Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombi Shqiptar > Ēėshtja kombėtare

Ēėshtja kombėtare Nė kėtė forum diskutohet vetėm mbi ēėshtjen tonė kombėtare dhe interesat shqiptare nė trojet etnike dhe nė mbarė botėn.

Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė Mėnyra e shfaqjes
i vjetėr 04-03-2012, 17:52   #1
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Epopeja e uēk-sė

NESĖR NIS EPOPEJA E UĒK-SĖ

Qeveria e Kosovės, mė 5, 6 dhe 7 mars, organizon manifestimin gjithėpopullor, nė nderim tė “Epopesė sė UĒK-sė” dhe nė kujtim tė Komandantit legjendar Adem Jashari, Familjes Jashari dhe gjithė dėshmorėve tė kombit dhe tė gjithė tė rėnėve pėr liri. ...
Postuar: 10:47:04 / 04.03.2012
Manifestimi qendror do tė mbahet nė Kazermėn “Adem Jashari”, pastaj do tė bėhen homazhe. Gjithashtu do tė mbahet edhe Akademi Pėrkujtimore, ndėrsa manifestimi pėrfundon mė 7 mars nė Prekaz, kur do tė mbahet “Nata e Zjarreve”.

Programi:

Mė 5 mars 2012

Manifestimi qendror do tė mbahet nė Kazermėn “Adem Jashari” tė FSK-sė, duke filluar nga ora 11:00.
Me nga njė fjalė rasti do tė paraqesin: Komandanti i FSK-sė, gjenerallejtėnant Kadri Kastrati, Kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi dhe pėrfaqėsuesit tė Familjes Jashari.
Mė pastaj do tė vazhdohet me Ceremoninė Ushtarake tė FSK-sė, qė do tė pėrcillet me parakalimin e kuadrateve tė FSK-sė.
Pas parakalimit manifestimi vazhdon me njė program kulturo-artistik, nga ansamblet dhe kėngėtarėt e njohur tė estradės dhe tė ansamblit “Shota”.

Mė 6 mars 2012,

Mė 6 mars, do tė bėhen homazhe te Kompleksi Memorial i Familjes Jashari dhe te Varri i Komandantit legjendar Adem Jashari dhe Familjes Jashari,nė Prekaz nga ora; 10:00-12:00.
Ndėrsa, nė orėn 18.00, nė Sallėn e Kuqe tė Pallatit tė Rinisė dhe Sporteve, do tė mbahet Akademia Pėrkujtimore, kushtuar komandantit legjendar Adem Jashari, familjes Jashari dhe tė gjithė dėshmorėve tė kombit.
Pas fjalimeve, Akademia do ketė edhe njė program artistik, pėrcjellė nga Filarmonia e Kosovės.

Mė 7 mars 2012,

Mė 7 mars, nė orėn 18.00, nė Kompleksin memorial Adem Jashari, nė Prekaz do tė mbahet “Nata e Zjarreve”, kėtu, do tė ndizen Flakadanė tė zjarreve, Flakadanėt do tė ndizen edhe nė tė gjitha komunat e Kosovės, ku janė zhvilluar betejat e UĒK-sė,
Ndėrsa programi artistik, do tė mbahet nė Sheshin “Adem Jashari” nė Qendėr tė Skenderajt.

Me kėtė rast ftojmė tė gjithė qytetarėt qė ta pėrcjellin programin Ceremonial, mė 5 mars, qė do tė mbahet nė Kazermėn “Adem Jashari” tė FSK-sė, nė Prishtinė, dhe mė 6 e 7 mars, nė Kompleksin Memorial Adem Jashari, nė Skenderaj.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
Sponsor
i vjetėr 05-03-2012, 13:23   #2
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė



Dėshmia historike e njė letre, dėrguar nga Drenica



ĒKA SHKRUAN ADEM JASHARI NĖ LETRĖN - DĖRGUAR LPK-sė
NĖ DHJETOR 1997


Kjo letėr, e dėrguar nga Adem Jashari dhe e shkruar nga i vllai, Hamza, dhe e nėnshkruar nga njė grup luftėtarėsh tė Drenicės ėshtė njėri ndėr mesazhet e luftės. Natyrisht, ajo nuk ėshtė shkruar me mendimin se do tė botohet ndonjėherė; ajo ėshtė njė letėr mes shokėve tė luftės, flet pėr realizimin e njė aksioni dhe pėr probleme tė tjera. Por, nė gjithėsecilin rrjesht tė saj, tepėr dukshėm, mund tė shikosh atė qė do tė vinte mė pas. E shkruar thjeshtė, si gjithēka qė ėshtė madhėrisht e bukur, pa fjalė tė mėdha dhe pa mburrje, ajo mbart nė vete dėshminė historike, jo vetėm tė njė beteje.

Kjo letėr ėshtė shkruar nė fundin e vitit 1997, mė saktėsisht nė dhjetor tė kėtij viti. Fillimisht ajo ėshtė faksuar, nga jashtė Kosovės, sipas tė dhėnave nga njė faks nė aeroportin e Shkupit, e mė pas ka ardhur edhe origjinali, pas disa ditėsh, pėrmes kanaleve ilegale. Letra ruhet sot nė arkivėn e Lėvizjes Popullore tė Kosovės, ku edhe ėshtė adresuar, ndėrsa njė kopje e saj ruhet nė Kosovė.

Ja edhe letra, thuajse e plotė:


"Tė dashur shokė e vėllezėr,
Disa tė dhėna rreth ngjarjes nė fshatin Vojnik, tė ndodhur me 25 nėntor 1997 nė mes forcave tona dhe tė policisė sekrete tė okupatorit serb. Ngjarja fillon me lajmėrimin e njė automjeti civil tė tipit "niva" me katėr pėrsona civilė, i cili bėnte lėvizje tė dyshimta nė fshat, nga lagjja nė lagje. Atė e vėrejtėm dhe e pėrcollėm deri sa erdhi tek lagjjja e Binakajve dhe pikėrisht afėr shtėpisė ku gjendet veprimtari ynė. Sipas rrėfimit tė shokut, ky tentoi t'i identifikojė, por ata tentuan ta tradhtojnė duke u paraqitrur njėri prej tyre se "jemi shqiptarė" dhe porsa ai e mbaron fjalėn, njeri prej tyre shtien disa herė me revolver, nė drejtim tė veprimtarit tonė. Shkathtėsia e tij e shpėtoi nga plumbat dhe me shpejtėsi tė madhe ky ia kthen automatikun dhe e qėllon automjetin dhe dihet se i ka qėlluar disa nga tė ndodhurit brenda. Tė dyshimtit largohen me shpejtėsi tė madhe nga vendi i ngjarjes, duke lėnė nė vend shenjat e xhamave tė thyer dhe shenja gjaku.

Kjo ka ndodhur rreth orės 14.00. Pasi largohen tė dyshimtit, ky thehet nė shtėpi dhe bashkohet edhe me tre shokėt e tjerė, tė cilėt ishin tė gatshėm pėr ndihmė, por rreziku mendohej se kaloi. Vendosėn tė mos largohen nga fshati se mos ndodh ndonjė intervenim i mundshėm policor.Ashtu edhe ndodhi.

Pas dy orėsh, pra rreth orės 16.00, nė fshat hyjnė dy autoblinda, tė shoqėruar edhe nga njė "NIVĖ" dhe mėsyejnė lagjen e Binakajve. Kėta, shokėt tanė, zėnė pozicionet nė malin e afėrt dhe nė gardhiqet e afėrta. Porsa mbėrrim ekspedita ndėshkuese e forcave speciale, zbresin nga blindat dhe fillojnė tė shtiejnė nė drejtimesh tė ndryshme, pėr tė pėrhapur panik. por, nė atė kohė, forcat tona, tė pėrbėra, si e thamė edhe mė lart, nga katėr pėrsona, hapin zjarr dhe e kthejnė konfliktin mes tyre dhe ekspeditės ndėshkuese serbe. Tė pabarabartė nė numėr e nė teknikė, bėhet tėrheqja nė drejtim tė pyllit. Forcat speciale serbe shtinin pa ndėrprerje dhe filluan tė afrohen, ēka u detyruam tė pėrdorim bombat, edhe pse tė pakta. Atėherė, me pėrdorimin e bombave, serbėt u tėrhoqėn nė autoblinda dhe lufta bėhej vetėm nga autoblindat. Kjo zgjati deri rreth orės 18, por nuk mundėn tė na shtyejnė nga pozicioni qė e zumė nė pyll. Kjo i shtyri tė largohen me shpejtėsi tė madhe nga lagjja dhe fshati.

Nga ana jonė nuk patėm viktima ose tė plagosur: Kurse nga ana e armikut ka patur shenja gjaku nė vendin e ngjarjes, sidomos tė shumta ishin ku janė pėrdorė bombat.

Sa i pėrket organizimit tė mėvonshėm dhe informimit tė antarėve, ngjarja zhvillohet kėshtu: Nė organizimin tonė ekzistojnė edhe vėzhguesit e terrenit. Njėri prej tyre vėren autoblindat duke shkuar nė drejtim tė Klinės apo Turiqevcit, deri sa pėr rastin qė biseduam mė lart, kishim informata. Bėhet lajmėrimi i disa prej punkteve tona dhe ata bėnė lajmėrimin e antarėve, por vetėm tė jemi tė gatshėm, qė porsa tė marrim lajmin se ēfarė po ndodh nė terren, tė jemi tė gatshėm pėr ndihmė. Nata e bėri tė veten dhe me vonesė u bė e ditur se ishte fshati Vojnik ku shkuan forcat policore. Edhe pse ne shpejtuam drejt Vojnikut, tėrheqja e policisė bėri qė tė mos konfrontohemi atė mbrėmje. U tubuam dhe konstatuam se nga forcat tona nuk kishte humbje. Vendosėm qė tė jemi nė vėzhgim tė terrenit, nė tė gjitha rrugėt qė tė shpien drejt vendit tė ngjarjes. Dėrguam vėzhguesit, pra edhe tė tjerėt, vendosėm, pasi e morėm edhe pėlqimin e shokut nė ngjarje tė drejtpėrdrejtė qė: nėse policia do tė ndėrmarrė ndonjė operacion ndėshkues, tė bėjmė rezistencė. U vendos qė para mėngjezit tė zihen pikat mė strategjike nė rrugėt qė shpien drejt rajonit tė rrezikuar, duke e patur parasysh se forcat mund tė ndėrhyjnė nga Mitrovica, Peja, por edhe nga prishtina. U caktuan grupet qė do tė zėnė pritat, por edhe vėzhguesit pėr lajmėrim. Ēdo gjė nė Drenicė dhe rreth saj ishte nėn kontroll. Dėshira jonė ishte dhe luteshim, qė bash nė vendin ku edhe ndodhi konfrontimi, tė jetė ashtu.

Pra aty e parashikonim se do tė korrnim fitore. Kemi pasė mundėsi edhe mė heret, pra nė vend tjetėr t“i " shkurtojmė", por bash aty, ku edhe e dėshironim, na erdhėn, ishim disa grupe, nė disa prita. Kolona ishte e gjatė. Kishim lajmin nga vėzhguesit se janė tė shoqėruar edhe me helikopterė. I pritėm deri sa hynė nė mesin e tė gjithė grupeve nga 3 - 4 e deri nė 5 veta nė grup, ku numri i pėrgjithshėm nga ne ishte prej 23 vetash ( kuptohet prej fshatit Lludeviq deri tek vendi i quajtur "kryqat e popit"). Tė tjerėt ishin nė vende tė tjera, pėr tė mos i pėrshkruar tash tė gjitha.

Kolona hyri ku dėshironim. Sė pari sulmuam me minahedhės, e pastaj disa me bomba e disa me armė zjarri tė ndryshme, si automatikė, snajperė e mitralozė. Konfrontimi filloi rreth orės 10 ku zgjati deri rreth orės 13 -14.

Operacioni ishte shumė i vėshtirė, luftė e ashpėr, e pandėrperė, harxhuam shumė municione, sidomos nė helikopterėt. Disponimi nė forcat tona ishte nė nivel, edhe pse disa ishin tė parėt, pėrveē harxhimeve nė municion, nga forcat tona nuk pati humbje e as tė plagosur. Ēka ėshtė mė e rėndėsishmja, edhe fshatarėt e kėtyre anėve u pėrgjigjen dhe u mbushen malet me luftėtarė tė gatshėm, ku gjatė tėrheqjes policia u sulmua nga tė gjitha anėt, e ku policia nė panik shtiu kah mundi, nė objekte civile, shkolla e xhami.

Pasi i shtymė tė tėrhiqen forcat speciale serbe shkuam nė vendin e ngjarjes ku ishin forcat armike. Ata kishin lėnė nė vend shumė dėshmi qė tė tregojnė se kanė pasur humbje dhe se kanė qenė tė hendikepuar nga paniku. Gjetėm municion tė ndryshėm tė kalibrit tė madh e deri tek revolverėt, veshje antiplumb tė pėrgjakura, shlema, karikatorė tė ndryshėm, maska kundėr gazrave, patrona lotėsjellės e shumė e shumė tė tjera. E gjithė rruga qė nga fshati Lludeviq e deri nė vendin "Kryqat e popit" ishte e mbuluar nga gėzhonjat. Damet e pėsuara nga armiku, ēka na i kemi parė, janė njė autoblind i kallur, njė i prishur, mitralozin e shkatrruar, njėrin nga " pizgauerėt" e djegur e disa blinde tė damtuar pjesėrisht. Helikopteri dyshojmė se ka qenė i goditur, se shumė shpejt u largua dhe mė nuk u duk, duke i lėnė forcat e veta tė vetmuara, gjysėm ore para se tė tėrhiqeshin.

Kemi kėrkesa tė mėdha pėr antarsim, por mungon armatimi. Shumė pak keni punuar nė kėtė drejtim. Prandaj shokėt qė veprojnė nė kėtė trevė tė Drenicės, kėrkojnė qė tė pėrfaqsohemi me nji nga shokėt tonė tė mėhershėm qė tani e disa kohė gjendet jashtė, nėn emrin e tij konspirativ "VESHI".

Nė fund tė kėtij rrėfimi ju pėrshendesim pėrzemėrsisht nga Drenica.

Lavdi tė rėnve pėr liri.

Nga njė grup shokėsh,

Tė nėnshkruar:
Rafeta,
Gipa,
Zena,
Dili,
Nura,
Dyli,
Gafurri".


Kush janė tė nėnshkruarit e kush ėshtė "Veshi"

Njė sqarim pėr lexuesit:

- "Rafeta" - ishte pseudonimi i Adem Jasharit,
- "Gipa" - ishte Iliaz Kodra (komandant i brigadės "Fehmi Lladrovci"- vrarė nė luftė),
- "Zena" - ishte Zenun Kodra,
- "Dili" - ishte Fadil Kodra,
- "Nura"- Nuredin Lushtaku,
- "Dyli" - Hamėz Jashari,
- "Gafurri" - Abedin Rexha, i njohur mė vonė si "Sandakani", komandant brigade, i vrarė nė luftė.

Nga shtatė tė nėnshkruarit, katėr janė vrarė nė luftė, tre tė tjerėt janė sot nė TMK, me gradat superiore, gjeneral major e mė tej.

Ndėrsa "Veshi" ishte emri konspirativ i Ramiz Ladrovcit - gjatė luftės i caktuar me detyra tė njė rėndėsie tė veēantė pranė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, si pėrfaqsues i saj nė Shqipėri dhe pranė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė.

Jam mrekulluar gjithnjė prej kėsaj letre, qė kur e kam pasur nė duar pėr herė tė parė, mrekullohem edhe tani. Pėrgjithsisht aksionet e ndryshme tė UĒK-sė janė informuar nė Shtabin e Pėrgjithshėm ose nė Kryesinė e Organizatės. Disa prej tyre ruhen ende. Por kjo letėr, e shkruar thjeshtė, nga njėherė duke i rėnė shkurt disa ngjarjeve, ajo ka nė vete edhe njė vlerė tė madhe : Asnjėherė e askund nuk mund tė gjesh mburrje, rrahje gjoksi, askund nuk gjen emra tė pėrveēėm, se ishte ai apo isha unė, por gjithēka mbeti nė emėrin e shokėve dhe tė luftėtarėve tė lirisė.

Rreth tre muaj pas kėsaj letra Adem Jashari u vra nė luftė. Mirėpo kushdo qė ka rastin tė lexojė kėto rradhė mund tė kuptojė fare mirė se asgjė nuk ka qenė e rastėsishme. ( Bedri Islami *)

08 Mars 2008 - pashtriku.org

· Bedri Islami , ish - Kryetar i Lėvizjes Popullore tė Kosovės.


http://pashtriku.beepworld.de/files/...97_08.3.08.htm
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 05-03-2012, 13:32   #3
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė




A D E M J A SH A R I
MITI, LEGJENDA DHE E VĖRTETA



Adem Jashari kishte patur fatin, qė duke i takuar njė populli qė i kishte besuar, kishte ecur nė rrugėn e tij, e cila ishte tejet e pakrahasueshme me rrugėzimet e pafund, herė gjysėm sllave dhe herė gjysėm pėrēartėse tė njeriut tė Velanisė. Pėrpjekjet qė bėhen sot pėr tė vėnė njė linjė barazimi mes njeriut tė Velanisė, tė cilit nuk i pėrmend emėrin pėr tė mos e vėnė pranė emėrit tė Jasharėve, janė veēse dėshtime tė tjera tė politikės ditore. Pėr mė tepėr ata janė tė dhimbshme kur bėhen nga njerėz qė i kanė takuar njė mendimi tė ri politik dhe filozofie tė re politike nė Kosovė.





Pa as mė tė voglin dyshim qė emėri i Adem Jasharit ėshtė ndėr mė tė njohurit dhe mė tė respektuarit nė tė gjitha trevat shqipfolėse dhe nė bashkėkombasit e tij. Ėshtė ndėr rastet e rradha te historisė njerėzore, jo vetėm tė kombit tonė, kur emėri i njeriut, nė fare pak kohė, i dalė si nga legjenda, bėhet simboli i popullit tė tij. Tashmė, ndryshe nga dhjetė vite mė parė, kur ishte e zakonshme tė pyetej se " kush ėshtė Adem Jashari", rreth emėrit tė tij ėshtė ngritur miti, legjenda dhe e vėrteta. Sa lidhje kanė ato me njėra tjetrėn, ku ėshtė fillesa e njėrit dhe vazhdimi i tjetrės, nė cilin kufi ndahen ata nga njėra tjetra apo, tė tria sė bashku, duke mos qenė, veēse vazhdim i njėra tjetrės, pėrbėjnė atė qė sot mund tė quhet "ēmimi nobel i lirisė" - si ėshtė shprehur nė ditėt e para tė pasluftės ministri i sotėm i jashtėm francez, Bernnard Kushner.

Nė historinė e kombeve, si dhe nė historinė e kombit tonė, ka jo pak shembuj, pėr tė mos thėnė se ka mjaft tė tillė, nė tė cilat sakrifica sublime, qėndresa, pėrkushtimi, janė shfaqur si simbole, nga tė cilat ėshtė mbajtur gjallė historia. Kjo ka ndodhur edhe tek ne. I janė dashur kombit tonė simbole tė herėpashershme, tė cilėt kanė marrė pas vetes edhe tė ardhmen, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr ata janė bėrė fatthėnėsit dhe dalėzotėsit e kombit qė i kanė takuar. Mirėpo, ata kanė mbajtur njė brez, njė ngjarje, njė qėndresė, njė luftė, kanė pasur njė pėrkushtim, janė ngritur mbi epokėn e tyre duke u bėrė pjesė edhe e epokave qė do tė vinin. Brezat janė pėrkulur nė nderim tė veprės dhe qėndresės sė tyre.


Historia jonė e lavdishme

Sidoqoftė, nė kėtė plejadė qėndrese, nė tė cilat janė ndeshur burra qė kanė zgjidhur hallet e popullit tė tyre me armė dhe burra qė u kanė paraprirė me pendė, ka qenė pa dyshim saktėsisht e qartė se miti i krijuar mbi jetėn dhe luftėn e tyre, aq sa ka qenė i vėrtetė, aq ka qenė dhe njerėzor, aq sa ka qenė i saktė, aq ka patur edhe pėrmasat e sė panjohurės, nė tė cilat vitet dhe dekadat kanė sjellė zbehjen ose, jo rradhė, edhe rėndimin e kujtesės.

Ata qė qėndruan nė memorjen e kombit si tė pėrhershėm nuk e bėnė vetė kėtė, thėnė tė drejtėn as nuk e deshėn kėtė, por gjithēka erdhi natyrshėm, deri sa njerėzit i bėnė pjesė tė jetės sė tyre tė pėrditshme.

Por rasti i Familjes Jashari ishte i njė natyre krejt tė veēantė. Pėr t'u ngritur miti i tyre nuk u deshėn vite tė shumta e as dekada, nuk u desh qė tė trasohej rruga, tė qetėsoheshin ngjarjet, tė merrnin rrugė ato; miti i tyre u ngrit vetvetishėm dhe kjo ndodhi qė tė nesėrmen e rėnies sė tyre.

Kjo nuk kishte ndodhur asnjėherė, kjo nuk kishte ndodhur as nė rastin e famėmadhit dhe burrit mė tė shquar tė kombit tonė, Gjergj Kastriotit. Nė rastin e mėsipėrm, tė Gjergjit, ai kaloi pėrmes tri fazave nė tė cilėt kalojnė pėrsonalitetet e mėdha tė historisė. Si e cilėson Fan Noli nė librin e tij mbi jetėn dhe veprėn e Skenderbeut, emėri i tij kaloi pėrmes glorifikimit qė i bėnė bashkėkombasit e tij, pastaj pėrmes mohimit tė plotė qė i bėnė ata qė erdhėn pas tij dhe sė fundi - nė drejtpeshimin e gjėrave dhe ngritjen e lavdisė sė pėrjetshme.

Adem Jashari nuk kaloi pėrmes njė rruge kaq tė gjatė. Ai e kishte pasur njė fat tjetėr, ai e kishte pasur mohimin para se tė vinte dita e 5 marsit dhe rrethimi pėr herė tė tretė i Kullave tė Jasharėve. Ai, si tė thuash, kishte kaluar pėrmes sė keqes qė vinte nga zyrat e Velanisė, nga mallkimet e pėrbaltjet qė i hidhnin prej andej, kishte fshirė me mantelin e tij tė luftės pėrbuzshėm gjithė mllefin dhe helmin qė rridhte si ujrat e shirave dhe kishte bėrė mė tutje. Nė se kishte qenė i leēitur nga politika e ditės sė Prishtinės dhe lideri i saj, Adem Jashari kishte patur fatin, qė duke i takuar njė populli qė i kishte besuar, kishte ecur nė rrugėn e tij, e cila ishte tejet e pakrahasueshme me rrugėzimet e pafund, herė gjysėm sllave dhe herė gjysėm pėrēartėse tė njeriut tė Velanisė. Pėrpjekjet qė bėhen sot pėr tė vėnė njė linjė barazimi mes njeriut tė Velanisė, tė cilit nuk i pėrmend emėrin pėr tė mos e vėnė pranė emėrit tė Jasharėve, janė veēse dėshtime tė tjera tė politikės ditore. Pėr mė tepėr ata janė tė dhimbshme kur bėhen nga njerėz qė i kanė takuar njė mendimi tė ri politik dhe filozofie tė re politike nė Kosovė.

- Pėrse ndodhi, menjėherė pas rėnies, mitizimi i Adem Jasharit dhe ngritja e legjendės sė tij? Ishte njė rastėsi, njė thirrje e kohės pasi populli kishte nevojė pėr njė mit dhe pėr njė legjendė, ishte kėrkesė apo gjithshka ishte e vėrtetė dhe kjo e vėrtetė po fillonte tė bėhej qartėsisht e lexueshme pėr tė gjithė, pėr pasuesit e tij, por edhe pėr mohuesit e tij?

Qė pas 8 marsit tė vitit 1998 emėri i Adem Jasharit, bacės Shaban, Hamzės, dajės Osman dhe i gjithė atyre qė luftuan nė atė fillim marsi, i kullave qė u shkrumbuan, i jetės qė u dha, i pushkėve qė u ngritėn, i luftės deri nė sublimitet, u bėnė fillesa e simbolit tė popullit qė i takonin. Pėr kėtė nuk u desh asnjė dekret, dhe si tė tillė askush nuk mund ta nxirrte, nuk u muar asnjė vendim, nuk u bė asnjė mbledhje e veēantė, gjithēka rrodhi krejt natyrshėm, tepėr njerėzore, sublime do tė thoja, deri nė atė kufi ku kufiri mes mitit, legjendės dhe tė vėrtetės nuk ėshtė kurrė qartėsisht i pėrcaktuar, sidomos nė ditėt e para.

A kishte njė shkak tjetėr, po ashtu aq madhor dhe sublim, sa edhe rėnia e tyre qė solli mitizimin e menjėhershėm tė Adem Jasharit? - Sigurisht qė po. Nė ditėt e para tė pasrėnies sė tij dhe bashkėluftėtarve tė ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ka qenė e natyrshme qė ana figurative, emocionale, e prekshme, e dhimbshme, mė e kapshme - lufta, qėndresa dhe sakrifica, tė ishin mė evidentet.

