i vjetėr 17-05-2010, 18:06   #1
SmiLey
Only God Can Judge Me!
 
Avatari i SmiLey
 
Data e antarėsimit: Feb 2010
Vendndodhja: Negli occhi suoi! ♥ ♥
Postime: 1,792
Thanks: 0
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
SmiLey ėshtė nė rrugė tė mbarė
Gjendja bazė Ndre Mjeda



Poezia e Mjedės shėnoi kalimin nga letėrsia e Rilindjes romantike, me problematikė kryesisht atdhetare, te letėrsia e Pavarėsisė, ku mbizotėroi problematika shoqėrore dhe realizmi. Ndre Mjeda lindi mė 20 nėntor 1866 nė Shkodėr
Aftėsitė e rralla qė shquanin Mjedėn qė nė fėmijėri, tėrhoqėn vėmendjen e jezuitėve, tė cilėt jo rrallė zgjidhnin kuadro nga shtresat e varfra dhe i futnin nė seminare. Ata e futėn nė seminarin e tyre italian tė Shkodrės. Meqenėse edhe kėtu Mjeda i ri u shqua pėr zotėsi, e dėrguan tė ndiqte studimet e larta nė Spanjė, Poloni, Kroaci dhe Itali. Kėsaj rrethane poeti i detyron njohjen e gjuhėve tė ndryshme tė huaja dhe kulturėn e gjerė klasike, qė do t'i vlejė shumė gjatė veprimtarisė sė tij tė mėvonshme letrare.
Mė 1887 Mjeda 21 vjeēar botoi "Vaji i bylbylit", njė elegji qė ėshtė njėkohėsisht edhe njė kėngė shprese.
Mė 1917 Mjeda mblodhi dhe botoi nė vėllimin "Juvenilja" krijimet poetike, tė shkruara gjatė Rilindjes qė pėr shumė shkaqe s'kishin mundur tė shihnin dritė mė parė. Ai hyri kėshtu nė letėrsinė tonė si poet i shquar. Nė vitet 1920-1924 Mjeda u zgjodh deputet i opozitės, i krahut demokratik.

