PDA

View Full Version : Si tė parandalohen sėmundjet


PuffetiNa
06-05-2010, 07:44
http://www.botasot.info/img/si%20te%20parandalojm_6.jpg


Ju jeni po ashtu gjithēka ēka ju bėni, dhe ēfarė nuk bėni. Pėr tė parandaluar pėrkeqėsimet e tė gjitha llojeve, nga ftohjet dhe gripi deri tek rastet serioze si infeksioni me HIV, sulmi nė tru, sulmi nė zemėr dhe diabeti, duhet tė pėrkujdeseni shėndetit. Shumė barnatore ose qendra mjekėsore ofrojnė shumicėn e testeve themelore: Shtypjen e gjakut, sheqerin nė gjak dhe kolesterolin. Kjo ėshtė njė mėnyrė e mirė pėr tė filluar, por ėshtė vetėm fillimi.

Lista e gjėrave pėr tė parandaluar sėmundjet:

Lėreni duhanin. Duhani ėshtė shkaktari kryesor nė kancerin e mushkėrive dhe ndėr kryesorėt tė vdekjeve nga kanceri. Nėse nuk mund ta leni vetė, bisedoni me mjekun tuaj. Barnat e reja mund tė ndihmojnė lehtė tė largoheni nga duhanin. Kjo ėshtė gjėja mė e mirė qė mund ta bėni pėr shėndetin tuaj. Kontrolloni shtypjen e gjakut. Ėshtė e thjeshtė, e lirė dhe e shpejtė. Ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė mbrojtur zemrėn tuaj, arteriet, trurin dhe veshkat.Kontrolloni kolesterolin. Ēdokush mbi moshėn 20 vjeēare duhet tė kontrollojė kolesterolin sė paku nė ēdo pesė vjet. Kontrolloni sheqerin nė gjak. Shenjė paralajmėruese e sheqerit janė etja e rritur dhe uria (madje edhe pas ushqimit), goja e tharė, rritja ose rėnia e pazakonshme nė peshė dhe urinimi i shpeshtė. Do tė keni nevojė pėr test tė glukozės (sheqerit nė gjak) nėse i keni kėto simptoma. Bisedoni me mjekun tuaj. Ekzaminoni lėkurėn tuaj. Shikoni vazhdimisht trupin tuaj pėr ndonjė ndryshim nė lėkurė. Bėni vizita vjetore tek dermatologu, veēanėrisht nėse keni pasur ekspozim tė theksuar ndaj diellit dhe djegieve ose histori familjare tė kancerit tė lėkurės. Mbroni lėkurėn tuaj. Shmanguni diellit gjatė orėve kulmore tė tė nxehtit (nga 10 para dite deri nė 3 pas dite). Pėrdorni kremra tė mira tė mbrojtjes nga dielli dhe tė bllokimit tė rrezeve, me faktorė tė mbrojtjes 15 ose mė shumė. Vishuni me veshje mbrojtėse. Mėsoni rreth barnave tė reja. Tregoni mjekut dhe farmacistit pėr tė gjitha medikamentet dhe shtesat qė merrni. Gjeni ndėrveprimet nė mes tyre. Mbani nė kontroll efektet anėsore. Merrni vaksina forcuese. Vaksinat e tetanusit dhe difterisė duhet tė freskohen me vaksina tė reja forcuese ēdo 10 vjet pėr tė ruajtur imunitetin. Po ashtu ėshtė mirė tė merrni vaksinat mė tė reja tė gripit ose pneumonisė, dhe vaksinat e hepatitit A ose B varen nga rreziku juaj. Bisedoni me mjekun tuaj. Bėni me rregull Pap testin. Pap testi mund tė ju tregojė nėse keni kancer cervikal ose ndryshime qelizore tė cilat mund tė zhvillojnė kėtė lloj tė kancerit. Tė gjitha femrat tė cilat janė seksualisht aktive, ose janė mbi moshėn 18 vjeēare, duhet tė bėjnė Pap test vjetor. Mėsoni si tė bėni kontrollin testikular. Meshkujt duhet tė vizitojnė mjekun nė moshėn 18 -jeēare pėr edukatė seksuale dhe tė mėsojnė rreth kancerit nė testikuj. Pas kėsaj vizita ēdo dy vite ėshtė e mjaftueshme. Bėni kontroll ekzaminues tė kancerit. Nuk janė tė kėndshme, por sigurisht tė rėndėsishme. Sigurohuni qė tė bėni kontrollin vjetor pėr kancerin e gjirit, cervikal, atė tė prostatės, testikujve apo kancerin e kolonit. Pėrdorni prezervativ. Ėshtė njė prej mėnyrave mė tė mira pėr tė parandaluar sėmundjet seksualisht tė transmetueshme (SST). Mundėsitė tjera: Mundohuni tė mos keni seks dhe mos pėrdorni disa partnerė seksual. Praktikojeni monogaminė. Zgjidheni partnerin/en me kujdes. Bėni edhe teste tė Sėmundjeve Seksualisht tė Transmetueshme pasi qė kondorėt nuk ofrojnė mbrojte tė plotė. Lani duart vazhdimisht gjatė sezonit tė ftohjes dhe gripit. Shumica e viruseve pėrhapen pėrmes kontaktit direkt.Llogaritni indeksin e trupit. Indeksi i trupit ėshtė njė prej matjeve mė tė sakta tė peshės sė shėndetit dhe rrezikut tė tij.Flini mjaftueshėm. Gjumi shumė i pakėt dobėson sistemin tuaj mbrojtės (imunitetin), andaj jeni mė tė prirė tė sėmureni. Hani nga mė tė ndryshmet. Pemėt dhe perimet duhet tė dominojnė nė ushqimin tuaj. Perimet mė tė mira: spinaqi, karotat, marulet, kungulli, patatet e ėmbla, brokoli. Pemėt mė tė mira: portokalli, molla, banania, rrushi, pjepri, dredhėzat. Nėse jeni i/e mbipeshė, dobėsohuni. Gjeni njė dietė e cila ka rezultat tek ju, dhe kapuni asaj. Do tė reduktoni rrezikun e shumė problemeve shėndetėsore, si sėmundjes sė zemrės dhe diabetit.

Elina
04-04-2013, 16:40
SHERIMI SIPAS MUZIKES QE DEGJON!

https://fbcdn-sphotos-e-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/544772_228699103939808_1929245774_n.jpg

Si vepron kjo terapi?

Ēdo individ, pa marrė parasysh gjininė dhe moshėn, disponon identitetin e vetė specifik zanor, ndėrsa, suksesi i vet terapisė, nėnkupton harmonizimin e ritmit mental tė pacientit me ritmin e muzikės qė duhet aplikuar.
Pėr tė pasur sukses muzikoterapia nė shėrim, duet qė ritmet e muzikės sė pėrzgjedhur nė tėrėsi tė pėrputhen me ritmin tonė tė lindur individual.
Ky ritėm individual, formohet qysh sa jemi nė mitrėn e nėnės, dhe mbėshtetet nė tonet e zemrės, zėrat e thella qė krijon qarkullimi i gjakut, tinguj e zorrėve, ritmit tė frymėmarrjes etj. Kėto tone tė ndėrtuara nė mėnyrė natyrale, zakonisht me gjuhėn e muzikės cilėsohen si "skalla penta-tonike", ritme qė pėrbėhen prej pesė toneve. Mund tė shtojmė se, tė gjitha ninullat kudo nė botė ndėrtohen nga ky ritėm muzikor.