Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Politika Shqiptare

Politika Shqiptare Cilat janė bėmat e fundit tė politikanėve tanė? A po zgjidhen problemet e shqiptarėve apo po shtohen dita-ditės? Ē’mendim keni pėr aktualitetin shqiptar?

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 30-12-2011, 15:13   #1
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyrur pėr Kosov



Kryeministri Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyrur pėr Kosovėn

Prishtinė, 30 dhjetor 2011

Kryeministri i Qeverisė sė Kosovės, Hashim Thaēi nė mbledhjen e fundit pėr kėtė vit ka pėrcjellė urimet mė tė mira pėr kabinetin e tij qeveritar pėr vitin e Ri 2012 . Me kėtė rast z. Thaēi ka falėnderuar ministrat pėr punėn e mirė dhe pėrballjen me sfidat e shumta gjatė vitit qė po e lėmė pas.

Nė vazhdim po e japim tė plot fjalėn e kryeministrit Thaēi nė mbledhjen e 54-tė tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovė.

Ju falėnderoj secilin prej zėvendėskryeministrave, ministrave, kabinetit qeveritar, pėr punėn tuaj tė shkėlqyeshme qė e keni bėrė nė kėtė vit, pėr sukseset qė i kemi arritur bashkėrisht, pėr sfidat qė i kemi tejkaluar bashkėrisht me vendosmėri tė lartė dhe pėrgjegjėsi tė lartė, pėr tė pėrmbyllur vitin 2011 me perspektivėn konkrete evropiane pėr Republikėn e Kosovės.

Ju falėnderoj edhe personalisht pėr bashkėpunimin e ngushtė qė e kemi pasur, me secilin prej juve.

Siē edhe e dini, viti 2011 filloj me pėrmbylljen e procesit tė zgjedhjeve tė parakohshme, njė proces ky qė u stėrzgjat nė ndėrtimin e institucioneve tė Republikės sė Kosovės.

Qeveria e themeluar nė shkurt, e dalė nga Kuvendi i Republikės sė Kosovės, definifivisht shėnon hapin apo nxjerrjen e ekipit mė kredibil qeveritar nė historinė politike tė Kosovės, njė qeveri e pėrgjegjshme e gjeneratave dhe mentalitetit tė ri, e orientimit tė qartė perėndimor, qeveri e Kosovės evropiane e standardeve tė larta ndėrkombėtare, e veprimeve tė pėrgjegjshme, pėrballimit tė sfidave dhe reformave tė thella demokratike.

Qeveri qė ka respektuar vullnetin e qytetarėve dhe pritjet e tyre, qė iu ka shėrbyer tė gjithėve. Qeveri nė shėrbim tė tė gjithė qytetarėve nė tėrė territorin e Republikė sė Kosovės dhe partnere besnike e BE-sė, SHBA,-sė, NATO-s dhe botės demokratike. Qeveri e mbajtjes dhe realizimit tė premtimeve.

Mund t’iu them lirisht, jo me mburrje por me pėrgjegjėsi tė lartė se qeveria e Republikės sė Kosovės ėshtė qeveria e vetme nė Evropė qė ka arritur t’i rris pagat nė nivelin qė kemi rritur pėr punėtorėt kosovarė, pėr mėsuesit - 50 pėr qind, pėr gjithė policėt e Kosovės - 40, pėr punėtorėt e shėndetėsisė - 30 , pėr shėrbyesit civilė - 30 , pėr pjesėtarėt e FSK-sė - 30, pėr tė gjitha familjet e dėshmorėve dhe invalidėt e luftės - 50 , zjarrfikėsve - 50 , ndėrsa prokurorėve dhe gjykatėsve u kemi rritur pagat deri nė 120 pėr qind.

Dėshiroj tė theksoj se nė fillim tė vitit tė ardhshėm, pra tė vitit 2012, do tė ketė rritje pėr tė gjithė pensionistėt deri 26 pėr qind.

Viti qė po lėmė pas shėnon edhe njė fazė tė re tė marrėdhėnieve mund tė them lirisht tė munguara mė herėt nė relacionin pozitė-opozitė, sepse bashkėrisht filluam reformat kushtetuese dhe ato zgjedhore.

E ritheksoj, kjo punė e pėrbashkėt e pozitės dhe opozitės pėr reforma kushtetuese dhe zgjedhore, ėshtė model pėr rajonin tonė.

Kėto reforma do tė jenė gjithėpėrfshirėse dhe sipas standardeve ndėrkombėtare.
Tanimė grupet punuese veē janė duke punuar pėr mėnyrėn e zgjedhjes sė presidentit nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, ndėrsa grupi punues pėr zgjedhjet e pėrgjithshme pas dy vitesh.

Kėto reforma do tė pėrcillen me ide, do tė pėrcillen me propozime tė ndryshme, qė sigurojnė dhe garantojnė pėr tė ardhmen e Kosovės evropiane, institucione stabile, kredibile, tė pėrgjegjshme dhe legjitime. Natyrisht kėto reforma dėshirojnė hap pėrpara dhe nė asnjė rrethanė rikthim prapa.

Nė tė njėjtėn kohė, ne me pėrgjegjėsinė mė tė lartė si Qeveri e Kosovės, me aprovimin e plotė tė Kuvendit tė Kosovės dhe tė gjitha institucioneve tjera me inkuadrimin edhe tė presidentes, kemi filluar dialogun ndėrshtetėror mes Republikės sė Kosovės dhe Serbisė dhe pėrcaktimi ynė ka qenė shumė i qartė qė ēdo zgjidhje nė kuadėr tė fqinjėsisė sė mirė tė jetė sipas standardeve mė tė larta ndėrkombėtare, pra tė modeleve evropiane.

Diēka e tillė ishte pėrmbyllur mė herėt me Maqedonisė sa i pėrket vijės sė demarkacionit, gjithashtu e rregulluar edhe me Shqipėrinė dhe duke u punuar me Malin e Zi.

Ne do tė vazhdojmė tė jemi tė pėrgjegjshėm nė angazhimet edhe tė vitit 2012, qė ēėshtjet qė janė tė diskutueshme nė kuptimin teknik, me lehtėsimin dhe prezencėn e Bashkimit Evropian dhe SHBA-sė tė punojmė me pėrgjegjėsitė mė tė larta qė t’i kemi zgjidhjet e pranueshme teknike, jashtė ndikimeve politike, por tė modelit evropian.

Ne do tė vazhdojmė tė punojmė pėr implementimin e marrėveshjeve qė janė nė interesin e dy shteteve dhe popujve tanė. Nė kuadėr tė kėsaj kemi pasur destruiktivitet nga Serbia pėr ēka kemi qenė tė obliguar tė respektojmė Kushtetutėn dhe ligjet tona pėr reciprocitet dhe siē e dini me 20 korrik ne kemi marrė vendimin pėr reciprocitet me Serbinė, duke parė mosrespektimin e kėtij vendimi kushtetues dhe ligjor, ne morėm vendimin tjetėr atė tė 25 korrik pėr dėrgimin e njėsive speciale tė Republikės sė Kosovės nė pikat 1 dhe 31 dhe pastaj doganierėve.

Ky vendim ka qenė shumė i drejtė, kushtetues, ligjor, dhe pastaj e mbėshtetur edhe nga e gjithė demokratike, me hezitimin fillimisht nga ata qė e kishin krijuar status quon 12 vjeēare nė veriun e Mitrovicės.

Ne morėn vendimin e 25 korrikut nė kohėn kur ishte krijuar bindja se nuk mund tė ndryshoj gjendja nė veri.

Sot nė pikėn 1 dhe 31 janė doganierėt dhe policėt e Kosovės.
Kjo gjendje do tė lėviz nė drejtim tė funksionalizimit tė plotė tė institucioneve tė Republikės sė Kosovės nė gjithė territorin e Republikės sė Kosovės.

Dėshiroj me kėtė rast tė falėnderoj autoritetet ndėrkombėtare qė mbėshteten pėrkushtimet tona dhe vendimin tonė mė 25 korrik, ICO-nė gjithashtu nė njė bashkėpunim tė ngushtė tė menaxhimit tė situatės me KFOR por edhe rikthimin e autoritetit tė vetė tė EULEX pas 25 korrikut.
Tani kemi bashkėpunim tė shkėlqyeshėm me tri institucionet ndėrkombėtare prezentė nė Kosovės, pra EULEX, ICO dhe KFOR.

Njė gjė ėshtė e sigurt se filozofia e qeverisjes sė mirė, e sundimit tė ligjit, lėvizjes sė lirė, e institucioneve legjitime, e lidershipit legjitim, e investimeve socio-ekonomike, do tė ngadhėnjejė mbi logjikėn e bllokadės dhe izolimit.

Nė tė njėjtėn kohė, ne kemi premtuar dhe arritėm tė punojmė shumė nė procesin e integrimeve evropiane, reformave tė thella demokratike, qoftė nė politikė, nė ekonomi, e legjislacion. I kemi proceduar mbi 100 projektligje sipas standardeve evropiane dhe presim nga Kuvendi, pėr ēka edhe i falėnderojmė tė gjithė deputetėt pėr pėrkushtimin e tyre tė treguar nė kėtė drejtim, qė kjo ēėshtje tė pėrmbyllet sa mė shpejt qė ėshtė e mundshme.

Viti 2012 do tė jetė shumė dinamik sa i pėrket procedimit tė projektligjeve nė Kuvend. Tė gjitha projektligjet do tė jenė tė standardeve evropiane tė harmonizuara me kushtet, mundėsitė, rrethanat por para sė gjithash vlerat evropiane.

Nga puna e mirė qė e kemi bėrė, qeverisja e mirė, koordinimi i mirė edhe me tė gjitha autoritetet lokale, kemi arritur qė tė kemi sukses nė agjendėn tonė konkrete evropiane pėr herė tė parė nė historinė e Republikės sė Kosovės.

Tani mė kemi edhe ofertėn konkrete nga Brukseli pėr dialogun pėr liberalizimin e vizave, marrėdhėniet kontraktuale dhe tregtare me Bashkimin Evropian, dhe anėtarėsimin e shpejtė tė Kosovės nė BERZH.

Janari i vitit 2012 do tė jetė edhe zyrtarisht muaji i fillimit tė dialogut zyrtar me BE-nė. Ne duam tė besojmė qė edhe pesė vendet e BE-sė gjatė vitit 2012 do tė marrin vendimet e pritura nė Kosovės, dhe gjithashtu tė drejta pėr njohjen e Republikės sė Kosovės.

Kjo agjendė ėshtė realizuar falė qeverisjes sė mirė, sundimit tė ligjit, ndėrtimit tė rendit demokratik dhe shumė etnik nė Kosovė.

Gjithashtu kemi punuar qė tė rrisim mirėqenien sociale tė qytetarėve dhe kjo ka ndodhur, gjithashtu tė ulim papunėsinė, dhe kjo ka ndodhur, zhvillimi ekonomik, qė ka ndodhur mbi pesė pėr qind, rritje e buxhetit pėr vitin 2012, mbi shtatė pėr qind.

Ndėrsa njė kapitull jashtėzakonisht tė rėndėsishėm ka qenė edhe vazhdimi i projekteve madhore qė do tė ndikojnė nė zhvillimin ekonomik tė Kosovės, nė uljen e papunėsisė, e nė tė njėjtėn kohė edhe rritjen e mirėqenies sociale.

Kemi vazhduar pa ndėrprerė nė implementimin e projektit infrastrukturorė mė tė madh nė historinė e Kosovės, atė tė ndėrtimit tė autostradės Vėrmicė - Merdare. Tanimė kemi inauguruar 38 kilometrat e parė, qė ėshtė njė autostradė e standardit mė tė lartė ndėrkombėtare dhe mund tė them e standardit mė tė lartė nė rajonin tonė.

Edhe vitin e ardhshėm kemi ndarė 300 milionė euro pėr ndėrtimin e autostradės dhe nė qershorin e vitit tė ardhshėm do tė pėrmbyllet deri nė Bllacė, ndėrsa mė 27 nėntor, do tė pėrmbyllet deri nė magjistralen Prishtinė-Pejė.

Siē e kemi planifikuar ne pjesėn e dytė tė vitit do tė fillojė ndėrtimi i autostradės tjetėr, asaj Prishtinė-Ferizaj-Kaēanik-Han i Elezit- Shkup.

Tė dy kėto projekte do tė jenė jashtėzakonisht tė rėndėsishme pėr zhvillimin ekonomik, projekte mė moderne nė rajon dhe kam besim tė plotė qė me kėtė pėrkushtim qė kemi, do tė konsolidojmė rrjetin infrastrukturor nė nivel lokal, regjional, rajonal dhe atė ndėrkombėtar.

Po ashtu kemi filluar tė punojmė pėr projektin afatmesėm infrastrukturor tė munguar por tė domosdoshėm pėr Republikėn e Kosovės, atė tė ndėrtimit tė unazės autostradė tė Republikės sė Kosovės, qė do tė pėrfshijė gjithė territorin e Republikės sė Kosovės.

Ėshtė njė projekt ambicioz, por jam i sigurt i realizueshėm. Ky projekt i ndėrtimit tė autostradės unazė do tė filloj me pėrmbylljen e autostradės nė Merdare, pėrgjatė Vushtrrisė, gjithashtu Mitrovicės, Klinė e Epėrme, Runikė, Istog, Gurrakoc, Pejė Deēanė.

Nga Deēani siē e dini edhe e kemi ndarė mjetet pėr ndėrtimin e magjistrales pėr Plavė e Gusi, pėr tė vazhduar nga Deēani pėr nė Gjakovė, Xėrxė, Prizren, Prevallė. Tani e kemi projektin pėr procesin e privatizimin e qendrės sė skive nė Brezovicė, ku pėrfshihet ndėrtimi i qendrės sė skijimit mė modern nė Republikėn e Kosovės por edhe nė rajon, e ku pėrfshihet investimi i 100 milionė eurove, dhe pėrfituesit mė tė mėdhenj do tė jenė vetė komuniteti lokal dhe Kosova.

Nga aty do tė punohet pėr hapjen e tunelit pėr nė pjesėn e Pollogut, mes Tetovės dhe Gostivarit, pastaj pėr tė vazhduar pėr Shtėrpcė, do tė kaloj pėrgjatė magjistrales Prishtinė- Shkup, Pozharan, Viti, Gjilan, e aty do tė pėrcaktohemi pėr drejtimin e Bujanocit apo Preshevės, ndėrsa nga Gjilani nė drejtim tė Kamenicės dhe fshatrave pėrreth Gollakut, pėr t’i lidhur pėrsėri aty ku edhe filloj, me autostradėn e Merdarės.

Kam besim tė plotė se kjo autostradė unazė e Kosovės do tė jetė ajo qė do t’i lidhė gjithė hapėsirat e territorit tė Republikės sė Kosovės, gjithė komunat e Kosovės dhe do tė jetė mė modernia e ndonjė vendi nė rajonin tonė.

Edhe njė herė e ritheksoj, viti 2011 ishte viti i Kosovės evropiane, ndėrsa viti 2012 do tė jetė viti i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyrur, dhe fillimi i funksionimit tė pavarėsisė sė plotė.

Dėshiroj edhe njėherė t’iu falėnderoj juve si kabinet qeveritar, falėnderoj gjithė stafet tuaja, gjithė shėrbyesit civilė, gjithė punėtorėt qė na kanė ndihmuar pėr realizimin e kėtyre projekteve tė rėndėsishme.

Dėshiroj tė falėnderoj gjithė kryetarėt e komunave pėr punėn e tyre qė e kanė bėrė, nė veēanti nė procesin e riatdhesimit dhe ri integrimit.

Dėshiroj tė falėnderoj edhe Kuvendin edhe Presidenten pėr mbėshtetje tė projekteve dhe agjendės sė Qeverisė.

Por dėshiroj tė falėnderoj edhe opozitės pėr mirėkuptimin qė e ka treguar dhe angazhimin e pėrbashkėt nė disa sfera, nė veēanti atė pėr veriun, reformat kushtetuese, zgjedhore, perspektivėn evropiane, tė cilėn e kemi bėrė bashkėrisht.

Nė Kosovė po ndėrtohet njė frymė e mirė e bashkėpunimit pozitė-opozitė pėr perspektivėn evropiane dhe agjendėn e rėndėsishme shtetėrore.

Gjithashtu e falėnderoj edhe shoqėrinė civile, mediet, por edhe opozitės
qė edhe kur na ka kritikuar, na ka ndihmuar ta kryejmė punėn mė mirė, kėshtu qė presim ky partneritet, pozitė-opozitė-shoqėri civile-institucione, tė thellohet edhe mė tepėr pėr tė mirė tė shtetit tonė, interesave tė qytetarėve dhe nė shėrbim tė tė gjithė qytetarėve tė Kosovės.

Ky ishte sukses i shtetit tė Kosovės, suksesi i gjithė qytetarėve, tė cilėt i falėnderoj pėr besimin, dhe nė vitin e ardhshėm hyjmė me shpresėn, optimizmin dhe besimin pėr punė edhe mė tė mėdha edhe mė tė mbara.

Ju faleminderit shumė.

Pas mbledhjes sė Qeverisė, kryeministri Thaēi, i shoqėruar nga kabineti i tij qeveritar, ka pritur me rastin e fundvitit nė njė koktej, pėrfaqėsuesit e medieve.

Me kėtė rast, kryeministri Thaēi ka falėnderuar gazetarėt pėr bashkėpunimin dhe punėn e mirė qė kanė bėrė nė pėrcjelljen e aktiviteteve tė Qeverisė sė Kosovės dhe njėherėsh ju ka pėrcjell atyre dhe familjeve tė tyre urimet mė tė mira pėr vitin 2012.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 19:42   #2
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

HAMZA: EDHE VITI 2012 DO TĖ JETĖ PA PROBLEME


Ministri i Financave, Bedri Hamza, nė njė intervistė pėr Kosovapress, ka thėnė se edhe pa privatizimin e PTK-sė, nė vitin 2012 ka mundėsi qė tė gjitha projektet tė cilat janė pjesė e buxhetit, dhe tė gjitha kategoritė e shpenzimeve do tė mund tė mbulohen pa kurrfarė problemi, dhe nė fund tė vitit tė ardhshėm do tė ketė bilanc bankar pozitiv.

Pyetja: Z. Hamza, ka pasur mjaft kritika nga opozita, pėr hartimin e projektbuxhetin pėr vitin 2012. A mendoni se ka pasur alternativė mė tė mirė?

Hamza: Unė konsideroj se ka qenė njė proces jashtėzakonisht i rregullt transparent dhe me kohė dhe nė afatin e duhur ėshtė pėrmbyllur. Normalisht se gjithmonė ka vend pėr mė mirė dhe mė shumė. Ju e keni parė qė edhe gjatė votimit tė dytė tė projektligjit pėr buxhetin pėr vitin 2012, ka shkuar gjithēka nė rregull dhe ėshtė votuar nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme.

Pyetja: Ėshtė folur shumė se mos privatizimi i PTK-sė, mund tė ndikojė nė buxhetin e vitit tė ardhshėm. A do tė ndikojė kjo qė vendi tė futet nė deficit?