Veprimtaria letrare e Ndre Mjedes
Poezia e Mjedės shėnoi kalimin nga letėrsia e Rilindjes romantike, me problematikė kryesisht atdhetare, te letėrsia e Pavarėsisė, ku mbizotėroi problematika shoqėrore dhe realizmi. Ndre Mjeda lindi mė 20 nėntor 1866 nė Shkodėr nė njė familje tė varfėr. I ati ishte njė barģ, i zbritur nga fshati. Ai vdiq herėt dhe e la Mjedėn tė vogėl. E ėma mbeti e vč, pėr tė mbajtur dy fėmijėt u detyrua tė lante rroba te familjet e pasura tė qytetit.
Aftėsitė e rralla qė shquanin Mjedėn qė nė fėmijėri, tėrhoqėn vėmendjen e jezuitėve, tė cilėt jo rrallė zgjidhnin kuadro nga shtresat e varfra dhe i futnin nė seminare. Ata e futėn nė seminarin e tyre italian tė Shkodrės. Meqenėse edhe kėtu Mjeda i ri u shqua pėr zotėsi, e dėrguan tė ndiqte studimet e larta nė Spanjė, Poloni, Kroaci dhe Itali. Kėsaj rrethane poeti i detyron njohjen e gjuhėve tė ndryshme tė huaja dhe kulturėn e gjerė klasike, qė do t'i vlejė shumė gjatė veprimtarisė sė tij tė mėvonshme letrare. Nė formimin e personalitetit tė mjedės ndikuan dy faktorė: nga njėra anė shkolla fetare, qė pėrcaktoi deri diku botėkuptimin e tij, nga ana tjetėr idealet kombėtare me tė cilat ra nė kontakt herėt e qė, si bir i popullit tė thjeshtė i ndiente thellė. Kėto ideale qenė pėr tė riun flaka qė e ushqeu talentin e tij poetik. Mė 1887 Mjeda 21 vjeēar botoi "Vaji i bylbylit", njė elegji qė ėshtė njėkohėsisht edhe njė kėngė shprese. Nė kėtė poemth rinor, plot fluturime romantike, jepet dhembja pėr fatin e kombit tė robėruar dhe optimizmi pėr tė ardhmen e tij. Ndėrkaq Mjeda e ndiente veten tė ndrydhur nga rregullat e shoqėrisė jezuite.
Konflikti ndėrmjet tij dhe urdhėrit ku bėnte pjesė, arriti nė pikėn mė tė lartė, pas dy vjetėsh, kur poeti i ri, qė kishte mbaruar studimet dhe ishte dėrguar tė jepte mėsim nė njė shkollė tė lartė fetare nė Itali, detyrohet tė largohet. Duke e ndier veten tashmė mė tė lirė, ai iu kushtua me njė zjarr tė dyfishuar ēėshtjes kombėtare dhe zhvilloi njė veprimtari tė gjerė atdhetare e kulturore. Themeloi shoqėrinė kulturore "Agimi". Mori pjesė nė njė kongres gjuhėsor lidhur me ēėshtje tė shqipes nė Hamburg. Ai shkroi pėr mirditorėt njė memorandum, drejtuar pėrfaqėsuesėve tė fuqive tė mėdha nė Shkodėr, ku ankoheshin kundėr qeverisė osmane. Poeti ngriti zėrin me rastin e mbylljes sė shkollės sė mesme shqipe nė Korēė nėpėrmjet njė vjershe qė ėshtė njė kushtrim i hapur, etj. Kjo veprimtari nuk mund tė mos i binte nė sy qeverisė osmane, e cila mė 1902 e arrestoi poetin dhe gati sa nuk e internoi nė Anadoll (ky rast i dhimbshėm i jetės sė Mjedės gjeti pasqyrimin poetik nė poemthin "I tretuni").
Edhe pas kėsaj, poeti nuk pushoi sė punuari pėr ēėshtjen shqiptare, qoftė nė fushėn letrare, qoftė nė fushėn gjuhėsore. Nė kėta vjet, nėn ndikimin e hovit tė madh tė lėvizjes atdhetare si edhe tė kontaktit tė pėrditshėm me jetėn e fshatarėve, lindėn krijimet e tij mė tė mira.
Si shumė rilindės tė tjerė, Mjeda shpresonte se ēlirimi kombėtar do tė sillte pėrmirėsimin e gjendjes sė masave. Njė mendim i tillė pėrshkon poemėn e fuqishme "Liria" e shkruar nė vitet 1910-1911, pra nė prag tė shpalljes sė pavarėsisė. Ngjarjet pas 1912-ės pėr Mjedėn qenė njė zhgėnjim i hidhur.
Nė tė vėrtetė, qė kėtej e tutje, ai do t'i kushtohet kryesisht veprimtarisė gjuhėsore.
Mė 1917, Mjeda mblodhi dhe botoi nė vėllimin "Juvenilja" krijimet poetike, tė shkruara gjatė Rilindjes qė pėr shumė shkaqe s'kishin mundur tė shihnin dritė mė parė. Ai hyri kėshtu nė letėrsinė tonė si poet i shquar. Nė vitet 1920-1924, Mjeda u zgjodh deputet i opozitės, i krahut demokratik. Pas ardhjes sė Zogut nė fuqi, Mjeda u largua nga jeta politike. Ai vazhdoi tė ishte famulltar i thjeshtė nė fshatin e vogėl Kukėl, gjersa nė vitet e fundit tė jetės sė tij kleri e mori si mėsues tė shqipes nė gjimnazin e vet tė Shkodrės. Mjeda iu vu atėherė me tėrė energjitė e veta edukimit tė rinisė me dashuri tė veēantė pėr gjuhėn dhe pėr kulturėn shqiptare. Pak muaj para vdekjes, (1 gusht 1937), botoi, si testament poetik tė rrallė pėr bukuri e forcė, poemthin "Liria".
Mjeda shkroi shumė krijime poetike, shkrime pėr fėmijės si dhe proza me karakter didaktik fetar. Por ai mbetet kryesisht poet. Veprat e tij kryesore janė "Juvenilja", "Liria", "Lisus", "Scodra".
Dy poemthat e para "Vaji i bylbylit" dhe "I tretuni" paraqesin interes jo vetėm si fillime tė krijimtarisė letrare tė Mjedės, por edhe pėr vlerėn atdhetare dhe artistike, si edhe pėr mundėsinė qė na japim tė ndjekim zhvillimin e personalitetit artistik tė poetit. "Vaji i bylbylit" ėshtė krejt lirik dhe shtjellohet nėpėrmjet njė simboli; bilbili i mbyllur nė kafaz ėshtė shqiptari nėn zgjedhėn osmane.
Ndonėse vepra mbėshtillet me tisin e hollė tė melankonisė, i kuptueshėm pėr moshėn dhe pėr gjendjen shpirtėrore nė tė cilėn u shkrua, pėrfundimi i saj ėshtė thellėsisht optimist, pasqyron ligjin filozofik tė pėrparimit tė jetės, qė frymėzon edhe besimin nė tė ardhmen e Shqipėrisė.
"I tretuni" dėshmon pėr njė pjekuri mė tė madhe ideoartistike. Melankonia e "Vajit tė bylbylit" kėtu ėshtė shndėrruar nė dhembje krenare, stoike, e cila shprehet mė sė miri nėpėrmjet paralelizmit me natyrėn nė shtrėngatė, qė e hap poemthin.
Ndryshe nga poemthi i parė, ky ka njė subjekt tė dhėnė nė forma lirike; fatin e njė atdhetari shqiptar, tė internuar nga pushtuesit. Poeti do tė ketė menduar se ky mund tė kishte qenė edhe fati i tij. Nė kėngėn e parė qė pėrshkruan ndarjen e tė mėrguarit me qytetin e lindjes, Shkodrėn dhe me atdheun, duken qartė elementėt autobiografikė. Po Mjeda nuk mbeti nė shtjellimin e thjeshtė tė njė materiali jetėsor; ai diti ta pėrgjithėsojė e t'i japė vlerė aktuale. Heroi i poemthit ėshtė njė fshatar i varfėr. Dhe tek zgjedhja e njė protagonisti tė tillė, ndihet dashuria e Mjedės pėr masat fshatare, ndjenjė qė do ta shtyjė gjatė tėrė krijimtarisė sė vet t'i zgjedhė heronjtė nga rradhėt e fshatarėsisė. Te "I tretuni" ndeshen figurat dhe mjetet e njohura romantike tė pasqyrimit tė realitetit si: ngjyrat e forta nė pėrshkrimin e natyrės, stuhia nė pjesėn e parė, qė ka edhe njė kuptim simbolik, bregdeti i ashpėr shkėmbor, ku ka qėndruar heroi duke kujtuar atdheun, ndonjė simbol, si lejleku qė e lidh me vendlindjen. Kėtu gjenden edhe elementė tė riprodhimit besnik tė mjedisit, nėpėrmjet kujtimeve tė protagonistit dhe sidomos vizatimi i figurės sė nėnės. Lirizmi dhe epizmi shkrihen nė mėnyrė tė harmonishme. Variacioni nė vargje e strofa pasqyron botėn shpirtėrore tė trazuar tė protagonistit. Poemthi mbyllet me njė frymė tė lartė burrėrore dhe optimiste: heroi nuk pendohet pėr rrugėn e zgjedhur, po ėshtė krenar se vuan pėr hir tė atdheut. Nėpėrmjet figurės sė nėnės tek "I tretuni", qė del nė kėngėn e fundit, lartėsohet figura e nėnės shqiptare, e dhembshur dhe kreshnike, qė rrit bij trima dhe atdhetarė. Qė nė kėtė poemth tė hershėm, shohim atė qė do tė jetė njė meritė e rėndėsishme e veprės sė Mjedės: pasqyrimin e denjė tė figurės sė gruas shqiptare, veēanėrisht si nėnė. Ndėr lirikat e ndryshme tė pėrfshira ose jo nė veprėn "Juvenilja" ka njė varg vjershash me tė cilat poeti ndjek traditėn e Rilindjes ku himnizon bukuritė e atdheut ("Malli pėr atdhe", "Mikut tem Pal Moretti"), duke i kėnduar gjuhės si mjet zgjimi tė ndėrgjegjes kombėtare ("Gjuha shqipe"), ku i kushton njė vėmendje tė veēantė problemit themelor tė luftės pėr pavarėsi, qė ishte bashkimi i shqiptarėve ("Bashkonju", "Shqypes arbnore").
Mjeda, gjithnjė nė vazhdėn e Rilindjes, ngre lart figurėn e heroit kombėtar, si simbol bashkimi dhe burim besimi nė fitore. ("Vorri i Skanderbeut", "Shqypes arbnore", "Bashkonju", "Pėr njė shkollė shqype mbyllun prej qeverisė otomane", "Mikut tem Pal Moretti", "Lisus", "Liria"), duke theksuar nė kėtė poemė tė fundit lidhjen e thellė tė Skėnderbeut me popullin, me masat fshatare.
Nė vjershėn "Mikut tem Pal Moretti", Mjeda jep njė gjykim tė drejtė e tė mprehtė jo vetėm pėr rėndėsinė e Skėnderbeut, si shpėtimtar i qytetėrimit evropian, po edhe pėr politikėn dredharake tė fuqive tė mėdha tė Evropės sė kohės sė vet, qė, pėr interesat e tyre, mbanin nė kėmbė perandorinė e kalbur osmane. Qė nė kėtė vjershė romantike atdhetare vihen re nota shoqėrore. Motive shoqėrore janė vėnė nė bazė tė dy vjershave tė "Juvenilias": "I mbetuni" dhe "Shtegtari". Aty preken dy plagė tė dhimbshme tė Shqipėrisė sė kohės si: kurbeti dhe qėndrimi mospėrfillės i klasave tė pasura ndaj njerėzve tė thjeshtė tė popullit, bartės tė luftės pėr ēlirimin e vendit. Po trajtimi i kėtyre problemeve nga pozitat e romantizmit me gjurmė sentimentalizmi dhe fryma e humanizmit kristian qė i pėrshkon vjershat i ka zbehur deri diku dhe ka bėrė qė kėto vjersha tė mos kenė forcėn e vjershave realiste tė Ēajupit dhe tė Asdrenit, me tė njėjtėn tematikė.
"Lisus" (botuar mė 1921) dhe "Scodra"(1940) janė vepra, ku thelbi romantik vishet me njė formė klasiciste. Kėta dy poemtha liriko-epike karakterizohen nga njė stil i kėrkuar dhe retorik. Poeti himnizon kėtu tė kaluarėn e lashtė tė popullit tonė (te "Lisus" pėrmes materialit historik, kurse te "Scodra" nėpėrmjet legjendės). Interes ka te "Lisus" paraqitja e figurės sė Skėnderbeut, qė poeti ka dashur ta bėjė sa mė njerėzore.
Origjinaliteti dhe fuqia e vėrtetė e talentit tė Mjedės kanė gjetur shprehje nė krijimet ku ai arrin nė realizėm, si nė vjershėn "Mustafa Pasha nė Babunė", nė poemthin "Liria" dhe nė kryeveprėn e tij "Andrra e jetės".
Tek e para, duke u nisur nga njė fakt historik, tradhtinė e Mustafa Pashė Bushatlliut, poeti e ka tipizuar me forcė, duke e pėrshkruar "mbi thasė tė florinjve, ndėr valle jevgash" figurėn e feudalit tė zvetėnuar, anadollak, parazit, qė ėshtė kurdoherė gati tė bėjė fli interesat e atdheut pėr tė vetat. Vjersha merr kėshtu njė kuptim tė gjerė pėrgjithėsues, duke tingėlluar si akuzė e fuqishme kundėr tė ashtuquajturve atdhetarė, pėrfaqėsues tė shtresave tė larta, qė pėrfitonin nga sakrificat e popullit. Figurės sė Mustafa Pashės poeti i kundėrvė masėn e fshatarėsisė sė ngritur nė kėmbė pėr mbrojtjen e atdheut, duke u bėrė zėdhėnės i urrejtjes sė saj kundėr feudalit tradhtar.
"Liria", poemthi epiko-lirik, i ndėrtuar me tingėllima, me problematikė politiko-shoqėrore, ėshtė, ndofta, vepra e Mjedės qė ka ide mė tė fuqishme. Nė tė ndihet jehona e kryengritjeve tė malėsorėve tė Veriut mė 1911, qė tingėllon me forcė qė nė vargjet e para:
"Lirim, lirim bėrtet gjithkah Malcia" dhe vjen duke u rritur nga njė tingėllimė nė tjetrėn. Poeti frymėzohet nga lufta pėr pavarėsi e amerikanėve kundėr kolonizatorėve anglezė, qė ishin edhe pronarė tokash, dhe ua tregon shqiptarėve si shembull. Nė mbylljen e poemės, ku paralajmėrohet shpėrthimi i kryengritjes sė pėrgjithshme shqiptare nėpėrmjet njė mjeti tė dashur pėr rilindasit, paraqitjes sė hijes sė Skėnderbeut, qė ngrihet nga varri. Poeti thekson se heroi kombėtar shkon "Ksollė pėr ksollė". Nė kėtė poemth ka vargje qė dėshmojnė pėr afrimin e Mjedės me idetė demokratike. Kėshtu, ai pohon se kryengritėsit mundėn "kėshtjellat atnore", gjejmė aluzione pėr shfrytėzimin e fshatarėsisė ("...s'ka me dalė ushtari me i grahė bulkut si kaut me sjeēe t'begut"). Kėto mund tė dėshmojnė se Mjeda e sheh lirinė tė fituar prej amerikanėve jo vetėm nė plan kombėtar, po edhe nė plan shoqėror dhe shpreson se populli shqiptar do tė shkundė shfrytėzimin e egėr bashkė me zgjedhėn feudale.
Nė kėtė poemė shkrihen konēiziteti dhe forca shprehėse. Krahasimet dhe antitezat janė tronditėse ("lirinė e keni ju/ ne hekra kemi...", "Posi berra qė bleu mishtari vemi"). Romantizmi ia ka lėnė vendin njė realizmi ngjethės, njė pasqyrim plot dramatizėm tė gjendjes sė atdheut.
Vargu ėshtė njėmbėdhjetėrrokėshi, i cili krijon atmosferėn e madhėrishme, pėrdorimi i bartjeve i jep dinamizėm stilit dhe shoqėron alternimin e ndjenjave dhe tė mendimeve. Lloji i zgjedhur i organizimit tė vargut nė tingėllima i disiplinon shpėrthimet lirike. Gjuha ėshtė e pasur, megjithatė veēoritė krahinore e vėshtirėsojnė leximin e lirshėm.

