PDA

View Full Version : Infarkti, si ta parandalojmė


Heily
29-07-2010, 09:59
http://www.lisanet.jhost.co.uk/config/lisanet/images/balloci/ataku-infarkt.jpg

Pesha qė zėnė sėmundjet kardiovaskulare tė zemrės, ka pėsuar rritje tė ndjeshme me kalimin e viteve. Janė tė shumta rastet nė tė cilat krizat e zemrės shkaktojnė vdekje tė parakohshme ose gjymtim tė organeve tė trupit tė njeriut.

Faktorėt rriskues tė kėtyre sėmundjeve kanė filluar tė shfaqen nė masė edhe tek tė rinjtė. Ēelėsi i eliminimit tė kėtyre sėmundjeve ka tė bėjė me ndjekjen e vizitave dhe konsultave tė rregullta te mjeku. Ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė mbahet njė balancė e mirė, ndėrmjet pėrdorimit tė medikamenteve dhe llojeve tė tjera tė terapive mjekėsore pėr ndalimin e kėtyre sėmundjeve.

Sėmundjet e zemrės

Zemra ėshtė organi qė bėn pastrimin e gjakut. Dhe nė rastin e sėmundjeve tė zemrės kemi prishje te funksionit te saj si pompė. Kur zemra nuk funksionon siē duhet si pompė atėherė ka vėshtirėsi tė shumta nė dėrgimin e gjakut tė pastruar nė pjesėt e duhura tė organizmit. Kjo do tė vėshtirėsojė punėn e organizmit si dhe nuk do tė lejojė furnizimin e tij me oksigjen dhe lėndė ushqimore.

Nė kėto sėmundje futen grupime tė ndryshme si ato tė prishjes sė ritmit tė zemrės, infarktet. Me e shpeshta nga kėto, ėshtė ajo e ngushtimit tė enėve tė gjakut tė kėtij organi. Ndėrkohė, qė nė masė shkaktohen edhe sėmundjet e zemrės reumatizmale tė cilat shkaktohen nė fėmijėri, por shenjat klinike mund tė shfaqen nė mosha tė mėdha.

Ekzistojnė dy lloje tė tjera sėmundjesh siē janė hipertensioni dhe hipotensioni. Rritja e shifrave tė trysnisė arteriore mbi normė njihet si hipertension. Njė nga shkaqet kryesore tė kėsaj gjendjeje ėshtė dhe humbja e elasticitetit tė enėve tė gjakut.

Kjo sėmundje quhet ndryshe arteriosklerozė dhe prek shumė njerėz. Ato shkaktohen nga ndryshimi i tensionit arterial qė shkon nė zemėr. Kur prishet ritmi i zemrės kemi aritmitė qė janė dy llojesh, me ritėm tė shtuar ose takikarditė ose me ritėm tė ngadalėsuar qė janė bradikarditė.

Hipertensioni arterial ėshtė njė nga sėmundjet qė bashkė me tė tjerat shkakton numrin mė tė madh tė vdekjeve tek njerėzit. Pėrgjithėsisht kjo kategori sot luftohet nėpėrmjet medikamenteve. Njė pjesė e madhe e sėmundjeve tė zemrės janė tė lindura. Kėtu ėshtė shumė e vSimptomat dalluese ėshtirė pėr tė ndėrhyrė por mundet qė nė saje tė operacioneve tė zėvendėsohen pjesėt e dėmtuara me ato tė padėmtuarat.

Ataket nė zemėr ndodhin kur furnizimi i pjesėve tė zemrės me gjak rrallohet apo pritet fare. Shkaqet qė e krijojnė janė arterie tė bllokuara nga grumbullime rezervash dhjami ose ndonjė koagulim (mpiksje gjaku) nė ndonjė prej arterieve koronare.

Stadi i fundit i sėmundjes sė zemrės ėshtė pamjaftueshmėria e zemrės (insuficienca kardiake) nė tė cilėn zemra nuk e kryen funksionin e saj dhe njeriu bėhet invalid. Nė momentin kur kjo pamjaftueshmėri nuk mund tė pėrballohet nga organizmi atėherė organizmi vdes.

Simptomat dalluese


Simptomat pėrcaktuese pėr shfaqjen e sėmundjeve tė zemrės janė tė ndryshme sipas kategorive tė prekura. Shumė herė ka ndodhur qė pacienti tė ketė trashėguar kėto sėmundje qė nga fėmijėria, por simptomat dalluese kanė qenė tė fshehura duke mos e zbuluar sėmundjen.

Kjo sjell probleme tė mėdha nė shėndetin e pacientit, tė cilat do tė shfaqen me kalimin e viteve. Ndaj ėshtė e rėndėsishme qė tė mbahen kontakte tė vazhdueshme me mjekun kardiolog. Qė njė pacient tė kuptojė se vuan nga zemra duhet tė ketė shenja tė tilla dalluese si vėshtirėsi nė frymėmarrje, dhimbje gjoksi tė cilat shtohen vazhdimisht.

Lodhjet dhe debulesat qė shfaqen gjatė aktiviteteve tė ndryshme sidomos atyre sportive, si pėrshembull ngjitja dhe zbritja e shkallėve, nė tė tilla raste ka edhe rrahje tė shpeshta e tė ē’rregullta tė organit tė zemrės.

Edhe nė rastet kur i sėmuri ulet pėr tė fjetur dhe gjatė kontaktit qė ka me ēarēafėt e ftohtė mund tė vėrehet edhe shkalla e problemeve tė zemrės. Njė tjetėr shenjė dalluese ėshtė edhe vėshtirėsia nė ecje, e cila shkaktohet si pasojė e mos qarkullimit si duhet tė gjakut brenda organizimit.

Por ka dhe simptoma tė tjera siē janė ato tė marrjes sė frymės, ėnjtje e kėmbėve, nxirje e buzėve, ose edhe dhimbje kur kemi infarkt pėr arsye se ndodh vdekje e njė pjese tė murit tė dhomave tė zemrės.

Shkaktarėt

Shkaqet nga tė cilat, lindin sėmundjet e zemrės janė nga mė tė ndryshmet. Sipas kategorive tė sėmundjes qė u pėrmendėn mė lart. Sėmundja e ngushtimit tė enėve tė gjakut ka faktorė risku madhore dhe minorė tė cilėt varen nga organizmi dhe nga veprimtaria e tij nė mjedisin ku ndodhet. Hipertensioni arterial, shkaktohet nga diabeti si dhe nga sėmundjet e obezitetit duke ia vėshtirėsuar punėn e funksionimit zemrės nė tė gjitha aspektet.

Ndėrkohė qė diabeti ndikon dhe nė shfaqjen e atakeve dhe tė infarktit tė miokardit, duke ngushtuar kėshtu sė tepėrmi enėt e gjakut. Ndėrkohė qė kėrcėnuesit mė seriozė pėr shfaqjen e sėmundjeve tė zemrės janė pėrdorimi i lartė i alkoolit dhe duhanit tė cilat mund tė japin goditje tė menjėhershme nė zemėr.

Duke qenė se shoqėria ecėn para duhet pasur kujdes ndaj kėtyre rreziqeve. Mė parė kėto si sėmundje nuk ekzistonin pikėrisht pėr shkak tė pėrdorimit nė masė tė paktė tė kėtyre produkteve. Ndėrsa sot gjendja ėshtė bėrė pėr tė qarė hallin sepse jo vetėm tė moshuarit por po shtohet nė masė dhe numri i tė rinjve tė prekur nga sėmundjet kardiovaskulare.

Gjithashtu dhe pakėsimi i veprimtarive sportive dhe tė bėrit e njė jete sedentare e shton mundėsinė e tė prekurit nga kėto sėmundje. Ndėrkohė qė njė nga shkaktarėt e shpeshtė tė infarktit myokardial ėshtė dhe tensioni i larte i gjakut ose hypertensioni.

Nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve emocionet e forta janė dhe shkaktari kryesor i sėmundjeve vdekjeprurės tė zemrės. Emocionet dhe streset ndikojnė nė shpėrthimin e sėmundjeve tė zemrės.

Ekzaminimet

specialist pėr tė bėrė “EKG” e zemrės. Ky ekzaminim ėshtė edhe hapi fillestar qė shėrben pėr pėrcaktimin e njė prognoze tė saktė tė sėmundjes.

Mė pas duhet bėrė njė ekokardiogramė. Nėpėrmjet bėrjes sė kėsaj grafie tė zemrės, mund tė zbulohen shumė detaje dhe shqetėsime tė kėtij organi, qė pacienti mė parė mund tė mos i ketė ndjerė.

Kjo ėshtė njė metodė shumė e rėndėsishme qė nuk e shpon me gjilpėra tė sėmurin, si dhe jep tė dhėna tė sakta. Ciklorigometria ėshtė njė tjetėr lloj ekzaminimi qė shėrben pėr tė parė sesa ka avancuar sėmundja e ngushtimit tė enėve tė gjakut. Nė gjuhėn popullore kjo njihet ndryshe edhe si biēikletė e zemrės.

Nė pėrqindjen mė tė madhe tė rasteve ajo jep edhe diagnozėn e saktė tė sėmundjes. Ekzaminimi tjetėr ėshtė edhe koronografia.

Kategoritė mė tė prekura dhe trajtimet mjekėsore
Nė sėmundjet e zemrės janė tė pėrfshira tė gjitha moshat. Pėrgjithėsisht sėmundja ėshtė nė masė tek moshat e mėdha, por fatkeqėsisht ky raport ka filluar tė marrė pėrmasa tė tjera.

Kohėt e fundit i janė shtuar listės sė prekur nga sėmundjet e zemrės edhe moshat e reja. Ndryshe ndodh pėr sėmundjet e lindura tė zemrės. Ata takohen qė nė fėmijėri. E meta nė kėtė rast ėshtė se nuk japin shenja klinike qė nė moshė tė vogėl.

Duke e gėnjyer kėshtu pacientin se nuk vuan nga ndonjė sėmundje. Kėto tė fundit tė lėna pa kurim pėr shkak tė mungesės sė shenjave klinike kanė rezultuar shumė tė dėmshme pėr shėndetin, duke sjellė dhe pasoja fatale pėr jetėn. Trajtimet mjekėsore, ndikojnė nė pjesėn e madhe tė rasteve tė sėmundjes kėto janė dhe shpėtimi mė i madh pėr tė sėmurėt e zemrės.

Njė kujdes sa mė i rreptė medikamentoz ėshtė dhe ēelėsi kryesor pėr mbajtjen e sėmundjes nėn kontroll. Nėpėrmjet mjekimit mund tė bėhet dhe njė prognozė e saktė e ecurisė sė sėmundjes. Bashkėpunimi i ngushtė mes mjekut dhe pacientit mund tė sjellė rezultatet mė pozitive pėr shmangien e kėsaj sėmundjeje.

Ndėrhyrjet kirurgjikale
Nė shumė raste kur defektet e zemrės janė tė pakorrigjueshėm me anė tė pėrdorimit tė medikamenteve, ėshtė e nevojshme qė tė ndėrhyhet pėr riparim tė pjesėve tė dėmtuara me anė tė ndėrhyrjeve kirurgjikale.

Kėto tė fundit bėhen pėr disa patologji tė veēanta siē janė sėmundjet e zemrės tė lindura, tė cilat rregullohen vetėm nga operacionet, po nė kėtė grupim futen dhe disa kategori tė tjera sėmundjesh tė cilat janė tė fituara, siē janė bypass-et dhe ngushtimet e enėve tė gjakut.

Ėshtė shumė e rėndėsishme dhe thelbėsore qė nė operacionet e zemrės tė planifikohet koha e duhur pėr realizimin e ndėrhyrjes. Kjo sepse dhe rezultate do tė jenė tė duhurat kur ėshtė e nevojshme dhe pozitive pėr shėndetin e pacientit. nė tė tilla raste marrin pjesė si mjeku kardiolog, i cili ka vėrtetuar diagnozėn e sėmundjes ashtu edhe ai kardiokirurg qė do tė bėjė operacionin.

Nė ndėrhyrjet e zemrės duhet pėrcaktuar saktė koha e bėrjes sė operacionit. Tė sėmurėt e zemrės duhet tė jenė vazhdimisht nėn kontrollin e mjekut pėr tė pėrcaktuar kohėn e saktė tė ndėrhyrjes e cila do tė japė efektet e duhura nė shėndetin e pacientėve.
Nga studimet e bėra thuhet se ndėrhyrjet kirurgjikale janė mė tė efektshme se sa trajtimet medikamentoze dhe mė pak tė kushtueshme se sa trajtimi konservativ me ilaēe.
http://www.lisanet.jhost.co.uk/config/lisanet/images/balloci/bypass-infarkt.jpg
Konsultat

Zhvillimi i konsultave tė vazhdueshme me mjekun specialist ėshtė edhe baza kryesore pėr trajtimin e kėtyre sėmundjeve vdekjeprurėse. Sa mė i shpeshtė tė jetė kontrolli aq mė e madhe do tė jetė dhe mundėsia e diagnostikimit tė hershėm tė sėmundjes, e cila do tė ndihmonte nė mėnjanimin e faktorėve rriskues pėr jetėn e pacientit.

Kujdesi pėr zemrėn gjatė vjeshtės dhe dimrit

Ato shkaktohen nga virozat e stinės sė vjeshtės dhe tė dimrit dhe janė shumė tė rrezikshme pėr shėndetin e pacientėve pasi mund tė shkaktojnė vdekje tė menjėhershme nėse nuk do tė kurohen nė kohė.

Kėto njihen ndryshe si perikardit ose miokardit. Nė gjuhėn popullore kėto raste njihen si mbushja e zemrės me njė. Kjo sėmundje qė mund tė mbartė pasoja fatale pėr jetėn takohet gjatė periudhave tė lagėshta tė vitit dhe kėrkon njė trajtim tė vazhdueshėm dhe sa mė tė rregullt mjekėsorė.

Nė kėtė rast qarkullimi i gjakut nėpėr pjesė tė ndryshme tė trupit bėhet shumė i vėshtirė pasi dhe pastrimi i tij nė zemėr nuk bėhet siē duhet. Shpesh kjo lloj sėmundjeje takohet dhe te moshat mė tė vogla dhe te tė rinjtė. Nė kėtė rast vjen duke u zmadhuar pambarimisht zemra duke quar nė dobėsim tė muskujve dhe veprimtarisė sė muskujve tė zemrės, tė cilat duhen kapur qė nė fazat e para tė sėmundjes por tė anashkaluar simptomat mortale qė mund tė lėrė.

Ėshtė e nevojshme qė kur kalohet njė fazė gripi dhe individi ka temperatura, dhe ka marrje tė frymės tė larta atėherė ėshtė e nevojshme qė tė kontrollohet me kujdes te mjeku gjendja sepse nė tė tilla raste janė tė shumta sėmundjet e zemrės qė lindin.

Infarkti miokardit i zemrės

Muskuli i zemrės ushqehet me gjak nėpėrmjet arterieve. Kur bllokohet njėra nga kėta arterie miokardi vuan pėr praninė e oksigjenit. Kėshtu qė kjo pjesė e muskulit qė nuk merr oksigjenin e mjaftueshėm vdes duke paralizuar njė pjesė tė funksionit tė zemrės.

Pikėrisht vdekja e njė pjese tė muskulit tė zemrės si pasojė e mungesės sė furnizimit me gjak quhet infarkti miokardit. Shenjat kryesore tė goditjes nga infarkti janė dhembja nė pjesėn e kraharorit mbi zemrėn e cila shtrihet drejt qafės, shpatullės dhe krahut tė majtė. Vdekja nga kjo sėmundje pėrbėn dhe 56 pėr qind tė tė gjitha rasteve tė shkaktuara nga sėmundjet e zemrės dhe enėve tė gjakut.

Simptomat e infarkteve

Bllokim, shtrėngim ose dhimbje nė kraharor pėr mė shumė se dy minuta (dhimbja nuk ėshtė e thėnė tė jetė pikėrisht nėn gjoksin e majtė. Dhimbja mund tė shfaqet gradualisht duke u rritur nga masa nė masė.

Nė fillim ajo shfaqet nė formėn e njė ndjesie tė ēuditshme e shoqėruar me shume dhimbje, por me shume si shtrėngim, si ngėrē nė kraharor. Ndėrkohė qė shenja tė tjera dalluese janė dhimbjet e forta tė kokės, marrje mendsh, rėnie tė fikėti, djersė, provokime tė vjellash ose mungesė mbushjeje me frymė. Ndėrkohė qė dhimbjet. Probleme me krahėt dhe nofullat, tė cilat lėvizin me vėshtirėsi, edhe pse mund tė shfaqet gradualisht me kalimin e kohės.

Zemra mund tė preket dhe nga infeksionet

Dėmtimi i mureve tė zemrės dhe kllapave tė saj mund tė vijė dhe nga infeksionet e ndryshme. Kėshtu sėmundjet reumatizmale tė zemrės shkaktohen nga njė infeksion bakterial i marrė nė rrethana tė ndryshme.