Hamza: Ne edhe gjatė tėrė viti kemi dėgjuar se u rritėn pagat, po bėhet autostrada, duhet tė shitet posta pėr t’u mbuluar rritja e pagave, po bėhet autostrada me parat e postės, procesi i privatizimit i PTK-sė nuk ėshtė pėrfunduar. Pagat u rriten dhe tė gjitha u mbuluan me kohė. Autostrada po kryhet, tė gjitha po kryhen nė kohė, nuk u shit PTK-ja, vendi nuk bankrotoi, por pėrkundrazi kemi njė bilanc bankar pozitiv qė na garanton njė stabilitet makro fiskal edhe pėr vitin e ardhshėm. Edhe pėr vitin 2012, nėse finalizohet suksesshėm, privatizimi i PTK-sė, bilanci bankar do tė jetė nė nivel mė tė lartė. Nėse nuk finalizohet, prapė se prapė ka mundėsi qė tė gjitha projektet tė cilat janė nė pjesė e buxhetit, tė gjitha kategoritė e shpenzimeve tė mbulohen dhe nė fund tė vitit tė ardhshėm tė kemi bilanc bankar pozitiv, i vetmi ndryshim ėshtė lartėsia e kėtij bilanci bankar.

Pyetja: Sipas jush mos privatizimi i PTK-sė, nuk do tė ndikojė nė buxhetin e Kosovės?

Hamza: Do tė ndikojė nė nivelin e bilancit bankar, por jo edhe nė realizimin e projekteve dhe kryerjen e obligimeve ndaj tė gjitha kategorive tė shpenzimeve nė buxhet.

Pyetja: Cilat do tė jenė reformat e Ministrisė sė Financave, pėr vitin e ardhshėm, tė cilat do tė ndikojnė nė uljen e papunėsisė?

Hamza: Ne jemi nė vazhdėn e reformave. Disa prej tyre veē kanė ndodhur edhe nė vitet e kaluara, edhe gjatė kėtij viti dhe sigurisht kėto reforma do tė vazhdojnė. Qėllimi jonė ėshtė qė tė krijojmė njė ambient sa mė tė pėrshtatshėm, edhe pėr bizneset tė cilat aktualisht janė duke vepruar nė Kosovė, por edhe ato qė pritet tė hynė nė tregun e Kosovės, biznese tė brendshme apo tė jashtme tė jetė sa mė atraktive. Tė ketė sa mė shumė investime, vende tė reja tė punės, tė zbutet varfėria dhe tė ketė rritje tė buxhetit. Kosova i ka normat tatimore mė tė ulėta. Ne edhe kėtė vit kemi ulur normėn e kamatave, tė cilėn e aplikon Administrata Tatimore pėr vonimin e pagesave nė tatime tė caktuara, sigurisht se kėtė trend do ta vazhdojmė edhe nė tė ardhmen me kėtė ulje. Pastaj kemi marrė veprime qė shkojnė nė favor tė importuesve tė produkteve tė caktuara ku nė tė kaluarėn ėshtė dashur tė paguhet akciza nė momentin e tėrheqjes sė banderolave, tash ne momentin e arritjes sė mallit nė kufi.

Pyetja: Sa jeni tė kėnaqur me punėn e Doganave dhe ATK-sė?

Hamza: Viti 2011 ka qenė njė vit mjaft sfidues. Planet tona kanė qenė shumė ambicioze. Ne kemi planifikuar dhe projektuar qė kėtė vit t’i mbledhim 18 pėr qind mė shumė, apo rreth 170 milionė mė tepėr nga Dogana dhe ATK-ja nė raport me vitin 2010 dhe falė performances sė mirė tė tė hyrave dhe kėtyre dy institucioneve dhe njerėzve qė punojnė aty, dhe mbi tė gjitha, partneritetit shumė tė mirė me komunitetin e biznesit, vetė deklarimet dhe pagesės sė taksave nga ana e tyre ne presim qė ta pėrmbushim planin e tė hyrave nga kėto dy institucione qė ėshtė 18 pėr qind mė shumė se vitin e kaluar, pa tatime tė reja, pa norma tė reja tatimore, por ėshtė si rezultat i njė pune mė tė mirė, i njė vetėdijesimi tė tatimpaguesve dhe zvogėlimit tė informalitetit.

Pyetja: Pas bisedave tė fundit me delegacionin e lartė tė FMN-sė, a ka pėrafrime rreth pėrmbushjes sė kritereve tė pėrcaktuara nga FMN-ja dhe a ka gjasa qė kjo marrėveshje tė nėnshkruhet nė vitin 2012?

Hamza: Ne kemi njė marrėveshje me FMN-nė, marrėveshjen e monitoruar nga stafi. Ka pasur kritere mjaft tė rėnda, i ka pas dy rishikime. Rishikimi i parė ėshtė kryer nė nėntor dhe vlerėsimi ėshtė pozitiv, sepse ne kemi pėrmbushur tė gjitha kriteret. Nė bazė tė kėtij vlerėsimi pozitiv edhe Banka Botėrore i ka kryer tė gjitha procedurat, pėr derdhjen e pjesės sė parė tė donacioneve tė premtuar qė janė rreth 25 milionė euro qė pritet tė ndodhin nė fund tė kėtij viti eventualisht nė fillim tė 2012-tės, dhe presim qė rishikimi i dytė i marrėveshjes tė ndodhė nė muajin shkurt, presim vlerėsim pozitiv, sepse jemi tė sigurt qė i kemi pėrmbushur tė gjitha kriteret, dhe mbi bazėn e kėtij vlerėsimi pozitiv ne presim qė tė kemi marrėveshje tė re “Stand-By” aranzhimin qė do tė diskutohet, gjithashtu nė shkurt, dhe pastaj do tė kalojė tė gjitha procedurat e FMN-sė, kėshtu qė vitin e ardhshėm ne presim qė tė kemi marrėveshje Stand By me FMN-nė, e cila jep mundėsi qė tė kemi qasje edhe nė financat e kėtij institucioni ku pėr vitin e ardhshėm ne kemi planifikuar dhe jemi dakorduar me FMN-nė qė tė jenė pjesė e buxhetit 92 milionė nga ky institucion dhe mbi rreth 30 milionė nga Banka Botėrore.

Pyetja: A ėshtė e nevojshme qė nė Kosovė tė ketė njė Bankė zhvillimore, e cila do t’u mundėsonte bizneseve tė marrin kredi afatgjata, me norma te ulėta tė interesit?

Hamza: Ėshtė e nevojshme tė ketė konkurrencė, ligje tė mira, infrastrukturė tė mirė, oferta mė tė madhe dhe oferta tė mbizotėrojė kėrkesėn dhe mundėsinė e uljes sė kamatave. Prandaj, ne do tė shikojmė se kompanitė shtetėrore, shumė mė pak janė prezentė duke pėrfshirė edhe bankat qė janė duke afruar nė ekonominė e tregut tė lirė.

Pyetja: Cilat janė prioritetet konkrete tė Ministrisė sė Financave pėr vitin 2012?

Hamza: Top prioritet yni ėshtė ruajtja e stabilitetit makro-fiskal. Ende kemi shumė nevoja, mirėpo ne do ta mbajmė sistemin makro-fiskal gjithsesi, edhe buxheti nė kėtė vit nuk do tė ketė deficit mė tė madh se sa dy pėr qind, edhe pse do tė ketė bilanc bankar pozitiv. Edhe pėr vitin e ardhshėm deficiti buxhetor ėshtė i projektuar 3 pėr qind, mirėpo ne presim tė jetė edhe mė i vogėl. Ne edhe nė periudhėn e ardhshme makro fiskale kemi si prioritet ruajtjen e stabilitetit makro- fiskal. Pėrmbushja e planit ėshtė njė sfidė jashtėzakonisht e madhe pėr vitin e ardhshėm. Ngritja e disiplinės financiare, ngritja e transparencės dhe llogaridhėnies dhe normalisht vazhdimi i reformave fiskale me qėllim qė ne krijojmė parakushte dhe ambient sa mė tė pėrshtatshėm pėr zhvillimin e sektorit privat. Orientim i jonė ėshtė qė bartės i rritjes ekonomike tė jetė sektori privat, ndėrsa ne tė jemi mbėshtetje e kėtij sektori
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 19:43   #3
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

KONFERENCA PĖRMBYLLĖSE PĖR 2011


Pėrmbledhje e shkurtė nga pikat kyēe qė kanė shenuar vitin 2011.

• Arritja mė e madhe e vitit 2011 ėshtė materializimi i perspektives Evropiane tė Kosovės. Raporti i Progresit pėrkundėr konstatimit real tė disa sfidave qė na presin pėrpara, ka konstatur decidivisht “Qeveria e re ka dėshmuar pėrkushtimin ndaj perspektives Evropiane tė Kosovės”.

Nė kėtė kontekst, tė gjithė kemi qenė dėshmitarė tė punės sė palodhshme tė tė gjitha institucioneve nė kuadėr tė procesit tė liberalizimit tė vizave me ē’rast kjo punė u kurorėzua me lansimin e dialogut pėr liberalizimin e vizave qė do tė fillon nė muajin janar. Njė meritė e veēantė i takon Ministrisė sė Punėve tė Brendshme dhe Kryetarėve tė Komunave qė kanė qenė shumė aktiv nė kuadėr tė procesit tė ri-integrimit tė personave tė riatdhesuar.

Nė kuadėr tė procesit tė liberalizimit tė vizave, Ministria e Integrimit ka luajtur rol tė rėndėsishėm nė koordinimin e zbatimit tė parakushteve pėr fillimin e dialogut pėr liberalizim tė vizave. Mė konkretisht, Ministria e Integrimit ka kontribu nė vetėdijėsimin e qytetarve pėr ēėshtjet e riintegrimit dhe migrimit illegal. Ministria e Integrimit ka kontribuar edhe nė koordinimin dhe komunikimin me nivelin komunal dhe partnerėt kyē nė kuadėr tė Bashkimit Evropian.

Nė njė afat rekord, mė pak se tre muaj, Ministria e Integrimit si pėrgjigje ndaj rekomandimeve tė Raportit tė Progresit ka pėrgaditur Planin e Veprimit pėr Partneritet Evropian 2012. Mė lejoni tė ju pėrkujtoj qė viteve paraprake kjo ka ndodhė nė njė afat prej 6-9 muaj.

• Gjatė vitit 2011 Ministria e Integrimit Evropian ka programuar asistencen e BE-sė nė vlerė prej 69 milionė Euro. Po ashtu kemi koordinuar zbatimin e 345 projekteve tė komunitetit tė donatorėve nė vlerė prej 117,219,148.

• Nė kuadėr tė intensifikimit tė agjendes Evropian, kemi ngritė pėrfaqėsimin e Ministrisė sė Integrimit Evropian nė Bruksel ku kemi njė zyrtar tė akredituar pranė ambasadės sė Kosovės nė Bruksel.

• Poashtu, pėr here tė parė, 48 orė pas publikimit tė Raportit tė Progresit kemi nxjerrė objektivat pėr tė gjitha Ministritė e linjės pėr vitin 2012, monitorimi i zbatimit tė tyrė tashmė ka filluar, ndėrsa raporti i parė do tė publikohet nė shkurt tė vitit 2012.

• Gjatė kėtij viti Ministria ka menaxhuar me sukses dialogun politik dhe teknik i cili ėshtė realizuar pėrmes procesit tė Dialogut tė Stabilizim Asociimit, me ē’rast janė mbajtur 7 takime sektoriale dhe 1 takim plenar.

• Gjatė kėtij viti kemi zhvilluar mardhėnie tė mira me shtetet nė rajon, me ē’rast kemi hartuar programe tė bashkėpunimit ndėrkufitar me shtetet fqinje si Shqipėrine, Malin e Zi dhe Maqedoninė nė vlerė prej 4.2 milion.

• Me mbėshtetjen e Komisionit Evropian kemi dėrguar nė studime post-diplomike 43 studentė nė universitete prestigjioze tė Bashkimit Evropian.

Sa i pėrket vitit 2012:

• 2012 do tė filloj me njė dinamizėm shumė mė tė lartė se vitet tjera. Menjėherė nė muajin janar do tė hapim dialogun pėr liberalizim tė vizave, ndėrsa nė shkurt do tė konstituohet Kėshilli Kombėtar pėr Integrim Evropian.

• Po ashtu nė pjesėn e parė tė vitit do tė organizohet Forumi i Nivelit tė Lartė me qėllim tė koordinimit sa mė tė mirė me komunitetin e donatorėve.

• Asistenca e Bashkimit Evropian nė vlerė prej 70 milion Euro do tė programohet deri nė fund tė muajit shkurt.

• Gjatė vitit 2012 do tė shohim intensitet tė shtuar nė progresin drejt negociimit tė marrėveshjes tregtare me Bashkimin Evropian.

• Reformat do tė ndodhin me ata qė dėshirojnė tė reformohen deri sa ata individė qė do tė identifikohen si pengesė nė kėtė rrugėtim nuk do tė vazhdojnė tė jenė pjesė e Qeverisė
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 19:46   #4
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Ministri Mujota pėruroi dy rrugė tė reja, rrugėn qė lidhė Gjilanin dhe Lypjanin 17. 5 kilometra dhe rrugėn Koliq-Dyz, 7.5 kilometra


Ministri i Infrastrukturės Fehmi Mujota, pėruroi sot edhe dy rrugė tė reja tė asfaltuara, rrugėn Ponesh-Gadime e cila rrugė rajonale e lidhė Gjilanin dhe Lypjanin si dhe rrugėn tjetėr Koliq-Dyz, e cila rrugė lidhė komunėn e Prishtinės me atė tė Podujevės.

Ministri Mujota, i shoqėruar nga dy zėvendėsit e tij: Emin Krasniqi dhe Banush Pacolli, pastaj zėvendėsministri i Ekonomisė, Ramadan Avdiu, kryetari i Gjilanit Qemajl Mustafa dhe kryetari i Lypjanit, Shukri Buja, pėruroi rrugėn e re e cila sapo ėshtė asfaltuar Ponesh-Gadime, pėrmes sė cilės rrugė rajonale lidhet komuna e Gjilanit me atė tė Lypjanit.

Ministri Mujota nė prononcimin e tij pėr media tha “ I pėrgėzoj kryetarin e Komunės sė Gjilanit dhe atė tė Lypjanit, pėr projektin e ri tė rrugės Bresalc-Kishnapole-Gadime. Ky rajon po e pėrfiton njė projekt tė rėndėsisė strategjike, dhe e cila rrugė lidhė komunėn e Gjilanit me komunėn e Lypjanit, si dhe shkurton udhėtimin nė drejtim tė autostradės sė ardhshme Prishtinė-Hani i Elezit- Shkup. Kjo rrugė nė tė ardhmen do tė sjellė njė prepektivė tė zhvillimit ekonomik dhe turizmit nė kėto zona”.

“Me kėtė projekt ministria ka mbaruar obligimet e veta ashtu si i takon, ndėrsa punėkryerėsi ka realizuar punime cilėsore. Me kėtė rast qytetarėt e tė dy komunave, Gjilani dhe Lipjanit i pėrgėzoj pėr rrugėn e re”, theksoi ministri Mujota.

Rruga Bresalc-Kishnapole-Gadime,ka njė gjatėsi prej 17.5 kilometra, kryesisht ėshtė investuar nga Ministria e Infratsrukturės dhe ka kushtuar 1 milionė e 970 mijė euro.

Por, Ministri Mujota nuk ndaloi, e vazhdoi rrugėn deri nė pėrurimin tjetėr tė rrugės sė sapoasfaltuar Koliq-Dyz, e cila e lidhė komunėn e Prishtinės dhe komunėn e Podujevės apo rajonin e Gollakut me atė tė Llapit.

Pas pėrurimit kreu i Ministrisė sė infratsrukturės, Fehmi Mujota, pohoi:“ Pėr realizimin e kėtij projekti e pėrgėzoj kryetarin e komunės dhe banorėt e Koliqit, por edhe tė fashtit Dyz, pasi qė do tė kenė nė shfrytėzim njė rrugė e cila do t’ua lehtėsojė jetėn e tyre. Ndėrsa kjo rrugė po e shton hijeshinė kėsaj zone kaq tė bukur tė Kosovės.

“ Jemi tė bindur se Qeveria e Republicės sė Kosovės nė bashkėpunim me Komunėn e Prishtinės do tė vazhdojė investimet nė kėtė zone. Vitin e ardhshėm nė komunėn e Prishtinės do tė vazhdojmė me projekte tjera nga Stallova nė Keēekollė dhe Prapashticė, nė vlerė prej 600 mijė euro, si bashkėfinancim me komunėn e Prishtinės. Ndėrsa, projekti tjetėr do tė jetė realizimi I projektit tė Unazės sė Jashtme tė Prishtinės nė vlerė prej 2.5 milionė euro”shtoi ministri Mujota.

Rruga Koliq-Dyz, ka njė gjatėsia prej shtatė kilometėr e gjysmė, ndėrsa vlera e kėtij projektit ėshtė 1 milionė e 90 mijė euro, prej tyre 800 mijė euro nga Ministria e Infrastrukturės dhe 290 mijė euro nga komuna e Prishtinės.

Ndėrsa, kryetarėt e tė tri komunave: Gjilanit Qemajl Mustafa, Lypjanit Shukri Buja dhe Prishtinės, Isa Mustafa, falenderuan ministrin Mujota dhe ministrinė tė cilėn e drejton pėr projektet e realizuara nė komunat tė cilėt ata drejtojnė.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 19:49   #5
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Raporti vjetor i Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė


Pėrmbledhje ekzekutive
Misioni i Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė (MTI) ėshtė krijimi i politikave pėr njė ambient mė tė favorshėm nė fushėn e Industrisė dhe Tregtisė. Plani Zhvillimor Strategjik 2012-2014 i MTI-sė planifikon 6 objektiva strategjike tė cilat pėrfshijnė nxitjen e investimeve tė huaja dhe pėrkrahjen e sektorit privat, ngritjen e infrastrukturės sė cilėsisė, rregullimin e tregut tė brendshėm dhe mbrojtjen e konsumatorit, zhvillimin e marrėdhėnieve tregtare, zhvillimin e politikave industriale dhe funksionalizimin e mekanizmave pėr koordinim dhe monitorim tė implementimit tė politikave tė MTI-sė. Ministria e Tregtisė dhe Industrisė (MTI) ka ndėrmarrė reforma pėrmbajtėsore nė implementimin e kėtyre objektivave tė cilat janė vlerėsuar nė Raportin e Progresit 2011 dhe konkluzionet e Kėshillit tė Ministrave tė BE-sė me 6 dhjetor 2011. Me 20 korrik, Ministrja e MTI-sė, Mimoza Kusari Lila nėnshkroi vendimin pėr vendosjen e masave tė reciprocitetit me Serbinė dhe Bosnjė e Hercegovinėn. Politikat tregtare tė Kosovės, pėrmes legjislacionit tė ri dhe udhėheqjes sė CEFTA-s, janė pėrmirėsuar. Raportet tregtare nė mes Kosovės dhe BE-sė janė pėrmirėsuar. Ka vazhduar eliminimi i barrierave tregtare me vendet e rajonit dhe janė ndėrmarrė reforma nė pėrmirėsimin e ambientit tė tė bėrit biznes. Janė ndėrmarrė hapa pėr tėrheqjen e investimeve tė huaja dhe pėrmirėsimin e kushteve pėr ndėrmarrjet e vogla dhe tė mesme nė Kosovė. Cilėsia e naftės sė importuar nė Kosovė dhe lėvizja e lirė e mallrave nė Kosovė ėshtė pėrmirėsuar. Infrastruktura e cilėsisė dhe kapacitetet administrative tė inspektoriatit tė tregut janė ngritur. MTI ka themeluar Departamentin pėr Rezerva Shtetėrore dhe ka miratuar Planin e Zhvillimit Strategjik 2012 – 2014.