(1866-1937)

Poet i shquar dhe veprimtar patriot. Lindi nė Shkodėr nė njė familje tė varfėr tė zbritur nga fshati Mjedė. Mėsimet e para i ndoqi nė Shkodėr, mė pas u dėrgua pėr studime tė mesme dhe tė larta teologjike nė disa vende nė Evropė. Nė fillim dha mėsim nė njė shkollė tė lartė fetare nė Kroaci. I 'dėbuar nga urdhri jezuit pėr mosbindje, Ndre Mjeda u kthye nė atdhe ku u emėrua famullitar nė fshatra tė ndryshme. U lidh qė herėt me lėvizjen patriotike.

Mė 1901 bashkė me tė vėllanė themeloi shoqėrinė "Agimi", e cila krijoi njė alfabet dhe botoi njė varg librash pėr shkollat mbi bazėn e kėtij alfabeti. Pėr veprimtari patriotike autoritetet osmane e arrestuan. Mė 1908 nė Kongresin e Manastirit u zgjodh anėtar i Komisionit pėr hartimin e alfabetit tė njėsuar tė shqipes, ndėrsa mė 1916-1917 ishte anėtar i Komisisė Letrare. Nė periudhėn e hovit tė lėvizjes demokratike (1920-1924) Ndre Mjeda mori pjesė nė jetėn politike tė kohės dhe u zgjodh deputet. Pas dėshtimit tė Revolucionit Demokratiko-borgjez u tėrhoq nga jeta politike dhe punoi si prift i thjeshtė nė Kukėl. Vitet e fundit ishte mėsues i gjuhės shqipe nė Shkodėr dhe vdiq nė kėtė qytet.