Mirėpo kėto nuk mjaftojnė pėr tė bėrė njė mit, ata shumė - shumė mund tė bėjnė njė shembull, njė prijės tė ditės, njė emėr pėr t'u ndjekur, ata mund tė bėjnė njė kėngė ose shumė kėngė - por nuk mund tė bėjnė mitin Njeri, nuk mund tė hedhin bazamentin e legjendės, e cila nė kėtė rast, nuk ėshtė asgjė tjetėr, veēse e vėrteta.

Pėr tė kaluar nga emėri i njeriut luftėtar, jo shumė i njohur jashtė Drenicės dhe jo shumė i njohur jashtė strukturave tė organizuara tė luftės, Adem Jasharit nuk iu deshėn mė shumė se 48 orė. Qė nga dita kur kishte vendosur tė zgjidhte ēėshtjen e Kosovės pėrmes pushkės dhe deri nė ditėn e rėnies sė tij ishin mė shumė se dhjetė vite aktivitet ilegal, legal e gjysėm legal, mirėpo edhe kjo nuk do tė ishte e mjaftueshme pėr tė spjeguar mitin e jashtėzakonshėm tė Jasharėve. Qė nga dita kur ishin hedhur themelet e para tė Fisit tė Jasharėve nė Prekaz dhe deri nė ditėn kur do tė digjeshėn pėr herė tė fundit kullat e tyre do tė kishin kaluar treqind vite - mirėpo edhe ky autoktonitet, nuk i ka tė gjitha nė vete.

Nė Drenicė, por edhe jashtė saj, kishte pasur Kosova burra tė mėdhenj, tė ndritur do tė thoja, tė cilėt ishin sakrifikuar deri ku nuk mbante mė, dhe kėtė e kishin bėrė krejt natyrshėm, duke dhėnė pasurinė, bijtė e bijat e tyre, duke e shkuar gjithė jetėn luftrave dhe nė fund duke dhėnė edhe jetėn e tyre. Ata e kanė lėnė emėrin e tyre nė historinė e kombit - mirėpo, kjo qė po ndodhte nė rastin e mitit tė Jasharėve do tė ishte diēka krejt e re dhe krejt ndryshe nė historinė tonė.

Njė shembull i pėrjetuar: me 9 mars 1998, pra dy ditė pas pėrfundimit tė luftės nė Prekaz, nė qytetin e Shtutgartit, Lėvizja popullore e Kosovės, do tė organizonte njė manifestim tė madh kundėr dhunės dhe pushtimit serb tė Kosovės. Ishte manifestimi i parė i madh qė bėhej. Organizatorėt kryesorė tė tij ishin Kushtrim Hadergjonaj, Sheradin Berisha, Gėzim Avdimetaj e tė tjerė. Sė bashku me profesor Hasan Ukhaxhajn ishim ftuar, si drejtues tė Lėvizjes, pėr tė folur nė kėtė Manifestim. Nė sheshin e madh ishin mė shumė se njėzet mijė vetė.

Ende nuk dihej saktėsisht se ēfarė kishte ndodhur nė Prekaz, lajmet vinin tė paqarta deri nė fund, as nė familjen Jashari qė jetonte nė Mynih ende asgjė nuk ishte e qartė. Pikėrisht nė kėtė shesh, pėr herė tė parė, pa kaluar as 48 orė nga vrasja e tyre, emėri i Adem Jasharit gjėmoi. Kam parė njerėz qė thėrrisnin emėrin e tij me gjithė shpirt duke valėvitur flamurin kombėtar, sikur shpirti i tij ishte tashmė nė palėt e flamurit. Ishte njė thirrje e re, krejt e veēantė, nga askush e orientuar, e dalė nga thellėsia e shpirtit, megjithėse ende kishte shumė e shumė njerėz qė pyesin se "kush ėshtė Adem Jashari".

Njė javė mė vonė, Lidhja Demokratike e Kosovės, nė qytetin e Mynihut, nuk lejoi tė vihej fotografia e tij nė qendėr tė manifestimit dhe kjo do tė ishte nga pėrpjekjet e fundit tė hapura pėr prishjen e mitit dhe ēlegjendizimin e emėrit tė Adem Jasharit. Pak kohė mė vonė kam parė tė njėjtėt njerėz duke u pėrbetuar se kanė qenė miqtė mė tė mirė tė tij dhe tė familjes sė tij. Por kjo ėshtė njė histori tjetėr.

Unė kthehem edhe njė herė tek pyetja ime: ishte rastėsi, kėrkesė e kohės apo ishte gjithēka e natyrshme, njerėzore dhe saktėsisht e merituar?

Ne jemi mėsuar ta shohim nė fotografi tė ndryshme Adem Jasharin, gjithnjė me armė nė dorė, me pelerinėn e luftės hedhur krahėve, me mjekrrėn e derdhur si ujvarat e bjeshkėve tė Sharrit, me shikimin e tij tė papėrsėritshėm - sytė e tij flasin mė shumė se qindra deklarata, jemi mėsuar edhe ta pėrfytyrojmė njė njeri qė vetėm ka luftuar, ka organizuar aksione, ka qėndruar, ka mposhtur armiqtė, ka ngrohur zemrat e njerėzve. Kėshtu jemi mėsuar dhe tė gjitha kėto, duke qenė tė vėrteta, janė njėkohsisht edhe tė paplota.

Njerėz qė e kanė shkuar jetėn me armė kemi pasur gjithnjė, me pelerinėn hedhur krahėve kemi pasur po ashtu, qė janė vrarė burrėrisht me gjithė njerėzit e fisit tė tyre, ka ndodhur edhe kjo; sepse na ėshtė dashur tė luftojmė nė shumė dekada. Ka pasur burra si Isė Boletini qė nė njė thirrje tė tyre ngrinin nė kėmbė deri nė 15 mijė vetė dhe hynin nė Shkup si nė shtėpinė e tyre.

Adem Jashari nuk ėshtė vetėm fotografia qė njohim, vetėm thelbi i asaj qė besojmė, nuk ėshtė vetėm streha nga e cila, domosdo kanė shkuar tė gjithė ata qė donin tė luftonin - ai ėshtė shumė mė tepėr se kaq. Edhe shumė vite pas rėnies sė tij, mjaft njerėz qė kishin pozicione drejtuese nė strukturat e luftės, kur duan tė dėshmojnė njė qėndrim apo tė kenė njė mbėshtetje, krejt natyrshėm i drejtohen Adem Jasharit apo faktit se kanė qenė nė lidhje me tė, se kanė bujtur tek Jasharėt, se kanė patur kontakte ose se u kanė ndihmuar atyre. Nganjėherė, mjerisht, edhe njerėz qė krejt rastėsisht janė njohur me to apo u kanė bėrė konak, tashmė dėshmohen si njerėz tė afėrt dhe tė besuar tė tyre. Nė fund tė fundit kjo ėshtė forca qė ngjall emėri i Jasharėve, sidomos i Ademit, Bacės Shaban dhe Hamzės dhe ne duhet ta pranojmė si tė tillė. Jasharėt, duan apo nuk duan, nuk do tė mund t'i shmangen kurrė mbėshtetjes qė kėrkojnė tė tjerėt tek emėri i tyre.

- Ēfarė e bėri dhe ēfarė e bėn edhe sot Adem Jasharin krejt tė veēantė nė historinė e kombit tonė?
- Cila ėshtė rrjedha pėrmes sė cilės ka ecur e vazhdon tė ecė emėri i tij?
- Ishte ai thjeshtė luftėtari, njeriu me pushkėn hedhur krahėve, i hekurt dhe i ftohtė, i pafjalė dhe serioz, apo kishte shumė mė tepėr se kaq?

Pėrsonalisht nuk e kam takuar asnjėherė Adem Jasharin. Nuk futem nė rradhėn e njerėzve qė e kanė patur njė fat tė tillė nė jetėn e tyre. E kam dėgjuar pėr herė tė parė emėrin e tij nga Fehmi Lladrovci dhe vllai i tij, Ramizi, qė mė pas do tė bėhej pėrfaqsuesi i Adem Jasharit nė perėndim, nė bazė tė njė letre qė Grupi i Drenicės i dėrgoi organizatės nė dhjetorin e vitit 1997. Letra ruhet ende nė arkivin e organizatės. Fehmiu, kishte njė respekt tė jashtėzakonshėm pėr tė dhe mendoj se Adem Jashari ishte i vetmi njeri para tė cilit pėrkulej Fehmi Lladrovci. Mė pas do tė mesoja se edhe Adem Jashari, kur i kishin kėrkuar tė kishte njė ndarje me Fehmiun, do tė thonte se " vetėm vdekja mė ndan nga Fehmi Lladrovci". Kjo ka qenė njohja ime e parė me tė, pėrmes figurave qė ishin tė afėrta me Adem Jasharin, por, thėnė sinqerisht, nuk e kam menduar se po flisnim pėr njeriun qė shpejt, shumė shpejt do tė bėhej figura mitike e shqiptarėve. Ishte koha kur ai sapo ishte dėnuar me njėzet vite nė mungesė, nė gjyqin e njohur ndaj Grupit tė Drenicės. Mė pas e pashė fotografinė e tij dhe mė bėnė pėrshtypje sytė e tij, tė cilėt, kushdo qė i sheh me vėrejtje, e ndjen se kanė ngjashmėri tė jashtėzakonshme me tė shqiponjės.

Por unė kam patur njė fat tjetėr tė dyfishtė : kam njohur nga afėr, si mik i tyre, familjen e jashtėzakonshme tė Jasharėve, tė cilėt kanė hisen e tyre tė papėrsėritshme nė luftėn qė ėshtė zhvilluar nė Kosovė. Unė mund tė them me bindje se, nė se nuk do tė kishte qenė mbėshtetja e tyre e hapur dhe angazhimi nė strukturat e luftės, shumė gjėra nuk do tė shkonin ashtu si do tė rridhnin punėt mė tej. Nė familjen e tyre, shumė herė, mė ka takuar tė shoh inēizimet e ndryshme familjare, krejt tė zakonshme, tė shoh Ademin dhe Hamzėn mes familjeve tė tyre, tė ndjek rrjedhėn e jetės qė ata kanė bėrė, punėt e hallet e pėrditshme, tė dėgjoj se si e kanė konceptuar jetėn dhe si kanė menduar pėr tė ardhmen e Kosovės, duke folur krejt natyrshėm, i kam parė tek losin me fėmijėt nė njė ditė tė zakonshme, si silleshin me prindėrit, atė aktin e veēantė kur i merrnin mes duarve tė tyre dorėn e nėnės plakė dhe e pėrkdhelnin butėsisht, hyrjen pa bujė e zhurmė nė dhomėn e miqve, deri nė njė ditė tė zakonshme kur merreshin me punėt e pėrditshme si do tė ishte krasitja e pemėve apo ēarja e drurėve nė oborrin e shtėpisė.

Fati tjetėr i imi lidhet me faktin se nė vitet e luftės isha i zgjedhur drejtuesi kryesor i Lėvizjes Popullore tė Kosovės, organizatė sė cilės i kishte takuar edhe Adem Jashari qė nga mesi i viteve 80. Nė arkivėn e saj ndodheshin ose m'u dhanė mė pas mjaft kaseta, nė tė cilat ishin tė regjistruara porositė e Adem Jasharit, mendimet e tij, qėndrimin e tij pėr njerėz, ngjarje dhe pozicione tė ndryshme, kam dėgjuar mendimin e tij, i cili, kishte po tė njėjtėn peshė dhe po tė njėjtėn forcė si edhe lufta e tij. Ndodheshin letra tė tij, tė cilat ruhen edhe sot si thesar i jashtėzakonshėm, dhe pėrmes tyre, ndonjėra edhe ėshtė bėrė publike, mund tė dallosh qartėsisht se pas tij nuk ėshtė vetėm njeriu i luftės, por edhe i mendimit vizionar; nuk ėshtė vetėm luftėtari, por edhe prijėsi, nuk ėshtė vetėm e tashmja, por edhe pėrvoja qė kishte shkuar; nuk ėshtė vetėm Drenica, por edhe Kosova, nuk ėshtė vetėm Kosova, por edhe kufijtė mė skajorė tė Shqipėrisė londineze.

Adem Jasharin unė nuk e kam parė kurrė thjeshtė e vetėm si luftėtar, si dalėzotės i zakonshėm i Kosovės, por shumė mė tepėr se kaq.

Nė kėtė dhjetė vjetor tė rėnies sė tij ėshtė koha tė flasim mė gjatė pėr mendimin e tij filozofik, pėr vizionin e tij tė jashtėzakonshėm, pėr pėrmasat qė kishte rrokur mendja e tij, pėr krijimin edhe njė herė si nė legjenda tė treshes sė njohur mitike ; babai dhe vllezėrit; apo edhe mė tej, Familja dhe Fisi, pėr tė shkuar mė gjėrė, nė krejt shqiptarinė.

- Cila ishte filozofia e Adem Jasharit?
- Cili ishte vizioni i tij?
- Ēfarė bėri ai mė shumė se gjithė tė tjerėt pėr tė qenė njėkohsisht mit, legjendė dhe e vėrteta e kombit tonė?

* * *

Pėrfytyrimi i Adem Jasharit thjeshtė e vetėm si njė luftėtar, prijės apo edhe diēka mė tepėr asnjėherė nuk ka qenė i saktė. Sepse ka qenė i paplotė. Kjo ėshtė thelbėsorja. Sepse ka qenė vetėm njėra anė e shfaqjes sė tij, ajo mė e dukshmja, mė e pėrfytyrueshmja, mė e kapshmja. Ajo pėr tė cilėn ėshtė edhe mė e lehtė tė flitet, por qė jo gjithmonė ėshtė e gjithė e vėrteta.

Adem Jasharin ne duhet tė mėsohemi ta shohim pėrtej kėtij pėrfytyrimi, duhet tė mėsohemi ta shohim nė ato pėrmasa qė janė e vėrteta e jetės sė tij dhe e mendimit tė tij politik, pėrceptimit tė tij vizionar dhe e shfaqjes sė tyre nė kapėrcyellin e shekullit tė shkoi.

Shfaqja e tyre nė vetvete ose njė nga njė ka disa ngjashmėri ose shumė ngjashmėri me shfaqje tė tilla nė lėvizjen tonė kombėtare, por kėsaj rradhe, pėr herė tė parė ajo ėshtė njė plotėri, ėshtė struktura komplekse e mendimit dhe e rezistencės, mbėshtetur nė tiparet jo vetėm tė kohės qė pėrjetoi, jo vetėm tė sė shkuarės, por edhe nė pėrceptimin e sė ardhmes. Fakti qė idetė qė kishte mbartur Adem Jashari nuk u shuan sėbashku me rėnien e tij heroike, por, nė tė kundėrtėn u bėnė tej mase dhe tej se zakonshmes mė tė fuqishme, dėshmojnė se, mė shumė se gjithēka, ai kishte patur ide qė do tė pėrgatitnin tė ardhmen.

Nuk e di dhe besoj se mes tyre nuk do tė jenė takuar asnjėherė Adem Jashari dhe vigani i mendimit liberator Ukshin Hoti, por jam i bindur se kanė dėgjuar pėr njėri tjetrin. Ukshin Hoti ishte njėri ndėr figurat e njohura tė jetės politike tė Kosovės qė nė ngjarjet e njohura tė vitit 1981, ndėrsa Adem Jashari, pėrgjithsisht Jasharėt duhet tė ishin tė njohur pėr Ukshin Hotin, qoftė pėr ngjarjet e 30 dhjetorit tė vitit 1991, qoftė edhe nga fakti se Ukshin Hoti kishte lidhje me tė njėjtat struktura ilegale ku ishte pjesė edhe Adem Jashari. Sidoqoftė kjo nuk ėshtė e rėndėsishme. Thelbėsore se tė dy ata, njėri nė fushėn e filozofisė sė shkruar dhe tjetri nė fushėn e filozofisė sė jetėsuar, hapėn njėkohsisht njė fushė tė re pėrjetimi nė politikėn shqiptare tė Kosovės.

- Cilat ishin disa nga momentet mė themelore tė mendimit politik tė Adem Jasharit dhe tė vizionit tė tij?
Nė se shpejt e shpejt, shkurt e shkurt, do tė thonim se ishte liria e Kosovės dhe bashkimi i kombit - kjo ishte njė aspiratė shekullore, thuajse e tė gjithė shqiptarėve nė Kosovė. Pėr tė arritur nė kėtė aspiratė duheshin pėrcaktuar qartėsisht saktė rrugėt qė do tė pėrshkruheshin, perspektivat qė do pėrcaktoheshin, duhej bėrė njė gjė e cila , aq sa do tė ishte pa kthim, aq edhe do tė ishte mrekullisht e dėshiruar, tė paktėn nga ata qė do tė ishin nė gjendje tė bėnin luftėn.

Djemtė e Shaban Jasharit, pas jetesės mė shumė se 300 vjeēare nė Prekaz kishin krijuar lidhjet e tyre me tokėn. Kjo ishte njė lidhje e shumėanshme, jo vetėm jetėsore, e pėrditshme, por edhe nė motivin e tyre tė qendresės. Hamzė Jashari do tė thonte nė njerėn nga bisedat e tij tė lira se " kėtu kemi lindur, kėtu do tė jetojmė, kėtu do tė vdesim, pėrtej kėsaj toke nuk kemi se ku tė shkojmė". Ishin fjalė profetike.

Dihet tashmė se nė disa nga muajt e vitit 1991 Adem Jashari dhe disa nga bashkėluftėtarėt e tij do tė jenė nė Shqipėri, nė atė qė do tė quheshin ushtrime ushtarake. Ėshtė i njohur fakti se gjithēka ishte dekonspiruar, por kjo nuk ėshtė nė temėn e kėtij shkrimi.

Si ēdo gjė qė lidhej me luftėn, Ademi e kishte marrė gjithēka shumė seriozisht dhe do i thotė djemve tė grupit tė Drenicės se " Kush i a ka mėsyer kėsaj rruge, duhet me e ditė mirė ēka mundet me ndodhė dhe kėtu nuk ka hajgare, ia kemi nisė kėsaj pune dhe duhet t'i shkojmė deri nė fund, pavarėsisht se si do tė shkojė ajo, me rreziqe apo pa to".

Pas arrestimeve masive tė grupeve tė ndryshme qė u stėrvitėn nė Shqipėri, para shumė kujt u shtrua pyetja se ēfarė duhej bėrė. Ishin tė shumtė ata qė morrėn rrugėn e mėrgimit. Disa e humbėn emėrin e tyre, disa nuk e ditėn as vetė se nga do tė shkonin, tė paktė ishin ata qė vazhduan tė mbeten nė rrjedhat e luftės dhe, edhe mė tė paktė, ata qė u kthyen.

Adem Jasharit, qeveria e asaj kohe, e quajtur e Bukoshit, i propozoi rrugėn e mėrgimit. Ēfarė do tė kishte ndodhur nė se edhe ai, si jo pak tė tjerė, do tė kishte bėrė tė njėjtėn gjė.. do tė rrugėtonte dhe do tė kthehej nė njė mėrgimtar tė zakonshėm. Ai edhe mund ta bėnte kėtė, askush nuk ishte zot i fatit dhe i jetės sė tij. Mirėpo Adem Jashari e kishte mendimin e tij tė pjekur politik dhe ky ėshtė guri i parė themeltar i ēdo qėndrese: pėr vend tonė duhet tė luftojmė nė vendin tonė. Nuk na bėn mirė as buka e tė huajit, as ngrohja e tė huajit, as fjala e tė huajit. Ai pra mund tė rrinte, ta zėmė nė Gjermani, mirėpo ėshtė nga gjėrat e para qė nuk i shkon ndėr mend. Ndoshta mund edhe tė ketė dėgjuar se njė profesor i nderuar, ish i burgosuri politik Ukshin Hoti e kishte lėnė Universitetin famėmadh tė Harvardit pėr tė bėrė politikė nė Krushėn e Madhe, ndoshta edhe jo. Por ai bėri tė njėjtėn gjė, me tė njėjtin mendim politik e filozofi politike tė qendresės: lufta duhet filluar nga vendlindja.

Mendimi i tij ishte pjekur me kohė - nuk ishin dashur vėshtėrsi tė mėdha pėr tė patur njė mendim tė tillė, aq mė tepėr nė njė fis ku ai kishte lindur dhe ku kishte formuar karakterin e tij.

Adem Jashari kthehet nė Prekazin e Poshtėm.. Asgjė tė veēantė nuk ka nė kėtė fshat bri Skenderajt. Katėr lagje: Jasharaj, Kodra, Meha dhe Lushtaku. Tri lagjet e para janė krijuar prej tre vllezėrve :Jasharit, Kadriut dhe Mehės, prandaj edhe janė tė njė gjaku, ndėrsa Lushtakėt ishin tė ardhur disi mė vonė nė Prekaz. Megjithatė ky ishte dheu i tij, ai e dinte se nuk mund tė shkonte diku tjetėr dhe t'u thonte tė ngriheshin nė luftė, nė se nuk e kishte zgjidhur mė parė njė gjė tė tillė nė fshatin dhe nė gjakun e tij. Atdheu fillon nga vetja - thonė dhe kjo, nė rastin e Jasharėve dhe tė Prekazit tė Poshtėm, ėshtė mė se e vėrtetė.

Ai nuk do tė kthehet nė vendin e tij pėr tė bėrė llafe tė pabukė dhe tė pafund. Kur ishte kthyer ai kishte pėrcaktuar qė dhjetė vjet mė parė pėrgjigjen e pyetjes, qė jo njė herė e kishte thėnė Hamza " A po bėhet ma laps, a po bėhet me pushkė". E kishin pėrcaktuar si Fis qė ditėn kur ishte vrarė kushėriri i tyre Tahir Meha, brezi i tretė i kėsaj familje qė bėnte luftė me Serbinė.

Vizioni i qartė politik se lufta duhet filluar qė nga vetvetja e duhet bėrė nė Kosovė, do tė jetė ndėr vendimtarėt nė politikėn e fund shekullit tė shkuar. Adem Jashari, krahas tij edhe figura tė tjera madhore si Zahir Pajaziti, do tė kishin meritėn e jashtėzakonshme, tė papėrsėritshme do tė thoja qė pasi pėrcaktuan qartėsisht vizionin e tyre u bėnė njėkohsisht edhe mishėrues tė kėtij vizioni.

Nė librin e shenjtė kristian, Biblėn, ėshtė edhe thėnia e njohur e Jesus Krishtit se "nuk mund tė jesh profet nė vendlindjen tėnde". Shembulli i Adem Jasharit dėshmoi se mund tė ndodhte edhe ndryshe. Mund tė ishte profet edhe aty ku kishe lindur. Kjo do tė ndodhte nė se nuk do tė shkėputeshe kurrė nga vendi yt, nė se nuk do i humbisje ato lidhje tė veēanta qė tė mbajnė fuqishėm pas saj.

Kjo nuk do tė thotė se duke qenė vetė jashtėzakonisht i lidhur me tokėn ai do tė kishte pėrbuzje ose largesė ndaj atyre qė ishin jashtė. Strukturat ilegale qė ishin jashtė Kosovės, disa tepėr tė rėndėsishme, si sektori i veēantė pranė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, apo tė tjera do tė kishin pėrherė mbėshtetjen e tij. Kėtė e dėshmojnė letrat qė ka dėrguar apo porositė qė ka dhėnė. Edhe nė letrėn e tij tė fundit, dhjetor 1997, ėshtė e pranishme njė gjė e tillė. Ėshtė ndoshta i njėjti mesazh qė do tė niste nga salla e gjyqit Ukshin Hoti, kur, i pranguar, nė prag tė burgosjes sė gjatė do i dėrgonte pėrshendetjet e tij shokėve tė lėvizjeve ilegale jashtė Kosovės.

Ideja e Adem Jasharit pėr tė gjetur mbėshtetje tek njerėzit e tij, nė tokėn e tė parėve, ėshtė tejet e lashtė, ajo ėshtė njė ide prometheiane. Mirėpo, aq sa ėshtė e lashtė, aq ėshtė edhe e rradhė nė shfaqjen e saj nė historinė e kombeve. Ne jemi fatlumė qė kishim njė Njeri, i cili, nė fundin e shkeullit tė njėzet e risolli kėtė ide tek ne, nė formėn mė tė mrekullueshme tė shfaqur dhe njėkohsisht nė formėn mė tė heshtur. Ėshtė ndėr rastet e rradha, kur e madhėrishmja shfaqet krejtėsisht e heshtur.

Vizioni politik i Adem Jasharit shkonte pėrtej asaj qė mund tė quhej fusha e tij e veprimit. Qė nga fundi i Luftės sė Dytė Botėrore dhe deri nė fillimet e viteve 90, qendresa kundėr pushtimit serb do tė kishte disa shembulltyra, herė mė tė spikatura e herė mė tė zbehta, por sidoqoftė, thuajse nė ēdo dhjetė vite, ka pasur njė ngritje masive. Kjo ka qenė e rėndėsishme, pasi asnjėri brez nuk mund tė quhet brez i humbur, pavarėsisht se u bėnė investime tė mėdha pėr tė pasur, jo njė, por disa breza tė tillė.

Lėvizjet kryengritėse tė shqiptarėve nė Kosovė deri nė shfaqjen madhore tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, kishin qenė nė konturet e kufijve tė shqiptarėve jashtė Shqipėrisė. Megjithėse e kishin ditur se nė rastet e halleve tė mėdha mund tė mbėshteteshin tek shteti amė - gjithēka qė ishte rrokullisur nė pesėdhjetėvitet e fundit, e bėnin tė vėshtirė shkuarjen mė tej se dėshira apo ideja.

