tė kuptohet nėse mendohet pėr rrjedhėn e tij prej fillimit e nė fund, por anasjelltas, duhet nisur prej fundit tė tij qė tė kuptohet e sqarohen tė gjitha. Kanė rėnė tė dy krahėt e deritashėm, edhe ai i Aganit, edhe ai i Hysenit, ndėrsa nė skenė pritet ardhja e njerėzve tė besuesshėm tė presidentit. Se a ėshtė kjo mė shumė mirė se keq (ose anasjelltas), mbetet tė shihet, por diēka mund tė thuhet qysh tash. Mirė ėshtė pse tash e tutje nuk mund tė flitet pėr LDK-nė si lėvizje ku janė kyēur tė gjithė ata qė kanė dashur tė merren me politikė, porse tash e tutje LDK-ja ėshtė vėrtet njėra nga partitė nė skenėn politike tė Kosovės. Me rezultatet e kėtij kuvendi mė i kėnaquri duhet tė jetė Ibrahim Rugova. Tash e tutje ai mund tė thotė me gjithė gojėn se LDK-ja ėshtė parti e tij. Nė Kėshillin e Pėrgjithshėm ai ka shumicėn absolute (nėse jo edhe komplet pėrbėrjen e saj definitive...), Nė Kryesinė e re tė LDK-sė ai nuk do tė ketė askė qė do tė mund tė ndihej pėrafėrsisht i barabartė me tė, ndonėse mbetet tė pritet qė me kohė tė artikulohen motivet fare tė ndryshme tė pėrkrahjes qė ai e gėzon te favoritėt e tij. Me kėtė aparat ai do ta pėrpilojė listėn e vet ideale pėr kandidatėt e LDK-sė nė zgjedhjet e paralajmėruara parlamentare dhe, nėse nuk ndodh diēka e re, ai do ta ketė edhe shumicėn absolute nė pėrbėrjen e Parlamentit, konstituimi i tė cilit do tė jetė fare jorelevant. Me atė parlament ai mund tė emėrojė sipas shijes sė vet kryeministrin dhe Qeverinė e re. Me njė fjalė, ai mė nuk do tė duhej tė kishte probleme tė brendshme politike.

Fantazi!

Si nė ėndėrr!

Si nė gjithė Ballkanin!

Bota ka nevojė pėr personalitete tė fuqishme nė Ballkan, pėr aso qė mund tė nėnshkruajnė marrėveshje e vendime, pa hamendje se ēka mund t'u ndodhė nėnshkruesve "te shpia", gjegjėsisht dhe pa shumė formalitete procedurale! Demokratizimi dhe ndėrtimi i njė shoqėrie civile ėshtė faza e shatėdhjetė e shtatė, pėr tė cilėn aktualisht mund vetėm tė fantazojmė! Askush sot s'i jep pesė para pėr dokrrat e atyre qė iu besojnė filmave amerikanė, madje as shumica jonė... Mund tė thuhet se tė burgosurit politikė janė humbės nė kėtė kuvend, por ata janė ende kėtu, gjithkund nėpėr Kosovė dhe duhet tė jesh (po ashtu) idiot tė pandehėsh se ata do ta lėnė tash politikėn dhe se mė nuk do tė dėgjohet pėr ta. Se a ėshtė dėbimi i tyre evident nga LDK-ja hap mė i dobishėm (pėr kundėrshtarėt e tyre) sesa mbajtja e tyre (nėn kontroll) brenda LDK-sė ėshtė punė e atyre qė jetojnė me digitron nė krye. Sidoqoftė, fakti se ata nuk ndihen humbės dhe se nuk e kanė ndėr mend tė shkojnė "te shpia", flet shumė.



A ka fituar apo humbur Kosova nė Kuvendin

e Tretė tė LDK-sė?



Megjithatė, humbėsit mė tė mėdhenj nė kėtė kuvend janė njerėzit e identifikuar si "klani i Aganit", ata qė ėshtė ditur se janė kundėrshtarė tė sertė tė ish tė burgosurve politikė. Vetėm nė skemėn tashmė tė vjetėr tė intrigave nė LDK, ku Rugova ka armiq edhe "marksistėt" e Hydajetit, edhe "titistėt" e Aganit, gjen kuptim dėbimi i tyre nga udhėheqja e partisė. Se pse ka hyrė (me gjasė) me vetėdije tė plotė Agani nė argatinė kundėr Hydajetit, argati kjo nga e cila ai u pa se nuk ka patur kurrnjė hajr, mbetet tė kuptohet nga ana e atyre qė nuk kanė ikur kurrė nga orėt e matematikės.

E, Kosova?

A ka fituar apo humbur Kosova nė Kuvendin e Tretė tė LDK-sė?

Kėtė, nė paēim ymėr, do ta marrim vesh shumė shpejt. Por, atėherė, kur ne ta marrim vesh, kjo do tė jetė njė ēėshtje e dorės sė tretė, qė mbase s'do t'i bie ndėr mend askujt... ( “Zėri” Nr. 1653, 27 shkurt 1998)



Kush e pėrbėnte Kryesinė dhe Kėshillin e

Pėrgjithshėm tė LDK-sė


Kryesinė e LDK-sė tė zgjedhur pas Kuvendit tė tretė e pėrbėnin:
Kryetar:

- Ibrahim Rugova

Nėnkryetarė:

- Mr. Eqrem Kryeziu,

- Kolė Berisha e

- Naim Jerliu.
Anėtarėt e tjerė tė Kryesisė:

- Nekibe Kelmendi, sekeretare e pėrgjithshme,

- Alush Gashi,

- Agim Krasniqi,

- Ali Gashi,

- Sanije Aliu,

- Melihate Tėrmkolli,

- Faruk Spahia,

- Fatmir Rexhepi,

- Hajzer Krasniqi,

- Nimon Alumusaj dhe

- Aqif Shehu.

- Shiko foton: Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, qė doli nga Kuvendi i tretė i kėsaj partie



Nė Kuvendin e tretė tė LDK-sė tė mbajtur mė 25 shkurt 1998, anėtarė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė u zgjodhėn:

- Idriz Ajeti,

- akademik Nexhat Daci,

- Dr. Sabri Hamiti,

- dr. Alush Gashi,

- Ymer Muhaxheri,

- mr. Eqrem Kryeziu,

- Aqif Shehu,

- dr. Bardhyl Ēaushi,

- Faruk Spahia,

- Ali Sadria,

- dr. Fehmi Rexhepi,

- Haki Shatri,

- dr. Zejnullah Rrahmani,

- Hazir Krasniqi,

- Ismet Rraci,

- Enver Maloku,

- mr. Milazim Krasniqi,

- dr. Simė Dobreci,

- Fatmir Rexhepi,

- Sanije Aliu,

- mr. Rexhep Osmani,

- Sanije Zeqiraj,

- Fadil Hysaj,

- Nekibe Kelmendi,

- Shaip Surdulli,

- dr. Musli Bajraktari,

- Lutfi Haziri,

- Ibush Jonuzi,

- Ferat Hajzeraj,

- Idriz Rreci,

- Sabit Rrustemi,

- Xhevat Olluri,

- Agim Krasniqi,

- Kolė Berisha,

- Shaban Manaj,

- Ukė Bytyēi dhe

- Mark Marleti,

- Dr. Rexhep Ismajli,

- Fadil Jashari,

- Skender Blakaj,

- Adem Salihaj,

- Ali Mehmeti,

- Shasivar Sadiku,

- Shukrije Rexha,

- Mustafė Blakaj,

- Ismajl Gashi,

- Melihate Tėrmkolli,

- Ali Gashi,

- Ali Lajēi,

- Nimon Alimusaj,

- Bedredin Shehu,

- Xheladin Shala dhe

- Ilir Salihu.



Siē vihet nė dukje, nė Kryesinė dhe nė Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-sė, pėrveē ish tė burgosurve politikė, mungojnė edhe emrat e Fehmi Aganit, Edita Tahirit etj, por megjithatė, roli i tyre e veēanėrisht i z.Agani nė procesin negociator me Serbinė, qė do tė drejtohet nga “krye-institucionalisti fiktiv” Ibrahim Rugova, gjatė vitit 1998 - do tė jetė i madh.



Kosova me Kuvendin e Tretė tė LDK-sė

nuk fitoi asgjė tė hajrit!



A fitoi apo humbi Kosova me Kuvendin e Tretė tė LDK-sė?!

Kjo shumė shpejt u muar vesh. Ngjarjet politike qė u zhvilluan nė Kosovė, pas Kuvendit tė tretė tė LDK-sė, dėshmuan qartė se Kosova nuk fitoi asgjė tė hajrit, pėrkundrazi skena politike shqiptare (nė prag tė shpėrthimit tė luftės ēlirimtare) u pėrēa edhe mė shumė, pėr fajin e Kryetarit tė LDK-sė Ibrahim Rugova.



Ibrahim Rugova, si rezultat i pėrēarjes nė Kuvendin e tretė, gjatė formulimit tė listave pėr deputet (pėr zgjedhjet e 22 marsit 1998), bėri diferencime tė mėdha brenda kėsaj partie. Zgjedhjet e 22 marsit i mbajti pa konsensus tė gjerė me faktorin politik shqiptarė, dhe kėto zgjedhje si tė tilla nuk rezultuan me konstituimin e parlamentit tė Kosovės apo tė qeverisė e re tė Kosovės.



Pėrkundrazi, Ibrahim Rugova nė vend tė kėtyre institucioneve, improvizoi dofarė grupe-ekipe negociatorėsh pėr dialog me Serbinė dhe kėshtu ka vepruar gjatė krejt vitit 1998, nė kohėn kur Kosova dhe populli shqiptar ishte pėrfshirė nga flakėt e luftės!



Pėrēarjet e Kuvendit tė tretė tė LDK-sė u reflektuan negativisht edhe nė degėt e kėsaj partie nė diasporė, veēanėrisht nė Degėn e LDK-sė nė Zvicėr.

( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 17:31   #43
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 16 )



Reflektimi i Kuvendit tė tretė tė LDK-sė nė pėrēarjen

e degės sė kėsaj partie nė Zvicėr



Shkruan:Sheradin BERISHA/ 12. 06. 2008



Reflektimi negativ i eliminimit tė tė burgosurve

politik nga LDK-ja



Dihet mirėfilli se, nė Kuvendin e Tretė tė LDK-sė tė mbajtur mė 25. 02. 1998, Ibrahim Rugova, (duke u bazuar nė nenin 24 tė statutit tė partisė, ku kryetarit i jepet e drejta tė propozojė 55 kandidatė pėr Kėshill tė Pėrgjithshėm) nė listėn e 55 emrave tė propozuar pėr Kėshill tė Pėrgjithshėm, kishte spikatur emrat e favoritėve tė tij, duke i eliminuar kėshtu tė gjithė ish tė burgosurit politikė nga pėrbėrja e re e kėtij organi mė tė lart tė partisė, qė do ta votojė kuvendi. Me kėtė veprim autoritar Ibrahim Rugova ka bėrė privatizimin e plotė tė Partisė deri nė masėn sa, ajo quhej Lidhja Demokratike e Ibrahim Rugovės apo partia private e Rugovės.



· Foto: Ibrahim Rugova pėrquesi i “unitetit” artificial!



Pas largimit tė tė burgosurve politik nga Lidhja Demokratike e Kosovės, njė pjesė e tyre, si: Jakup Krasniqi, Ramė Buja, Gani Koci e shumė tė tjerė iu bashkuan radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ndėrsa Hydajet Hyseni, Mehmet Hajrizi, Basri Musmurati etj., formuan njė parti tė re tė quajtur »Lidhja e re Demokratike » e cila ndėrkohė u emėrtua »Lėvizja pėr Bashkim Demokratik - LBD » me kryetar Akademik Rexhep Qosen.



· Foto: Pamje nga gjykimi i Gani Sylės, Mehmet Hajrizit, Jakup Krasniqit etj



Eliminimi i tė burgosurve politik nga strukturat e LDK-sė, u reflektua negativisht nė tė gjitha organet e LDK-sė, tė FR tė LDK-sė, tė FG tė LDK-sė etj. dhe ky „tėrmet“ me epiqendėr nė Prishtinė u sipėrfaqėsua edhe nė degėt e kėsaj partie jashtė Kosovės, veēanėrisht nė Degėn e LDK-sė nė Zvicėr. Asokohe nė Zvicėr Kryetar i degės sė LDK-sė ishte Gani Syla, ish i burgosur politik, i cili pas « Kuvendit tė tretė - tė turpit « , i ndėrpreu tė gjitha kontaktet me kryesinė qendrore tė LDK-sė nė Prishtinė, nisi shuarjen e aktivitetit partiak, pėr tu pėrqėndruar nė organizimin e mėrgimtarėve tanė rreth ndihmimit tė luftės ēlirimtare nė Kosovė.



Kryetari i degės sė LDK-sė z.Gani Syla, ndėrprerjen e aktivitetit partiak e kishte nisur nė periudhėn kur Ibrahim Rugova me partitė simotra: PSHDK, PLK, PSDK etj., po bėnte fushatė parazgjedhore, (pa u penguar nga forcat pushtuese serbe), pėr zgjedhjet « parlamentare e prersidenciale » tė 22 marsit 1998, nė kohėn kur Ibrahim Rugova improvizonte ekipe negociatorėsh pėr bisedime me Sebinė, e cila kulmoi me takimin Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd etj.



Nė kėtė periudhė tė defaktorizimit tė LDK-sė, disa pėrfaqėsues tė nėndegėve tė LDK-sė nė Zvicėr tė pakėnaqur me kėtė gjendje, zhvilluan aktivitete revanshiste…., kundėr Gani Sylės dhe tė gjithė bashkėmendimtarėve tė tij. Nė kėtė fushatė,( e cila e thelloi jazin e pėrēarjes nė mesin e mėrgimtarėve) u angazhuan njerėzit mė tė dėshmuar tė LDK-sė nė Zvicėr nė krye me Mr. Shaip Latifin, themeluesin dhe kryetarin e parė tė degės sė LDK-sė nė Zvicėr, pra u aktivizua ajo superstrukturė partiake, qė pėr tetė vjet rresht ishte artikulluese e denjė e politikės disfatiste tė Ibrahim Rugovės nė Zvicėr.



· Foto: Mr.Shaip Latifi-ish themeluesi i degės sė LDK-sė nė Zvicėr



Tė pakėnaqurit e LDK-sė me margjinalizimin e partisė, nė takimin e parė tė bėrė publike pėr opinion, formuan njė grup pune, qė do tė punojė pėr riaktivizimin e LDK-sė nė Zvicėr. Pėr tė pasqyruar kėtė aktivitet tė mėkėmbėsve tė degės sė LDK-sė nė Zvicėr, po i referohem Qendrės pėr Informim tė Kosovės - QIK.



QIK-u nė njė shkrim tė datės 21 maj 1998 me titull: » Pėrfaqėsuesit e nėndegėve pėr tejkalimin e situatės nė Kryesinė e Degės sė LDK-sė nė Zvicėr » shkruan:

Prishtinė, 21 maj (QIK)

Nėndegėt e LDK-sė nė Zvicėr, tė cilat janė tė pakėnaqura me aktivitetin e Kryesisė sė Degės sė LDK-sė, e cila ka vėnė nė margjina punėn dhe aktivitetin tetėvjeēar tė degės sė LDK-sė nė Zvicėr, u mblodhėn pėr tė shqyrtuar situatėn e krijuar nė kėtė kryesi. Pėrfaqėsuesit e shumtė, kryetarė nėndegėsh, koordinatorė dhe pėrfaqėsues tė FR tė LDK-sė, shprehėn indinjatėn e tyre pėr shkak se kryesia e Degės ka bllokuar nėndegėt pėr shkak tė qėndrimit injorues tė kėsaj kryesie ndaj kryesisė qendrore tė LDK-sė nė Prishtinė, me tė cilėn i ka ndėrprerė tė gjitha kontaktet.

Ata pėrkujtuan se kryesia e Degės nuk ėshtė prononcuar lidhur me zgjedhjet parlamentare dhe presidenciale nė Republikėn e Kosovės dhe as rreth proceseve tjera nė Kosovė.

Pjesėmarrėsit e kėtij tubimi i dhanė pėrkrahje tė njėzėshme kryetarit Rugova dhe politikės sė tij pėr realizimin e aspiratave pėr pavarėsinė e Kosovės. Njėherit, ata ftuan kryetarin Rugova qė tė angazhohet pėr konstituimin sa mėtė shpejtė tė Parlamentit tė Republikės, nė mėnyrė qė rrjedhat e jetės nė Kosovė tė drejtohen nė mėnyrė instiucionale.

Nė tubim u theksua se aktiviteti i LDK-sė nė Zvicėr ėshtė zbehur pothuaj plotėsisht sikur nė Kosovė tė mos kishte ndodhur asgjė. Edhe ato pak deklarime publike mė shumė kanė zbehur prestigjin dhe organizimin e LDK-sė nė Zvicėr. Pėr kėtė arsye pėrfaqėsuesit e nėndegėve tė LDK-sė nė Zvicėr zgjodhėn njė grup pune, i cili do tė veprojė pėr riaktivizimin e LDK-sė nė Zvicėr.

Udhėheqės i grupit u zgjodh mr. Shaip Latifi, themelues dhe kryetar i parė i kryesisė sė degės sė LDK-sė nė Zvicėr, ndėrsa anėtarė tė tij u zgjodhėn:

- ing. Nazmi Peci,

- Jusuf Demaj,

- mr.Ismet Masurica,

- prof. Shyqri Azemi,

- Shefqet Cakiqi,

- Ahmet Kosumi,

- Tefik Sadiku dhe

- Shefqet Dibrani.

Ky grup do tė vė kontakte me tė gjitha nėndegėt, nė mėnyrė qė tė tejkalohet bllokada e krijuar nga kryesia aktuale e degės sė LDK-sė nė Zvicėr. (Burimi: QIK-u, Informatori ditor nr.2065-C, Prishtinė 21 Maj 1998 16:00 CET)



Njė javė mė vonė i ashtuquajturi « Grupi 10 » qė nėnkuptonte 10 nėndegėt e LDK-sė nė Zvicėr lėshuan njė Kumtesė pėr opinion, nė tė cilėn pėrmes 5 pikave sipėrfaqėsohen qėndrimet lidhur me situatėn e krijuar nė Degėn e LDK-sė nė Zvicėr.



Kėshtu, QIK-u nė inforamtorin ditor tė datės 28 maj 1998 nė artikullin me titull: “ Disa nėndegė tė LDK-sė nuk e njohin kryesinė e Degės sė LDK-sė nė Zvicė”- shkruan:

“Prishtinė, 28 maj (QIK)

Disa nėndegė tė LDK-sė nė Zvicėr, tė pakėnaqura me udhėheqjen e degės sė LDK-sė, kanė krijuar kohė mė parė njė grup tė nėndegėve i qė kėrkojnė riorganizimin e veprimtarisė sė LDK-sė nė kėtė shtet.

Nė njė kumtesė tė grupit tė 10 nėndegėve tė LDK-sė nė Zvicrėn Lindore, mbajti njė mbledhje dhe konstatoi se gjendja nė Kosovė ka eskaluar tejmase. Koordinatori i kėtij grupi, Shefqet Dibrani i njoftoi anėtarėt e kryesive tė nėndegėve se z. Gani Syla, kryetar i Degės sė LDK-sė nė Zvicėr ėshtė ftuar zyrtarisht, por nuk ka ardhur dhe nuk ka dėrguar asnjė anėtar tė Kryesisė sė Degės.



· Foto: Shefqet Dibrani-Koordinatori i „Grupit 10“



Ai kritikoi kėtė veprim tė z. Syla ngase sipas rrethanave tė krijuara nė Kosovė, aktiviteti i Degės sė LDK-sė nė Zvicėr ėshtė pasivizuar dukshėm. Grupi 10 shprehė pakėnaqėsinė e vet me sjelljet kaq indiferente tė kreut udhėheqės nė Degėn e LDK-sė nė Zvicėr.

Nė gjendjen kur duhej tė numroheshin rezultatet e aktivitetit nėntėvjeēar dhe kur Kosova pret mė sė shumti, shumė aktivistė e organizime tė LDK-sė nė Zvicėr detyrohen tė mirren me ēėshtje tė tjera. Pėrveē dhunės fizike e ushtarake qė po pėrdor Serbia, shqiptarėt janė ndeshur edhe me njė luftė tė tmerrshme speciale. Pėr rrethanat e krijuara nė kryesinė e degės sė LDK-sė nė Zvicėr grupi i 10-tė doli publikisht me qėndrime tė unifikuara.

Nė kėto qėndrime thuhet:

1. Grupi i 10-tė nuk e njeh mė Gani Sylėn pėr kryetar tė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr. Deri nė zgjedhje tė kryetarit tė ri, ky grup pėr kryesi do ta njohė vetėm kryesinė qendrore nė Kosovė.

2. E njohim dhe e pėrkrahim "Grupin pėr zhbllokimin e situatės" me nė krye mr. Shaip Latifin dhe i bashkangjitemi mendimit tė tyre se dega e LDK-sė nė Zvicėr duhet ngjallur aktivitetin.