Veprimtarinė poetike Ndre Mjeda e nisi qė herėt. Poema romantike e njohur Vaji i bylbylit u shkrojt mė 1887; nė tė ndihen fryma patriotike dhe nota pėrmallimi, qė shquanin paraardhėsit e tij L. De Martinin, N. Bytyēin etj. Vepra pėrmbyllej me thirrjen drejtuar shqiptarit qė tė ngrihej pėr tė fituar lirinė. Qė nga kjo kohė e deri mė 1917 kur pa dritėn e botimit vėllimi me vjersha Juvenilia, Ndre Mjeda shkroi, por nuk botoi gati asgjė. Tė kėsaj kohe janė poema tjetėr romantike "I tretuni", nė tė cilėn ėshtė derdhur malli pėr atdheun, pėr njerėzit dhe natyrėn e vendit me bukuritė e saj, vjersha "Shtegtari", "Malli pėr atdhe", "Gjuha shqype", "Bashkoniu!"etj. Krahas krijimeve tė pėrshkuara nga notat elegjiake, Ndre Mjeda hartoi edhe vepra poetike, nė tė cilat tema patriotike u trajtua nė frymėn e poezisė luftarake tė Rilindjes, si Liria (1910-1911). Nė tė gjeti jehonė kryengritja e malėsorėve tė Shqipėrisė sė Veriut mė 1911, qėndresa dhe aspirata e tyre e zjarrtė pėr drejtėsi shoqėrore dhe pėr tokė. Grishja e poetit qė fshatarėt tė ngriheshin pėr t'u ēliruar nga zgjedha e rėndė shoqėrare, ndėrthuret me besimin se lufta e vegjėlisė do tė sjellė lirinė. Nė kėtė vepėr gjeti pasqyrim demokratizmi i Ndre Mjedės., qė pėrbėn bashkė me patriotizmin, anėn mė tė fortė tė botėkuptimit dhe tė krijimtarisė sė tij. Vjersha "Mustafa Pasha nė Babunė" fshikullon pavendosmėrinė dhe qėndrimin e lėkundshėm tė parisė feudale nė luftė kundėr zgjedhės sė huaj. Nė poemėn e njohur Andrra e jetės nėpėrmjet pamjeve poetike prekėse, autori zbuloi tragjedinė e -malėsorėve tė varfėr, qė rronin nė zgrip tė jetės, mjerimin dhe padijen e madhe, ku ata ishin kredhur. Botėn shpirtėrore tė personazheve tė poemės, ndjenjat dhe mendimet e tyre, poeti i dha me mjete tė kursyera dhe mjeshtėri.

Fazės sė dytė tė krijimtarisė sė Ndre Mjeda e cila nisi pas Luftės I Botėrore, i pėrkasin poemat nė tingėllima "Scodra" dhe "Lissus", ku, pėrmes historisė sė lashtė tė dy qyteteve evokohet e kaluara e hershme e popullit tonė, sidomos fryma luftarake dhe liridashėse e stėrgjyshėrve tė tij, ilirėve. Duke vijuar nė kėtė kohė traditėn e poezisė sė Rilindjes Kombėtare, Ndre Mjeda shprehu kėshtu mospajtimin e tij me regjimin reaksionar qė sundonte vendin.

Nė prodhimin poetik tė Ndre Mjedės, vend zėnė edhe vjershat pėr fėmijė. La edhe disa shqipėrime tė goditura nga Gėtja, T. Grosi etj. Romantik nė thelb, Ndre Mjeda bėri njė hap pėrpara drejt realizmit, ai kishte kėrkesa tė larta dhe tregoi mjeshtėri tė rrallė poetike

Ndre Mjeda dha ndihmesėn e tij edhe nė fushėn e gjuhėsisė. Puna e tij u zhvillua nė, gramatikė, leksikologji, filologji. Krijoi alfabetin qė u zbatua prej shoqėrisė "Agimi" me kriterin shkencor pėr ēdo tingull njė shkronjė, duke pėrdorur shenjat diakritike. Dha ndihmesė tė shėnuar nė lėvrimin e gjuhės letrare. Nė historinė e gramatologjisė shqiptare janė pėr t'u pėrmendur Vėrejtje mbi artikuj e premna pronės tė gjuhės shqipe (1934), Mbi shqiptimin e qellzoreve ndėr dialektet e ndrtyshme tė gjuhės shqipe (1902). Ndre Mjeda ėshtė ndėr tė parėt gjuhėtarė shqiptarė qė u morėn me studimin dhe transkriptimin e veprave tė letėrsisė sonė tė vjetėr. Transkriptoi pjesėrisht veprėn e P. Bogdanit (1930) dhe tė P. Budit (1932), shkroi pėr dialektin shqiptar tė Istries (1932) dhe pėr Perikopenė e ungjillit tė shek. XIV-XV (1933).
SmiLey nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-09-2012, 12:39   #2
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Ndre Mjeda - poezi

Vaji i bylbylit

Po shkrin bora,
dimni po shkon,
bylbyl i vorfėn
pse po gjimon?

Poshoi murlani
me duhi t’vet,
bylbyl i vorfėn
ēou, mos rri shkret.

Gjith fushėt e malet
blerimi i mbėloi,
livadhi dhe pema
gjithkah lulzoi.

Ndėr pylla e orgaja,
n’ma t’mirn vend,
me rreze dielli
po e gėzon gjithkėnd.

E tui gjimue
shkon rreth e rreth
nji prrue qi veret
rrjeth nėpėr gjeth.

A’ ēilė kafazi.
bylbyl flutro,
nder pyje o agraja
bylbyl, shpejto.

Kėrkush ma hvin
atje s'ta pret
me zeher hajein
kerkush s'ta qet

Kafaz ke qiellin,
epshin pengim,
e gjith ku t'rreshket
shkon fluturim.

Nėpėr lamije
ke me gjetė mel,
pėr gjith prandverėn
nj'ajo bukė t'del.

E kur t'zite edi
nder prroje pi,
te nj'ato prroje
qi ti vetė di.

Tash pa frigė ēerdhen
ban m'ndoj lis,
nuk je si i nieri
qi nuk ka fis.

E kur t 'vin zhegu
kur djelli shkon,
ti ke me kėndu
si ke zakon.

Rreth e rreth gjindja
me t'ndie rri,
prej asi vendit
dahet mezi.

A'ēilė kafazi,
bylbyl, fluturo,
ndėr pyje e ograja,
bylbyl, shpejto.

Ndėr trandofile,
ndėr zamakė nga,
ku qeshet kopshti
idhnim mos mba.