Dėrgimi i kėtij bakteri nėpėrmjet gjakut nė zemėr mund tė lėrė pasoja tė rėnda tė cilat dėmtojnė kllapat e zemrės. Janė tė shumta bakteret, viruset qė prekin shtresat e mureve tė zemrės duke shkaktuar dhembje, aritmi e dėmtime tė tjera.

Aritmia

Kjo njihet ndryshe si ritmi i ērregullt i rrahjeve tė zemrės. Ato shkaktohen nga ndryshimi i punės sė ritmit tė zemrės, ose nga .ērregullimet e tejēimit tė nxitjes sė zemrės. Rrahjet e zemrės nė njė ritėm mė tė lartė se 100 pėr minutė njihen si takikardi. Nė kėtė rast pjesėt pėrbėrėse tė kėtij organi nuk punojnė njėsoj ndaj dhe puna e zemrės ēorientohet.

Ērregullimet e ritmit mund tė gjenden nė masė tek njerėzit e shėndoshė, tė cilėt pėrdorin njė sėrė medikamentesh qė mund tė lėnė efekte anėsore. Simptomat dalluese nė kėtė rast janė vėshtirėsi nė frymėmarrje, presion pulsor i rritur. Mund edhe tė mos ketė simptoma.

Ndėrkohė qė pulsi ėshtė totalisht i ērregullt tė sėmurėt ndiejnė dhe parehati nė gjoks, presion gjaku i ulėt, sinkopė, takikardi. Trajtimi nė tė tilla raste duhet bėrė me mbrojtjet e ventrikujve tė zemrės nėpėrmjet goditjeve elektrike tė cilat e kthejnė ritmin e zemrės nė normal. Karakteristikat e takikardive arteriale janė tė shumta.

Veshoret e zemrės kanė vatra tė shumta; ritmi i zemrės ėshtė i parregullt; kjo lloj aritmie zakonisht shihet nė tė sėmurėt me sėmundje obstruktive tė mushkėrive. Kontroll i ritmit ventrikular me goditje elektrike nėse pacienti ėshtė nė rrezik. Ajo mund tė zgjasė deri nė 30 sekonda. Trajtimi i saj varet nga simptomat qė ka. Nė qoftė se pulsi nuk ndjehet dhe presioni ėshtė i ulėt, pacienti duhet trajtuar me anė tė goditjeve elektrike tė cilat kthejnė funksionin normal tė aparatit tė zemrės.

http://www.lisanet.jhost.co.uk/config/lisanet/images/balloci/aritmia.jpg
Aktivitete sportive

Aktivitete sportive janė shumė tė rėndėsishme pėr tė mėnjanuar problemet e zemrės. Ndėrkohė qė jo tė gjitha kategoritė e pacientėve mund tė bėjnė aktivitete sportive.

Shumė njerėz me kondita tė ndryshme shėndetėsore si sėmundje tė mushkėrive apo tė zemrės mund tė shkaktojnė mė shumė dėm se sa pėrfitim nga stėrvitja. Para se tė pėrcaktohet se ēfarė aktiviteti sportiv do tė bėjė ėshtė e rėndėsishme qė tė kontaktohet mjeku specialist i cili do tė pėrcaktojė dhe gjendjen e pacientit nėse duhet tė bėjė aktivitete sportive dhe se kėto aktivitete ndihmojnė nė ndonjė aspekt tė rėndėsishėm.

Sipas ekspertėve rreth 30 minuta aktivitete sportive janė shumė tė domosdoshme nė ditė pėr tė sėmurėt e zemrės. Aty mund tė bėhen ushtrime fizike si ecje ose vrapim i lehtė mund tė pakėsohen dukshėm rrezikun e prekjes nga sėmundjet.

Sipas studimeve tė bėra thuhet se pėr tė pasur njė zemėr tė shėndoshė gjatė kėtyre ushtrimeve ėshtė e rėndėsishme qė tė bėhen mė shumė se ushtrime te thjeshta fizike.

Kryesisht ngritja e peshave ndihmon nė formimin e muskujve, por tė dhenat kanė treguar se njė prej muskujve qė pėrfiton nga ky lloj sporti ėshtė edhe zemra. Ngritja e peshave pakėson rrezikun e prekjes nga sėmundjet e zemrės, duke ulur nivelin e kolesterolit nė gjak nivelin e yndyrave si dhe ndihmon organizmin tė asimilojė sheqernat dhe tė shmangė komplikacionet kardiovaskulare.