3. Mjetet e grumbulluara nga anėtarėsia do t'i dėrgojmė nė kryesinė qendrore nė Kosovė, dhe njėherit apelojmė edhe tek nėndegėt tjera qė ta dėrgojnė edhe ata anėtarėsinė e tyre nė Kosovė.

4. Grupi i 10-tė pėrcjell me vėmendje "paēartėsitė" e kryesisė sė degės sė LDK-sė me kryesinė e FR po ashtu tė LDK-sė dhe tėrheq vėrejtjen se kundrejt tė rinjėve duhet patur kujdes. Tė rinjėt nuk janė tė ngarkuar nga hipotekat e bolshevizmit tė kaluar.

5. Grupi i 10-tė i nėndegėve tė LDK-sė i bėnė apel kryetarit tė Republikės sė Kosovės, dr. Ibrahim Rugova dhe partive politike tė pėrfaqėsuara nė Kuvendin e Kosovės qė urgjentisht tė konstituojnė Kuvendin e Republikės sė Kosovės, nė mėnyrė qė veprimi politik shtetėrorė tė vihet nė vijė institucionale.„ ( Burimi: QIK-u, Informatori ditor nr.2072-D, Prishtinė, 28 maj 1998, 16:30 CET)



Nė takimin e radhės tė datės 30 maj 1998, qė mbajti „Grupi 10“ gjegjėsisht "Grupi pėr zhbllokimin e situatės” u kėrkua:

- respektimi i statutit tė LDK-sė dhe aktet e tjera tė saj,

- tė mbahet lidhje me Kryesinė qendrore, me Kėshillin e Pėrgjithshėm dhe me vetė Kryetarin e saj Ibrahim Rugova,

- u kėrkua shkarkimi i Kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė krye me Gani Sylėn,

- u kėrkua konstituimi sa mė i shpejtė i Parlamentit tė Kosovės, Qeverisė dhe i organeve tė tjera shtetėrore si dhe

- u vendos qė t'i ndihmohet QIK-ut me njė sasi tė hollash pėr pajisjen e tij me kompjuterė…!



Ky takim publikohet nė njė nga informatorėt e QIK-ut, (datė 30 maj 1998). Nė shkrimin me titull: ” Kėrkohet shkarkimi i Kyesisė sė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr” ku thuhet:

„Prishtinė, 30 maj QIK

Shtatė nėndegėt e LDK-sė nė kuadėr tė Grupit tė gjashtė koordinues, tė pakėnaqura me punėn e Kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr, kėrkojnė shkarkimin e saj dhe mbajtjen e kuvendit tė jashtėzakonshėm tė kėsaj dege. Kėshtu u vendos nė mbledhjen e pėrfaqėsuesve tė shtatė nėndegėve tė Grupit tė gjashtė koordinues e cila u mbajt nė lokalin e klubit shqiptar "Muharrem Bekteshi" nė Ollten, ku iu dha pėrkrahje e fuqishme Kėshillit iniciativ pėr shpėtimin e LDK-sė.

Nė tė, pėrveē kryetarėve tė kėtyre nėndegėve dhe anėtarėve tė kryesive, morėn pjesė edhe kryesuesi i iniciativės nė fjalė, mr.Shaip Latifi, si dhe ish koordinatori i kėtij grupi, Ali Nikoliqi. Mbledhjen e kryesoi koordinatori i grupit tė gjashtė tė nėndegėve tė LDK-sė Adem Sadrija.

Pasi bėri njė rezyme tė shkurtėr punės sė kėsaj kryesie gjatė periudhės pas Kuvendit III zgjedhor, ai pėrkujtoi pėr njė varg lėshimesh dhe veprimesh qė janė nė kundėrshtim tė plotė me Statutin dhe rregulloren e LDK-sė. Edhe pėrkundėr faktit se nga disa nėndegė tanimė i ėshtė tėrheqė vėrejtja Kryesisė dhe kryetarit tė degės pėr kėto veprime, nuk ka pasė pėrmirėsime. Pėrkundrazi ecuritė negative janė shtuar. Kėshtu u pėrmendėn disa raste konkrete, siē ėshtė mosprononcimi me rastin e zgjedhjeve partiake dhe parlamentare e presidenciale nė Republikėn e Kosovės.

Ėshtė edhe pakėnaqėsia e Kryesisė qendrore tė LDK-sė nė Kosovė, e cila i humbi tė gjitha kontaktet me Kryesinė e Degės nė Zvicėr, bllokimi nė kryerjen e obligimeve ndaj saj ndikuan qė ky grup koordinues, kėto nėndegė tė kėrkojnė shkarkimin e saj.

Duke marrė pjesė nė diksutim mr.Shaip Latifi, nė cilėsin e grupit iniciativ, theksoi detyrėn qė ka ēdo anėtar i LDK-sė qė tė respektojė Statutin dhe aktet e tjera tė saj dhe tė mbajė lidhje me Kryesinė qendrore, me Kėshillin e Pėrgjithshėm dhe me vetė Kryetarin e saj. Tė gjitha i munguan kėsaj kryesie.

Parregullsia nė mbajtjen e mbledhjeve, tendencat e zhvleftėsimit tė punės sė gjertanishme tė LDK-sė, grupacionet etj. ishin veti qė pėrcollėn aktivitetin e saj.

Nė fund tė mbledhjes u nxorėn kėto konkluzione:

- Pėrkrahet Grupi iniciativ pėr shpėtimin e LDK-sė, Dega nė Zvicėr;

- Nga Kryesia qendrore dhe Kėshilli Qendrorė kėrkohet shkarkimi i Kryesisė sė Degės sė LDK-sė duke e njohur njėkohėsishtė Grupin iniciativ pėr shpėtimin e saj dhe organizimin e kuvendit tė saj;

- Tė caktohet njė afat sa mė i shkurtėr qė tė prononcohen tė gjitha nėndegėt e tjera lidhur me kėtė iniciative;

- Kėrkohet konstituimi sa mė i shpejtė i Parlamentit tė Kosovės Qeverisė dhe i organeve tė tjera shtetėrore.

Nė fund u vendos qė t'i ndihmohet QIK-ut me njė sasi tė hollash pėr pajisjen e tij me kompjuterė.„ ( Burimi: QIK-u, Informatori ditor nr. 2074-B, Prishtinė, 30 maj 1998, 15:30 CET)



Siē vihet nė dukje mė lartė, gjatė verės sė vitit 1998, pikėrisht nė kohėn kur nė Kosovė po zhvillohej njė luftė frontale midis UĒK-sė dhe forcave militare e paramilitare serbe, nė degėn e LDK-sė nė Zvicėr zhvillohej njė luftė e ashpėr propagandistike, pėr dominimin dhe fuqizimin e ”institucioneve fiktive” tė Ibrahim Rugovės tė cilat ekzistonin vetėm nė letėr, dhe me kėto veprime ( duke pas parasysh disponimin anti-UĒK tė Ibrahim Rugovės) nė esencė sfidohej lufta UĒK-sė, dhe dekurajimi i mėrgimtarėve tanė pėr t“u mobilizuar nė forcimin dhe financimin e kėsaj lufte ēlirimtare.



* * *

Ibrahim Rugova, duke qenė shef i pamposhtur i LDK-sė dhe i gjithė jetės politike nė Kosovė, ka krijuar njė lėvizje tė pashembullt pacifiste, njė lėvizje tė “veprimit” joaktiv, e cila tek shqiptarėt ka mbjellur njė optimizėm iluzor, se vetėm duke duruar, duke ndenjur urtė pa bėrė agjė, do ta fitojmė lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e aspiruar!



Pėr mė tepėr kjo lėvizje skajshmėrisht disfatiste, duke pėrjashtuar ēdo alternativė tjetėr tė veprimit, ishte shndėrruar nė pengesė serioze pėr organizimin e mirėfillt tė faktorit politikė shqiptarė, qė pretendonte faktorizimin dhe fuqizimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė luftėn pėr ēlirim nga regjimi pushtues i kryevrasėsit tė shqiptarėve Sllobodan Milloshjeviq.



Se Ibrahim Rugova me politikėn e tij pėrjashtuese, tė ēdo faktori tjetėr shqiptarė, e veēanėrisht tė faktorit UĒK, ishte i dėmshėm, flasin shumė argumente, tė cilat do tė pėrpiqem t“i paqyrojė nė vazhdim.

( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 17:32   #44
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 17 )



Pėrmbajtja:



- Forcimi politik i Ibrahim Rugovės…

- Pranimi i konkluzioneve tė Grupit tė Kontaktit pa vėrejtje nga Rugova;

- G-15“shi i Ibrahim Rugovės pėr dialog me Serbinė!

- Kėrskea e GK-sė pėr fillimin e dialogut Prishtinė- Beograd dhe prejudikimi i statusit tė Kosovės;

- Reduktimi G-15“shit nė G-4 nga Ibrahim Rugova dhe ideja pėr zhvillimin e negociatave me Serbinė nė dy faza;

- Takimi Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd;

- Vazhdimi i dialogut Beograd-Prishtinė mė 22 maj 1998 nė selin e LDK-sė pa ndėrmjetėsimin e palės ndėrkombėtare;

- Ēfarė historie i tregoi Ibrahim Rugova ambasadorit Danelly nė Velani, derisa po mbahej takimi nė selinė e LDK-sė?!



* * *



Roli i Ibrahim Rugovės nė negociatat me Serbinė

dhe injorimi i faktorit UĒK, nė vitin 1998



Shkruan: Sheradin BERISHA / 16. 06. 2008



Forcimi politik i Ibrahim Rugovės…



Janari i vitit 1998, solli me vete kumtin e fundit tė paqes sė rrejshme nė Kosovė. Atėkohė kur UĒK-ja po bėhej gjithnjė e mė shumė mbizotruese e situatės nė Kosovė, u vu nė lėvizje diplomacia ndėrkombėtare, pėr tė parandaluar rrjedhėn e ngjarjeve qė ēonin pashmangshėm drejt luftės. Qasja e bashkėsisė ndėrkombėtare ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, ndėrtohej mbi qėndrimin e njohur siē ishte mospranimi i gjendjes status quo dhe kundėrshtimi i aspiratave tė shqiptarėve pėr pavarėsi.



Mbi kėtė bazė, gjatė vitit 1998, Grupi i Kontaktit dhe qendrat tjera ndėrkombėtare tė vendosjes pėrmes diplomacisė sė ashtuquajtur lėvizėse, do tė ngarendin sa nė Beograd e sa nė Prishtinė pėr tė gjetur njė zgjidhje politike pėr Kosovėn, pėrmes negociatave. Ngjarjet mė kulmore qė i dhanė kahje zhvillimeve politike nė Kosovė, konsiderohen vizitat e shpeshta tė ambasadorit amerikan Robert Geldbard, i deleguari special i SHBA-ve pėr ish-Jugosllavinė, nė janar-mars tė vitit 1998 nė Prishtinė dhe nė Beograd.



· Foto: Takimi Geldbard - Rugova nė vitin 1998



Robert Geldbard nė njė nga takimet e tij (22.02.1998) me Ibrahim Rugovėn nė Prishtinėnė publikisht e akuzoi “UĒK-nė si organizatė terroriste”, ndėrsa kėrkonte forcimin e lidershipit politik tė moderuar nė krye me Ibrahim Rugovėn. Njė ditė mė vonė z.Geldbard gjatė njė takimi me Millosheviqin, i dhuroi Beogradit lehtėsitė duke deklaruar se disa nga sanksionet ekonomike do tė hiqen! Ky veprim i diplomatit amerikan, skajshėmrisht akuzues pėr UĒK-nė, nė tė vėrtet i dha forcė shtytėse nė aspektin politik Ibrahim Rugovės, ndėrsa nė aspektin ushtarak e trimėroi Sllobodan Millosheviqin, pėr tė marrė njė ofensivė pėr zhbėrjen e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėr vrasjen e shqiptarėve dhe shkatėrrimin e vendbanimeve tė tyre.



· Foto: Tanksat e ushtrisė serbe nė ofenzivė!



Pse mendoi kėshtu?!

E para: Porosia e amabasadorit Robert Geldbard, pėr forcimin e lidershipit nė Kosovė, duket se Ibrahim Rugovės, i ka dhėnė edhe njė arsye mė shumė pėr tė vėnė kontrollin e plotė dhe fuqizimin e tij brenda strukturave tė LDK-sė. Dhe kėtė akt z.Rugova e kryen nė Kuvendin e tretė tė LDK-sė, qė mbahet mė 25 shkurt 1998. Nė kėtė kuvend, Ibrahim Rugova nė mėnyrė autoritare largon nga organet drejtuese tė LDK-sė, ish tė burgosurit politik nė krye me Hydajet Hysenin, duke i zgjedhur nė Kryesi dhe nė Kėshillin e Pėrgjithshėm tė partisė tė gjithė ata qė bėnin Amin, pėr ēdo vendim qė do tė merrte ai.

E dyta: Tri ditė mė vonė (nga mbajtja e kuvendit tė LDK-sė), mė 28 shkurt 1998 forcat ushtarake-policore tė Millosheviqit nė “emėr tė spastrimit tė terenit nga bandat terroriste tė UĒK-sė“ sulmuan fshatrat Qirez dhe Likoshan, me ē“rast vranė e masakruan 24 shqiptarė, gra, fėmijė e pleq tė pafajshėm nė shtėpitė e tyre. Ndėrkaq, njė javė mė vonė, mė 5, 6 e 7 mars 1998, forcat barbare serbe sulmuan fshatin Prekaz, duke pėrdorur gjithė arsenalin ushtarak modern, kundėr familjes sė Shaban Jasharit. Pas njė lufte tre ditore tė pabarabart, ēetnikėt e Beogradit vranė mizorisht 56 anėtarė tė familjes Jashari, nė mesin e tė cilėve ra pėr tė mos vdekur kurrė edhe komandanti legjendar i UĒK-sė Adem Jashari.



· Foto-shėnime: Lexoni e shikoni masakrat e regjimit fashist tė Millosheviqit, nė Prekaz, Likoshan, Ēirez etj



Pranimi i konkluzioneve tė Grupit tė Kontaktit

pa vėrejtje nga Ibrahim Rugova



Pas kėtyre ngjarjeve, ndėrhyri diplomacia ndėrkombėtare, e cila kėrkojė ndėrprerjen e dhunės sė armatosur pėr t“i lėnė rrugė zgjidhjes sė problemeve pėrmes dialogėt nė mes palėve.



Mė 9 mars 1998 nė Londėr mbahet mbledhja e Grupit tė Kontaktit, ku do tė diskutohet pėr gjendjen e rėndė nė Kosovė. Nė deklaratėn e Grupit tė Kontaktit, kritikohet „pėrdorimi i tepruar i forcės“ dhe „tejkalimi i autorizimeve“ tė njėsive speciale tė policisė serbe, „qė ka sjellė pėr pasojė sė paku 80 humbje jete“, ndėrsa denohen nė tėrėsi siē theksohet nė deklaratė „aksionet terroriste tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, apo tė ēfarėdo grupi apo personi.“ Pra, Grupi i Kontaktit, operacionet shfarosėse tė njėsive speciale serbe kundėr shqiptarėve i cilėson si pėrdorim i tepruar i forcės, ndėrsa veprimet e UĒK-sė qė ishin nė mbrojte tė popullatės shqiptare nga forcat serbe, i cilėsonte si “arsione terroriste”!!!



Grupi i Kontaktit kėrkon „nga presidenti Sllobodan Milosheviq tė ndėrmarrė hapa tė shpejtė dhe efektivė pėr tė ndėrprerė dhunėn dhe tė angazhohet vendosmėrisht pėr tė gjetur njė zgjidhje politike tė ēėshtjes sė Kosovės pėrmes dialogut. Nė veēanti brenda 10 ditėve ai duhet: - tė tėrheqė njėsitė e policisė speciale dhe tė ndėrprejė veprimet e forcave tė drejtuara kundėr popullsisė civile, - qė tė deklarohet vetė publikisht mbi fillimin e procesit tė dialogut nė pajtim me paragrafin 10, me udhėheqjen e komunitetit shqiptar tė Kosovės.“



Nė konkluzat e Grupit tė Kontaktit, vijėzohet qartė kundėrshtimi pėr pavarėsinė e Kosovės, ndėrkohė qė RSFJ-sė gjegjėsisht Serbisė po i ofrohej njė shans shtesė pėr t“iu shmangur sanksioneve ekonomike tė pėrgatitura prej kohėsh.



· Lexo tė plotė: Deklaratėn e Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn



Faktori politik shqiptar nė krye me Ibrahim Rugovėn pa asnjė vėrejtje i mbėshtet konkluzionet e Grupit tė Kontaktit, ndėrsa po atė ditė (9.03.1998) kur Grupi i Kontaktit ishte mbledhur nė Londėr, reagon SHQ i UĒK-sė pėrmes Komunikatės nr.45. Nė komunikatė thuhet: “Shtabi Qėndror i UĒK-sė u bėn me dije forcave politike nė botė dhe institucioneve dhe organizmave ndėrkombėtare, nė veēanti Grupit tė Kontaktit qė takohet sot nė Londėr, si UE-sė, OKB-sė e shteteve demokratike, se UĒK dhe populli shqiptar do tė vazhdojnė luftėn ēlirimtare, mbi bazėn e vullnetit historik pėr pavarėsi. Nga qendrat nė botė kėrkohet tė pranojnė shtetin e Kosovės, ndėrsa pushtuesin serb ta ndėshkojnė nė bazė tė konventave ndėrkombėtare pėr luftėn, mbasi dėshmohet lufta e tij fashiste pėr tė zhdukur popullin shqiptar.“



Nė vazhdėn e aktiviteteve diplomatike, mė 17 mars 1998 ministria e jashtme ruse, kishte marrė nismėn pėr njė zgjidhje politike pėr Kosovėn. “E binda Millosheviqin, nė bisedėn kokė mė kokė, mė 17 mars 1998”, pohonte ish-ministri i Jashtėm rus Primakov qė “tė merrte nismė lidhur me autonominė e Kosovės; tė urdhėronte njėsitė ushtarake tė ktheheshin nė kazerma; qė personalisht tė angazhohej pėr tė filluar negociatat me liderin e krahut tė moderuar tė kosovarėve Ibrahim Rugovėn dhe tė pranonte vėzhguesit e OSBE-sė.” (J.Primakov: Memoare, Jeta ime nė politikėn e lartė, fejton politik, “Zėri” 30 maj 2002, fq.9.)



G-15“shi i Ibrahim Rugovės pėr dialog me Serbinė!



Nė frymėn e qėndrimeve tė Grupit tė Kontaktit, mė 18 mars 1998 i deleguari amerikan pėr ēėshtje tė Ballkanit ambasadori Geldbard, merrė pėlqimin e Ibrahim Rugovės, tė kėtij “kolosi tė brishtė” (siē e cilėsonin analistėt perėndimor Rugovėn) pėr formimin e Grupit Negociator pėr dialog me Serbinė, ani pse Ibrahim Rugova ato ditė bėnte fushatė pėr zgjedhjet “presidenciale e parlamentare“ tė 22 marsit 1998 !!! Mė 18 mars para gazetarėve (nė hyrje tė selisė sė LDK-sė) Ibrahim Rugova deklaron: ”Nė bisedė me ambasadorin amerikan Geldbard, unė rikonfirmova zotimin tim tė fuqishėm pėr dialog, si tė vetmen mėnyrė pėr zgjidhjen e problemeve tė ngutshme nė Kosovė.” “Pėr tė qenė i suksesshėm dialogu”,- theksonte Rugova, “duhet tė pėrfshihet patjetėr kėmbimi i hapur dhe i pakushtėzuar mes pėrfaqėsuesve tė zgjedhur tė udhėheqjes sė Kosovės dhe pėrfaqėsuesve tė presidentit Millosheviq, siē ėshtė bėrė thirrje javėn e kaluar nė Londėr nga ministrat e jashtėm tė Grupit tė Kontaktit”.



Vini re!

Mė 22 mars 1998 mbahen zgjedhjet “presidenciale dhe parlamentare” nė Kosovė, ndėrsa tė nesėrmen mė 23 mars nė Prishtinė nga grupi 3+3( i pėrcaktuar qysh nė marrėveshjen Millosheviq-Rugova mė 1.09.1996), nė mes palės serbe dhe asaj tė Kosovės, nėnshkruhet aneksi pėr normalizimin e arsimit shqip nė Kosovė. Grupi 3+3 qė nėnshkroi aneks marrėveshjen mė 23 mars ishte vazhdimėsi e bisedave tė mėhershme nė mes tė Ibrahim Rugovės me Sllobodan Millosheviqin, dhe nuk kishte tė bėnte drejtpėrdrejt me themelimin e grupit tė ri negociatorė, qė do tė quhet G-15, edhe pse kemi tė bėjmė me tė njejtit njerėz nė krye tė kėtij grupi.



