Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 30-06-2016, 13:14   #21
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,273
Thanks: 7,197
Thanked 3,337 Times in 1,357 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)



Nė kujtim tė betejės sė Fushė Kosovės mė 28 Qershor 1389.
“N’Fushė Kosovė Murati i parė, kamturqisht rrin fitimtarė. Prej Drenice del njė djalė, fluturon mbi kalė tė bardhė, mespėrmes i bjen ushtrisė, shkon e i falet naltmadhnisė. Tungjatjeta naltmadhni, jam njė arbėr vendali, shpata jote nuk u theka, hovi yt prapė s’u ktheka, kurrė ma mirė ti s’ke dhanė provė sesa sot nė Fushė Kosovė. Jam ardhė pa vonue ta puth dorėn me t’nerue. Zgjatėt mbreti i jep kamėn, ngrihet djali i ban gjamėn, mik pa thirrė ki ardh prej Azie n’Dardani, me na marrė magjet e miellit, me na zanė hiset e diellit, gjithė ushtrinė e paq me shnet, kjo Arbni ka bijt e vet, ta vej kryet maje kapices, jam Miroshi prej Drenicės, mbret e krajl shpesh gabohen, t’bijtė e Arbnit nuk poshtohen”

Dardania Sacra
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-07-2017, 00:51   #22
juke
V.I.P
 
Avatari i juke
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 1,080
Thanks: 405
Thanked 340 Times in 272 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 16
juke ka shumė pėr tė qenė krenarėjuke ka shumė pėr tė qenė krenarėjuke ka shumė pėr tė qenė krenarėjuke ka shumė pėr tė qenė krenarėjuke ka shumė pėr tė qenė krenarėjuke ka shumė pėr tė qenė krenarėjuke ka shumė pėr tė qenė krenarėjuke ka shumė pėr tė qenė krenarėjuke ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mandi Shiko postimin


Nė kujtim tė betejės sė Fushė Kosovės mė 28 Qershor 1389.
“N’Fushė Kosovė Murati i parė, kamturqisht rrin fitimtarė. Prej Drenice del njė djalė, fluturon mbi kalė tė bardhė, mespėrmes i bjen ushtrisė, shkon e i falet naltmadhnisė. Tungjatjeta naltmadhni, jam njė arbėr vendali, shpata jote nuk u theka, hovi yt prapė s’u ktheka, kurrė ma mirė ti s’ke dhanė provė sesa sot nė Fushė Kosovė. Jam ardhė pa vonue ta puth dorėn me t’nerue. Zgjatėt mbreti i jep kamėn, ngrihet djali i ban gjamėn, mik pa thirrė ki ardh prej Azie n’Dardani, me na marrė magjet e miellit, me na zanė hiset e diellit, gjithė ushtrinė e paq me shnet, kjo Arbni ka bijt e vet, ta vej kryet maje kapices, jam Miroshi prej Drenicės, mbret e krajl shpesh gabohen, t’bijtė e Arbnit nuk poshtohen”

Dardania Sacra
Shume interesant kjo. Ke ndo nje citim?
juke nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-07-2017, 10:54   #23
SystemA
Larg...KANCEROSAVE
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 46,488
Thanks: 15,978
Thanked 9,464 Times in 6,390 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 404
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Turqit e fituan betejen sepse kishin nje specialist te kundraspiunazhit qe njihte kundershtarin perballe, dhe ky ishte greku Evremosbeg.Nga te mundurit rane ne fushen e betejes prijesit Teodor Muzaka II dhe Pal Kastrioti.Ishte nje lule d.m-se ne fushe.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 800px-Pivoine_champ_des_merles.jpg (21.3 KiloByte, 58 shikimet)
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-09-2018, 02:02   #24
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,659
Thanks: 1,242
Thanked 776 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Beteja e Kosoves me duket se nuk ka ndodhur ne te vertete,ose jo ashtu sic tregohet zyrtarisht. Eshte nje sajese serbe,per te glorifikuar popullin serb per rrezistencen ndaj pushtuesve osmane. ka shume fantazi dhe pak ose aspak te verteta.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-08-2019, 16:41   #25
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,277
Thanks: 353
Thanked 637 Times in 464 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Re: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

DITA Online

Dekorimi i urrejtėsit racist
Rexhep Qosja

“Nė njė moment historik, kur kral Petri, mė 1913, nė Deēan, e ndezi atė qiriun e madh tė dylltė, tė cilin, siē na mėson kujtimorja, mbretėresha Milica e la pėr t’iu dhuruar atij qė do tė hakmerret pėr Kosovėn, serbėt naivisht besuan se robėrisė shekullore i erdhi fundi, se u plotėsua fati i ynė dhe se rilindi mbretėria e car Dushanit.

Tė verbuar nga shkėlqimi i armėve tona, ata nuk kuptuan se shqiptarėt e islamizuar, tė rehatuar nė trojet serbe, janė turq mė tė tmerrshėm se turqit.