Vendosja e Masave tė Reciprocitetit ndaj Serbisė dhe Bosnjė Hercegovinės
1. Me 20 korrik, Ministrja e MTI-sė, Mimoza Kusari Lila nėnshkroi vendimin pėr vendosjen e masave tė reciprocitetit me Serbinė dhe Bosnjė e Hercegovinėn. Prej 4 dhjetorit 2008, Serbia kishte bllokuar tė gjitha mallrat me origjinė nga Kosova, tė cilat mbanin vulėn e doganave tė Kosovės ndėrkaq Bosnja e Hercegovina kishte vendosur tarifė doganore prej 10% pėr mallrat me origjinė nga Kosova. Vendimi pėr masat e reciprocitetit ndaj Serbisė me 20 korrik tė vitit , i kishte objektivat e qarta. Me 2 shtator, nė Bruksel, Serbia dhe Bosnjė e Hercegovina pranuan vulat doganore tė Kosovės. Bizneset kosovare eksportojnė mallra nė Serbi me tė njėjtat dokumente sikurse nė vendet e tjera tė CEFTA-s. Vendosja e masave tė reciprocitetit bėri qė tregu i prodhuesve kosovar tė hapet pėr nė Serbi dhe Bosnjė e Hercegovinė dhe tė sigurohet kalimi i mallrave tranzit nėpėr kėto vende pėr nė Bashkimin Evropian. Marrėdhėniet tregtare dhe pozicioni tregtar i Kosovės nė raport me Serbinė pas vendosjes sė masave tė reciprocitetit ėshtė dukshėm mė i avancuar sesa para 20 korrikut. Kontrabanda nga pikat kufitare nė veri tė vendit ka rėnė nė masė tė madhe. Buxheti i Kosovės ėshtė duke pėrfituar nga doganimi i mallit serb qė deri para datės 20 korrik, kontrabandohej pėrmes dy pikave kufitare 1 dhe 31. Malli qė dikur kontrabandohej, sot kalon pėrmes doganave tė Kosovės dhe doganohet ashtu siē doganohen mallrat nga vendet e tjera anėtare tė CEFTA-s. Politikat tregtare tė Kosovės pas periudhės sė reciprocitetit e afruan Kosovėn nė rrugėn e integrimit evropian.

Avnasimi i politikave tregtare tė Kosovės
2. MTI ka pėrgaditur legjislacionin e nevojshėm pėr pėrmirėsimin e politikave tregtare tė Kosovės dhe mbrotjen e prodhuesve vendorė. Korniza ligjore ekzistuese ėshtė modifikuar dhe shtuar me ligje tė reja pėrfshirė ligjin pėr tregti tė brendshme dhe ligjin pėr masat mbrojtėse nė importe. Ligji pėr tregti me jashtė ėshtė nė Kuvendin e Kosovės dhe pritet sė shpejti tė miratohet nė lexim tė dytė. Departamenti i Tregtisė nė MTI ka funksionalizuar punėn e Grupit Punues pėr Politika Tregtare si njė nga instrumentet e rėndėsishėm tė formulimit tė politikave tregtare nė Kosovė. Janė krijuar 5 nėn-grupe punuese, ndėrkohė qė janė mbajtur takimet e para tė nėn-grupit punues pėr Bujqėsi dhe pėr Lehtėsim tė Tregtisė. Departamenti i Tregtisė ėshtė nė proces tė ngritjes sė kapaciteteve administrative dhe ristrukturimit duke pėrfshirė kėtu rishikimin e politikave tregtare, vlerėsimin e ndikimit tė masave tregtare nė ekonominė e Kosovės, hapjen e tregtisė dhe statistikat tregtare. Komisioni pėr vlerėsimin e masave Anti-Dumping ėshtė themeluar.

3. Nė vitin 2011 Kosova ka udhėhequr marrėveshjen pėr tregti tė lirė tė vendeve tė Evropės Juglindore (CEFTA). Institucionet e Kosovės kanė dėshmuar qė kanė kapacitete tė jenė pjesė dhe tė udhėheqin mekanizmat rajonal tė tregtisė sė lirė siē ėshtė CEFTA. Kosova ka tė gjitha pėrgjegjėsitė nė CEFTA duke pėrfshirė kėtu udhėheqjen e komiteteve dhe grupeve punuese dhe pjesėmarrjen nė takimet e CEFTA-s nė rajon. Duke pasur pėr qėllim avansimin e interesave tregtare tė Kosovės nė kuadėr tė CEFTA-s, nė mars, MTI ka udhėhequr nėn-komitetin pėr bujqėsi dhe masa santitare dhe fitosanitare. Nėn-komiteti ka pėrmbushur dy objektiva kryesore qė pėrfshijnė protokollin shtesė pėr liberalizimin e bujqėsisė dhe bashkėpunimin nė rritje tė administratave tė vendeve tė CEFTA-s nė ēėshjtjet sanitare dhe fitosanitare. Po ashtu, Kosova ka avansuar eliminimin e barrierave jotarifore nė tregti duke pasur pėr qėllim pėrmirėsimin e transparencės, shkėmbimin e informatave, njoftimin pėr ndihma shtetėrore dhe kornizėn multilaterale pėr monitorimin e barrierave tregtare jotarifore. Nė qershor, pėr herė tė parė nė Kosovė MTI-ja organizoi dhe udhėhoqi takimin e ekspertėve dhe tė zv.ministrave tė vendeve anėtare tė CEFTA-s. Nė shtator, udhėhoqi takimin e nėn-grupit punues pėr tregti nė shėrbime dhe takimin e jashtėzakonshėm tė Komitetit tė Pėrbashkėt nė Bruksel. Objektivat e pėrcaktuar pėr liberalizim tė tregtisė nė shėrbime pėrfshinin rėndėsinė nė rritje tė eliminimit tė barrierave pėr tregtinė nė shėrbime, hapjen e tregut nė raport me rregullat e Organizatės Botėrore tė Tregtisė dhe Bashkimit Evropian si dhe modalitetet e negociatave pėr liberalizimin e tregtisė sė shėrbimeve. Takimi i Komitetit tė Pėrbashkėt tė Ministrave tė vendeve tė CEFTA-s si dhe Java e CEFTA-s tė mbajtura nė Paris nė nėntor, shėnuan pėrfundimin e sukseshėm tė udhėheqjes njėvjeēare tė CEFTA-s nga Kosova.

4. Raportet tregtare nė mes tė Kosovės dhe BE-sė janė pėrmirėsuar. Masat preferenciale me Bashkimin Evropian janė votuar nga Parlamenti Evropian, nė tetor, dhe Kėshilli i Ministrave tė BE-sė, nė nėntor. Kosova do tė pėrfitojė nga marrėveshja prefrenciale me BE me efekt retroaktiv prej 1 janarit. Po ashtu, konkluzionet e Kėshillit tė Ministrave qė u miratuan me 6 dhjetor, pėrveē dritės sė gjelbėr pėr dhėnien e udhėrrėfyesit pėr liberalizim tė vizave, shprehin qartė qėndrimin e Bashkimit Evropian pėr progresin e shėnuar nė pėrmirėsimin e politikave dhe raporteve tregtare nė mes Kosovės dhe BE-sė duke nėnvizuar faktin se Kosova ka bėrė pėrparim tė dukshėm pėr fillimin e negociatave tė marrėveshjes pėr tregti tė lirė me BE-nė. Raporti i Progresit shpreh qartė pėrmirėsimin e pozitės sė Kosovės nė fushėn e lėvizjes sė lirė tė mallrave, pėrfshirė kėtu infrastrukturėn e cilėsisė, tė drejtat e pronėsisė industriale dhe politikat tregtare.

Eliminimi i barrierave tregtare, reforma e tė bėrit biznes dhe promivimi i investimeve
5. Kosova ka vazhduar me eliminimin e barrierave tregtare me vendet e rajonit. Serbia dhe Bosnja e Hercegovina i kanė pranuar vulat doganore tė Kosovės, duke bėrė tė mundur rifillimin e eksporteve kosovare nė kėto dy vende dhe kalimin tranzit tė mallrave kosovare pėr nė BE. Me Shqipėrinė, nė qershor tė kėtij viti, prodhuesit e qumqshtit nga Kosova i nėnshtroheshin njė konkurrence jolojale. Ēmimi i qumėshtit rritej artificialisht nga Doganat e Shqipėrisė duke pamundėsuar konkurrencėn lojale nė tregun shqiptar. MTI reagoi menjėherė pėr eliminimin e ēmimeve referente pėr produktet e qumėshtit qė eksportoheshin nga Kosova pėr nė Shqipėri. Pak kohė mė pas, ēmimet referente pėr produktet e qumėshtit nga Kosova pėr nė Shqipėri janė eliminuar. Prej gushtit tė vitit, Qeveria e Maqedonisė kishte bllokuar importin e miellit jo vetėm pėr Kosovėn, por pėr tė gjitha vendet e tjera tė rajonit dhe botės. Ky vendim ishte nė kundėrshtim me marrėveshjen e CEFTA-s dhe parimet e tregut tė brendshėm tė Bashkimit Evropian. Pas reagimit tė MTI-sė, Qeveria e Maqedonisė e anuloi vendimin dhe prodhuesit tanė tė miellit mund tė eksportojnė nė tregun maqedonas.

6. MTI ka ndėrmarrė reforma nė pėrmirėsimin e ambientit e tė bėrit biznes. Nė qershor, Qeveria e Kosovės themeloi Task Forcėn e tė Bėrit Biznes, tė udhėhequr nga MTI, me qėllim tė mbikqyrjes sė reformave pėr pėrmirėsimin e ambientit tė biznesit. Po ashtu ėshtė themeluar nėn-grupi punues pėr Fillimin e Biznesit. Nė qershor, Kuvendi i Kosovės aprovoi ligjet pėr Shoqėritė Tregtare dhe pėr Tregtinė e Brendshme. Kėto ligje mundėsuan qė regjistrimi i bizneseve nė Kosovė tė thjeshtėzohet dhe pėrshpejtohet duke eliminuar kapitalin fillestar pėr kompanitė me pėrgjegjėsi tė kufizuar, duke reduktuar kapitalin fillestar pėr kompanitė aksionare prej €25,000 nė €10,000 dhe duke eliminuar lejen e punės pėr tė cilėn kėrkoheshin 30 ditė. Njėkohėsisht, 22 qendra “one stop shops” pėr regjistrim tė bizneseve janė hapur nė shumicėn e komunave tė Kosovės dhe sė shpejti pritet tė hapen edhe 6 qendra tė tjera. Koha e regjistrimit tė bizneseve ka rėnė dukshėm ndėrkohė qė baza e tė dhėnave pėr regjistrimin online tė bizneseve do tė jetė gati brenda njė afati tė shkurtėr.

7. Agjencia pėr Promovimin e Investimeve (APIK) nė MTI ka ndėrmarrė hapa pėr tėrheqjen e investimeve tė huaja nė Kosovė. APIK nė kuadėr tė MTI-sė ka organizuar konferenca me investitorė te huaj duke i prezantuar potencialet qė ofron Kosova si dhe ka marrė pjesė nė samite dhe forume tė ndryshme biznesore pėrfshirė Forumin Ekonomik tė Vjenės, Samitin e Liderėve Ballkanik nė SHBA dhe konferenca me investitorė nė Itali e Zvicėr. Po ashtu, APIK ėshtė anėtarėsuar nė shoqata tė bizneseve nė shtete tė zhvilluara me qėllim tė identifikimit dhe targetimit tė kompanive qė kanė si kosto kryesore fuqinė punėtore. APIK ka thelluar analizat e ndryshme mbi sektorė tė veēantė pėr tė pasur informata tė sakta pėr investitorėt potencial rreth industrive tė caktuara nė Kosovė dhe ka pėrmirėsuar bashkėpunimin me institucionet vendore dhe ato tė huaja. Njėkohėsisht, ėshtė pėrfunduar Strategjia pėr Promovimin e Investimeve nė Kosovė. APIK, ka filluar implementimin e databazave pėr menaxhimin e investitoreve dhe eksportuesve dhe tė lokacioneve. Pėr mė shumė, APIK ka nėnshkruar Marrėveshje tė Mirėkuptimit me Doganat e Kosovės, Departamentin Qėndror pėr Partneritetin Publiko Privat, Odėn Ekonomike tė Kosovės si dhe Agjensionin Kosovar tė Privatizimit. Nėnshkrimi i kėtyre Memorandumeve ka pėr qėllim rritjen e bashkėpunimit nė promovim tė investimeve dhe eksporteve si dhe krijimin e udhėzuesit pėr eksporte.

8. APIK ka bėrė inicimin e Marrėveshjeve pėr Mbrojtje dhe Promovim tė Investimeve me 15 shtete. Marrėveshjet kanė pėr qėllim tė sigurojnė investitorėt e huaj se investimi nė Kosovė ėshtė i sigurt dhe trajtimi i tyre ėshtė i njėjtė si i atyre vendorė. Deri mė tani ėshtė nėnshkruar marrėveshje me Zvicrėn ndėrkohė qė ėshtė bėrė inicimi i marrėveshjeve me 12 shtete (Briatania e Madhe, Hungaria, Italia, Hollanda, Kroacia, Japonia, EBA, Kuvajti, Katari, Norvegjia, Franca dhe Mali i Zi). Marrėveshjet me Turqinė dhe Kroacinė janė afėr nėnshkrimit. Kėto marrėveshje po ashtu mundėsojnė transferim tė lirė tė mjeteve duke pėrfshirė kėtu kapitalin fillestar, fitimet etj., promovimin reciprok tė investimeve si dhe zgjidhjet tė kontesteve eventuale qė kanė tė bėjnė me investimet e huaja.

9. Strategjia pėr Ndėrmarrjet e Vogla dhe tė mesme ėshtė aprovuar nė korrik. Plani i veprimit tė strategjisė ėshtė afėr finalizimit. Agjencia pėr Ndėrmarrje tė Vogla dhe tė Mesme (ANVM) ka filluar me zbatimin e Aktit Evropian tė Bizneseve tė Vogla dhe tė Mesme. Janė realizuar njė numėr i madh i konferencave, projekteve dhe bashkėpunimeve vendore dhe ndėrkombėtare. Pėr herė tė parė, kėtė vit ėshtė implementuar projekti “Ditėt e Biznesit tė Vogėl”. Bashkėpunimi me organizatat ndėrkombėtare ėshtė pėrmirėsuar. Nė aspektin e studimeve dhe hulumtimeve ėshtė bėrė hulumtimi i 800 NVM-ve, ku janė nxjerrė analiza dhe rekomandime.

10. Nė Parkun e Biznesit nė Drenas (PBD) ėshtė intensifikuar vendosja e bizneseve dhe ėshtė arritur progres nė pėrfundimin e projekteve kapitale tė filluara. Ka pėrfunduar ndėrtimi i inkubatorit tė biznesit dhe kyēja e Parkut nė magjistralen Pejė-Prishtinė. Janė shkėputur 17 kontrata me bizneset me arsye qė si kanė pėrmbajtur detyrimeve tė kontratės. Tridhjetė e pesė aplikacione tė reja janė pranuar dhe janė duke u shqyrtuar aplikacionet e bizneseve pėr t’i vendosur nė PBD. Dymbėdhjetė biznese janė aprovuar pėr vendosje nė Park. Katėr biznese kanė filluar me ushtrimin e veprimtarisė sė tyre nė PBD. Shumica e bizneseve qė janė pėrfituese nė PBD, po zhvillojnė aktivitete tė kėnaqshme nė ndėrtimin e objekteve biznesore dhe nė pjesėn e parė tė vitit 2012 do tė fillojnė me veprimtarinė e tyre biznesore. Studimi i fizibilitetit pėr themelimin e zonave tė lira ekonomike nė Mitrovicė dhe Gjakovė ėshtė nė proces. Po ashtu ėshtė publikuar “Programi pėr Menaxhimin e Zonave Ekonomike nė Kosovė” i cili pėrmban disa nga pėrvojat e vendeve tė ndryshme tė botės, rreth zhvillimit dhe menaxhimit tė zonave ekonomike.

11. MTI ka rregulluar cilėsinė e naftės sė importuar nė Kosovė dhe ka filluar vendosjen e sistemit tė mirėfilltė tė kontrollit tė cilėsisė. Udhėzimi i ri administrativ i MTI-sė ka zvogėluar sasinė e sulfurit nė karburante prej prej 50 ppm nė 10 ppm e cila ėshtė konform rregullave tė Bashkimit Evropian. Pėrveē kėsaj, tregu i testimit tė cilėsisė sė naftės nė Kosovė ėshtė liberalizuar duke ngritur numrin e laboratorėve tė akredituar dhe trupave inspektuese, prej njė sa ishte deri gjatė shtatorit, nė pesė, pas hyrjes nė fuqi tė udhėzimit tė ri administrativ me 1 nėntor. Drafti parė i amandamentitmit tė Ligjit pėr Tregti me Naftė ėshtė pėrfunduar. Draftimi i strategjisė pėr krijimin e rezervave obligative tė naftės ka filluar.

12. Nė fushėn e industrisė janė implementuar reforma pėrmbajtėsore. MTI ka marrė vendim pėr shfuqizimin e akteve juridike qė kanė tė bėjnė me procedurat e dhėnies sė licencave pėr subjektet ndėrtimore. Janė eliminuar gjashtė licenca tė ndėrtimtarisė duke pėrfshirė kėtu licencat pėr ndėrtim, projektim, revidim, licencat pėr mbikėqyrje, tė pranimit teknik dhe licencėn e laboratorit. Kanė pėrfunduar punimet nė ndėrtimin e Institutit tė Produkteve tė Ndėrtimit. Strategjia e Industrisė, e dizajnuar nė vitin 2009, dhe Plani Aksional janė duke u rishikuar dhe do tė aprovohet brenda tremujorit tė parė tė 2012. Plani aksional i Strategjisė sė Industrisė dhe Strategjisė sė NVM-ve, po ashtu do tė aprovohen nė fillim tė 2012.