Adem Jashari do tė krijonte, fillimisht nė memorjen e tij, e pastaj nė konfiguracionin politik tė strukturave tė luftės idenė e saktė se lufta do tė mund tė fitohej, nė se shteti amė do tė ishte streha e dytė e luftės.

Ėshtė i njėjti mendim politik i shfaqur nė tė gjitha veprat e Ukshin Hotit. As njėri dhe as tjetri, megjithėse ishte koha kur mbi Shqipėrinė hidheshin gurėt e mėdhenj tė sharjeve, nuk e mohojnė atė, nuk e shohin si njerkė, por si nėnė dhe e trajtojnė si tė tillė. Me mijra e qindra mijra artikuj do tė shkruheshin nė shtypin udbash kundėr Shqipėrisė, asnjėri prej tyre nuk do tė bėnte vend nė mendimin e Adem Jasharit. Pėr tė bėrė sa mė tė qartė kėtė vizion brenda vetes, ai rikrijon mitin e Ēerēiz Topullit dhe bashkė me tė vllain, Hamzėn, mitin e Mihal Gramenos.

Ai mund tė ngrinte brenda vetes njė mit tjetėr. Kishte mjaft tė tillė, mirėpo ai e kėrkon deri atje ku mendon se mund tė jetė shembulli mė i skajshėm, nė Gjirokastėr dhe ku ėshtė edhe njėkohsisht mė domethėnės: njė toskė, luftėtar i vrarė nga sllavėt nė daljen buzė liqenit tė Shkodrės.

Disa vite pas ngjarjes sė njohur, Murat Jashari, nipi i Hamzės dhe i Ademit, pėr njė ekip kineastėsh nga Shqipėria do tė thonte se "Shpirtrat rilindin. Shikojeni filmin e Ēerēiz Topullit, ngjarjet dhe figurat qė kanė lėvizur nė atė film dhe nė pozicione tė ngjashme ėshtė gjetur Adem jashari me shokėt gjatė luftės. E njėjta ngjarje ka ndodhur, e njėjta luftė. Ēerēizi ka patur pak fjalė. Edhe Ademi ka folur shumė pak. Anėn diplomatike nė filmin e Ēerēiz Topullit e ka udhėhequr Mihal Grameno. Atė rol, ndėrkaq, tek ne e ka pasur Baci Hamzė..."

E vėrteta ėshtė edhe mė e gjėrė se kaq. Mirėpo nipit tė Jasharėve, nė modestinė e tij, i takonte vetėm kaq tė thonte. Mirėpo, ajo qė ishte themelore dhe qė ka mbetur ende nė kujtesėn e tė gjithėve ėshtė pikėrisht miti qė ngriti Adem Jashari, jo thjeshtė se nuk mund tė ngrinte njė mit tjetėr, por sepse e kishte tė qartė tashmė se njerėzve u duhej ideja e luftės sė pėrbashkėt, jo vetėm pėrmes gjėrave tė zakonshme, por edhe pėrmes miteve.

Nė ditėt e netėt e luftės sė njohur tė 5, 6 dhe 7 marsit, Adem Jashari do i kthehej edhe njė herė mitit tė tij : gjatė gjithė kohės ai do tė kėndonte kėngėn e njohur tė Ēerēiz Topullit. Do e pėrsėriste dhe e ripėrsėriste, do e kthente nė thirrje e forcė, dhe mė pas, pak kohė pas pėrfundimit tė luftės, Besarta, e vetmja mbesė e fisit qė mbijetoi do tė thonte se " sa kam dėgjuar bacin Adem qė kėndonte, hiē nuk kam pasė frikė..."

Vizioni i Adem Jasharit se lufta duhej kaluar pėrmes tė gjithė kombit do tė ishte mė se i saktė dhe jetik. Ai, nė shumė raste do tė ishte ndėr faktorėt mė pėrcaktues dhe njeriu i heshtur, Adem Jashari e kishte ditur dhe e kishte paraprirė kėtė. Ukshin Hoti do e pėrcaktonte me veprėn e tij, Adem Jashari do e mishėronte me jetėn e tij.

Megjithatė nuk janė vetėm kėto. Kėto ishin dy gurėt e mėdhenj qė ai ngriti, me forcėn e njė titani, nė rrugėn qė donte tė bėnte, por kjo do tė ishte po ashtu e pamjaftueshme.

Ai eci edhe mė tej…

* * *
· Adem Jashari nuk do tė ngutej.. e kishte tė qartė se asgjė nuk do tė vinte pėr sė mbari nga grykat e Velanisė, por as nuk i bėhej merak pėr kėtė. Po tė ishte puna qė tė pyeteshin "institucionet" e Kosovės, as pėr njėqind vite nuk do tė kishte filluar qėndresa e armatosur, pėr tė shkuar drejt luftės sė pashmangshme. 30 dhjetori i vitit 1991 do tė ishte fillesa e pagėzimit tė parė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Nė se do tė kishim pasur ngutje, nė se njeriu mit do tė kishte menduar se " hajt, po ja fillojmė" do tė kishte qenė lehtėsisht e mundshme qė ēdo gjė do tė ishte shkatrruar e rrėnuar, ani pse njeriu qė do e kishte filluar do tė kishte mbetur nė histori. Nė vitin 1993, nė njė fjalim publik, me rastin e varrosjes sė dy dėshmorėve, Ukshin Hoti, vizionar dhe njėkohsisht dinjitoz si ai, do tė thonte krejt hapur se "Kosovės i duhet Ushtria e saj Ēlirimtare". Do tė ishte e njėjta gjė qė do tė sendertonte Adem Jashari, pasi e kishte kėrkuar atė, pasi kishte punuar pėr ta patur atė. Mendimi vizionar, i thėnė krejt shkurt nga Adem Jashari, e po ashtu krejt saktė se "Armėt nuk i kam marrė pėr tė ja dorėzuar Serbisė, por qė tė bėj luftėn kundėr saj", ėshtė krejt i njėjtė me pėrqasjen filozofike tė Ukshin Hotit, pėr domosdoshmėrinė e krijimit nė Kosovė tė ushtrisė sė saj Ēlirimtare.

Vizioni politik i Adem Jasharit, ndėrsa ėshtė i mbėshtjellė me konfigurimin e armės, ka nė thellėsinė e vetė mendimin e qartė se lufta ishte e domosdoshme, pasi nuk do tė kishte rrugė tjetėr dhe, sė dyti, kjo luftė nuk duhet bėrė, ashtu kaēakēe, si kishte ndodhur jo rradhė nė historinė e kombit tonė. Ai kėrkonte qė tė luftohej, kjo luftė nė se do tė ishte e domosdoshme do tė fillohej nga vatra e tij, pėr tė shkuar mė tej nė tė gjithė Kosovėn. Por jo njė luftė e ngulitur thjeshtė nė njė mal, me njerėz qė qesin pushkė thjeshtė se nuk e duan pushtimin dhe Serbinė, me njerėz tė cilėve u ka ardhur deri nė fyt e keqja e pushtimit. Ai kėrkonte shumė mė tepėr se kaq, dhe pėr tė ngritur njė gjė tė tillė ai kishte aftėsinė qė tė priste, tė ecte nė drejtvizimin e duhur, tė mos ngutej dhe tė mos krijonte rreth vetes njė rreth tė mbyllur.

Mė shumė se gjithēka kjo do tė ishte njė luftė politike dhe kjo kėrkonte njė drejtim politik.

Pėr tė ardhur deri nė mesin e vitit 1993, kur edhe zyrtarizohet prania e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, do tė kishin kaluar disa vite. Nė fillimet e vitit 1989 dhe mė pas, Adem Jashari do tė ishte njėri ndėr antarėt e strukturave ilegale qė do tė kėrkonin ngritjen e ushtrisė sė shqiptarėve tė Kosovės. Nė bisedė me Ramadan Avdiun, aso kohe njėri ndėr drejtuesit kryesorė tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, Grupi i Drenicės, mes tė cilėve spikaste roli dhe figura e Adem Jasharit, do tė thonte qartėsisht : "ne jemi tė gatshėm tė bėjmė edhe nga njė aksion nė javė, por dikush duhet t'u dalė zot aksioneve tona. Jo vetėm t'i mbėshtesė, por edhe tė ketė pėrfaqsimin politik, mbėshtetjen politike".

Kjo do tė ndodhte pėr herė tė parė pas shumė e shumė viteve. Deri atėherė lėvizjet spontane apo tė organizuara tė qendresės shqiptare nė Kosovė nuk e kishin pasur kėtė element thelbėsor, tani forcat politike ilegale e kėrkonin kėtė, ndoshta edhe duke pasur parasysh pėrvojat e deriatėhershme. Adem Jashari do tė ishte njėri nga tė parėt qė do e kėrkonte kėtė, si forcė madhore pėr tė krijuar qendresėn e armatosur dhe luftėn deri nė fitore.

Sado thellė qė tė futesh nė jetėn dhe rrugėtimin e kėtij njeriu nuk do tė gjesh dot asnjė rast tė vetėm, qoftė edhe krejt minor, nė tė cilin ai do tė kėrkonte tė shfaqej si figurė kryesore. Fjalėpak si rradhė kush, ai do tė bėhej edhe mė i heshtur kur do tė ishte fjala pėr rolin e tij. Nė mėnyrė kėmbėngulėse ai nuk e kėrkoi asnjėherė krijimin e figurės sė tij si prijės apo lider, gjithēka ndodhi mrekullisht vetė, pa asnjė dekret dhe fjalė.

A kishte pasur raste kur ai do tė shfaqej haptas si njeri themelor i luftės qė po vinte? Sigurisht qė ka disa tė tillė.

Ėshtė i njohur fakti se rrethimi i parė i kullave tė Jasharėve ndodhi me 30 dhjetor tė vitit 1991. Nė shtėpi ishin tė tre djemtė, Rifati, Hamza dhe Ademi, ishte i ati i tyre, baca Shaban, ishin pjestarėt e tjerė. Rrethimi kishte filluar qė nė orėt e vona tė mbrėmjes dhe, si do tė dėshmonin mė vonė pjestarėt e familjes Jashari, ka qenė i pritur prej tyre. Ishte piku i dimrit, ftohtė i jashtėzakonshėm, gjithkah ishte mbuluar nga dėbora. Tre burrat e familjes Jashari, pas pėrkeshjeve tė forta, do tė ēajnė rrethimin dhe do dalin nė kahe tė ndryshme, nga ku ndezin edhe njė herė zjarrin e luftės. Policia merr peng 27 antarėt e familjes Jashari, ndėrsa tė gjithė meshkujt, prej Fitimit e lart, pra ata qė i kishin mbi 13 vite, i nxjerrin me duar tė lidhura, nė borė, para tankut.

Policėt e nxjerin po ashtu edhe nėnėn e Jasharėve si mburojė pėrpara, duke dashur tė hyjnė nė shtėpi, gjithnjė me mendimin se Ademi ishte brenda. Ndėrkohė Grupi i Drenicės ishte mbledhur. Me orėt qė shkonin kanė filluar tė shkojnė nė ndihmė tė Jasharajve njerėz tė armatosur nga Prekazi, nga tė gjitha anėt e Drenicės, por edhe me gjėrė se kaq. Mali pėrballė kullave ėshtė mbushur me njerėz. Secili e kishte nga njė armė me vete. Janė mbledhur pėr tė gjykuar dhe u kanė thėnė Jasharėve "Merrni komandėn dhe udhėhiqeni luftėn".

Do tė ishte shfaqja e parė madhore e njerėzve tė gatshėm pėr luftė. Pas demonstratave tė jashtėzakonshme nė fundin e vitit 1989, kjo do tė ishte tablloja e dytė e asaj qė do tė vinte nė pasmarsin e vitit 1998.

Nėse Adem Jashari do tė kishte pasur konceptin e ngushtė pėr luftėn, pra nė se ai do tė kishte menduar se " hajt, po ja fillojmė...", gjithė ata njerėz qė kishin rrethuar malin, do tė ishin njė ngasje e madhe pėr ta bėrė kėtė. Njė njeri i zakonshėm, i revoltuar, i gatshėm tė luftojė, ndoshta do e kishte parė tė arsyeshme se "mund tė ja fillojmė ". Nė fund tė fundit do tė kishte qenė e justifikueshme. Aq mė shumė kjo do tė kishte qenė e justfikueshme nė momentet e dhimbjes vetjake, kur sheh se gjithė antarėt e familjes janė peng i pushtuesit, kur burrat janė lidhur dhe nuk dihet fati i tyre. Por kjo do tė ishte e natyrshme pėr njė njeri tė zakonshėm, jo pėr njerėz qė kthejnė pėr sė mbari historinė dhe jetėn e njė kombi.

Adem Jashari ishte nė kėto tė fundit, ai, qė atėherė, do tė hynte nė plejadėn e njerėzve qė jo vetėm janė pjesė e historisė, por edhe e bėjnė atė. Dhe e bėjnė pėr sė mbari.

Ai nuk do tė ngutej.. e kishte tė qartė se asgjė nuk do tė vinte pėr sė mbari nga grykat e Velanisė, por as nuk i bėhej merak pėr kėtė. Po tė ishte puna qė tė pyeteshin "institucionet" e Kosovės, as pėr njėqind vite nuk do tė kishte filluar qėndresa e armatosur, pėr tė shkuar drejt luftės sė pashmangshme.

30 dhjetori i vitit 1991 do tė ishte fillesa e pagėzimit tė parė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Nė se do tė kishim pasur ngutje, nė se njeriu mit do tė kishte menduar se "hajt, po ja fillojmė" do tė kishte qenė lehtėsisht e mundshme qė ēdo gjė do tė ishte shkatrruar e rrėnuar, ani pse njeriu qė do e kishte filluar do tė kishte mbetur nė histori.

Adem Jashari nuk ishte nga ata burra qė donte ta fillonte dhe tė mbeste nė histori. Ai donte tė bėnte njė ngrehinė tė tillė qė, jo vetėm ta fillonte, por edhe ta pėrfundonte, dhe kjo nuk mund tė bėhej ndryshe, veēse e strukturuar mirė, jashtė dhimbjes vetjake. Ai kėrkonte tė hidhej themeli i fuqishėm, i palagėshtitur, dhe dhimbja vetjake sigurisht qė do e bėnte tė lagėsht.

Nė vitin 1993, nė njė fjalim publik, me rastin e varrosjes sė dy dėshmorėve, Ukshin Hoti, vizionar dhe njėkohsisht dinjitoz si ai, do tė thonte krejt hapur se "Kosovės i duhet Ushtria e saj Ēlirimtare". Do tė ishte e njėjta gjė qė do tė sendertonte Adem Jashari, pasi e kishte kėrkuar atė, pasi kishte punuar pėr ta patur atė. Mendimi vizionar, i thėnė krejt shkurt nga Adem Jashari, e po ashtu krejt saktė se "Armėt nuk i kam marrė pėr tė ja dorėzuar Serbisė, por qė tė bėj luftėn kundėr saj", ėshtė krejt i njėjtė me pėrqasjen filozofike tė Ukshin Hotit, pėr domosdoshmėrinė e krijimit nė Kosovė tė ushtrisė sė saj Ēlirimtare.

A do tė kishte qenė e mundur qė tė kishte ndodhur krejt ndryshe, pra tė kishte njė fillesė lufte dhe, mė pas, nuk do tė dihej se ēfarė do tė kishte ndodhur? Ėshtė e sigurtė se, nėse do tė kishte pasur ngritje tė shpejtuar, humbjet do tė kishin qenė tė rėnda dhe ndoshta tė parikthyeshme. Nė fundin e vitit 1991 Kosova nuk ishte e pėrgatitur pėr luftėn qė do tė vinte. Ajo sapo kishte dalur nga protestat masive tė njė viti mė parė, nė tė cilat kishte pasur edhe humbjet e ndjeshme tė Afrim Zhitisė, Fahri Faslisė dhe tė tjerėve. Nė se demonstratat e atyre ditėve kishin qenė sinjali i parė i luftės qė po afrohej, dhjetori i vitit 1991 ishte guri i parė i provės, provė, pėrmes sė cilės mund tė kalonin vetėm ata qė do tė ishin tė gatshėm pėr aktin suprem tė flijimit tė madh.

Mendimi vizionar i Adem Jasharit pėr tė ngritur nė rradhė tė parė strukturat e luftės, mbėshtetur jo vetėm tek njė njeri, tek njė familje apo tek njė fis dėshmoi se kishte qenė i drejtė dhe i saktė. Fakti se rreth tij u mblodhėn, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, nga larg ose nga afėr, tė gjithė ata qė do tė ishin njėkohsisht pjesė dhe realizues tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė ēon pashamngshėm tek mendimi tjetėr: cilėt ishin ata tek tė cilėt Adem Jashari kishte falur besimin e tij tė madh dhe kishte rrokur besėn se do i shkonin punėve deri nė fund.

Ėshtė lehtėsisht e dallueshme se, kushdo qė ka ecur nėpėr rrugėtimin e luftės, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, ka pasur lidhje ose ka qenė i pėrfshirė nė strukturat qė lidheshin me Adem Jasharin. Nuk ka asnjė dekret tė posaēėm pėr tė, edhe po tė ishte kėrkuar tė dilte njė dekret i tillė, Adem Jashari do e hidhte poshtė. Edhe kur bėhet Mbledhja e njohur e 5 prillit 1993 nė Kullėn e Jasharėve, ai nuk e vendos veten mbi tė tjerėt, sepse as qė e ka ndėr mend njė gjė tė tillė. Fjalė pak si gjthnjė, atė e brenin rishtas dy halle tė mėdha: ecuria e Ushtrisė qė po ngrihet, emėrtimi i saj dhe, mė e rėndėsishmja, ai rikthehet tek mendimi tij pėr pėrgjegjėsinė e aksioneve. Mbledhja e 5 prillit nė Prekaz ėshtė njėra ndėr mė tė rėndėsishmet pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Disa nga emrat e njohur tė luftės do tė jenė pjesė e saj, mes tė cilėve edhe Fadil Kodra, Hamit Jashari, Sahit Jashari, Besim Rama, Rafet Rama, Hashim Thaēi, Jakup Nura, Ilmi Zeka, Jakup Krasniqi, Sami Lushtaku e tė tjerė. Fakti qė mblidheshin nė kullat e Jasharėve, megjithėse ajo ndodhej nėn vėzhgimin e pėrhershėm dhe mund tė sulmoheshin, dėshmon pėr dy gjėra: sigurinė qė afronte ajo dhe rolin prijėtar tė Adem Jasharit.

Megjithatė ai kurrė nuk e ka kėrkuar njė gjė tė tillė, por e gjithė kjo, brenda Kosovės, u bė krejt natyrshėm, si diēka e zakonshme dhe e kuptueshme. Nėpėr portat e atyre kullave do tė hynin Rexhep Selimi, Mujė Krasniqi, Sulejman Selimi, Nait Hasani, Ramiz Lladrovci, Jakup Krasniqi, Iliaz Kodra, Nuredin Lushtaku, Abedin Rexha, Kadri Veseli, mė parė e kishin bėrė kėtė rrugė Ahmet Haxhia dhe Ramadan Avdiu, mė pas do tė shkonin drejt saj Adrian Krasniqi dhe Duat Haredinaj, do tė kishin lidhje me tė Xhavit Haliti, Ali Ahmeti, Fehmi Lladrovci, kjo do tė thotė se do tė gjesh thuajse tė gjithė emrat e njohur tė luftės.

Kjo nuk ka qenė rastėsi dhe nuk do tė ishte, po ashtu e rastėsishme, qė nė ditėt mė tė vėshtira, do e kishin tė domosdoshme mbėshtetjen tek emėri i Adem Jasharit. Krejtėsisht logjikshėm ai u bė qendra e luftės, dhe rrjedhja e mėpasme e ngjarjeve dėshmoi vėrtetėsinė e thėnies sė Shaban Jasharit se "besėn po ua jap, nėse kėrcet nė Prekaz, ka me kėrcitė nė tė gjithė Kosovėn".

Sidoqoftė unė do tė desha tė sjell tre shembuj, krejt shkurt.

ėshtė i njohur fakti se Zahir Pajaziti, po ashtu njė emėr i njohur i luftės, ndoshta nga tė paktit drejtues tė strukturave tė saj qė nuk ishte takuar pėrsonalisht me Adem Jasharin, nė natėn e 31 janarit 1997, kur edhe do tė vritej, kishte njėrin ndėr synimet e tij, takimin me Jasharėt.
-
-
vazhdon
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 05-03-2012, 13:33   #4
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

nė fillimin e marsit 1998 do tė ndodheshin nė Prekaz edhe dy nga figurat emblematike tė luftės, Rrustem Mustafa dhe Rrahman Rama. Megjithėse vinin nga dy zona tė ndryshme, ata kishin prirė drejt Prekazit pėr tė njėjtin qėllim: tė takoheshin me Adem Jasharin dhe tė merrnin mendimin e tij nė se kishte ardhur koha tė ja fillonin luftėn.

- nė tė njėjtėn kohė, pra krejt nė fillimin e marsit 1998, dy drenicakė, njėri nga tė cilėt do tė dėshmonte mė pas se ishte i denjė tė hynte nė historinė e kombit si njėri ndėr herojtė e mėdhenj tė tij, Fehmi Lladrovci dhe Sami Lushtaku, kishin braktisur Gjermaninė dhe po ktheheshin pėrfundimisht nė Drenicė. Gjithė rrugės, kur ende nuk e kishin marrė lajmin pėr vrasjen e Jasharėve, ata kishin vetėm njė brengė: ēfarė do u thonte Adem Jashari, ēfarė do i thonin ata, si do i priste ai...

Sepse kjo ishte forca e kėtij njeriu. Kalimi pėrmes miqėsisė sė tij ka qenė, si tė thuash, pa dashje, njė gur prove, njė moment i rėndėsishėm i jetės prej luftėtari.

Adem Jashari i kthehej gjithnjė mendimit tė tij vizionar se duheshin ndryshuar rrjedhat e qendresės dhe se kėtė nuk mund ta bėnte vetėm njė njeri, cilido qoftė ai. Ai, nė mėnyrė tė pashmangshme ishte ndėr vizionarėt qė, jo vetėm e kuptoi, por edhe e sendertoi faktin se lufta nuk ishte pragu i shtėpisė, nuk ishte caku i fundit i oborrit, sinori i fshatit apo mali pėrballė. Lufta ishte mė e gjėrė se kaq dhe pėr motive shumė mė thelbėsore, pėr tė cilat ia vleje tė luftoje dhe tė sakrifikoheshe.

Adem Jashari bėri mė tej nė kėtė rrugė.

Njėkohsisht ai po shkruante edhe vizionin e ri tė kohės qė po vinte dhe kėtė nuk po e bėnte me fjalė tė mėdha, por krejt natyrshėm, duke kaluar pėrmes gjėrave tė shenjta pėr tė.

Cilat ishin gjėrat e shenjta tė Adem Jasharit...

* * *
· Flamuri ishte gjėja tjetėr e shenjtė e Adem Jasharit. E kishte nė ballin e kullave, e kishte nė maqinėn e tij, e kishte nėpėr kėngėt qė i dinte, e kishte nė mal me vete, nė fund tė fundit e kishte aq pranė sa u bėnė pjesė e njėri tjetrit. (…) Pėr besė, edhe sikur dhjetė herė shtet tė ishte Kosova dhe tė kishte dhjetė flamurė shtetėrorė, Adem Jashari nuk do tė ndahej nga flamuri dyshkabash, i cili ishte pjesė e jetės sė tij.
· Nė dhjetorin e vitit 1997 Adem Jashari dhe Grupi i Drenicės dėrgojnė njė letėr, letra e fundit e tyre kjo, nė strukturat qė i takonin. Janė disa faqe, tė shkruara nga Hamza dhe e firmosur nga tė gjithė tė tjerėt. Nė tė gjitha rrjeshtat nuk ėshtė shkruar asnjė fjalė pėr vete, asnjė fjalė pėr familjen e tij dhe nuk e kishte pasur kurrė, gjithė jetės sė tij, nė mend njė gjė tė tillė. Me njė respekt tė jashtėzakonshėm shkruan pėr Abedin Rexhėn dhe luftėn e tij, tregon se si luftuan shokėt, si vepruan pėr tė patur njė qendresė sa mė tė fuqishme dhe vetėm nė fund, si duket duke e ndjerė se lufta do tė ishte shumė mė tepėr se deri atėherė, bėn njė kėrkesė, tepėr tė zakonshme, "kemi nevojė pėr mė shumė armatim".
· Adem Jashari ėshtė njeriu qė hyn dhe del nėpėr legjendė, ashtu si njerėzit e zakonshėm hyjnė e dalin nėpėr oborrin e shtėpisė sė tyre. Mbi tė gjitha miti i tij, legjenda dhe e verteta pėr tė ka njė akt kulmor, nė tri kohė tė ndryshme, qė lidhet me tri rrethimet qė i janė bėrė kullės sė tij.

Nė jetėn e kujtdo, pra edhe nė jetėn e Jasharėve, zėnė vend natyrshėm gjėrat qė i kanė mė pėr zemėr, qė i kanė bėrė tė shenjta dhe i mbajnė ashtu, deri sa tė kenė frymėn e fundit. Adem Jashari, njeri i fjalės sė paktė, kishte bėrė shenjtėrimin e gjėrave, pėr tė cilat, jo vetėm i a vleje tė luftoje, por edhe tė flijoheshe. Kur e kishte menduar njė gjė tė tillė, ai e kishte quajtur ēdo gjė tė zakonshme e normale, njėlloj si ditėt e jetės sė pėrditshme, si frymėmarrja e zakonshme apo pėrtėritja e stinėve.

Por le tė sjellim disa shembuj pėr tė shkuar tek gjėrat e shenjta tė Adem Jasharit dhe tė gjithė Fisit tė tij.

Shembulli i parė ose shenjtėrimi i parė :
Nė thyerjen e natės sė 30 janarit 1991 ndodh rrethimi i parė i Jasharėve. Tre djemtė e shtėpisė, Rifati, Hamza dhe Ademi, pasi nisin luftėn, ēajnė rrethimin dhe zėnė vend bri malit, pikėrisht aty ku sot ndodhen varrezat. Prej atje vazhdojnė tė luftojnė, pasi u kanė ardhur nė ndihmė edhe bashkėluftėtarėt e tyre.

Baca Shaban ka qėndruar gjatė tėrė kohės nė kullė, stoik si ai, i qetė, duke e ditur se tashmė lufta ka nisur dhe si ēdo luftė, edhe ajo do tė ketė tė rėnėt e saj. Policia serbe, pasi kishte lėnė tė vrarėt e parė, pėrforcohet me mjete luftarake: vijnė helikopterėt, tanku fillon tė lėvizė drejt kullave dhe mė nė fund futen nė oborrin e shtėpisė.

Kur futen brenda, njėri prej drejtuesve tė policisė serbe e pyet bacėn Shaban: "Tė kujt janė gjithė kėto shtėpi dhe pasuri?".

- Tė miat, tė djemve dhe tė nipave tė mi - i a kthen baca Shaban, ndėrsa oficeri, duke parė rreth e rrotull, gjithė atė mall e gjė, i drejtohet edhe njė herė plakut tė urtė: "A kanė mend kėto djemtė e tu qė po luftojnė, kur i kanė gjithė kėto tė mira?"
- Po, i kanė, veē liri nuk kanė - i kthen baca Shaban dhe ata fillojnė ta godasin, tė tėrbuar nga pėrgjigja e qetė dhe e urtė e plakut tė shtėpisė. Pastaj fillojnė e godasin edhe Lulėzimin qė bėn ti dalė pėr zot gjyshit tė tij.

Nė tė vertetė Jasharėt i kishin tė gjitha, mall e gjė, shtėpi tė ngritura dhe qė mund tė ngrinin edhe nė tė ardhmen, toka dhe livadhe, vaden e ujit dhe maqina, njė jetė tė sigurtė ekonomike dhe mund ta shkonin ashtu gjithė jetėn e tyre, duke pritur qė dikush tjetėr t'i lėviste gjėrat nga vendi. Mund ta bėnin kėtė. Jo pak e kishin bėrė, ishin mbyllur rreth avllisė sė oborrit tė tyre sa pa rėnė nata dhe kishin fjetur, nė gjumin e madh tė harresės.

Adem Jashari nuk mund ta bėnte kėtė, sepse e kishte tė shenjtė lirinė. Dhe nuk e kishte nė pėrmasa tė zakonshme, ashtu si mund ta kenė edhe shumė tė tjerė. Ai i falej asaj, e adhuronte atė, e kishte vėnė mbi veten dhe mbi gjithė fisin e tij.

Kjo do tė thonte se ai kishte pasur njė fillesė tė mbarė drejt pavdekshmėrisė. Nuk e kishte bėrė me mendje njė gjė tė tillė. Zakonisht gjėrat e shenjta njerėzit i mbajnė thellė vetes sė tyre. Adem Jashari e kishte mbajtur kėshtu, thellė vetes, dėshirėn pėr tė qenė i lirė, qoftė edhe me kulla tė djegura, qoftė edhe pas rėnies sė tij.

Shembulli i dytė ose shenjtėrimi i dytė :
Ishte viti 1989. Kohė e turbullt, por jeta duhej vazhduar gjithėsesi. Duheshin pėrshpejtuar brezat, duheshin bėrė dasmat, duheshin marrė nuset. Mirėpo nė kėtė vit fatkob policia serbe dilte nėpėr rrugė, ndalonte krushqit e dasmorėt, i zbriste nga makinat apo u prente udhėt, i hiqte flamurin dyshkabash dhe ua shkilte me kėmbė, ua griste dhe pastaj fillonte tė qėllonte. Kėshtu kishte ndodhur jo vetėm nė kėtė vit fatkob, kėshtu kishte ndodhur qė kur mbahej mend se kishim filluar tė jetonin nėn shkja. Kishte pasur kėngė pėr njerėzit qė nuk e kishin hequr flamurin dhe ishin vrarė pėr tė. Por nė fundin e njė shekulli kjo ishte edhe mė e rėndė.

Nė kėtė vit martohej njė mik dhe bashkėluftėtar i Adem Jasharit. Mė pas ai do tė ishte edhe pėrfaqsuesi i tij nė perėndim, Ramiz Lladrovci "Veshi". Njerėzit nė shtėpinė e vjetėr tė Lladrovcėve ishin bėrė gati tė niseshin pėr tė marrė nusen. Nė dhomėn e dasmorėve hyri Fehmi Lladrovci.
"O njerėz, u tha, po nisemi me marė nusen" Tė tjerėt miratuan me kokė dhe dikush bėri tė ngrihej. Fehmiu vazhdoi. "Nusen do e marrim me flamur". Tė tjerėt pėrsėri tundėn kokat. " Mirėpo flamurin nuk e japim. Nė se dalin pėrpara milicėt serbė, luftėn e bėjmė dhe flamurin nuk e japim. Mendohuni mirė, kush e ndjen veten tė aftė pėr tė mbrojtur flamurin, le tė bėhet gati, tė tjerėt, nuk ua marrim pėr tė keq, le tė rrinė nė shtėpi".

Kur doli nga dhoma, Fehmiu u tha miqve tė afėrt: "Ēojini fjalė Adem Jasharit, tregoni se po shkojmė tė marrim nusen me flamur dhe flamurin nuk e japim".

Asaj dite Ademi kishte njė rast gėzimi nė shtėpinė e tij. Mirėpo i lė tė gjitha, merr makinėn, e ngarkon me pushkė automatike dhe mitraloz, fut nė sediljen prapa bombat e borės dhe fishekė tė tjerė, mbėshtjell rreth saj flamurin e madh, mbi kokė vė kėsulėn e bardhė dhe niset.

E kishin thirrur miqtė e tij. Por nuk ishte vetėm kjo, atė e kishin thirrur se donin tė mbronin flamurin, se ishin tė gatshėm tė luftonin pėr flamurin dhe e dinin mirėfilli se asaj dite duhej njė burrė si Adem Jashari. Flamurit i duhej njė njeri i tillė. Ishte viti 1989, dy vite para se tė ndodhte rrethimi i parė i kullės sė tyre dhe tė niste kėshtu tė shkruhej historia e legjendshme e Jasharėve.

Kam pyetur mė vonė tek Lladrovcėt, se si kishte ndodhur mė pas. Makinat ishin nisur. Nė mesin e tyre qėndronte Adem Jashari, i heshtur, i bindur se po bėnte detyrėn e tij, i gatshėm tė sakrifikohej. Si duket policėt kishin marrė vesh se do tė kishte qėndresė, askush nuk i ndali. Nė shtėpinė e nuses u shkrepėn armė sa tė dėgjoheshin dhjetra kilometra tej, por as nė kthim askush nuk i ndali.

Mė shumė se dhjetė vetė ma kanė treguar kėtė histori. Tė gjithė njėlloj dhe tė gjithė, po ashtu, njėlloj tė gėzuar se u kishte rėnė nė fat tė udhėtonin njė herė me Adem Jasharin pėr tė mbrojtur flamurin.

Flamuri ishte gjėja tjetėr e shenjtė e Adem Jasharit. E kishte nė ballin e kullave, e kishte nė maqinėn e tij, e kishte nėpėr kėngėt qė i dinte, e kishte nė mal me vete, nė fund tė fundit e kishte aq pranė sa u bėnė pjesė e njėri tjetrit.

Pėr besė nuk e di se ēfarė do tė kishte thėnė AdemJashari pėr flamurin e sotėm tė Kosovės. Nuk e di, por mendja ma merr se do tė kishte rrudhur supet, do tė ishte munduar tė gjente diēka nga ajo qė kishte pasur dhe nė se nuk do e kishte gjetur, do tė kishte thėnė " le tė jetė hė pėr hė edhe ky, deri sa tė bėhemi njė shtet dhe vjen prap flamuri ynė, qė edhe kėshtu nuk po e heqim".

Pėr besė, edhe sikur dhjetė herė shtet tė ishte Kosova dhe tė kishte dhjetė flamurė shtetėrorė, Adem Jashari nuk do tė ndahej nga flamuri dyshkabash, i cili ishte pjesė e jetės sė tij.

Shembulli i tretė :
Isha mik njė natė tek familja e Jasharėve dhe, pas bukės, ndėrsa po pinim ēajin tradicional, tė cilin unė e pėlqej vetėm kur jam me drenicakė, filluam tė shohim disa filmime nga jeta e familjes sė tyre, para ngjarjeve tė marsit tė vitit 1998. Ishte njė ditė e zakonshme, krejt e zakonshme, gjithė diell, ftohtė, pasi kishin ngrirė rrėkezat e ujrave dhe Adem Jashari ishte me fėmijė dhe nipėr nė oborrin pėrbri. Fėmijėt po luanin me njeri tjetrin, ai krasiste diēka, pastaj fliste e luante me fėmijėt, diēka i ngacmonte dhe ata i pėrgjigjeshin, pushka ishte lėnė pak mėnjanė, kishte njė sopatė nė dorė dhe herė pas here ēante dru. Sytė i shkelqenin mė shumė se zakonisht, ndjehej se ishte i lumtur nė kėtė ēast pushimi, kur kishte lėnė pas, qoftė edhe pėrkohsisht punėt e luftės. Herė pas here shikonte andej nga ku duhej tė ishte mali.

Pastaj e kam parė tek rrinte me nėnėn e tij, mbesen e Shaban Polluzhės sė njohur, e kam parė tek ia merrte duart e buta , me rrudhat e moshės, nė duart e tij tė forta, por qė jo rastėsisht i pėrkdhelnin aq butė. I sherbente asaj, i a rregullonin dy djemtė, ai dhe Hamza, jastėkun pas supeve, qeshnin me tė, pastaj diēka i thonin pėr vitet e saj qė nuk po plaknin dhe, pas njė copė here, ndėrsa po nisej pėr nė aksion, i thonte, krejt zakonshėm, si tė shkonte pėr njė punė tė ēfarėdoshme " hajt, natėn e mirė e bafshi".

Gjithshka ishte mė shumė se e zakonshme, ishte , si tė thuash, njė fragment nga jeta e secilit bujk . Kushdo mund tė ishte ai, por nė se e vėshtroje me vemendje , mund tė dalloje shumė lehtėsisht mallin e tij, ndjenjėn e afėrsisė, tė respektit dhe tė mirėnjohjes pėr familjen e tij.

Adem Jashari e kishte tė shenjtė familjen e tij. Ky ishte njė tjetėr shenjtėrim i tij. Ai pėrgjėrohej pėr nėnėn dhe fėmijėt, pėr dajallarėt dhe nipėrit e mbesat, kishte njė marėdhnie shumė tė afėrt me tė atin e tij, si prind, si mėsues dhe si prijės, bėnte hoka me tė vllain e tij mė tė madh, tė cilin e vinte mbi gjithēka.

Rifat Jashari kujton, kur u kthye nė vitin 1996, ilegal nė shtėpinė e tij:
"Kur shkova tė flė, Ademi m'i solli armėt dhe disa bomba, ndėrsa unė i thashė: "Largomi kėto "hekura" se unė nuk rehatohem natėn". Ademi mė tha "Ja ku i ke dhe bėn ēfarė tė duash me to". Para se ta mbyllte derėn e dhomės, mė dha njė porosi: "Nėse vijnė mė tepėr se dhjetė policė, lajmėromė, pėr mė pak, bėj ēka tė duash se nuk e prishi gjumin".

Ai kishte tė drejtė tė shejtėronte familjen e tij, e cila, asnjėherė, edhe nė momentet mė tė vėshtira nuk i tha se ku po shkon nė rrugėn e tij dhe se mund tė kishte pasoja e gjithė familja. Asnjėherė nuk i thanė tė mos bėnte tutje, por i ndenjėn aq afėr, sa nė fund dhanė edhe jetėn me tė.

Gjithė jetėn, pėr 300 vite me rradhė fisi i Jasharėve kishte qenė nė tė kėputur tė perit tė jetės. Gjithė jetėn kishte qenė vetėm njė trashėgimtar, vetėm baca Shaban do tė kishte tre djem. Dhe ky fakt, tronditės deri nė thelbin e tij, do tė pėrbėnte edhe kujdesin e jetės sė Ademit.

Shpesh herė, miq e dashamirė, ikshin pėrpjekur tė largonin disa nga djemtė e vajzat e familjes sė Jasharėve. Nga njėherė edhe i kishin marrė me vete dhe ishin nisur pėr rrugė, por nė kthesėn e parė, nipėrit e mbesat kishin bėrė pas dhe ishin kthyer. Askush nuk mund t'i hiqte prej vatrės sė tyre.Askush nuk mund t'i ndante nga njėri tjetri.

Tregon Rifat Jashari :
"Thirra njė herė nė shtėpi dhe fola me Fitimin, njė djalė timin. Mė tha se po lasdrohem mor babė. "lazdrohu, lazdrohu, i thashė, se tash vij nė shtėpi dhe flasim pėr lazdrimin tėnd. "Eh babush, babush, mė tha, kur tė vish nė shtėpi tė ka marrė malli, besa tė ka kėputė malli e ke me e harrue lazdrimin tim". Ka djalė, qė po "lazdrohej", nė natėn e 6 marsit do tė vritet nė oborrin e shtėpisė, duke luftuar me mitraloz, por nuk e kishte bėrė mendjen tė ikte nga shtėpia.

Nė netėt e njohura tė marsit, kur e gjithė shtėpia ishte rrethuar trefish dhe rrethimi vazhdonte tė thellohej, e gjithė familja e tij ishte aty. Pak mė parė, katėr nipėr e mbesa ishin nisur tek dajallarėt, tė tjerėt ishin aty. Ata qė mund tė luftonin kishin marrė armėt. Tė tjerėt kishin pritur se mos burrave tė shtėpisė u duhej ndihma e tyre. Nuk e kishin bėrė ndėr mend tė dorėzoheshin, tė prangoheshin, tė torturoheshin, tė merreshin nėpėr kėmbė. Kishin bėrė mend tė vdisnin nė se do tė duhej.

Dhe kishin ecur deri nė fund nė rrugėn e njohur tė qėndresės, duke u bėrė pjesė dinjitoze e mitit tė Jasharėve. Nuk do tė kishte mundur tė donte Kosovėn apo Shqipėrinė, ashtu si i donte Adem Jashari, nė se nuk do tė kishte adhuruar familjen e tij dhe nė se kjo familja nuk do tė kishte qenė pjesė e dinjitetshme e jetės sė tij.

Shembulli i katėrt :
Nė dhjetorin e vitit 1997 Adem Jashari dhe Grupi i Drenicės dėrgojnė njė letėr, letra e fundit e tyre kjo, nė strukturat qė i takonin. Janė disa faqe, tė shkruara nga Hamza dhe e firmosur nga tė gjithė tė tjerėt. Nė tė gjitha rrjeshtat nuk ėshtė shkruar asnjė fjalė pėr vete, asnjė fjalė pėr familjen e tij dhe nuk e kishte pasur kurrė, gjithė jetės sė tij, nė mend njė gjė tė tillė. Me njė respekt tė jashtėzakonshėm shkruan pėr Abedin Rexhėn dhe luftėn e tij, tregon se si luftuan shokėt, si vepruan pėr tė patur njė qendresė sa mė tė fuqishme dhe vetėm nė fund, si duket duke e ndjerė se lufta do tė ishte shumė mė tepėr se deri atėherė, bėn njė kėrkesė, tepėr tė zakonshme, "kemi nevojė pėr mė shumė armatim".

Sa herė qė e kam lexuar atė letėr, kam menduar pėr njeriun qė i kishte vėnė shokėt mbi veten e tij, qė e kishte tė shenjtė miqėsinė dhe fjalėn e dhėnė, qė nuk e fillonte kurrė nga vetja, por nga tė tjerėt.

Ėshtė i njohur fakti se Ademi ishte fjalėpak. Nuk i donte dhe as nuk i duronte fjalėt e gjata. Por e donte miqėsinė me njerėzit e luftės, me njerėzit e zakonshėm, nuk u thonte kurrė fjalėn e rėndė. Sepse ndonėse nuk fliste gjatė, bile - bile fliste tepėr pak, ai e nderonte fjalėn.

Nė gjithė rrethimin e parė, tė 30 dhjetorit 1991, Adem Jashari, si e mban mend i vllai i tij, Rifati, ka folur veē dy herė. Herėn e parė i thonte tė vllait "Veē mos e lėsho frontin aty". Herėn e dytė, kur i ėshtė afruar kullės, policėt serbė kishin qenė duke hyrė nė oborr. Menjėherė ka hapur zjarr mbi ta, duke i sharė nė atė serbishten qė ai e dinte fare pak: "Ku po shkoni he nėnėn e ēetnikėve ua ..." u ka bėrtitur atyre dhe pėr nja 4-5 minuta aty i ka shkuar flakė e verdhė.

Askush nuk e mban mend qė Adem Jashari ti ketė thėnė fjalėn e rėndė. zakonisht, si kujtojnė shokėt e tij, ai pėr dikė qė nuk e donte thonte veē " hajt hup aty", si pėr tė dashur ta bėnte tė paqenė njeriun qė nuk e dėshironte, por fjalėn e rėndė nuk i a thonte. Sepse e nderonte fjalėn si rradhė kush, edhe pse e fliste nė tė rradhė.

Adem Jashari ėshtė njeriu qė hyn dhe del nėpėr legjendė, ashtu si njerėzit e zakonshėm hyjnė e dalin nėpėr oborrin e shtėpisė sė tyre. Mbi tė gjitha miti i tij, legjenda dhe e verteta pėr tė ka njė akt kulmor, nė tri kohė tė ndryshme, qė lidhet me tri rrethimet qė i janė bėrė kullės sė tij.

Ēfarė ndodhi nė tri rrethimet e kullave tė Jasharėve?...

* * *
· Njė ditė para sulmit, aty nga mesdita, Rifat Jashari, gjithnjė me merakun pėr njerėzit e tij, bisedon nė telefon me Hamzėn. Pas fjalėve tė zakonshme, fjala ėshtė pėr njė armatim tė rėndė, i cili mjerisht ende nuk kishte arritur nė Prekaz. Edhe nė qeverinė e atėhershme " tė Bukoshit", ku kishin kėrkuar 600 mijė marka, pėr tė blerė 1000 automatikė, kishin gjetur njė derė tė mbyllur.
- "Ēka i keni hallet"- pyet Rifati
- "Veē po pritet momenti"- i pėrgjigjet Hamza.
- "A keni tesha me dalė deri nė verė"- e pyet pėrsėri Rifati, duke nėnkuptuar armėt.
- Tjetri atje larg e kupton dhe i thotė: "Me kėto armė qė kemi, besoj se do t'ja dalim".

18 orė mė vonė, pas kėsaj bisede nė Prekaz do tė nisė lufta…

· Ėshtė njė dėshmi tronditėse, por edhe e jashtėzakonshme. Sepse gjithēka qė u zhvillua nė ato tri ditė ishte e jashtėzakonshme, ishte epike, ndoshta e papėrsėritshme nė tė gjithė historinė botėrore. Nuk njoh njė rast tjetėr tė tillė, kur 57 vetė tė njė fisi dhe tė njė ideali, do tė jepnin jetėn " si me le", nuk njoh ndonjė rast tjetėr, kur nė tri ditė lufte, 27 vetė tė njė familje do tė flijoheshin.

Kullat e Jasharėve nė harkun kohor tė shtatė viteve janė rrethuat tri herė nga forcat policore serbe, ushtarake e paraushtarake, qė nga ēetnikėt e zakonshėm dhe deri tek kryeēetniku, krimineli i njohur Arkan. Kjo ėshtė e njohur tashmė. Ėshtė si tė thuash njė e vėrtetė reale qė padashje tė shkon nė mend se, edhe kėshtjella e Krujės ėshtė rrethuar tri herė, qė nga jeniēerėt e zakonshėm dhe deri tek sulltanėt.

Tė jetė rastėsi? Ndoshta, por nė jetėn e Jasharėve janė kaq tė shumta rastėsitė e tilla, sa dashur padashur mendimi tė shkon tek brysja e legjendave, formėsimi i tyre. Ata u ngjizėn me njera tjetrėn, krejt natyrshėm, saqė shpesh herė mendon se e ke tė vėshtirė tė gjesh se ku mbaron miti dhe fillon legjenda, ku ėshtė e vėrteta dhe mitizimi. Mirėpo, kur qetėsisht ndjek gjithė rrjedhėn e ngjareve, "rastėsitė" qė nuk janė mė si tė tilla, e kupton se mė shumė se gjithēka ishte njė domosdoshmėri, kėrkesė pėr rilindje tė kombit.

Rrethimi triherash i Jasharėve ėshtė si nė tregimet biblike, dhe po ashtu si nė ato tregime, pas tyre vjen ringjallja, ringritja. Dhjetė vite pas ėshtė e natyrshme tė dihet, ose mė saktė tė shpallet, se ēfarė ndodhi pas secilit rrethim tė Jasharėve, ēfarė gjėje e re ndodhi nė jetėn e kombit, shkuan huq ata si mund tė kenė shkuar shumė gjėra tė tjera, apo u sendertuan diku.

Shkurt mund tė thuhej se rrethimi i parė zgjoi krejt Drenicėn, mund tė thuhet se rrethimi i dytė i Jasharėve zgjoi Kosovėn, ndėrsa rrethimi i tretė ishte akti madhor qė zgjoi gjithė shqiptarėt, kudo qė ishin.

Rrethimi i parė bėri tė ditur se ishte shpallur qėndresa dhe kjo do tė vinte pėrmes njėrit nga zėrat mė tė ndjeshėm tė rezistencės, Drenicės; rrethimi i dytė qartėsoi se Kosova kishte filluar rilindjen dhe se burrat, qė kishin vendosur tė mos ia kthenin shpinėn pushtuesit, ishin ende nė Kosovė, tė strukturuar reth ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės; rrethimi i tretė hodhi kėmbanat e zgjimit pėr tė gjithė shqiptarėt si ēasti i mbramė dhe shansi i fundit qė mund tė kishim pėr tė qenė komb i lirė nė tė gjitha pėrmasat e kombit, ose mė saktė, nė tė gjitha pėrmasat e mundshme, sa mė tė mundshme tė kombit.

Disa herė nė kėtė shkrim i jemi rikthyer rrethimit tė parė tė Jasharėve nė natėn e 30 dhjetorit tė vitit 1991. Ajo qė ka tėrhequr vemendjen gjithnjė ėshtė bulimi i njerėzve me armė nė malin bri kullave tė Jasharėve, sikur e gjithė Drenica ishte shkulur aty. Ky ėshtė njė fakt qė dihet, por ajo qė ende nuk ėshtė spjeguar mirė qėndron nė tė vėrtetėn se si ėshtė e mundur, qė nė fundin e vitit 1991, ashtu papritmas, pa asnjė thirrje, nė tė kundėrtėn e asaj qė predikohej nė Velani, pėr urtėsim dhe bindje, tė mblidheshin nė fare pak orė me qindra e mijėra burra. E pra ishte fund viti, ishte dimėr, natė e ftohtė, rrugėt e zėna jo vetėm nga bora, por edhe nga forcat policore, e megjithatė, pa asnjė lloj urdhėri, burrat vinin tė luftonin.

Kaq vite pas kėsaj ngjarje duhet menduar pėr dy gjėra: pėr atė mekanizėm tė jashtėzakonshėm, i cili i vė nė lėvizje njerėzit, gjithnjė e mė shumė drejt sė panjohurės tė qėndresės, drejt aktit final, luftės, si drejt njė gjėje tė zakonshme. Dhe e dyta, fakti qė ato nuk po shkonin drejt kujtdo, sepse deri nė atė kohė shumė njerėz ishin sulmuar, kishte tė vrarė, kishte tė burgosur, flamurė tė ējerrur, mirėpo njerėzit, edhe pse kishin pasur dhimbje, nė tė shumtėn kishin qėndruar nė shtėpitė dhe vatrat e tyre.

Tani ishte vėnė nė lėvizje njė mekanizėm tjetėr, krejt i panjohur pėr liderėt politikė legalė, i kuptueshėm vetėm pėr ata qė e kuptonin lirinė se diēka tepėr jetėsore, pėr tė cilėn nuk duhen fjalė tė mėdha. Por ata nuk e jepnin veten thjeshtė e rastėsisht; kishin pritur njė shembull tė madh, njė shembull qė i a vlente tė ecje pas tij, dhe kur e kishin gjetur, kishin filluar lėvizjen masive, ashtu si ortekėt.

Drenica, duke e pasur shembullin mė afėr se tė tjerėt, duke e pasur pjesė tė vetes dhe bir tė saj, kishte lėvizur e para. Sikur pėr asgjė tė tjetėr tė mos ia kishte vlejtur kjo ditėnatė, thyerja e 30 dhjetorit dhe agimi i 31 dhjetorit, qoftė edhe vetėm pėr kėtė fakt, ajo ėshtė e bekuar nė historinė e kombit. Njerėz, mos e harroni kėtė.

Rrethimi i dytė i Jasharėve ndodhi me 22 janar 1998. Pėrsėri dimėr, natė, ftohtė pėrsėri, nė kulla do tė ndodheshin djemtė e shtėpisė, baca Shaban dhe Hamza. Ndryshe nga herėt e tjera, nė sulmin e 22 janarit nuk do tė marrė pjesė ushtria serbe, kishte ardhur pararoja e saj. Nuk do tė ketė tanke, helikopterė, por "tigrat e ēartur" tė kriminelit Arkan janė ata qė do tė marrin pėrsipėr thyerjen e rezistencės.

Nė errėsirėn e natės, si hienat, paramilitarėt e Arkanit janė shpėrndarė dyerve tė oborrit tė kullave tė Jasharėve. Kanė nisur me sulmin me synimin pėr tė djegur e vrarė gjithēka qė del pėrpara, fėmijė apo plak qoftė, njeri apo edhe njė pulė qoftė. Ata kanė tentuar tė hyjnė njėherėsh nė shtėpi dhe nė kullė. Nė kullė kanė hasur nė rezistencė, sepse aty ka qenė baca Shaban dhe nipat e tij, Fitimi, Besimi dhe Kushtrimi dhe tė gjithė kanė pasur armė dhe kanė luftuar me serbėt pėr mė shumė se njė gjysėm ore. Mund ta mendoni kėtė, nė njėrėn anė banditė dhe kriminelė tė sprovuar, dehur luftrash dhe krimesh, nė kahun tjetėr djem tė rinj, ende pa kaluar nga fėmijria nė rininė e herėshme.

Prej kullės ėshtė gjuajtur me automatikė dhe mitralozė, ndėrsa Hamza, prej shtėpisė ku ka qenė, ka hedhur nė drejtim tė ēetnikėve bomba dore, me ēka serbėt e shohin se kanė ndeshur nė rezistencė tė fortė dhe tėrhiqen.

Adem Jashari nuk ndodhej asaj nate nė shtėpi, sepse ishte te dajat nė Llaushė, mirėpo askush nuk e ka ditur nė se ishte ai apo nuk ishte brenda, pasi nipat, djemtė dhe burrat e shtėpisė bėnin atė qė duhej tė bėnin.

Rrethimi i dytė kishte ardhur pas shfaqjes sė parė publike tė ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, thuajse dy muaj mė parė, me 28 nėntor 1997. Pas fjalėve kishte ardhur koha e pushkės. Njerėzit e kishin dėgjuar fjalėn e tre drejtuesve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, dhe, megjithėse ishin tubuar pėr njė rast tė dhimbshėm, si ishte vrasja e mėsuesit Halit Geci, ishin ngritur nė kėmbė dhe nė pėrjashtim nga ēdo rregull, kishin duartrokitur, kishin thirrur, kishin brohoritur. Kishte ndodhur diēka e re, e jashtėzakonshme pėr mendimin politik, krejt tė ndryshkur, pėr tė thėnė butė kėshtu, nė Prishtinė; kishte qenė njė akt jo vetėm miratimi, por edhe mbėshtetje.

Ndaj dita e 22 janarit 1998 ishte vazhdimi i asaj qe kishte ndodhur me 28 nėntor. Ishte momenti kur po "drenicohej" Kosova, nė se mund tė them kėshtu, dhe fakti, se vetėm gjashtė javė mė pas do tė kemi njėherėsh tri qendra tė tjera tė mėdha lufte, Dukagjinin, Llapin dhe Shalėn dėshmon se fara e hedhur nė betejėn e 22 janarit kishte qenė e frytshme.

Pas kėsaj dite shqiptarėt e kuptuan se lufta ishte e domosdoshme, se ajo ishte nė prag dhe se nuk kishte asnjė rrugė tjetėr. Njeriu qė ishte vėnė nė krye tė atyre qė kishin vendosur tė luftonin tashmė u ishte pėrgjigjur tė gjitha dyshimeve dhe pyetjeve tė lodhshme: "A mund tė luftohet me Serbinė", " A do ja dalim", "deri ku mund tė shkojmė", etj etj. Ndryshe nga sa do tė thonte ēdo ditė tė premte nė konferencat e lodhshme tė shtypit njeriu i vetmuar i Velanisė se, "Kosova nė njė luftė me Serbinė nuk mund tė qėndrojė as dy tri ditė", njeriu i heshtur, Adem Jashari, kishte bėrė deri me 22 janar vetėm " dy konferenca", tė dyja me armėt qė kishte ai dhe shokėt e tij, dhe tė dyja e kishin zgjuar popullin e Kosovės mė shumė se miliona fjalė tė pabukshme.

Pas 22 janarit, tė dyja palėt, sepse tashti ishin dy palė si nė ēdo luftė, mendojnė e ka ardhur koha e ditės sė fundme: serbėt mendojnė se ka ardhur koha e ditės sė fundme tė Adem Jasharit dhe me kėtė do tė shkatrrohet e gjithė ngrehina e ngritur prej tij, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės; Adem Jashari mendon se ka ardhur dita e fundme e pushtimit serb tė Kosovės. Janė dy llogari tė ndryshme, tė cilat, dashje pa dashje, duke qenė jo vetėm tė ndryshme, por edhe thelbėsisht tė kundėrta, do tė sillnin patjetėr njė ditė tjetėr. Cila do tė ishte ajo?

Serbia po bėnte gati rreth 5000 trupa elitė pėr rrethimin e madh, tė tretin tė Jasharėve. Adem Jashari po bėhej gati tė niste luftėn e madhe. Serbia thirrej e ēirrej se kėtu kishte qenė djepi i saj, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės nuk kėrkonte asgjė mė shumė se sa tė gjitha popujt e botės: mėvetsinė nė trojet e veta, shtetin e tyre, bashkimin e kombit. Ishte njė dėshirė tejet fisnike e njerėzore, tė cilėn mund ta sjellin vetėm ata qė janė tė denjė pėr t'u flijuar nė emėr tė saj.

Nėse do tė kishte qenė vetėm kaq, gjėrat do tė ishin shumė mė lehtė. Nė skenėn politike tė Kosovės do tė shfaqeshin, herė denjėsisht dhe herė mjerueshėm, dy skaje, tė cilat, sado qė do tė pėrpiqeshin vite mė vonė t'i paraqitnin nė njė tė vetme, nuk do tė ishin ashtu.

Koha do tė provonte se dy njerėzit qė ishin nė dy skajet e njė litari do tė kishin filozofi tė ndryshme politike, vizione tė ndryshme, burrėri tė ndryshme. Njėri nga Velania, mbėshtjellė pas shallit, do tė predikonte heshtjen, durimin, pėruljen dhe kur do tė vinte njė ditė e ardhshme, do i bėnte thirrje tė gjithėve tė nėnshtroheshin, tė ndaloheshin bombardimet, pasi familja e tij, gjoja e kidnapuar, ishte nė rrezik. Tjetri do tė bėnte thirrje pėr qendresė, pėr ringritje, pėr ruajtjen e emėrit dhe tė identitetit, pėr shpalosjen e flamurit, i gatshėm tė vetflijohej, jo fillikat, por me tė gjithė njerėzit e tij. Njėri do tė pėrpiqej tė sillte nė politikėn shqiptare teorinė e "mos kundėrshtimit tė se keqes me dhunė", tjetri do tė bėnte tė veten thėnien e famėshme tė Jusuf Gėrvallės " nė ballė tė kėtij populli dhe nė ballė tė tij vdekja do na vijė si pėrjetimi mė i bukur i jetės sime"

Filozofia e qendresės ishte ajo qė do tė zinte vend nė shpirtin e njerėzve qė po ngriheshin. Ata kishin pritur gjatė, donin tė kishin mitin e tyre, dhe kėtė e gjetėn. Sidoqoftė do tė duhej tė vinte 5 marsi qė tė dėshmohej se e vėrteta e jetės sė njė njeriu dhe e njė Fisi ishte shumė mė e fuqishme se miti apo se legjenda.

Le tė vijmė edhe njė herė tek ajo qė ndodhi dhjetė vite mė parė...

Njė ditė para sulmit, aty nga mesdita, Rifat Jashari, gjithnjė me merakun pėr njerėzit e tij, bisedon nė telefon me Hamzėn. Pas fjalėve tė zakonshme, fjala ėshtė pėr njė armatim tė rėndė, i cili mjerisht ende nuk kishte arritur nė Prekaz. Edhe nė qeverinė e atėhershme " tė Bukoshit", ku kishin kėrkuar 600 mijė marka, pėr tė blerė 1000 automatikė, kishin gjetur njė derė tė mbyllur
- "Ēka i keni hallet"- pyet Rifati
- "Veē po pritet momenti"- i pėrgjigjet Hamza.
- "A keni tesha me dalė deri nė verė"- e pyet pėrsėri Rifati, duke nėnkuptuar armėt.
- Tjetri atje larg e kupton dhe i thotė: "Me kėto armė qė kemi, besoj se do t'ja dalim".

18 orė mė vonė, pas kėsaj bisede nė Prekaz do tė nisė lufta.

Adem Jashari para se tė nisnin gjuajtjet e serbėve ulet te fėmijėt dhe u thotė tė mos frikohen. Deri nė fund ai mbetet njeriu i lidhur me njerėzit e tij. Ėshtė njė luftė qė zgjat tri ditė dhe tri netė. Nė ditėn e parė do tė vritej vetėm bashkėshortja e Adem Jasharit, ndėrsa ulej nga kati i tretė i kullės ku kishte shkuar pėr tė marrė municionin reservė pėr burrat qė luftonin. Nė ditėn e dytė granatimet dhe bombardimet do tė vritnin fėmijėt e vegjėl dhe gratė e shtėpisė. Do tė mbetej vetėm Besarta, rrėfimi i sė cilės pastaj do tė jetė aq i jashtėzakonshėm, sa tė bėn tė kuptosh se nga ai Fis vetėm ashtu mund tė flitet. Ajo do tė dėshmojė pėr rrjedhėn e luftės, pėr lėvizjen e burrave nga njėri pozicion nė tjetrin, pėr Kushtrimin 13 vjeēar qė do tė vritej i fundit, me automatik nė dorė, pasi pak mė parė ishte vrarė bali Adem, do tė tregonte se si " ai qė vritej merrej nga tė tjerėt dhe skajohej nė njė pjesė tė bodrumit, ndėrsa bali Adem dhe baba Hamza me djemtė do tė rezistonin nė pozicionet e tyre", do tė tregonte se mbėshteteshin tek ajo e motra mė e vogėl dhe Hidajetja, vajza e bacit Rifat, ndėrsa dėgjonte tek i kėrcitnin kockat e thyera, por nuk rėnkonin; do tė dėshmonte se kur kishte kaluar oborrit, pas mbarimit tė luftės, oborri ishte mbushur me trupat e vrarė tė ushtarėve serbė.

Ėshtė njė dėshmi tronditėse, por edhe e jashtėzakonshme. Sepse gjithēka qė u zhvillua nė ato tri ditė ishte e jashtėzakonshme, ishte epike, ndoshta e papėrsėritshme nė tė gjithė historinė botėrore. Nuk njoh njė rast tjetėr tė tillė, kur 57 vetė tė njė fisi dhe tė njė ideali, do tė jepnin jetėn " si me le", nuk njoh ndonjė rast tjetėr, kur nė tri ditė lufte, 27 vetė tė njė familje do tė flijoheshin.

Sulmi ndaj Jasharėve ishte vetėm njė pjesė e planit tė ushtrisė, policisė dhe paraushtarakėve serbė pėr tė asgjėsuar Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės dhe mitin e saj, Adem Jasharin. Epiqendra e goditjes ishte Prekazi, por goditjet u bėnė nė tė gjitha anėt e Drenicės. Shumė shokė provuan qė atė ditė, brenda ditės ose brenda natės, tė depėrtojnė nė Prekaz, por nuk arritėn. Tentuan edhe nga Rezalla, nga Abria, nga Llausha dhe nuk mundėn tė depėrtojnė, pasi plani strategjik i Serbisė ishte i tillė, qė e gjithė zona tė jetė nėn njė rrethim tė disafishtė.

Adem Jashari u vra nė oborrin e shtėpisė sė tij, por jo pėr tė mbrojtur pragun e shtėpisė apo ngrehinėn e kullave tė tij. Kishte "politikanė", edhe nė Shqipėrinė londineze, tė cilėt deshėn tė mbyllin luftėn e UĒK-sė nė rrethinat e pragut tė shtėpisė. Asaj kohe doli edhe njė thirrje e prapshtė "tė mbrojmė pragun e shtėpisė", dolėn disa sejmenė pėr tė mbledhur armė e mjete logjistike pėr fshatin e tyre, thua se Jasharėt ishin sakrifikuar thjeshtė e vetėm pėr bahēen e tyre, pėr fisin e tyre, pėr fshatin e tyre.

Ishte njėra nga pėrpjekjet pėr tė shmangur luftėn e pėrgjithshme, pėr ta copėtuar atė dhe ēuditėrisht bėhej nėn jorganin e fjalėve tė mėdha patriotike si "gjithēka pėr pavarėsinė e Kosovės", kur natėn, ashtu tinzisht, mendonin se po ikte shpejt e shpejt koha e "fshatarėve, tė paditurve" dhe po vinte koha e tyre, e kompromiseve.

Ajo qė ndodhi pas rėnies sė Jasharėve i ngjan njė mrekullie. Nė tė vėrtetė askush nuk e besonte se ishte vrarė Adem Jashari. Po i kthehem njė kujtimi vetjak. Pas demonstratės sė 9 marsit nė Shtutgart, drejtuesit e saj kishin menduar edhe pėr njė tubim nė njė sallė tė mbyllur, me disa qindra vetė. E kam nė memorjen time atė ditė, kur gjithēka sikur kishte ngrirė nė pritje tė fjalės sė mirė. Aso kohe, pas fjalės sė zakonshme nga drejtuesit, bėheshin pyetje. Mė shumė bėheshin me shkrim dhe mund tė veēoj dy prej tyre. Njera ishte shkruar, thuajse njėlloj nga shumė pjestarė tė tubimit "A ėshtė e vėrtetė se ėshtė vrarė Adem Jashari?". Ndėrsa pyetja nė tjetrėn ishte shkruar nga njė vajzė, e cila pyeste thjeshtė se " a lejohen vajzat nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės".

Nė atė sallė dy vite mė parė kishim bėrė njė tubim tjetėr dhe mė shumė na kishin kundėrshtuar, se na kishin pėrkrahur. Tani mendimi i tė gjithėve ishte tek e vėrteta rreth jetės apo rėnies sė Adem Jasharit, dhe, mes kėsaj pritje vinte pyetja e njė vajze tė re, nė se do tė lejohej tė shkonte nė rradhėt e njerėzve tė luftės.

Menjėherė pas tubimit unė bėra shkrimin "A vdiq Adem Jashari", botuar tė pasnesėrmen nė "Zėri i Kosovės" dhe e kam pėr nder qė ky ishte shkrimi i parė nė publicistikėn tonė pėr Adem Jasharin dhe tė vėrtetėn e tij.

Por nė mendje mė ka mbetur ajo sallė e ngrirė, qė priste, dhe pyetja e asaj vajze, qė nuk e njoha kurrė, por qė mė vonė mė thanė se ishte kthyer nė Kosovė dhe vazhdonte tė luftonte.

Adem Jashari u bė mit pasi ishte kthyer mė parė nė forcėn e njerėzve tė tij. U bė legjendė, pasi ishte mė parė e vėrteta e njerėzve tė tij.

Tė shkon mendimi edhe diku tjetėr : Ē'u bėnė rrethuesit, hordhitė, njerėzit qė morėn pjesė nė masakra, ē'u bė Arkani dhe pasuesit tij? Shumė pej tyre janė vrarė, ose nga forca e ndėshkimit tė shqiptarėve nė luftė, ose nė pėrleshjet kriminale. Mbi varrin e tyre ėshtė heshtja, mbi jetėn e tyre ėshtė pėrbuzja. Askush, me fare pak mend nė kokė, nuk mund tė mburret se kam qenė shok i kriminelit Arkan. Ashtu si jetoi, ashtu vdiq, si qen.

Ndėrsa nė dhjetė vite, tek Jasharėt kanė shkuar mbi 7 milion njerėz, janė pėrulur para tyre, nga tė gjitha viset, nga tė gjitha shtetet. Kėshtu do tė ndodhė deri sa tė jetė jeta....

Sepse
Jasharėt, edhe kur nuk ishin, ne i ndjenim. Si u bėnė tė ndjeshėm ata edhe pas rėnies sė tyre... Le tė themi edhe kėtė...

* * *
· Me 8 mars tė vitit 1998, nga qyteti i largėt gjerman Mynih, drejt Kosovės, do tė merrnin rrugėn disa nga shokėt e Adem Jasharit, mes tyre Fehmi Llladrovci, Sami Lushtaku, Xheva Krasniqi - Lladrovci, Xhemė Gashi, Mirush Daka - komandant "Korbi", Gani Paēarizi, disa makina rradhasi. Ishte fillesa e kthimit tė madh. Nga ana tjetėr e rrugėve kishte filluar udhėtimi i Fatmir Limajt, Adem Grabovcit, Shukri Bujės, Ismet Jasharit - komandant Kumanova, gjithnjė e mė shumė do tė kishin pikėtakimin e tyre nė Kosovė. Nė fare pak muaj rikthehen nė Kosovė mė shumė se dhjetė mijė vetė. Edhe sikur tė kishte qenė gjithēka e organizuar mbi bazėn e njė shteti tė fuqishėm, nuk do tė mund tė ishin kthyer mė shumė. Maqina tė tėra qė lėviznin ditėn dhe natėn, autobuzė, njerėz tė strukturuar, tė cilėt, kur kishin kaluar nė kėtė anė tė kontinentit, ishin lodhur, kishin bėrė hesape pas hesapesh, dhe tani, kishin vetėm njė ėndėrr, tė jenė aty ku kishin luftuar Jasharėt, nė Kosovė.

* * *
Lufta kishte pushuar. Pas gjithė atyre krismave dhe gjėmimeve, vetėm pėr njė ēast tė shkurtėr u vendos heshtja. Askush nga forcat ushtarake serbe nuk po lėviste. Pritėn disa ēaste, tė cilat sigurisht u janė dukur si orė tė gjata, dhe pastaj filluan tė lėvizin. Filluan pėrsėri tė hedhin bomba dore dhe gaz lotsjellės.Gjuanin edhe duke u futur brenda. Filluan tė kontrollojnė dhe e diktuan se vajza e vogėl, Besarta, ishte ende gjallė. Ishte strehuar nė njė qoshe, afėr maxhes, aty ku ishin ēezmet e ujit, nėn koritėn e betonit ku laheshin enėt. Nga frymėmarrja policėt e diktuan se ishte gjallė. Iu afruan, e nxorėn prej aty, e qitėn nė oborrin e pėrgjakur dhe filluan ta pyesin pėr balin Adem, i cili ishte i vrarė para shkallėve.

"A ėshtė ky Adem Jashari?" - i thanė.

Vajza e vogėl e dinte tashmė se bali Adem ishte vrarė, ajo nuk e dėgjonte mė kėngėn e tij, por ata nuk ishin ende tė sigurtė nė se ishte ai, ende kishin drojen e ringritjes sė tij. Adem Jashari, pak ditė mė parė, kishte shkurtuar mjekrėn e derdhur tė tij, dhe kjo i bėnte tė pasigurtė nė njohjen e njeriut qė i kishte shkulur, pėrkohsisht nga pozicionet e tyre dhe qė do i shkundte pėrjetsisht nga Kosova.

Vajza e vogėl, ajo Besarta e jashtėzakonshme, i pėrgjigjet krejt shkurt " Ky nuk ėshtė bali Adem, ėshtė njė djalė prej Llaushe, Abdullah, i thonė. Ademi e Hamza, i thotė, nuk janė kėtu...."

Besarta kishte patur tė drejtė. Ademi e Hamza nuk mund tė ishin aty. Kishte filluar ngjizja e legjendės sė tyre... Dhe ndodhi ajo qė ėshtė e natyrshme tė ndodhė me tė gjithė paslegjendat.... Do tė kthehem tek disa shembuj...

Me 8 mars tė vitit 1998, nga qyteti i largėt gjerman Mynih, drejt Kosovės, do tė merrnin rrugėn disa nga shokėt e Adem Jasharit, mes tyre Fehmi Llladrovci, Sami Lushtaku, Xheva Krasniqi - Lladrovci, Xhemė Gashi, Mirush Daka - komandant "Korbi", Gani Paēarizi, disa makina rradhasi. Ishte fillesa e kthimit tė madh. Nga ana tjetėr e rrugėve kishte filluar udhėtimi i Fatmir Limajt, Adem Grabovcit, Shukri Bujės, Ismet Jasharit - komandant Kumanova, gjithnjė e mė shumė do tė kishin pikėtakimin e tyre nė Kosovė.

Nė fare pak muaj rikthehen nė Kosovė mė shumė se dhjetė mijė vetė. Edhe sikur tė kishte qenė gjithēka e organizuar mbi bazėn e njė shteti tė fuqishėm, nuk do tė mund tė ishin kthyer mė shumė. Maqina tė tėra qė lėviznin ditėn dhe natėn, autobuzė, njerėz tė strukturuar, tė cilėt, kur kishin kaluar nė kėtė anė tė kontinentit, ishin lodhur, kishin bėrė hesape pas hesapesh, dhe tani, kishin vetėm njė ėndėrr, tė jenė aty ku kishin luftuar Jasharėt, nė Kosovė.

Nuk e kam njohur nga afėr djalin e dėshmorit tė madh Hasan Ramadani, llapjanin e njohur, i cili, bashkė me tė bijėn, Fitnetin, luftoi kundėr rrethimit serbomadh deri sa u vranė. Ngjarjen ma ka treguar miku im, Besnik Mehaj. Besniku, sėbashku me vllezėrit, Naser dhe Qemal Idrizi, ashtu si ati i tyre, janė ndėr tė herėshmit nė lėvizjen e organizuar ilegale nė dobi tė luftės, miq tė afėrt tė Fehmiut, Xhevės, Jashar Salihut, Ilir Konushevcit. Qė nė fillimet e luftės Besniku ishte i strukturuar nė grupin e dėrgimit tė vullnetarėve nė radhėt e UĒK-sė. Njė ditė lajmėrohet tek ai i biri i Hasan Ramadanit dhe i thotė se kėrkon tė shkojė nė luftė. Besniku e njihte historinė e familjes sė tij, ishte droja se mund tė vritej, bisedon edhe me shokėt e Llapit dhe mendojnė tė heshtin. Disa ditė mė pas, i biri i Hasan Ramadanit merr rishtas nė telefon dhe u thotė "O burra, ndoshta po tuteni se mos mė ndodh gjė, edhe mundet, por mendjen e kam nda. Do tė shkoj. Bėni mirė me mė fut nė grupet e organizuara, mos tė shkoj fillikat, se rrugėt e kufirit nuk i di e mund tė bie pa u futur nė Kosovė dhe kjo do tė jetė dhimbje.. e sa pėr tė tjerat hiq mos keni merak..."

Nga jashtė Kosovės filloi lėvizja e madhe e kthimit, e mbėshtetjes logjistike. Bota filloi tė ndryshojė mendje, se tashmė nuk ishte fjala pėr njė lėvizje klandestine tė pallogaritshme, por ishte lindja e njė force tė re, e cila, sikur asgjė tjetėr tė mos kishte, mjaftonte vetėm fakti se ishte ngritur mbi themelin e njė qėndrese tė jashtėzakonshme, do tė ishte e mjaftueshme pėr t'u ngritur.

Njeriu i heshtur Adem Jashari bėri qė tė shkrinin akujt e diplomacisė botėrore, gjė qė nuk e kishte bėrė askush mė parė, tė dilte nga anonimati lufta e shqiptarėve nė Kosovė, tė rrihte zemra fort e tė gjithėve, edhe kur kishin lindur nė Konispol, njėlloj si tė lindurit nė Prekaz.

Kur ndodhi heshtja e fillimit tė 8 marsit 207, pra dhjetė vite mė parė, filloi ringritja e kombit.

Ēfarė ndodhi nė Kosovė?

Pak ditė mė pas pėrsėritet njė histori e re qėndrese, Haradinajt dėshmojnė se vatrat janė ndezur dhe do tė ishte e mjaftueshme vetėm tė shprishje hirin qė kishin dashur tė hidhnin mbi zjarrin e qėndresės dhe flaka do tė ndizej rishtas. Nė Drenicė gjithēka qėndroi pezull nė ditėt e para mes heshtjes sė ngjarjeve dhe mosbesimit qė ėshtė vrarė Adem Jashari. Vetėm disa ditė fryma qėndroi pezull, ashtu si qėndron bryma e bardhė mbi majat e pishave. Pastaj gjithēka filloi tė rrjedhė vrullshėm si ujrat e Drinėve. Nė fare pak javė ngrihen disa zona operative, njerėzit fillojnė tė kenė zonat e para tė lira, ku nuk njihet pusheti serb, ku kėnga mund tė kėndohet shqip ditėn e natėn, ku frymohet lirisht, megjithėse e dinė se kjo ėshtė njė frymėmarrje e pėrkohshme, sepse do tė kishte pėrsėri ditė tė vėshtira. por njerėzit kishin filluar tė mėsohen me lirinė, dhe ky mėsim do tė ishte tejet i vėshtirė tė harrohej, nė mos i pamundur. Secila nga brigadat ka tri shifra, shifra e parė ėshtė e pėrbashkėt "1" dhe pėrfaqson Kosovėn, shifra e dytė tregon zonėn operative dhe Drenicės i takon tė jetė zona e parė operative e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ndėrsa shifra e tretė ėshtė numri i brigadės.

