Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Ēėshtja kombėtare > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 18-01-2012, 17:12   #1
Kulla
Guest
 
Postime: n/a
Gjendja bazė Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, dhe Kadri Zeka

Nėn patronatin e Kryeministrit tė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, u mbajt Akademia pėrkujtimore me rastin e 30 vjetorit tė rėnies sė Jusuf Gėrvallės, Kadri Zekės dhe Bardhosh Gėrvallės.


E nderuara familje Gėrvalla,
E nderuara familje Zeka,
Zonja dhe zotėrinj,

Tridhjetė vjet mė parė, nė rrethin e Shtutgartit nė Gjermani Lėvizja politike pėr ēlirim kombėtar mori njė goditje tė rėndė nė atentatin kundėr Jusuf Gėrvallės, Kadri Zekės dhe Bardhosh Gėrvallės, tri figurave tė rėndėsishme politike dhe organizative tė lėvizjes kombėtare nė emigracion.

17 janari 1982 ishte datė qė tronditi zemrat e bashkombasėve tė tyre si nė trojet shqiptare, ashtu edhe nė shtetet perėndimore, ku jetonte dhe vepronte njė komunitet i tėrė politik.

Jusufi Gėrvalla. Kadri Zeka dhe Bardhosh Gėrvalla ishin nė krye tė njė projekti politik tė rėndėsishėm qė kishte pėr qėllim avancimin nė nivel mė tė lartė nė dy drejtime:

1. Shtrirjen dhe forcimin e organizimit politik brenda nė Kosovė dhe jashtė saj,

2. Ndėrkombėtarizimin dhe afirmimin e ēėshtjes sė Kosovės nė qarqet diplomatike perėndimore.

Secili prej tyre ishte profil origjinal mė vete, me njė veprimtari paraprake politike dhe organizative.

Ata ishin tri profile tė ndryshme me njė qėllim tė pėrbashkėt.

Jusuf Gėrvalla ishte intelektual i brezit tė ri, i emancipuar dhe i edukuar nė shkollėn kombėtare tė mendimit dhe veprimit politik.

Ai ishte njė artist i gjithanshėm: poet, gazetar, publicist, prozator e dramaturg, i cili talentin e tij e kishte shkrirė me ndjenjėn kombėtare dhe linte gjurmėt origjinale kudo qė shkruante dhe ngado qė vepronte.

Gjatė qėndrimit nė Kosovė, si gazetar i kulturės, nė shkrimet dhe artin e tij kishte dalė hapur nė shesh simpatia ndaj kulturės kombėtare pėrgjithėsisht, dhe veēanėrisht dashamirėsia ndaj veprave tė artit, ansambleve muzikore, ekspozitave tė krijuesve nga Tirana, qė vizitonin Kosovėn.

I rrezikuar nga segmentet e aparatit represiv nė Kosovė, ai arratiset nė Gjermani, dhe nis njė fazė tė re tė veprimtarisė.

Merret intensivisht me organizim politik, duke influencuar nė ilegalen e Kosovės, pėrmes shtypit, artikujve dhe gazetave revistave qė silleshin nė Kosovė dhe lexoheshin ilegalisht.

Pas demonstratave tė viti 1981 dhe burgosjes sė krerėve tė lėvizjes ilegale patriotike nė Kosovė, Jusuf Gėrvalla kishte kuptuar domosdoshmėrinė e bashkimit, koordinimit dhe shkrirjes sė grupeve tė shumta qė vepronin nė Kosovė, por edhe nė botėn Perėndimore.

Kjo logjikė vizionare dhe unifikuese bėri qė tė takohej dhe bashkėvepronte me veprimtarin tjetėr, Kadri Zeka, i cili kishte pėrjetuar tė njėjtin fat, arratisjen nė Zvicėr, nė vend tė burgosjes.

Kadri Zeka, gazetar dhe veprimtar ilegal i viteve tė 70-ta ishte njė profil tjetėr i shquar pėr pėrkushtimin ndaj organizimit politik, pėr natyrėn integruese dhe krijimit e klimės pėr bashkimin e grupeve, si kusht i ngritjes cilėsore tė lėvizjes politike pėr ēlirimin e Kosovės.

Po ashtu, veprimtari tjetėr, Bardhosh Gėrvalla kishte treguar aftėsitė tė veēanta nė komunikim me publikun dhe krijimin e raporteve me qarqe diplomatike

Jusuf Gėrvalla, Kadri Zeka dhe Bardhosh Gėrvalla janė trinom qė shėnjon idenė e bashkimit politik tė forcave tė organizuara pas demonstratave tė vitit 1981.

Pikėrisht kjo filozofi dhe ky model veprimi bėri qė ata tė bėhen pengesė serioze e segmenteve antishqiptare nė Perėndim e kudo tjetėr.

Ideja e krijimi tė njė fronti tė pėrbashkėt tė forcave politike si nė Kosovė ashtu edhe nė Perėndim, u konsiderua rrezikim serioz pėr qarqet politike dhe shėrbimet sekrete jugosllave, gjė qė rezultoi me organizimin dhe kryerjen e atentatit mbi kėta tre veprimtarė.

Ndonėse ende nuk ėshtė ndriēuar krimi politik, rėnia e vėllezėrve Gėrvalla dhe e Kadri Zekės pati jehonė tė madhe.

Emri i tyre, vepra dhe rėnia e tyre, pėr lėvizjen kombėtare, pėr tė rinj e tė reja, pėr njė brez tė tėrė u bė frymėzim, udhėrrėfyes dhe vendosmėri, pėr ta forcuar lėvizjen ilegale.

Kjo lėvizje nuk njohu asnjėherė shkėputje dhe ndėrprerje, pavarėsisht nga pengesat, rėniet e pėrkohshme, goditjet dhe vėshtirėsitė nė realizimin e qėllimit pėr ēlirimin e Kosovės.

Lėvizja Popullore e Kosovės, duke kaluar nėpėr faza pjekurie e sprova tė vazhdueshme, angazhimin e saj nuk e ndali asnjė moment.

Nga kjo lėvizje u krijuan edhe formacionet ushtarake, respektivisht Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, projekti mė i rėndėsishėm, mė serioz dhe mė i suksesshėm politiko – ushtarak i lėvizjes sonė kombėtare.

Jusuf Gėrvalla, Kadri Zeka dhe Bardhosh Gėrvalla janė pjesė e historisė moderne tė kombit shqiptar. Ata meritorjnė nderimet mė tė larta shtetėrore dhe kombėtare.