Pėrmirėsimi i Lėvizjes e lirė tė mallrave
13. Drejtoria e Akreditimit tė Kosovės (DAK) ka shėnuar rezultate tė prekshme gjatė kėtij viti. Nė qershor, ėshtė amandamentuar Ligji pėr Akreditim i cili ėshtė harmonizuar me rregulloret e BE-sė. Nė nėntor, nė Varshavė tė Polonisė DAK nėnshkroi kontratėn pėr Anėtar-Shok me EA (European Cooperation for Accreditation). Pėrbėrja dhe rregullimi i Kėshillit tė Akredititmit si dhe Rregullorja e Kėshillit Profesional tė DAK janė miratuar nga MTI. Dokumentacioni i DAK ėshtė rishikuar sipas kėrkesave tė ISO Standardeve. Ligji mbi kėrkesat teknike pėr produkte dhe vlerėsim tė konformitetit ėshtė ndryshuar dhe miratuar nga Kuvendi nė gusht. DAK-u ka nėnshkruar Memorandume Mirėkuptimi me Institutin e Akreditimit tė Republikėn sė Maqedonisė, Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Akreditimit tė Republikės sė Shqipėrisė, Agjencinė e Akreditimit TURKAK nga Turqia, Agjencinė e Akreditimit nga Kroacia, ndėrsa sė shpejti do tė nėnshkruhet edhe Memorandumi i Mirėkuptimit me Organin e Akreditimit nga Mali Zi.

14. Agjencia Kosovare e Standardizimit (AKS), pėrmes Komiteteve Teknike, ka ngritur nė 850 numrin e standardeve tė reja tė adoptuara. Numri i pėrgjithshėm i standardeve tė adoptuara deri mė tani ėshtė rreth 4000. Ėshtė bėrė promovimi i standardeve evropiane tė miratuara si standarde kosovare SK si dhe ėshtė botuar katalogu me tė gjitha standardet e adpotuara nė Kosovė. Bizneset dhe palėt e interest janė furnizuar sipas kėrkesave me kėto standarde qė i posedon arkivi i AKS-sė. Deri mė tani janė themeluar 18 Komitetet Teknike. Ėshtė nėnshhkruar Memorandumi i Bashkpunimit me Institutin maqedonas tė standardizimit ISRM. Ka filluar draftimi i strategjisė pėr sistemin e standardizimit nė Kosovė.

15. MTI ėshtė nė fazėn e reformimit dhe ristrukturimit tė politikave dhe departamentit tė Metrologjisė. Janė miratuar njė numėr i udhėzimeve administrative tė cilat pėrfshijnė rregullimin e procedurave dhe kushteve pėr dhe njėsi matėse, nė fushat e termometrisė, njehsorėve elektronikė tė energjisė, njehsorėt elektronikė tė energjisė reaktive, rrjedhat e lėngjeve pėrveē ujit, si dhe instrumenteve peshuese jo-automatike. Pėr herė tė parė pas disa viteve, kalibrimi i etalonėve tė metrologjisė ėshtė bėrė i mundur. Pėrpjekje tė vazhdueshme janė bėrė pėr ri-funksionalizimin e Institutit tė Metrologjisė nė Prizren. MTI ėshtė duke punuar nė ndarjen e qartė nė mes politikėbėrjes dhe implementimit tė politikave tė metrologjisė. Me qėllim tė implementimit tė reformave, ligji pėr metrologjinė do tė amandamentohet. Pėrveē kėsaj, drafti i parė i ligjit pėr Metalet e Ēmuara ėshtė nė fazėn finale dhe pritet tė miratohet nė 2012.

16. Politikat dhe kapacitetet administrative tė tė drejtave tė pronėsisė industriale janė pėrmirėsuar. Nė shtator, kanė hyrė nė fuqi tri ligje tė cilat rregullojnė fushėn e pronėsisė industriale duke funksionalizuar Zyrėn pėr Pronėsi Industriale (ZPI) nė MTI dhe regjistrimin e mbrojtjen e objekteve tė pronėsisė industriale nė Kosovė. Baza e tė dhėnave pėr markat tregtare ėshtė funksionalizuar dhe ka filluar shfrytėzimi i saj. Numri i aplikacioneve tė paprocesuara prej 17 mijė qė ishte nė fillim tė vitit, ka rėnė nėn 10 mijė. Njė marrėveshje e mirėkuptimit ėshtė nėnshkruar nė mes tė Shėrbimit Doganor dhe ZPI-sė. Numri i tė punėsuarve nė ZPI ėshtė vazhdimisht nė rritje dhe nė krahasim me periudhėn e njejtė vitin e kaluar, ėshtė dyfishuar. Kėtė vit ėshtė krijuar Kėshilli i Pronėsisė Intelektuale si njė institucion koordinues ndėrinstitucional i cili udhėhiqet nga ZPI. Nė dhjetor, ėshtė nėshkruar Memorandumi i Bashkėpunimit me Zyrėn pėr Pronėsi Intelektuale tė Republikės sė Shqipėrisė si dhe ėshtė ngritur niveli i bashkėpunimit me Organizatėn Botėrore tė Pronėsisė Intelektuale.

17. Kapacitetet administrative tė inspektoriatit tė tregut janė ngritur. Inspektoriati i tregut nė MTI me qėllim tė ngritjes sė kapaciteteve pėr inspektim tė tregut dhe mbrojtjes sė konsumatorit ėshtė duke dialoguar me komunat pėr tė futur nėn ombrellėn e inspektoriatit tė tregut tė gjithė inspektorėt komunal. Nė qershor, Inspektoriati i Tregut ka filluar mbikqyrjen e subjekteve Hoteliere nė gjithė Komunat e Republikės sė Kosovės, rreth respektimit tė fillimit dhe mbarimit tė orarit tė punės. Prej fundit tė muajit korrik, Inspektoriati i Tregut ka filluar sė zbatuari planin pėr mbikqyrjen e tregut pas vendosjes sė masave tė reciprocitetit me Republikėn e Serbisė dhe Bosnjė Hercegovinės. Ėshtė iniciuar dhe organizuar aksion i pėrbashkėt me inspektorėt sanitar pėr konfiskimin e produkteve nga buka pėr shkak vendosjes sė tyre nė hapėsira jo tė lejuara, para lokaleve afariste si dhe janė ndėrmarrė aksione me zyrtarėt e administratės tatimore dhe policinė e Kosovės pėr mbikėqyrjen e lokaleve ku zhvillohen lojėrat e fatit.

18. Hapa tė rėndėsishėm janė ndėrmarrė nė fushėn e mbrojtjes sė konsumatorit. Kuvendi i Kosovės ka miratuar Ligjin pėr vlerėsim tė konformitetit, i cili mbron dhe avancon tė drejtat e konsumatorit dhe Ligjin pėr Sigurinė e Pėrgjithshme tė Produkteve i cili garanton cilėsi mė tė lartė tė produkteve nė Kosovė. Kėshilli pėr Mbrojtjen e Konsumatorėve tė Kosovės ka vazhduar monitorimin zbatimin e planit tė veprimit pėr mbrojtjen e konsumatorit 2010-2014. Janė intensifikuar fushatat vetėdijesuese dhe ėshtė themeluar Kėshilli pėr Masat Mbrojtėse nė Import.

19. MTI ėshtė duke bėrė pėrpjekje tė vazhdueshme pėr rregullimin dhe pėrmirėsimin e ambientit tė turizmit nė Kosovė. Qeveria e Kosovės ka procesuar nė Kuvendin e Kosovės Ligjin e ri pėr Turizėm qė ka pėr qėllim ndryshimin dhe pėrmirėsimin e politikave tė turizmit nga MTI. Departamenti i Turizmit ka adresuar ēėshtje tė rėndėishme siē janė taksa e vendosjes tė subjektet hoteliere; kushtet e rregullimit, pajisjes, mirėmbajtjes dhe tė shfrytėzimit tė terreneve tė skijimit, klasifikimin dhe kategorizimin e objekteve hoteliere si dhe licencimin e agjencive turistike. Gjatė kėtij viti, ėshtė realizuar marrėveshje me MPB-nė, pėrkatėsisht policinė kufitare, si rezultat i sė cilės departamenti i turizmit nė MTI ka filluar tė pranojnė numrin e personave qė hyjnė dhe dalin brenda kufijve tė Republikės sė Kosovės nė baza mujore. Po ashtu, gjatė vitit janė realizuar projekti pėr pėrgatitjen dhe botimin e Hartės Turistike tė Rajonit Turistik tė Alpeve Shqiptare, ėshtė organizuar Panairi Turistik i Prishtinės dhe Kosova ėshtė pėrfaqėsuar nė Panairin e Izmirit dhe nė konferencėn regjionale tė turizmit nė Sarajavė.

20. Nė qershor, MTI ka themeluar Departamentin pėr Rezerva Shtetėore. Ligji pėr rezerva shtetėrore ėshtė miratuar nė Kuvendin e Kosovės nė nėntor. Organizimi dhe funksionimi i departamentit ėshtė rregulluar me akte nėnligjore, ndėrkohė qė kapacitetet administratve fillimisht, pėrveē drejtorit, pėrfshijnė edhe stafin prej 3 personash. Drafti i parė i Planit strategjik dhe Programit vjetor pėr rezervat shtetėrore tė mallrave, ku pėrcaktohen produktet tė cilat do tė konsiderohen si rezervė shtetėrore ėshtė pėrfunduar. Drafti final i kėtij plani strategjik pritet tė pėrfundohet nė vitin 2012. Pėr mė shumė, gjatė vitit 2012, departamenti planifikon tė pėrgatisė dokumentacionin dhe shpalljen e tenderit pėr deponim dhe furnizim tė produkteve pėr rezervėn shtetėrore si dhe tė fillojė me deponimin e parė tė produkteve tė rezervave shtetėrore tė mallrave. Po ashtu, janė hulumtuar hapėsirat pėr deponimin e mallrave tė rezervės si nė sektorin shtetėror ashtu edhe nė atė privat.

21. MTI ka miratiar Planin e Zhvillimit Strategjik 2012 – 2014. Ky plan paraqet objektivat dhe aktivitetet e MTI-sė tė cilat janė tė ndėrlidhura me orientimin dhe vizionin e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės mbi zhvillimin e qėndrueshėm ekonomik nė periudhėn afatmesme. Plani pėrfshinė plotėsimin dhe ndryshimin e ligjeve, ndryshime nė aspektin e organizimit funksional te Ministrisė, objektivat politikėbėrėse qė janė pėrmirėsimi i lėvizjes sė lirė tė mallrave dhe mbėshtetja e zhvillimit tė sektorit privat. Po ashtu, plani parasheh angazhim nė nxitjen e investimeve tė huaja dhe pėrkrahjen e zhvillimit tė sektorit privat, rregullimin e tregut tė brendshėm dhe mbrojtjen e konsumatorit, ngritjen e infrastrukturės sė cilėsisė, zhvillimin e marrėdhėnieve tregtare, zhvillimin e politikave industriale, si dhe funksionalizimin e mekanizmave pėr koordinimin dhe monitorimin e implementimit tė politikave tė MTI-sė.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 19:50   #6
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Ministri Buja prezantoi tė arriturat e Ministrisė sė Arsimit pėr vitin 2011

Ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, z.Ramė Buja, nė konferencėn pėrmbyllėse tė aktiviteteve tė MAShT-it pėr vitin 2011, ka vlerėsuar lartė tė arriturat e Ministrisė nė infrastrukturėn ligjore, infrastrukturė dhe projekte tė tjera zhvillimore.


Ministri Buja fillimisht ka falėnderuar mediat pėr angazhimin e tyre dhe prezantimin korrekt tė aktiviteteve tė Ministrisė sė Arsimit dhe institucioneve vartėse tė saj.

Ministri i Arsimit ka vlerėsuar lartė realizimin nė tėrėsi tė objektivave tė ministrisė, tė cilat kanė qenė tė parapara nė bazė tė Planit Strategjik tė Kosovės 2011/ 2016, ndėr tė cilat ka veēuar fillimin e punės sė universitetit nė themelim "Haxhi Zeka" nė Pejė dhe formimin e Komisionit pėr Abetarėn e Pėrbashkėt.



"Kemi filluar sivjet me Universitetin Publik tė Pejės nė themelim "Haxhi Zeka", pastaj kemi realizuar edhe njė projekt tė cilin e kemi bėrė publik bashkė me minsitrin e Arsimit dhe Shkencės tė Shqipėrisė, abetarėn e pėrbashkėt qė jemi shumė tė sigurt qė do ta realizojmė nė fillim tė vitit shkollorė tė vjen.

Duke folur pėr arritjet e MAShT-it nė infrastrukturėn ligjore, ministri ka vlerėsuar lartė realizmin e dokumenteve strategjike- zhvillimore si: Strategjia e Kosovės 2011/2016, Ligji pėr Arsimin Parauniversitarė, Ligji pėr Arsimin e Lartė, Kurrikula e Re e Kosovės dhe Korniza Kombėtare e Kualifikimeve.

Ministri Buja ka folur edhe pėr arritjet e ministrisė nė insfrastrukturėn shkollore, me ē' rast ka pėrmendur pėrurimin e objekteve nė katėr shkolla fillore, njė tė mesme dhe njė shkollė speciale, ndėrkaq ka shtuar 32 objekte tė tjera janė nė realizim.

"Vazhdojmė tė punojmė nė 32 objekte edhe tani, kemi realizuar sivjet gjashtė sosh, katėr shkolla fillore, njė tė mesme dhe njė shkollė speciale dhe kemi realizuar po kėshtu edhe objektivat tjera dhe nė njė arritje shumė serioze dhe pėrmbajtėsore e cila ėshtė realizuar kėtė vit ėshtė realizmi buxhetor qė ėshtė mbi nėntėdhjetė e tetė pėr qind" ėshtė shprehur ministri.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 19:52   #7
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Ministria e Bujqėsisė ndihmon 36 fermerė qė kanė pėsuar dėme nga fatkeqėsitė e ndryshme nė vitin 2011

Ministria e Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural ndihmon fermerėt qė kanė pėsuar dėme nga fatkeqėsitė natyrore gjatė vitit 2011. Ministri i MBPZHR-sė, Blerand Stavileci, sot pėrgjatė dy vizitave tek fermerėt Labinot Murati nė fshatin Kojskė tė komunės sė Lipjanit dhe tek fermerėt Sokol Zogaj nė fshatin Novosellė tė komunės sė Malishevės, tė cilėt kanė pėsuar dėme nga zjarri gjatė kėtij viti, tha se kjo pėrkrahje nuk ėshtė nė nivelin e duhur, mirėpo sadopak ndikon nė zvogėlimin e dėmeve qė u janė shkaktuar fermerėve nga fatkeqėsitė e ndryshme dhe i inkurajon ata pėr t'i rindėrtuar pėrsėri stallat dhe hambarėt e shkatėrruar.

"Ne si ministri ende nuk e kemi njė fond pėr kompenzimin e dėmeve qė ju shkaktohen fermerėve nga fatkeqėsi tė ndryshme, mirėpo me kapacitetet tona institucionale po mundohemi qė t'ju dalim nė ndihmė edhe nė raste tė tilla. Kjo ėshtė njė ndihmesė qė sadopak i inkurajon fermerėt, qė pėrkundėr dėmeve qė u janė shkaktuar, t'ja nisin pėrsėri punės pėr t'i rindėrtuar hambarėt dhe stallat e tyre nė kėtė rast, por edhe pėr t'i shtuar krerėt e bagėtisė nė raste tė tjera", tha Stavileci, i cili si model pėr tejkalimin e kėsaj problematike pėrmendi edhe krijimin e linjave pėr sigurimin e prodhimtarisė bujqėsore tek kompanitė e sigurimeve dhe krijimin e njė fondi tė pėrbashkėt me komunat pėr t'i pėrkrahur fermerėt qė preken nga fatkeqėsitė natyrore.
Ai shtoi se nė pėrjashtim tė kėrkesave tė disa fermerėve qė janė nė vlerė mė tė madhe dhe tejkalojnė kapacitetet e ministrisė, shumica e kėrkesave tė tjera pėr kompenzimin e dėmeve qė janė adresuar nė Ministrinė e Bujqėsisė janė pėrfshirė nė kėtė skemė tė pėrkrahjes.

Nė anėn tjetėr, Labinot Murati nga fshati Kojskė e komunės sė Lipjanit, tė cilit i ėshtė djegur stalla dhe ushqimi i bagėtisė gjatė kėtij viti, tha se dėmi i shkaktuar sillet pėrreth 7000 euro, ndėrsa vetėm Ministria e Bujqėsisė ėshtė duke e ndihmuar me 1500 euro. "Kjo ėshtė njė ndihmė qė na e zvogėlon dėmin qė na ėshtė shkaktuar dhe ėshtė njė shtytje materiale dhe morale pėr tė punuar edhe mė shumė", tha Murati, i cili posedon 35 lopė qumėshore.
Ndėrsa, Sokol Zogaj nga fshati Novosellė e komunės sė Malishevės tha se ndihma e dhėnė nga Ministria e Bujqėsisė ėshtė pėrkrahja e vetme qė ju ėshtė dhėnė atyre. "Na deri mė tash asnjėherė nuk kemi pasur pėrkrahje nga institucionet tona. Kjo ndihmė, paret pėr grurė dhe granti investiv pėr sistemin e mbyllur tė fermės sė qumėshtit qė na ka dhėnė Ministria e Bujqėsisė janė ndihma e vetme qė na ėshtė dhėnė deri mė tash nga institucionet", tha Zogaj.

Ministria e Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural sivjet ka marrė vendim qė t'ju dal nė ndihmė edhe fermerėve qė kanė pėsuar dėme nga fatkeqėsitė e ndryshme, duke ua kompensuar atyre dėmet nė njė masė tė caktuar. Pėrfitues nga kjo pėrkrahje janė gjithsej 36 fermerė qė kanė adresuar kėrkesa pėr kompenzim tė dėmeve nė Ministrinė e Bujqėsisė, ndėrsa vlera e pėrgjithshme e kėsaj pėrkrahjeje ėshtė gjithsej 48.400 euro
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 19:53   #8
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Ministri Makolli mbajti takimin e fundviti me gazetarė me ē’rast prezantoi pėrmbledhjen e aktiviteteve dhe punės sė bėrė nė shtatė muajt e parė tė Ministrisė sė Diasporės


Ministri i Ministrisė sė Diasporės, e Republikės sė Kosovės, Ibrahim Makolli, nė konferencėn e fundvitit me gazetarė prezantoi pėrmbledhjen e aktiviteteve dhe punės sė bėrė nė shtatė muajt e parė tė Ministrisė sė Diasporės. Makolli me kėtė rast theksoi se, qė nga muaji maj kur qeveria e Kosovės vendosi tė themeloi Ministrinė e Diasporės, janė realizuar planet e MeD pėr vitin 2011, pavarėsish kohės sė shkurtėr tė funksionimit tė ministrisė dhe sfidave me tė cilat ballafaqohet ēdo institucion i ri.
“Vlerėsojmė se pėr kėta pak muaj, kemi arritur progres nė shumė fusha dhe ē’ėshtė mė e rėndėsishmja, kemi identifikuar prioritetet nė tė cilat Ministria e Diasporės duhet tė pėrqendrohet nė tė ardhmen. Padyshim, nė kėtė drejtim do tė na ndihmojė shumė edhe krijimi i infrastrukturės ligjore. Kėsisoj MeD-i nė disa muaj tė fundit ka qenė bartės kryesor i grupeve punuese pėr hartimin e draft ligjit pėr Diasporė i cili dhe pritet qė shumė shpejt tė miratohet nė qeverinė e Kosovės. Kėtu duhet theksuar se, Ministria e Diasporės ka mbajtur disa dėgjime publike nė disa vende nė perėndim, me qėllim tė pėrfshirjes sė drejtpėrdrejt tė mėrgimtarėve nė hartimin e politikave qė ministria i ka pėr synim pėr diasporė”, tha ministri Makolli.

Ai, gjithashtu, pėrmendi edhe faktin se 1/3 e qytetarėve tanė jetojnė jashtė vendit, dhe para tyre, siē tha ministri Makolli, kemi shumė obligime dhe pėrgjegjėsi. Ndėrsa veēoi disa prej aktiviteteve dhe tė arriturave tė MeD pėr vitin 2011.

Mėsimi plotėsues nė gjuhėn amtare nė diasporė mbetet prioritetet kryesore i Ministrisė sė Diasporės dhe pėr vitin e ardhshėm, duke e konsideruar si element kryesor tė ruajtjes sė identitetit.
“Nė kėtė moment nuk jemi tė kėnaqur me numrin e atyre qė vijojnė mėsimin plotėsues nė gjuhėn amtare, por gjatė kėtij viti kemi pasur disa aktivitetet qė ēojnė nė pėrmirėsimin e gjendjes. Kemi vėnė kontaktet me vendet e para ku besojmė se ka mundėsi qė tė bėjmė organizimin e mėsimit plotėsues. Disa shtete janė treguar shumė tė gatshme pėr bashkėpunim, me disa tė tjera ka mbetur nėnshkrimi i marrėveshjeve pėr thellimin e bashkėpunimit, ndėrsa ka vende qė tashmė mėsimi plotėsues ėshtė nė njė nivel tė kėnaqshėm, siē ėshtė Suedia ku gjuha amtare ėshtė lėndė obliguese pėr fėmijėt tanė”, potencoi ministri Makolli.

Nė kėtė konferencė, Ministri i MeD, Ibrahim Makolli, theksoi se ndėr prioritetet kryesore tė kėsaj ministrie ėshtė edhe hapja e Qendrave Kulturore tė Kosovės nė diasporė.
“Gjatė kėtyre muajve tė funksionimit tė MeD-it, kemi identifikuar vendet ku besojmė se hapja e Qendrave Kulturore tė Kosovės ėshtė i mundshėm nė njė tė ardhme tė afėrt. Objektiv yni pėr vitin 2012 ėshtė hapja e tri qendrave tė para: nė Turqi, Zvicėr, SHBA (Nju Jork), tė cilat do tė shėrbejnė pėr organizimin dhe koordinimin e aktiviteteve kulturore dhe sportive, do tė identifikojnė potencialin real tė mėrgimtarėve tanė.

Orientimi i kapitalit ekonomik mbetet njė prej prioriteve kryesore tė MeD, tha ministri Makolli.
“Nė Kosovė sipas disa dhėnave tė Bankės Qendrore brenda vitit nga mėrgimtarėt tanė hyjnė para tė gatshme, ose remitanca, rreth 700 milionė euro. Kjo ėshtė njė shumė e konsiderueshme e parave dhe kryesisht shpenzohet pėr nevoja ditore. Jemi duke bėrė analiza se si mund tė orientohej kapitali i mėrgimtarėve tanė nė mėnyrė qė ato tė pėrdoreshin pėr investime ku nė tė ardhmen nė vend se tė vazhdohet tė dėrgohen para kesh pėr shpenzime familjare, ato tė krijojnė vende tė punės qė do tė ndikonte nė rritjen ekonomike. MeD ka mbajtur edhe gjatė kėtij viti tryeza dhe takime tė shumta me biznesmen shqiptarė qė jetojnė nė diasporė pėr tė parė mundėsitė e investimit tė tyre nė atdhe. Jemi tė kėnaqur me interesimin e tyre pėr tė kontribuar nė zhvillimin ekonomik tė Kosovės”, u shpreh ai.

Nė kėtė konferencė, ministri Makolli, theksoi se ministria tė cilėn ai e drejton gjatė kėtij viti ka pasur edhe angazhime qė kanė tė bėjnė me identifikimin e formės sė regjistrimit tė diasporės. “Regjistrimi i njerėzve tanė qė jetojnė jashtė vendit nuk ėshtė i lehtė duke pas parasysh rregullat e shteteve ku jeton mėrgata jonė. Kemi pasur disa takime me organizata ndėrkombėtare pėr tė parė se si do tė mund tė zhvillohet njė regjistrim i mėrgimtarėve tanė duke i respektuar edhe ligjet dhe rregullat e vendeve ku jeton mėrgata jonė”, tha ai.

Ministri i MeD, Ibrahim Makolli gjatė kėsaj konference prezantoi edhe aktivitetet e ndryshme kulturore tė cilat i ka realizuar ministria tė cilėn ai e udhėheq.
“Nė Muzeun Kombėtar nė Tiranė ėshtė mbajtur me sukses Ekspozita “Amerika pėr Kosovės”. Ekspozita “Amerika pėr Kosovėn” nėpėrmjet fotove origjinale ka paraqitur gjithė retrospektivėn historike tė pėrpjekjeve pėr pavarėsi tė popullit tė Kosovės dhe angazhimin e liderėve amerikanė nė kėtė proces jetik. Gjatė muajit korrik dhe gusht kemi organizuar me sukses Ditėt e Mėrgatės nė Kosovė. Janė zhvilluar veprimtari tė ndryshme si promovimi i librave tė ndryshme tė krijuesve mėrgimtarė, kuizi i diturisė, ekskursioni i fėmijėve mėrgimtarė nėpėr Kosovė, takime dhe pritje e pėrcjellje tė mėrgimtarėve, janė ekspozuar prodhime vendore. Karakteristikė e Ditėve tė Mėrgatės ka qenė edhe pjesėmarrja e grupeve dhe individėve nga diaspora jonė nė Ukrainė, arbėreshėt e Italisė nga Turqia dhe vende tė tjera”, tha ministri Makolli.
Mė tutje ai shoi “Gjithashtu, njė aktivitet tjetėr gjatė vitit qė po e lėmė pas ka qenė edhe “Ditėt e Kulturės sė Kosovės nė Diasporė” qė janė mbajtur nga 9 deri 14 dhjetor 2011, nė Belgjikė dhe Zvicėr. Gjatė kėtyre ditėve janė shfaqur shfaqje teatrale, filma dokumentarė, ekspozita, janė organizuar mbrėmje letrare me poetėt tanė qė jetojnė nė Zvicėr, koncerte tė AKKV SHOTA, etj. Interesimi i publikut mėrgimtarė ka qenė i madh dhe ky projekt i MeD ka dėshmuar se mėrgata jonė ka nevojė tė madhe pėr paraqitjen e vlerave artistike nga profesionistėt qė organizohen dhe shfaqin programet e tyre nė diasporė.

Njė ndėr sfidat, tė cilat me sukses i ka pėrballur MeD ka qenė edhe zgjerimi i administratės, potencoi ministri Makolli. “Sot nė kuadėr tė MeD veprojnė Departamentin pėr Politika tė Diasporės, Dep. pėr Hulumtime, Analiza, Pėrkrahje tė Investimeve, Dep. pėr ēėshtje Ligjore, Dep. e Buxhetit dhe Financave, Dep. e Prokurimit, Zyrėn pėr Komunikim Publik, Dep. e Shėrbimeve tė Administratės dhe nė vitin qė po hyjmė pritet tė kompletohet i tėrė stafi i kėsaj ministrie.

Nė fund tė kėtij takimi, ministri Makolli pėrmendi edhe memorandumin e bashkėpunimit tė cilin kjo ministri e ka nėnshkruar me Universitetin e Prishtinės dhe potencoi se me kapacitetet njerėzore dhe teknike qė ka pasur nė dispozicion, MeD, ėshtė munduar qė tė jetė sa mė afėr mėrgimtarėve tanė, duke hapur dyert e ministrisė pėr ta, duke zhvilluar takime tė drejtpėrdrejta, duke biseduar pėr ēėshtje tė ndryshme qė ata i preokupojnė.
“Kemi monitoruar pikėkalimet kufitare pėr tė parė nga afėr procedurat e hyrje daljes sė mėrgimtarėve tanė. Sivjet ėshtė vėrejtur njė pėrmirėsimi i dukshėm nė kėtė drejtim. Kemi pasur njė bashkėpunim shumė tė ngushtė me Policinė e Kosovės dhe me Doganat dhe i falėnderojmė edhe njė herė pėr korrektėsinė e tyre gjatė fluksit tė madh tė ardhjes sė mėrgimtarėve tanė nė atdhe. Gjatė kėtij viti ėshtė vėrejtur pėrmirėsim edhe nė aspektin e nxjerrjes sė dokumenteve personale, dhe kėtu kanė ndihmuar edhe konsullatat e Republikės sė Kosovės tė cilat nė pėrgjithėsi po kryejnė njė punė tė madhe nė kėtė drejtim”, tha nė pėrbyllje tė kėsaj konference Ministri i Diasporės i republikės sė Kosovės, Ibrahim Makolli.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 19:55   #9
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Pėrmbledhja e aktiviteteve dhe punės sė Ministrisė sė Drejtėsisė gjatė vitit 2011, prezantuar para mediave nga Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Drejtėsisė, Prof. Dr. Hajredin Kuēi

Qė nga marrja e detyrės sė ministrit tė Drejtėsisė Prof. Dr. Hajredin Kuēi mė 22 shkurt 2011, Ministria e Drejtėsisė ka realizuar progres tė dukshėm nė shumė fusha brenda fushėveprimit, kompetencės dhe kapaciteteve tė saj.

Gjatė kėsaj periudhe kohore, kujdes tė veēantė pa dyshim Ministria e Drejtėsisė i ka kushtuar pėrmbushjes sė obligimeve tė dala nga Raporti i Progresit 2010. Gjithashtu, kujdes iu ėshtė kushtuar edhe rekomandimeve dhe konkluzioneve nga takimi i dytė i nėn-komitetit pėr Drejtėsi, Liri dhe Siguri nė kuadėr tė Dialogut tė Procesit tė Stabilizim Asociimit.

Ministria e Drejtėsisė veēanėrisht ka luajtur rol kyē duke ofruar tėrė ndihmėn dhe ekspertizėn e saj ne themelimin e Kėshillit Prokurorial tė Kosovės dhe nė bazė tė Memorandumit tė nėnshkruar, ėshtė realizuar bartja e kompetencave dhe ėshtė bėrė transferimi i stafit, administratės dhe buxhetit tek Prokuroria e Shtetit dhe Kėshilli Prokurorial i Kosovės. Nė kėtė kontekst, Ministria e Drejtėsisė ėshtė angazhuar pėr sigurimin e hapėsirės pėr KGJK dhe KP nė ish-objektin e OSBE.

Gjatė kėsaj periudhe ėshtė vėnė gurthemeli i Pallatit tė Drejtėsisė dhe i Burgut tė sigurisė sė lartė, janė kryer pėrgatitjet e nevojshme sė bashku me MAP dhe ZNKE pėrkitazi me fillimin e ndėrtimit tė Shtėpisė sė pėrkohshme tė sigurt dhe tė Institutit tė psikiatrisė Mjeko-ligjore, projekte kėto tė bashkė-financuara ndėrmjet Qeverisė sė Kosovės dhe Komisionit Evropian. Paraprakisht, Ministria e Drejtėsisė ka nėnshkruar marrėveshje mirėkuptimi me MAP me ē’rast ėshtė pajtuar qė kompetencat dhe tė gjitha procedurat pėr ndėrtimet kapitale tė tė lartpėrmendurave tė barten dhe tė kalojnė tek MAP.

Nga MD janė ndėrmarrė hapat konkret pėr transferimin e Divizionit pėr integrim gjyqėsor nė Kėshillin gjyqėsor tė Kosovės. Shkrirja e stafit tė kėtij Divizioni nė KGJK (nė pėrbėrje te personelit gjyqėsor) ėshtė bėrė me qėllim tė zbatimit te vendimeve tė qeverisė dhe menaxhimit sa mė tė mirė tė mjeteve buxhetore. E gjithė kjo ka mundėsuar efikasitetin mė tė mirė dhe pėrshpejtim tė lėndėve tė pazgjidhura tė cilat janė regjistruar nė Divizionin pėr Integrim Gjyqėsor. Ėshtė finalizuar Databaza pėr Divizionin pėr Mbrojtje dhe Ndihme tė Viktimave dhe ka filluar procesi i futjes se te dhėnave, regjistrimit te rasteve tė asistuara dhe veprimet te cilat janė ndėrmarr ne drejtim te ofrimit te mbrojtjes dhe ndihmės pėr viktimat e krimit.

Me qėllim tė ngritjes sė transparencės dhe pėrgjegjėsisė publike para qytetarėve tė Republikės sė Kosovės, pėr punėn, angazhimet dhe shpenzimet qė bėhen nė Ministrinė e Drejtėsisė, Ministria e Drejtėsisė ka marrė vendim qė ēdo tė premte tė bėhen publike tė gjitha shpenzimet javore, duke filluar nga Kabineti i Ministrit, Sekretari i Pėrgjithshėm, Departamentet, Agjencitė dhe Zyrat e Ministrisė sė Drejtėsisė. Kėto raporte tanimė gjenden nė linkun e faqes ueb tė MD: ”Shpenzimet e Ministrisė sė Drejtėsisė”.

Ministria e Drejtėsisė ka lėshuar nė funksion njė numėr pa pagesė nė tė cilin qytetarėt mund t’i shprehin dhe paraqesin shqetėsimet dhe ankesat e tyre lidhur me ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me Ministrinė e Drejtėsisė ku shėrbimet pėr shfrytėzimin e kėtij numri pėrmes thirrjeve janė pa pagesė. Pėrveē kutive tė ankesave nėpėr secilin Institucion tė Ministrisė sė Drejtėsisė, ku mund tė vendosen letrat nė formė fizike, qytetarėve gjithashtu iu ėshtė dhėnė mundėsia t’i shprehin opinionet dhe shqetėsimet e tyre nė adresėn elektronike, pėr ēka do tė ruhet konfidencialiteti i plotė nė pajtim me rregullat dhe legjislacionin nė fuqi tė Republikės sė Kosovės.

Ministria e Drejtėsisė ka hartuar Planin Zhvillimor Strategjik pėr vitin 2012-2016. Ky plan parasheh disa ndryshime strukturore, tė cilat janė menduar tė bėhen si rezultat i pėrvojės dhe punės sė deritashme tė kėsaj Ministrie, dhe gjithashtu duke i pasur parasysh raportet ndėrkombėtare tė hartuara pėr qėllim tė rritjes sė efikasitetit tė kėsaj Ministrie. Menjėherė pas miratimit tė tij nga ana e Qeverisė, MD do tė fillojė me zbatimin e kėtyre qėllimeve dhe aktiviteteve. Nė ndėrlidhje me kėtė dhe aktivitetet qė parashihen nė tė, ėshtė realizuar rekrutimi i stafit tė nevojshėm pėr MD si dhe ėshtė ne pėrfundim e sipėr tė procesit te sistematizimit te vendeve te punės. MD gjithashtu ka realizuar njė sėrė trajnimesh si pėrmes IKAP ashtu edhe pėrmes projektit tė Binjakėzimit "Standarde te BE-se pėr MD".

Ndėr tė tjera, raport i posaēėm i kushtohet bashkėpunimit me media, si tė shkruara ashtu dhe elektronike, pėr ēka Ministria e Drejtėsisė u shpreh mirėnjohjen dhe falėnderimin mė tė thellė pėr pėrcjellje tė ēdo aktiviteti tė saj.

DEPARTAMENTI PĖR ĒĖSHTJE LIGJORE AGJENCIA PĖR ADMINISTRIMIN E PASURISĖ SĖ SEKUESTRUAR OSE KONFISKUAR

Ministria e Drejtėsisė ka bėrė funksionalizimin e Agjencisė pėr Administrimin e Pasurisė sė Sekuestruar ose Konfiskuar (AAPSK) me kapacitete tė plota, duke e organizuar kėtė Agjenci dhe duke bashkėpunuar ngushtė me Gjykatat, Prokuroritė, Policinė e Kosovės dhe organet tjera tė kėsaj fushe. Kjo Agjenci ka bėrė kompletimin e stafit dhe ka arritur nė njė shkallė tė mirė tė funksionalizimit tė saj. Kjo Agjenci ka bėrė vendosjen e pikave tė kontaktit dhe bashkėpunimi i ngushtė me institucionet vendore tė zbatimit tė ligjit (Gjykata, Prokuroritė, Policia e Kosovės, Dogana, KPMM, AUK, ART, FIU, BQK, etj. Janė krijuar lidhje tė ngushta bashkėpunimi me institucionet ndėrkombėtare (Ambasada e SHBA-ve, DFID, Zyra Ndėrlidhėse e Thesarit tė SHBA-ve, KE- Projekti i Binjakėzimit, EULEX, etj) tė cilėt qė nga fillimi i funksionalizimit tė Agjencisė kanė bėrė rekomandime dhe kanė sjellė ekspert me qellim te funksionalizimit sa mė tė mire tė Agjencisė. Janė kryer analiza mbi masat dhe veprimet qė duhet tė ndėrmerren mė qellim tė ngritjes sė nivelit tė punės, efikasitetit, transparencės dhe funksionalizimit tė plotė tė Agjencisė pėr Administrimin e Pasurisė sė Sekuestruar ose tė Konfiskuar nė bazė tė pėrvojės tetė mujore.

SHĖRBIMI KORREKTUES DHE SHĖRBIMI SPROVUES I KOSOVĖS

Me qėllim tė ngritjes sė efikasitetit dhe disiplinės nė punė nė Shėrbimin Korrektues dhe Shėrbimit Sprovues tė Kosovės, por edhe duke respektuar tė drejtat e tė burgosurve, pėrmes Memorandumeve tė Mirėkuptimit janė ftuar organizatat e shoqėrisė civile tė monitorojnė punėn e Shėrbimit Korrektues tė Kosovės. Nė kėtė vazhdė, me vendim tė Ministrit tė Drejtėsisė ėshtė themeluar dhe funksionalizuar Inspektorati pėr Shėrbimin Korrektues tė Kosovės i cili do tė bėjė Inspektimin e punės sė bėrė nė kėto institucione dhe mbarėvajtjes sė funksioneve tė tij.

Ndėrlidhur me punėn e bėrė nga SHKK, janė pėrmirėsuar kushtet e pėrgjithshme nė burgje nė pėrputhje me kėrkesat dhe normat ndėrkombėtare si pėr nga akomodimi njashtu edhe pėr nga trajtimi, afrimi i pėrkujdesjes shėndetėsore, ushqimi, arsimimi, aftėsimi profesional dhe punėsimi.

Rritja e masave tė sigurisė nė Institucionet Korrektuese tė Kosovės (18.10.2011) - Ministria e Drejtėsisė ka analizuar me seriozitet gjendjen e sigurisė nė Shėrbimin Korrektues tė Kosovės, ku Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Drejtėsisė, Prof. Dr. Hajredin Kuēi, ka kėrkuar nga Drejtori i Shėrbimit Korrektues tė Kosovės tė rrisė masat e sigurisė nėpėr Qendrat Korrektuese e tė Paraburgimit, si dhe tė merr masa disiplinore ndaj shkelėsve tė ligjit. Pėr kėtė qėllim MD ka marrė vendim qė Policisė sė Kosovė t’i sigurohet njė zyre brenda Qendrės Korrektuese tė Dubravės, ku prania e tyre nė kėtė qendėr do tė jetė permanente.