Nėse, para rėnies sė Adem Jasharit, mund tė numėroheshin lehtė, krejt lehtė, njėsitė guerile qė ishin nė Kosovė, disa javė mė pas, nėn tingullin e emėrit tė tij, ishte e vėshtirė tė dalloje brigadat qė po ngriheshin. Nėse dy a tre muaj mė parė do tė kishte qenė ėndėrr qė dhjetė mijė vetė tė pėrgjigjeshin tė gatshėm pėr tė luftuar deri nė fund, tani, vetėm nė javėt e para mė shumė se 30 mijė vetė kaluan kufirin dhe kėrkonin armė. Qėndronin me ditė dhe netė nė pritje dhe nuk ktheheshin tė boshtė, sepse kishin bėrė mendjen tė luftonin deri nė fund.

Vetėm dikujt nuk ia ndinte pėr kėtė gjė, qeverisė Bukoshi dhe shefit tė tij nė Prishtinė. Sot, ai njeri, mund tė thotė se gjithēka ishte shpifje e njerėzve tė luftės, se qenka sulmuar nga qeveria socialiste, tė cilėt bėnė gabimin e madh qė e lejuan tė livadhisė "forcėn" e tij tė armatosur deri nė dhėmbė nėpėr rrugėt e ...Tiranės, por ai ende nuk i ėshtė pėrgjigjur akuzės publike tė njeriut tė dytė tė qeverisė sė tij, zotit Xhafer Shatri, i cili, pikėrisht pėr tė njėjėn kohė, pra, pėr ditėt e para tė ringritjes sė madhe, do tė shkruaj se :

"Fondin e Republikės sė Kosovės, ku kanė milituar me mijėra patriotė, e ku, nė emėr tė luftės pėr liri, ishin grumbulluar qindra milionė marka gjermane, kopukėt arritėn ta privatizojnė. Ndėrkohė qė nė kufi vriteshin si qėngjat njomakėt qė kishin ardhur pėr armė, paratė e kėtij fondi ruheshin pėr "ditė tė zeza". Ruheshin pėr Kosovėn e pasluftės pėr tė mbijetuar politikisht kryekopukėt "institucionalė" duke blerė me paratė e fondit vota e parti tė ndryshme. Duke zhvilluar hapur e me para tė fondit veprimtari kundėr tij".

Kjo ėshtė akuza mė e rėndė qė "qeverisė Bukoshi" i erdhi nga njeriu numur 2 i saj, dhe deri mė tash askush nuk i ėshtė pėrgjegjur, as vetė Bukoshi e as njeriu hije i tij, kryekomunari Isa Mustafa, ish ministri i tij i financave. Thua edhe votat, tashmė tė tij, janė blerė me paratė e atij fondit pėr tė mbijetuar politikisht, si thotė Shatri, kryekopukėt e Kosovės? Ku ta dish... Sidoqoftė, nė mos pėr tjetėr, kjo duhet tė ishte e vlefshme nė kujtesėn e atyre qė duan tė bėjnė paralele tė pėrbashkta mes njerėzve tė ndryshėm...

Sidoqoftė mitii Adem Jasharit kishte forcėn tė ngrihej mbi kėtė. Ai kishte tashmė pėrmasat e atyre figurave qė, sa mė shumė i afroheshin, aq mė tė mėdha tė ngjasojnė. Por kėsaj rradhe, ngjasimi dhe e vėrteta, ishin njė.

Pėr vite me radhė ishin munduar qė politika e Kosovės t'i ngjante njė qerreje tė mbetur nė baltėn e fjalėve. Herė pas here ia kishin arritur kėsaj, herė pas here gjithēka kishte qenė e braktisur. Ajo, qė mund tė quhej "ēėshtja e Kosovės", kishte mbetur bisedė sallonesh diplomatike nė orėt e pirjes sė ēajit. Akti i Jasharėve do i ngjante asaj pjese tė tregimit tė Migjenit, kur pėr tė zgjuar ndėrgjegjen e kombit duhej njė top dyzetedysh. Kjo qė kishte ndodhur kishte qenė shumė mė e madhe.

Ēfarė ndodhi nė Shqipėri ?

Ajo qė pėrjetoi Shqipėria ishte njė pėrmbytje e vėrtetė e mendimit. Deri disa kohė mė parė kishte, mė shumė se gjithēka tjetėr, njė ironi tė ndjeshme nė qėndrimet e analistėve, politikanėve, shtetarėve pėr ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Ndjehej kudo, ishte e vėshtirė tė gjeje edhe njė sallė pėr njė konferencė shtypi. Vetėm disa nga mendjet e ndritura si Dritėro Agolli, Shaban Sinani, Moikom Zeqo, Xhevahir Spahiu, Sabri Godo kishin nė mendjen e tyre perspektivėn dhe dolėn hapur nė mbėshtetje tė saj. Qeveritarėt ngurronin tė pritnin edhe njė grup tė lartė drejtuesish tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, tė cilėt, pasi pritėn ditė e netė tė tėra, u larguan.

Papritmas gjithēka ndryshoi. Njerėzit e thjeshtė e ndjenė tė parėt se, ajo qė u ishte thėnė, "Kosova nuk mund tė luftojė mė", nuk kishte qenė e saktė. Dhe hapėn dyert e fjalės dhe tė mendimit tė mirė. Pastaj erdhi ndryshimi i mediave, pastaj i politikės dhe i shtetit. Po fillonte tė ndodhte ajo qė kishte profetizuar dhe dashur Adem Jashari - lėvizja e kombit.

Dhe kjo ndodhi kudo ku ishin shqiptarėt. U hapėn portat e diplomacisė, shpesh herė mėngjezet e punės fillonin me temėn e Kosovės... gjithēka u pėrmbys nė tė mirė tė saj.

Nė qendėr tė gjithshkaje ishte miti dhe legjenda e njeriut tė sė vertetės, Adem Jashari dhe Fisit tė tij, po ashtu tė legjendshėm.

Nė fund desha tė tregoj njė ngjarje tė jetuar ...

Safet Peci ka qenė komandanti i njėsisė elite "Tigrat" dhe ėshtė vrarė nė luftimet pėr lirinė e Kosovės. Ėshtė, nė tė vėrtetė, nga fisi i Boletinėve tė famshėm, bir Mitrovice. Mė ka rastisur ta njoh pikėrisht nė ditėn qė ishte nisur tė shkonte nė luftė. Kishte lėnė familjen e tij nė Gjermani dhe ishte nisur. Nė prag tė ndarjes kishte lėnė tek shoqėruesi i udhėtimit pasaportėn e tij dhe i kishte thėnė "ruaje tė lutem. Nėse kthehem, do tė mė duhet pėr udhėtimet e tjera, nėse vritem, tė lutem dėrgoja prindėrve tė mi". Vetėm kaq kishte thėnė dhe ishte nisur. Mė ka rastisur po ashtu, tė shikoj nė video, fjalėn e tij para bashkėluftėtarve nė 28 nėntorin e vitit 1998. Shtati i gjatė, fjala e saktė dhe burrėrore, qėndrimi i tij stoik, bindja e tij se deri nė fund do tė luftohet pėr lirinė e Kosovės dhe ėshtė e sigurtė qė shpejt do ja arrijmė, mendimi se vetėm kjo liri nuk ėshtė e mjaftueshme, kur kombi vuan.. dėshira pėr njė komb tė bashkuar... tė gjitha kėto, edhe kur i dėgjoja, mė sillnin ndjesinė e mirė tė vazhdimėsisė.

Safet Peci u vra. Shpesh herė ndodh qė trimat vriten tė parėt. Sėbashku me bacėn Rifat Jashari dhe miqtė tanė, shkuam , pas luftės, tė i jepnim tė atit, Zeqir Pecit, pasaportėn e tė birit, si shenjė e zbatimit tė amanetit tė tij.

Ne ndenjėm gjatė dhe u bisedua, po ashtu gjatė. Nga tė gjitha ēfarė u thanė, nuk mė harrohet kurrė fjala e mėnēur e Zeqir Pecit, ndėrsa i thonte bacės Rifat : "Djali im shkoi nė Kosovė tė ecte nė gjurmėt e fisit tuaj, Ademit e Hamzės. Nuk mė ėshtė dhimbur deri mė tash e nė se bėhet gjaku i tij pėr atė ēka luftoi Hamza, Ademi dhe shokėt e tyre, pikė derti nuk e kam. Shembulli juaj nuk rrinte ma brenda kėtyre mureve, prandaj shkoi im bir …."

Kjo ėshtė e vėrteta. Shembulli i madh i Jasharėve ishte themeli i ngjarjeve qė erdhėn.... U bėnė dhjetė vite....dhe pėrsėri na duket sikur nga cepi i pyllit, fillimi i luginės, bri malit, do tė dalė Adem Jashari, ashtu si e kemi nė kujtesėn tonė, ashtu si do tė jetė pėrjetsisht nė kujtesėn e kombit.

Ai ėshtė njeriu, nė tė cilin, miti, legjenda dhe e vėrteta ėshtė e njėjtė. Pėr besė, unė nuk e di se mund tė ketė edhe njė shembull tjetėr nė botė. Jemi njė komb i lumtur qė kemi njė shembull tė tillė. Do tė dijmė ta ruajmė? Koha na ka vėnė nė provėn e madhe.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 05-03-2012, 13:39   #5
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė


Prekazi bėn thirrje pėr ndėrtimin e ardhmėrisė

“Mendoj qė tė parėt tanė dhanė edhe ekonominė dhe jetėn e tyre pėr tė arritur te liria. Uroj dhe shpresoj qė ne sot ta shfrytėzojmė lirinė pėr ta ndėrtuar tė ardhmen tonė” ka thėnė MuratJashari
13:19; 05/03/12

Qamile Lushtaku

Prekaz - Nė katėrmbėdhjetė vjetorin e rėnies se Komandantit Legjendar Adem Jashari dhe familjes se tij, Prekazin, pėrveē shumė qytetarėve nga tė gjitha trojet shqiptare, e kanė vizituar edhe Kryetari i Kuvendit te Kosovės, Jakup Krasniqi, nėnkryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ahmet Isufi dhe anėtarė tė tjerė tė partisė.

Nipi i komandantit Legjendar Adem Jasharit , Murat Jashari ka uruar institucionet dhe gjithė popullin shqiptar.”Dėshiroj qe pėrmes jush tė uroj gjithė popullin shqiptar dhe gjithė institucionet, tė cilėt nė ditė tė veēanta po i pėrkujtojnė njerėzit e veēantė, qofshin ata nėnat, motrat, baballarėt, motrat tona, por mbi tė gjitha fėmijėt tanė anekėnd trojeve tona qė kanė dhėnė jetėn e tyre qė vendi ynė tė jetė i lirė.

Urojmė dhe shpresojmė qe edhe ne si brez ta kryejmė detyrėn tonė pėr kėtė liri qė sot po e gėzojmė dhe ta shndėrrojmė Kosovėn nė njė shtet funksional. Mendoj qė tė paret tanė dhanė edhe ekonominė dhe jetėn e tyre pėr tė arritur te liria, uroj dhe shpresoj qė ne sot ta shfrytėzojmė lirinė pėr ta ndėrtuar tė ardhmen tonė” ka thėnė Jashari.

Ndėrsa Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Jakup Krasniqi ka pohuar se sot ėshtė njė ditė e shėnuar pėr historinė e vendit dhe popullit tonė, “5,6 dhe 7 marsi ėshtė Epopeja mė e lavdishme e UĒK-sė, ėshtė flijimi mė i madh pėr lirinė qė ėshtė bėrė nė historinė e popullit tonė”.

Nėnkryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ahmet Isufi ka thėnė se sot erdhėn pėr tė bėrė nderime nė kėtė vend tė shenjtė, ku u ndez vullkani i luftės pėr liri nga Jasharjat nė krye me komandantin legjendar Adem Jashari, e qė gjithmonė marrim frymėzim pėr tė punuar mė mirė pėr vendin dhe pėr ta ndryshuar Kosovėn e pėr ta bėrė shtet ashtu siē e ka dashur edhe komandanti legjendar”.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 05-03-2012, 13:41   #6
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

PREKAZI, VENDI I FLIJIMIT TĖ MADH


Nga Express 05 Mars 2012 09:25



Kėtė vit, Epopeja e UĒK-sė do tė pėrfshijė tėrė Kosovėn. Flakadanėt e lirisė do tė ndizen nė tė gjitha fushėbetejat e UĒK-sė. E, Forca e Sigurisė e Kosovės do tė nderojė me parakalim.

(E plotėsuar) 14 vite mė pas, nė Prekaz, nė vendin ku nisi beteja, e cila bėri kthesė historike pėr shqiptarėt, qė nga orėt e hershme tė mėngjesit tė sotėm, s’kanė tė ndalur vizitat e qytetarėve nga anė tė ndryshme tė hapėsirės shqiptare, por edhe tė zyrtarėve tė lartė tė shtetit. Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, ka thėnė se 5, 6 dhe 7 marsi ėshtė Epopeja mė e lavdishme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė flijimi mė i madh qė ėshtė bėrė nė historinė e popullit tonė dhe mė gjerė.

“5, 6 dhe 7 mars ėshtė Epopeja mė e lavdishme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė flijimi mė i madh qė ėshtė bėrė nė historinė e popullit tonė dhe do tė thoja, jo vetėm tė populli tonė. Tanimė ėshtė shndėrruar nė njė vend tė shenjtė ku qytetarėt, nga tė gjitha anėt e Kosovės, por edhe gjithė viset kombėtare vijnė dhe pėrkulen para kėsaj sakrifice tė madhe qė ka bėrė kjo familje, kjo lagje dhe qė ka bėrė kombi ynė”, ka thėnė kryetari i Kuvendit tė Kosovė, Jakup Krasniqi.

Homazhe para varrit tė komandantit tė UĒK-sė, ka bėrė edhe njė delegacion i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovė. Ahmet Isufi, nėnkryetar i kėtij subjekti politik ka thėnė se ndodheshin nė Prekaz pėr tė bėrė nderimi nė kėtė vend tė shenjtė ku u ndez vullkani i luftės pėr liri.

“Gjithmonė marrim frymėzim pėr tė punuar pėr vendin dhe pėr tė ndryshuar Kosovėn, pėr ta bėrė ashtu siē kanė dashur komandanti legjendar por edhe gjithė tė rėnėt pėr lirinė e Kosovės, sidomos pėr brezat qė vijė tė kenė mundėsi tė jetojnė tė lirė tė pavarur dhe tė dinjitetshėm si gjithė qytetarėt e Evropės”, ka thėnė Isufi.

Ndėrsa, pėrfaqėsuesi i familjes Jashari, Murat Jashari ka falėnderuar tė gjithė ata qė po bėjnė homazhe tė varret e tė rėnėve pėr lirinė e Kosovės.

“I falėnderojė tė gjithė shqiptarė, tė gjithė pėrfaqėsuesit e institucioneve qė nė ditėt e veēanta pėrkujtojnė njerėz tė veēantė. Urojmė dhe shpresojmė qė edhe ne si brez tė kryejmė detyrėn tonė dhe kėtė liri qė sot po e gėzojmė ta shndėrrojmė nė njė shtet funksional”, ka thėnė nipi i komandantit, Murat Jashari.

Tė rikujtojmė qė edhe kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, edhe delegacioni i AAK-sė, kanė vizituar edhe familjen Jashari.

Nis Epopeja e UĒK-sė

Nėn patronatin e Qeverisė sė Kosovės sot nis manifestimi tradicional “Epopeja e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės”, i cili zgjat tre ditė me radhė nė pėrkujtim tė Adem Jasharit, qė njihet edhe si komandant legjendar i UĒK-sė, dhe familjes sė tij.

Katėrmbėdhjetė vjet mė parė nė Prekaz tė Skenderajt, gjatė njė sulmi tė forcave serbe tė sigurimit nė kėtė fshat, u vranė mė shumė se pesėdhjetė anėtarė tė familjes sė Adem Jasharit.

Manifestimi nis sot nė Prishtinė me parakalimin e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, vazhdon nesėr me homazhe nė Kompleksin Memorial “Adem Jashari” nė Prekaz dhe me njė akademi pėrkujtimore nė Prishtinė, kurse mė 7 mars manifestimi pėrmbyllet tradicionalisht me atė qė njihet si "Nata e Zjarreve", me ndezjen e flakadanėve.

Presidentja e Kosovės, e cila ndodhet pėr vizitė zyrtare nė Shtetet e Bashkuara, pėrmes njė deklarate dėrguar mediave, ka shprehur nderimet dhe respektin pėr, siē thuhet, veprėn e lavdishme tė komandantit legjendar tė UĒK-sė, Adem Jashari.

“Pėrkushtimi i heronjve dhe atdhedashuria mbesin udhėrrėfim pėr ne, janė bazament i shtetėsisė dhe pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, i lirisė qė gėzojmė sot”, ka thėnė Jahjaga.(REL)

Pėrulje para Komandantit

Ēdo vit ėshtė shėnuar “Epopeja e UĒK-sė”. Por kėtė vit duket se nė mėnyrė tė veēantė ėshtė menduar t’i kushtohet rėndėsi.

Qė nga koha kur Kryeministėr ishte Agim Ēeku, “Epopeja e UĒK-sė”, ka nisur tė organizohet nėn patronatin e Zyrės sė kryeministrit tė vendit.

Por kėtė vit, organizimin me datat 5, 6 dhe 7 mars, ku pėrkujtohet lufta e Familjes Jashari nė Prekaz dhe rezistenca e tyre triditėshe pėrballė njė ushtrie tė tėrė si ajo e Serbisė, do tė organizohet nga Qeveria e Kosovės.

Orari i festimeve do tė jetė mjaft i ngjeshur dhe do tė nisė qė nga 5 marsi, nė mėnyrė qė tė nderohet vepra e Komandantit Legjendar Adem Jashari dhe dėshmorėve tė tjerė tė kombit, tė rėnė nė luftėn e fundit.

Ky manifestim do tė fillojė tė hėnėn mė 5 mars, nga ora 11, tė hėnėn, nė kazermėn “Adem Jashari” tė Forcės sė Sigurisė tė Kosovės (FSK).

Nė kėtė kazermė, para forcave tė FSK-sė, me nga njė fjalė rasti do tė paraqiten Komandanti i FSK-sė, gjenerallejtėnant Kadri Kastrati, kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi dhe pasardhės tė Familjes Jashari.

Sipas programit tė parashikuar nė lidhje me kėto manifestime, mė 5 mars nė kėtė kazermė, trupat e FSK-sė do tė vazhdojnė me parakalimin ushtarak tė kuadrateve tė ndryshme tė kėsaj force.

Pas parakalimit, manifestimi vazhdon me njė program kulturo-artistik, nga ansamblet dhe kėngėtarėt e njohur tė estradės dhe tė ansamblit “Shota”.

Manifestimet pėr kėtė epope do tė vazhdojnė edhe mė 6 mars, kur janė parashikuar tė bėhen homazhe te Kompleksi Memorial i Familjes Jashari dhe te Varri i Komandantit Legjendar Adem Jashari dhe Familjes Jashari, nė Prekaz, duke filluar nga ora 10.

Ndėrkohė, nė orėn 18 tė sė njėjtės ditė, nė Sallėn e Kuqe tė Pallatit tė Rinisė dhe tė Sporteve nė Prishtinė, do tė mbahet Akademia Pėrkujtimore kushtuar Komandantit Legjendar Adem Jashari, familjes Jashari dhe tė gjithė dėshmorėve tė kombit.

Pas pjesės foljore, ėshtė paraparė qė tė ketė edhe njė program artistik, pėrcjellė nga Filarmonia e Kosovės.

Sigurisht, manifestimi qendror ėshtė parashikuar tė mbahet mė 7 mars, sėrish nė Prekaz dhe Skenderaj.

Sipas organizatorėve, nė orėn 18 tė asaj dite, nė Kompleksin Memorial Adem Jashari nė Prekaz, do tė mbahet Nata e Zjarreve, ku edhe do tė ndizen flakadanėt e lirisė qė simbolizojnė flijimin e dėshmorėve pėr ndriēimin dhe ēlirimin e atdheut.

Nė tė njėjtėn kohė, organizatorėt kanė paralajmėruar se flakadanėt do tė ndizen edhe nė tė gjitha komunat e Kosovės, ku janė zhvilluar betejat e UĒK-sė.

Ndėrsa programi artistik do tė mbahet nė sheshin “Adem Jashari” nė qendėr tė Skenderajt.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 05-03-2012, 13:48   #7
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 05-03-2012, 16:37   #8
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

JASHARAJT THĖRRASIN PĖR UNITET




Nga Express 05 Mars 2012 15:25

(E plotėsuar) Me parakalimin e Forcės sė Sigurisė sė Kosovė (FSK) ka filluar “Epopeja e UĒK-sė” nė kazermėn “Adem Jashari”, manifestim ky nė tė cilin u tha se lufta dhe rėnia e familjes Jashari dhe bashkėluftėtarėve tė tjerė ishte flijim pėr themelet e lirisė sė Kosovės, kryevepėr kjo e udhėhequr nga komandanti Adem Jashari. Por, pėrfaqėsuesi i familjes Jashari, Bekim Jashari ka thėnė se megjithėse para 14 vitesh ishin tė bashkuar tė gjithė, tani nė kėtė kohė, ai unitet po mungon.

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi ka pohuar se nuk ka vepėr mė madhėshtore sesa ajo e ēlirimit tė vendit, ndėrsa UĒK-nė e ka quajtur kryevepėr e pėrpunimit tė idesė sė lirisė, mjet dhe projekt strategjik tė realizimit tė ēlirimit tė Kosovės.

Sipas tij, UĒK-ja u bė mekanizmi mė i fuqishėm pėr t’iu kundėrvėnė makinerisė administrative, politike, diplomatike, policore dhe ushtarake tė Beogradit dhe se, ēdo e arritur nė Kosovė, nuk mund tė imagjinohet pa kontributin e dėshmorėve.

“Kosova ėshtė rrėfimi i suksesshėm, origjinal dhe unikat i ēlirimit dhe pavarėsisė, vepėr gjeniale e qėndrueshmėrisė, vizionit dhe pėrcaktimit tė drejtė tė qytetarėve tė saj. Mė 17 shkurt 2008 Kosova kurorėzoi pavarėsinė, tė arriturėn mė tė madhe politike, juridike dhe diplomatike nė historitė e qytetėrimit tė ekzistencės sė saj”, ka thėnė ai.

Ndėrsa Bekimi Jashari ka thėnė se pėr dallim nga shumė vite mė parė kur populli bashkohej pėr ta fituar lirinė, sot, pas kaq vjetėsh, ai unitet qė duhet ta fuqizoj shtetin e Kosovės, po i mungon klasės politike nė Kosovė.

“Populli ynė sot 145 vite ishte nė luftė. Kosovėn e kishte kapluar tymi dhe flaka por ishim bashkė, e ndihmuam njėri tjetrin qė ne sot tė gėzojmė lirinė. Atėherė pse ne sot duhet kaq vėshtirė ta kemi qė tė jemi bashkė, ta duam njėri tjetrin, ta ndihmojmė njėri tjetrin qė ta qojmė kėtė vend pėrpara, ta bėjmė shtet tė fort konkurrent me shtetet e tjera”, ka thėnė ai.

Ndėrsa, komandanti i FSK-sė, gjeneral lejtnant Kadri Kastrati, ka thėnė se ėshtė fakt i pamohueshėm se rezistenca heroike e komandantit legjendar Adem Jasharit, e bashkė familjarėve dhe bashkėluftėtarėve tė tij ėshtė mė shumė se njė betejė dhe mė shumė se gjithēka tjetėr, e cila kishte kaluar kufijtė e reales dhe ishte frymėzuese pėr rezistencėn e popullit.

“Ideja pėr luftėn ēlirimtare tė kombit u iniciua nga njė udhėheqės simbol me emrin Adem Jashari qė ishte dhe mbetėt figura mė madhėshtore dhe frymėzuese e rezistencės sė popullit tonė. Adem Jashari dhe idealet e tij nė luftėn e pashoq dhe vetėflijim trasojnė rrugėn e pakthyeshme tė popullit tonė drejtė lirisė dhe ēlirimit”, ka thėnė ai.

Aktivitetet e “Epopesė sė UĒK-sė” do tė vazhdojnė edhe mė 6 mars, ku do bėhen homazhe nė Prekaz dhe nė varrezat e tjera tė dėshmorėve si dhe do tė mbahet akademi pėrkujtimore nė Prishtinė. Ndėrsa, mė 7 mars ėshtė “Nata e Zjarreve” qė do fillojė nė Prekaz dhe manifestimi qendror do tė mbahet nė sheshin “Adem Jashari” nė Skenderaj.

Prekazi, vendi i flijimit tė madh

14 vite mė pas, nė Prekaz, nė vendin ku nisi beteja, e cila bėri kthesė historike pėr shqiptarėt, qė nga orėt e hershme tė mėngjesit tė sotėm, s’kanė tė ndalur vizitat e qytetarėve nga anė tė ndryshme tė hapėsirės shqiptare, por edhe tė zyrtarėve tė lartė tė shtetit. Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, ka thėnė se 5, 6 dhe 7 marsi ėshtė Epopeja mė e lavdishme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė flijimi mė i madh qė ėshtė bėrė nė historinė e popullit tonė dhe mė gjerė.

“5, 6 dhe 7 mars ėshtė Epopeja mė e lavdishme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė flijimi mė i madh qė ėshtė bėrė nė historinė e popullit tonė dhe do tė thoja, jo vetėm tė populli tonė. Tanimė ėshtė shndėrruar nė njė vend tė shenjtė ku qytetarėt, nga tė gjitha anėt e Kosovės, por edhe gjithė viset kombėtare vijnė dhe pėrkulen para kėsaj sakrifice tė madhe qė ka bėrė kjo familje, kjo lagje dhe qė ka bėrė kombi ynė”, ka thėnė kryetari i Kuvendit tė Kosovė, Jakup Krasniqi.

Homazhe para varrit tė komandantit tė UĒK-sė, ka bėrė edhe njė delegacion i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovė. Ahmet Isufi, nėnkryetar i kėtij subjekti politik ka thėnė se ndodheshin nė Prekaz pėr tė bėrė nderimi nė kėtė vend tė shenjtė ku u ndez vullkani i luftės pėr liri.

“Gjithmonė marrim frymėzim pėr tė punuar pėr vendin dhe pėr tė ndryshuar Kosovėn, pėr ta bėrė ashtu siē kanė dashur komandanti legjendar por edhe gjithė tė rėnėt pėr lirinė e Kosovės, sidomos pėr brezat qė vijė tė kenė mundėsi tė jetojnė tė lirė tė pavarur dhe tė dinjitetshėm si gjithė qytetarėt e Evropės”, ka thėnė Isufi.

Ndėrsa, pėrfaqėsuesi i familjes Jashari, Murat Jashari ka falėnderuar tė gjithė ata qė po bėjnė homazhe tė varret e tė rėnėve pėr lirinė e Kosovės.

“I falėnderojė tė gjithė shqiptarė, tė gjithė pėrfaqėsuesit e institucioneve qė nė ditėt e veēanta pėrkujtojnė njerėz tė veēantė. Urojmė dhe shpresojmė qė edhe ne si brez tė kryejmė detyrėn tonė dhe kėtė liri qė sot po e gėzojmė ta shndėrrojmė nė njė shtet funksional”, ka thėnė nipi i komandantit, Murat Jashari.

Tė rikujtojmė qė edhe kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, edhe delegacioni i AAK-sė, kanė vizituar edhe familjen Jashari.

Nis Epopeja e UĒK-sė

Nėn patronatin e Qeverisė sė Kosovės sot nis manifestimi tradicional “Epopeja e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės”, i cili zgjat tre ditė me radhė nė pėrkujtim tė Adem Jasharit, qė njihet edhe si komandant legjendar i UĒK-sė, dhe familjes sė tij.

Katėrmbėdhjetė vjet mė parė nė Prekaz tė Skenderajt, gjatė njė sulmi tė forcave serbe tė sigurimit nė kėtė fshat, u vranė mė shumė se pesėdhjetė anėtarė tė familjes sė Adem Jasharit.

Manifestimi nis sot nė Prishtinė me parakalimin e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, vazhdon nesėr me homazhe nė Kompleksin Memorial “Adem Jashari” nė Prekaz dhe me njė akademi pėrkujtimore nė Prishtinė, kurse mė 7 mars manifestimi pėrmbyllet tradicionalisht me atė qė njihet si "Nata e Zjarreve", me ndezjen e flakadanėve.

Presidentja e Kosovės, e cila ndodhet pėr vizitė zyrtare nė Shtetet e Bashkuara, pėrmes njė deklarate dėrguar mediave, ka shprehur nderimet dhe respektin pėr, siē thuhet, veprėn e lavdishme tė komandantit legjendar tė UĒK-sė, Adem Jashari.

“Pėrkushtimi i heronjve dhe atdhedashuria mbesin udhėrrėfim pėr ne, janė bazament i shtetėsisė dhe pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, i lirisė qė gėzojmė sot”, ka thėnė Jahjaga.(REL)

Pėrulje para Komandantit

Ēdo vit ėshtė shėnuar “Epopeja e UĒK-sė”. Por kėtė vit duket se nė mėnyrė tė veēantė ėshtė menduar t’i kushtohet rėndėsi.

Qė nga koha kur Kryeministėr ishte Agim Ēeku, “Epopeja e UĒK-sė”, ka nisur tė organizohet nėn patronatin e Zyrės sė kryeministrit tė vendit.

Por kėtė vit, organizimin me datat 5, 6 dhe 7 mars, ku pėrkujtohet lufta e Familjes Jashari nė Prekaz dhe rezistenca e tyre triditėshe pėrballė njė ushtrie tė tėrė si ajo e Serbisė, do tė organizohet nga Qeveria e Kosovės.

Orari i festimeve do tė jetė mjaft i ngjeshur dhe do tė nisė qė nga 5 marsi, nė mėnyrė qė tė nderohet vepra e Komandantit Legjendar Adem Jashari dhe dėshmorėve tė tjerė tė kombit, tė rėnė nė luftėn e fundit.

Ky manifestim do tė fillojė tė hėnėn mė 5 mars, nga ora 11, tė hėnėn, nė kazermėn “Adem Jashari” tė Forcės sė Sigurisė tė Kosovės (FSK).

Nė kėtė kazermė, para forcave tė FSK-sė, me nga njė fjalė rasti do tė paraqiten Komandanti i FSK-sė, gjenerallejtėnant Kadri Kastrati, kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi dhe pasardhės tė Familjes Jashari.

Sipas programit tė parashikuar nė lidhje me kėto manifestime, mė 5 mars nė kėtė kazermė, trupat e FSK-sė do tė vazhdojnė me parakalimin ushtarak tė kuadrateve tė ndryshme tė kėsaj force.

Pas parakalimit, manifestimi vazhdon me njė program kulturo-artistik, nga ansamblet dhe kėngėtarėt e njohur tė estradės dhe tė ansamblit “Shota”.

Manifestimet pėr kėtė epope do tė vazhdojnė edhe mė 6 mars, kur janė parashikuar tė bėhen homazhe te Kompleksi Memorial i Familjes Jashari dhe te Varri i Komandantit Legjendar Adem Jashari dhe Familjes Jashari, nė Prekaz, duke filluar nga ora 10.

Ndėrkohė, nė orėn 18 tė sė njėjtės ditė, nė Sallėn e Kuqe tė Pallatit tė Rinisė dhe tė Sporteve nė Prishtinė, do tė mbahet Akademia Pėrkujtimore kushtuar Komandantit Legjendar Adem Jashari, familjes Jashari dhe tė gjithė dėshmorėve tė kombit.

Pas pjesės foljore, ėshtė paraparė qė tė ketė edhe njė program artistik, pėrcjellė nga Filarmonia e Kosovės.

Sigurisht, manifestimi qendror ėshtė parashikuar tė mbahet mė 7 mars, sėrish nė Prekaz dhe Skenderaj.

Sipas organizatorėve, nė orėn 18 tė asaj dite, nė Kompleksin Memorial Adem Jashari nė Prekaz, do tė mbahet Nata e Zjarreve, ku edhe do tė ndizen flakadanėt e lirisė qė simbolizojnė flijimin e dėshmorėve pėr ndriēimin dhe ēlirimin e atdheut.

Nė tė njėjtėn kohė, organizatorėt kanė paralajmėruar se flakadanėt do tė ndizen edhe nė tė gjitha komunat e Kosovės, ku janė zhvilluar betejat e UĒK-sė.

Ndėrsa programi artistik do tė mbahet nė sheshin “Adem Jashari” nė qendėr tė Skenderajt.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 05-03-2012, 16:43   #9
Mistrece
V.I.P
 
Avatari i Mistrece
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Vendndodhja: S'ta them.
Postime: 6,352
Thanks: 0
Thanked 509 Times in 351 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 42
Mistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėmMistrece i pazėvėndėsueshėm
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

Ja populli qe ka nevoje per heronj....

Per ē'epope behet fjale? C'ka beri Adem Jashari eshte shume larg nga ajo qe beri Uēk-ja. Kjo e fundit s'ishte gje tjeter veēse nje guerrilje e paorganizuar, jo gjithnje e vetdijshme per qellimin dhe joefikase.
__________________
You will always be fond of me. I represent to you all the sins you never had the courage to commit.
Mistrece nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2012, 16:49   #10
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

Thaēi: UĒK, kryevepėr e idesė sė lirisė

“Nė 14 vjetorin e Epopesė sė UĒK-sė Kosovaka hyrė nė fazėn e pėrfundimit tė Mbikėqyrjes Ndėrkombėtare tė Pavarėsisė, duke dėshmuar pjekuri, pėrgjegjėsi dhe aftėsi shtetndėrtuese”, kėshtu ka pohuar kryeministri i vendit, Hashim Thaēi gjatė fjalimit tė tij nė manifestimin qendror “Epopeja e UĒK-sė”Postuar: 15:31; 05/03/12 •
Share
Prishtinė - Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi gjatė pjesėmarrjes sė tij nė manifestimin qendror “Epopeja e UĒK-sė”, e cila u mbajt nė Kazermėn ”Adem Jashari” nė Prishtinė, ka pohuar se historia mijėvjeēare e Kosovės, pėrpunoi ardhjen e ditėve tashmė tė njohura si Ditėt e Epopesė sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

“Epopeja e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės po tregonte gatishmėrinė dhe vendosmėrinė e realizimit tė ėndrrės shekullore tė gatuar nė zemrat dhe mendjet e secilit prej nesh, tė gjitha gjeneratat”.

Sipas Thaēit nuk ka vepėr mė madhėshtore se sa ajo e ēlirimit tė vendit. “Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ėshtė kryevepėr e pėrpunimit tė idesė sė lirisė, mjet dhe projekt strategjik i realizimit tė ēlirimit tė Kosovės”, ėshtė shprehur kryeministri gjatw fjalimit tw tij. I pari i Qeverisė ka theksuar se UĒK-ja ishte ushtri moderne dhe e pamposhtur ashtu siē ishte pėrcaktimi i qytetarėve pėr t’i dhėnė fund shtypjes, djegieve dhe degradimit tė mėtutjeshėm tė jetės nėn robėri.

“Ditėt e Epopesė sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės treguan mė sė miri se me ēfarė ēmimi ishin tė gatshėm shqiptarėt pėr ta fituar lirinė. Burrat legjendarė tė familjes Jashari, gratė dhe fėmijėt, njė lagje tėrė u flijuan me heroizėm tė rrallė nė themelet e lirisė sė Kosovės. E gjithė kjo kryevepėr u udhėhoq nga komandanti legjendar Adem Jashari.

Ata ia dhuruan njė model unikat tė sakrifikimit pėr lirinė e shtrenjtė jo vetėm Kosovės dhe qytetėrimit shqiptar, por mbarė njerėzimit”, ka pohuar kryeministri. Sipas tij, ēdo e arritur nė Kosovėn e lirė nuk mund tė imagjinohet pa kontributin e dėshmorėve tė lirisė, pa kontributin e dėshmorėve tė lirisė, pa kontributin qytetar e civil tė tė gjithė atyre qė kontribuon nė tė gjitha format e rezistencės.

“Nė 14 vjetorin e Epopesė sė UĒK-sė Kosova ka hyrė nė fazėn e pėrfundimit tė Mbikėqyrjes Ndėrkombėtare tė Pavarėsisė, duke dėshmuar pjekuri, pėrgjegjėsi dhe aftėsi shtetndėrtuese. Republika e Kosovės sot njihet nga 88 shtete, nė mesin e tė cilave qėndrojnė shtetet me demokracinė mė tė zhvilluar nė botė, shtetet mike qė kanė dhėnė kontribut tė jashtėzakonshėm pėr tė arriturat tona tė derisotme”, ka thėnė tutje, Thaēi.[

Ai ka kujtuar fajtin se katėrmbėdhjetė vjetori i Epopesė sė UĒK-sė pėrkon me 100 vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, dhe flamurit kombėtar, me ē’rast ka uruar qė populli shqiptar tė lulėzojė dhe prosperojė edhe mė shumė nė mėvetėsinė e tij njėshekullore, dhe tė bėhet sa mė parė pjesė e Bashkimit Evropian.

“Trembėdhjetė vjet nė Kosovėn e lirė dhe katėr vjet nė Kosovėn e pavarur janė tė pamjaftueshėm pėr realizimin e tė gjitha ėndrrave, por tė mjaftueshėm pėr tė treguar vendosmėrinė dhe vullnetin pėr tė krijuar institucione tė pėrgjegjshme, shoqėri bashkėkohore dhe shtet modern europerėndimor”, ėshtė shprehur kryeministri i vendit. Lajmonline
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 05-03-2012, 16:54   #11
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

Bojkotuan “Epopenė e UĒK-sė”


Liderėt e dy partive opozitare, Isa Mustafa (LDK) dhe Albin Kurti (VV), nuk kanė qenė tė pranishėm nė ceremoninė e nisjes sė manifestimit tradicional "Epopeja e UĒK"-sėPostuar: 17:30; 05/03/12 •
Share
Prishtinė – Liderėt e dy partive opozitare, Isa Mustafa (LDK) dhe Albin Kurti (VV), nuk kanė qenė tė pranishėm nė ceremoninė e nisjes sė manifestimit tradicional "Epopeja e UĒK"-sė, qė ėshtė mbajtur nė kazermėn e FSK-sė "Adem Jashari" nė Prishtinė.

Klan Kosova ka raportuar se karriget ku ata duhej tė uleshin, mbetėn tė zbrazėta.

Ndėrsa, Isa Mustafa, ėshtė parė sot t’i ketė prirė delegacionit tė Kryesisė sė LDK-sė, i cili ka bėrė homazhe pranė varrit tė Komandantit legjendar Ademj Jashari, nė Kompleksin Memorial nė Prekaz dhe ėshtė pritur nga familja Jashari. Lajmonline
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 05-03-2012, 20:18   #12
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė




Kryeministri Thaēi: Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ėshtė kryevepėr e pėrpunimit tė idesė sė lirisė, mjet dhe projekt strategjik i realizimit tė ēlirimit tė Kosovės

Prishtinė, 05.03.2012

Kryeministri i Republikės sė Kosovės, z. Hashim Thaēi mori pjesė nė manifestimin qendror “Epopeja e UĒK-sė”, e cila u mbajt nė Kazermėn ”Adem Jashari” nė Prishtinė.

Po ju sjellim tė plotė fjalimin e kryeministrit Thaēi


I nderuari kryeparlamentar Krasniqi
Tė nderuar zėvendėskryeministra
Ministra
Deputetė,
Drejtues tė institucioneve tė Republikės sė Kosovės
E nderuara familje Jashari
Tė nderuara familje tė dėshmorėve
Tė nderuar oficerė dhe ushtarė tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės
Tė nderuar qytetarė tė Republikės sė Kosovės


Ka ditė, ka orė ka minuta dhe sekonda kur historia koncentrohet me tėrė peshėn e saj mbi gjenerata tė caktuara, personalitete, vende dhe hapėsirė tė caktuar.

Historia mijėvjeēare e Kosovės, pėrpunoi ardhjen e ditėve tashmė tė njohura si Ditėt e Epopesė sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Janė ditėt kur Kosova po trokiste seriozisht nė portėn e madhe tė Lirisė.

Me njė trimėri dhe sakrificė legjendare, me njė vizion tė qartė.

Epopeja e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės po tregonte gatishmėrinė dhe vendosmėrinė e realizimit tė ėndrrės shekullore tė gatuar nė zemrat dhe mendjet e secilit prej nesh, tė gjitha gjeneratat.

Ėndrrat dhe idealet e stėrgjyshėrve tanė, tė cilėt asnjėherė nuk u pajtuan me robėrinė dhe sundimin e gjatė.

Por kjo ėndėrr, tashmė kishte marrė konturat e njė projekti tė rėndėsishėm duke sintetizuar vullnetin, vizionin dhe vendosmėrinė e tė gjithė brezave pėr shtetin e pavarur dhe sovran tė Kosovės.

Nuk ka vepėr mė madhėshtore se sa ajo e ēlirimit tė vendit.

Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ėshtė kryevepėr e pėrpunimit tė idesė sė lirisė, mjet dhe projekt strategjik i realizimit tė ēlirimit tė Kosovės.

Ajo u bė mekanizmin mė i fuqishėm pėr t’iu kundėrvė makinerisė administrative, politike, diplomatike, policore dhe ushtarake tė Beogradit.

Ajo kishte dalė nga thellėsia e vullnetit tė popullit dhe determinoi rrjedhat e historisė moderne tė Kosovės.

UĒK-ja ishte ushtri moderne dhe e pamposhtur ashtu siē ishte pėrcaktimi i qytetarėve tanė pėr t’i dhėnė fund shtypjes, djegieve, reprezaljeve dhe degradimit tė mėtutjeshėm tė jetės nėn robėri.

Ditėt e Epopesė sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės treguan mė sė miri se me ēfarė ēmimi ishin tė gatshėm shqiptarėt pėr ta fituar lirinė.

Burrat legjendarė tė familjes Jashari, gratė dhe fėmijėt, njė lagje tėrė u flijuan me heroizėm tė rrallė nė themelet e lirisė sė Kosovės.

E gjithė kjo kryevepėr u udhėhoq nga komandanti legjendar Adem Jashari.

Ata ia dhuruan njė model unikat tė sakrifikimit pėr lirinė e shtrenjtė jo vetėm Kosovės dhe qytetėrimit shqiptar, por mbarė njerėzimit.

Gjaku i tyre shenjtėroi themelet e lirisė. Pamjet e Prekazit legjendar hynė nė kancelaritė e diplomacisė botėrore, duke ndėrkombėtarizuar dhe sensibilizuar ēėshtjen e Kosovės nė kryeqytetet e demokracisė botėrore.

Epopeja e Ushtrisė Ēlirimtare ndezi zjarrin e lirisė nė tė gjitha trevat e Kosovės.

Epopeja e UĒK-sė bashkoj gjithė shqiptarėt pėr lirinė e Kosovės, bashkoj gjithė botėn demokratike nė mbėshtetjen tonė.
Zjarri i lirisė u pėrhap kudo, nė gjithė Kosovėn.

Ditėt e Epopesė sė UĒK-sė nuk reshtėn deri mė 12 qershor 1999 kur Kosova u ēlirua pėrfundimisht dhe sė bashku me pėrkrahjen e botės demokratike nisi njė fazė tė re, atė shtetndėrtimit tė paqes dhe zhvillimit.


Zonja dhe zotėrinj,
Qytetarė tė Republikės sė Kosovės,
Tė nderuar ushtarė,

Ēdo e arritur nė Kosovėn e lirė nuk mund tė imagjinohet pa kontributin e dėshmorėve tė lirisė, pa kontributin e dėshmorėve tė lirisė, pa kontributin qytetar e civil tė tė gjithė atyre qė kontribuon nė tė gjitha format e rezistencės.

Ēlirimtarė tė Kosovės janė tė gjithė qytetarėt e Republikės sė Kosovės, kudo qė jetojnė nė Kosovė apo diasporė.

Kosova ėshtė rrėfimi i suksesshėm, origjinal dhe unikat i ēlirimit dhe pavarėsisė, vepėr gjeniale e qėndrueshmėrisė, vizionit dhe pėrcaktimit tė drejtė tė qytetarėve tė saj.

Mė 17 shkurt 2008 Kosova kurorėzoi Pavarėsinė – tė arriturėn mė tė madhe politike, juridike dhe diplomatike nė historinė e qytetėrimit dhe tė ekzistencės sė saj .

Prandaj, sot e gjithmonė si institucione dhe si qytetarė pėrulemi me respekt para emrit, jetės dhe veprės sė dėshmorėve tė lirisė dhe Jasharėve legjendarė.

Nderimi pėr tė rėnėt ėshtė nderim shtetėror. Ėshtė energji dhe fuqi pėr tė ardhmen.

Ėshtė nderim nga institucionet mė tė larta tė shtetit tė Kosovės, nga njėsitet e Forcės sė Sigurisė, njėsitet e ushtrisė sė Kosovės qė njė ditė tė afėrt do tė jenė pjesė e forcave tė NATO-s.

Nė 14 vjetorin e Epopesė sė UĒK-sė Kosova ka hyrė nė fazėn e pėrfundimit tė Mbikėqyrjes Ndėrkombėtare tė Pavarėsisė, duke dėshmuar pjekuri, pėrgjegjėsi dhe aftėsi shtetndėrtuese.

Republika e Kosovės sot njihet nga 88 shtete, nė mesin e tė cilave qėndrojnė shtetet me demokracinė mė tė zhvilluar nė botė, shtetet mike qė kanė dhėnė kontribut tė jashtėzakonshėm pėr tė arriturat tona tė derisotme.

Me punėn tuaj, me mendjen, vullnetin, angazhimin, djersėn dhe pėrgjegjėsinė tuaj tė lartė qytetare dhe shtetėrore, Kosova do tė bėhet tregim i suksesshėm i fazės sė tretė, asaj tė integrimit nė Bashkim Evropian dhe nė NATO.

Kosova do tė vazhdojė me vendosmėri tė jetė e pėrgjegjshme nė rrugėn e saj euroatlantike, si shtet i qytetarėve tė saj, nė tė cilin liria, barazia dhe sundimi i ligjit janė parime themelore tė patejkalueshme.

Kosova do tė vazhdojė tė jetė faktor stabiliteti, paqeje dhe shembull i fqinjėsisė sė mirė nė rajon dhe mė gjerė, duke justifikuar angazhimin e miqve dhe pėrkrahjen e tyre tė vazhdueshme nė drejtim tė afirmimit tė shtetit tonė nė arenėn ndėrkombėtare.

Edhe sot, nė kėtė katėrmbėdhjetė vjetor tė Epopesė sė UĒK-sė, mė lejoni qė nė emėr tė shtetit tė Kosovės, tė qytetarėve tė Kosovės, tė falėnderoj Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, vendet e Bashkimit Evropian, dhe NATO-n, pėr mbėshtetjen nė procesin e lirisė, ēlirimit, pavarėsisė, dhe tash tė integrimit nė BE dhe NATO.

Katėrmbėdhjetė vjetori i Epopesė sė UĒK-sė pėrkon me 100 vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, dhe flamurit kombėtar, me ē’rast urojmė qė populli shqiptar tė lulėzojė dhe prosperojė edhe mė shumė nė mėvetėsinė e tij njėshekullore, dhe tė bėhet sa mė parė pjesė e Bashkimit Evropian.

Trembėdhjetė vjet nė Kosovėn e lirė dhe katėr vjet nė Kosovėn e pavarur janė tė pamjaftueshėm pėr realizimin e tė gjitha ėndrrave, por tė mjaftueshėm pėr tė treguar vendosmėrinė dhe vullnetin pėr tė krijuar institucione tė pėrgjegjshme, shoqėri bashkėkohore dhe shtet modern europerėndimor.

Lavdi Jasharėve!
Lavdi komandantit legjendar Adem Jashari!
Lavdi tė gjithė dėshmorėve tė lirisė!
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 06-03-2012, 18:07   #13
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė






Kryeministri Thaēi: Epopeja e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės sublimon vlera kombėtare

Prishtinė, 6.3.2012

Nė ditėt e Epopesė sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, kryeministri i Republikės sė Kosovės, z. Hashim Thaēi nderoi figurat mė tė shquara tė luftės ēlirimtare tė Kosovės, duke bėrė homazhe tek shtatoret e komandantėve tė UĒK-sė.

“Ne po shėnojmė ditėt e Epopesė sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Epopesė qė i solli lirinė dhe pavarėsinė vendit tonė, Epopesė qė grumbulloi dhe bashkoj gjithė energjitė pozitive pėr liri, pėr ēlirim, epope qė bashkoi tė gjithė shqiptarėt kudo qė jetonin dhe jetojnė sot, Epope qė sublimon vlera kombėtare” theksoi kryeministri Thaēi nė nisjen e homazheve.

Ndalesa e parė e kryeministrit tė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi ishte shtatorja e komandantit tė UĒK-sė, Heroit Zahir Pajaziti nė Prishtinė. Me kėtė rast, kryeministri Thaēi ēmoi lartė luftėn, punėn, sakrificėn dhe heroizmin qė e bėri ky komandant, duke shpėrndarė mezashin tek tė gjithė se pa luftė tė armatosur nuk mund tė ēlirohet Kosova.

“Ne sot nderojmė dėshmorėt e lirisė, komandantėt e UĒK-sė, nderojmė tė gjitha ata qė dhanė jetėn pėr lirinė e Kosovės, me mesazhin e marrjes sė energjive pėr tė ardhmen, pėr tė integruar Kosovėn sa mė shpejt nė NATO dhe Bashkim Evropian” tha kryeministri Thaēi.

Mė pas, kryeministri Thaēi vizitoi varrin e komandantit legjendar Adem Jashari dhe tė familjes Jashari. Kryeministri tha se sakrifica e tyre nuk do tė harrohet. “Familja Jashari ka dhėnė shumė pėr kėtė vend. Sakrifica e tyre do tė nderohet pėr jetė” tha z.Thaēi.

Kėto ditė ne po shėnojmė Epopenė Ēlirimtare tė Kosovės, sakrificėn e familjes Jashari, nderojmė dhe respektojmė jetėn dhe veprėn e kryeheroit, komandantit legjendar Adem Jasharit. Ēdo herė qė ne nderojmė tė kaluarėn, luftėn e UĒK-sė, rezistencėn e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, ne nderojmė tė sotmen, marrin energji pėr tė ardhmen, pėr tė konsoliduar dhe forcuar shtetin tonė,pėr tė integruar nė NATO dhe BE – theksoi kryeministri Thaēi dhe shtoi se “jeta dhe vepra e komandantit legjendar Adem Jashari, sakrifica e familjes Jashari, e gjithė dėshmorėve tė lirisė, bėri qė tė bashkohemi tė gjithė nė luftė pėr liri, tė bashkohemi tė gjithė si shqiptarė kudo qė jetonim, nė Shqipėri, qoftė nė Mal tė Zi, nė Preshevė, nė Ulqin dhe diasporė, nė Evropė dhe SHBA”.

Ky bashkim i gjithė shqiptarėve, bėri qė edhe komuniteti ndėrkombėtar, SHBA-ja, vendet e BE-sė, NATO tė jenė nė mbėshtetje tė sė drejtės sonė, nė mbėshtetje tė lirisė, nė mbėshtetje tė pėrpjekjeve tona, tė sakrificave tona, tė luftės sonė pėr liri, nė mbėshtetje tė UCK-sė, popullit tė Kosovės, dhe me 10 qershor tė fitojmė lirinė, tė ēlirohemi, e tani tė luftojmė pėr konsolidimin dhe forcimin e shtetit tonė. Pra, ky pėrkujtim ėshtė njė pėrkujtim dhe nderim pėr tė kaluarėn, por mė tepėr marrje e energjive pėr tė ardhmen – u shpreh kryeministri Thaēi nė Prekaz.

Pasi bėri homazhe dhe vuri kurorė para shtatores sė heroit Mujė Krasniqi nė Klinė, kryeministri Thaēi tha se rėnia e tij ka qenė heroike nė kufirin mes Kosovės dhe Shqipėrisė.
“Tash ne po ndėrtojmė autostradėn dhe po bashkojmė dhe integrojmė trevat ku jetojnė shqiptarėt dhe kujtojmė me respektin mė tė lartė dėshmorėt, heronjtė dhe komandantėt e UĒK-sė dhe rezistencėn gjithė popullore tė Kosovės. Tash jemi duke punuar pėr forcimin dhe konsolidimin e shtetit tonė qė ėshtė duke u bėrė me angazhimin e tė gjithėve, tė frymės pro perėndimore tė politikės kosovare gjithmonė duke e respektuar tė kaluarėn dhe duke marrė energji pėr tė ardhmen” – tha kryeministri Thaēi nė Klinė.

Mė pas kryeministri Thaēi bėri homazhe para shtatores sė heroit Shkelzen Haradinaj nė Pejė dhe shtatoreve tė heronjve Luan Haradinaj dhe Sali Ēekaj nė Deēan.

“Ēdo vizitė e imja nė Gllogjan tek varrezat e dėshmorėve, si dhe takimi me bacin Ilmi, vizita tek varrezat e heronjve tė Kosovės, tė kėsaj treve, tė Dukagjinit, pėr mua ėshtė njė emocion i veēantė, sepse vizitoj dhe nderoj nė mėnyrė shtetėrore bashkėluftėtarėt e mi tė orėve tė para, Luan dhe Shkėlzen Haradinajn, dhe gjithė bashkėluftėtarėt e tjerė tė rėnė pėr lirinė e Kosovės, pėr pavarėsinė e Kosovės.
Prandaj, sot ne bėmė nderime shtetėrore kėtu dhe nė gjitha varrezat anekėnd Kosovės, me respektin dhe pietetin mė tė lartė pėr tė rėnėt, pėr familjet e dėshmorėve, pėr invalidėt e luftės, nė veēanti pėr ata qė sakrifikuan gjithēka pėr lirinė e Kosovės”, theksoi kryeministri Thaēi nė Gllogjan.

Z. Thaēi tha se kjo ėshtė ditė edhe e mesazhit pėr unifikim, pėr afrim, pėr tejkalim tė ēdo kornize politike, nė mėnyrė qė tė gjithė siē kemi punuar dje pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės, ku gjithė qytetarėt e Kosovės kontribuon pėr lirinė e saj, tė vazhdojmė edhe mė tutje tė bashkuar tė punojmė pėr shtetin e Kosovės, integrimin, forcimin, zhvillimin dhe rritjen e mirėqenies sociale pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės.

Ndėrsa nė Landovicė, nė kompleksin e varrezave tė dėshmorėve, Kryeministri Thaēi tha se jemi kėtu nė pėrkujtim tė dėshmorėve tė lirisė, tė heronjve tė lirisė sė Kosovės, tė gjithė atyre qė ranė pėr lirinė, pavarėsinė e Kosovės, pėr t’i pėrkujtuar dėshmorėt e komunės sė Prizrenit, tė rrethit tė Prizrenit, tė Hasit, tė Zhurit, tė Vėrrinit, gjithė kėsaj treve qė kontribuojė jashtėzakonisht shumė nė mbėshtetje dhe nė angazhimin e drejtpėrdrejt nė udhėheqjen e luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė bėrjen e luftės me sukses.

“Nė kėtė zonė qė ka qenė jashtėzakonisht e ndjeshme nė kohėn e luftės, si zonė kufitare , por tash po ndodh mrekullia nė saje tė asaj lufte, gjakut tė derdhur pėr liri, tė pėrpjekjeve tė jashtėzakonshme tė luftėtarėve tė lirisė, tė gjithė qytetarėve. Kėtu pas kemi pamjen e Pashtrikut, qė vetėm 12 vjet mė herėt ndante Kosovėn me Shqipėrinė, me njė gardh tė ndėrtuar prej ushtrisė, policisė dhe administratės serbe, me armatimin mė tė rėndė”pohoi z. Thaēi.

Sot kemi kufij tė hapur, kemi lėvizje tė lirė, dhe ato pengesa, ato barrikada qė e kanė ndarė Kosovėn me Shqipėrinė, sot janė zėvendėsuar me autostradėn e kombit, qė po i afron njerėzit, po i afron qytetet, po i afron edhe gjeografikisht viset ku jetojnė qytetarėt shqiptarė, nė veēanti Prizreni qė ka mbetur njė orė e gjysmė me Durrėsin dhe njė orė me Prishtinėn, nė veēanti tash me ndėrtimin e autostradės – u shpreh kryeministri Thaēi.

Nga kėtu kryeministri Thaēi ka drejtuar mesazhe tė unitetit dhe tė bashkimit. “Kjo ėshtė ditė qė secili pėr njė moment duhet tė mendoj se ku ishim vetėm nė disa vite mė parė, nė njė gjenocid tė paparė, dhe ku kemi arritur sot, nė Kosovėn e pavarur, me 88 njohje , pjesė e Bankės Botėrore, Fondit Monetar Ndėrkombėtar.
Me Kosovėn qė po e zhvillojmė, po e ndėrtojmė, po e rrisim mirėqenien sociale tė qytetarėve”, theksoi z. Thaēi, duke shtuar se “asnjėherė nuk ėshtė koha qė tė vetėkėnaqemi, duhet tė bėjmė edhe mė tepėr, dhe unė kam besim tė plotė se shteti i Kosovės do tė ketė progres tė gjithanshėm nė mėnyrė qė tė ardhmen e afėrt tė jetė edhe pjesė e NATO-s dhe Bashkimit Evropian”.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-03-2012, 19:57   #14
admiral
V.I.P
 
Avatari i admiral
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Vendndodhja: Ke kodra e kuqe
Postime: 321
Thanks: 22
Thanked 33 Times in 27 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
admiral do tė bėhet i njohur mjaft shpejtadmiral do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

duhen kujtuar gjithmone me respekt.......lavdi.
admiral nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i admiral pėlqehet nga
i vjetėr 06-03-2012, 21:00   #15
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

Jasharėt u flijuan pėr ėndrrėn e tė gjithė brazave pėr ēlirimin e Kosovės


Prishtinė, (Kosovapress) 06 Mars 2012 19:54

Jasharėt u flijuan pėr ėndrrėn e tė gjithė brazave pėr ēlirimin e Kosovės. Sakrifica e tyre e hapi faqen mė tė ndritur tė Kosovės nė rrugėn e lirisė. Rėnia e jasharėve nė krye me Komandantin Legjendar, Adem Jashari, hapi kapitullin mė tė madh tė zgjerimit dhe rritjes sė UĒK-sė. Kėshtu u tha nė Akademinė Pėrkujtimore, kushtuar Komandantit Legjendar Adem Jashari, familjes Jashari dhe tė gjithė dėshmorėve tė kombit.

Nė emėr tė Qeverisė sė Kosovės tė pranishmėve mė njė fjal rasti iu drejtuar, ministri i Punėve tė Brendėshme, Bajram Rexhepi, i cili tha se ky manifestim me tė dejt mban emrin Epope, ngase shėnon sakrificėn supreme tė jasharajve legjendar qė sublimuan vetėdijen politike dhe shpirtin liridashės tė tė gjitha kohėve pėr Kosovėn e lirė, tė pavarur dhe moderne.

Sipas Rexhepit, tri ditėt e Epopesė sintetizuan rrugėn e gjatė historike tė qėndresės dhe tė luftėrave tė pėr ēlirimin e Kosovės nga okupatori shekullor. Ai theksoi se gjatė tri ditėve tė Epopesė, nė Prekazin legjendar, po thyhej historia 2-mijė vjeēare e civilizimit shqiptar, e po krijohej epopeja e lirisė.

Pėr mė tepėr, ai vlerėsoi se UĒK-ja do vazhdoi tė jetė njė shembull i paqes dhe stabilitetit nė rajon.

Ndėrkaq, me njė fjalė rasti tė pranishmėve ju drejtua, edhe ish-kryeministri i Kosovės, Bajram Kosumi, i cili tha se sot kujtojmė ngjarjen e cila ndryshoi rrjedhėn historike tė Kosovės sė re. Sipas tij, kjo ngjarje simbolizon sakrificėn e luftės ēlirimtare tė Komandantit Adem Jashari, familjes Jashari dhe tė gjithė dėshmorėve tė rėnė pėr pavarėsisė sė Kosovės. Kosumi tha se sakrifica e jasharėve pėr atdhe dhe liri lėvizi gurtė e politikave.

Sipas tij, shėnimin e 100-vjetorit tė pavarėsisė sė shtetit shqiptar, kėtė vit e bėnė mė madhėshtor edhe lufta e jasharėve dhe sakrifica e tyre pėr liri dhe pavarėsi.

Ndėrkaq, thėnien se trimat flasin pak e dėshmoi edhe kryefamiljari i Jasharajve, Rifat Jashari, i cili me njė fjalė rasti i pėrshėndeti tė pranishmit, familjet e dėshmorėve, invalidėve tė luftės sė UĒK-sė dhe familjet e personave tė zhdukur.

Ndryshe, manifestimi, tre ditorė “Epopeja e UĒK-sė”, do tė pėrmbyllet nesėn me natėn e zjarreve nė Prekaz./Kosovapress/
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 07-03-2012, 19:36   #16
Ganimet
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2012
Vendndodhja: Ne toke
Postime: 3,457
Thanks: 744
Thanked 319 Times in 260 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
Ganimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyerGanimet ėshtė njė i shkėlqyer
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Llapi Shiko postimin
Jasharėt u flijuan pėr ėndrrėn e tė gjithė brazave pėr ēlirimin e Kosovės


Prishtinė, (Kosovapress) 06 Mars 2012 19:54

Jasharėt u flijuan pėr ėndrrėn e tė gjithė brazave pėr ēlirimin e Kosovės. Sakrifica e tyre e hapi faqen mė tė ndritur tė Kosovės nė rrugėn e lirisė. Rėnia e jasharėve nė krye me Komandantin Legjendar, Adem Jashari, hapi kapitullin mė tė madh tė zgjerimit dhe rritjes sė UĒK-sė. Kėshtu u tha nė Akademinė Pėrkujtimore, kushtuar Komandantit Legjendar Adem Jashari, familjes Jashari dhe tė gjithė dėshmorėve tė kombit.

Nė emėr tė Qeverisė sė Kosovės tė pranishmėve mė njė fjal rasti iu drejtuar, ministri i Punėve tė Brendėshme, Bajram Rexhepi, i cili tha se ky manifestim me tė dejt mban emrin Epope, ngase shėnon sakrificėn supreme tė jasharajve legjendar qė sublimuan vetėdijen politike dhe shpirtin liridashės tė tė gjitha kohėve pėr Kosovėn e lirė, tė pavarur dhe moderne.

Sipas Rexhepit, tri ditėt e Epopesė sintetizuan rrugėn e gjatė historike tė qėndresės dhe tė luftėrave tė pėr ēlirimin e Kosovės nga okupatori shekullor. Ai theksoi se gjatė tri ditėve tė Epopesė, nė Prekazin legjendar, po thyhej historia 2-mijė vjeēare e civilizimit shqiptar, e po krijohej epopeja e lirisė.

Pėr mė tepėr, ai vlerėsoi se UĒK-ja do vazhdoi tė jetė njė shembull i paqes dhe stabilitetit nė rajon.

Ndėrkaq, me njė fjalė rasti tė pranishmėve ju drejtua, edhe ish-kryeministri i Kosovės, Bajram Kosumi, i cili tha se sot kujtojmė ngjarjen e cila ndryshoi rrjedhėn historike tė Kosovės sė re. Sipas tij, kjo ngjarje simbolizon sakrificėn e luftės ēlirimtare tė Komandantit Adem Jashari, familjes Jashari dhe tė gjithė dėshmorėve tė rėnė pėr pavarėsisė sė Kosovės. Kosumi tha se sakrifica e jasharėve pėr atdhe dhe liri lėvizi gurtė e politikave.

Sipas tij, shėnimin e 100-vjetorit tė pavarėsisė sė shtetit shqiptar, kėtė vit e bėnė mė madhėshtor edhe lufta e jasharėve dhe sakrifica e tyre pėr liri dhe pavarėsi.

Ndėrkaq, thėnien se trimat flasin pak e dėshmoi edhe kryefamiljari i Jasharajve, Rifat Jashari, i cili me njė fjalė rasti i pėrshėndeti tė pranishmit, familjet e dėshmorėve, invalidėve tė luftės sė UĒK-sė dhe familjet e personave tė zhdukur.

Ndryshe, manifestimi, tre ditorė “Epopeja e UĒK-sė”, do tė pėrmbyllet nesėn me natėn e zjarreve nė Prekaz./Kosovapress/
Spo mar vesh hiq gjė perveq se nji shqiponje duket mes pllumbash.
__________________
Ne e fituam luften,ju fitojeni paqen!Faliminderit miku yne i madh Bill Klinton.
Ganimet nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-03-2012, 20:39   #17
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė





THAĒI: SHTETIN PO E NDĖRTOJMĖ MBI BAZĖN E LUFTĖS QĖ E BĖMĖ

Nga Express 07 Mars 2012 18:27

Kryeministri Hashim Thaēi, nė ditėn e tretė tė “Epopesė sė UĒK-sė”, vazhdoi homazhet tek varrezat e dėshmorėve dhe shtatoret e luftėtarėve tė lirisė nėpėr shumė qytete tė Kosovės.

I shoqėruar edhe nga ministra tė kabinetit tė tij, ndalesėn e parė kryeministri Thaēi e bėri nė Reēak, nė vendin qė i dėrgoi komunitetit ndėrkombėtarė mesazhin mė tė qartė pėr krimet qė po i bėnte ushtria dhe policia serbe.

“Reēaku gjithmonė ka dėrguar mesazhin e unitetit politik dhe qytetar, mesazhin e afrimit tė komunitetit ndėrkombėtar me Kosovėn, dhe ne nderojmė me respektin mė tė lartė shtetėror gjithė heronjtė e lirisė, gjithė dėshmorėt, gjithė ata qė ranė nė istikame tė luftės, dhe ata qė ranė si pishtarė pėr lirinė dhe pavarėsinė e shtetit tė Kosovės”, theksoi kryeministri Thaēi me kėtė rast.

Kryeministri Thaēi nderoi edhe komandantin e UĒK-sė tė kėsaj ane, komandant Ahmet Kaēiku, i cili ra heroikisht duke mbrojtur qytetarėt.

Me nderime shtetėrore, u kujtuan edhe dėshmorėt e lirisė, Naim Beka, Driton Islami, Kemajl Hetemi, Agim Bajrami, Gursel dhe Bajram Sylejmani, Agim Ramadani, Rexhep Mala dhe Nuhi Berisha, ku u vendosėn lule.

Nė kuadėr tė vizitave komplekseve tė varrezave tė dėshmorėve, kryeministri Thaēi u ndal edhe tek ato qė gjenden nė Ferizaj. Me kėtė rast, kryeministri theksoi se pėrveē nderimit tė sė kaluarės, kėto vizita shėrbejnė edhe pėr marrjen e energjive pėr tė fuqizuar edhe mė shumė vizionin pėr tė ardhmen, qė tė punohet pėr anėtarėsimin e Kosovės nė NATO dhe Bashkim Evropian.

“Tash po e konsolidojmė shtetin tonė, shtet qė po e ndėrtojmė mbi bazėn e luftės qė e kemi zhvilluar si Kosovė, duke respektuar gjithmonė familjet e dėshmorėve, invalidėt e luftės, gjakun e derdhur pėr liri, duke respektuar sakrificėn e gjithė qytetarėve tė Kosovės qė e dhanė pėr shtetin e pavarur dhe sovran, sakrificėn edhe tė diasporės qė ndihmuan lirinė e Kosovės. Unė kam besim tė plotė se duke respektuar kėtė sakrificė tė jashtėzakonshme tė luftėtarėve tė lirisė, tė dėshmorėve, ne do tė vazhdojmė suksesshėm edhe nė tė ardhmen”, tha kryeministri Thaēi.

Mė pas, vizita u bėnė edhe tek varrezat e dėshmorėve nė Kaēanik e Viti, duke pėrfunduar nė kompleksin e dėshmorėve qė po ndėrtohet nė Gjilan.

Kryeministri Thaēi tha se “Epopeja e UĒK-sė” po shėnohet nė kohėn kur shėnohet edhe 100 vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe Flamurit Kombėtar.

"Kjo festė ka domethėnien e vet sepse ka qenė njė rezistencė shekullore pėr tė kulmuar me rezistencėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe ēlirimin definitiv tė Kosovės nga Serbia", tha Thaēi.

“Sot secili nga ne pėr njė moment rikujton tė kaluarėn, gjithė atė sakrificė tė jashtėzakonshme dhe sot jemi kėtu tek Varrezat e Dėshmorėve, tek varrezat e Kadri Zekės, Rexhep Malės, Nuhi Berishės dhe dėshmorėve tjerėve, qė sakrifikuan gjithēka nga vetja pėr lirinė, pavarėsinė dhe shtetin e Kosovės. Prandaj ne duke respektuar tė kaluarėn rrisim pėrgjegjėsitė pėr tė ardhmen pėr tu integruar nė NATO dhe BE”, theksoi kryeministri Thaēi duke premtuar se konsolidimin dhe forcimin e shtetit dhe njohje tė reja.

“Dėshmorėt janė ata qė gjithmonė na kanė bashkuar, prandaj sot ėshtė njė ditė e bashkimit, fuqizimit por edhe ditė pėr reflektim pėr vizionin tonė perėndimor”, tha kryeministri Thaēi.

Thaēi me kėtė rast ka falėnderuar autoritetet komunale pėr punėn e bėrė nė rregullimin e kompleksit tė Varrezave tė Dėshmorėve nė Gjilan.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 07-03-2012, 20:48   #18
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

PĖRMBYLLET "EPOPEJA E UĒK'SĖ"




Nga Express 07 Mars 2012 19:17

Nė Skenderaj, ėshtė pėrmbyllur manifestimi “Epopeja e UĒK-sė” me aktivitetin tradicional tė ndezjes sė zjarreve. Flakadani i Lirisė, i cili simbolizon pėrhapjen e luftės pėr liri u nis nga Kulla e Jasharėve, ku ka ndodhur qėndresa historike 14 vite mė parė. Dhjetėra persona tė veshur me uniformėn e UĒK-sė janė nisur prej aty, derisa njė grup tjetėr janė nisur prej bunkerit ku pėr kohė tė gjatė ka qėndruar Komandanti Adem Jashari.

Kėto grupe kanė arritur nė kompleksin memorial, te varrezat ku prehen trupat e dėshmorėve tė lirisė nė Prekaz, ku bashkė me pjesėtarė tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės kanė bėrė nderime. Kurse nxėnėsit e Shkollės Fillore “Hamėz Jashari” nė Prekaz vunė kora me lule.

Nė manifiestim nuk ishte i pranishėm asnjė nga zyrtarėt mė tė lartė tė shtetit, veē disa ministrave tė kabinetit qeveritar.

Nė qytetin e Skenderajt, pas ndezjes sė zjarreve ėshtė mbajtur njė manifestim, me ē’rast njė fjalė rasti ka mbajtur Muharrem Xhemajli, kryetar i Organizatės sė Veteranėve tė Luftės sė UĒK-sė, si dhe mė pas ka vazhduar njė program artistik.

“Tė tubuar nė kėtė ditė historike, ne mbajmė tė freskėta kujtimet e Adem Jasharit, e gjithė tė tjerėve tė cilėt u sakrifikuan pėr liri”, tha me kėtė rast Xhemajli, duke lexuar njė nga njė emrat e dėshmorėve tė rėnė tash e 14 vite mė parė nė Prekaz.

Xhemajli tha se ne mbajmė tė freskėt lavdinė e mijėra dėshmorėve tė lirisė sė Kosovės, e mbajmė tė freskėt marsin e vitit 1998, mars iicili do tė mbahet mend nė histori. “Nė kėtė plejadė , kishte burra e gra tė cilėt iu bashkuan kauzės pėr lirinė e atdheut. Ata qė qėndruan nė kujtesėn e kombit si tė pėrhershėm, ata nuk e deshtėn kėtė, por kjo erdhi nė mėnyrė tė natyrshme. Rasti i familjes Jashari ishte krejt i veēantė. Pėr mitin e tyre, nuk u deshėn vite, por ai u krijua nė ditėn e nesėrme tė flijimit tė tyre”, tha Xhemajli.

Sipas Xhemajlit, Adem Jashari u pėrball atė kohė edhe me injorimin e politikės zyrtare tė Prishtinės, por kjo nuk ekishte penguar nė rrugėtimin e tij pėr liri.

“Nė Drenicė, por edhe jashtė saj ka pasur burra tė mėdhenj, tė cilėt sakrifikuan gjithqka tė tyren, deri edhe jetėn. Vizioni i Ademit nuk u shua me rėnien e tij, por ai u bė edhe mė i fuqishėm. Nė ditėn e rėnies, ai ishte mė i gjallė se kurrė. Kosova po shėnonte njė kapitull tė ri, kapitullin e luftės ēlirimtare tė UĒK-sė”, tha Xhemajli, duke shtuar se zjarret qė ndizen tani nė tė gjithė Kosovėn, simbolizojnė pėrhapjen e luftės ēlirimtare qė u frymėzua nga Komandanti Adem Jashari.

Ndruyshe, manifestimi “Epopeja e UĒK-sė”, ka nisur mė datat 5 mars dhe pėrmbyllet sonte me “Natėn e zjarreve”.

Gjatė tri ditėve janė bėrė homazhe nė varrezat e Jasharve nė Prekaz dhe vizita nė kullėn e familjes sė komandantit Adem Jashari, i cili 14 vite mė parė u sakrifikua me anėtarėt e familjes dhe lagjes sė tij duke u bėrė kushtrim i luftės ēlirimtare tė popullit shqiptar nė Kosovė.

Po ashtu janė vizituar dhe janė bėrė homazhe edhe tek varret e dėshmorėve tjerė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Prekazi qė nga paslufta ėshtė shndėrruar nė njė qendėr kryesore ku shqiptarėt e mbarė trojeve vijnė pėr tė nderuar sakrificėn e familjes qė i dha shembull botės pėr sakrificėn pėr liri.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 09-03-2012, 04:11   #19
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Postime: 4,451
Thanks: 13
Thanked 297 Times in 284 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolareLlapi ka njė atmosferė spektakolare
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

Vogėlushja qe mahniti Skenderajn

http://www.youtube.com/watch?v=m2UTUoR2UXo
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Llapi pėlqehet nga
i vjetėr 09-03-2012, 08:39   #20
Opeth
Isis
 
Avatari i Opeth
 
Data e antarėsimit: Mar 2012
Vendndodhja: Kingdom of the night
Postime: 48
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Opeth ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Pėrgjigje e: Epopeja e uēk-sė

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mistrece Shiko postimin
Ja populli qe ka nevoje per heronj....

Per ē'epope behet fjale? C'ka beri Adem Jashari eshte shume larg nga ajo qe beri Uēk-ja. Kjo e fundit s'ishte gje tjeter veēse nje guerrilje e paorganizuar, jo gjithnje e vetdijshme per qellimin dhe joefikase.
1.Ishte themelues i UCK-se(mos t'harroj me cek nen urdherin e I.Rugoves)...dhe hero i kombit...Lavdi per te dhe familjen e tij
2.UCK-ja ishte ushtria jone e cila me mundesit e veta te pakta ka arritur shume,kame respektin me te madhe per ate ushtri....MIREPO tani partia e cila e ka 'privatizuar"UCK-ne....osht ka e keqeperdor
__________________
"Effort creates intelligence."
Opeth nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Bookmarks


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur

Pėrzgjidh nėnforumin