Zonja dhe zotėrinj,

Mė lejoni qė t’ju njoftoj me vendimin e Qeverisė sė Kosovės, qė, shtatoret e Jusuf Gėrvallės, Kadri Zekės dhe Bardhosh Gėrvallės do tė figurojnė para ndėrtesės sė Qeverisė sė Kosovės, nė objektin e Rilindjes nė njė kohė ku ata kanė dhėnė kuptimin e jetės sė tyre intelektuale.

Kėto tri figura do tė vendosen me 28 nėntor, nė 100 vjetorin e pavarėsisė sė Shqipėrisė.

Lavdi jetės dhe veprės sė tyre!
  Pėrgjigju pėrmes citimit
Sponsor
i vjetėr 18-01-2012, 17:21   #2
Kulla
Guest
 
Postime: n/a
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, dhe Kadri Zeka

NĖ PRISHTINĖ NGRITET SHTATORE PĖR JUSUFIN, BARDHOSHIN E KADRIUN

Nėn patronazhin e Kryeministrit Hashim Thaēi u mbajt Akademi pėrkujtimore, me rastin e 30 vjetorit tė rėnies sė Jusuf e Bardhosh Gėrvallės dhe Kadri Zekės. Qeveria e Kosovės ka marrė vendim qė mė 28 nėntor, nė 100 vjetorin e pavarėsisė sė Shqipėrisė, tė ngritet shtatore pėr Jusufin, Bardhoshin e Kadriun, para ndėrtesės sė qeverisė te ish-Rilindja....
Postuar: 03:13:01 / 18.01.2012
Nė Akademinė pėrkujtimore me rastin e 30-vjetorit tė rėnies sė atdhetarėve Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka, Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi, bėri tė ditur se Qeveria e Kosovės ka marrė vendim pėr ngritjen e shtatoreve tė kėtyre veprimtarėve, para ndėrtesės sė Qeverisė, objekti ish-Rilindja.

Kuēi tha se veprimtaria e tyre pėr lėvizje kombėtare ėshtė bėrė frymėzim pėr tė vazhduar luftėn pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės.

Bashkėveprimtari i Jusuf e Bardhosh Gėrvallės dhe Kadri Zekės, Hydajet Hyseni, tha se 30 vjetori i rėnies sė tyre e gjen Kosovėn shumė mė lart dhe shumė afėr tė realizimit tė idealeve tė tyre.

Vajza e Jusuf Gėrvallės, Donika, njoftoi nė kėtė Akademi pėrkujtimore, se nė Gjermani ka filluar njė iniciativė, qė kėrkon nga Qeveria gjermane kthimin e dekoratave tė dhėna Josip Broz Titos nė kohėn kur ai ishte kryetar i Jugosllavisė.

Nė Akademinė pėrkujtimore, u tha se 30 vjet mė parė, mė 17 janar tė vitit 1982, lėvizja politike kombėtare mori njė goditje tė rėndė.

Jusuf Gervalla, Kadri Zeka e Bardhosh Gėrvalla, ishin nė krye tė njė projekti tė rėndėsishėm, qė kishte pėr qėllim avancimin e interesave kombėtare.

Amaneti dhe vepra e tyre vazhdoi rrugėn drejt lirisė dhe pavarėsisė sė vendit.

(Albana Karaj)
  Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2012, 21:25   #3
Kulla
Guest
 
Postime: n/a
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, dhe Kadri Zeka

  Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-03-2012, 12:32   #4
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,891
Thanks: 13
Thanked 305 Times in 292 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, dhe Kadri Zeka



Hysen Gega: “Kam refuzuar ta vras Jusuf Gėrvallėn”



Hysen Gega: “Kam refuzuar ta vras Jusuf Gėrvallėn”
Publikuar: E mėrkure 28 Mars 2012, 14:35 0 Komente 6 Rekomandime
Intervistoi: Reshat SAHITAJ
Vrasjet politike qė Serbia i ka bėrė mbi shqiptarėt shumica mbetėn enigmatike. Nė diasporė, ndėr tė parėt qė pikėn e fundit tė gjakut ia dhuroi ēlirimit tė Kosovės nė Bruksel ishte Vehbi Ibrahimi, i cili vritet mė 10 tetor 1981, vrasja e tė cilit ende sot mbetet enigmatike. Tre muaj mė vonė, mė 17 janar 1982, u vranė: Jusufi,Kadriu dhe Bardhoshi, po ashtu edhe ky krim politik ende mbetet enigmatik. Vrasja e tretė dhe e fundit u krye pėrsėri nė Bruksel mė 25 shkurt 1990, ku vritet Enver Hadri, por kėsaj radhe policia antiterroriste belge i zbuloi tre vrasėsit serbė.
Javėt e fundit, vrasja e Jusuf Gėrvallės u riaktualizua si nė debate televizive po ashtu edhe nė medie elektronike dhe tė shkruara. Deri mė tani kemi lexuar disa versione tė dėshmitarėve tė gjallė : a) tė Ibrahim Kelmendit sipas tė cilit dyshohet sė gisht nė kėtė vrasje mizore ka Riza Salihu; b) tė Riza Salihut, i cili deklaroi kėto ditė nė “Kosova Sot” se Jusuf Gėrvalla ishte spiun i UDB-sė dhe sė tre dėshmorėt janė ekzekutuar nga policia sekrete gjermane; c) tė Hysen Gėrvallės (vėllai i dy dėshmorėve Jusufit dhe Bardhoshit), i cili dyshon se gisht nė kėtė vrasje makabėr tė tre dėshmorėve tanė qė ranė mė 17 janar 1982 janė dy nga Prizreni, dy nga Gjilani, dy nga secili qytet i Kosovės.
Vrasja e Jusufit, Kadriut dhe Bardhoshit ėshtė temė qė lexuesit kanė dėshirė tė mėsojnė realitetin objektiv e jo spekulime nė adresė tė njėrit apo tjetrit. Njė pjesė e personaliteteve kosovare mendojnė se riaktualizimi i kėsaj vrasje po bėhet me qėllim tė zhvendosjes sė vėmendjes nga veriu i Mitrovicės dhe zhvillimit tė negociatave mė Serbinė. Mendimet e tilla janė tė gabuara, sepse zbardhja e vrasjes sė Jusufit nuk e dėmton procesin e negociatave me Serbinė dhe nuk e zbeh vėmendjen pėr veriun e Mitrovicės. Mendoj se personazhet e kohės tė cilėt sot janė gjallė duhet tė shprehin mendimet e tyre tani se dikur u zbehet memoria. Mė i pėrfoluri nė kėto debate ėshtė Hysen Gega, pėr tė cilin thuhet se Riza Salihu ia kishte dhėnė revolen dhe e kishte urdhėruar tė vriste Jusuf Gėrvallėn. Qė lexuesit tė informohen mė saktėsisht rreth ngjarjeve se si ato janė zhvilluar asokohe, Hysen Gega pranoi tė japė intervistė ekskluzive pėr gazetėn “Kosova Sot” pėr t’i shpalosur kujtimet e tij.
Kush ėshtė Hysen Gega?
Hysen Gega qė nė moshėn e re aktivizohet pėr aktivitete kombėtare. Pėr veprimtari kombėtare dėnohet mė 12 vjet burg tė rėndė, tė cilin e mban nė burgun famėkeq CZ nė Beograd. Pas vuajtjes sė dėnimit, nė vitin 1993 pėrsėri do tė arrestohet dhe burgoset me tre vjet e gjysmė burg tė rėndė. Pas lirimit nga burgu mė 1997, do tė angazhohet nė radhėt e UĒK-sė deri nė ēlirimin e Kosovės. Nė Kosovėn e ēliruar Hysen Gega do tė tėrhiqet pėr t’u marrė me bletari. Edhe pse personazh kyē i shumė aktiviteteve kombėtare qė nga viti 1972, i burgosur politik, organizator i aktiviteteve tė ndryshme kombėtare, zhgėnjimin e zbut, i izoluar me bletėt e tij nė bjeshkėt e Sharrit.

Njohja me Ibrahim Kelmendin dhe Riza Salihun

“Kosova SOT”: Zotėri Gega, kur keni emigruar nė Gjermani dhe si e keni filluar atje veprimtarinė tuaj patriotike? Kur dhe si jeni njohur me Riza Salihun?

H.GEGA: Nė Gjermani pėr herė tė parė kam emigruar nė verėn e vitit 1972, nė Shtutgart, ku pasi punova disa muaj nė ndėrtimtari u punėsova nė fabrikėn “Standard Elektrik Lorenz” (Fabrikė e televizorėve).
Atėbotė, si shumė mėrgimtarė tė tjerė, mė tėrhoqėn librat, gazetat e revistat qė vinin nga Shqipėria, tė cilat nė Kosovė i kishim tė ndaluara. Prej tyre na u hap njė horizont i ri. Kuptova se Shqipėria po bėnte hapa drejt zhvillimit dhe se nuk e kishte lėnė anash as ēėshtjen e trojeve tė robėruara nė Jugosllavi. Nė kėto rrethana rashė nė kontakt me aktivistė tė tjerė tė ēėshtjes kombėtare.
Zotėrinjtė Riza Salihu dhe Maksut Saramati ishin tė parėt qė mė bėnė ofertėn e bashkėpunimit pasi kishin njohur pikėpamjet e mia. Ata nė kėtė kohė vepronin nė organizatėn e tyre GKZK (Grupi Komunist “Zėri i Kosovės”). Propozimi i tyre ishte qė tė bėhesha anėtar i grupit dhe tė bashkėpunoja me ta. Kjo ka ndodhur, nėse nuk gaboj, nga mesi i vitit 1977.

“Kosova SOT”: Po me Ibrahim Kelmendin kur dhe si jeni njohur?

H.GEGA: Afėr njė vit mė vonė, te Ramush Kastrati, dhėndri i tij, nė Plochingen, afėr Shtutgardit, ku vetė Ibrahimi kohė pas kohe, nė pushimet verore, bėnte punė fizike nė njė punishte tė gurit tė mermerit, pėr tė siguruar jetesėn. Njohja ishte rezultat i faktit se unė me dhėndrin e tij, Ramushin, njiheshim qysh herėt, ndėrsa kontakti me Ibrahimin ishte i rastit. Fillimisht me tė, ndonėse pajtoheshim nė shumė gjėra pėr zhvillimet politike rreth Kosovės, nuk kishim ndonjė marrėveshje bashkėpunimi. Mė vonė bėra pėrpjekje ndėrmjetėsuese qė tė bashkojmė GKZK dhe Frontin e Kuq Popullor, por pa sukses sepse Ibrahimi ishte informuar nga disa studentė kroatė pėr disa veprimtari skandaloze tė Riza Salihut, pėr ē’gjė konsullata e Jugosllavisė nė Shtutgart po e afirmonte pėr patriot jugosllav. Gjatė vitit 1979 kemi bėrė shumė udhėtime me Ibrahimin dhe Maksut Saramatin, pėr tė shpėrndarė materialet propagandistike tė organizatave tona. Pas ardhjes nė Gjermani tė Jusuf Gėrvallės, tė cilin ne e thėrrisnim atėherė ‘Baca Jusuf’, ėshtė rritur veprimtaria dhe bashkėpunimi ynė mė i ngushtė.

“Kosova SOT”: Kush, ku dhe kur e ka themeluar Grupin Komunist "Zėri i Kosovės"? Sa anėtarė numėronte ai grup dhe kush ishte udhėheqės?

H.GEGA: Me sa di unė kėtė grup e ka themeluar Riza Salihu. Kush tjetėr ka marrė pjesė nė themelim dhe kur e ku ėshtė mbajtur tubimi themelues nuk e di. Fillimisht, me sa di unė, ky grup kishte rreth 30-40 anėtarė.

“Kosova SOT”: Ju kujtohet veprimtaria e grupit nė Kosovė dhe nė emigracion?

H.GEGA: Unė mund tė flas vetėm pėr angazhimin tim. Ē’ėshtė e vėrteta, disa nga aktivitetet e mia nė Kosovė janė bėrė nė emėr tė kėtij grupi (shpėrndarje traktesh, shkrim parullash, si dhe ai episodi qė ma ka nėnvizuar Marko Lopushina nė librin e tij “OVK protiv Jugoslavije” (UĒK kundėr Jugosllavisė), d.m.th. djegien e emrit tė Titos tė bėrė prej lulesh nė parkun e Spitalit tė Prizrenit, si dhe thyerjen e dritave tė neonit nė Kala tė Prizrenit, tė cilat kur ndizeshin natėn formonin emrin e Titos.

“Kosova SOT”: Zotėri Gega, a mund tė na pėrshkruani takimin e parė tė Ibrahim Kelmendit me Riza Salihun?
H.GEGA: Nuk mė kujtohet me saktėsi se kur ka ndodhur kjo gjė, diku nga muaji shtator i vitit 1978. Nuk mė kujtohet gjithashtu se ē’ėshtė folur e ē’nuk ėshtė folur, por di se biseduan pėr tė mos u marrė vesh, sepse gjatė bisedės se tyre pati ca si grindje. Ato nuk kanė qenė me rėndėsi tė veēantė, sa pėr t’i mbajtur mend edhe unė. Po ju interesuan detajet e atij takimi, mund t’i gjeni nė romanin e Ibrahimit, tė titulluar “Atentatet”. Takimi i parė mes tyre ka ndodhur nė njė restorant nė Shtutgard, kurse i dyti nė banesėn e Riza Salihut, gjithashtu nė Shtutgard. Nė takimin e dytė ka qenė i pranishėm edhe bashkėveprimtari ynė i atėhershėm, Maksut Saramati, nga Dobrushta e Prizrenit.

