PDA

View Full Version : Sa ėshtė e sigurt vaksina kundėr Gripit tė Derrit?


OnLy
20-02-2010, 18:21
Dozat e shumėpritura tė vaksinės kundėr gripit tė derrave, nė kohėn mė tė shpejtė nė rajon, arritėn nė Kosovė. Shumė pluhur u ngrit se Ministria s’po bėn gjė pėr parandalimin dhe luftimin e kėsaj epidemie, derisa tani kur vaksinat kanė arritur shumica po hezitojnė ti marrin ato, duke filluar qė nga personeli mjekėsor i cili ėshtė mė i rrezikuari.

Frika dhe konfuzioni rreth kėsaj vaksine po pėrhapet te ne dhe nė tėrė botėn aq shpejt sa edhe virusi i gripit. Kėtij paniku po i kontribuojnė mjetet e informimit dhe interneti, ku shumė njerėz pėrhapin informata edhe shpesh tė pa verifikuara nga hulumtues tė autorizuar.

Ka spekulime forumistesh interneti, se kjo vaksinė ėshtė pjellė e qeverisė amerikane pėr qėllime pėrfitimi. Disa thonė se kjo vaksinė pėrmban merkur apo zhivė, kur dihet se kjo vaksinė pėrmban njė preparat tė quajtur thimerosal me vetėm 25 mikrogram merkur. Sesa pak janė 25 mikrogram tregon fakti se njė sendvich me peshk Tuna pėrmban 28 mikrogram merkur.

Po ashtu ėshtė pėrhapur miti se kjo vaksinė ka efekt auto-imunitar si pasojė e adjutantėve, qė sipas shkencėtarėve ky fakt nuk qėndron.

Disa ankohen se kjo nuk ėshtė testuar aq kohė sa tė jetė e sigurt, kur dihet se njerėzimi nuk ka kohė 20 vjet pėr tė testuar kėtė vaksinė, pasi qė pėr aq vite do dalin tjerė virus dhe efekti i sėmundjes do ta bėnte tė veten - dhe imuniteti i njerėzve qė kalojnė sėmundjen do tė arrihej.

Si pasojė e kėsaj, nė njė studim, vetėm 35 % e prindėrve amerikan janė tė gatshėm ti vaksinojnė fėmijėt e tyre. Por realiteti i rrezikshmėrisė sė kėsaj vaksine flet ndryshe.

Kjo vaksinė prodhohet si ēdo vaksinė tjetėr e gripit sezonal, dhe nga tė njėjtat procedura dhe nga tė njėjtit prodhues. Ka 2 forma forme inhaluese dhe injektuese, dhe mbrojta arrihet pas 10 ditesh. Jepet te njerėzit e shėndoshė, tė pa infektuar, dhe pa ndonjė sėmundje aktive infektive, alergjike apo auto-imune.

Rastet nė Kosove dhe nė pėrgjithėsi nė botė ēdo ditė po shtohen, dhe tani veē i kemi 7 raste te konfirmuara te vdekjes nga ky grip nė vendin tonė. Kjo epidemi sipas ekspertėve pritet vetėm tė pėrhapet edhe mė shumė.

Kėto ditė Organizata Botėrore e Shėndetėsisė ka paraqitur disa tė dhėna rreth sigurisė sė vaksinės kundėr gripit tė derrit, sipas tė cilės mbi 65 milionė tė rritur dhe fėmijė qė kanė marrė vaksinėn - qė nga shtatori - 30 vetė kanė vdekur, ku si pasojė mund tė supozohet se ėshtė vaksina. Mė pak se 10 kanė zhvilluar sindromėn Guillain-Barre.

Nė studimet e zhvilluara nga OBSH nė mė shumė se 16 shtete, duke pėrfshirė SHBA dhe Kinėn, kanė rezultuar se nuk ėshtė vaksina ajo qė ka shkaktuar vdekjen apo sėmundjen e kėtyre 30 rasteve. Sipas zyrtarėve tė OBSH “edhe pse monitorimi intensiv i sigurisė sė vaksinės vazhdon tė gjitha tė dhėnat e grumbulluara rreth efekteve anėsore te vaksinės sė tashme flasin se tregon njė siguri tė mjaftueshme sa edhe vaksinat tjera tė gripit sezonal tė cilat janė duke u pėrdorur mė shumė se 60 vjet.

Ndėrsa sa i pėrket zhvillimit tė sindromes neurologjke te Guillain–Barres, tė paraqitur te disa raste, sipas ekspertėve, ajo po shkon duke u tėrhequr. Nė njė studim tė publikuar nė revistėn neurologjike (Journal Neurology 2008) tregon se pėrqindja e paraqitjes se kėsaj sindrome nė popullatėn amerikane nė vit ėshtė mė pak se 0.0017 .Ndėrsa paraqitja e saj pas vaksinės arrin nė 0.000025.

Me 31 tetor 2009, njė ekip ndėrkombėtar i hulumtuesve kanė shkruar nė revistėn “Lancet” se nė mes njė milion banorėve tė vaksinuar tė Britanisė ”5.75 % e rasteve tė vdekjes sė papritur pas vaksinimit mund ketė ndodhur nė mėnyrė koincidenciale. Kėto vdekje te pasqaruara dhe tė papritura ndodhin nė pėrqindje shumė mė tė vogėl te ata qė marrin kėtė vaksinė, se sa te ata qė nuk e marrin.

Ka shumė vdekje tė papritura edhe te rastet qė s’marrin vaksina. Kėto statistika tė prezantuara nga studiues prestigjioz, flasin se rrezikshmėria nga marrja e kėsaj vaksine nuk ėshtė ashtu siē prezantohet nga disa grupe jo profesionistėsh. Rreziku ekziston te disa grupe tė sėmurėsh me ērregullim te sistemit imunitar, ata alergjik, por jo edhe te njerėzit e shėndoshė.

Vdekshmėria dhe komplikimet e Gripit janė shume shumė mė tė rrezikshme se rreziku i marrjes se vaksinės.

Prandaj, rekomandimi i shumė shkencėtarėve dhe instituteve prestigjioze, ėshtė marrja e vaksinės. Tė gjithė njėzėri e pranojnė se infektimi me grip A/H1N1 paraqet rrezik shumė mė tė madh sesa marrja e vaksinės. Se sa ėshtė rreziku nga ky grip tregon fakti se vetėm nė rreth 100 tė infektuar nė Kosovė kanė vdekur 7, atėherė i bie se nėse infektohen njė milion banorė tė Kosovės ka mundėsi tė vdesin 70.000 njerėz.

Prandaj, ti lėmė hamendjet e pakuptimta e tė vaksinohemi dhe atė sa me parė, sesa tė vuajmė pasojat nga gripi, sepse kjo ėshtė mbrojtja mė e mirė qė e kemi.

SubZ
20-02-2010, 18:45
Nuk ka asnje siguri. Ka rezultuar qe jep efekte anesore dhe nuk eshte e keshillueshme te perdoret. Ka 3 muaj qe IKLE - Instituti Kerkimeve Laboratorike Evropiane, ka hedhur ne gjyq te gjitha kompanit farmaceutike qe kan nxjerr ne treg kete vaksin. E cila ka dhene efekte anesore ne me shume se 45% te pacienteve qe kane marre vaksinen. Ne Gjermani, Angli, Spanje, France, Itali, Holland, Belgjik dhe disa vende te tjera e kan bllokuar furnizimin me TAMIFLU.

OnLy
20-02-2010, 19:00
Si Gjitha Me Radh..............