PDA

View Full Version : E dini se sa tė rrezikuar jeni kur bėni dashuri?


HELEN OF TROY
28-10-2010, 21:05
Sėmundjet seksualisht tė transmetueshme nuk janė shumė tė njohura, por kanė pasoja fatale. Ja njė udhėzues i vogėl pėr tė mėsuar se si tė kujdeseni pėr trupin tuaj, edhe nė momentet e pasionit



“Ishte njė moment pasioni, ndaj e lamė veten tė rrėmbeheshim prej tij”. Kėshtu fillojnė pothuajse tė gjitha tregimet e atyre qė pėr shkak tė pasionit tė momentit mund tė kenė marrė ndonjė sėmundje tė keqe. Kur bėni dashuri pa u mbrojtur, nuk rrezikoni vetėm tė mbeteni shtatzėnė, por tė merrni edhe sėmundje tė tjera.
Ndryshe quhen sėmundje ngjitėse (ose seksualisht tė transmetueshme) dhe emrin e kanė marrė nga Venusi, perėndesha e dashurisė. Kėto infeksione janė tė bezdisshme, shqetėsuese dhe ndonjėherė vdekjeprurėse, si virusi HIV. Por si mund tė mbrohemi prej tyre? Natyrisht duke pėrdorur prezervativė, nėse dėshironi ta mbroni veten dhe partnerin, e tė keni njė jetė mė tė shėndetshme seksuale.
Marrėdhėniet e pambrojtura (kėtu pėrfshihet edhe ajo orale) rrezikojnė shėndetin tuaj. Marrėdhėnia anale (natyrisht qė nuk rrezikoni tė mbeteni shtatzėnė, por mund tė merrni sėmundje tė ndryshme) nuk ėshtė e kėshillueshme, megjithatė nėse nuk mbroheni dhe keni shumė partnerė, duhet ta dini se jeni tepėr tė rrezikuar. Njė mėnyrė tjetėr pėr t’u mbrojtur ėshtė duke u informuar. Mund t’iu duket shumė banale, megjithatė kjo gjė zvogėlon rrezikun.
Nėse e dini se ēfarė rrezikoni, ndoshta mėsoni tė mbroheni. Mė poshtė do tė lexoni njė udhėzues pėr sėmundjet e Venusit, ku tė gjithė duhet t’i keni parasysh, sidomos ata qė thonė: “Mua nuk do tė mė ndodhė kurrė”.

Klamidia

Quhet ndryshe armiku i heshtur. Ėshtė njė virus qė mund tė shkaktojė djegie kur urinoni, dhimbje nė shpinė e nė fund tė barkut dhe temperaturė. Ose mund tė qėndrojė nė heshtje pėr vite me radhė, duke nxitur infeksione tė tjera tė heshtura qė mund tė shkaktojnė si te mashkulli ashtu edhe te femra sterilitet.

Herpes
Lutuni qė tė mos prekeni kurrė prej tij, ose urojani hasmit. Pasi tė jeni infektuar nga virusi Herpes (HSV-2), nuk do tė ēliroheni mė kurrė nga ai sa tė jeni gjallė. Mund tė kuroheni pėrkohėsisht me terapi specifike, por tė jeni tė sigurt se nuk ka zgjidhje pėrfundimtare. Simptomat janė tė shumta dhe pėrsėriten herė pas here: ekzema tė shumta, ėnjtje dhe dhimbje nė zonėn e organit gjenital, temperaturė, dhimbje koke, dhimbje kockash dhe rrallėherė meningjit.

Gonorreja
Aktualisht ėshtė tepėr i pėrhapur nė tė gjithė botėn. Nė Europė rastet vazhdojnė tė rriten nė mėnyrė shqetėsuese. Bėhet fjalė pėr njė infeksion akut tė shkaktuar nga njė bakter. Zakonisht simptomat nuk janė tė kėndshme: kruarje, djegie gjatė urinimit, ėnjtje e dhimbje nė organin gjenital dhe rrallėherė gjakderdhje. Nėse nuk kuroheni bakteri pėrhapet duke shkaktuar komplikacione nė pjesė tė ndryshme tė trupit: lėkurė, zemėr, sytė, veshka, deri sa shkakton sterilitet dhe artrit.

Sifilizi
Edhe kėtu pėrgjegjės ėshtė njė bakter. Ka faza tė ndryshme: gjithēka fillon me njė puēėrr tė vogėl qė zakonisht shfaqet vetėm nė vendin ku bakteri ka hyrė nė trup (organin gjenital, gojė...). Pastaj transformohet nė ulcerė. Fillojnė tė shfaqen njolla mbi lėkurė, nyjet limfatike zgjerohen, mund tė bien qimet dhe thonjtė, por ka edhe simptoma tė ngjashme me ato tė gripit. Dėmet janė tė mėdha: ky bakter ka ndikim tek organet e brendshme: tru, nerva, sy, zemėr, enėt e gjakut, mėlēi, kocka dhe artikulacione. Kurohet me penicilinė dhe shėrohet.

Hepatiti
Tė gjithė e dimė se hepatiti ėshtė i tipit A, B dhe C. Hepatiti A: shpeshherė ėshtė pa simptoma, por ndonjėherė shfaqen komplikacione, temperaturė, tė vjella, feēe e zbardhur, e bardha e syve ka ngjyrė tė verdhė, urina ngjyrė tė errėt, dhimbje nė anėn e djathtė qė pėrhapet edhe nė shpinė. Hepatiti B: ka simptoma tė ngjashme me hepatitin A, nė raste tė rralla mund tė japė komplikacione, e si pasojė nė pak ditė pacienti bie nė koma dhe mė pas vdes (ndodh njė nė njė mijė raste). Hepatiti C: 70 pėr qind e njerėzve tė infektuar nga ky virus nuk ka simptoma. Kur ato shfaqen, janė tė njėjtat si me hepatitin A dhe B. Bėrja kronike e hepatitit B ose C mund tė sjellė cerozė hepatike, ose kancer tė mėlēisė.

Kandida
Edhe nė kėtė rast bėhet fjalė pėr njė infeksion aspak tė kėndshėm. Ja simptomat: kruarje, djegie, inflamacion, fryrje barku, vėshtirėsi nė tretje, shqetėsime me jashtėqitjen (kapsllėk ose diarre), kėputje etj. Duhet theksuar se myku mund tė merret nė shumė mėnyra, jo vetėm pėrmes seksit tė pambrojtur.
Kjo ėshtė vetėm njė pjesė e vogėl e sėmundjeve kur nuk mbroheni. Kemi lėnė pa pėrmendur kondilomėn, papiloma virus, zgjeben, ulcerėn, virusin HIV. Keni ndonjė nga kėto simptomat?
Keni pasur njė marrėdhėnie tė pambrojtur? Nuk ndiheni mirė? Konsultohuni me njė mjek tė specializuar nė sėmundjet seksualisht tė transmetueshme. Ndėrkohė, detyra juaj nga tani e nė vazhdim ėshtė tė mbroheni.

SystemA
29-10-2010, 00:49
Mos hap(ni) panik kot!
Po vajte me shurra,dihet..
Anal biles``5``
Pak hipokrite eshte,me thone te drejten...
se nuk me ze gjumi,jo per ndonje gje a gjeze!