DEPARTAMENTI PĖR ĒĖSHTJE LIGJORE

Progres i theksuar ėshtė arritur posaēėrisht nė procesin e pėrgatitjes dhe tė hartimit tė infrastrukturės ligjore tė cilat janė tė parapara ne strategjinė legjislative, shumica e tė cilave ndėrlidhet me sfidat e identifikuara nga Raporti i progresit. Nė lidhje me kėtė, duhet tė ceket se gjatė kėsaj periudhe, Ministria e Drejtėsisė, respektivisht DĒL ka arritur qė tė hartojė tė gjitha ligjet tė cilat janė identifikuar si sfida nė Raportin e Progresit tė viti tė kaluar.

Departamenti pėr Ēėshtje Ligjore vazhdimisht ka treguar performancė tė shquar dhe gatishmėri pėr punė dhe pėrkushtim sa i pėrket raporteve lidhur me legjislacionin e po ashtu edhe ligjeve qe kanė te bėjnė me paketėn kundėr Korrupsionit, pėr kėtė Ministria e Drejtėsisė ka bashkėpunuar shumė ngushtė me Agjencinė kundėr Korrupsion, Prokurorinė e Shtetit, Kėshillin Gjyqėsor tė Kosovės, etj.

Departamenti Ligjor i Ministrisė sė Drejtėsisė ka bėrė sigurimin e pajtueshmėrisė sė
projektligjeve dhe tė akteve tjera nėnligjore me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės dhe legjislacionin nė fuqi nė Kosovė. Janė hartuar, vlerėsuar dhe harmonizuar me Kushtetutėn, dhe legjislacionin nė fuqi si dhe me standardet evropiane tė gjitha projektligjet tė cilat i janė proceduar Qeverisė pėr miratim. Ėshtė bėrė kryerja e revidimeve ligjore dhe gjuhėsore me qėllim qė pėrmbajtja ligjore dhe kuptimi i projektligjit tė jetė teknikisht i saktė dhe identik nė tė tri gjuhėt si dhe formatizimi i projektligjit. Po ashtu janė pėrgatitur shkresat pėrcjellėse pėr tė gjitha projektligjet e dėrguara pėr miratim nė Qeveri.

Pėrveē rolit bashkėrendues dhe shqyrtues nė tė gjitha Grupet Punuese Qeveritare, gjatė kėsaj periudhe DĒL ka qenė bartės i hartimit tė 14 projektligjeve tė parapara me strategjinė legjislative 2011. Nga kėto 14 projektligje, janė miratuar nga Qeveria e Kosovės dhjetė (10) projektligje dhe janė proceduar pėr miratim nė Kuvend. Kuvendi ka miratuar 7 ligje tė propozuara nga Ministria e Drejtėsisė, kurse 3 projektligje tjera janė nė procedurė tė miratimit. 4 projektligje janė nė fazėn e finalizimit nga grupet punuese pėrkatėse. Njėkohėsisht, Departamenti pėr Ēėshtje Ligjore ka qenė bartės i hartimit tė 7 akteve nėnligjore tė miratuara nga Ministri.

DEPARTAMENTI PĖR BASHKĖPUNIM JURIDIK NDĖRKOMBĖTAR

Duke marrė parasysh nevojėn dhe kėrkesėn pėr ngritjen e kapaciteteve nė fushėn e bashkėpunimit Juridik ndėrkombėtarė si dhe duke i’u pėrshtatur kėrkesave nė rritje pėr ndihmė juridike ndėrkombėtare dhe rėndėsinė e bashkėpunim juridik ndėrkombėtar, Ministria a Drejtėsisė ka ngritur nga Divizionit, me kapacitet tė plotė, Departamentin pėr bashkėpunim Juridik Ndėrkombėtar. Ky akt ka shtuar angazhimin e Qeverisė sė Kosovės nė luftė kundėr krimit tė organizuar me nėnshkrimin e disa marrėveshjeve bilaterale nė lidhje me bashkėpunimin gjyqėsore me shtete tė ndryshme, me qėllim qė Kosova tė jetė nė pozicion qė ti pėrmbushė obligimet e veta ndėrkombėtare qė tė bashkėpunojė me shtete tė ndryshme pėr tė siguruar sundim tė ligjit. Gjithashtu, funksionimi i mirėfilltė i kėsaj lėmie dhe kėtij departamenti do tė bėjė tė pamundur shtetasve tė Kosovės dhe atyre tė huaj pėr ti ikur drejtėsisė, pavarėsisht vendndodhjes.

Ėshtė me shumė rėndėsi tė pėrmendet se sė voni, Ministria e Drejtėsisė ka nėnshkruar njė marrėveshje teknike pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar Juridik me shtetet tė cilat nuk e kanė njohur Republikėn e Kosovės. Kėshtu, ėshtė mundėsuar qė tė vazhdojė bashkėpunimi pėr ēėshtje tė rėndėsishme penale me vende tė treta, nė drejtim tė vėnies sė drejtėsisė nė mėnyrė tė barabartė.

PROFESIONET E LIRA

Me qėllim tė eliminimit tė mbingarkesės sė lėndėve tė konsiderueshme tė rasteve gjyqėsore, Ministra e Drejtėsisė ka ndėrmarrė hapa konkretė nė funksionalizimin e sistemit tė noterisė nė Kosovė. Gjatė kėsaj faze, ėshtė arritur qė tė certifikohen 48 noterėt e parė nė republikėn e Kosovės. Funksionalizimi i sistemit noterial do tė ketė ndikim tė fuqishėm dhe mjaft pozitiv nė sistemin gjyqėsor, ngasė se pari funksionalizimi i noterisė i shkarkon gjykatat nga disa punė jokontestimore e administrative, forcon edhe mė tutje lirit e tė drejtat e njeriut dhe ngrit transparencėn para qytetarėve. Konkursi do tė publikohen javėn qė vjen pėr Zyrat e lira noteriale dhe kėta notėrė pas pėrmbushjes sė obligimeve ligjore pritet qė tė fillojnė punėn nga fundi i marsit tė vitit 2012, kur ata varėsisht nga pėrmbushja e kritereve edhe do tė licencohen.

Gjithashtu, ėshtė funksionalizuar dhe ėshtė kompletuar korniza ligjore pėr funksionalizimin e institucionit tė ndėrmjetėsimit. Janė licencuar 87 ndėrmjetėsit e parė tė Republikės sė Kosovės. Pėrmes kėtij Licencimi Ministria e Drejtėsisė u mundėson ndėrmjetėsve qė tė ushtrojnė aktivisht funksionin e tyre prej ndėrmjetėsuesi. Procesi i ndėrmjetėsimit si proces komplementar i gjykatės do tė ndihmojė institucionet, gjyqėsorin e Kosovės nė veēanti sa i takon uljes sė numrit tė lėndėve e tė cilat do tė mund t’i dėrgoheshin gjykatės drejtpėrdrejt. Ministria e Drejtėsisė do tė mbajė ndėrmjetėsimin si njė nga prioritetet e saj dhe do tė ndihmoi nė zbatimin e tij si formė alternative tė zgjidhjes sė mosmarrėveshjeve.

MD gjithashtu ka rritur efikasitetin sa i takon procedurave pėr dhėnien e provimit tė Jurisprudencės. Kėtu vlen tė pėrmendet qė me vendim tė Ministrit tė Drejtėsisė ėshtė zbritur pagesa pėr dhėnien e kėtij provimi.

Nė kuadėr tė kompetencave tė saj, Ministria e Drejtėsisė ka bėrė pėrfaqėsimin e Qeverisė dhe autoriteteve tjera publike nė procedurat gjyqėsore dhe tė arbitrazhit, nė pajtim me legjislacionin nė fuqi. Janė hapur ose pranuar 2774 raste tė Procedurės Kontestimore & Jokontestimore, Pėrmbarimore dhe Administrative, prej tyre nė 286 raste Komunat janė palė ne procedurė, ndėrsa ka pėrfaqėsuar Qeverinė e Republikės sė Kosovės nė gjithsej 624 raste.

DEPARTAMENTI I MJEKĖSISĖ LIGJORE

Gjithashtu Ministria e Drejtėsisė ka bėrė ngritjen e vazhdueshme tė kapaciteteve profesionale tė stafit tė Departamentit pėr Mjekėsi Ligjore, nė njė varg disiplinash si: Histopatologji forenzike, toksikologji forenzike, etj, me qėllim tė pėrafrimit me nivel tė standardeve evropiane tė procedurave tė autopsisė. Njėkohėsisht ėshtė bėrė edhe ngritja e bashkėpunimit nė nivel operacional edhe me EULEX-in, kjo mė sė mirė ėshtė vėrtetuar me faktin qė pėr vitin 2011 sė bashku me EULEX-in janė bėrė tė gjitha planifikimet pėr zhvarrime, EULEX-i gjithashtu rregullisht ka njoftuar DML pėr tė gjitha planifikimet e eks-humimeve. Ekspertet e EULEX-it kanė pėrfunduar trajnimin e Sektorit tė ID-se pėr Njohuritė Esenciale Antropologjike. Gjithashtu se bashku me EULEX-in, janė bėrė kualifikimet pėr trajnimin e tere stafit te DML-se pėrmes Grantit tė dhėnė nga Mbretėria e Belgjikės.

INSTITUTI PĖR HULUMTIMIN E KRIMEVE TĖ LUFTĖS

Ministria e Drejtėsisė ka themeluar Institutin pėr Hulumtimin e Krimeve tė Luftės. Ky Institut, tashmė si institucion publik hulumtues, ka qėllim tė koordinojė, pėrcjellė dhe kryej hulumtimin e krimeve tė luftės kundėr paqes, krimet e gjenocidit dhe tė shkeljeve tjera tė rėnda tė drejtės ndėrkombėtare tė kryera nė Kosovė. Pėrkundėr vėshtirėsive Instituti ka arritur tė konsolidohet dhe tė filloj sė funksionuari nė tė cilėn edhe rezultatet nuk kanė munguar.

IHKL Ka hartuar objektivat strategjike 2011-2016 nė tė cilėn ka paraparė planin e saj tė veprimit dhe zhvillimit. Nė kuadėr tė kėtij plani janė tė parapara objektivat e pėrgjithshme, qėllimet, vizioni dhe detyrat tė cilat duhen tė pėrmbushen nė periudha kohore tė pėrcaktuara saktėsisht. Kjo strategji do tė kontribuojė nė zhvillimin e Institutit dhe do tė jetė si udhėzues i punės sė saj nė vitet vijuese dhe njėherėsh do tė jetė matės i suksesit nė punėn e saj;

Ndėr punėt e para dhe shumė tė rėndėsishme qė ka identifikuar Kėshilli i IHKL-sė ka qenė hartimi i listės kontaktuese me persona dhe organizata qė janė marrė me punėn e hulumtimit tė Krimeve tė Luftės nė Kosovė, dhe hartimi i njė harte me masakrat mė tė mėdha qė kanė ndodhur nė Kosovė 1998 - Qershor 1999. Gjithashtu, IHKL ka kontaktuar me disa nga pėrfaqėsuesit e organizatave dhe individėt tė cilėt kanė mbledhur dhe botuar fakte pėr krime lufte nė Kosovė.

Tė dhėnat e paraqitura mė lartė paraqesin vetėm disa nga tė arriturat mė konkrete tė Ministrisė sė Drejtėsisė. MD mbetet e pėrkushtuar nė pėrfundimin e suksesshėm tė tė gjitha proceseve si ligjvėnėse ashtu edhe tė natyrave tė tjera tashmė tė iniciuara nga ajo, pa lėnė anash iniciativat e shumta pėr secilėn fushė tė kompetencave tė saj, me qėllim tė pėrmirėsimi tė sundimit tė ligjit nė Kosovė.

SFIDAT QENĖSORE TĖ MINISTRISĖ SĖ DREJTĖSISĖ

Problematikė kryesore mbetet funksionimi i Gjykatave nė veri. Duke pasur parasysh njė sėrė elementesh qė ndėrlidhen me kėtė, qoftė politike apo edhe profesionale e personale tė gjyqtarėve, MD ka hasur nė njė progres mė tė ngadaltė nė kėtė sferė. Megjithatė duke u ndėrlidhur me vazhdėn e shtrirjes sė sovranitetit nė veriun e Kosovės, e cila filloi me vėnien nė kontroll tė pikave kufitare, MD dhe Qeveria e Kosovės gjithashtu ka filluar angazhimet e saj tė para nė aktivizimin edhe tė gjykatave atje.

Numri i madh i lėndėve tė grumbulluara nėpėr gjykata gjithashtu mbetet sfidė e sundimit tė ligjit nė pėrgjithėsi nė Kosovė. Megjithatė, nė kuadėr tė kompetencave tė saj tė garantuara me ligj, MD ka ndėrmarrė tė gjitha hapat e nevojshėm pėr t’i mundėsuar gjyqėsorit tonė qė tė zvogėlojė numrin e lėndėve tė mbetura. Nga kjo mbėshtetje duhet tė pėrmendet veēanėrisht hartimi i Strategjisė Nacionale pėr Reduktimin e Lėndėve, por gjithashtu sigurimi i mbėshtetjes politike e edhe financiare pėr tė ngritur kapacitetet e gjykatave nė ēdo aspekt.

PANELI PĖR LIRIM ME KUSHT

Paneli pėr lirim me kusht ėshtė riorganizuar dhe ėshtė ngritur cilėsia e vendimmarrjes dhe pėrcjellėt me transparence te plote. Meqenėse procesi i panelit monitorohet nga shoqėria civile dhe EULEX-i. Paneli ka rritur integritetin e vet, besueshmėrinė e burgosurve, opinionit publik dhe qytetareve.

Pas rifunksionalizimit tė Panelit, seanca e parė ėshtė mbajtur me 19 prill 2011 dhe deri me tani janė mbajtur gjithsej tridhjetė (32) seanca.

431 - persona tė denuar aplikuan, ndėrsa paneli ka shqyrtuar 402 raste/kėrkesa pėr lirim me kusht. Pėr kėtė vit kanė mbetur edhe 29 raste pėr tu shqyrtuar dhe pėr kėto raste janė paraparė dy seanca qe do tė mbahen me 28 dhjetor 2011.

HARTIMI I PLANIT ZHVILLIMOR STRATEGJIK

MD ka hartuar Planin Zhvillimor Strategjik pėr vitin 2012-2016, dhe sė shpejti do tė procedohet pėr miratim nė Qeveri. Nė ndėrlidhje me kėtė dhe aktivitetet qė parashihen nė tė, ėshtė realizuar rekrutimi i stafit tė nevojshėm pėr MD si dhe ėshtė ne pėrfundim e sipėr tė procesit te sistematizimit te vendeve te punės. MD gjithashtu ka realizuar njė sėrė trajnimesh si pėrmes IKAP ashtu edhe pėrmes projektit tė Binjakėzimit "Standarde te BE-se pėr MD".

Ky plan parasheh disa ndryshime strukturore, tė cilat janė menduar tė bėhen si rezultat i pėrvojės dhe punės sė deritashme tė kėsaj Ministrie, dhe gjithashtu duke i pasur parasysh raportet ndėrkombėtare tė hartuara pėr qėllim tė rritjes sė efikasitetit tė kėsaj Ministrie. Menjėherė pas miratimit tė tij nga ana e Qeverisė, MD do tė fillojė me zbatimin e kėtyre qėllimeve dhe aktiviteteve.

Ndėr tė tjera, raport i posaēėm i kushtohet bashkėpunimit me media, si tė shkruara ashtu dhe elektronike, pėr ēka Ministria e Drejtėsisė u shpreh mirėnjohjen dhe falėnderimin mė tė thellė pėr pėrcjellje tė ēdo aktiviteti tė saj.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 19:56   #10
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Beqaj: Plotėsimi i kornizės legjislative arritja kryesore e 2011-s

Plotėsimi i kornizės legjislative nė fushėn e ekonomisė, opinioni pozitiv i Traktatit tė Komunitetit tė Energjisė lidhur me ankesėn e KOSTT dhe realizimi i 96 pėr qind i parashikimeve buxhetore tė MZHE-sė janė vlerėsuar ndėr sukseset kryesore tė ministrisė pėr vitin 2011 nga ana e ministrit Besim Beqaj.

Nė konferencėn pėrmbyllėse pėr kėtė vit, ministri Beqaj ka numėruar tė arriturat e MZHE-sė, stadin e projekteve qė janė nė realizim dhe prioritet pėr vitin 2012.

Duke u ndalė te sukseset, ai tha se MZHE ka plotėsuar tėrė agjendėn e vet legjislative pėr vitin 2011, ngase janė aprovuar; Ligji pėr Efiēiencė tė Energjisė, Ligji pėr Agjencinė Kosovare tė Privatizimit, Ligji pėr Dhomėn e Posaēme tė Gjykatės Supreme tė Kosovės, Ligji pėr Riorganizimin e Ndėrmarrjeve tė caktuara dhe pasurisė sė tyre, ka kaluar nė Qeveri Projektligji pėr Shėrbimet e Shoqėrisė Informatike, pritet tė Aprovohen; Projektligji pėr Komunikime Elektronike, dhe Ligji i plotėsuar pėr Ndėrmarrjet Publike.

Gjithashtu janė finalizuar edhe aktet nėnligjore si Strategjia Minerare 2012-2025, Strategjia e Ngrohjes 2011 – 2018, Muzeu i Kristaleve, Renta Minerare, Hulumtimet Gjeologjike, Balancat e Energjisė, etj.

Sa i pėrket projekteve, PTK, KEDS dhe TC “Kosova e Re”, Beqaj tha se me disa pėrjashtime ato po shkojnė sipas planifikimeve, ndėrsa nėnvizoi se qėllimi i Qeverisė ėshtė menaxhimi sa mė i mirė me asetet publike.

“Komiteti Qeveritar pėr Privatizim (KQP) ka marrė vendim pėr tė rifilluar procesin nga pika 0. Duke pas pėr qėllim rritjen e vlerės sė aksioneve – KQP ka vendosur tė ndėrmarr disa reforma (ulja e shpenzimeve operative, etj.). Nė Nėntor ėshtė proceduar me ndarjen e njėsisė Posta dhe po ashtu ėshtė shpallur njoftimi pėr shprehje tė interesit pėr Kėshilltar tė Transaksionit – i cili do tė pėrmbyllet nė Janar 2012”, tha Beqaj.

Kreu i MZHE-sė vlerėsoi se projekti pėr privatizimin e KEDS-it ka vazhduar me njė dinamikė tė jashtėzakonshme, ėshtė bėrė shpallja e ofertės dhe pritet qė nė muajin mars tė shpallet fituesi pėr distribucionin.

“Projekti i TC “Kosova e Re” ka pasur disa vonesa qė kanė tė bėjnė me Bankėn Botėrore dhe pas harmonizimit me ketė mekanizėm MZHE nė bashkėpunim me Ministrinė e Financave ka vendosur qė kėshilltarin e transaksionit pėr TC “Kosova e Re” ta pėrzgjedh vet me ē’rast janė kursye rreth 6 milionė euro”, tha ai dhe shtoi se orientimet e Qeverisė janė qė ky projekt tė bėhet nė harmoni tė plotė me BE dhe BB.

Mė tej ministri nėnvizoi se MZHE ka vazhduar procesin e Monitorimit tė 15 Ndėrmarrjeve Publike dhe ushtrimin e rolit kėshillėdhėnės lidhur me respektimin e Ligjit pėr Ndėrmarrjet Publike (LNP), kodin e etikės dhe qeverisjes korporatave.

Beqaj me kėtė rast ka pėrmendur edhe pjesėmarrjen dhe organizimin e takimeve tė nivelit tė lartė, ku hyjnė forumet biznesore, takimet nė kuadėr tė Komunitetit tė Energjisė, takimin e BERZH-it dhe takimet dypalėshe me homologė dhe liderė tė shteteve tė ndryshme.

Sa i pėrket prioriteteve pėr vitin 2012, ministri ka renditur; vazhdimi i implementimit tė projekteve (PTK, KEDS, TC “Kosova e Re”), Organizimi i aktiviteteve me qėllim tė promovimit tė investimeve nė fushėn e Energjisė, Minierave, Telekomunikacionit dhe IT-sė, etj, Fuqizimi dhe intensifikimit i bashkėpunimit me komunitetin e biznesit me qėllim tė krijimit tė politikave, strategjive tė cilat do tė ndikojnė nė rritjen sė konkurrueshmėrisė sė sektorit privat.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 19:57   #11
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Ministri Krasniqi: Ndryshime pozitive nė kulturė, sport, trashėgimi kulturore dhe rini nė vitin 2011

Tė nderuar pėrfaqėsues tė medieve,

Fillimisht do doja tė ju falėnderoja pėr angazhimin e juaj profesional pėr kėtė vit nė pasqyrimin e aktiviteteve dhe punėve tė pėrditshme tė Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sportit, institucioneve tė kulturės, trashėgimisė kulturore, garat nė sport si dhe aktivitetet rinore.

Ndonėse ta themi mė njė gjysmėviti punė, pėr shkak tė vonesave nė krijimin e institucioneve tė reja, 2011-ta ėshtė viti mė i mirė pėr kulturėn, trashėgiminė kulturore, rininė dhe sportin nė Kosovė. Edhe ju keni qenė dėshmitarė pėr tė gjitha ato tė arritura tė shėnuara nė secilėn prej kėtyre fushave. Padyshim se mbetet ende shumė pėr t’u bėrė por angazhimi ynė ėshtė maksimal qė ndryshimet tė jenė edhe mė tė mėdha dhe qė kultura, trashėgimia kulturore, rinia dhe sporti tė kenė njė qasje shumė mė ndryshe se qė ka qenė nė tė kaluarėn.

Kultura

• Hartimi i Rregullores pėr Gradimin dhe Pagat e Krijuesve dhe Performuesve tė Kulturės dhe Punonjėsve Profesionalė tė Trashėgimisė Kulturore. Me kėtė rregullore pėr herė tė parė pas 10 viteve ėshtė zgjidhur statusi ligjor dhe material i krijuesve dhe pėrformuesve tė kulturės dhe punonjėsve profesional tė trashėgimisė kulturore. Tashmė ėshtė nė fazėn finale nėnshkrimi i tė gjitha kontratave, pasi ka qenė njė proces jo edhe aq i thjeshtė, por me vjen mirė qė po pėrfundon si duhet.

• Mbėshtetje pėr mbi 200 projekte tė ndryshme nė fushėn e kulturės, duke filluar nga projektet individuale deri tek festivalet me renome. Vėmendje e veēantė pėr projektet e realizuara jashtė vendit, nė funksion tė pėrfaqėsimit tė denjė tė kulturės tonė jashtė vendit – diplomacia kulturore.

• Ligji pėr Teatrot dhe ai pėr Bibliotekat janė miratuar nė qeveri. Presim qė nė muajt e parė tė vitit tė ardhshėm tė miratohen nė Kuvend. Nė funksion tė depolitizimit tė institucioneve dhe rritjes sė pavarėsisė sė tyre.

• Fusha e tė drejtave tė autorit ėshtė njė sferė e gjerė dhe shumė e rėndėsishme, qė para se gjithash ka pasur nevojė pėr njė ligj tė mirė. Ligji pėr tė drejtat autoriale dhe tė drejtat tjera tė pėrafėrta ėshtė miratuar nė Kuvend dhe nga janari priten hapa konkret nė drejtim tė zbatimit tė tij. Siē e dini tashmė ėshtė themeluar njė shoqatė kolektive pėr mbrojtjen e tė drejtave autoriale.

Trashėgimia kulturore

• Pėr herė tė parė paslufte Kosova ėshtė bėrė me listėn e monumenteve tė trashėgimisė kulturore qė hyjnė nė mbrojtje tė pėrkohshme nga shteti. Lista pėrmban 930 monumente. Shumė shpejtė do ta kemi edhe Listėn pėr mbrojtje tė pėrhershme.

• Nėnshkrimi i Memorandumit tė Mirėkuptimit me Ambasadėn Amerikane nė Prishtinė nė vlerė prej 1.5 milion dollarėsh pėr restaurimin e gjashtė monumenteve tė trashėgimisė kulturore nė disa komuna tė Kosovės. Javė mė parė bashkė me ambasadorin Dell dhe presidenten Jahjaga kemi pėruruar nisjen e punimeve nė restaurimin e disa prej kėtyre monumenteve.

• Pėr herė tė parė – programi i ndėrhyrjeve emergjent - Janė ndarė fonde pėr ndėrhyrje emergjente nė 16 monumente tė trashėgimisė kulturore anekėnd Kosovės.

• Fuqizimi i Institutit Arkeologjik – pėr herė tė parė gėrmime me karakter shpėtimi, si nė Reshtan tė komunės sė Suharekės.


• Vazhdimi i punėve tė pakryera - Me mbėshtetjen e plotė tė MKRS-sė ka filluar renovimi i Galerisė “Agim Ēavdarbasha”

• Strategjia per konservim te Integruar ne fushen e Trashegimise Kulturore

Rinia

• Janė mbėshtetur mbi 150 organizata rinore joqeveritare nė organizmin e aktiviteteve tė ndryshme.

• Janė themeluar rreth 30 Kėshillat Lokal pėr Veprim Rinor dhe ėshtė themeluar Kėshėlli Qendror pėr Veprim Rinor – si organ qendror pėrfaqėsues i tė rinjve.

• Thellimi i bashkėpunimit me partnerėt ndėrkombėtar nė projekte tė ndryshme – USAID, Banka Botėrore, UNICEF, Forum Syd, etj. Kjo ka ndikuar nė rritjen e fondeve pėr programet pėr tė rinjtė.

Sporti

• Ligji pėr Sport ėshtė miratuar nė Kuvend dhe nga janari do tė fillojė zbatimi i tij. Ky ligj vendos korniza tė qarta tė funksionimit tė institucioneve sportive, Komitetit Olimpik, Federatave, parasheh shpėrblime nga shteti pėr sportistėt e suksesshėm si dhe pensione pėr sportistet kulminant.

• Janė bėrė investime nė pėrmirėsimin e infrastrukturės sportive,si nė ndėrtimin e palestrave dhe renovimin e stadiumeve tė futbollit. Buxheti ka qenė i rritur.

• Sigurimi i njė fondi prej rreth 3.5 milionė eurove nga Komisioni Evropian pėr ndėrtimin e 6 stadiumeve ndihmėse nė futboll, nė 6 komuna tė Kosovės, Gjakovė, Pejė, Gjilan, Drenas, Mitrovicė dhe Ferizaj. Vitin e ardhshėm do tė fillojnė dhe pėrfundojnė punimet.

• Bashkėfinancimi me Komisionin Evropian pėr projektin madhor tė infrastrulturės sportive nė Mitrovicė nė vlerė prej 24 milionė eurove – MKRS merr pjesė me 8 milion euro.

• Ka vazhduar lobimi i fuqishėm me qėllim tė ndėrkombėtarizimit tė sportit. Kam pasur shumė takime me njerėz tė sportit dhe qė kanė ndikim nė federata pėrkatėse dhe Komitet Olimpik. Mund tė them se falė edhe lobimit tonė dhe Federata Skitare, Federata e Shigjetarisė, si dhe Federata e Bjeshkatarisė dhe Alpinizmit dhe ajo e Minigollfit janė anėtarėsuar nė federatat pėrkatėse ndėrkombėtare.

• Kemi siguruar mbėshtetjen e duhur financiare, me ndihmėn edhe tė sektorit privat, pėr xhudisten Majlinda Kelmendi qė ta pėrfaqėsoj Kosovėn nė garat ndėrkombėtare. Ajo tashmė ka plotėsuar normėn olimpike pėr pjesėmarrje direkte dhe unė kam besim se Majlindėn dhe sportistė tjerė tė suksesshėm do t’i shohim nė Londra 2012.

• Pėr herė tė parė ėshtė licencuar Federata e Sportit Shkollor. Memorandumi i Mirėkuptimim me MASHT pėr garat shkollore. Janė themeluar edhe disa federata tė reja, si ajo e Lundrimit dhe e Pentatlonit Modern.

Strukturimi i MKRS-sė

- Miratimi i Planit Zhvillimor Strategjik – nė funksion tė pėrmirėsimit tė performasės institucionale tė MKRS-sė – qė tė jetė mė efikase dhe mė efektive.

VITI 2012 – Disa nga objektivat

Siē e dini pėr vitin 2012 do tė kemi njė buxhet disa milionė mė tė madh, e qė pėr shumėkė ka qenė ndoshta e paimagjinueshme. Nė vitin e ardhshėm do tė kemi njė buxhet prej 18.2 milionė euro.

Mė kėtė buxhet do tė rritet pėrkrahja nė secilin resor tė ministrisė, kulturėn, sportin, trashėgiminė kulturore dhe rininė.

Pėr institucionet e kulturės do tė ketė rritje tė buxhetit pėr 20 pėr qind pėr secilin, krahasuar me kėtė vit.

Nė sport ndėrkaq do tė rriten investimet kapitale qė besojmė se do ta pėrmirėsojnė dukshėm gjendjen.

Ne shpresojmė se edhe mė rishikim e buxhetit tė vitit tė ardhshėm do tė arrijmė qė tė marrim buxhet shtesė dhe kėshtu tė ketė edhe njė rritje nė tė gjitha resorėt.

Strategjia legjislative 2012

Do tė jetė pjesė qendrore e angazhimeve tona. Sa i pėrket strategjisė legjislative pėr vitin qė vjen presim qė nė muajt e parė tė kemi nė qeveri pėr miratim:

Projekt-ligjin pėr sponzorizime dhe donacione i cili ėshtė i gatshėm tė shkojė nė qeveri pėr miratim, qė ėshtė njė dokument shumė i rėndėsishėm pėr kulturėn dhe sportin;

- Projektligji pėr Kulture – risi nė Kosovė, por si praktikė e duhur

- Projektligji pėr Muzetė

- Ndryshim -Plotėsimin e Ligjit pėr Kinematografi,

- Projektligjin pėr Trashėgimi Kulturore, pasi ky aktual ėshtė tejkaluar, meqė ėshtė hartuar nė kohėn e UNMIK-ut.

- Plotesim-Ndryshimi i Ligjit pėr Ansamblin Shota dhe ansamblet tjera,

- Plotesim-Ndryshimi i Ligjit pėr Filharmoninė, Operen dhe Baletin e Kosoves.

- Strategjine per zhvillimin e Kultures,

- Strategjine per zhvillimin e Sportit,

- Strategjine pėr mbrojtjen dhe promovimin e Trashegimise Kulturore.

- Strategjinė pėr Trashėgiminė Urbane dhe atė pėr Konservim tė Integruar.

- Akte nėnligjore tė ligeve tė caktuara – vecanėrisht nė fusėen e sė drejtės sė autorit.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 20:01   #12
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Ministria e punėve tė brendshme

Viti 2011 ishte i policisė. Tė paktėn kėshtu thuhet nė raportin pėrmbledhės tė punės sė tyre.

Nė njė raport vjetor tė Policisė sė Kosovės, pėr periudhėn 1 janar deri mė 15 dhjetor tė vitit 2011, gjithēka duket se ėshtė mė bardh se kurrė mė parė.

Por kur shikohen numrat e paraqitur pėr vrasje, aksidente, vjedhje e plaēkitje, atėherė pėrshtypja edhe mund tė ndryshohet.

Aty thuhet se numri i veprave penale ėshtė zvogėluar ashtu siē ka pėsuar rėnie edhe numri i vrasjeve.

“Nė gjithė territorin e Kosovės, gjatė periudhės raportuese janė kryer 42 mijė e 603 vepra penale, 1 mijė e 640 mė pak se vitin e kaluar, kur ky numėr ishte 45 mijė e 243”, thuhet nė raportin vjetor tė policisė.

Diēka e ngjashme, por me njė dallim mė tė vogėl ka ndodhur edhe me shifrėn e vrasjeve. Sipas kėtij raporti, nė vitin 2011 janė shėnuar 17 vrasje mė pak sesa njė vit mė parė.

Por kėshtu nuk ka ndodhur edhe me sigurinė nė trafik. Kjo pasi aksidentet me tė lėnduar dhe me dėme materiale kanė shėnuar rritje.

Fatmirėsisht, numri i atyre qė kanė humbur jetėn tragjikisht si pasojė e aksidenteve ka shėnuar rėnie pėr 14 pėr qind.

Gjendja reale e sigurisė sė pėrgjithshme nuk pėrfundon kėtu.

Nė raport, policia ka pranuar se krimi i organizuar nė Kosovė jo se nuk luftohet, por ka pak njerėz tė trajnuar pėr kėtė punė.

Kėtė e kanė pranuar vet policia, pėrmes kėtij raporti.

“Drejtoria e luftės kundėr krimit tė organizuar ka personel tė mjaftueshėm dhe deri diku i trajnuar, por larg asaj ēfarė trajnimi duhet bėrė”, thuhet nė raportin i cili veē tjerash konsideron se krimi i organizuar nė Kosovė, ēdo vit shėnon rritje tė konsideruar. “Veēanėrisht trafikimi i drogės, trafikimi me qenie njerėzore, prostitucioni etj.”, shkruan nė raport.

Kėtė vit, policia ėshtė kujdesur qė nė raport ta zgjedh edhe aksionin e vitit. E aksioni qė u vlerėsua si mė i suksesshmi qė ka ndodhur brenda kėtij vitit ėshtė ai i 25 korrikut, kur Policia e Kosovės mori nėn kontroll pikėn kufitare 1 dhe 31 nė Jarinje dhe Bėrnjakė, nė veri tė Mitrovicė.

Por nuk ėshtė veē raporti i punės tė cilin e prezantoi tė martėn Policia e Kosovės.

Sikurse ēdo vit tjetėr, edhe sivjet policia ndau mirėnjohje tė cilat i shpėrndan Bajram Rexhepi, Ministėr u Punėve tė Brendshme dhe Shpend Maxhuni, Drejtor i pėrgjithshėm i Policisė sė Kosovės. Mirėnjohje dhe lėvdata pati pėr zyrtaret policorė dhe stafit vendor dhe ndėrkombėtare, tė cilėt kanė kontribuar nė tė arriturat e policisė gjatė kėtij viti.

Dy medalje iu ndanė edhe familjarėve tė heroit Enver Zumberi, polici i cili u vra pėrgjatė aksionit nė pikat kufitare nė Mitrovicė.

500 mirėnjohje

Prishtinė, 27 dhjetor- Zyrtarė tė lartė tė shtetit e vlerėsuan lart punėn e Policisė sė Kosovės, e nė veēanti tė njėsiteve speciale tė saj. Me njė ceremoni tė mbajtur nė kampin e njėsive speciale tė Policisė “Vrella”, pėr 500 pjesėtarė tė njėsiteve speciale tė Policisė sė Kosovės, Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi dhe Drejtori i Policisė, Shpend Maxhuni, ndanė mirėnjohje dhe lėvdata. Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi me kėtė rast tha se lėvdata mė e madhe pėr kėto njėsi ėshtė edhe besimi i madh i qytetarėve tė vendit qė kanė pėr Policinė e Kosovės nė pėrgjithėsi.

Kriminaliteti 2010 2011

Operacione 181 386

Persona tė arrestuar 610 693

Kallėzime penale 340 697

Grupe kriminale tė shkatėrruara 80 33

Marihuanė afėr 302kg rreth 232kg

Heroinė mbi 63kg mbi 59kg

Kokainė 1kg e 222gr mbi 3kg

Veprat penale 2010 2011

Falsifikim i dokumentit 279 239

Kalim i paautorizuar i kufirit 110 100

Kontrabandim i mallrave 194 264

Prerje ilegale e drunjve 63 159

Posedim ilegal i armėve 55 101

Vjedhje 22 8

Mashtrim 0 0

Monedha tė falsifikuara 0 0

Keqpėrdorim i dok. zyrtar 0 0

Vjedhje e veturės 0 0

Shpėrdorim i detyrės zyrtare 10 2

Kontrabandim me emigrantė 30 13

Trafikim i qenies njerėzore 1 3

Posedim i narkotikėve 18 15

Tė tjera 126 113

Siguria nė trafik 2010 2011

Aksidente fatale 141 120

Persona tė vdekur 156 144

Kėmbėsor tė vdekur 53 41

Aksident me lėndime 3994 4090

Persona tė lėnduar 7135 7564

Kėmbėsor tė lėnduar 965 937

Aksident me dėme materiale 11406 12146

Aksident godit dhe ik 873 834

Kundėrvajtje 2010 2011

Mosrespektim i urdhrave tė personit zyrtar 22 39

Pengim i personit zyrtar nė detyrė 0 0

Prishje e rendit dhe qetėsisė publike 15 30

Keqpėrdorim i dokumenteve 99 78

Vjedhje e pyllit 23 63

Qėndrim i paautorizuar 483 511

Kundėrvajtje nė trafik dhe tiketa 13 81/1275

Tė tjera 126 229
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 20:02   #13
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

FSK ME UNIFORMĖ TĖ RE


Viti 2011 ka qenė njė vit i avancimit tė Forcės sė Sigurisė, mirėpo FSK-nė nė vitin qė po hyjmė e presin edhe shumė punė tė mėdha. Kėshtu tha ministri i Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, Agim Ēeku tė mėrkurėn nė njė konferencė pėr media, ku paraqiti tė arriturat e kėsaj ministrie gjatė viti qė po e lėmė pas.

Me kėtė rast, Ēeku falėnderoi Qeverinė e vendit, KFOR-in, NATO-n dhe SHBA-tė pėr qė i kanė dhėnė FSK-sė gjatė kėtij viti.

“Viti 2011 nė FSK do tė mbetet mend, apo shėnohet si vit ku FSK i ka arritur kapacitetet e plota operacionale. Si vit kur FSK e ka ndėrtuar identitetin e vet kombėtar, krahas standardeve ndėrkombėtare tė NATO-s. Do tė mbahet mend si vit kur Kosova dhe FSK, kanė vendosur partneritet strategjik me SHBA-nė, apo konkretisht me Gardėn Kombėtare tė shtetit Lovas. Do tė mbahet mend si vit ku i kemi bėrė hapat e parė nė gjetjen e rrugės drejtė NATO-s”, tha ministri Ēeku.