Propaganda nė emigracion
“Kosova SOT”: Kur dhe kush ju informoi pėr arratisjen e Jusuf Gėrvallės dhe kur e keni takuar pėr herė tė parė?

H.GEGA: Ju doni tė thoni pėr hyrjen e tij nė Gjermani. Kjo gjė mė kujtohet fare mirė. Kjo ka ndodhur nga fundi i vitit 1979. Informacionin e parė e kam marr nga Riza Salihu, dhe po atė ditė kur mė njoftoi, i bėmė njė vizitė Jusufit. Takimi ndodhi nė njė kafene nė Eslingen, afėr banesės sime. Mė la pėrshtypje kultura dhe niveli i tij intelektual, ndėrkaq, pėr vėllanė e tij, Bardhoshin, e kisha njohur mė herėt, disa herė e kisha takuar, i kisha dhėnė literaturė tė botuar nė Tiranė. Atėkohė Bardhoshi shėrbente si pėrkthyes, me sa duket i vetmi pėrkthyes nė Baden Vürtenberg, dhe njėkohėsisht si punėtor social, i punėsuar nė Arbeiter Vohlfahrt. Do t’ju tregoj njė pėrvojė me tė, jo vetėm timen. Atėkohė, ne si punonjės, pėr tė pėrfituar njė farė lirimi tatimor, duhej tė plotėsonim njė formular dyfaqėsh, pėr plotėsimin e tė cilin pėrkthyesit na kėrkonin nga 20 deri 30 marka. Kėrkesat ishin aq tė shumta sa besoj se shumė veta qė merreshin me atė punė kanė mbledhur para tė majme. Ndėrkaq, Bardhoshi pėr njė punė tė tillė nuk i ka marrė kujt ndonjėherė asnjė markė. Nė anėn tjetėr, pikėrisht nė kėtė kohė kushtet e tij jetėsore ishin mjaft modeste, nė njė banesė nga mė tė lirat.

“Kosova SOT”: Me daljen e Jusuf Gėrvallės nė Gjermani, Riza Salihu nė paraqitjet e tij tė tanishme publike e pranon se ka propaganduar ndėr shqiptarėt e atjeshėm se Jusuf Gėrvalla ishte spiun i UDB-sė, madje tė njėjtin mendim e ka edhe tani. Ju si e arsyetoni kėtė mendim tė Riza Salihut?

H.GEGA: Kjo ėshtė e vėrtetė, Riza Salihu thoshte dhe propagandonte se Jusufi ėshtė agjent i UDB-sė. Pohimet e tij mė shtynė qė unė tė bėja pyetje nė ambasadėn shqiptare nė Vjenė se mos kishin ndonjė fakt pėr Jusufin. Aty atėherė ishte njėri qė mė duket se quhej Simon Qirici, sekretar i parė, ndėrsa vetė ambasadori ishte farefis me Avni Rrustemin. Prej tyre mora garancinė se Jusufi ėshtė i pastėr dhe se mund tė bashkėpunonim lirisht e pa asnjė rezervė me tė. Ata madje edhe na rekomandonin bashkėpunimin. Ėshtė me rėndėsi ta theksoj edhe njė fakt, sepse sot po thuhet gjithēka. Asnjėherė nga kjo ambasadė nuk na ėshtė folur pėr dogma ideologjike, por vetėm pėr histori e literaturė kombėtare, pėr heronj e ngjarje tė lavdishme nga rezistenca e popullit tonė. Ata vetė na thoshin qė tė mos merreshim as me Marksin, as me Leninin dhe as me Stalinin, po me historinė e kombit tonė, me Azem Bejtėn, Mic Sokolin, Isė Boletinin e Hasan Prishtinėn, me arsyetimin se ēėshtja kombėtare ėshtė para ēėshtjes klasore. Me t’u kthyer nga Vjena takova Riza Salihun dhe i thashė qė tė mos merrej me thashetheme, me akuza tė rreme e me shpifje ndaj bacės Jusuf. I propozova qė tė shkonim sė bashku nė ambasadėn shqiptare e tė dėgjonte vetė se ē’thuhej aty pėr Jusuf Gėrvallėn. Ai parimisht pranoi, ndėrsa kur i shkova tė nesėrmen nė banesė pėr ta realizuar kėtė gjė, mbeta i tronditur kur nė korridorin e tij dėgjova se si flitej serbo-kroatisht. Vetėm shumė kohė mė vonė mora vesh se ai kishte qenė i martuar me njė femėr nga Kroacia dhe kishin njė fėmijė me tė. Nuk kam ndonjė paragjykim rreth kėsaj lidhjeje tė tij pėrveē faktit se na e kishte mbajtur plotėsisht tė fshehur. Nė kėtė rast ai nuk pranoi qė tė shkonim bashkė nė Vjenė, me arsyetimin se po i dhembte syri, me gjithė ngulmimin tim se unė do tė vozisja dhe ai vetėm do tė rrinte i qetė. Megjithatė, edhe pas kėtij episodi ai vazhdonte shpifjet e tij kundėr Jusuf Gėrvallės, duke shkuar aq larg sa nė njė rast mė tha: “I vjen keq se s’ka kush e bėn sepse ai madje e meriton edhe plumbin”, duke nxjerrė me kėtė rast edhe revolen e duke mė thėnė: “Ja merre kėtė dhe vrite, sepse ai e meriton plumbin”, propozim tė cilin ia refuzova me fjalėt: “Mė mirė mbaje pėr vete, sepse mund tė tė duhet ndonjė ditė pėr tė vrarė veten”. Pėr kėtė pėrcaktim tė Rizait pastaj informova Ibrahimin, Jusufin dhe Bardhin.

“Kosova SOT”: A mendoni se me ardhjen e Jusuf Gėrvallės nė Gjermani Riza Salihut po i rrezikohej karriera politike, apo Riza Salihu kishte ndonjė qėllim tjetėr qė propagandonte kundėr Jusuf Gėrvallės?