Po shkrihet bora,
dimni po shkon,
bylbyl i vorfėn
pse po gjimon?
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-09-2012, 12:40   #3
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Ndre Mjeda - poezi

Liria

- I -
O shqipe, o zogjt' e maleve, kallzoni:
A shndrit rreze lirie n'ato maja;
mbi bjesh' t'thepisuna e n'ograja,
ku del gurra e gjėmon pėrmallshėm kroni?

A keni ndie ndikund, kah fluturoni
ndėr shkrepa, me ushtue kangėn e saj?
A keni ndie nji kangė tė patravajė?*)
O shqipe, o zogjt' e maleve, kallzoni!

"Lirim, lirim!" -- bėrtet gjithkah malsia.
A ka lirim ky dhé qė na shkel kamba,
a veē t'mjerin e mblon anemban' robnia?
Flutro shqipe, flutro kah ēelet lama,
sielliu maleve pėrreth qė ka Shqipnia,
e vėshtroje ku i del lirimit ama.
.................................

- VI -
Por nuk u shuejt edhe, jo, shqiptaria:
Lodhun prej hekrash qė mizori e njiti,
lodhun prej terri ku robnimi e qiti,
shpreson me e zgjue fluturim mėnia.**)

E kqyre: Ndėr male po pėrhapet shkėndija
e lirimit t'Atdheut; fshehtas shėtiti
kasoll' pėr kasoll' rreth buneve***) e soditi
frymė tė re tue zbrazun pėr gjithkah, hija

e Skanderbegut. Qė ndėr djepa rritin
nanat e Hotit djelmėnin' ushtore
e idhnim n'armikun nėpėr gji iu qitin.

E nalt, ndėr maja, bukuri mbretnore.

*) pa vuajtje, pa mjerim.
**) urrejtja
***) banesave
....................


Gjuha shqipe

Pėrmbi za qė lshon bylbyli,
gjuha shqipe m'shungullon;*)
pėrmbi er' qė jep zymbyli,
pa da zemren ma ngushllon.

Ndėr komb' tjera, ndėr dhena tjera,
ku e shkoj jetėn tash sa mot,
veē pėr ty m'rreh zemra e mjera
e prej mallit derdhi lot.

Nji kto gjuhė qė jam tue ndie,
jan' tė bukra me themel
por prap' kjo, si diell pa hije,
pėr mue t'tanave iu del.
................................

Ku n'breg t'Cemit rritet trimi
me zbardh, Shqipe, zanin tand,
e ku Drinit a burimi
qė shpėrndahet kand e kand.

Geg' e tosk', malsi, jallia**)
jan' nji komb, m'u da, s'duron;
fund e maj' nji a Shqipnia
e nji gjuh' t'gjith' na bashkon.

Qoftė mallkue kush qet ngatrrime
ndėr kto vllazėn shoq me shoq,
kush e dan me flak' e shkrime
ēka natyra vet' pėrpoq.***)

Por me gjuhė kaq t'moēme e mjera
si nj'bij' kjo qė pa prind mbet:
pėr t'huej t'mbajshin dhenat tjera,
s't'kishte kush pėr motėr t'vet.

E njat tok' qė je tue gzue,
e ke zan' tash sa mij' vjet,
shqiptaria, qė mbet mblue
sot nėn dhe, edhe shqip flet.
................................

*) mė ushton thellė, oshėtin
**) fusharakėt
***) bashkoi
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-09-2012, 12:41   #4
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Ndre Mjeda - poezi

I tretuni

Nuk kalon nji natė e n'andėrr
porsi zgjandėrr
e shof nanėn kėtu pėrbri;
me krye vjerrte, me lot pėr sy
rri tue shfry
njat idhnim qė don me e gri

Ndejun m'duket prap te votra
ku me motra
n'dritė t'kandilit qepte e arnote
por njat gaz ka qė i shndritte
kur goditte
petkat e djalit e shendote

Kqyr njat vend ku n'mbramje rrishe
kur nuk kishe
fije idhnimi nėpėr ftyrė
e ngurron, si t'kenke gurit
e, pshtetė murit
lot' i dalin rrkaje tuj kqyrė

"T'kishe dekė ma mirė, o i mjerė -
thotė sa herė, -
Afėr nanės qe t'desh e t'ruejti;
t'kishe mbyllė me duer te mia
kėtu te shpia
njata sy qe mordja shuejti

Afėr vorrit tand nan-shkreta
porsi bleta
ishte sjellun tue gjimue
e n'at bar qe kishte qitė
pėr gjithė ditė
ndonji lule kish kerkue..."

...E mandej, si del nji krue
tue bumue
rreth e rreth prej brijes s'malit
rrkaj i ulen lot' per rrudha
- Nuk asht udha
nanė, m'u idhnue per t'zeza t'djalit

Kur n'kėt shekull n'drit' e qite
kur e rrite
me njat mund qe nep hitia (kujdes i madh)
"Nji nanė tjetėr, - thoshe, - ke,
bir n'kėt dhe
nana jote a shqiptaria

Mend e zemėr pėr tė shkriji
e pėrtriji
nam e lavd kur t'i vijė dita"
Mbas fjalėsh t'tua pėrherė shkova
e t'ndigjova:
shqiptarin' nuk e korrita

1917
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-09-2012, 12:45   #5
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Ndre Mjeda - poezi

Bukuri e virtyt

Porsa ditės i pat xanė filli,
Drandofillja muer me cilė
Gjetht e vet e andej prej qielli
Pritte voesen per shtat t' vet.
Kqyra n' nesret, gjetht kish' mshilė,
Dikush ksajė shpejt tash i a shklet.

Vrojta 'i halė, s' cillės i kercnohen
Diell e borė e erė e shi:
Rrajtė e saja vec forcohen
E kahė qiella ajo lshon shtat;
Qinda vjetsh kjo pau duhi,
Por duhija c' i ban s' pat.

E virtyti asht shemllesa
Ajo halė qi s' lodhė stuhija;
Drandofillja, qi e kohės kmesa
Kputė, hijeshin na perfytron.
- Kalojn ditt e bukurija!
Vec virtyti m' tokė qindron. -

Grueja shqyptare
(Amė e bi)

Ka ra rrezja nder bajama!
T' bin e vet kshtu e pvetė e ama:
- C'ke, moj bi, qi kjan e fshan?
Kjan e fshan, e vetllat vran? -

- Kjava shum, mori lum nana,
Tuj qindisė e m' ra gjylpana;
M' ra gjylpana nen balkue,
E jam ulė tash me e kerkue. -

- Po cka kje qi lodt t' i xori?
Ku kje dhima, a ku kje zori?
A por, drue, mos m'je harlisė,
Qysh se kjan - o tuj qindisė.
Pasha nanen nuk mund t' bari,
Qi tė me ndezet bija zhari!
Do t' a dije e zeza nanė,
Pse ti vetllat shpesh m' i vranė;
Pse c' kah mot, moj, buza s' t' qeshet
E n' argtime zemra s' t' ndeshet. -

- Nuk a' gja, moj nanė s' a' gja;
Por po t' tham, se as kot s' jam vra:
Dicka vlon n' ket cerdhe zanash;
Vlon dashtni, si n'bija nanash!
Nane, dashtnija m' ka molisė,
Prandej kjaj - o tuj qindisė! -

- T'u thafėt goja, bi, c' po thue?
A kaq shpejt ti m' je terbue?
Po shikjo, moj bi kercuna,
Se, po bana 'i herė e t' xuna,
Bana e t' pava tuj m' dalė n' derė,
Nuk m' ke pshtim, jo metsha e mjerė! -

- Jam shqyptare e bi shqyptari,
E ato fjalė, nanė, s' mund i bari:
S' ke me m' pa, jo, tuj dalė n' derė,
Si kujton, pse m' ke per nderė;
As, moj nanė, nuk jam harlisė
Vec pse kjaj - o tuj qindisė,
E shka n' zemer m' ka pengue,
Asht gja e dejė, o nanė, per mue. -

Fillon nana tash me u vra:
Dicka nakel sė mjerės i asht ba;
Don me cilė tė ngriten gojė;
Por dro e mjera mos t' gabojė:

- Fol, moj bi, mos m' len nder grepa,
Mos mė mshef gja, moj, se do djepa
I kam luejtė der tash e m' ke
Dhelpen t' vjeter: Ty sot be
T' paca lshue, tash me m' diftue,
Se pse zemra peshė t'asht cue. -

- Nanė, dashtnija m' ka molisė,
Prandej kjaj - o tuj qindisė. -

Bindej nana, gja s'kuptote,
Por, te miren kah i a dote
Muer me t' amel e i tha e mjera:

- Mori bi, moj si prendvera,
Pash njat diell e pash njat hanė,
Pash njat Zot, qi kthiell e vranė,
M' difto sot, c' sokol ke xanė? -

- C' farė sokolit thue, moj nanė?
T' thacė, moj, t' thacė se s' m' a ban ndera,
S' m' a ban shpija, as s' m' a ban dera
Me luejtė mendsh, moj nanė, mas kuej:
S' i kam dhanė, jo, fjalė kurrkuej.
E po t' tham: Se n' t' endun t' motit,
Po t' tham, po, me besė tė Zotit,
Ty due fjalėt me t' i ndigiue,
As s' kam mend me t' u largue.
Zemren dysh un s' mund e daj:
M' len t' qindisi, m' len tė kjaj! -

U ngri nana, lodt i pshtuen;
Para s' bis fort syt i u xuen.

Kaluen dit e kaluen net,
Vajza ma me gojė s' po flet:
Me gojė s' flet edhe na a' smue,
Rat e mjera a' tuj lingue:
Lingon keq n' at shtroje deket
E shpesh paket edhe meket.
Ftyra e sajė porsi flok bore;
Mndash, gjylpanė s' i hjekė prej dore;
Por punon e tuj punue,
Shef pelhuren se a' marue:
I lshon syt mi te me mall
Edhe e puthė e e ven nė ball.

Nana vajzen tuj dihatė
Shpesh e ndien e: - Mori e ngratė,
A njimend s'don me m' diftue,
Se pse zemra peshė t' asht cue? -

- Nanė, dashtnija m' ka molisė;
Kjava mjaft-o tuj qindisė!
Kjava mjaft... - Ma desht t'ligjrojė,
Por i u kput ksajė fjala n' gojė.
Si fjalė tjera nuk mund tė xori,
Mndash, gjylpanė prap n' dorė i mori;
Por dy duerėt, porsi florini,
Mi pelhurė deka i a ngrini.

- Kuku nana kjan me lot,
Se c' me gjet mue t'meren sot!
Se c' e gjet tė zezen nanė
Nen ket diell e nen ket hanė! -

Merr pelhuren, qi pat enė
Bija e sajė; kishte pasė kenė
Kuq e zi e m' te qindisė
Gjet dashtnin qi e kisht' molisė.
N' krye t' flamurit kisht' punue,
Per rreth shqypje, m' dorė prarue,
Fjalėt e hershme, fjalėt e tė Parve:
Se Shqypnia asht e Shqyptarve;
E nder skaje fjalėt "liri".
Merr nanė-shkreta e pshtiell at bi,
Qi, pa njofėt tjeter dashtni,
Ishte shkri vec per Shqypni.

Eni bija, zana malit,
Ju qi kjani n' dekė t' njij djalit,
E, permysė mi ket bujare,
N' te nderoni bin shqyptare;
E tuj puthė e mall e vajė
Njat flamur, qi dora e sajė
Diejti aq bukur me qindisė,
Pse dashtnija e kisht' molisė;
Lidhniu tok: Per herė dashtnija
Per vend t' uej t' u jet stolija;
Pe, po kje qi, si kjo bi,
Rriten vashat nė Shqypni,
N' vend do tė shkojė-o fjala e t' Parve,
Se Shqypnia asht e Shqyptarve.
Lidhniu tok, si bajshin motit
Ato bijat e Kastriotit,
E broh'ritni n' gzim e n' vajė:
Rrnofte Shqypnija e flam'ri i sajė
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-09-2012, 12:46   #6
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Postime: 2,344
Thanks: 0
Thanked 34 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Askushi ka mbyllur reputacionin
Gjendja bazė Ndre Mjeda - botime pėr tė

Rizbulohet Ndre Mjeda



nga Klajd Kapinova



Libri i parė i kėtij seriali “Mjeda 1 - Rinia (1866-1888) i kushtohet rinisė sė Ndre Mjedės dhe aktivitetit tė hershėm letrar e gjuhėsor tė tij”. Libri ka gjithsej 640 faqe tė numėruara, me 2728 futnota, me 138 fotografi, spote, fotokopje dokumentesh, grafika e pasqyra, harta e ilustrime. Nė tre kapitujt e parė, tė kėtij libri, autori skrupuloz, Dr.Mentor Quku, me njė pėrkujdesje profesionisti, i jep rėndėsi tė dorės sė parė gjenezės dhe botės sė brendshme tė Ndre Mjedės, fėmijėrisė, familjes, mjedisit dhe shkollės. Pėr mė tepėr, studiuesi dr. Quku, pėrkundet nga ideja se historia e Ndre Mjedės ėshtė pėrsėritje e pėrshpejtuar e historisė sė fisit tė tij. Katėr kapitujt e tjerė; “Aventura franceze”, “Tre vjet nėn diellin spanjoll”, “Tre vjet tė tjera nė Kroaci” dhe “ Nė Itali”, sqarojnė bėmat e poetit tonė gjatė karuzelit tė tij tė madh, qė u detyrua tė bėnte rreth e qark Evropės. Njė kapitull qendror ėshtė ai i shtati, qė biografi origjinal i mjedeologjisė ia kushton poezisė “Vaji i bylbylit”, si dhe problemeve shumė tė diskutueshme: frymėzimit e mėnyrės sė tė shprehurit poetik tė Mjedės. Vėllimi tėrheqės mbyllet me kapitullin e nėntė “Viti i mbarė 1888”, vit kur Mjeda boton tre libra dhe ka nė dorėshkrim shumė vepra tė tjera. Ishte vetėm 22 vjeē, kur i pajisur me njė inteligjencė tė jashtėzakonshme, me njė kujtesė fenomenale e njė talent tė rrallė, kishte arritur tė bėhej njė nga artistėt dhe poliglotėt mė tė shquar tė kohės. Brenda njė kohe relativisht tė shkurtė, Mjeda ishte bėrė, nė saj tė talentit tė tij tė jashtėzakonshėm, njė ndėr shqiptarėt mė tė njohur.


“Mjeda-2 Albanologu” (1888-1899)

Vėllimi ndahet nė nėntė pjesė. Libri ka gjithsej 642 faqe tė numėruara, me 1048 futnota, me 203 fotografi, spote, fotokopje dokumentesh, grafika e pasqyra, harta e ilustrime. Pjesa e dytė dhe e tretė i kushtohet poezive tė Cremonės, qė u hartuan nga Mjeda gjatė katėr viteve shkollore nė Kolegjin De Vida, ku ai ishte profesor muzike dhe bibliotekar: Malli pėr atdhe, Shtegtari, Uzdaja pa dobi, Meyerling, si dhe dy poezitė kushtuar mikut Pal Moretit. Pastaj vijnė tre pjesė qė i kushtohen periudhave kur Mjeda jetoi, studioi dhe krijoi nė Krakov, Gorizie dhe Kraljevica. Njė vend tė veēantė zėnė letėrkėmbimi Mjeda-Meyer, i cili na jep informacione tė shumta dhe interesante lidhur me kontributet e Mjedės nė fushat e studimeve albanologjike. Gjithashtu jepen vlerėsime shkencore lidhur me poezitė relike tė Mjedės: Gjuha shqipe, Iliri dhe Epiri, Nji shoqit t’em qi kthete nė Shqipni, i tretuni. Kapitujt shtatė dhe tetė i kushtohen angazhimit tė Mjedės me studime tė karakterit albanologjik, si dhe lidhjeve tė tij me rrethet shkencore tė kohės, sidomos me albanologun mė tė madh tė shekullit XIX, Gustav Meyer. Mjeda, ka mbledhur dhe ka pėrgatitur pėr botim proverba, shprehje proverbiale shqipe, kėngė lirike, humoristike, historike, si dhe legjenda gege. Tė gjithė kėto u botuan me emrin e Meyerit nė Studime shqiptare VI, Viene, 1897, pėr shkaqe oportuniteti tė rrethanave tė kohės. Me interes janė kėrkimet qė bėn Quku pėr tė gjetur Fjalorin Etimologjik tė gjuhės shqipe. Vėllimi voluminoz mbyllet me pjesėn e nėntė, qė hedh dritė lidhur me problemin e largimit tė Mjedės nga jezuitėt dhe pėr etapėn e kthimit tė Mjedės nė atdhe nė atdhe, nė pranverėn e vitit 1899.


“Mjeda-3 libri i parė

Alfabeti” (1899-1912)
Ky vėllim ka si objekt periudhėn e kthimit tė Mjedės nė atdhe deri nė Shpalljen e Pavarėsisė dhe i kushtohet ndihmesės sė Mjedės pėr alfabetin e gjuhės shqipe. Hulumtuesi pasionant Dr. Mentor Quku, gjatė gjithė shtrirjes sė veprės nė fjalė i provon me dokumente dhe silogjizma bindėse punėn kėmbėngulėse njėzetvjeēare tė Mjedės pėr njė alfabet shkencor dhe praktik pėr tė gjithė shqiptarėt dhe nė mėnyrė tė veēantė rolin e tij tė shquar nė punimet e Kongresit tė Manastirit. Libri ka gjithsej 680 faqe tė numėruara, me 970 futnota, me 160 fotografi, spote, fotokopje dokumentesh, grafika e pasqyra, harta e ilustrime. Pėr njė shekull kjo ngjarje madhore kombėtare, u manipulua pėr shkaqe jashtėshkencore. Kongresin e Manastirit autori e quan prelud i Shpalljes sė Pavarėsisė, kuvendin mė tė rėndėsishėm tė kohėve moderne, ku u realizua ėndrra e shumė brezave tė shqiptarėve, pajtimi dhe bashkimi politik i tyre. Autori Dr. Quku, pėrmes njė metodike thellėsisht shkencore, ka dhėnė njė version tė ri mbi punimet e Kongresit tė Manastirit. Ai ka provuar se secili nga delegatėt shkoi nė Kongres si dalėzotės i njė alfabeti tė caktuar dhe se tė gjitha rrugėt pėr kompromis, qė u provuan ditėt e para tė punimeve dėshtuan. Ky vėllim provon punėn e madhe qė bėri Mjeda ynė, pėr alfabetin e njėsuar tė gjuhės shqipe, se ai ka qenė i aftė tė falė punėn e tij shumėvjeēare si dhe tė ndryshojė qėndrimin e tij, sa herė qė kėtė gjė ia kanė kėrkuar interesat madhore tė kombit. Kėshtu ndodhi nė ditėn e 20 nėntorit 1908, kur Mjeda bėri kthesėn e madhe nė momentin e fundit, kur po shihej qartė dėshtimi i Kongresit tė Manastirit. Mjeda, tėrhoqi alfabetin e tij me shenja diakritike, pėr afirmimin e tė cilit kishte punuar intensivisht pėr njėzet vjet me radhė dhe punoi pėr njė alfabet tjetėr, alfabetin qė kemi sot. Hulumtuesi shkencor Dr. Quku, pėrmes gjuhės sė fakteve historike, ka provuar rolin vendimtar prej negociatori tė talentuar tė Ndre Mjedės nė kėtė moment kthese. Studiuesi Mentor Quku ka provuar se alfabeti i Kongresit tė Manastirit ėshtė alfabet kompromisi, njė akt pajtimi pėr gjithė shqiptarėt, ėshtė njė zgjidhje politike. Paraqet interes gjithashtu kapitulli i fundit i librit me titull: “Pas Manastiri”, i cili tregon se si, nė prag tė Pavarėsisė, Ndre Mjeda u martirizua nga xhonturqit pėr shkak tė pjesėmarrjes dhe rolit shumė aktiv tė tij nė Kongresin XII Ndėrkombėtar tė Orientalistėve nė Hamburg, nė Kongresin e Manastirit 1908, si dhe pėr transkriptimin e teksteve shkollore shqipe nė alfabetin e ri unik pėr tė gjithė shqiptarėt, alfabetin e Manastirit.


“Mjeda-3 libri i dytė Liria (1899-1912)”

Nė kėtė vėllim autori ndriēon jetėn dhe veprėn shumėpėrmasore tė Ndre Mjedės, (pėrjashto ndihmesėn pėr alfabetin e gjuhės shqipe). Libri ka gjithsej 766 faqe tė numėruara, me 1087 futnota, me 136 fotografi, spote, fotokopje dokumentesh, grafika e pasqyra, harta e ilustrime. Nė kėtė vėllim, Dr. Mentor Quku hedh dritė mbi veprėn e poetit gjatė jetės sė tij nė vende tė ndryshme, ku e solli puna tė shėrbente si famullitar, administrator, sekretar, mėsues. Nė krye tė kėtij libri, autori sqaron me dokumente e analiza periudhėn katėrvjeēare tė Vigut tė Mirditės ku shėrbeu si famullitar (1899-1902). Mė tej ai e ndjek fatin e Mjedės nė Rubig, Nėnshat, Kodhel, Dajē tė Zadrimės, Grash, pėr tė pėrfunduar nė Kukel.

“Mjeda-4 Identitet”

Libri hedh dritė mbi etapėn e katėrt biografike tė poetit (1912-1925), qė pėrshin shėrbimet e tij si famullitar, si mėsues, si deputet, si asamblist, si koordinator. Libri ėshtė i pajisur me njė aparat shkencor tė dendur, me skica, harta, tabela, grafikė, spote, fotografi, fotokopje, frontespice, ēka flet pėr metodėn shkencore tė autorit, i cili bėn krahasime, ēel debate, tė ngre teza e hipoteza, bėn analiza e provokime shkencore. Libri ka gjithsej 634 faqe tė numėruara, me 923 futnota, me 96 fotografi, 5 spote, 66 fotokopje dokumentesh, 6 grafika e pasqyra, 4 harta e ilustrime. Vepra e re ndriēon me dokumente e analiza tė hollėsishme jetėn e Dom Ndre Mjedės, nė mes tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shtetit shqiptar (28 nėntor 1912) dhe Shpalljes sė Republikės sė Parė shqiptare (2 mars 1925). Libri tenton tė theksojė pėrpjekjet e shqiptarėve pėr tė formatuar identitetin kombėtar dhe tė personazhit kryesor tė librit, Dom Ndre Mjedės, pėr tė ruajtur identitetin personal.

“Mjeda-5 Gjuhėtari”

Nė periudhėn e fundit jetėsore, (1925-1937), Mjeda pati njė pėrkushtim tė veēantė ndaj veprimtarisė shkencore, letrare, gjuhėsore, asketike e pedagogjike. Libri ka gjithsej 733 faqe tė numėruara, me 801 futnota, me mbi 200 fotografi, fotokopje dokumentesh, grafika e pasqyra, harta e ilustrime. Nė vitet 1925-1929, Mjeda jetoi i mbėrthyer nė famullinė e tij nė Kukel, realisht i dėnuar qė tė mos lėvizte jashtė famullisė.
Nė vitet 1930-1937, Mjeda punoi si profesor i gjuhės shqipe nė Shkodėr, duke mbajtur njėkohėsisht edhe postin zyrtar si famullitar i Kuklit. Ai gėzoi pėrkrahjen dhe nxitjen e njė reformatori tė madh, siē ishte Gjenerali i Pėrgjithshėm i Jezuitėve, Wladimir Ledohowsky. Mjeda do tė merret kryesisht me studime gjuhėsore, si edhe me botime tė kėsaj natyre, me vėllime tė veēanta ose me artikuj problemorė e kritikė. Pėr kėtė edhe do tė rigjallėrojė letėrkėmbimin me shumė albanologė tė huaj, miq e dashamirė, nxėnės dhe dishepuj tė tij tė shumtė. Kjo fazė do tė karakterizohet nga njė intensitet i lartė i angazhimeve tė tij tė shumta. Megjithėse thuajse i vetmuar dhe i zhgėnjyer nė planin kombėtar e atė social, ai do tė punojė fort deri nė fund tė jetės. Njė ndėr projektet e tij tė vjetra ishte ngritja e njė akademie letrare shqiptare. Mbas pėrfundimit tė ciklit tė akademive tė kohėve tė kaluara qė ai krijoi ose punoi, (Shoqėria Agimi, KLSH) ai i rizgjoi planet e tij, duke themeluar nė Shkodėr shoqėrinė letrare Shėn Jeronimi. Nė kuadrin e kėsaj shoqėrie letrare, Mjeda do tė botojė disa vepra kryesisht tė autorėve tė vjetėr shqiptarė.


“Mjeda-7 Bashkėkohėsit”

Libri ka gjithsej 494 faqe tė numėruara, me mbi 290 fotografi, spote, fotokopje dokumentesh, grafika e pasqyra, skica, harta e ilustrime. Tek ky vėllim, autori pėrmes gojės sė bashkėkohėsve tė Mjedės, hyn thellė nė zemrėn e ngjarjeve dhe tė jetės sė poetit, pėr tė ia paraqitur publikut lexues nė mėnyrė qė gjithēka tė shfaqej nė vėrtetėsinė, e me dritė-hijet e veta.
Libri na ka paraqitur njė Dom Ndre tė dalė prej pėrshtypjeve e mendimeve tė njė morie njerėzish, tė cilėt kanė pasur rastin ta njihnin nė jetė. Ky ka qenė nji shestim krejt i posaēėm i autorit. Pjesėn mė tė madhe tė tekstit, tė pėrfaqėsuar prej intervistave, e plotėson mė nė fund riprodhimi i disa shkrimeve kushtuar Dom Ndreut nė trajtėn e portreteve, kujtimeve e tė njoftimeve tė nxjerruna prej autorėsh e veprash tė ndryshme tė tė gjitha kohėve. Autori premton qė brenda vitit tė na japė vėllimin Mjeda-6, Bibliografia, do na ofrojė aparatin ku ėshtė mbėshtetur monografia. Me pėrjashtim tė vėllimit ‘Mjeda-1’ qė ka si redaktor Selami Tabakun dhe korrektor letrar Paulin Perjen, tė gjithė vėllimet e tjera tė serisė kanė redaktor studiuesin e onomastikės. Dr.Jusuf Shpuza dhe korrektor letrar, Palokė Rrotanin. Libri ėshtė pėrpunuar nė studio grafike “Vizion”, me udhėheqės Meritan Spahia.
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje


Tema po shikohet nga: 1 (0 anėtarė dhe 1 vizitorė)
 
Mundėsitė nė temė
Mėnyra e shfaqjes

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur