PDA

View Full Version : Temperaturat e larta riskojnė fėmijėt, tė moshuarit dhe tė sėmurėt kronikė


SEa
15-08-2010, 19:55
Urgjencat spitalore gjatė ditėve tė fundit nė Shqipėri janė pėrballur me njė fluks tė lartė pacientėsh, prej qindra rastesh nė ditė, tė cilėt kanė manifestuar komplikacione shėndetėsore tė shkaktuara nga rritja e temperaturave.


Urgjencat spitalore gjatė ditėve tė fundit nė Shqipėri janė pėrballur me njė fluks tė lartė pacientėsh, prej qindra rastesh nė ditė, tė cilėt kanė manifestuar komplikacione shėndetėsore tė shkaktuara nga rritja e temperaturave, ku kategoritė mė tė riskuara mbeten fėmijėt, tė moshuarit, e veēanėrisht tė sėmurėt kronikė.


Mbajtja e njė regjimi tė rregullt jo vetėm ushqimor, por edhe higjenik dhe shmangia e orėve tė pikut tė vapės, listohen si kėshillat e domosdoshme qė duhet tė zbatojmė pėr tė mbajtur larg problemet e rėnda shėndetėsore qė manifestohen gjatė kėtij sezoni.


Mjekja patologe, Edlira Lashi, nė njė intervistė pėr ATSH-nė, jep kėshillat se si duhet tė mbrohemi nga shqetėsimet qė mund tė sjellė vapa pėr tė gjitha kategoritė.

-Jemi nė sezonin kur rritja e temperaturave bėhet gjithnjė e mė shumė evidente. Cilat janė komplikacionet mė tė shpeshta qė shfaqen, nėse nuk tregohet kujdesi i duhur ndaj rrezatimeve tė dėmshme?



- Nė stinėn e verės, gjatė viteve tė fundit vėrehet njė rritje e lartė temperaturave tė ajrit, tė cilat rrezikojnė shėndetin tonė, kėshtu qė pacientėt duhet tė tregojnė shumė kujdes gjatė sezonit, pasi mund tė vėrehen raste tė shumta problematike.


Rastet mė akute janė diarretė, normalisht intoksikacionet qė rrjedhin nga ushqimet. Pėr kėtė duhet treguar shumė kujdes, qė tė mos pėrdoren ushqimet e fastfudeve, sepse janė shumė tė rrezikshme, ndėrsa ėshtė e nevojshme qė konsumimi i lėngjeve tė jetė nė sasi sa mė tė lartė, nė mėnyrė qė tė shmanget dehidrimi.


Tjetėr kėshillė e domosdoshme ėshtė eliminimi i temperaturave ekstreme gjatė ditės, duke filluar nga ora 11.00 deri nė 15.30 apo 16.00.


Pėr moshat e rritura ose tė sėmurėt kronikė, normalisht mė tė riskuarit janė tė sėmurėt me kardiopati dhe ata diabetikė, pasi kėto kategori janė mė tė predispozuara pėr komplikacione, rrjedhojė e temperaturave tė larta, pa lėnė mėnjanė edhe sėmundjet e tjera kronike. Ndaj ėshtė i domosdoshėm mėnjanimi i kėtyre pikave ekstreme tė temperaturave nė oraret qė pėrmendėm, si dhe marrja e rregullt e terapisė, pasi dimė qė kėta tė sėmurė janė nėn efektin e trajtimeve. Kontaktet me mjekun janė tė detyrueshme, pasi nė kėto raste pėrcaktohen edhe dozat e duhura tė pėrdorimit tė medikamenteve.


Tek tė sėmurėt hipertonikė mund tė vėrehet njė ulje e tensionit nga vapa, ndėrsa gjendja mund tė shoqėrohet edhe nga atakė kardiakė. Nė kėto raste pacienti shfaq vėshtirėsi nė frymėmarrje. Nga kėto temperatura acarohen edhe tė sėmurėt me astmė bronkiale, pasi thatėsira e ajrit, si dhe qarkullimi i pluhurave tė shumtė ndotės qė ka vetė ambienti, ndikojnė nė rėndimin e alergjive.

-Me ēfarė simptomash manifestohen kėto shqetėsime qė shkaktohen prej vapės, tek kategoritė e riskuara veēanėrisht?



- Thelbėsor ėshtė fakti qė duhet tė ruhemi nga goditja e diellit. Shfaqja e simptomave apo shenjave klinike ėshtė e ndryshme tek individė tė ndryshėm, pasi jo tė gjithė pacientėt shfaqin tė njėjtat simptoma nė rast se ekspozohen nė temperatura tė larta.


Simptomat normalisht fillojnė me dhimbje tė fortė koke e skuqje tė syve. Pacienti shfaq lodhje, qė duke u rėnduar gjithnjė e mė shumė mund tė ēojė deri nė humbje tė vetėdijes, me gjendje tė fikėti. Kėto janė shenjat mė tė zakonshme tė goditjes nga dielli, qė vijnė si rezultat i ekspozimit nėn rrezatimet e dėmshme pėr njė kohė tė gjatė.


Ndėrsa tek tė sėmurėt hipertonikė vihet re njė luhatje e tensionit, zakonisht me rėnie, qė ndodh kur rrinė gjatė nė vapė. Nė disa raste, komplikimet shfaqen edhe me rritjen e vlerave tė tensionit. Simptoma tė tjera janė edhe zhurma nė vesh, dhimbje e kokės, njollat e bardha para syve. Ndaj kėta pacientė duhet detyrimisht tė marrin terapinė e nevojshme, pėr tė shmangur problemet e mėtejshme. Kjo terapi ėshtė e pėrshkruar nga mjeku, ku dhe janė pėrcaktuar qartė dozat e barnave dhe kėshillat e veēanta qė duhet tė ndiqen.

-Po nė lidhje me ērregullimet gastrointensinale dhe pėrdorimin e ushqimeve?



- Duhet tė kemi parasysh sėmundjet gastrointensinale, qė nė kėto kohė normalisht janė shumė tė shprehura. Pėr tė gjitha kategoritė ėshtė e nevojshme qė tė marrin sa mė shumė lėngje dhe ushqime tė rregullta. Tek kujdesi pėr ushqimet duhet tė kemi parasysh qė tė mbahen nė ambiente sa mė tė freskėta dhe po ashtu tė mbahen nė kushte tė larta higjienike.


Gjatė konsumimit duhet tė jenė tė lara mirė dhe tė gatuara nė kushte sa mė higjienike. Njė ndėr kėshillat qė duhet mbajtur parasysh nė kėto raste ėshtė marrja e sa mė shumė lėngjeve, pėr tė bėrė balancimin e atyre qė humbet organizmi si pasojė e vapės.

- Sa e rrezikshme mund tė jetė marrja e qetėsuesve nėpėr farmaci, pa kaluar mė parė nėn kontrollin e mjekut personal?



- Normalisht shenjat e para mund tė shoqėrohen edhe me marrjen e ndihmės sė parė nė kushtet e shtėpisė. Por gjithēka duhet bėrė me shumė kujdes. Por kjo vetėm nė rastet kur gjendja nuk ėshtė e pėrkeqėsuar. Kėto janė kėshilla qė mund tė zbatohen nga tė gjithė. Kontakti i shpeshtė me mjekun ėshtė shumė i nevojshėm, nė mėnyrė tė tillė qė tė mos abuzohet me marrjen e medikamenteve.


Ka shumė raste qė thjesht me pak kėshilla dhe me solucione dehidruese, siē ėshtė trisoli nė kėto raste (rehidrant oral qė merret nė formėn e lėngut), mund tė luftohen kėto simptoma. Por nė rastet kur fillohet menjėherė me antibiotikė apo mjekime qė nuk kanė lidhje me klinikėn e pacientit, atėherė fillojnė e shfaqen komplikacionet dhe rėndimet e organizmit. Pa rekomandimin e mjekut, nė asnjė mėnyrė nuk duhen pėrdorur medikamentet trajtuese.

-Po pėr fėmijėt e vegjėl ēfarė kėshillash duhet tė ndiqen?



- Pėr fėmijėt e vegjėl kujdesi duhet tė jetė akoma mė i lartė. Konkretisht, nėnat duhet t’u japin sasinė e nevojshme tė lėngjeve, pėr tė zėvendėsuar humbjet qė mund tė ketė fėmija. Pėrveē ujit kėshillohen edhe lėngjet e frutave, sidomos ato tė shtrydhurat.


Duhet treguar kujdes me ekspozimet nė diell. Kėta fėmijė tė kėtyre moshave ėshtė mirė qė t’i mbajnė tė mbrojtur edhe me filtra mbrojtės nga dielli. Kėta mbrojtės tė jenė maksimalė, tek 50, mė pas mund tė bėhet ulja graduale e faktorit. Tė mbajnė kapela, si dhe rroba me ngjyra tė hapura.


Ndėrsa pėr fėmijėt qė janė tė moshės deri nė njė vjeē, kur ekspozohen nė diell, maksimumi mund tė lihen pėr pesė minuta dhe jo mė shumė, pasi pasojat shfaqen tepėr tė rėnda. Nisja e sezonit tė plazhit ėshtė periudha mė e mirė pėr kryerjen e pushimeve. Por kjo mund tė bėhet problematike, nėse nuk tregohet kujdesi i duhur.


Megjithatė, pėr tė sėmurėt kronikė e mira ėshtė qė tė frekuentohen rrezet e para tė mėngjesit, deri nė ora dhjetė, dhe ato pas orės katėr tė pasdites. Kėto tė fundit ndihmojnė nė shmangien e dėmtimeve apo komplikacioneve qė vijnė nga goditja e diellit si dhe nga rehidrimi. Kėto janė kėshilla pėr ēdo lloj grupmoshe