H.GEGA: Kėtu nuk mund t’ju ndihmoj shumė. As sot nuk e kam tė qartė se cilat ishin motivet e tij. Pėr ndonjė karrierė politike nė veprimtarinė ilegale natyrisht qė s’mund tė flitet. Motivet e tij mund tė kenė qenė tė natyrės psikike, tė xhelozisė, tė bajraktarizmit, ndoshta edhe detyrime nga shėrbimet jugosllave. /vijon/
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-03-2012, 12:36   #5
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,891
Thanks: 13
Thanked 305 Times in 292 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, dhe Kadri Zeka

Jusufin, Bardhoshin dhe Kadriun i vrau UDB-ja
Publikuar: E enjte 29 Mars 2012, 11:01
Intervistoi: Reshat Sahitaj
“Kosova SOT”: Riza Salihu pėr gazetėn "Kosova Sot" deklaron se Jusuf Gėrvalla ėshtė paraqitur rrejshėm, thotė se Jusuf Gėrvalla ka gėnjyer, duke thėnė se i takon herė njė organizate e herė njė tjetre. A ėshtė e vėrtetė, apo mendoni ju se Riza Salihu qėllimisht shpif kundėr Jusuf Gėrvallės?
H. GEGA: Njė mundėsi ėshtė se Riza Salihu po shpif, sepse unė nuk kam dėgjuar kurrė gjėra tė tilla nga Jusuf Gėrvalla, ndonėse pėr njė kohė tė gjatė kemi qenė tė pandashėm. Ndėrkaq, edhe po tė ketė pasur ndonjė ngatėrresė gjatė prezantimit, gjė qė mund tė shpjegohet, me faktin se J. Gėrvalla mė parė ishte njeri i artit dhe kulturės sesa i organizimeve konspirative me disiplinė tė hekurt, kjo nuk mund tė shėrbejė si argument qė ta akuzosh pėr agjent tė shėrbimeve tė huaja. Pastaj dihet se agjentėt e vėrtetė nuk ngatėrrohen. Ndėrkaq, po tė ishte e vėrtetė kjo gjė, kjo do tė zbulohej nga korrespondenca e Jusufit, tė cilėn ia kontrollonte z. Salihu, ndėrsa akuzėn e tij z. Salihu nuk e ilustron me asnjėrėn nga letrat e spiunuara tė Jusufit. Mė duhet tė shtoj se Riza Salihu lexonte harbutėrisht e patologjikisht edhe korrespondencėn time bashkė me atė tė shumė shokėve tė tjerė, si tė M. Saramatit, I. Kelmendit etj. Dhe, e keqja ėshtė se ai nuk i lexonte ato fshehtas pėr t’ua kthyer sėrish nė fshehtėsi pronarėve, qė sė paku tė mos ua pengonte korrespondencėn me familjarėt, por letrat e vjedhura i mbante pėr vete. P.sh., gjersa unė fajėsoja familjarėt e mi, pėrse nuk po mė shkruanin, ata mė thoshin se kjo s’ishte e vėrtetė, se po mė shkruanin mjaft shpesh. Ndėrkaq unė nuk e dija se letrat qė mė dėrgonin njerėzit e familjes nga Kosova pėrfundonin nė duart e njė tė sėmuri paranojak apo vėzhguesi tė UDB-sė.
Ballafaqimi nė shtėpinė e Hysen Gegės
“Kosova SOT”: Nė muajin prill 1980, sipas Ibrahimit dhe Rizait, ka ndodhur njė ballafaqim nė mes tė Jusuf Gėrvallės dhe Riza Salihut, nė banesėn tuaj. Kush ishte i pranishėm dhe si rrodhi ballafaqimi?
H. GEGA: Po, kjo ėshtė e vėrtetė. Kjo ka ndodhur me iniciativėn time dhe ėshtė realizuar nė banesėn time. Kam dashur tė ballafaqoj Jusufin me Rizain pėr tė sqaruar akuzat qė po i lėshonte Riza Salihu kundėr tij. Aty ishin tė pranishėm, pėrveē ne tė treve, edhe M. Saramati, R. Jupolli, I. Kelmendi, B. Gėrvalla, baca Qemal Bajrami nga Dibra, si dhe njė mik nga Presheva. Aty iu drejtova Rizait se tani duhej t’i shpaloste faktet rreth akuzave tė tij pėr Jusuf Gėrvallėn dhe le t’ia thoshte ato akuza Jusufit troē e ndėr sy dhe jo prapa shpine. Rizai u trondit pa masė dhe na akuzoi pėr komplot e shantazhim. Mė shkoi mendja ta ndėshkonim pėr sjelljet e tij, mirėpo ishte Jusuf Gėrvalla qė nuk na lejoi ta bėnim njė gjė tė tillė. Prej kėtij rasti mė nuk e kam takuar Riza Salihun, dhe ishin edhe shumė tė tjerė qė i shkėputėn kontaktet me tė.
“Kosova SOT”: Nė deklaratėn pėr gazetėn "Kosova Sot", Riza Salihu shpreh besim tė plotė nė Ramadan Selimin, i cili aso kohe punonte nė konsullatėn jugosilave, kurse dyshonte se Jusuf Gėrvalla ishte spiun? Ēka mendoni ju, a mos vallė Ramadan Selimi e kėshillonte Riza Salihun se kush ishte spiun e kush patriot?
H. GEGA: Pėr z. Selimi nuk kam dėgjuar ndonjėherė. Mirėpo, unė dyshoj se ėshtė dikush tjetėr qė i jepte kėshilla, informacione tė rrejshme, ndoshta edhe urdhra R. Salihut, po meqė nuk e kam tė vėrtetuar, nuk po ia pėrmend emrin.
“Kosova SOT”: Riza Salihu deklaron se i ka kontrolluar kutitė postale te Jusufit dhe Ibrahim Kelmendit, sepse ka dyshuar se kėta dy janė spiunė tė UDB-sė. Sipas jush, pse i ka kontrolluar ai letrat e Jusufit dhe Ibrahimit?
H. GEGA: Siē e theksova mė lart, kontrollimi i letrave tė tė tjerėve kishte tė bėnte me sėmundjen e Riza Salihut, nė mos qoftė ndonjė arsye mė e thellė, pėr tė cilėn tanimė mungojnė argumentet. Sepse nuk e kuptoj se ē’i duhej Riza Salihut tė futej nė jetėn private tė tė tjerėve, si njė voajazher.
"Kosova SOT”: Riza Salihu deklaron: "Qėllimi i Jusuf Gėrvallės dhe Ibrahim Kelmendit pėr ta manipuluar Hysen Gegen..." , a ėshtė e vėrtetė se ju ishit i manipuluar nga Jusuf Gėrvalla dhe Ibrahim Kelmendi?
H. GEGA: Nuk ėshtė plotėsisht e qartė se ē’nėnkuptohet me fjalėn manipulim. Njeriu manipulohet kur vihet nė shėrbim tė interesave egoiste tė dikujt, pa qenė i vetėdijshėm, ndėrsa kur zgjedh me vetėdije njėrin opsion kundrejt tjetrit quhet pėrcaktim i vullnetshėm dhe jo manipulim.
Mohon manipulimin
“As sot dhe as atėherė nuk e konsideroj veten si njė person tė manipulueshėm prej kujtdoqoftė. Po tė isha i tillė, shansin mė tė mirė pėr manipulimin tim e ka pasur vetė Rizai. Tek e fundit, a nuk e akuzuan edhe Fan Nolin se ishte manipuluar prej Luigj Gurakuqit? Dhe a nuk qe pėrgjigjur ai se e kishte pasur pėr nder tė manipulohej prej tij?”

Vrasja ndodhi pas vizitės sė ministrit jugosllav
“Kosova SOT”: Riza Salihu me kėmbėngulje thotė se vėllezėrit Gėrvalla dhe Kadri Zekėn e ka vrarė policia sekrete gjermane, a mendoni se kjo ėshtė e vėrtetė?
H. GEGA: Ėshtė njė pyetje spekulative qė kėrkon pėrgjigje spekulative, pėr tė cilėn nuk dua tė zgjerohem shumė, ndonėse kam dyshimet e mia. Unė nuk besoj se policia gjermane do tė kryente punė tė ndyta pėr tė tjerėt, aq mė pak pėr jugosllavėt, d.m.th. punė qė i takonin ekskluzivisht UDB-sė jugosllave. Nė kohėn kur isha nė burg, nė CZ tė Beogradit, njė ditė pas atentatit nė Shtutgart, njė gardian mė hapi sportelin e qelisė dhe mė tha duke mė treguar njė gazetė me foton nga atentati: “Ja ē’u kemi bėrė shokėve tu!” Pastaj mė kujtohet, siē lexoja gazetat, se pak kohė mė herėt, rreth 1 deri 2 javė, nė njė vizitė nė Gjermani, kishte qenė Stane Dolanci, ministri jugosllav pėr punė tė brendshme. Nėnkuptohet se ai duhet t’u jetė lutur gjermanėve qė t’i jepnin shėrbimit tė fshehtė jugosllav hapėsirė tė lirė veprimi nė territorin gjerman. Mendoj se ėshtė nė pėrgjegjėsinė e qeverisė sonė tė sotme qė tė kėrkojė sqarime zyrtare nga Shteti gjerman pėr rastin e vrasjeve tė heronjve tanė nė Gjermani, mė 17 janar 1982, por edhe tė bėhen hetime nga institucionet tona pėr tė zbuluar dorasit.
“Kosova SOT”: Sipas mendimit tuaj, a mund tė na thoni pse Riza Salihu e shfajėson Serbinė, duke deklaruar se Jusuf Gėrvallėn e ka vrarė policia gjermane?
H. GEGA: Do tė parafrazoja me pakėz ndryshim Profetin Isa, gjegjėsisht Jezusin: O Zot, fale se nuk e di se ē’bėn e ē’thotė!
“Kosova SOT”: Gjatė tėrė aktiviteteve kombėtare, me dekada tė tėra, e deri nė ēlirimin e Kosovės a keni njohuri se policia gjermane kishte vrarė ndonjė aktivist tė Lėvizjes?
H. GEGA: Po e pėrsėris, mendoj se gjermanėt vetėm sa u kanė dhėnė hapėsirė tė lirė veprimi agjentėve tė shėrbimit jugosllav. Nuk mendoj se kanė qenė tė pėrfshirė direkt.
Dėnimi me burg dhe aktiviteti mė pas
“Kosova SOT”: Sipas Riza Salihut, na rezulton se policia gjermane e ka vrarė Jusuf Gėrvallėn pėr shkak se ai i pėrkiste grupit majtist, atėherė a mund tė na thoni pse Riza Salihun nuk e vrau policia sekrete gjermane, pasi edhe ai ishte majtist ekstremist, gjegjėsisht komunist enverist, siē rezulton ngaemėrtimi dhe nga materialet propagandistike tė Grupit Komunist?
H. GEGA: Pyetja qė shtroni ju e ka edhe pėrgjigjen brenda, pra edhe unė pyes pėrse?
“Kosova SOT”: Riza Salihu thotė se Ibrahim Kelmendi ju ka dėrguar nė Kosovė, bashkė me Sadik Blakajn, pėr t’ju burgosur juve. Ju u arrestuat natėn e Vitit tė Ri 1981 nė shtėpinė Tuaj nė Sallagrazhdė dhe u dėnuat me 12 vjet burg. Cila ėshtė e vėrteta e shkuarjes suaj nė Kosovė?
H. GEGA: E kundėrta ėshtė e vėrtetė, d.m.th. se I. Kelmendi ka qenė kėmbėngulės qė unė tė mos e bėja kėtė rrugė. Ai kishte dyshime serioze nė bashkudhėtarin tim, z. S. Blakaj. Dyshimet e tij mė vonė i vėrtetoi koha. Ndėrkaq, Jusufit as qė kam guxuar t’ia pėrmend kėtė fakt, sepse nuk do tė mund ta kundėrshtoja kundėrshtimin e tij pėr shkuarjen time nė Kosovė.
“Kosova SOT”: Pas vuajtjes sė burgut, me ēfarė jeni marrė?
H. GEGA: Pas vuajtjes sė dėnimit tė parė me burg, kam bėrė punė tė zakonshme fizike sa pėr tė mbajtur familjen. Merresha me hapjen e puseve pėr ujė nė rajonin e Therandės. Njėkohėsisht nuk e kam ndėrprerė aktivitetin ilegal nė radhėt e LPK-sė. Kjo ka zgjatur deri nė vitin 1993. Pastaj sėrish u burgosa dhe mora njė dėnim prej 3,5 vjetėsh burg. Nga burgu dola mė 1997. Atėherė kam intensifikuar aktivitetin tim nė pėrgatitje tė popullit pėr luftėn e armatosur. Njė vit mė vonė iu bashkova radhėve tė UĒK-sė.
Meqė kohėt e fundit po flitet shumė pėr abuzimin me fondet e luftės, shfrytėzoj rastin t’i rrėfej nja dy ngjarje:
Kirurgu Agim Hazrolli ishte njėri nga doktorėt qė u ka shpėtuar jetėn shumė prej ushtarėve tė UĒK-sė. Ai pikėllohej pa masė kur nuk ia delte dot nė kushtet e mjerueshme qė kishim pėr t’u ndihmuar tė plagosurve. Njė ditė e takova afėr Shtabit rajonal, nė fshatin Breshanc, tė tronditur dhe gati sa s’po qante. E pyeta se ē’kishte. Mė tregoi se po i vdisnin ushtarėt nė dorė vetėm pėr mungesėn e njė aparati fushor pėr incizim radiologjik, d.m.th. pėr zbulimin e predhave dhe ciflave tė granatave brenda trupit tė ushtarėve, gjė qė do tė shpejtonte ndėrhyrjen e saktė kirurgjikale. E pyeta se sa kushtonte ai aparat. Mė tha diku rreth 20 mijė marka. Nuk dita ēka t’i them. Tani po flitet pėr miliona euro tė abuzuara nga ata qė kishin pėr obligim tė na ndihmonin, sepse nuk kėrkonim gjė tjetėr prej tyre.
Rasti i dytė mė ka ndodhur nė Nishor tė Therandės. Dy vėzhgues tė huaj ishin ngjitur te ne pėr tė na tėrhequr vėrejtjen se nuk po respektonim armėpushim e shpallur. Gjersa po qėndronin tek ne, u ofrova njė pije qė e kisha pėrgatitur vetė nė shtėpi, njė raki rrushi tė pėrzier me mjaltė, e cila edhe i befasoi (sepse kishin menduar se ishim myslimanė fanatikė e muxhahedinė) edhe u pėlqeu shumė. Njėri prej tyre, njė amerikan, kur na pa se ēfarė kishim mbathur unė dhe bashkėluftėtari tjetėr, U. Bytyēi, ca ēizme tė mjera prej plastmasi, qė tė ngrinin kėmbėt, i erdhi keq e na i ofroi njė palė ēizme tė tij ushtarake qė i kishte nė makinė. Po i thosha Ukės me shaka “Ishalla janė numėr 44-45, se pėrndryshe nuk e fut dot kėmbėn nė to”, ndėrsa Uka tha “Ishalla janė numėr 42-43”, se aq e kishte kėmbėn. Pas 10 minutash erdhi vėzhguesi me ēizmet nė dorė, ishin ēizme tė forta e tė ruajtura, tamam pėr terrenet e luftės, por, pėr fat tė keq, nuk i bėnė asnjėrit prej nesh, ishin numėr shumė i madh. Nė fakt, vetė vėzhguesi ishte njė gjatosh rreth 2 metra, ndėrsa ne harruam se edhe kėmbėt duhej t’i kishte tė mėdha.
Kėto i tregova pėr t’ua kujtuar abuzuesve tė mundshėm e profiterėve tė luftės se sa pak gjėra na janė dashur pėr tė bėrė luftė tė suksesshme.
Bletar
Tani vazhdoj tė merrem me bletari. Nuk kėrkoj asnjė shpėrblim apo zhdėmtim nga autoritetet tona. Nuk ia kam nisurur luftės sime jetėsore me idenė se njė ditė do tė marr ndonjė shpėrblim. Shpėrblimi im mė i mirė ėshtė Kosova e lirė, pa ēizmen e ushtarit dhe policit serb. Nga autoritetet kėrkoj vetėm qė tė ruajnė pavarėsinė e vendit e t’u mundėsojnė jetė dinjitoze qytetarėve tė Kosovės.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2014, 01:04   #6
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,891
Thanks: 13
Thanked 305 Times in 292 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, dhe Kadri Zeka

Gazeta “Rilindja”: Jusuf, Bardhosh Gėrvalla e Kadri Zeka, njerėz tė kontrabandės!
17.01.2014 | 22:18
Njė ditė pas vrasjes sė vėllezėrve Gėrvalla e Kadri Zekės, gazeta "Rilindja", e vetmja e pėrditshme e Kosovės nė kohėn e Jugosllavisė, kishte publikuar shkrimin pėr vrasjen e tyre mė titull "U vranė tre emigrantė" .

Shkrimi ishte i bazuar nė Agjencinė Jugosllave tė lajmeve "Tanjug" dhe propgandėn jugosllave tė asaj kohe. Aty thuhet se supozohet se bėhet fjalė pėr qėrim tipik hesapesh ndėrmjet emigrantėve tė nėntokės sė RFGJ'sė, tė cilės i kanė takuar edhe viktimat e kėsaj pėrleshjeje./standardi.info


Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2014, 11:48   #7
Brari
V.I.P
 
Avatari i Brari
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Postime: 3,584
Thanks: 27
Thanked 66 Times in 50 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 20
Brari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, dhe Kadri Zeka

sipas ibrahim kelmendit ata i ka vra nji shqiptar.
nuk e di pse kelmendi i lpk-se e mbajti sekret 30 vjet kte informat.
kurse familja gervalla dyshon se vrasesit jan te lpk-se se kelmendit.
te verteten e dini ju llap.
ahmet krasniqin e vrat ne tiran
xhemen ne prishtin
ekremin ne prizren
sabaheten ne decan
tahirin me fmi e vrat ne pej

etjetjetj

ju vrisni o llap..
'nuk e kini per turp me vra..

bani qejf derisa i kini mundesit..

kur e kini festen?
festa e vrasesve..

besoj do shpallni si fest kombetare ju paRTIA E VRASESVE.. diten kur largohet salustro..

..
Brari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2014, 11:53   #8
Ganimet
V.I.P
 
Avatari i Ganimet
 
Data e antarėsimit: Mar 2012
Vendndodhja: Ne toke
Postime: 4,023
Thanks: 1,040
Thanked 470 Times in 383 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 19
Ganimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, dhe Kadri Zeka

Udbashet naten te vrajn e diten te qajn.Sikur te ndjenin dhemshuri per kta patriot, nuk do ta shendrronin Kosoven ne nji sketerr te vertet por do te punonin per tia permbushur idealin e atyre petriotve .


PRRALLA UDBASHE<MADJE DO TE ISHTE EDHE ME MIR SIKUR TE KUPTOHESHIN SI PERRALLA
Ganimet nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2014, 18:56   #9
Llapi
Syrishqiponjes
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,891
Thanks: 13
Thanked 305 Times in 292 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, dhe Kadri Zeka

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Brari Shiko postimin
sipas ibrahim kelmendit ata i ka vra nji shqiptar.
nuk e di pse kelmendi i lpk-se e mbajti sekret 30 vjet kte informat.
kurse familja gervalla dyshon se vrasesit jan te lpk-se se kelmendit.
te verteten e dini ju llap.
ahmet krasniqin e vrat ne tiran
xhemen ne prishtin
ekremin ne prizren
sabaheten ne decan
tahirin me fmi e vrat ne pej

etjetjetj

ju vrisni o llap..
'nuk e kini per turp me vra..

bani qejf derisa i kini mundesit..

kur e kini festen?
festa e vrasesve..

besoj do shpallni si fest kombetare ju paRTIA E VRASESVE.. diten kur largohet salustro..

..


Hysen Gega: Kur mė intervistoi UDB'ja aty ishte edhe Jusuf Buxhovi, shante vėllezėrit Gėrvalla pėr rrugėn e gabuar
Nga Express | 18 Janar 2014 17:41


Jusuf Buxhovi, njė nga themeluesit e Lidhjes Demokratike tė Kosovės nuk ishte vetėm gazetar, politikan e historian, por sipas Hysen Gegės, njė i dėnuar politik nga pushteti serb, ai ishte edhe pjesė e ekipeve tė hetimit tė UDB’sė.

Gega ishte arrestuar mė 31 dhjetor 1980 nė orėt e hershme tė mėngjesit dhe hetimet penale kundėr tij kanė zgjatur rreth 6 muaj.

“Pothuajse gjatė gjithė kohės sė hetimeve mė kanė marrė nė pyetje Mehmet Lumi dhe Lorenc Selmani. Kah fundi i hetimeve mė ka marrė nė pyetje edhe Adem Ibrahimi, por nė fillim tė janarit 1981, data e saktė nuk mė kujtohet, po ashtu mė ka marrė nė pyetje edhe Jusuf Buxhovi.

Kėshtu ma kanė prezantuar atė”, deklaron Gega.

I pyetur nga Express, ai thotė se pėr Jusuf Buxhovin kishte dėgjuar mė parė se ishte korrespondent i gazetės „Rilindja“ nė Bon, por nuk e kishte parė kurrė me sy, para se tė hynte nė dhomėn e intervistimit.

“Pėr herė tė parė e kam parė aty, nė lokalet Sekretariatit nė Prishtinė. Ėshtė ky Jusuf Buxhovi qė e kam pa duke i promovuar ato librat “Kosova””, thotė Gega pėr Express.

Ai tregon qė ta ketė takuar dy herė Jusuf Buxhovin.

“Herėn e parė e takova nė vitin 1981 kur hyri me ekipin hetuesve tė UDB’sė dhe njė herė nė vitin 1991 nė lokalet e LDK’sė nė Prishtinė, pasi qė nė kėtė takim mė kishte ftuar Bujar Bukoshi.

Aty e pash Buxhovin dhe i thash qė ke qenė pjesė e hetimeve kundėr meje. Ai e mohoi, duke thėnė se kam qenė duke e pėrcjellur Titon si gazetar.

Por, unė ia demantova duke i thėnė se nė lajmet pėr Titon nė Rilindje nuk je nėnshkruar ti”, thotė Gega pėr Express.

Ai tregon se nė vitin 1981 Jusuf Buxhovi hynte nė dhomėn ku ai po intervistohej bashkė me hetuesit e UDB’sė, por nuk i kishte bėrė pyetje, vetėm se i kishte ofenduar vėllezėrit Gėrvalla.

Ai pėrshkruan edhe sjelljen e Buxhovit gjatė hetimit.

“Qėllimi i tij ishte qė unė tė pendohem pėr aq sa kisha bėrė. Mė thoshte se mė kishte pėrcjellė atje nė Gjermani dhe se i dinte tė gjitha gjėrat. M“i pėrmendi disa lokale, por pėr fat nė ato lokale unė s“kisha qenė kurrė. Nė kėtė mėnyrė bile ai mė ndihmonte, ma bėnte me dije se s“dinte, se dinte fort pak ose fare lidhur me ēėshtjen time. Mė bėnte presion psikik e m'i ofendonte shokėt, vėllezėrit Gėrvalla e Ibrahim Kelmendin. Mė thoshte se ata janė nė rrugė tė gabuar dhe se edhe mua mė paskan hedhur nė rrugė tė gabuar “, thotė Gega.

Ai pohon se nė raport me vėllezėrit Gėrvalla ka sharė me fjalė , qė siē i kishte pėrshkruar edhe nė intervista tė mė hershme Gega, Buxhovi pėrdori fjalė qė “as me laps nuk shkruhen” nė llogari tė Gėrvallajve.

Ai sqaron tutje nė raport me vėllezėrit Gėrvalla e Jusuf Buxhovin. “Ai nuk mė bėnte pyetje nė lidhje mė vėllezėrit Gėrvalla, por thoshte se ata janė nė njė rrugė tė gabuar, se ne kurrė s“kemi qenė mė mirė (duke iu referuar shqiptarėve nėn Jugosllavi)”, thotė Gega.

Gega: Mu kėrkua likuidimi i vėllezėrve Gėrvalla- mu premtuan 100 mijė marka Megjithėse pranon qė Jusuf Buxhovi nuk ėshtė i pėrfshirė nė kėtė pjesė, Hysen Gega thotė qė UDB’ja atij i ka bėrė ofertė pėr t'i vrarė vėllezėrit Gėrvalla.

“Kur mė ėshtė bėrė kjo ofertė ka qenė i pranishėm Mehmet Lumi, Dem Ibrahimi, Lorenc Selimi Vesel Krasniqi dhe njė hetues i UDB’sė me nacionalitet serb. Kjo ka ndodhur diku nė muajin qershor 1981, kah mbarimi i hetimeve tė mia, nė zyrat e SPB-sė sė Prizrenit. Vetė Mehmeti mė ka thėnė, ashtu si edhe tė tjerėt se: “Do tė lėshojmė prej burgut e do ti bėjmė tė gjitha kushtet e mundshme, madje edhe armė do tė japim-armė speciale, vetėm shko e likuidoj vėllezėrit Gėrvalla ose Ibrahim Kelmendin” mė thanė ata dhe mė siguruan se pos shpenzimeve do tė mė japin 100 mijė marka shpėrblim”, thotė Gega.

Gega thotė se ka refuzuar kėtė kėrkesė dhe ka paralajmėruar , pas daljes nga burgu, shokėt e tij tė idealit se kokėn e kujt po e lypte UDB’ja.

“Atyre u thash kėshtu: “I kam katėr fėmijė pėr tė cilėt gjithmonė kam qenė i pėrmalluar sepse tėrė jeta mė ka shkuar nė mėrgim.

M“i ofroni fėmijėt e mi kėtu dhe mė jepni automatikun. Nėse mund t“i vrasė ata atėherė mund ta bėj edhe veprėn qė kėrkoni ju.

“ Pas kėtyre fjalėve inspektori serb intervenoi me fjalėt se nuk duhet zgjatur mė tej sepse ky njeri i ka tejkaluar tė tridhjetat dhe pas kėsaj moshe, sipas tij, bindjet politike po kalokan edhe nė gene dhe s“paska forcė qė t“i ndryshojė”, thotė Gega.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur