PDA

View Full Version : Si mbrohet organizmi nga nxehtėsia?


Regina
08-08-2013, 21:38
Pėr tė eliminuar nxehtėsinė e tepėrt mė shumė gjak qarkullon nėpėr lėkurė. Kjo shkakton qė mė pak gjak tė jetė nė dispozicion muskujve. Zemra kėtė e kompenson me rritjen e numrit tė rrahjeve nė minutė. Nėse ėshtė lagėshtia e ambientit e lartė, djersa nuk mund tė avullohet nga lėkura. Pra, sistemi natyror i ftohjes sė trupit nė kėto kondita mund tė dėshton. Temperatura e trupit rritet dhe kjo shkakton dėmtim.

http://1.2.3.9/bmi/www.ikub.al/cache/images/a3/a3893bab-935f-4b5a-bd7f-2e256fc78c81---0-.gif

Ja disa udhėzime si tė parandalohen pengesat qė shkakton nxehtėsia:

1. Veshmbathja duhet tė jetė adekuate pėr kėtė kohė – rroba nga pambuku me ngjyra tė ndritshme, kapelė dhe syza pėr diell; harroni veshjen nga fijet sintetike me ngjyra tė mbylltė, ngjyrat e errėta “thithin” nxehėsin.

2. Mos teproni me aktivitet fizik, sidomos nė kohėn mė tė nxehtė tė ditės. Kjo pėrfshinė edhe aktivitetet e lira (sporti, xhogingu, shėtitja). Nėse planifikoni aktivitet fizik nė vapė, gjithmonė filloni ngadalė, i jepni kohė trupit tė adaptohet. Nėse vuani nga sėmundja kronike dhe nė rast se merrni barna, pyetni sė pari mjekun pėr nivelin e aktivitetit fizik. Nga lodhja e shkaktuar nga nxehtėsia mė sė miri mbrohemi me marrje tė sasive tė mėdha tė lėngjeve qė tė kompensohen mineralet e humbura me djersė. Humbja e mineraleve dhe zgjerimi i enėve tė gjakut tė lėkurės e mė kėtė zvogėlim i shtypjes arteriale shkakton lodhje. Sidomos humbja e kaliumit shkakton lodhje! Ky element ka rendėsi esenciale nė punėn e muskujve duke pėrfshi edhe muskulin e zemrės. Nė njėfarė mėnyre kjo lodhje ėshtė vetėmbrojte e organizmit i cili pengon humbjen e mėtejmė tė lėngjeve dhe mineraleve. Pushimi ėshtė i domosdoshėm qė tė rikthehet fuqia.

3. Largohuni nga ushqimi kalorik me yndyrė, ėmbėlsirat, mishi. Pėrparėsi jepni pemėve e perimeve dhe artikujve me pak kalori. Merrni shumė pemė qė kanė kalium (pjeshkė, kajsi, banane), sidomos perime tė pasura me C vitaminė (speca, karrota, spinaq, sallata e gjelbėr). Mos pini lėngje tė ftohta, ato ju sjellin vetėm freski tė pėrkohshme. Shumė mė i pėrshtatshėm ėshtė ēaji i nxehtė apo i vakėt.

4. Largohuni nga ndėrrimet e mėdha tė temperaturės! Nėse jeni nė det, liqe, lum apo pishinė, mos hyni nė ujė pas rrezitjes (me trup tė nxehtė). Sidomos pas ushqimit! Sė paku pritni dy orė pas ushqimit, mire ėshtė tė hyni nėn dush qė trupi t’i pėrshtatet temperaturės sė ujit, apo hyrja nė ujė tė jetė e ngadalshme duke lagur tė gjitha pjesėt e trupit para se tė zhyteni si tersi pėr tė shijuar kėnaqėsinė e notimit.

5. Nėse ėshtė e mundur largohuni nga rruga kur pritet pengesa nė komunikacion, pritje nė kolonė nė automjetin e nxehtė. Keni kujdes tė posaēėm nėse nė automjete keni fėmijė! Mos e teproni me “klimė” apo ventilator.

6. Ju qė keni pengesa gjatė verės, ngadalė ngrihuni nga pozita e shtrirė. Nuk ėshtė mire tė kaloni mė shumė se njė orė nė ambient tė nxehtė e tė mbyllur.

7. Jetoni me ritėm tė shėndoshė: mos i humbni netėt, ato janė pėr gjumė – gjumi nuk kompensohet.

(Telegrafi)