PDA

View Full Version : Rrezatimi i diellit mbron nga sėmundjet patologjike


SEa
06-08-2010, 08:05
Aforizma "Dielli mjekon, por edhe dėmton" vlen plotėsisht, pasi pėrdorimi i rrezeve tė diellit nė mėnyrė tė kontrolluar, mund tė japė njė efekt tė dėshiruar parandalues dhe mjekues.

Aforizma "Dielli mjekon, por edhe dėmton" vlen plotėsisht, pasi pėrdorimi i rrezeve tė diellit nė mėnyrė tė kontrolluar, mund tė japė njė efekt tė dėshiruar parandalues dhe mjekues.



Rrezet e diellit reduktojnė riskun pėr sėmundjet e zemrės, por edhe kancerin, diabetin e shumė sėmundje tė tjera, bėhet e ditur nga disa kėrkime mjekėsore amerikane. Sipas njė studimi tė shkencėtarėve amerikanė, njerėzit qė kanė mungesė tė vitaminės D, e njohur ndryshe si vitamina diellore, janė dy herė mė shumė tė rrezikuar tė vuajnė nga ataku kardiak.



Kėto rezultate janė arritur duke testuar evidencat e trupave nė rritje. Rezultatet tregojnė se njė nivel i mjaftueshėm i vitaminės, tė cilėn ēdo njeri mund ta pėrftojė brenda 20 minutave nė diell, ėshtė vendimtar pėr mbarėvajtjen e shėndetit. Edhe pse jo ēdo shkencėtar bie dakord me hipotezėn qė vitamina D ėshtė kaq vendimtare pėr mirėqenien shėndetėsore, ky mendim po ecėn drejt konsumit.



Deri mė tani, vitamina D ėshtė parė paraprakisht si njė faktor mbrojtės kundėr sėmundjeve tė kockave, si osteomalacia (e njohur si rakiti tek fėmijėt) dhe osteoporoza.



Vitamina prodhohet prej prekursorėve natyralė tė trupit, si pasojė e ekspozimit tė lėkurės nė rrezet diellore ultraviolet B. Plazhistėt kaukazianė mund tė marrin rreze pėr 20 minuta nė diellin e mbasdites. Ndėrsa, njė ekspozim mė i gjatė nė diell dėmton lėkurėn.



Burimet e para tė vitaminės D nė dietėn ushqimore janė qumėshti dhe peshqit e yndyrshėm, tė cilėt kanė nė pėrbėrjen e tyre njė sasi tė madhe vitamine D. Pėr tė pasur njė konsum tė mirė tė kėsaj vitamine, shumė njerėz duhet tė pasurojnė dietėn e tyre ushqimore, ose tė kalojnė mė shumė kohė nėn rrezet e diellit, por ky rekomandim zakonisht kundėrshtohet nga dermatologėt, pėr shkak tė rrezikut sė kancerit tė lėkurės.



Por vitamia D, kur ėshtė e mjaftueshme nė organizėm, pakėson rrezikun e goditjeve nė zemėr e tru dhe mbi tė gjitha pakėson rrezikun e prekjes nga kanceri. Por edhe dielli i tepėrt mund tė shtojė rrezikun e prekjes nga kanceri nė lėkurė. Ndaj, ekspertėt thonė se nė kėtė rast njeriu duhet tė bėjė kompromis, duke qėndruar nė diell nė kohė tė caktuar. Ata rekomandojnė qė pėr tri javėt e para njerėzit duhet tė qėndrojnė drejtpėrdrejt nė diell pėr 10 minutat derisa lėkura tė fitojė aftėsinė pėr tė prodhuar vitaminė D.