· Fotodokument: Akti i nėnshkrimit tė aneksit pėr arsim, mė 23 mars 1998 nė ambientet e Bibliotekės kombėtare nė Prishtinė.



Mė 24 mars 1998 (atė ditė kur kishte shpėrthyer lufta nė fshatin Gllogjan tė Dukagjinit, nė mes tė forcave pushtuese serbe dhe UĒK-sė) Ibrahim Rugova pasi shpalli rezultatin e zgjedhjeve, ku ai dhe partia e tij kishin triumfuar bindshėm nė kėto zgjedhje farsė, do tė kumtojė listėn prej 15 negociatorėve tė Kosovės “G-15”, tė cilėt Rugova i quan si “Grup Kėshilldhėnėsish”, pėr tė pėrgatitur njė platformė pėr bisedime me pėrfaqėsuesit e Millosheviqit.



Nė listėn e G-15-shit, me sugjerimin edhe tė ambasadorit Geldbard u pėrfshinė: Ibrahim Rugova, Fehmi Agani, Edita Tahiri, Bujar Bukoshi, Rexhep Ismajli, Mark Krasniqi, Pajazit Nushi, Esat Stavileci, Adem Demaēi, Veton Surroi, Mahmut Bakalli, Hydajet Hyseni, Shkėlzen Maliqi, Bujar Dugolli dhe Blerim Shala. Adem Demaēi, ndonėse nuk ishte pyetur fare pėr kėtė punė, ėshtė prononcuar kundėr pjesėmarrjes nė kėtė grup, duke e quajtur kėtė nismė si “mashtrim tė ri tė Ibrahim Rugovės…”, ndėrsa Hydajet Hyseni e Bujar Dugolli largohen nga ky grup me 13 maj 1998, nė momentin kur merret vesh se pa dijen e “G-15” Ibrahim Rugova kishte vendosur tė takohet me Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd.



Blerim Shala, ish-zėdhėnės i grupit G15, kujton se „sesioni i parė i G-15 qė u mbajt mė 25 mars, do tė jetė njė mbledhje e paorganizuar, pa fillim dhe pa fund, pa pasur tė qartė pse jemi thirrur, ēka jemi nė tė vėrtet, kėshilltarė apo negociatorė, dhe cili ėshtė misionin ynė i njėmendtė. Rugova nė fillim na tha se janė disa pika tė cilave duhet t“u pėrmbahet pala kosovare nė negociata…dhe ato ashtu si ishin hedhur nė letėr prej tij, diheshin pėrmendėsh prej secilit shqiptar tė Kosovės. Nė kėtė takim tė parė, ne - thotė Shala, nuk morėm vesh se ēka jemi, nuk filluam fare bisedėn pėr strategjinė negociuese dhe fare pak folėm pėr luftėn, e cila tashmė po hynte nė muajin e dytė.“( B.Shala- Vitet e Kosovės 1998-1999, Prishtinė 2000, fq.41) Njė rrėmujė e tillė, e shkaktuar nga Ibrahim Rugova, do tė vazhdojė deri nė fund tė ekzistimit tė G-15, deri nė korrik tė vitit 1998.



· Foto: Blerim Shala, ish-zėdhėnės i grupit G15



Kėrskea e GK-sė pėr fillimin e dialogut Prishtinė- Beograd

dhe prejudikimi i statusit tė Kosovės



Po, mė 25 mars 1998 Grupi i Kontaktit mban mbledhjen e radhės nė Bon ku shqyrtohet situata nė Kosovė, ndėrkaq tė nesėrmen mė 26 mars, ambasadori amerikan Robert Geldbard sė bashku me Jeremy Greenstock, Drejtor politik nė Foreign Office tė Anglisė, vizitojnė Prishtinėn pėr t“ja kumtuar Ibrahim Rugovės qėndrimet e Mbledhjes sė Bonit. Ndonėse Grupi i Kontaktit ka kėrkuar qė sa mė shpejt tė fillojnė bisedimet Prishtinė-Beograd, nė pikėn 13 tė konkluzioneve tė Bonit theksohet se GK angazhohet pėr njė “autonomi tė gjerė dhe vetadministrim tė mirėfillt tė Kosovės” dhe kjo prejudikonte qartė ecurin e negociatave dhe pėrcaktimin e kornizės sė tyre.



Edhe Kėshilli i Evropės, nxori njė rezolutė, sipas sė cilės “kėrkohej fillimi i bisedimeve tė menjėhershme tė Serbisė - RFJ me shqiptarėt e Kosovės”. Dhe, nė atė rezolutė mbėshtetej “vetėm njė autonomi nė kuadėr tė RFJ-sė pėr Kosovėn”. Ndėrkaq, Ibrahim Rugova nė njė konferencė pėr shtyp, duke pėrmendur rezolutėn e Kėshillit tė Evropės, e cila prejudikonte qartė statusin e Kosovės, deklaron: “Shpresoj se sė shpejti Kosova do tė bėhet anėtare e kėtij asociacioni” (e Kėshillit tė Evropės - v. ime). Ēudi! Kosova akoma pa qenė subjekt i pranuar ndėrkombėtarisht, pėr mė keq atėkohė kur bashkėsia ndėrkombėtare kėrkonte me ngulmė autonomi pėr kosovėn nė kuadėr tė Serbisė, Ibrahim Rugova flet pėr anėtarėsimin e shpejt tė Kosovės nė Kėshillin e Evropės. Duhesh me qenė idiot dhe i pandėrgjegjshėm, qė ta marrėsh seriozisht kėtė deklarim tė Ibrahim Rugovės.



Reduktimi G-15“shit nė G-4 nga Ibrahim Rugova dhe ideja

pėr zhvillimin e negociatave me Serbinė nė dy faza



Ibrahim Rugova meqė vetė vendoste e vetė vuloste pėr ecurin e procesit negociator brenda faktorit politik shqiptar, mė 6 prill 1998 nė njė mbledhje tė radhės tė G-15 ai grupin G-15 e reduktoi nė G-4 (prej katėr vetash), tė cilėt sipas tij duhej tė pėrbėnin Grupin e mirėfillt Negociator tė Kosovės.

Nė G-4 ishin:

- Dr. Fehmi Agani,

- Mahmut Bakalli,

- Pajazit Nushi dhe

- Veton Surroi.

Pas kėtij propozimi tė Rugovės, pjestarėt e mbetur tė G-15, nuk e dinin se cili do tė jetė roli i tyre nė kėtė mishmash tė krijuar nga Rugova. Kėto marifetllėqe politike tė Ibrahim Rugovės, po zhvilloheshin nė Prishtinė, pikėrisht nė kohėn kur nė shumė pjesė tė Kosovės, UĒK-ja zhvillonte luftė ēlirimtare kundėr forcave pushtuese serbe.



Nė gjysmėn e dytė tė muajit prill diplomatėt e huaj qė vizitonin shpesh Kosovėn kishin hedhur idenė qė negociatat me Serbinė tė zhvilloheshin nė dy faza. Nė fazėn e parė mendohej qė prania ndėrkombėtare tė kishte njė nivel tė ultė diplomatik, ndėrsa pėrmendej Shoqata “Shėn Exhidio” dhe Monsinjor Paglias si ndėrmjetėsues kryesor nė mes palės Serbe dhe asaj tė Kosovės. Gjatė negociatave tė fazės sė parė, kur do tė kuptoheshin mė qartė pozicionet e palėve nė bisedime, do tė vijonte faza e dytė me involvimin e Grupit tė Kontaktit dhe tė diplomacive kryesore perėndimore.



Mė 25 prill 1998, vetėm katėr ditė para mbajtjes sė takimit tė Grupit tė Kontaktit nė Romė, Umberto Vattani, sekretar i pėrgjithshėm nė Ministrinė e Jashtme tė Italisė qėndroi nė Prishtinė dhe gjatė takimit me Ibrahim Rugovėn zyrtarisht i propozoi kėtij tė fundit fillimin e menjėhershėm tė negociatave me Beogradin, me ndėrmjetėsimin e shefit tė Shoqatės: “Shėn Exhidio”, Minsinjor Paglias.



Derisa nė Prishtinė po bėheshin pėrgatitjet pėr negociata me Serbinė, lufta me shpejtėsi po pėrhapej nė shumė pjesė tė Kosovės. Ushtria Ēlirimitare e Kosovės, gjatė operacioneve ushtarako - policore serbe, me tė gjitha njėsitė e saj tė organizuara ishte vėnė nė mbrojtje tė popullatės shqiptare. Ndėrkaq, Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė nė njė deklaratė Politike tė datės 27 Prill 1998 lidhur me negociatat me Serbinė deklaron, se, bisedimet janė tė pranueshme “vetėm pasi tė jenė larguar trupat e pushtuesit nga trojet shqiptare. Ēdo lloj tjetėr marrėveshjeje dhe pa praninė tonė do tė jetė e pavlefshme dhe e denueshme.”



Takimi Millosheviq-Rugova mė 15 maj 1998 nė Beograd



Mė 9 maj 1998 nis njė proces i ri pėrpjekjesh pėr fillimin e bisedimeve Beograd - Prishtinė. Atė ditė nė Beograd, njė delegacion amerikan nė krye me diplomatin e njohur Riēard Holbrook, takohet me Sllobodan Millosheviqin, ndėrkaq mė 10 maj ky delegacion vjen nė Prishtinė pėr tu takuar edhe me Ibrahim Rugovėn. Gjatė tri ditėve nė vijim ( 10 – 13 maj) Holbrook dhe Geldbard zhvilllojnė njė turne diplomatik nė relacionin Beograd – Tiranė – Prishtinė – Shkup dhe anasjelltas. Mė 12 maj (ditė e martė) Ibrahim Rugova ka pranuar para Holbrookut qė tė takohet me Sllobodan Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd. Njė ditė mė vonė, mė 13 maj tė gjitha agjensitė e rėndėsishme botėrore kanė dhėnė lajmin, se: “Dr. Rugova do tė takohet nė Beograd, tė premten, mė 15 maj, me Sllobodan Millosheviqin, kryetar i RFJ-sė.”



Pėr kėtė vendim tė Rugovės nuk kishte ditur as G-15, dhe kėtė lajm, i cili pėr shumė kėnd ishte fillimisht sensacional dhe i pabesueshėm, ata e morėn vesh nga mediat perėndimore. Ibrahim Rugova ka pranuar tė takohet me Millosheviqin pa i plotėsuar kėrkesat e Grupit tė Kontaktit, tė Mbledhjes sė Londrės, tė 9 marsit 1998 pėr tėrheqjen e njėsive speciale serbe nga vendbanimet shqiptare ku zhvilloheshin luftimet dhe pėr ndėrmjetėsimin e Misionit tė Filipe Gonsalesit nė bisedimet Beograd – Prishtinė. (B.Shala, Vitet e Kosovės 1998 – 1999, Prishtinė 2000, fq.54-60.)



Mė 15 maj 1998 Ibrahim Rugova ka udhėtuar pėr nė Beograd me grupin G-4 tė pėrzgjedhur nga G-15, si me: Dr. Fehmi Aganin, Mahmut Bakallin, Pajazit Nushin dhe Veton Surroin. Adnan Merovci - Shef i protokollit dhe i sigurisė sė Ibrahim Rugovės, thotė: se pėr nė Beograd kemi udhėtuar me tri vetura dhe njė ka qenė si pėrcjellje. Ne shkuam deri nė hyrje tė Beogradit, aty na priti njė makinė e shėrbimeve serbe dhe na shoqėroi gjatė tėrė kohės.” – kujton z. Merovci. (Lexo Librin “Pa protokoll-Bisedė me Adnan Merovcin”, Prishtinė, 2003, fq. 78)



· Foto: Takimi i famshėm Rugova-Millosheviq nė Beograd, mė 15.05.98

· Foto: Rugova, Bakalli – Millosheviq, mė 15 maj 1998 nė Beograd

· Foto: Biseda e ngrohtė Rugova-Millosheviq mė 15 maj nė Beograd



Ky takim do tė zhvillohet nė selinė presidenciale tė Millosheviqit nė Beograd, pa ndėrmjetėsimin ndėrkombėtar, pa plan tė qartė, madje pa pika tė rendit tė ditės. Po atė ditė derisa po mbahej takimi Millosheviq – Rugova nė Beograd,( ku Televizioni shtetėror serb gjatė gjithė kohės jepte pajme duke buzėqeshur Rugova me Millosheviqin) forcat serbe nė Kosovė kishin ndėrmarrė njė operacion tė gjerė luftarak dhe me kėtė rast vranė e masakruan dhjetra shqiptarė tė pafajshėm. Po atė ditė, (nė orėt e pasdites) Millosheviqi vendosi edhe njė bllokadė ekonomike ndaj Kosovės qė gjithėsesi kishte prapavijė politike. Qeveria serbe nė rrugėn Nish – Prishtinė kishte ndaluar tė gjithė kamionėt me mallra ushqimor qė ishin nisur pėr nė Kosovė, dhe nė ditėt qė pasuan takimin Millosheviq – Rugova nė Beograd, Kosova do tė pėrballet me probleme serioze nė furnizimin me artikuj elementarė ushqimorė.



Vazhdimi i dialogut Beograd-Prishtinė mė 22 maj 1998

nė selin e LDK-sė pa ndėrmjetėsimin e

palės ndėrkombėtare



Pas takimit tė 15 majit filluan pėrgatitjet pėr mbajtjen e takimit tė radhės Prishtinė – Beograd. Siē vihet nė dukje nė kėtė mes, faktori UĒK ishte lėnė anash, duke u injoruar plotėsisht nga Ibrahim Rugova, edhe pse pėrhapja e luftės kishte marrė njė dinamikė tė pėrshpejtuar. Z.Rugova akoma nuk e kishte kuptuar, nė tė vėrtet ai nuk donte ta kuptonte, se zgjerimi i luftės nė Kosovė e bėnte tė pakuptimt dhe absurde tėrė procesin e negociatave me Serbinė.



Takimi tjetėr i negociatorėve shqiptarė e serbė, ishte caktuar tė mbahet mė 22 maj 1998 nė Prishtinė. Ky takim u mbajt nė ambientet e selisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Palės serbe i printe Nėnkryetari i Qeverisė sė RFJ-sė Nikola Shainoviq, i pėrbėrė nga nėnkryetari i qeverisė sė Serbisė Ratko Markoviq, Nėnkryetari i Partisė Radikale tė Sheshelit, Tomisllav Nikoliq, Radoslav Rajkoviq dhe Leposava Miliēeviq, ndėrsa palės shqiptare i printe Dr. Fehmi Agani ku bėnte pjesė: Mahmut Bakalli, Pajazit Nushi, Veton Surroi, Bajram Kelmendi dhe Blerim Shala.



· Shih foton nga: Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998



Bajram Kelmendi dhe Blerim Shala, G-4“shit ( qė ishte takuar me Millosheviqin mė 15 maj nė Beograd) ju bashkua mė 21 maj, njė ditė para mbajtjes sė takimit nė Prishtinė. Ishte i propozuar edhe dr.Esat Stavileci tė jetė pjesė e delegacionit shqiptar, por ai nuk ka pranuar tė jetė pjesė e kėtij takimi tė dėmshėm pėr Kosovėn, pėr faktin sepse z.Stavileci ka kėrkuar qė tė bisedohet vetėm pėr statusin e Kosovės, e jo pėr paketa sigurie, si zhbllokimi i mallrave e ēėshtje tė tjera, sipas tė cilave Millosheviqi dėshironte tė fitonte poena para bashkėsisė ndėrkombėtare.”



Pėr takimin e pėrfaqėsuesve tė Rugovės me ata tė Millosheviqit nė selinė e LDK-sė nė Prishtinė, ka shkruar gjerėsisht edhe numri revial i gazetės “Bota Sot” e datės 24 maj 1998 faqe 5.



· Lexo tė plotė kėtė artikull: pjesėn e parė dhe pjesėn e dytė



Ky takim u mbajt pa ndėrmjetėsimin e palės ndėrkombėtare edhe pse atė ditė nė Prishtinė ishte ambasadori amerikan Christopher Hill dhe Brian Donelly, ambasadori i Anglisė nė Beograd. Blerim Shala, ish-zėdhėnėsi i grupit negociatorė tė Kosovės, thotė se, ambasadori amerikan Hill, nė kohėn kur po zhvilloheshin bisedimet me palėn serbe, ka qenė nė ambientet e selisė sė LDK-sė, saktėsisht nė dhomėn ku zakonisht rrinte Ibrahim Rugova, pėr tė krijuar kėshtu, pėr palėn tonė dhe mediat shqiptare, njė pėrshtypje se, megjithatė, negociatat po zhvillohen me ndėrmjetėsimin e diplomacisė amerikane (!!!). Ndėrsa Ibrahim Rugova gjatė katėr orėve sa zgjatėn bisedimet nė selinė e LDK-sė, ishte nė rezidencėn e tij nė Velani sė bashku me ambasadorin anglez Brian Donelly.



Ēfarė historie i tregoi Ibrahim Rugova ambasadorit

Brian Danelly nė Velani, derisa po mbahej takimi

nė selinė e LDK-sė?!



Ish-zėdhėnėsi i G-4 Blerim Shala, pėrkujton se pas pėrfundimit tė takimit, me palėn serbe, nė dhomėn e Ibrahim Rugovės nė Selinė e LDK-sė sė bashku me Veton Surroin, kanė pasur njė takim me ambasadorėt Hill dhe Brian Donelly, tė cilėt i kanė njoftuar pėr rrjedhėn dhe atmosferėn e takimit me delegacionin serb. Ndėrkohė, thotė z.Shala “Danelly na informoi se kishte kaluar njė kohė tė gjatė me dr. Rugovėn, nė rezidencėn e tij private, nė lagjen e Velanisė, duke pirė verė tė zezė dhe duke ngrėnė djath Sharri. “Unė e pyeta (Ibrahim Rugovėn-vėrejtja ime Sh.B) se cila ėshtė platforma negociatore e delegacionit tuaj dhe ēka pritet tė arrihet nė takimin e sotėm…”, na tha Danelly. Dr. Rugova iu kishte pėrgjigjur se nuk ka dyshim qė negociatorėt kosovarė do tė mbrojnė si duhet interesat e Kosovės dhe pastaj ia kishte shpjeguar, hollė-hollė, cilėsinė e verės sė Kosovės. (!!!) (Lexo: B.Shala: Vitet e Kosovės 1998-1999, Prishtinė 2000, faqe. 68-71.) Ēdo koment pėr kėtė veprim tė Ibrahim Rugovės(nė kohėn kur Kosova po digjet flak) ėshtė i tepėrt.



Zhvillimet dramatike nė zonat e luftės, pėrveē qė zhvlerėsuan procesin e nisur negociues me takimin Millosheviq-Rugova nė Beograd mė 15 maj, treguan qartė se, kėto bisedime nuk do t“i sillnin asgjė tė mirė Kosovės. Pėr mė tepėr, vrasjet, ekzekutimet dhe masakrimet nė mėnyrė barbare tė shqiptarėve nė fshatrat e Dukagjinit dhe tė Drenicės nga forcat policore-ushtarake tė Millosheviqit, e mbuluan me padenjėsi mundėsinė e vazhdimit tė negociatave me Beogradin, nė formėn qė nisi nė Prishtinė, mė 22 maj.



( Vijon )
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 17:32   #45
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Analiza politike - historike


Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 18 )



Cilat ishin akuzat e Ibrahim Rugovės nė

adresė tė UĒK-sė?!



Shkruan: Sheradin Berisha

______________________



Ēka i thotė Ibrahim Rugova, presidentit Klinton,

pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės?!



Ndonėse takimi i Ibrahim Rugovės me varrmihėsin e shqiptarėve Sllobodan Millosheviq futi huti dhe shkaktoi indinjatė tė thellė te populli shqiptar nė Kosovė e gjetiu, diplomacia amerikane pėr ta relaksuar kėtė gjendje tė krijuar, bėri njė hap diplomatik nė favor tė Rugovės.



Cili ishte ky hap “relaksues” diplomatik?



Ambasadori Richard Holbrook, pas takimit tė Ibrahim Rugovės me Sllobodan Millosheviqin nė Beograd (mė 15 maj 1998, dhe takimit tė radhės Prishtinė - Beograd mė 22 maj nė Prishtinė), mė 29 maj 1998, Rugovės ia kishte aranzhuar njė takim me presidentin amerikan Bill Klinton nė Washington.



· Foto: Takimi i famshėm Rugova-Millosheviq nė Beograd, mė 15.05.98

· Foto: Biseda e ngrohtė Rugova-Millosheviq mė 15 maj nė Beograd

· Foto nga: Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998



Nė Shtėpinė e Bardhė, Presidenti Klinton pret njė delegacion nga Kosova tė pėrbėrė nga Ibrahim Rugova, Fehmi Agani, Bujar Bukoshi dhe Veton Surroi. Nė kėtė takim, Ibrahim Rugova para presidentit Klinton bėn njė varg akuzash nė adresė tė Qeverisė sė Shqipėrisė dhe Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Rugova me kėtė rast z. Klinton i thotė se Qeveria e shqipėrisė „ėshtė krejtėsisht nė krahun e grupeve tė armatosura (UĒK-sė - vėrejtja ime). Ajo edhe mund tė jetė frymėzuese e tyre, ndoshta edhe organizatore.“ Ndėrsa pėr UĒK-nė thotė se janė: „Grupet e armatosura nė Kosovė”,”kanė pikėpamje tė majta“ dhe „drejtohen nga njerėz qė edhe sot e kėsaj dite kanė nostalgji pėr ish figura tė njohura komuniste. Si pėr shembull pėr Enver Hoxhėn, i cili ka qenė diktator i madh komunist“.



Pėr mė tepėr, ky njeri qė veten e quante ”president” tė Republikės sė Kosovės, para presidentit Klinton, e akuzon Shqipėrinė edhe pėr radikalizimin e gjendjes nė Kosovė!“Nga Shqipėria janė futur armė edhe mjete tė tjera. Futen njerėz, futet gjithēka. Kjo e radikalizoi gjendjen dhe mund tė shkojė edhe mė tutje drejt eskalimit.“ i ka thėnė me mburrje Ibrahim Rugova, presidentit amerikan. Dhe kėto akuza ndjellakeqe Rugova po i bėnte pikėrisht nė kohėn kur Ushtria Ēlirimtare e Kosovės po fuqizohej me ushtarė tė rinjė e armatim tė sjellur nga Shqipėria, duke kaluar me rreziqe tė mėdha nėpėr kufirin shqiptaro - shqiptar.



Mė 2 shkurt 1999, Agjencia Shtetėrore Informative “Kosovapres”, duke iu referuar Drejtorisė sė Shėrbimit Informativ tė UĒK-sė, ka publikuar njė pjesė tė bisedės Rugova-Klinton, tė zvilluar nė datė 29 maj 1998 nė Shtėpinė e Bardhė nė Washnigton.



( Washington - 29.05.98 )

Pjesė nga biseda Klinton - Rugova



Prishtinė, 2 Shkurt (Kosovapress),

Nga Drejtoria e Shėrbimit Informativ e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės na erdhi ky lajm tė cilin po e botojmė nė tėrėsi.



· Foto: Takimi Ibrahim Rugova - Bill Klinton



Klinton: Unė do tė dėshiroja tė dija edhe mendimin tuaj rreth konceptit tė Shqipėrisė pėr problemin pėr tė cilin flasim. Ne mendojmė se ėshtė koncept modern dhe si tė tillė e pėrkrahim.

Rugova: Nė Kosovė, qeveria e tashme shqiptare, flas nė mesin e popullit tė Kosovės nuk gėzon respekt. Janė shumė shkaqe, por populli mendon se ajo bėn punė tė papastra, pikėrisht nė krahun serb. Ndėrsa e vėrteta, pėr mendimin tonė, ėshtė krejt tjetėr.



Klinton: Si ėshtė tjetėr? Pra ėshtė nė krah tė kundėrt me qėndrimin serb dhe unė kėtė e gjej tė mirė.

Rugova: Qeveria e Shqipėrisė, pra kjo qeveri qė ėshtė sot, mendoj unė, por edhe shokėt e mi kėshtu mendojnė, ėshtė krejtėsisht nė krahun e grupeve tė armatosura. Ajo edhe mund tė jetė frymėzuese e tyre, ndoshta edhe organizatore.



Klinton: Pėrse e keni kėtė mendim? Tė dhėnat tona dhe burimet e tjera nuk e tregojnė kėtė.

Rugova: Ka lidhje kohore mes gjithēkaje qė po ndodh sot nė Kosovė dhe nė Shqipėri. Kur nė pushtetin shqiptar ishin forcat e djathta, me tė cilėt ne kemi bashkėpunuar qė nga fillimi, edhe nė Kosovė kishte gjendje tjetėr. Grupe tė armatosura nė Kosovė, pėrgjithėsisht kanė pikėpamje tė majta, pra janė nga ata qė kanė patur ide tė majta, drejtohen nga njerėz qė edhe sot e kėsaj dite kanė nostalgji pėr ish figura tė njohura komuniste. Si pėr shembull pėr Enver Hoxhėn, i cili ka qenė diktator i madh komunist. Ka tani njė lidhje, sepse grupe tė armatosura shpėrthyen pikėrisht me shumicė kur socialistėt erdhėn nė pushtet nė Shqipėri.



Klinton: Nuk ka shkaqe tė tjera tė gjendjes?

Rugova: Ka edhe tė tjera, por qeveria e Shqipėrisė, zoti Nano, lojėn e ka jo tė pastėr. Prandaj edhe marrėdhėniet tona me tė, marrėdhėniet e mia me tė, janė ngrirė. Nga Shqipėria janė futur armė edhe mjete tė tjera. Futen njerėz, futet gjithēka. Kjo e radikalizoi gjendjen dhe mund tė shkojė edhe mė tutje drejt eskalimit.



Klinton: Ne kemi mendimin se nė Shqipėri po punohet mirė, pėr problemin e Kosovės. Ata nuk po ndezin nga zjarri i vogėl njė zjarr tė madh.

Bukoshi: Nuk duhet me pas besim tė madh tek qeveria shqiptare. Unė kam pas takime me to fill pas takimit tė Nanos me Milosheviēin nė Kretė, takim qė ėshtė pritė me indinjatė nė Kosovė.



Klinton: Mendimi ėshtė se kanė bėrė mirė qė janė takuar. Tė jetosh nė Ballkan dhe tė mos flasėsh me njeri - tjetrin, qoftė dhe pėr diē tė zakonshme, ėshtė kundėr rrjedhave. Vlerat demokratike nuk mbrohen me izolim. Edhe mendimi civilizues nuk ecėn me ngrirje.

Bukoshi: Unė kam marrė takim me ta pas takimit nė Kretė. Kreta ishte alibi pėr Nanon pėr faktin se ai ka lidhje tė forta, tė hershme, me ata qė po realizojnė luftėn nė Kosovė. Lidhjet e tij datojnė prej disa vitesh.

Surroi: Veshja e jashtme e politikės sė Nanos ėshtė moderne, thelbi ėshtė nacionalist.



Klinton: Ju duhet tė takoheni me Nanon. Nėse qeveria e tanishme nė Shqipėri ndihmon aktivisht nė luftėn qė zhvillohet nė Kosovė, nuk bėn mirė, por mundėsitė e saj janė tė pakta pėr gjendjen qė ėshtė atje. Mendoj pėr mundėsitė qė kanė ata pėr tė marrė veten pas ngjarjeve tė njė viti mė parė. Ata kanė problemet e tyre, por nuk duhet tu shtojmė edhe tė tjera, ato tonat. Ne do t’i pėrkrahim ata, sidomos pėr vizionin e qartė pėr problemin e Kosovės.

Rugova: Zoti president, unė kam biseduar me zonjėn Ollbrajt, edhe zotit Gelbart ia kam thėnė se Nano nuk bėn lojė tė pastėr, por kontaktet do t’i kemi mė tė rregullta.



Klinton: Do tė ishte mirė tė veprohej kėshtu. Tė mos krijohen probleme tė tjera nė Shqipėri.

Rugova: Nga ana jonė do tė mundohemi. Por nė Kosovė, rikthimi i Berishės nė drejtimin e Shqipėrisė do tė pritej mirė.

Klinton: Ujrat nuk kalojnė dy herė nė tė njėjtat brigje. Do tė isha po ashtu i interesuar tė di se ēfarė proporcionesh keni nė marrėdhėniet me shqiptarėt nė Maqedoni dhe me institucionet e shtetit Maqedonas…

(…)



Lexo njė pjesė tė dokumentit nga kjo bisedė:

( KĖTU )



* * *

Pas pėrfundimit tė takimeve nė SHBA “presidenti” Ibrahim Rugova, gjatė kthimit pėr nė Kosovė ėshtė ndalur nė Itali, ku ėshtė takuar me Ministrin e Jashtėm italian Lamberto Dini, por agjenda e takimit tė tyre nuk ėshtė bėrė publike asnjėherė. Sa pėr ilustrim, Lamberto Dini ishte njėri nga miqtė e Sllobodan Millosheviqit, tė implikuar nė aferėn e Telekomit serb, pėrkundėr faktit, qė ndaj Serbisė ishte nė fuqi muri i jashtėm i sanksioneve ndėrkombėtare. Kėtė aferė italiano-serbe e ka bėrė tė njohur gazeta prestigjioze italiane “La Repubblica” (shkurt 2001)



· Lexo kėtu: gazetėn “La Reupublicca, pėr aferėn e telekomit serb



Pėr shkak tė interesave financiare, politike etj, diplomacia italiane nė krye me Lamberto Dinin e mbronte dhe mbėshteste Serbinė nė qendrat vendimmarrėse ndėrkombėtare. Pėr mė tepėr, gjatė kohės kur NATO e bombardonte Serbinė (mars-qershor 1999), shefi i diplomacisė italiane L.Dini, Millosheviqit do t’ia jepte (paraprakisht) tė gjitha planet sekrete tė NATO-s, se cilat caqe serbe do tė bombardoheshin nga aeroplanėt e aleancės. Madje, gjatė kėsaj kohe pėrmes kryeministrit italian Massimo D’Alema dhe ministri tė jashtėm Lamberto Dinit, qeveria italiane, bėri presione tė dukshme pėr njė armėpushim tė bombardimeve kundėr Serbisė gjatė periudhės qė koincidonte me Pashkėt e vitit 1999 (!!!)



Duke pasur parasysh kėto raporte Serbi - Itali, nuk ishte e rastėsishme as marrėveshja interne e qeverisė italiane me Sllobodan Millosheviqin pėr “lirimin” e Ibrahim Rugovės nga “arresti shtėpiak” ( maj 1999) dhe shkuarja e tij me aeroplan special( tė siguruar nga qeveria italiane) nga Beogradi pėr nė Itali. (Pėr kėtė ēėshtje do tė bėjmė fjalė nė njė kapitull tė veēantė)



· Foto: Nga takimi L.Dini, I.Rugova dhe M.D’Alema



Ēfarė akuzash thurte Ibrahim Rugova nė

adresė tė UĒK-sė?!



Vetė fakti qė Ibrahim Rugova nė takimin e tij me presidentin amerikan Klinton, mė 29 maj 1999 nė Washnigton, njėsitė e UĒK-sė i ka cilėsuar si “grupe tė armatosura” qė “kanė pikėpamje tė majta”, pra janė nga ata qė kanė patur “ide tė majta” dhe se ”drejtohen nga njerėz qė edhe sot e kėsaj dite kanė nostalgji…pėr Enver Hoxhėn…”, flet qartė se “presidenti”i Republikės sė Kosovės ka qenė shumė mirė i informuar, se nė krye tė UĒK-sė janė njerėzit e sakrificės, janė pikėrisht ata burra tė cilėt nė periudhėn e Titos kishin vuajtur nėpėr burgjet jugosllave, ndėrkohė qė ai personalisht (Rugova) i gėzonte tė gjitha privilegjet politike, intelektuale etj., po nga ky sistem i egėr antishqiptar.



Pėrkundėr faktit qė Ibrahim Rugova, dinte gjithēka pėr UĒK’nė, ai shpeshherė e mohonte ekzistimin e saj, dhe duke e bėrė inekzistent UĒK’nė, nuk hezitonte ta akuzonte kėtė ushtri ēlirimtare edhe me lloj-lloj kualifikimesh e epitetesh tė ēuditshme.



Pėr tė argumentuar kėtė gjė, po i referohem disa deklaratave tė tij, tė botuara nė shtypin e kohės.



Mė 22. 06. 1996, nė gazetėn „Rilindja“ Ibrahim Rugova deklaron: “Mendoj se nuk ekziston UĒK-ja“. Meqė ato ditė njėsitet e UĒK-sė kishin vrarė njė polic serbė dhe ajo e kishte marrė pėrgjegjėsinė pėr kėtė atentat, Rugova pėrpara gazetarėve thotė: “Ne nuk kemi informata se ekziston njė organizatė e tillė dhe letrat qė dėrgohen (aludonte nė ato pėr marrjen e pėrgjegjėsisė) janė pa kurrfarė identiteti dhe pa kurrfarė rėndėsie, pos qė ta rėndojnė situatėn nė Kosovė dhe tė pengojnė zgjidhjen politike tė ēėshtjes nė Kosovė. Unė mendoj se nuk ekziston njė organizatė e tillė“.



· Foto: Tre pjesėtarė tė maskuar tė UĒK’sė, tė dalur atėherė kur Rugova deklaronte se UĒK’ja nuk ekziston!



Nė njė konferencė pėr shtyp tė mbajtur mė 1 nėntor 1996, nė pyetjen e gazetarit, pėr marrjen e pėrgjegjėsisė nga UĒK’ja, tė njė vrasjeje nė Surkish tė Podujevės, Ibrahim Rugova pėrgjigjet: ”Ne nuk jemi nė dijeni se nė Kosovė veprojnė forca tė tilla, por ata kanė pėr qėllim tė keqėsojnė edhe mė shumė gjendjen nė Kosovė dhe tė krijojnė tensione tė reja”. (Lexo “Bota Sot” 2 nėntor 1996)



Ibrahim Rugova duket se ka gėnjyer, kur deklaronte se “nuk ekziston UĒK-ja” pėr faktin sepse ai ka pasur shumė informata pėr ekzistencėn dhe aksionet e UĒK-sė. Se Rugova e ka ditur, se, kush po i kryente kėto arsione, kėtė gjė e pohon edhe znj.Edita Tahiri njėra nga bashkėpunėtoret e tij. Nė njė intervistė tė botuar nė librin „Libri i lirisė“, fq.224, nė pyetjen pėr aksionet e sinkronizuara tė UĒK-sė dhe se ēfarė ėshtė biseduar pėr kėtė gjė nė Kryesinė e LDK-sė, Edita Tahiri pėrgjigjet (po citoi): “…ne e kemi ditur se nga vijnė kėto arsione. Kemi pasur kontakte me Sali Ēekun, i cili ka qenė udhėheqės i aksioneve qė janė zhvilluar nė pjesėn e Dukagjinit. Pastaj me kontaktet e pjesėve tė tjera tė Kosovės, kemi qenė tė njoftuar pėr aksionet qė zhvilloheshin nė Drenicė, Llap dhe nė pjesė tė tjera, si dhe ėshtė ditur pėr Adem Jasharin, Zahir Pajazitin e pėr figura tė tjera qė kanė qenė bartės tė kėtyre aksioneve…” - pėrfundon citati. Rrena thonė i ka kėmbėt e shkurta!



Kah mesi i janarit 1997 kur UĒK’ja kreu njė atentat kundėr rektorit famėkeq tė UP-sė Radivoje Papoviq, nė konferencėn me gazetarė, tė mbajtur mė 24.01.1997, Ibrahim Rugova lidhur me kėtė rast deklaron (po citoi): „Ne nuk kemi informacione se ekziston Ushtria Ēlirimtare e Kosovės dhe nė emėr tė saj mund tė paraqiten shėrbime tė ndryshme, pasi ende nuk ėshtė paraqitur askush i kėsaj UĒK’je. Dėnojmė edhe njėherė shpėrthimin terrorist tė autobombės nė Prishtinė, si moment i rrezikshėm pėr gjendjen e rėndė nė Kosovė dhe kėrkojmė qė kėtė rast ta hulumtojė FBI dhe INTERPOL-i, tė shihet se ēfarė ishte ai shpėrthim mjaft i sofistikuar. Po ashtu dėnojmė edhe rastet e vrasjet qė po bėhen me pretekst tė kolaboracionizmit dhe kėrkojmė ndėrprerjen e tyre“ - pėrfundon citati. (Lexo: Gazeta “Rilindja”, 25. 01. 1997)



Tė gjjthė me indinjatė i kujtojmė ato ditė, pas 24 janarit 1997, kur UDB’a serbe ndėrmori njė fushatė tė egėr burgosjesh, e cila rezultoi me vrasjen e tre luftėtarėve tė UĒK-sė Zahir Pajazitit, Hakif Zejnullahut e Edmond Hoxhės, nė 31janar 1997 nė fshatin Pestovė tė Vushtrrisė.



Nė njė intervistė qė u botua mė 9 shtator 1997 nė gazetėn „Frankfurter Rundshau“, ( nė tė njejtėn ditė e publikoi edhe QIK-u), nė pyetjen e gazetarit mbi UĒK-nė, e cila qė nga prilli i vitit 1996 kreu disa atentate ndaj policisė serbe, Ibrahim Rugova do tė pėrgjigjet, se: ”Nuk di se kush ėshtė prapa asaj lėvizjeje. Mund tė jetė qė kėtė ta kryejnė shėrbimet serbe me qėllim qė nė kėtė mėnyrė ta diskreditojnė ēėshtjen e Kosovės dhe tė shqiptarėve nė mėnyrė „qė tė duket se shqiptarėt janė terroristė“. Madje nė njė gazetė tjetėr gjermane “Faz”, Ibrahim Rugova, pa hezitim thotė se: ”Krahas UĒK’sė, serbėt kanė sajuar edhe frontin e ēlirimit kombėtar dhe njė lėvizje pėr ēlirimin e Kosovės” (!!!) ( Lexo: Ushtria Ēlirimtare e Kosovės (Dokumente dhe artikuj), botimi dytė, prill 1998, faqe 181)



Disa spekulime flasin pėr krijimin e saj (UĒK-sė)

nga shėrbimet sekrete serbe - thotė Rugova



Mė 1 dhjetor 1997 Ibrahim Rugova gjatė qėndrimit tė tij nė Bruksel dha njė intervistė pėr gazetėn belge “Le Soire” dhe nė pyetjen e gazetarit Eduard Van Velthem, lidhur me sulmet kundėr policisė serbe nė Kosovė, siē thotė ai „tė njė ushtrie misterioze e quajtur UĒK“, Ibrahim Rugova thekson me bindje, se “nuk ka asnjė informacion pėr ekzistimin e njė organizate tė tillė. Disa spekulime flasin pėr krijimin e saj (UĒK-sė) nga shėrbimet sekrete serbe, pėr tė pasur pretekst pėr njė intervenim brutal dhe pėr tė diskredituar imixhin tonė joviolent.” No coment !!!



Nė njė tjetėr intervistė dhėnė tė pėrjavshmes zvicrane „Facts“ (botuar edhe nė gazetėn „Rilindja“, mė 15. 12. 1997), nė pyetjen e gazetarit: “Qė nga viti 1996 u paraqitėn disa sulme tė armatosura nė stacionet policore dhe pėrgjegjėsinė pėr kėto sulme e merr UĒK- ja. A paraqet kjo njė faktor tė ri politik?”, Ibrahim Rugova pėrgjigjet: “Ne nuk kemi kurrfarė informatash lidhur me njė organizate tė tillė. Sipas tė gjitha gjasave ėshtė fjala pėr disa individė tė frustruar. Parimisht ėshtė i pamundur konstituimi i njė organizate tė tillė, ngase ne jemi tė kontrolluar rigorozisht nė ēdo rrafsh njerėzor. Nė shtėpitė shqiptare nuk ka armė. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės mund t’i shėrbejė regjimit serb si pretekst pėr njė fushatė tė re represive nė Kosovė. Elementet me papėrgjegjėsi shoqėrore regjimi serb i pėrdorė pėr qėllimet e veta.”



* * *



Ibrahim Rugova pėrveē baltosjes sė UĒK-sė nė mėnyrat mė tė ulėta njerėzore, nuk hezitonte qė tė jap edhe mesazhe me karakter friksues nė popull.



Ja njė shembull.



Mė 5 - 7 mars 1998, gjatė kohės kur po vazhdonte operacioni i pėrgjakshėm i ushtrisė e policisė serbe nė Prekaz tė Drenicės, (me ē’rast u vranė barbarisht tėrė familja e Shaban Jasharit nė krye me komandantin legjendar Adem Jashari), nė njė emision tė radios “Deutche Wele”, (datė 07. 03. 1998) u emitua njė intervistė e Ibrahim Rugovės dhėnė gazetės gjermane ”Der Spiegel”. Nė pyetjen e gazetarit: ”A mund tė ndalohet fillimi i njė lufte nė Kosovė?” Rugova pėrgjigjet: ”Njė luftė normale nuk do tė ketė, - dhe vijon - “mund tė ketė vetėm masakėr. Pėr nga kėndvėshtrimi ushtarak, ne nuk do tė kishim kurrfarė shansi, pėr dy ditė do tė mund tė na shkatėrronin tė gjithėve.“



· Foto: Lexoni e shikoni masakrat e regjimit fashist tė Millosheviqit, nė Prekaz, Likoshan, Ēirez etj



Nė pyetjen tjetėr se “edhe shqiptarėt po kryejnė akte terroriste?” “- Nuk e pėrjashtoj ekzistencėn e njė grupi shqiptarėsh tė mllefosur. Mirėpo, njėkohėsisht jam i bindur qė spekulimet lidhur me njė ushtri ēlirimtare dhe veprat e kryera prej saj janė ireale, pėrgjigjet Rugova, - duke shtuar se ai ėshtė i bindur pėr inolvimin e shėrbimit sekret serb nė kėtė ēėshtje se vetė e marrin UĒK-nė si pretekst pėr vrasjet mbi popullatėn shqiptare.” (Lexo: Ushtria Ēlirimtare e Kosovės (Dokumente dhe artikuj), botimi dytė, prill 1998, faqe 239/240) Nė kėtė prononcim lidhur me UĒK-nė Rugova theksoi: “Sa i pėrket kėtij grupi unė ende po bėj hulumtime pėr tė zbuluar se kush janė ata dhe nėse ekzistojnė, por kjo mund tė jetė lojė serbe”. (Lexo Nikė Xheloshi-Kosova 1999…Tiranė 2002, fq.146-147)



VIJON
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 17:34   #46
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Analiza politike - historike



Realpolitika e Ibrahim Rugovės ( 19 )



Fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova



· “Gjatė kohės sė luftės, unė kam marrė njė herė njė gjysmė miratimi pėr tė kontaktuar me Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Kam qenė i vetmi zyrtar i LDK-sė qė kam shkuar nė Shtabin e Pėrgjithshėm dhe jam pėrpjekur pėr tė vėnė njė kontakt, qė tė bėjmė njė proces unifikimi dhe e them me pėrgjegjėsi se fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova. Kėtė e them jo se e kam dėgjuar, por e them se kam qenė palė nė mes”. ( Milazim Krasniqi, ish-bashkėpunėtor i Ibrahim Rugovės, Kosovapress 16. 06. 2000 )



P ė r m b a j t j a



· Ofensiva serbe dhe aktiviteti diplomatik ndėrkombėtar pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės pėrmes dialogut;

· Milazim Krasniqi: Fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova;

· Vizita e Richard Holbrookut nė Junik;

· Hollbrook: “Zotėri President - Ju duhet tė takoheni me zotin Demaēi”;

· Adem Demaēi: „Ibrahim Rugova politikan i dėshtuar, duhet tė tėrhiqet nga skena politike…“;

· Jakup Krasniqi: „Ibrahim Rugova qė moti i ka shkėputur lidhjet me popullin…“;

· Fehmi Lladrovci: „Politika e udhėhequr nga Ibrahim Rugova, nuk solli gjė konkrete…“;

· Richard Holbrook: „Ne e mbėshtesim presidentin Rugova, i cili ėshtė pėr njė zgjidhje paqėsore dhe pa dhunė…“;

· Kush e riciklonte pėrēarjen brenda faktorit politikė e ushtarak shqiptarė?!

· Konstituimi i Kuvendit - synim pėr defaktorizimin e UĒK’sė;

· SHP i UĒK’sė: UĒK ėshtė nė krijimin e institucioneve, pėr kushtet dhe rrethanat e luftės.



Shkruan: Sheradin Berisha



====================================

Ofensiva serbe dhe aktiviteti diplomatik ndėrkombėtar

pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės pėrmes dialogut



Atė ditė kur delegacioni i Kosovės nė krye me Ibrahim Rugovėn ishte nė takimin gjysėm orėsh me presidentin Klinton nė Washington, satrapi i Ballkanit Sllobodan Millosheviē intensifikon operacionet ushtarake nė Kosovė. Forcat ushtarake-policore serbe gjatė ofensivės sė re nė rajonin e Dukagjinit ka pėrdorė gjithė arsenalin ushtarak dhe artilerinė e rėndė me qėllim tė shkatėrrimit tė UĒK’sė, dhe tė shpėrnguljes sė popullatės shqiptare nga fshatrat qė shtrihen pėrgjatė aksit rrugorė Gjakovė - Deēan - Pejė, i cili mbahej vazhdimisht nėn kontrollin e njėsive tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kjo ofensivė gjithėpėrfshirėse ka bėrė qė takimi i radhės qė ishte paraparė tė mbahet mė 5 qershor 1998, nė Prishtinė, ( pas takimit tė 22 majit) midis negociatorėve tė Rugovės dhe Millosheviqit, tė anulohet.



· Foto: Takimi serbo-shqiptarė nė selinė e LDK-sė, mė 22.05.1998



Pėr shkak tė situatės sė krijuar nė Kosovė, mė 6 qershor nė Prishtinė do tė vijė diplomati gjerman Wolfgang Ischinger - Drejtor Politik nė Ministrinė e Jashtme tė Gjermanisė. z. Ischinger gjatė takimit me Ibrahim Rugovėn dhe grupin e tij negociator, bėri tė qartė qėndrimin se ”negociatat me Serbinė duhet tė vazhdojnė pas qetėsimit tė gjendjes nė Dukagjin dhe nė Drenicė”, ndėrsa Ibrahim Rugova si gjithmonė shprehu gatishmėrinė pėr rifillimin e negociatave me Beogradin, pa i kushtėzuar ato negociata!



Nė gjysmėn e parė tė qershorit 1998 do tė intensifikohet aktiviteti i diplomacisė ndėrkombėtare pėr Kosovėn. Kėshtu, mė 8 qershor do tė mblidhet Kėshilli i Ministrave i Bashkimit Evropian, tri ditė mė vonė, mė 11 qershor do tė mbahet takimi nė nivelin mė tė lartė i shteteve anėtare tė Paktit NATO, dhe mė 12 qershor do tė mblidhet Grupi i Kontaktit. Nė vendimet e dala nga kėto takime, nuk mund tė nxjerrish as njė formulė tė qartė qė pėrcakton mėnyrėn se si duhet ndalur lufta nė Kosovė, ndėrsa sa i pėrket statusit tė Kosovės, saktėsohet qartė, Kosovės duhet t“i kthehet autonomia, tė cilėn e kishte deri nė vitin 1989.



Nė tė vėrtet nga kėto mbledhje iu dėrgua njė mesazh Serbisė. Pėr t’ia tėrhequr vėrejtjen Sllobodan Millosheviqit pėr “pėrdorimin e tepruar tė dhunės” ndaj shqiptarėve, mė 15 qershor 1998 forca veriatlantike e NATO’s organizoi njė manovėr katėr orėshe mbi hapėsirėn ajrore tė Shqipėrisė e tė Maqedonisė, ku morėn pjesė 13 shtete anėtare tė kėsaj aleance ushtarake. Kjo manovėr u mbajt pikėrisht nė ditėn kur Millosheviqi kishte arritur pėr vizitė nė Moskė me ftesė tė presidentit rus Boris Jelcin, (tė dakorduar paraprakisht edhe me Kancelarin gjerman Helmut Kohl), ndėrsa nė tė njėjtėn kohė Ibrahim Rugova po qėndronte pėr vizitė nė Angli dhe Francė!



Mė 8 qershor, pikėrisht nė ditėn kur nė Bruksel do tė mblidhet Kėshilli i Ministrave tė BE-sė pėr tė diskutuar lidhur me gjendjen e re nė Kosovė, nė Prishtinė vjen ambasadori amerikan nė Shkup, Chrisofer Hill. Pėr t“u njohur nga afėr me situatėn nė teren, ambasadori Hill udhėton nė zonėn e Dukagjinit ku ato ditė ishin zhvilluar luftimet tė pėrgjakshme. Nė kėtė udhėtim z.Hill i shoqėruar nga dr.Fehmi Agani…, viziton Gjakovėn, Deēanin, Prejlepin, Junikun etj., dhe sheh nga afėr shtėpitė e djegura e tė shkrumbuara si dhe shpėrnguljen e popullatės shqiptare nga vendbanimet e tyre.



Me vizitėn e tij nė njė zonė luftarake, z.Hill ka bėrė tė qartė se tashmė ėshtė ndėmjetėsues amerikan pėr ēėshtjen e Kosovės, duke zavendėsuar ambasadorin Robert Gelbard. Kjo vizitė duket se ka ndikuar dukshėm tek ambasadori Hill nė qartėsimin e gjendjes reale nė zonat e luftės dhe me kėtė rast ka kuptuar se pa riorganizimin e faktorit politik shqiptar, nė pajtim me rrethanat e reja, nuk do tė ketė negociata tė suksesshme me Beogradin.



Milazim Krasniqi: Fajtor pėr mungesėn e unifikimit

ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova



Gjatė muajve tė verės 1998 diplomacia amerikane do tė bėjė pėrpjekje tė unifikojė faktorin relevantė politik shqiptar nė Prishtinė, Lidhjen Demokratike tė Kosovės, me partitė tjera qė konsideroheshin tė afėrt me UĒK-nė, nė radhė tė parė me Partinė Parlamentare tė Kosovės qė drejtohej nga Adem Demaēi dhe me drejtuesit e Lėvizjes Demokratike Shqiptare, akademik Rexhep Qosjen, Hydajet Hysenin dhe Mehmet Hajrizin, dhe personalitete tjera, qė mund tė ishin tė frytshėm nė procesin negociator me Serbinė.



Derisa faktori ndėrkombėtar pėrpiqej t’i bashkojė partitė shqiptare nė Prishtinė, pėr tė krijuar njė trup tė pėrbashkėt shqiptare pėr vazhdimin e dialogut me Serbinė, prej kohėsh Lėvizja Popullore e Kosovės (LPK) dhe Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės (LKĒK) angazhoheshin pėr bashkimin e gjithė faktorit politik e ushtarak, nė njė Front pėr Ēlirimin e Kosovės. Mirėpo, „lufta“ e pakompromis nė mes faktorėve politik e ushtarak shqiptarė pėr tė qenė i parė ( nė krye tė piramidės), ka bėrė qė tė mos arrihet kurrė njė bashkim i mirėfillt, dhe kjo gjendje duket se ėshtė reflektuar negativisht edhe nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.



Milazim Krasniqi, njėri nga themeluesit e LDK-sė dhe bashkėpunėtor mė i afėrt i Ibrahim Rugovės, pėr mosunitetin e faktorit shqiptar e bėn pėrgjegjės pikėrisht z. Rugova. “Gjatė kohės sė luftės, unė kam marrė njėherė njė gjysmė miratimi pėr tė kontaktuar me Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Kam qenė i vetmi zyrtar i LDK-sė qė kam shkuar nė Shtabin e Pėrgjithshėm dhe jam pėrpjekur pėr tė vėnė njė kontakt, qė tė bėjmė njė proces unifikimi dhe e them me pėrgjegjėsi se fajtor pėr mungesėn e unifikimit ka qenė gjithnjė Ibrahim Rugova. Kėtė e them jo se e kam dėgjuar, por e them se kam qenė palė nė mes”, ka thėnė shkrimtari dhe publicisti Milazim Krasniqi . ( Lexo: Kosovapress, 16. 06. 2000)



Nė kėto rrethana mosuniteti tė faktorit shqiptarė, SHP i UĒK-sė, me qėllim tė komunikimit me opinionin e gjerė, tė brendshėm dhe atė tė jashtėm, pėrmes deklaratės politike nr.3, datė 11 qershor 1998, bėn tė ditur se pėr zėdhėnės tė tij ka caktuar Prof.Jakup Krasniqin, nga fshati Negroc i Drenicės. Dy ditė mė vonė zėdhėnėsi i UĒK-sė Prof.Krasniqi, nė paraqitjen e parė publike qė u emitua nė RTSH (mė 15. 06. 1998), bėri tė qartė qėndrimin e SHP tė UĒK-sė pėr tė gjitha zhvillimet nė Kosovė dhe qėllimin e luftės ēlirimtare.



· Foto: Jakup Krasniqi, me rastin e paraqitjes sė parė publike



Vizita e Richard Holbrookut nė Junik



Mė 24 qershor 1998 nė Kosovė vjen diplomati amerikan Richard Holbrook. Fillimisht z.Holbrook, (sė bashku me ambasadorin Hill), tė shoqėruar nga dr.Fehmi Agani, Veton Surroi dhe Blerim Shala, tė pėrcjellur nga dhjetra gazetarė vendor dhe tė huaj, do tė vizitoi rajonin e Dukagjinit. Holbrook e ka vizituar fshatin Junik dhe ishte hera e parė qė zyrtarisht, njė diplomat i lartė amerikan, takohet me njerėzit qė mbanin uniformėn e UĒK-sė, ndėrsa z.Hill, tri javė mė parė (29 maj) kishte takuar njerėz tė armatosur tė UĒK-sė, por pa uniforma.



· Lexo: Takimet Holbrook-Miloshevic nė Beograd dhe Holbrook-Rugova nė Prishtinė, BBC News - June 23, 1998



Richard Holbrook nė Junik u pritė shumė mirė nga UĒK-ja, madje nė njė odė tė madhe tė Junikut ai bėri njė foto me poetin Hajdin Abazi i njohur si Lum Haxhiu, i cili ishte i veshur me uniformė ushtarake tė UĒK-sė dhe mbante nė dorė njė pushkė automatike. Kjo foto ato ditė u publikua nė faqet e para tė mediave mė prestigjioze botėrore. Takimi i Holbrookut&Hillit me pėrfaqėsuesit e UĒK-sė nė Junik, ka ndikuar dukshėm nė ripozicionimin e tyre karshi skenės politike shqiptare, dhe tashmė ishte i pashmangshėm kyqja e faktorit UĒK nė proceset politike qė po zhvilloheshin pėr Kosovėn, nė Prishtinė dhe nė qendrat tjera vendimmarrėse tė botės.



· Foto: Richard Holbrook nė Junik, sė bashku me Hajdin Abazin (Lum Haxhiun)



Derisa Holbrook po qėndronte nė Kosovė, Ibrahim Rugova ishte pėr vizitė nė Gjermani ( pas qėndrimit nė Londėr e Paris), ku u takua me ministrin e jashtėm gjerman Klaus Kinkel dhe Kancelarin Helmut Kohl. Me kėtė rast Klaus Kinkel, z.Rugova ia ka pėrsėritur qėndrimin e Grupit tė Kontaktit, pėr fillimin e menjėhershėm tė bisedimeve me Sllobodan Millosheviqin, ndėrsa nė takimin qė pati Rugova me Kancelarin Kohl, e qė e emitoi TV-ZDF’i gjerman mė 25 qershor 1998, Kohl i thotė Rugovės: ”Duhet tė jesh i matur dhe i qėndrueshėm nė kėrkesėn e njė autonomie tė zgjeruar nė kuadėr tė Jugosllavisė”, ndėrsa Rugova nė vend se t’i kundėrshtonte me argumente tė shumta kėto qėndrime qė tashmė ju kishte dalur boja (derisa Kosova po digjej e shkrumohej nga ushtria barbare e Millosheviqit), ai u shpreh pro dialogut me Millosheviqin, dhe me kėtė rast zyrtarėt gjerman i falėnderoj pėr kontributin e tyre qė po japin nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės.



Nė kėto rrjedha, mė 26 qershor 1998, sipas njė raporti tė gazetės “New York Times”, i botuar nė tė pėrditshmen “Koha Ditore” amabasadori amerikan Gelbard ( i cili tashmė duket tė ketė ndryshuar qėndrimin “negativ” qė kishte nė fillim tė vitit 1998 ndaj UĒK-sė ), nė Zvicėr, takohet me dy pėrfaqėsuesit politik tė UĒK-sė nė perėndim, Bardhyl Mahmutin dhe Ramadan Avdiun. Njė ditė para se tė ndodhte ky takim, James Rubin kishte deklaruar nė Departamentin e Shtetit se njė takim me udhėheqjen politike tė UĒK-sė mund tė ndodhte sė shpejti dhe se Millosheviqi duhet ta pranonte atė fakt.



Hollbrook: “Zotėri President - Ju duhet tė takoheni

me zotin Demaēi”



Po tė njejtėn ditė, (mė 26 qershor), pas qėndrimit njė ditor nė Beograd, protagonisti i ashtuquajtur i “bulldozher-diplomacisė” ndėrkombėtare, Holbrook vjen nė Prishtinė dhe sė bashku me abasadorin Hill dhe njė oficer tė lartė amerikan takohen fillimisht me Adem Demaēin. Ndonėse prej disa javėsh qyteza e Kijevės mbahej nėn rrethim tė plotė tė UĒK’sė, Holbrook atė ditė do ta pėrsėrisė disa herė slloganin “Kijeva ėshtė sot vendi mė i rrezikshėm nė Evropė” dhe prandaj nė takimin e tij me Adem Demaēin ka kėrkuar qė tė ndikojė mbi UĒK’nė pėr tė zhbllokuar kėtė qytezė, (qė shtrihej pėrskaj aksit rrugorė Prishtinė-Pejė), ku prej disa javėsh mbaheshin tė rrethuar rreth 200 civilė serbė dhe dhjetra policė serbė, nga njėsitė e UĒK-sė.



Hollbrook mė 26 qershor nė njė takim tjetėr qė pati me Ibrahim Rugovėn do tė shfaqte haptazi pakėnaqėsinė e tij me nivelin organizativ tė shqiptarėve. “Ne nuk mund tė ecim pėrpara pa pasur njė partner serioz te ju. Duhet tė organizoheni shumė mė mirė… Duhet t“i lini prapa mėritė dhe inatet personale…“ i ka thėnė Holbrook, Ibrahim Rugovės. „Ta zėmė, ju, zotėri President“, kur e keni thirrė pėr herė tė fundit Demaēin pėr tė diskutuar me tė problemet nė Kosovė…?“ e pyet Hollbrook, Ibrahim Rugovėn.



Dhe, Rugova siē e kishte zakon nė kėto raste pėrgjigjet: “Paj, e kam thirrė dhe do ta thėrras…Por, ne, kėtu kemi njė rend demokratik tė krijuar me zgjedhje dhe duhet ta respektojmė atė…“. Ndėrkaq Holbrook i thotė Rugovės: “Shikoni zotėri President… unė ju ēmoj si president, edhe pse e dini mirė se as ne, e as dikush tjetėr nė perėndim, nuk ua ka njohur zgjedhjet…( ėshtė fjala pėr zgjedhjet e 22 marsit 1998 - Sh.B)…Kėtu mė nuk kemi kohė pėr tė humbur…Ju duhet tė takoheni me zotin Demaēi..“ ( Pėr mė tepėr lexo: B.Shala „Vitet e Kosovės 1998-1998“, Prishtinė 2000, faqe. 96-97 )



· Foto: Nga takimi Rugova - Holbrook, ( Qershor 1998 )



Ibrahim Rugova, ndonėse prej kohėsh ishte mėsuar tė jetė i pari nė krye tė piramidės politike shqiptare, nuk dėshironte ta prishte rendin e krijuar demokratik (me ato „institucionet fiktive“ tė ndėrtuara, pa u penguar nga regjimi pushtues serbė), pėr tė krijuar njė organizėm tė mirėfillt kombėtar. Ky „president“ duke qenė kundėr unitetit politik e ushtarak me faktorėt mė relevantė shqiptar, vet ishte shndėrruar nė njė faktor tė mosunitetit tė shqiptarėve, dhe ky veprim gjatė gjithė kohės ka dėmtuar rėndė interesat strategjike tė luftės sonė ēlirimtare.



Pėr tė bėrė mė tė plotė kėtė konstatim, duhet pranuar se pėr kėto veprime tė Rugova njė pjesė tė pėrgjegjėsisė e mbanin padyshim edhe diplomatėt amerikan dhe faktorėt tjerė ndėrkombėtar. Ambasadorėt Hollbrook dhe Hill edhe pse kėmbėngulnin nė krijimin e njė trupi tė pėrbashkėt „ekzekutiv“ tė shqiptarėve, megjithatė ata, Ibrahim Rugovėn e konsideronin si njeriun kyē nė procesin e negociatave me Serbinė. Pra, thėnė qartė, ata pėrpiqeshin ta krijonin njė unitet tė shqiptarėve, por, pa e eliminuar Ibrahim Rugovėn nga skena politike shqiptare.



Adem Demaēi: „Ibrahim Rugova politikan i dėshtuar,

duhet tė tėrhiqet nga skena politike…“



Nė kėto pėrpjekje tė diplomacisė amerikane etj., simboli i rezistencės shqiptare Adem Demaēi, nuk shihte organizim tė mirėfillt politik e ushtarak me Ibrahim Rugovėn nė krye (deri sa ai e injoronte skajshmėrisht faktorin UĒK), prandaj, disa herė ka kėrkuar qė Rugova tė tėrhiqet nga skena politike, pėr t“i lėnė rrugė krijimit tė njė uniteti tė mirėfillt nga forcat politike e ushtarake, pa e pėrjashtuar kėtu as LDK’nė si parti.



· Foto: Adem Demaēi dhe Ibrahim Rugova



Kėtė qėndrim real, Adem Demaēi do ta artikulojė zėshėm edhe nė njė takim tė partive politike shqiptare, tė mbajtur me 1 korrik 1998, nėn monitorimin e ambasadorit Hill. Mbledhja e 1 korrikut u mbajt nė barakėn e LDK’sė, dhe duket se ky takim u thirrė nga Rugova, sa pėr t“iu shmangur akuzave tė shumta qė vinin nga diplomatėt amerikan dhe nga partitė tjera shqiptare, tė cilat nuk pėrfilleshin nė asnjė mėnyrė nga „presidenti“.



Qė nė fillim tė takimit Ibrahim Rugova shpėrfaqi idenė e mbledhjes sė Kuvendit dhe formimit tė Qeverisė mbi bazėn e zgjedhjeve tė 22 marsit 1998, ku do tė pėrfshiheshin edhe partitė politike, qė i patėn bojkotuar ato zgjedhje. Kjo ide e Rugovės nuk u pranua nga Adem Demaēi, Rexhep Qosja dhe Hydajet Hyseni, pėr faktin sepse zgjedhjet „parlamentare e presidenciale“ tė 22 marsit ( tė cilat ishin mbajtur me tolerimin e Serbisė), ndonėse ishin burim i vazhdueshėm i pėrēarjeve politike (tashmė disa mujore) nuk mund tė merreshin si pikėnisje pėr tė krijuar njė unitet tė shėndosh politik shqiptar.



Pėr mė tepėr, pikėrisht Ibrahim Rugova me veprimet e tija skajshmėrisht autoritare, kishte shpėrfillur edhe vetė idenė e konstituimit tė Kuvendit tė Kosovės, sepse, tashmė, kishin kaluar njėqind ditė e ca, prej se ishin mbajtur ato zgjedhje, ndėrsa brenda kėsaj periudhe, ai me tarafin e tij politik ka luajtur tmerrshėm me kartėn e pėrēarjes, duke formuar grupe negociatorėsh si: G-15, G-4 e tė tjera si kėto, pėr tė dialoguar me Serbinė, ndėrkohė qė ka shpėrfillur partitė tjera politike, tė cilat kėrkonin njė bashkim tė gjerė politik, duke pėrfshirė kėtu edhe faktorin mė tė rėndėsishėm tė kohės: Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės.



Duke pas parsysh mbėshtetjen qė i jepnin diplomtatėt amerikan, Ibrahim Rugovės, mė 4 korrik nė zyrėn amerikane nė Prishtinė, Adem Demaēi, para ambasadorėve: Richard Holbrook dhe Christopher Hill, ka shprehur hapur dyshimet e tij pėr insistimin e tyre, qė Rugova tė mbetej nė ēdo mėnyrė lojtari kryesor i skenės politike shqiptare. Demaēi me kėtė rast, diplomatėve amerikan shumė hapur ju thotė, se nuk ėshtė nė interesin amerikan tė pėrkrahet njė politikan krejtėsisht i dėshtuar, ēfarė ėshtė Ibrahim Rugova.



Jakup Krasniqi: „Ibrahim Rugova qė moti i ka

shkėputur lidhjet me popullin…“



Ato ditė, zėdhėnėsi i UĒK’sė Jakup Krasniqi, nė njė intervistė ekskluzive pėr “BBC World” ka pohuar se ”Ibrahim Rugova dhe njerėzit qė e rrethojnė kanė penguar pavarėsinė e Kosovės…se politika disavjeēare e udhėhequr nga Ibrahim Rugova ėshtė politikė e dėshtimeve tė vazhdueshme…dhe se politikėn duhet ta udhėheqin dhe do ta udhėheqin forcat e reja.” Ndėrkaq, nė njė intervistė tjetėr dhėnė „Zėrit tė Amerikės“ disa ditė mė parė (mė 27 qershor 1998) z.Jakup Krasniqi, deklaron, se: „Ibrahim Rugova qė moti i ka shkėputur lidhjet me popullin dhe se UĒK’ja e ka pasur dhe e ka krahun politik.“ Ndėrkaq nė pyetjen, a do tė mund Ibrahim Rugova tė drejtonte UĒK’nė, Krasniqi pėrgjigjet: “Ibrahim Rugova nuk ka krijuar kapital politik pėr tė drejtuar UĒK’nė. UĒK’nė nuk mund ta kontrollojnė njerėzit qė e kanė akuzuar atė. Rugova do tė bėnte mirė tė pushonte ēdo aktivitet qė pengon aksionet e UĒK’sė dhe pėrzierjet e tij rreth UĒK’sė“.



Fehmi Lladrovci: „Politika e udhėhequr nga Ibrahim

Rugova, nuk solli gjė konkrete…“



Pėr politikėn e Ibrahim Rugovės dhe mėnyrėn se si duhet tė zgjidhet njė herė e mirė ēėshtja e Kosovės, nė mėnyrė tė qartė e ka thėnė edhe Fehmi Lladrovci, tani dėshmorė i kombit. Nė njė intervistė dhėnė gazetarit tė njohur britanik David Loyn, qė u trensmetua nė kanalin televiziv BBC World, nė maj 1998, ndėrsa biseda ishte zhvilluar nė prill tė atij viti, Fehmi Lladrovci lidhur me politikėn e Ibrahim Rugovės ka thėnė: „Politika "paqėsore" kosovare, e udhėhequr nga Ibrahim Rugova, i cili tash e tetė vjet sillet nėpėr zyrat e Evropės dhe tė Amerikės, nuk solli gjė konkrete. Nuk ka gjė prej kėsaj politike... Nuk i kemi marrė armėt nė dorė nga dėshira, por kjo ėshtė njė domosdoshmėri. Pa njė organizim tė tillė askush nuk do tė na dėgjojė, as Evropa, as SHBA-tė. Po, pėr ēfarė luftoni? e pyet gazetari Fehmiun, ndėrsa ai pėrgjigjet: "Pėr ēlirimin pėrfundimtar tė Kosovės". „Por sot shqiptarėt janė nė pėrgatitje tė ekipit negociator. Ka tė ngjarė qė ky ekip mund tė pranojė edhe njė trajtė tė autonomisė nė kuadėr tė "RFSJ"-sė. Sa do tė ishit tė gatshėm tė pranonit njė gjė tė tillė?“ - i drejtohet z.Loyon, Fehmi Lladrovcit. "Assesi, natyrisht. UĒK-ja nuk pajtohet me asnjė zgjidhje, pėrveē pavarėsisė sė plotė tė Kosovės” - pėrgjigjet prerė Fehmiu. Kur gazetari Loyon, e pyet: “A synoni tė merrni pjesė nė bisedime?“ Fehmiu pėrgjigjet: "Po, jemi tė gatshėm tė bisedojmė me Serbinė. Por, vetėm pėr kufijtė. Pėr asgjė tjetėr”.



· Foto: Dėshmori i Kombit Fehmi Lladrovci



Richard Holbrook: „Ne e mbėshtesim presidentin Rugova,

i cili ėshtė pėr njė zgjidhje paqėsore dhe pa dhunė…“





Ndėrsa ky ishte qėndrimi i luftėtarėve tė UĒK’sė, krejt qėndrim tjetėr kishin diplomatėt amerikanė pėr Ibrahim Rugovėn dhe pėr statusin e Kosovės. Mė 4 korrik 1998, pas disa takimeve qė kanė pasur ambasadorėt Holbrook dhe Hill me Demaēin, Qosjen dhe sė fundi me Rugovėn, Holbrook nė paraqitjen e tij para gazetarėve nė hyrje tė barakės sė LDK’sė, i drejtohet Rugovės mė kėto fjalė: “Zotri Rugova, do tė pėrpiqem tė tė ndihmoj edhe njė herė. Sonte do tė udhėtoj nė Beograd pėr tė biseduar me Millosheviqin dhe pėrsėri do tė kthehem nesėr. Amerika nuk i pėrkrah aksionet e UĒK’sė, dhe duhet tė ndėrpriten menjėherė aksionet e tė dy palėve…“ (!!!)





· Lexo: Holbrooke meets with Milosevic, Rugova-July 4, 1998 (CNN)





Disa ditė mė vonė, saktėsisht mė 9 korrik 1998, nė intervistėn dhėnė kanalit televiziv CNN, Richard Holbrook, pėrsėrit qėndrimin: “Ne e mbėshtesim presidentin Rugova, i cili ėshtė pėr njė zgjidhje paqėsore dhe pa dhunė, mirėpo ai nuk pranohet nga tė gjithė si udhėheqės i vetėm i shqiptarėve“. Gjendjen nė mes tė shqiptarėve nė Kosovė Holbrook e cilėson si „diēka tragjike“, sepse siē thotė ai „e kemi shumė vėshtirė tė gjejmė negociator tė palės shqiptare e sidomos nė palėn e saj ushtarake ( Lexo - UĒK’sė - Sh.B )“. Ndėrkaq, sa i pėrket statusit tė Kosovės, duke e tėrhequr njė diagonale mes Bosnjes dhe Kosovės, Holbrook thotė, se: „Kosova nuk ėshtė Bosnjė, nuk ėshtė njė vend i pavarur dhe komuniteti ndėrkombėtar nuk mund ta mbėshteste dėshirėn e popullit tė saj pėr tė qenė i pavarur…“ “Kudo nė botė,- pohonte Holbrook, - ka popuj qė kėrkojnė sovranitet, si pėr shembull Tibeti, pastaj kurdėt, mirėpo historia dhe kufijtė nuk i lejojnė. Ne mendojmė,- thotė ai,- se ka rėndėsi themelore tė bėhet njė ndryshim nė statusin e Kosovės brenda kufijve ndėrkombėtarė tė Jugosllavisė.“ ( CNN, 9 korrik 1998 )



Nė kėtė frymė u prononcua edhe ambasadori tjetėr amerikan Robert Gelbard, gjatė vizitės sė tij nė Mostar tė Bosnjes mė 8 korrik 1998. Madje z. Gelbard, me kėtė rast UĒK’sė ia dėrgojė njė mesazh me tone kėrcėnuese. „Ne jemi tė pėrgatitur dhe tė aftė pėr tė penguar tė gjitha aktivitetet e UĒK’sė, sidomos rrugėt e tyre tė furnizimit. Ne jemi tė pėrgatitur nga kjo anė nėse ata refuzojnė tė bashkėpunojnė dhe tė marrin masa tė tjera tė nevojshme“- ka thėnė z.Gelbard. Dhe kjo vėrtet ka ndodhur. Ato ditė, nė Zvicėr do tė bllokohet nga autoritetet zvicrane zhirollogaria e Fondit: “Vendlindja Thėrret“, qė e financonte UĒK’nė, ndėrsa nė Shqipėri nė kufirin shqiptaro-shqiptarė u shtuan masat e vėzhgimit nga shumė monitorues ndėrkombėtar, ndėrkohė qė nė pjesėn tjetėr tė kufirit ishin dislokuar mijėra forca ushtarake serbe!



Kush e riciklonte pėrēarjen brenda faktorit politikė

e ushtarak shqiptarė?!



Derisa nė Prishtinė po zhvilloheshin bisedimet intensive pėr „unifikimin“ e faktorit politik shqiptarė, mė 5 korrik 1998 nė Tiranė Kryeministri nė exil Bujar Bukoshi takohet me Hashim Thaēin dhe Rexhep Selimin, tė dy kėta anėtarė tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK’sė. Ndonėse marėdhėniet qeveri e Bukoshit - SHP i UĒK’sė ishin tė tensionuara, nė kėtė takim duket se gjendja shtensionohet, sepse merren vesh pėr tė bashkėpunuar nė mes vete, mirėpo nuk do tė kalojė shumė kohė, kur do tė rishfaqen mosmarrėveshjet ndėrmjet Bujar Bukoshit dhe SHP tė UĒK-sė, tė cilat do tė riciklohen pastaj vazhdimisht, gjatė gjithė kohės sė luftės ēlirimtare, deri nė qershor 1999!



Ky riciklim i pėrēarjeve brenda faktorit politik e ushtarak zhvillohej ēdo kund, si brenda nė Kosovė, ashtu edhe jashtė Kosovės, nė Shqipėri e nė vendet tjera tė botės perėndimore. Mirėpo, kjo pėrēarje mė sė shumti ndikonte nė Kosovė, atje ku zhvillohej lufta kundėr njėsive ushtarake-policore serbe, tė cilat bėnin kėrdi mbi popullatėn shqiptare, duke vrarė, ekzekutuar e masakruar, gra, pleq e fėmijė, ndėrsa plaēkisnin, digjnin dhe shkretonin pamėshirshėm pasurinė e tyre.



Sipas tė dhėnave tė publikuara nė njė raport tė Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut (KMDLNJ), gjatė muajit korrik 1998, nė Kosovė janė vrarė, masakruar ose ekzekutuar 201 shqiptarė, janė plagosur 152, janė keqtrajtuar nė mėnyra tė ndryshme 1566, janė marrė peng, janė kidnapuar ose janė zhdukur 185 vetė, janė arrestuar nė mėnyrė arbitrare 196 vetė, ndėrsa janė rrahur rėndė 275 shqiptarė, 26 prej tė cilėve kanė pėsuar lėndime tė rėnda trupore.

Raporti dėshmon se dhunės sė regjimit pushutues serb i janė nėnshtruar gratė e fėmijėt. Sipas tė dhėnave tė deritashme, 102 gra janė vrarė, janė plagosur, janė arrestuar, janė dėnuar, janė keqtrajtuar ose janė zhdukur gjatė korrikut, ndėrsa 12 fėmijė janė keqtrajtuar.

Sipas burimeve tė KMDLNJ’sė gjatė kėtij muaji, forcat serbe kanė detyruar zhvendosjen e 350.000 shqiptarėve nga shtėpitė e veta, shumė prej tė cilėve nuk kishin as ku tė kthehen pasi shtėpitė e tyre janė plaēkitur, janė rrėnuar dhe janė djegur e shkrumuar nga forcat pushtuese serbe.



· KMDLNJ: Lexo listėn e shqiptarėve tė vrarė e tė masakruar nga forcat serbe, nė periudhėn janar - nėntor 1998



Lidhja Demokratike e Kosovės dhe Partitė politike tė afėrta me te, qė kishin marrė pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit 1998, akoma ushqenin iluzione, se kanė ndėrtuar institucione tė mirėfillta shtetėrore nė krye me Ibrahim Rugovėn dhe duke pasur kėtė besim, nuk rreshtnin tė thurnin as akuza nė adresė tė UĒK’sė, nė adresė tė atyre qė kishin marrė armėt nė dorė pėr t’u ēliruar pėrfundimisht nga ushtria pushtuese barbare e Sllobodan Millosheviēit, e jo siē i quanin ata njėsitė dhe bartėsit e kėsaj ushtrie si “njerėz tė frustruar“, „grupe tė armatosura qė mbrojnė pragun e shtėpisė“, “njerėz qė luftojnė sepse u janė djegur shtėpitė e tyre“ etj.etj. Duke ju kundėrvėnė akuzave tė tilla, zėdhėnėsi i UĒK’sė Jakup Krasniqi, nė njė prononcim tė botuar nė gazetėn „Zėri i Kosovės“, Ibrahim Rugovėn e cilėson si: „pashai i kuq i barakės sė vogėl nga Prishtina“ qė „ka pėr qėllim tė shndėrrojė UĒK’nė nė njė karikaturė tė LDK’sė…, i cili asnjėherė nuk arriti nė trojet e lira tė vendit qė ai ėshtė president“! (ZiK’u 9 korrik 1998, faqe 4 – 5)



Konstituimi i Kuvendit - synim pėr

defaktorizimin e UĒK-sė



Pavarėsisht nga rrethanat e luftės dhe lėvizjet gjithėpėr- fshirėse pėr unifikimin e faktorit politik e ushtarak, „presidenti“ Ibrahim Rugova kishte vendosur ta „konstituonte“ Kuvendin e Kosovės.



Mė 16 korrik 1998 ( pikėrisht nė kohėn kur forcat ushtarake-policore serbe kishin marrė njė ofensivė tė gjerė me karakter shfarosės, nė zonėn e Vėrrinit, nė drejtim tė Rahovecit, tė Malishevės etj.), nė ambientet e selisė sė LDK-sė nė Prishtinė, Ibrahim Rugova ka mbajtur mbledhjen themeluese tė Kuvendit tė Kosovės, ku morėn pjesė me 75 deputetė, 59 deputetė tė LDK-sė dhe 16 tė partive tjera (nga 130 sa duhet tė ishin - Sh.B) tė dalė nga zgjedhjet e 22 marsit 1998. Kjo mbledhje konstituive po mbahet pas 115 ditėve, pėrkatėsisht pas tre muajve, tri javėve e tri ditėve, nga dita kur u mbajtėn zgjedhjet e “lira dhe demokratike” tė 22 marsit 1998. Edhe pse mbajtja e Kuvendit ishte bėrė i ditur dy ditė mė parė, ai i zhvilloi punimet normalisht pa u penguar nga sigurimi shtetėror serb, pothuajse deri nė pėrfundim tė mbledhjes. Me propozimin e Ibrahim Rugovės, Kryetar i Kuvendit u zgjodh akademik Idriz Ajeti dhe tre nėnkryetarė: Iljaz Kurteshi nga Partia Socialdemokrate e Kosovės, krahu i Kaqusha Jasharit; Gjergj Dedaj, nga Partia Liberale e Kosovės dhe Zef Morina nga Partia Shqitare Demokristiane e Kosovės, ndėrsa Sekretar i Kuvendit u zgjodh Fatmir Sejdiu nga Lidhja Demokratike e Kosovės ( aktualisht kryetar i Republikės sė Kosovės - Sh.B).



Ėshtė shumė i ēuditshėm fakti se, nė momentin e pėrfundimit tė mbledhjes „konstituive tė Kuvendit“, nė orėn 13:05 para hyrjes sė barakės sė LDK-sė ka arritur ambasadori amerikan nė Beograd Nikollas Hill. Pas tij janė futur edhe njė numėr policėsh serbė nė rroba civile, ndėrsa hyrja e barakės u mbush pėrplotė policė: dy pizgauerė, vetura civile dhe njė fugon policie. Nė ora 13:13 nga baraka dalin policėt serbė „me dokumentacionin e seancės konstituive tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės!“ Para orės 14:00 nga baraka ka dalė edhe Nikollas Hill, kurse pas tij edhe Ibrahim Rugova, i cili largohet nga baraka pa u ndaluar nga policia serbe! ( Lexo: Nikė Gjeloshi-Kosova 1999, fq.173-174)



Mėnyra se si ėshtė paralajmėruar pėr opinion mbajtja e Kuvendit, pastaj ecuria e zhvillimit tė punimeve nė kėtė “seancė“ konstituive dhe ardhja e amasadorit amerikan bashkė me policinė serbe nė ambientet e barakės sė LDK-sė, pikėrisht nė momentet kur mbledhja po pėrfundonte, sipėrfaqėson qartė faktin se, ky Kuvend u mbajt (sa pėr sy e faqe) me marrėveshje paraprake nė mes tė qarqeve diplomatike tė huaja, Ibrahim Rugovės dhe Sllobodan Millosheviqit.



Konstituimi i Kuvendit nga LDK’ja bashkė me partitė e vogla qė morėn pjesė nė zgjedhjet e 22 marsit, kishte pėr synim defaktorizimin e UĒK-sė si faktor politik e ushtarak, dhe kjo ka ndikuar dukshėm nė thellimin jazit tė pėrēarjes brenda faktorit politik shqiptarė. Kundėr mbledhjes sė Kuvendit tė Kosovės u deklaruan: Partia Parlamentare e Kosovės nė krye me Adem Demaēin, Lėvizja Demokratike Shqiptare nė krye me Rexhep Qosjen, Lėvizja Popullore e Kosovės dhe Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės, tė cilat kėtė veprim e cilėsuan si njė komplot tė Ibrahim Rugovės pėr tė mashtruar popullin me kėtė Kuvend.



SHP i UĒK’sė: UĒK ėshtė nė krijimin e institucioneve,

pėr kushtet dhe rrethanat e luftės



Njė ditė pas mbajtjes sė Kuvendit, ka reaguar edhe SHP i UĒK-sė. Nė deklaratėn politike nr. 4 tė datės 17 korrik 1998, SHP i UĒK-sė, deklaron:



“UĒK e ka thėnė me kohė se nuk pranon ato zgjedhje qė i shėrbejnė pėr dekor pushtuesit dhe do tė ishin farsė mashtruese pėr shqiptarėt e Kosovės. Kemi thėnė se nuk pranojmė zgjedhjet tė cilat legjitimojnė ndarjet e reja territoriale tė vendit tonė, qė filluan me “zgjedhjet e lira” tė 22 marsit 1998 - kur njė pjesė e tokave lahej nė gjak e nė anėn tjetėr ngriheshin dollitė e “fitores historike” tė njė grupi tarafėsh. Gjithashtu kemi pėrsėritur shumė herė deri tash se jemi pėr jetėsimin e institucioneve tė pavarura, funksionale dhe operative, qė do ta siguronin ēlirimin e Kosovės. UĒK, edhe mė herėt ka paraqitur qėndrimet e veta nė raport me tendencat e njė kaste politike, e cila ka pėr qėllim jo krijimin e institucvioneve kombėtare pėr avancimin e ēėshtjes shqiptare, por frenimin dhe minimin e luftės sonė ēlirimtare - mu nė kohėn kur ajo ėshtė gjithėpėrfshirėse. Sukseset e UĒK’sė nė fushėbetejat e shumta e detyruan pushtetin okupator tė lejojė mbajtjen formale tė njė parlamenti tė kontestuar nga tė gjithė ndėrgjegja politike kombėtare. Ky parlament mbajti mbledhjen „themeluese“ vetėm pas kėrkesave dhe kėshillave tė vazhdueshme tė cilat erdhėn nga miqtė tradicionalė tė okupatorit tonė, nga Moska dhe Athina.

UĒK’ja ia tėrheq vėrejtjen autorėve tė kėtyre makinacioneve se kanė shkuar larg me lojėrat e ndyta nė dėm tė kombit dhe Atdheut. UĒK’ja kėtu vėren tendencėn mė tė hapėt tė pėrēarjeve tė shkaktuara nga ky klan nė lėvizjen politike shqiptare, tė cilat barten edhe nė lėvizjen kombėtare shqiptare. Gjithashtu e kėshillojmė miqėsisht edhe faktorin ndėrkombėtar, sidomos SHBA’tė dhe vendet e demokracisė perėndimore, qė tė mos bien nėn ndikimin e allėshverisheve ruso-greke. (…) UĒK ėshtė nė krijimin e institucioneve tė reja funksionale dhe kombėtare, pėr kushtet dhe rrethanat e luftės. Kėtė duhet ta bėjmė me tė gjitha ato forca politike tė cilat synojnė ndershmėrisht lirinė, me individė tė rinj, tė ngritur politikisht dhe profesionalisht, dhe, me intelektualė tė dėshmuar kombėtarisht. (...) Lufta e jonė vazhdon deri nė fitore. - pėrfundon deklarata politike nr. 4 e SHP tė UĒK’sė.



( V I J O N )
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 17:57   #47
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mandi Shiko postimin
Llapi vėrtet jemi forum Demokrat dhe forum i lirė por ka dhe limite, postime ofenduse kundrejt figurave tė shquara te kombit Shqiptar nuk lejohen, shpresoj tė tilla postimesh mos pėrseriten mė.
pershendetje i nderuar
edhe une jam per mos me ofendue askend as te gjallin as te vdekurin
por normal se edhe une jam njeri prej mishi e gjaku
dhe normal edhe une bie ndonjiher kur me provokoin
e sidomos kur i fyejn ishe pjestaret e UĒK-se

ketu ishin do antar qe po ta kisha dit as qe do te isha ardh ne ket forum

jan disa qe ne forumet ku munden te spiunoin tek Administratoret
si psh tek forumi shqiptar tek (albo)se sa e sa here nji antar qe me provokoi edhe ketu me pare tek tema per Hashim Thaēin qe jan ankue e me kan provokue e spiunue deri sa me kan largue e ky eshte pikerisht antari me nofken"busavata"
e mua me mbeti hatri se perse nuk reaguat kur ai filloi ta flliq temen time per Thaēin
e kur fillova une ta quaj coftak rugoven u kall krejt dynjaja u quat ne kemb i madh e i vogel

zoteri shifi keto dy foto-video se qfar realiteti permbajn
e qe i sollen keta

tek tema ime per Thaēin

a une qe i soola dokumente te verteta qe krejt bota e din qe rugova kerkoi mbrojtje nga milloshi e i solla fotot u ba gazepi

nuk e di nese me te vertet u pengoi une si ishe pjestar i UĒK-se ne ket forum edhe largohem vullnetarisht

nuk i lodhi shpiunat qe te shpiunoin ty as kerkan hiq

veq se di sa eshte e arsyshm,e kjo se

ne disa tema ban me sha e ofendue ndersa te tema per rugoven nuk po bejka

qka edhe une pelqej por le te jet per te gjith nisoi


dy fjali per antarin me nofken"busavata"
kot me ndjek pas ne qdo forum

ti edhe munesh me e arrit ate siq e ke arrit ne disa forume
por historin e biografin e mendimin tim nuk mundesh te ma fshish as perjashtosh

keto i morra nga tema per Hashim Thaēin
se di se perse keto lejohen e fotot e rugoves me milloshin qe ka ndodh me te vertet nuk lejohen

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga fegi Shiko postimin
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 18:19   #48
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 4,005
Thanks: 426
Thanked 493 Times in 305 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 29
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Llapi Shiko postimin
ntu lexoft lexoje e mos tu lexoft leje

nqoftse eshte e ndalueme ne ket forum
me e tregue te verteten per figurat te ndryshme te kombit
mier nese jan te ndaluara le te tregoin adminat

dhe si per ket coftak kur po sjelli ndonji fotografi te vertet se qfar tradhtie ka ba ai tradhtar
po reagoni

ndersa ne temen per Kryeēlirimtarin e Kosoves
jo qe i lejoni turli montimi fotosh e videosh
por u vjen edhe lezet kur dikush shpif sene te kqija per ta heeeeee
mue as serbet nuk kan mujt me ma ndalue fjalen e lire e po ma ndalon ti ne nji forum qe veti i thot se eshte shqiptar

dhe nuk e di une a je antar i thjesht apo nga stafi une frik kam ardh ne ket forum
prezentohu te lutem se nuk po ju njof
po mendoi as nuk di kush eshte admin as super-moderator as moderator
se di ku e kini ate list a po e mbani msheft a
Sa per sqarim une nuk jame Moderatore. Une po flas thjesht si nje Shqiptar. Fotografite qe prure ti ketu me pretendimin se Rrugova paska Tradhetuar Ceshtjen Shqiptare thjesht pse eshte takuar me milloshevicin , jane ne rastin me te mire qesharake. Besoj se e gjithe bota e di se Rrugova ka qene i angazhuari per te ber marredhenjet diplomatike. Pra ka qene nderlidhesi, dhe ne qoftese ka qene i tille Fotografi te tilla jane te justifikueshme. Nese synimi i tij i vertet do te ishte ashtu sic pretendon ti pra cinik dhe jo ne favor te Ceshtjes Shqiptare-Kosovare, mendon ti se fotografi te tilla do te ishin lejuar te merreshin???

Edhe sikur Rrugova te ket qene "kopil" apo Rrome ashtu sic na e paraqet ti, Eeeeedhe sikur kjo te ishte e vertet, nuk duhet te permbysi veprimtarine e tij te vyeshme per Kosoven! Keto qe shkruani juve jane Blesfomi!!!
Mano ėshtė nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 18:31   #49
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: Venezia
Postime: 2,537
Thanks: 172
Thanked 281 Times in 172 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Llapi Shiko postimin
pershendetje i nderuar
edhe une jam per mos me ofendue askend as te gjallin as te vdekurin
por normal se edhe une jam njeri prej mishi e gjaku
dhe normal edhe une bie ndonjiher kur me provokoin
e sidomos kur i fyejn ishe pjestaret e UĒK-se

ketu ishin do antar qe po ta kisha dit as qe do te isha ardh ne ket forum

jan disa qe ne forumet ku munden te spiunoin tek Administratoret
si psh tek forumi shqiptar tek (albo)se sa e sa here nji antar qe me provokoi edhe ketu me pare tek tema per Hashim Thaēin qe jan ankue e me kan provokue e spiunue deri sa me kan largue e ky eshte pikerisht antari me nofken"busavata"
e mua me mbeti hatri se perse nuk reaguat kur ai filloi ta flliq temen time per Thaēin
e kur fillova une ta quaj coftak rugoven u kall krejt dynjaja u quat ne kemb i madh e i vogel

zoteri shifi keto dy foto-video se qfar realiteti permbajn
e qe i sollen keta

tek tema ime per Thaēin

a une qe i soola dokumente te verteta qe krejt bota e din qe rugova kerkoi mbrojtje nga milloshi e i solla fotot u ba gazepi

nuk e di nese me te vertet u pengoi une si ishe pjestar i UĒK-se ne ket forum edhe largohem vullnetarisht

nuk i lodhi shpiunat qe te shpiunoin ty as kerkan hiq

veq se di sa eshte e arsyshm,e kjo se

ne disa tema ban me sha e ofendue ndersa te tema per rugoven nuk po bejka

qka edhe une pelqej por le te jet per te gjith nisoi


dy fjali per antarin me nofken"busavata"
kot me ndjek pas ne qdo forum

ti edhe munesh me e arrit ate siq e ke arrit ne disa forume
por historin e biografin e mendimin tim nuk mundesh te ma fshish as perjashtosh

keto i morra nga tema per Hashim Thaēin
se di se perse keto lejohen e fotot e rugoves me milloshin qe ka ndodh me te vertet nuk lejohen
Nuk e di cbėhet nė forumet e tjera dhe nuk mė interesojn! te gjitha postimet me ofeza dhe videot e lart pėrmenduar do fshihen, nė Forum-al ta kesh parasysh qė nuk ka as tė nėnės dhe as tė njerkės ...thjeshtė kėrkohet rregull dhe zbatimi i Rregullores pa cenuar mendimin e tjetrit dhe fyrje te figurave Shqiptare me fjalor vullgar.

Kalofsh mirė
Mandi ėshtė nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 18:33   #50
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Postime: 2,140
Thanks: 2
Thanked 64 Times in 64 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

PRESIDENTIT HISTORIK DR. IBRAHIM RUGOVA

fegi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 19:17   #51
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 4,005
Thanks: 426
Thanked 493 Times in 305 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 29
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Llapi...Une do te nderhyje edhe nje here ne trajtimin qe i ben Figures se Rrugoves.

Krahasimi jote i Rrugoves me Thacin nuk eshte i drejte. Thaci ka qene truproje i Fatos Nanos dhe me ndihmen e elementit Karreierist te Shtetit Shqiptare te Korruptuar u vu ne krye te UCK-se. Keto jane bindjet qe njerezit mbar kane per Thacin. Rrugova ka qene Patriot Intelektual, Thaci ka perdorur Patriotizmin per Karriere. Ketu qendron ndryshimi skajshme midis atyre. Them kete thjesht per arsyen se une mendoj se Thaci duhet tia kishte lene vendin e Udheheqesit atyre qe jane te afte per ta bere. Dhe jo thjesht sepse ai ishte komandanti i UCK'se. Patriotet e vertet sakrifikojn gjithcka per vendin e tyre dhe jo te ulen ne karrike qe nuk i takojn!!!

Une kam shume rrespekt per Cdo anetare te UCK-se cilido nivel i perkisnin ne kohen e Luftes. Por duhet mbajtur parasysh se edhe Figura e UCK-se eshte keqperdorur nga Propaganda dhe Politika, sidomos Post-Luftes se Kosoves.

P.S E di ti se sa njerez mendojn se Thaci ka qene i futur ne UCK me ndihmen e Serbeve??? Une per vete nuk dua te besoj nje gje te tille. Por menyra se si gjarjet e Kosoves po shpalosen, sidomos mbeshtetja e tije e Presidentit te fundit( Me lidhje te forta Ruse) qe u zgjodh ne menyre te paligjshme me bejn te dyshoj se mund te ken nje te vertet. Sote e kesaj dite Anetare te UCK-se qe luftuan per Kosoven po denancohen nga "shoket" e vet tek Haga. Dhe per cfar??? Per te ruajtur Karriken
Mano ėshtė nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 21:20   #52
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maqellarjot Shiko postimin
Llapi...Une do te nderhyje edhe nje here ne trajtimin qe i ben Figures se Rrugoves.

Krahasimi jote i Rrugoves me Thacin nuk eshte i drejte. Thaci ka qene truproje i Fatos Nanos dhe me ndihmen e elementit Karreierist te Shtetit Shqiptare te Korruptuar u vu ne krye te UCK-se. Keto jane bindjet qe njerezit mbar kane per Thacin. Rrugova ka qene Patriot Intelektual, Thaci ka perdorur Patriotizmin per Karriere. Ketu qendron ndryshimi skajshme midis atyre. Them kete thjesht per arsyen se une mendoj se Thaci duhet tia kishte lene vendin e Udheheqesit atyre qe jane te afte per ta bere. Dhe jo thjesht sepse ai ishte komandanti i UCK'se. Patriotet e vertet sakrifikojn gjithcka per vendin e tyre dhe jo te ulen ne karrike qe nuk i takojn!!!

Une kam shume rrespekt per Cdo anetare te UCK-se cilido nivel i perkisnin ne kohen e Luftes. Por duhet mbajtur parasysh se edhe Figura e UCK-se eshte keqperdorur nga Propaganda dhe Politika, sidomos Post-Luftes se Kosoves.

P.S E di ti se sa njerez mendojn se Thaci ka qene i futur ne UCK me ndihmen e Serbeve??? Une per vete nuk dua te besoj nje gje te tille. Por menyra se si gjarjet e Kosoves po shpalosen, sidomos mbeshtetja e tije e Presidentit te fundit( Me lidhje te forta Ruse) qe u zgjodh ne menyre te paligjshme me bejn te dyshoj se mund te ken nje te vertet. Sote e kesaj dite Anetare te UCK-se qe luftuan per Kosoven po denancohen nga "shoket" e vet tek Haga. Dhe per cfar??? Per te ruajtur Karriken;))
kah ne eshte nji prrall qe u kendohet femive

prralla prralla han qeni arra


po qka je bre kah flet
po qysh po ja fut kot
po thue thaēi ka qen truproj e Fatos Nanos
pyyyyyfffffff qfar rrene
plus thue se thaēi me ndihmen e serbve u fut ne UĒK
po qfar debati munesh ti me ba me mua hajt tregona
po kush te beseon a mendon ti hiq a jo papapa
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 21:42   #53
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

SATANIZIMI I UĒK’sė NGA PRESIDENTI “HISTORIK” IBRAHIM RUGOVA!







Nė nėntor 1998, derisa po shqyrtohej Drafti ( plani) 3 i Hillit, ku parashikohej edhe krijimi i policisė lokale, presidenti “historik” Dr.Ibrahim Rugova, ndonėse prej kohėsh ishte pėrcaktuar kundėr luftės ēlirimtare tė UĒK’sė, mė 19 nėntor me njė vendim tė veēantė krijon komisionin pėr ”HULUMTIMIN E KRIMEVE TĖ LUFTĖS” dhe ky komision atė kohė e shtriu aktivitetin e vetė gjithandej nėpėr Kosovė ku ishin degėt e LDK-sė. Kėtė komision e pėrbėnte:

EQREM KRYEZIU (Kryetar) aktualisht anėtar i kryesisė sė Kuvendit,

HAJZER KRASNIQI,

AGIM KRASNIQI,

FARUK SPAHIU,

REXHEP GJERGJI,

RAMĖ MARAJ,

FATMIR REXHEPI,

EDI SHUKRIU dhe

ALUSH GASHI (aktualisht ministėr nė qeverinė Thaēi).



Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 21:48   #54
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

„Elita intelektuale“ titiste nė shėrbim tė UDB’sė!



KUSH ISHIN THEMELUESIT E LDK’sė QĖ IU SHITĖN FALAS UDB’sė!




Foto: Buxhovi, Hamiti, Gunga, Kraja, Zatriqi etj., dikur iu shitėn falas UDB’sė!





Nė Kuvendin themelues tė LDK-sė qė u mbajt mė 23 dhjetor 1989, sipas QIK-ut „morėn pjesė 96 veta“, ku shumica prej tyre i takonin elitės intelektuale shqiptare qė deri dje ishin anėtarė tė LKJ-sė dhe njerėz me pozita tė ndryshme si: shkencore ashtu edhe politike nė institucionet akademike. Kjo elitė intelektualėsh gjatė viteve tė 70-ta e 80-ta duke qenė pjesė e sistemit politik-institucional, kishte nėn kontroll tė gjitha institucionet shkencore, informative, kulturore, botuese etj., nė Kosovė dhe madje shumica prej tyre ishin bėrė edhe argat tė Shėrbimit Sekret jugosllavė ( UDB-sė ).



Pėr tė argumentuar kėtė argatllėk, nė vijim po pėrpiqem tė sjellė njė argument, i cili asnjėherė nuk ėshtė kontestuar nga „elita…“ qė apostrofohen si bashkėpunėtorė tė UDB’sė. Nė vitin 2000 nė Shkup ėshtė botuar libri „Ballė pėr ballė me vdekjen“ i Nafi Ēegranit. Autori i librit nga marsi i vitit 1969 - deri nė vitin 1980 ka punuar nė Sektorin II tė Shėrbimin Sekret tė Sigurimit Shtetėror, pranė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė, nė Shkup. Nė kėtė libėr ish-udbashi Ēegrani nė mes tjerash spikatė hapur veprimtarinė e kėtij shėrbimi famėkeq nė hapėsirat shqiptare nė ish-Jugosllavi, dhe i bėnė publike disa emra tė „elitės intelektuale“ qė iu „shitėn“ falas kėtij shėrbimi sekret.



Shiko: Autori dhe ballina e librit „Ballė pėr ballė...“



Ēegrani nė faqen 129 - 130 tė librit „Ballė pėr ballė me vdekjen“ shkruan: „Edhe pas Plenumit tė Brioneve dhe rėnies sė Rankoviqit, vazhdon spiunazhi nė mes shqiptarėve si nė Maqedoni, ashtu edhe nė Kosovė, Mal tė Zi dhe Shqipėri. Gati tė gjitha redaksitė e gazetave dhe tė radiotelevizioneve nė Maqedoni dhe Kosovė shndėrrohen nė qendra rezidente, me tė cilat SDB’ja ( UDB’a - Sh.B) vite me radhė e sinkronizonte veprimtarinė e vet tė errėt kundėr shqiptarėve. Nė kohėn kur nė SDB tė Kosovės vrisnin e prisnin Mehmet Shoshi, Xhevdet Hamza, Mehmet Maliqi e Selim Brosha, kėtij shėrbimi sekret iu "shitėn" falas edhe shumė gazetarė tė "Rilindjes", si Maksut Shehu, Fadil Bujari, Mehmet Kraja, Sabri Hamiti, Jusuf Buxhovi, ndėrsa nė Televizionin e Prishtinės - Riza Alaj, Fahredin Gunga, Agim Zatriqi, disa tė punėsuar nė Arkivin Historik tė Kosovės etj.“ - pėrfundon citati.



Lexo: kopjen e tekstit nga libri „Ballė pėr ballė“



Nafi Ēegrani nė vazhdim thotė se „nė redaksin e emisioneve nė gjuhėn shqipe pranė Televizionit tė Shkupit tregohen mjaftė aktivė Luan Starova dhe Alush Kamberi,…“ dhe „nė radhėt e tyre hynė ndėrkohė edhe majori rezerv Menduh Ajdini, dhėndėr i Meti dhe Nushi Kėrliut, si edhe dhėndri i tyre Ali Aliu“. ( Pėr mė tepėr lexo te libri i N.Ēegranit fq.130 ). Nushi Kėrliu ėshtė njė mik i Ibrahim Rugovės, nė shtėpinė e tė cilit ka ndenjur pėr dhjetė vjet rresht, gjatė shkuarje - ardhjeve tė tij nga Shkupi apo Tirana, pėr nė vendet perėndimore.



Siē vihet nė dukje nė kėtė shėnim tė ish-udbashit Ēegrani, UDB’sė, kėtij shėrbimi famėkeq sekret, iu paskan shitur krejt falas Jusuf Buxhovi, Sabri Hamiti, Mehmet Kraja, Ali Aliu,… tė gjithė kėta anėtarė tė elitės intelektuale tė afėrt me regjimit komunist jugosllavė, e qė nė vitin 1989 ishin “ideatorė” legal pėr themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, ndėrsa ideatorėt ilegal (nė prapaskenė) ishin Rrahman Morina, Agim Mala etj.



Jusuf Buxhovi ishte koordinator i Kėshillit Nismėtar tė LDK’sė dhe mbante lidhje me Agim Malėn. Hysen Gega njėri nga bashkė -veprimtarėt e Jusuf Gėrvallės, nė njė intervistė dhėnė publicistit tonė tė njohur B.Elshani, thotė se nė janar 1981 nė zyrat e UDB’sė ėshtė marrė nė pyetje edhe nga udbashi Jusuf Buxhovi.



( Pėr mė tepėr lexo intervistėn: Hysen Gega: Asgjė nuk harrohet )



Ndėrkaq ish-informatori tjetėr i UDB’sė Sabri Hamiti (sipas Ēegranit) aktualisht ėshtė anėtar i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, kryetar i Komisionit pėr Punė tė Jashtme dhe anėtar i Komisionit pėr Integrime Evropiane. (Shiko pozitat e Sabri Hamitit ) Sabri Hamiti ėshtė edhe mik shtėpie i Dr.Ibrahim Rugovės, dhe konsiderohet si njėri mė me ndikim nė LDK).

Nė kėtė shėnim tė ish-udbashit Ēegrani, figuron edhe Fahredin Gunga, njėri nga dėshmitarėt e UDB’sė nė gjykimin e parė tė Adem Demaēit nė mars 1959, ( Lexo shkrimin: Kush ishin denoncuesit e Adem Demaēit nė UDB, nė vitin 1958-59?! ), pastaj Agim Zatriqi, ish-drejtor i RTP’sė, aktualisht drejtor gjeneral i RTK’sė, i cili nė nėntor 1981 pėrfshihet nė diferencimin dhe burgosjen e Mr.Ukshin Hotit. ( Pėr mė tepėr lexo: A ishin Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova pėrgjegjės pėr burgosjen e parė dhe tė tretė tė Mr. Ukshin Hotit?! ).

Duke pasur parasysh tė gjitha kėto argumente, duket se ėshtė imperativ i kohės hapja e dosjeve edhe pėr kėtė "elitė...", e cila ėshtė integruar nė mėnyrė komode, nė tė gjitha institucionet shtetėrore dhe mediatike tė Republikės sė Kosovės!


http://www.pashtriku.org/
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 21:52   #55
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Fati i Ukshin Hotit!



Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova

janė pėrgjegjės pėr burgosjen

e parė dhe tė tretė tė Ukshin Hotit!


Sa pėr ilustrim, Ibrahim Rugova atėkohė ishte:



- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi dhe

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės.





· Dr.Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė dhjetė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.



Shkruan: Sheradin Berisha

____________________________________

Trinomi komunist: Agim Zatriqi, Azem Vllasi dhe Ibrahim Rugova



Pas demonstratave tė mars - prillit 1981 regjimi komunist jugosllav ndėrmori njė fushatė tė gjerė arrestimesh e burgosjesh ndaj organizatorėve tė demonstratave si dhe nė tė njejtėn kohė filloi diferencimin ideo - politik nė tė gjitha institucionet publike e me theks tė veēantė nė institucionet shkencore - akademike tė Kosovės. Dhe, nė shėnjestėr tė kėtij diferencimi gjithpėrfshirės ishin padyshim dy institucionet mė tė rėndėsishme akademike: Instituti Albanologjik dhe Universiteti i Prishtinės.



· Pamje nga demonstratat e pranverės sė viti 1981: kliko 1 - 2 - 3



Prandaj, jo rastėsisht KQ i LKJ-sė dhe strukturat tjera pushtetore tė kėtij regjimi nė Kosovė, Institutin Albanologjik dhe veēanėrisht Universitetin e Prishtinės e patėn cilėsuar si “Bastion tė nacionalizmit dhe seperatizmit shqiptar”.



Derisa nė Institutin Albanologjik nė krye tė komisionit pėr diferencim, tė tė gjithė intelektualėve shqiptarė qė kishin dalė nė mbrojtje tė demonstratave studentore dhe tė kėrkesės “Kosova Republikė”, ishte emruar Sekretari i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut Ibrahim Rugova, Komiteti Krahinor, pėr mbikėqyrjen dhe diferencimin e profesorėve nė Universitetin e Prishtinės kishte autorizuar: Azem Vllasin, Agim Zatriqin dhe Hajredin Hoxhėn, kėshtu thotė Shemsi Reēica nė njė intervistė dhėnė tė pėrditshmes “Epoka e Re” nė mars tė vitit 2006. Shemsi Reēica, atėkohė ishte ligjerues nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė pranė Fakultetit Filozofik tė UP-sė.



„Fillimisht kėrkesat e studentėve janė pėrkrahur, me ndonjė pėrjashtim, nga tė gjithė profesorėt, gjatė bisedave tė lira nė grupe. Nė ndėrkohė UP - ja, pėrfshirė edhe Fakultetin Filozofik, u vėrshua me punėtorė tė sigurimit dhe aktivistė tė LKJ-sė dhe, nė mbledhje tė njėpasnjėshme, kėrkohej nga ne, profesorėt, qė t’i pranonim vlerėsimet e Komitetit Qendror tė Jugosllavisė pėr demonstratat dhe t’i gjykonim demonstratat dhe kėrkesat e tyre.”- thotė Prof.Shemsi Reēica .



Nė kėtė situatė ka ndryshuar qėndrimi i shumicės sė profesorėve, pėr shkak tė presionit mbi ta, nga ana e inspektorėve tė UDB-sė dhe aktivistėve tė KK tė LKJ-sė dhe nė fund kanė mbetur vetėm pesė profesorė qė nuk i pranuan vlerėsimet e KQ tė LKJ-sė se demonstratat kanė qenė armiqėsore, nacionaliste - separatise, kundėrrevolucionare etj., e ata ishin: Ukshin Hoti, Halil Alidemaj, Muhamet Tėrnava, Shaqir Shaqiri dhe Shemsi Reēica.



Shemsi Reēicės i kujtohet mirė mbledhja e mbajtur nė 19 nėntor 1981 nė Fakultetin Filozofik dhe diskutimi i argumentuar i Ukshin Hotit qė Kosova duhet tė jetė Republikė. “Kur kemi mbajtur mbledhje nė Fakultetin Filozofik, kanė qenė tė pranishėm Azem Vllasi, Agim Zatriqi, Hajredin Hoxha, etj. Aty ka pasur edhe kėrcėnime, sharje, edhe me nanė kanė sharė ata ish funksionarė duke thėnė se “kėtu e kanė ēerdhen demonstratat”- kujton z.Reēica.



Ish ligjeruesit nė Katedrėn e Filozofisė dhe tė Sociologjisė, i kujtohen mirė veprimet antikombėtare tė anėtarėve tė Komitetit: Zatriqi, Vllasi e Hoxha nė kėtė mbledhje si dhe diskutimi i guximshėm i Prof.Ukshin Hotit nė mbrojtje tė studentėve dhe tė kėrkesės qė Kosova tė jetė Republikė.

„Pasi i gjykuan demonstratat, ata kėrkuan fjalėn e profesorėve, por rreth 20 minuta askush nga profesorėt nuk e merrte fjalėn. Ishin para njė dileme tė madhe. Kishin frikė, sepse diheshin pasojat. Pas atyre qė i dėnuan demonstratat fjalėn e mori Ukshin Hoti, i cili tha: “Ne duhet tė diskutojmė hapur pėr kėrkesat e studentėve tanė” dhe vazhdoi diskutimin e tij. Midis tė tjerave tha tekstualisht, fjalė pėr fjalė: “ Sa e di unė, nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk ėshtė zgjidhur nė praktikė ēėshtja shqiptare, por as teorikisht nuk ėshtė zgjidhur kjo ēėshtje si duhet”, dhe filloi qė kėtė konstatim ta argumentojė nga pikėpamja e tij, nga shkencat politike. “Tė gjithat shkrimet qė janė botuar pėr ēėshtjen kombėtare, tha ai, edhe ato nga pikėpamja juridike, edhe kushtetuta nuk e kanė zgjidhur as teorikisht ēėshtjen shqiptare nė Jugosllavi” dhe vazhdoi: “Unė mendoj qė kjo ėshtė kėrkesė e arsyeshme, e drejtė...”, dhe me njė tonė tė lartė pėrfundoi: “ Kosova duhet tė jetė Republikė dhe ne duhet ta pėrkrahim Republikėn”.



Gjatė diskutimit tė Ukshinit, kujton Reēica, aktivistėt e komitetit Azem Vllasi e Agim Zatriqi mbanin shenime dhe e kundėrshtuan fjalimin e tij. “Mė kujtohet sidomos Agim Zatriqi, tė cilit, nė atė qetėsi tė hekurt qė u krijua pas fjalės sė Ukshin Hotit, i kėrcitnin dhėmbėt nga shtrėngimi i nofullave. Pas pėrfundimit tė mbledhjes, neve na arrestuan.”- pėrfundon Shemsi Reēica.



Dhe vėrtet ndodhi arrestimi dhe burgosja e Ukshin Hotit, Halil Alidemajt, Shemsi Reēicės, Ekrem Kryeziut etj, tė cilėt u denuan si “Grup i intelektualėve”. Pas tetė muajve sa zgjati procesi i hetuesisė, u ngrit aktakuza PP. nr. 281/81, datė 31. V. 1982, Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, ngriti njė trup gjykues tė pėrbėrė nga gjyqtarėt

- Isak Nishevci,

- Ismet Emra e tė tjerė,

dhe nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:



- Halil Alidemaj me 11 vjet burg tė rėndė;

- Ukshin Hoti me 9 vjet burg tė rėndė;

- Ekrem Kryeziu me 8 vjet burg tė rėndė;

- Mentor Kaēi me 7 vjet burg tė rėndė;

- Halil Ratkoceri me 3 vjet burg tė rėndė;

- Ali Kryeziu me 5 vjet burg tė rėndė;

- Nezir Haliti me 2 vjet burg tė rėndė;

- Shemsi Reēica me 7 vjet burg tė rėndė; dhe

- Muharrem Fetiu me gjashtė muaj burg tė rėndė.



Foto: Pamje nga gjykimi i grupit tė intelektualėve, mė 21 korrik 1982



Trupi gjykues, duke u bazuar paraprakisht nė gjykimin politikė qė ia kishin bėrė kėtij grupi intelektualėsh, soji i keq Vllasi, Zatriqi, Hoxha etj., nė aktgjykim ka konstatuar se ata kanė kryer vepruar “...vepra penale tė drejtuara nė rrėzimin e pushtetit tė klasės punėtore dhe tė punonjėsve, thyerjen e “vėllazėrim-bashkimit”, prishjen e barazisė sė kombeve e tė kombėsive dhe ndryshimin antikushtetues tė rregullimit federativ tė RSFJ-sė...” (!!!) sllogane kėto qė pėrsėriteshin nė tė gjitha aktakuzat dhe aktgjykimet e grupeve qė dėnoheshin asokohe.



Duke u bazuar nė tė dhėnat e mėsipėrme del se pėrgjegjėsit kryesor politik pėr linqimin dhe burgosjen e Mr.Ukshin Hotit dhe tė tjerėve, nė vitin 198, ishin:

- Azem Vllasi njėri nga ish-funksionarėt mė tė lartė komunist tė kohės,

- Agim Zatriqi njėri nga bashkėpunėtorėt e UDB-sė gjatė punės sė tij nė RTP, dhe anėtar i Komitetit Krahinor tė LKJ-sė

Lexo kėtu tekstin ku: Agim Zatriqi me sojin e tij Buxhovi, Hamiti, Kraja, Gunga, Aliu etj., ishin vėnė falas nė shėrbim tė UDB-sė

Agim Zatriqi aktualisht ėshtė drejtor i pėrgjithshėm i Radio Televizionit tė Kosovės (RTK-sė), qysh nga themelimi i kėtij mediumi “100% i varur” nga UNMIK-u dhe institucionet vendore (!!!) dhe

- Hajredin Hoxha, i cili ka ikur nga kjo botė me faqe tė zezė.



Pas daljes nga burgu, Ukshin Hoti kthehet nė fshatin e tij tė lindjes nė Krushė tė Madhe dhe rrethanat e kohės, atė e detyrojnė tė izolohet nė atė mėnyrė qė tė mos mund tė ndikojė nė rrjedhat politike nė Kosovė… Pėr nėntė vjet rresht (1985 - 1994) ndaj Mr.Ukshin Hotit, siē e thotė vet Ukshini, - ėshtė pėrdorur njė ostracizėm … nga “elita intelektuale” shqiptare pro-titiste, e cila decenie me radhė ishte nė shėrbim tė regjimit komunist dhe kundėr intelektualėve atdhetarė qė pėrpiqeshin tė ēliroheshin nga thundra e egėr jugo(serbo)sllave.



Nė kapėrcyellin e viteve tė 90-ta Mr.Ukshin Hoti ishte mjaftė aktiv nė sensibilizimin e ēėshtjes Kombėtare nė pėrgjithėsi dhe atė tė Kosovės nė veēanti, pėrmes shkrimeve tė tija shkencore - politike, qė botoheshin nė revistat e kohės ”Alternativa”, “Demokracia Autentike” etj. Ukshin Hoti nė aspektin politik, fillimisht do tė angazhohet nė Degėn e LDK-sė nė Rahovec, mirėpo pėr shkak tė injorimit qė i bėhet atij nga Kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, vendos tė tėrhiqet nga kjo parti pėr tė gjetur forma tjera tė angazhimit politik.



Nė vitet 1991 - 94 Ukshini merrė pjesė nė shumė takime e tryeza tė mbajtura nė qytete, fshatra, UP etj., ( shiko njė foto kėtu ) dhe nė disa simpoziume me karakter gjithėkombėtarė qė u mbajtėn nė Shkup, Tetovė…, dhe aty i elaboron bindshėm tezat e tij tashmė tė njohura politike, duke shtuar edhe njė fakt me rėndėsi, se nė rrethanat e reja ballkanike, kur nuk ekzistonte tashmė shteti federativ siē ishte Jugosllavia, opcioni i vetėm rreth tė cilit do tė duhej tė koncentroheshin Shqiptarėt ishte bashkimi i gjithė kombit Shqiptar nė Ballkan nė njė shtet tė vetėm. Ky bashkim sipas Ukshinit, do tė duhej bėrė nė mėnyrė demokratike dhe paqėsore, sepse do tė ishte nė interes tė tė gjithė rajonit.



Foto: historike e figurės emblematike Ukshin Hoti



Meqenėse atėkohė kėto teza tė Ukshinit, i pėrfaqėsonte edhe njė parti legale nė Kosovė, Partia e Unitetit Kombėtar tė Shqiptarėve (UNIKOMB-i) atėherė me propozimin e kreut tė kėsaj partie Ukshin Hoti pranon tė bėhet Kryetar i saj. Pa humbur kohė ai harton njė deklaratė politike tė UNIKOMB-it, me tė cilėn do t“i bėhej me dije opinionit Shqiptar dhe atij ndėrkombėtar, pėr aktivizimin, freskimin, rigjallėrimin dhe luftėn politike tė kėsaj partie pėr bashkimin e kombit nė njė shtet tė vetėm nė Ballkan.

· Lexo tė plotė: Deklaratėn politike



Mirėpo, ēka ndodhi ?

Pikėrisht, nė kohėn kur politikani dhe filozofi i shquar Ukshin Hoti po bėhej gati ta merrte nė dorė timonin e kėsaj partie, mė 14 maj 1994 gjatė rrugėtimit nga Prizreni pėr nė Prishtinė arrestohet nga policia serbe, e cila, siē do tė merret vesh mė vonė, kishte qenė nė dijeni tė plotė pėr aktivitetin e tij gjatė atyre ditėve.



Pas katėr muaj e gjysėm hetimesh, saktėsisht mė 28 shtator 1994, nė Gjyqin e Qarkut nė Prizren - Ukshin Hoti, nė bazė tė aktgjykimit K.br.28/94 datė 28.IX.1994, dėnohet me 5 vjet burg tė rėndė. Dhe, si pėr ēudi, po tė lexohet me kujdes aktgjykimi, duket qartė, se gjyqtarja Nada Haxhi - Periq kėtė dėnim e ka mbėshtetur kryesisht nė pohimet e fjalės mbrojtėse tė Mr.Ukshin Hotit, se sa nė provat materiale qė i ka pėrdorur trupi gjykues gjatė kėtij procesi tė montuar politik. Prej gjashtė faqesh e gjysėm sa ka aktgjykimi, tri faqe i ka vetėm nga fjala mbrojtėse.



· Lexo tė plotė: Fjalėn e mbrojtjes sė Mr. Ukshin Hotit



Ėshtė interesant tė thuhet se, Ukshin Hoti nė fjalėn e tij tė mbrojtjes, para gjyqit serbė, deklaron hapur se kush e ka arrestuar - burgosur dhe cili ishte shkaku i vėrtet i mbajtjes sė kėtij gjykimi ndaj tij.



Hoti, nė fjalėn e tij tė mbrojtjes para gjyqit serb nė Prizren ka thėnė (citoi): “Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Serbisė, ndoshta me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės. Shkaku i drejtpėrdrejtė i kėtij arrestimi sigurisht ka qenė frika iracionale e kėsaj pjese tė alternativės shqiptare se me shkuarjen time nė Prishtinė nė krye tė UNIKOMB-it pas 9 vitesh tė ostracizmit dhe tė izolimit, do tė ērregullohej baraspesha e forcave politike dhe do tė krijohej njė gjendje e paparashikueshme dhe e pakontrollueshme. Ky edhe ėshtė shkaku i vėrtetė i mbajtjes sė kėtij gjykimi pėr tė cilin personalisht kam besuar se nuk do tė ndodhte. Besoj gjithashtu se gjykimi po mbahet me pajtimin e ndėrsjellė tė dy republikave ose tė organeve tė tyre pėrgjegjėse kompetente, gjersa shkaqet juridike qė i pėrmban aktakuza s'mund tė qėndrojnė absolutisht …” - pėrfundon citati.



E kreu i asaj pjese tė “alternativeės shqiptare” pėr tė cilėn ka deklaruar Ukshin Hoti nė mbrojtjen e tij, ishte padyshim Ibrahim Rugova. Ibrahim Rugova nė kohėn e arrestimit dhe mbajtjes sė procesit gjyqėsor kundėr Ukshin Hotit, nė Prizren, ishte kryetar i “alternativės shqiptare” gjegjėsisht ishte kryetar i disa “organeve me pėrgjegjėsi politike”, pėrmes tė cilave ka vėnė nėn kontroll gjithė aktivitetin e partive politike shqiptare nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare nė Maqedoni, nė Mal tė Zi e nė Kosovėn Lindore (Luginė tė Preshevės).



Sa pėr ilustrim, Ibrahim Rugova atėkohė ishte:



- Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės;

- Kryetar i Republikės sė Kosovės;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė Kosovė;

- Kryetar i Kėshillit Koordinues tė Partive Politike Shqiptare nė ish-Jugosllavi dhe

- Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės.



Prandaj, Ibrahim Rugova, meqė ishte kryetar i shumėfisht i “organeve pėrgjegjėse tė Republikės sė Kosovės” pa hezitim dhe zėshėm them se, ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor politik “i alternativės shqiptare”, pėr burgosjen e tretė tė Ukshin Hotit, pėr tė cilin tashmė dhjetė vjet, (qysh nga 16 maji 1999), kur u “lirua” nga burgu i Dubravės, nuk dihet asgjė pėr fatin dhe vendndodhjen e tij.

http://www.pashtriku.org/
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 22:00   #56
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

KUVENDI I KARRIKAVE





Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 22:48   #57
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Postime: 4,005
Thanks: 426
Thanked 493 Times in 305 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 29
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Llapi Shiko postimin
kah ne eshte nji prrall qe u kendohet femive

prralla prralla han qeni arra


po qka je bre kah flet
po qysh po ja fut kot
po thue thaēi ka qen truproj e Fatos Nanos
pyyyyyfffffff qfar rrene
plus thue se thaēi me ndihmen e serbve u fut ne UĒK
po qfar debati munesh ti me ba me mua hajt tregona
po kush te beseon a mendon ti hiq a jo papapa

Shiko...kjo eshte hera e fundit qe une po te drejtohem ne kete tem. Une nuk thash se Thaci ESHTE futur ne UCK me ndihmen e Serbeve, po te lexosh shrkimin tim me vemendje thash qe "Njerezit mendojn" dyshojn. Ka nje ndryshim te madh midis Dyshimit dhe Vertetimit. Perdora kete argument per te prure ketu anen tjeter qe mendohet per Thacin ashtu sic ti prure ketu ajo qe mendohet dhe shkruhet per Rrugoven. E verteta do te vertetohet vetem me Kohe. Veprat flasin Vet. Rrugova, Sote njihet si nje Figure e Shquar qe i ka dedikuar gjithe jeten e vet C'eshtjes Shqiptere, nuk njihet si i tille vetem nga Shqiptaret por nga e gjithe bota Demorkatike=Perendimore.


P.S sa per Thacin qe ka qene Truproje i Nanos apo i Berishes, e kam me te degjuar.
Mano ėshtė nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 22:53   #58
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 3,741
Thanks: 11
Thanked 276 Times in 267 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maqellarjot Shiko postimin

P.S E di ti se sa njerez mendojn se Thaci ka qene i futur ne UCK me ndihmen e Serbeve???

sa interesant Amerikanet po e perkrahin nji spiun te serbve Hahahjahahaha


Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Llapi Shiko postimin




Zėvendėspresidenti Joseph Biden:
Hashim Thaēi ėshtė George Washingtoni i Kosovės
Llapi nuk ndodhet nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 22:59   #59
busavata
Rebel
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjermani
Postime: 7,633
Thanks: 261
Thanked 532 Times in 358 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 42
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

anė e mbanė kendon Kosova si Rugova nuk bon nona
kendojn Llapi e Gollaki sjhkive Ibra i doli haki
i perzuni edhe i ka shkatru
pamvarsin na ka pru
__________________
But that's the way I like it baby,
I don't wanna live for ever ..
busavata ėshtė nė linjė  
i vjetėr 09-01-2012, 23:01   #60
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Postime: 772
Thanks: 8
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 8
trestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėmtrestenik ėshtė njė fener i lavdishėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Dr Ibrahim Rugova 1944-2006

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga llapi Shiko postimin
fal te koft me histori e me shoqni e me parti tina e krejt hahah
askush spo ti ndalon
historija e kosoves nuk mund te shkruhet pa dr rugoven e bill klintonin
__________________
pojo-po
trestenik nuk ndodhet nė linjė  
Temė e mbyllur

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 2 (0 anėtarė dhe 2 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur

Pėrzgjidh nėnforumin