Ēeku pėrmendi tė arriturat e shumta qė FSK ka realizuar gjatė kėtij viti, ndėr tė cilat edhe pjesėmarrja nė iniciativa tė mbrojtjes dhe sigurisė, si dhe dėrgimi i atasheut ushtarak pranė Ambasadės sė Kosovės nė SHBA. Ai po ashtu tha se gjatė kėtij viti ėshtė hartuar dhe aprovuar Strategjia e FSK-sė, si dhe Ministria e FSK-sė ėshtė legjitimuar si Ministri e Mbrojtjes, dhe FSK ėshtė legjitimuar apo pranuar nga partneret tanė si forcė ushtarake.

Ēeku po ashtu tha se nė vitin 2012 i presin punė tė mėdha dhe se nė kėtė vit po hyjnė me objektiva tė qarta, si aprovimi i kapaciteteve tė plota operacionale nga Kėshilli Veriatlantik i NATO-s, qė pritet nė muajt e parė tė kėtij viti dhe shfrytėzimi maksimal i kapaciteteve ekzistuese, nė mėnyrė qė tė jenė nė shėrbim tė gjithė qytetarėve dhe tė vendeve tjera, nė qoftė se kėrkohet.

Ministri Ēeku po ashtu paralajmėroi se FSK nė vitin 2012 do ta ketė njė uniformė tjetėr ushtarake, e cila ėshtė unike dhe e cila do tė dallojė nga uniformat e vendeve tjera. Ai nuk dha detaje se si do tė duket uniforma e re e FSK-sė, por vetėm bėri tė ditur se kjo tashmė ėshtė pėrcaktuar dhe dizajnuar.

“Vitin e ardhėm do t’i aprovojmė dhe vendosim uniformat tona unike tė ushtarėve tanė, qė tė jenė tė dallueshme nga tė gjitha uniformat tjera qė ekzistojnė nė botė. Kėshtu qė do ta kemi identitetin tonė tė qartė kosovar”, tha ministri.

Ai po ashtu pėrgėnjeshtroi lajmin se Gjermania ka vendosur embargo tė armėve pėr Kosovėn. Ambasada Gjermane, sipas tij e ka informuar zyrtarisht Ministrinė e Punėve tė Brendshme, se nuk ėshtė i vėrtet lajmi se Gjermania ka vendosur embargo tė armėve pėr Kosovėn, por se e tėrė kjo ka tė bėjė me ēėshtje administrative. Ēeku tha se armatimi i lehtė e qė janė pushkė tė gjata, do tė arrijė nė Kosovė nga Gjermania nė momentin, kur do tė merret leja e eksportit nga Parlamenti i Gjermanisė, pasi qė kėto janė procedura tė rregullta administrative.

Objektiv i FSK-sė mbetet fuqizimi i partneritetit me SHBA-tė dhe vendet e rajonit si, emėrimi i atasheve dhe nėnshkrimi i shumė marrėveshjeve me vende tė ndryshme.

Objektiv tjetėr i FSK-sė, sipas tij mbetet Anėtarėsimi i Kosovės nė strukturat rajonale tė sigurisė, pjesėmarrja nė operacione paqeruajtėsi tė udhėhequra nga NATO-ja, si dhe rishikimi i FSK-sė qė deri nė fund tė vitit, ta kenė projektin e gatshėm se si do tė quhet, si do tė duket, ēfarė detyra dhe strukture do tė ketė Forca Ushtarake.

Ministria e FSK-sė, ka shfrytėzuar buxhetin 94.64 pėr qind, gjė tė cilėn po ashtu e quan njė arritje tė madhe.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 20:03   #14
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Ministri Agani: Viti 2011-vit i fillimit tė rimėkėmbjes sė shėndetėsisė

Ministri i Shėndetėsisė i Republikės sė Kosovės, Ferid Agani, tha sot se viti 2001 ishte njė vit i vėshtirė pėr shėndetėsinė kosovare, por nė tė njėjtėn kohė edhe njė vit i fillimit tė rimėkėmbjes sė saj.
Nė konferencėn pėrmbyllėse me mediat pėr kėtė vit, Ministri Agani, pasi ka numėruar vėshtirėsitė me tė cilat ėshtė ballafaquar shėndetėsia gjatė kėtij viti, duke filluar nga fakti se pėr disa muaj ky dikaster nuk kishte fare Ministėr e deri te mungesa e skajshme buxhetore pėr shkak tė buxhetit tė vogėl qė ėshtė pėr shėndetėsinė, tha se megjithatė, ky ka qenė njė vit i angazhimeve tė mėdha qė ka pasur rezultate pozitive, efektet e tė cilave qytetarėt do t’i vėrejnė gjithnjė e mė shumė.


Nė kėtė aspekt, Ministri Agani ka theksuar pėrgatitjen e pakos reformuese legjislative: Projektligjit tė ri pėr Shėndetėsi, Projektligjit pėr Sigurime Shėndetėsore dhe Projektligjit pėr Produkte dhe Pajisje Medicinale, qė janė vlerėsuar pozitivisht nga Banka Botėrore, Fondi Monetar Ndėrkombėtar, Komisioni Evropian dhe OBSH dhe tė cilat, janė pėrgatitur brenda kohės sė premtuar, por qė pėr shkak edhe tė disa konsultimeve dhe harmonizimeve shtesė me BB dhe FMN, do tė mund tė miratohen qė nė pjesėn e dytė tė janarit.
Rezultate pėr t’u veēuar Ministri Agani ka pėrmendur nėnshkrimin e Kontratės Kolektive Sektoriale me Federatėn e Sindikatave tė Shėndetėsisė sė Kosovės, e cila ėshtė e vetmja kontratė e tillė qė ėshtė nėnshkruar nė Kosovė dhe qė po zbatohet nga ana e MSH-sė, krijimin e kuvendeve nismėtare pėr themelimin e Odave profesionale, disa strategjive si Strategjisė pėr Shėndetin e nėnave, Adoleshentėve dhe Shėndetin Riprodhues, Strategjinė e Sistemit tė Informimit Shėndetėsor, Strategjinė e Parandalimit dhe Trajtimit tė Infeksioneve infra-hospitalore dhe antibio-rezistente, Strategjinė pėr Cilėsinė e Shėrbimeve, Strategjinė pėr Shėrbimet Emergjente, themelimin e Bordit Shtetėrore pėr Kontrollin e kancerit dhe fillimi i punės nė pėrgatitjen e regjistrit tė kancerit, kyējen e rreth 400 mjekėve nė procesin e specializimeve, funksionalizimin e traktit operativ nė SR tė Mitrovicės, pėr nevojat e tė cilit spital janė ndarė edhe 24 specializime pėr rajonin e Mitrovicės, ndarjen e 10 specializimeve pėr kandidatėt nga Lugina e Preshevės, asgjėsimin e mbi 340 tonė barnave me afat tė skaduar, nxjerrjen e Regjistrit tė dytė zyrtar tė barnave, funksionalizimin e AKPM-sė, etj.
Nė funksion tė menaxhimit tė buxhetit, Ministri theksoi se MSH ka treguar njė disiplinė shumė tė lartė duke realizuar buxhetin nė shkallėn 97.34 pėr qind, ku vlen tė theksohet menaxhimi shumė i mirė i buxhetit nė farmaci 99.77 pėr qind por edhe nė kategoritė e tjera, derisa tė arritura ka pasur edhe nė aspektin e ofrimit tė shėrbimeve siē ėshtė funksionalizimi i plotė i Kimioterapisė nė Onkologji , krijimin e kushteve qė brenda pak ditėsh tė nis edhe aplikimi i radioterapisė nė sektorin publik (Onkologji-QKUK), fillimin e projekteve tė infrastrukturės nė QKUK si dializa, zgjerimin e Qendrės Emergjente, miratimin e statutit tė ri tė kėsaj qendre...
Ministri ka numėruar suksese edhe nė aspektin e Shėndetit Publik, ku ėshtė bėrė parandalimi i epidemive nė vend, IKSHP ėshtė pranuar si Qendėr referente pėr zbulimin e virusit AH1N1, virusit tė influencės dhe etheve hemorragjike, programin e suksesshėm tė imunizimit si dhe suksese edhe nė spitalet rajonale.
Ministri theksoi hapjen e perspektivės pėr partneritetin publiko –privat, marrėveshjet me 6 spitale private nė Kosovė pėr ofrim tė disa shėrbimeve qė janė deficitare nė QKUK, raportet shumė tė mira me Qeveritė e huaja dhe partneritetin qė ka rezultuar me ndihma konkrete pėr shėndetėsinė kosovare nga donatorėt tė cilėt i ka falėnderuar.
Ndėrkohė, duke folur pėr sfidat dhe prioritetet pėr vitin 2012, Ministri Agani ka theksuar se prioritet do tė jetė ērrėnjosja e korrupsionit nė shėndetėsi, sigurimi i trajtimit sa mė korrekt pėr pacientin i cili nuk guxon tė shikohet si burim i tė ardhurave, por duhet ofruar shėrbimin e merituar, miratimi dhe zbatimi i pakos reformuese, funksionalizimi i kapaciteteve ekzistuese dhe atyre qė janė nė proces, zbatimi i partneritetit publiko-privat, zbatimi i objektivave qė dalin nga Raporti i progresit, integrimi dhe funksionalizimi i sistemit shėndetėsor nė tėrė territorin dhe anėtarėsimi i Kosovės nė OBSH.
Ministri Agani ka parashikuar qė edhe viti 2012 do tė jetė i vėshtirė, pėr shkak tė buxhetit tė pamjaftueshėm dhe rrethanave tė tjera, por ka shprehur bindjen se procesi i reformave nuk do tė ndalet dhe do tė rezultojė me sukses.
Ai ka shprehur mirėkuptimin e tij edhe pėr kritikėt, por ka theksuar se “ēdo reformė ka edhe reagime dhe se njeriu duhet tė ndihet i shqetėsuar kur nuk ka reagime, sepse, kur ka, atėherė ėshtė evidente se gjėrat po ndryshohen dhe nė MSH po punojmė qė ndryshimet tė jenė sa mė pozitive, pėr ēka nuk kemi dyshim”
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 20:06   #15
Mistrece
V.I.P
 
Avatari i Mistrece
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Vendndodhja: S'ta them.
Postime: 6,461
Thanks: 0
Thanked 614 Times in 402 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
Mistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Qe kur kam hyre ne forum keto dy dite, me ka rene ne sy qe Llapi poston vetem per Hashim Thaēin. Sikur ta kene paguar! Tani une e kuptoj vleresimin qe i jep populli nje figure, por na eshte bere forumi si do thoshte xhaxhi "agjitator e propagandues".
__________________
You will always be fond of me. I represent to you all the sins you never had the courage to commit.
Mistrece nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 20:11   #16
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mistrece Shiko postimin
Qe kur kam hyre ne forum keto dy dite, me ka rene ne sy qe Llapi poston vetem per Hashim Thaēin. Sikur ta kene paguar! Tani une e kuptoj vleresimin qe i jep populli nje figure, por na eshte bere forumi si do thoshte xhaxhi "agjitator e propagandues". :p
ntu lexoft lexo
mos tu lexoft kaloi temat e postimet e mia
o dashamier

sepse edhe per kosoven e popullin e saj e institucionet e saj besoi se kemi te drejt te shkruejm e te mesoim ma shum
e mos te mbetet ky forum vetem i antarve nga nji shtet por i te gjitha trojeve shqiptare

edhe nuk e di ti a ja nga stafi i forumit apo veq nji antar i thjesht
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-12-2011, 20:17   #17
Mistrece
V.I.P
 
Avatari i Mistrece
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Vendndodhja: S'ta them.
Postime: 6,461
Thanks: 0
Thanked 614 Times in 402 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 46
Mistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru

Une jam nje anetare e thjeshte. Nuk te ndalon kush te shkruash, ashtu si kush nuk me ndalon mua te shpreh mendimin tim.

Perveē faktit qe une i njoh edhe Hashim Thaēin, Haradinaj, Rugoven, Uēk-ne apo Fark-un, hapja i gjithe ketyre temave ( nderkohe qe mund te hapesh vetem nje) nuk i sherben informimit te popullit te gjere sepse behet shume rremuje. Nejse...
__________________
You will always be fond of me. I represent to you all the sins you never had the courage to commit.
Mistrece nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-12-2011, 09:06   #18
Irfan CANA
V.I.P
 
Avatari i Irfan CANA
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 2,046
Thanks: 0
Thanked 78 Times in 61 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 8
Irfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentė
Gjendja bazė Re: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyrur pėr Kos

Krejt ato qė po i thotė Thaēi me kėshillėtarėt e tij,janė rrenė e kulluar.Dhe nuk ia vlen mė tė mirremi me kėtė mashtrues,sepse puna e tij e bėrė gjer mė tani,po e argumenton.Unė do tė isha shumė i lumtur po tė ishte e kundėrta.Nuk e kuptoj si disa po i mbyllin sytė nė sa e sa,krime,diskriminime,vjedhje n'polici,vjedhje n'tendera,shkatėrrimi i ekonomisė,prishja me FMN,BB,BE etj .
Veē njė rast faktik dua t'ju rrėfej:
Mė 06.05.2oo8 tė marten, unė vetė i pesti isha tek Kryeministri (H.TH.)pėr ēėshtjen e puntorėve tė pėrjashtuar padrejtsisht me rastin e Privatizimit tė ndėrmarrjes NBI"RAHOVECI".Shumė mė ka premtuar asgjė sot e kėsaj dite s'ka bėrė gjė!
Poashtu,me ne atė ditė ishte edhe babai i Afrim ZHITISė.Rrėfimi i tij ishte aq i dhimbshėm sa gjithė nė zyre kemi lėshuar lotė:"Unė jam baba i heroit Afrim Zhitia,erdha t'ju rrėfej se gjer tani kėrkush kurrfarė ndihme nuk m'ka ofruar!"
Nė tė dalur,Hashim Thaēi na ofroi Flamurin e Kosovės.A.V.(nga Gjakova) iu pėrgigjė:Unė kam ardhur me ma zgjidh ēėshtjen e jo flamurin me ma dhanė,pėr tė cilin s'jam deklaruar me referendum!

E pra LLAP,nuk di a duhet edhe ndonjė argument tjetėr pėr kėtė "Kryministėr tė menēur".Duhet tė kuptosh njėherė,ē'je duke bėrė dhe kend je duke lėvdėruar.
Irfan CANA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-12-2011, 15:32   #19
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Re: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikė

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Irfan CANA Shiko postimin
Krejt ato qė po i thotė Thaēi me kėshillėtarėt e tij,janė rrenė e kulluar.Dhe nuk ia vlen mė tė mirremi me kėtė mashtrues,sepse puna e tij e bėrė gjer mė tani,po e argumenton.Unė do tė isha shumė i lumtur po tė ishte e kundėrta.Nuk e kuptoj si disa po i mbyllin sytė nė sa e sa,krime,diskriminime,vjedhje n'polici,vjedhje n'tendera,shkatėrrimi i ekonomisė,prishja me FMN,BB,BE etj .
Veē njė rast faktik dua t'ju rrėfej:
Mė 06.05.2oo8 tė marten, unė vetė i pesti isha tek Kryeministri (H.TH.)pėr ēėshtjen e puntorėve tė pėrjashtuar padrejtsisht me rastin e Privatizimit tė ndėrmarrjes NBI"RAHOVECI".Shumė mė ka premtuar asgjė sot e kėsaj dite s'ka bėrė gjė!
Poashtu,me ne atė ditė ishte edhe babai i Afrim ZHITISė.Rrėfimi i tij ishte aq i dhimbshėm sa gjithė nė zyre kemi lėshuar lotė:"Unė jam baba i heroit Afrim Zhitia,erdha t'ju rrėfej se gjer tani kėrkush kurrfarė ndihme nuk m'ka ofruar!"
Nė tė dalur,Hashim Thaēi na ofroi Flamurin e Kosovės.A.V.(nga Gjakova) iu pėrgigjė:Unė kam ardhur me ma zgjidh ēėshtjen e jo flamurin me ma dhanė,pėr tė cilin s'jam deklaruar me referendum!

E pra LLAP,nuk di a duhet edhe ndonjė argument tjetėr pėr kėtė "Kryministėr tė menēur".Duhet tė kuptosh njėherė,ē'je duke bėrė dhe kend je duke lėvdėruar.
i nderuar se di a jan rrena ato qka i din dy milion shqiptar
apo prralla ato tuajat

zotri baca osman zhitija nuk e di per qfar ka shkue tek thaqi edhe nuk po me besohet diqka se e njof mier bacen dhe kemi bisedue me qindra here
pra ketu me fal se me duket se jan prralla te vetfundosjes
mfal a

per sukseset e kesaj qeverie as qe due me fol bile keto po shifen dita dites
populli qorr nuk eshte

edhe nja 40 vite se paku thaqit do tia qet populli kokrren e ju vajtoni per mua dit dhe nat
kjo eshte demokraci
luftoni me te gjitha mjetet qe lejohen ne nji shtet demokratik per te ardh ne pushtet
normal ju nuk muni me tregue drejt e me than se kjo qeveri po punon mier
po si ateher te kerkoni kokrren nga populli

veq mos dilni e me plaqkit neper rrug se na bat hor
kam qellue rastesisht ne fshatin lupq te besianes kur hajnat plaqkashat e vetfundosjes e plaqkiten ni kamion te nji shqiptari marria e zotit

ok mfal shoki ti mendo si te duesh une dhe populli po mendoim pak ma ndryshe veq nejse
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-12-2011, 15:36   #20
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,551
Thanks: 12
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Thaēi: Viti 2012 do tė jetė vit i pėrmbylljes sė pavarėsisė sė mbikėqyru






Thaēi: Varrosje idesė shekullore tė Serbisė pėr ndarjen e Kosovės

Kryeministri i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi ka vizituar sot nė prag tė kėtij fundviti, familjen e Heroit Enver Zymberi nė Dubovc tė komunės sė Vushtrrisė me ē'rast u ka pėrcjell atyre urimet pėr festat e fundvitit dhe u ka premtuar se institucionet e Republikės sė Kosovės do tė jenė gjithmonė pranė tyre.

“Viti 2012 mbanė emrin e Enver Zymberit. 25 korriku ėshtė dita e bashkimit territorial tė Republikės sė Kosovės, e sakrificės sė madhe pėr tė ruajtur de fuqizuar integritetin territorial dhe e varrosjes pėrgjithmonė tė idesė shekullore tė Serbisė pėr ndarjen e Kosovės”, theksoi kryeministri Thaēi.

Nė familjen e dėshmorit Enver Zymberi, kryeministri Thaēi ka thėnė se ēdo ecje pėrpara dhe ēdo sukses qė kemi arritur lidhet drejtpėrdrejt me emrin dhe heroizmin e Enver Zymberit.

“Ky ėshtė nderimi shtetėror qė i bėhet veprės sė Enver Zymberit dhe ne si institucione do tė jemi gjithmonė pran familjes sė heroit Enver Zymberit, fėmijėve tė tij. Emri i Enverit do tė mbetet burim frymėzimi pėr hapat tonė tė ardhshėm, pėr tė fuqizuar por dhe konsoliduar shtetin tonė tė ri”, theksoi kryeministri Thaēi
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur