PDA

View Full Version : Jo, nuk dua tė bėj fėmijė!


SEa
11-11-2010, 13:10
Pėr ato, femra nuk rimon medoemos me amėsi. Tre femra na shpjegojnė arsyet e zgjedhjes sė tyre.
Refuzimi

"Qė nė moshėn 14 vjeēare, nuk doja tė martohesha as tė kisha fėmijė. Unė me motrat kemi marrė edukatė liberale. Kur isha e re, nisesha me idenė se isha unė qė vendosja pėr fatin tim. Duke u moshuar, e kuptova qė fėmija ėshtė njė pjesė e jotja. I adhuroj fėmijėt, por nuk mund tė kisha njė pėr vete. Nėse do tė isha mė e re sot, pa dyshim do tė adoptoja njė fėmijė. Nė kohėn time vetėm gratė qė nuk mund tė bėnin, adoptonin fėmijė. Nuk di si do kisha reaguar nėse njė burrė do tė donte fėmijė me mua. Pėr fat tė mirė, kjo pyetje nuk mė ėshtė bėrė kurrė. Tani qė nuk kam mė shans, mė vjen keq qė nuk e kam njohur kurrė gjendjen e gruas shtatzėnė dhe amėsinė". (Drita, 46 vjeēe)

Mendimi i psikologut
Ky rast reflekton gjithēka qė ėshtė komplekse nė zgjedhjen pėr tė mos pasur fėmijė: por nuk ėshtė gjithnjė absolut, por mė shpesh i dyvlerėsuar. Kėtė refuzim amėsor mund ta kuptojmė si shprehje e imazhit tė keq qė ka pėr veten. Nė pėrgjithėsi, tė heqėsh dorė pėr tė pasur fėmijė ka tė bėjė me frikėn pėr t'u pėrballur me njė imazh tė zhvlerėsuar pėr fėmijėn e saj, siē ka qenė pėr tė, njė fėmijėri me vuajtje. Si pėrfundim "edukimi liberal" qė i kanė dhėnė prindėrit, mund tė dyshohet pėr njė braktisje emocionale, njė detyrim pėr tė besuar veē te vetja. Te Drita, refuzimi i amėsisė tregon gjithashtu refuzimin e transmetimit gjenetik ... Prandaj ajo shpreh njė dyshim tė thellė kur thotė se do kish hezituar nėse njė mashkull do tė donte fėmijė prej saj. Ky hezitim mund tė kuptohet kėshtu: a ėshtė e mundur qė njė mashkull tė mė dojė aq shumė sa pėr tė dėshiruar njė fėmijė nga mua?



I treti ėshtė i tepėrt

Albina, 38 vjeēe, mėsuese vallėzimi "Zgjodha tė mos kisha fėmijė, sepse nuk doja qė njė person i tretė tė ndėrhyjė midis nesh. Kur isha e vogėl, nuk e imagjinoja dot veten me fėmijė. Megjithatė prindėrit e mi kuptoheshin shumė mirė dhe nėna ime e ka jetuar si kėnaqėsi praninė time. Miqtė pėrpiqen tė mė ndryshojnė mendim. Ata nuk e kuptojnė se mund tė kem kėnaqėsi tė tjera dhe se nė profesionin tim njė fėmijė do tė mė pengonte tė kisha orare kaq tė ndryshme. Vendimi im nuk ka absolutisht tė bėjė me frikėn pėr deformimin e trupit nga shėndoshja. I thashė tim shoqi se nėse ai do tė donte tė kish njė fėmijė, duhej t'i kushtonte kohė. Ai refuzoi".

Mendimi i psikologut
Kjo ide se ky fėmijė do tė krijonte konflikte nė ēift, nuk i ka burimet nė historinė aktuale por nė fėmijėri. Mund tė imagjinojmė se Albina ėshtė konsideruar nga prindėrit si fėmija qė ndėrhyn dhe shkatėrron marrėdhėniet e tyre. Kjo do tė shpjegonte se qė nga fėmijėria ajo nuk mund tė bėhej nėnė. Fjalėt ."Prindėrit e mi kuptoheshin shumė mirė" dhe "motivet profesionale" i fshehin shumė shpesh konfliktet fėmijėrore qė vihen re pak a shumė tė vetėdijshme, qė vetėm psikoterapia mund t'i zbulojė.

Tė mos duash tė rritesh

Nuk doja tė rritesh a sa tė kisha njė fėmijė. Kam kaluar njė fėmijėri tė mrekullueshme. Pa dyshim kam dashur tė qėndroj gjithnjė nė kėtė botė. Pėr mė tepėr, gjithnjė jam ndjerė motėr, vajzė apo e dashura sesa nėnė apo bashkėshorte. Nuk kam dashur kurrė tė martohem. Ēuditem kur dėgjoj tė thonė se njė femėr ėshtė e pakompletuar nėse nuk ka njohur amėsi nė. Do tė thotė tė mos plotėsosh funksionin biologjik. Unė, eksperiencėn e amėsisė e jetoj nėpėrmjet miqve tė mi, dhe nė profesionin tim si ekonomiste". (Margarita, 47 vjeēe)

Mendimi i psikologut
Margarita ilustron njė situatė shumė tipike: frikėn dhe refuzimin pėr tė braktisur botėn e fėmijėrisė qė ajo e pėrshkruan si tė mrekullueshme, gjė qė nuk do tė thotė se ka qenė me tė vėrtetė aq rozė. Kėtė shije tė mrekullisė, ajo ka ditur ta shfrytėzojė nga aktiviteti profesional. Prandaj, megjithėse nuk duket se ka hequr tėrėsisht dorė nga bota e fėmijėrisė, ajo ka mundur tė gjejė njė kompromis me vlera. Ajo mbetet "vajzė dhe e dashur" por ajo ka zėvendėsuar "prodhimin" e fėmijėve me atė tė librave. Mund tė supozojmė gjithashtu se ka raporte afektive, amėsore, me tė tjerėt apo me veprat e botuara. Nėse asaj nuk i vjen keq pėr zgjedhjen e tė mos qenit nėnė, ndodh ngaqė profesioni i saj ka mundur tė kėnaqė nevojat e' saj afektive dhe krijueshmėrinė e saj.



Ēfarė mund tė zgjojė te njė grua mosdėshirimi i fėmijės?

Nuk ka njė pėrgjigje tė saktė. Por ėshtė e qartė qė marrėdhėniet me partnerėt luajnė njė rol themelor: paraqitja e amėsisė e papajtueshme (e kundėrt) me ideale tė tjera themelore nė formimin e personalitetit, kėrkimi narcisist kundėrshtohet me nocionin e dhurimit apo sakrificės qė kėrkon rijė fėmijė ... Pėrmbushja e vetes ndjek atėherė rrugė tė tjera nga amėsia. Mund tė realizohet nėpėrmjet aktivitetesh tė tjera, si manifestim i krijueshmėrisė nėn tė gjitha format apo vėmendja qė u kushtohet fėmijėve tė tė tjerėve. Ndonjėherė, janė situatat mė dramatike tė jetuara gjatė fėmijėrisė qė bėjnė mosdėshirimin e fėmijėve: incesti apo abuzimi seksual, duken tė dhunshėm. Ftohtėsia ndjesore konstante apo njė pėrēmim i pėrhershėm nga ana e prindėrve mund tė shkaktojnė tė njėjtin rezultat. Nė mėnyrė paradoksale, njė ndjenjė simpatie tepėr e rėndėsishme pėr figurėn e babait mund tė ndalojė gjithashtu dėshirėn e fėmijės.

Refuzimi i fėmijėve, fsheh njė imazh tė keq pėr veten, frikėn pėr tė mos u dashur, ankthin pėr tė mos ia arritur pėr tė qenė nėnė, vėshtirėsi seksuale apoafektive tė ndryshme, etj.
Nė tė vėrtetė fėmijėria zė njė pjesė tė madhe nė kėtė ēėshtje. Por sa mė dramatike tė jenė ngjarjet nė moshėn e pjekurisė (psh. hidhėrimet, ndarjet me njerėzit e dashur...), aq mė pak rol luan fėmijėria.

Disa fėmijė qė nuk "duhen" duke ardhur rastėsisht nė jetė apo pėr t'iu pėrgjigjur dėshirės sė shokut, lejojnė kryerjen e njė dėshire tė pavullnetshme. Ata jo vetėm qė do tė pranohen, por edhe do tė.: duhen. Nė tė kundėrt, mund tė ndodhė qė njė fėmijė i dashur dhe i "programuar" i pėrgjigjet njė dėshire kaq precize tė nėnės qė kjo do ta ketė vėshtirė tė pranojė fėmijėn e saj ashtu si ėshtė, me karakteristikat e tij, shpesh shumė tė largėta me ėndrrėn amėsore. Megjithatė nė pėrgjithėsi, tė dėshirosh dhe tė duash kanė tėrėsisht tė njėjtin kuptim.

Perla
18-11-2010, 00:32
Te ishte aq e thjeshte te jesh nene , besoj se dhe keto femrat nuk do kishin hezituar, po fundja per ēfare, per sodisfaksionin e vetem qe do i sillnin ne jete, kur nuk kane asgje per tu ofruar?

dbh
19-11-2010, 05:37
Femijet jan pjese e jetes. Instikti baze i cdo qenie te gjalle eshte rigjenerimi. Njeriu nuk vdes pa pasur femije, njeriu shuhet.

Llogjika dhe arsyeja mund te kontrollojn instiktin por jo konfliktin qe ekziston ndermjet tyre.

alem_de
19-11-2010, 08:17
Nje fjale e urte Indiane thote:


Pija qė nuk tė mėrzitet kurrė ėshtė uji; fruti qė nuk tė mėrzitet kurrė ėshtė fėmija.

SEa
20-11-2010, 11:30
Nje fjale e urte Indiane thote:


Pija qė nuk tė mėrzitet kurrė ėshtė uji; fruti qė nuk tė mėrzitet kurrė ėshtė fėmija.



-shok- me pelqeu shume kjo fjala urte.. :)

alem_de
20-11-2010, 22:20
Shėrbimi mė i madh qė mund t'u bėjė fėmijėve njė baba ėshtė tė dojė dhe respektoje nėnėn e tyre.

dbh
20-11-2010, 23:35
Mendoj qe sherbimi me i mire qe mund ti beje babai femijeve te tij eshte ti doje dhe te kujdeset per ata.

Babai nuk e ka bere maman, por te dy bashke kan bere kalamajt.