Duke mos pasur nė ēka tė mbėshteten, ata nuk u zhvilluan lartėsueshėm, por u zgjeruan rrafshueshėm, tė bindur se zgjerimi i tillė, i bėrė me bindjen se tė kujt janė dhentė e tij ėshtė edhe bjeshka, u jep tė drejtė qė tė pėrvetėsojnė tokat tona. Harruan mendjelehtėt se ky “ligj natyror” nuk zbatohet nė shoqėrinė e qytetėruar.

Kėshtu njė popull pakėz i njohur, pjesėtarėt e tė cilit kishin bisht maceje ose qeni, dhie ose kali, dhe s’e dallonin sheqerin prej borės, siē i pėrshkruanin dikur hulumtuesit dhe shkencėtarėt gjermanė, mbasi u dėbuan turqit, “doli prej pyllit” dhe u paraqit nė skenėn politike botėrore. Dhe, fuqitė e mėdha evropiane, duke pasur parasysh punėt dhe interesat e veta, kėtij populli “bishtak” i ndihmuan qė tė krijojė shtetin e vet.

Por, shqiptarėt nuk ishin tė kėnaqur me kėtė shtet, prandaj edhe nuk hoqėn dorė prej programit kombėtar, prej projektit tė quajtur “Shqipėria e Madhe”, qė pėrfshin edhe njė pjesė tė madhe tė hapėsirės etnike serbe -gjithė vatrėn tonė kosovare.

Nė kėtė mėnyrė ky rrėfim i njohur historik u dramatizua. Dhe u ndez zjarri mes dy popujve, zjarr qė, kur mė i vogėl e kur mė i madh, po qitte flakė pėrgjatė njė shekulli…

Para dy dhjetėvjetėshave ky zjarr mori flakė aq tė madhe saqė ne u rrezikuam tė digjemi nė tė.

Gjysma e botės iu turr Serbisė dhe nė tokėn tonė tė shenjtė me luftė u krijua edhe njė gjysmėshtet shqiptar.

Tė bijtė e atyre shqiptarėve tė vjetėr, qė s’kanė ardhur prej pyllit ballkanik, por prej parapyllit evropian, nuk janė tė pajisur ndoshta me bisht shtaze, por me disa veēanti shtazarake…

Kėta djegin e rrėnojnė kisha e manastire, gropojnė zemra e u nxjerrin sy njerėzve tė gjallė. Kėta jo njerėz, kufomavjedhės, i prishin varret dhe vatrat tona, i asgjėsojnė rrėnjėt tona me qėllim qė tė shuajnė dhe kujtesėn tonė. Kėtė strategji kombėtare raciste, shqiptarėt, me pajtimin e mentorėve tė tyre, pa kurrfarė pengesash po e realizojnė para syve tė krejt botės.

Parashteti s’do tė bėhet shtet. Serbia mund tė jetė e shkelur, por kurrė e mundur, thotė (thoshte) Gavrillo Principi…

Mua mė lartėson Kryqi i artė i knjazit tė lavdishėm, qė ma dhuruat, kurse ju po pėrkuleni nėn Kryqin e rėndė tė Shpėtimtarit, nė tė cilin dushmanėt duan t’u shqyejnė. Ju jeni vėllezėrit e betimit, nė ju qėndron mbretėria. Le t’ju ndihmojė i Madhi Zot!”

________________________________________________

Ky tekst ėshtė fjalim i mbajtur nė oborrin e Kishės sė Graēanicės me rastin e dhėnies sė Ēmimit “Kryqi i artė i knjaz Llazarit”, qė jepet ēdo vit nė pėrkujtim tė Vidovdanit – tė disfatės serbe nė Kosovė nė vitin 1389.

Kėto nė tė vėrtetė janė disa fragmente tė atij fjalimi qė mė 27 qershor tė kėtij viti i tha nė oborrin e lulėzuar tė Kishės mesjetare tė Graēanicės, afėr, shumė afėr Prishtinės, poeti i shumėēmuar dhe shumė herė i dekoruar nė Serbi, Gojko Gjogo.

Qė e tha Gojko Gjogo kėtė fjalim me pėrmbajtje nacionaliste, raciste, shoviniste kundėrshqiptare, qė e tregojnė fragmentet qė po ua paraqes kėtu lexuesve shqiptarė, nuk ėshtė gjė e ēuditshme: fjalimet, shkrimet, deklaratat, veprat letrare, veprat historike, veprat publicistike me pėrmbajtje tė tillė, me politikė e ideologji tė tillė, raciste, shoviniste, fyese ndaj shqiptarėve kanė njė traditė mė tepėr se 150 vjeēare nė jetėn e nė kulturėn serbe. E ēuditshme ėshtė se kėtė fjalim ai e tha nė Graēanicė, nė Kishėn e lavdishme tė Graēanicės! E ēuditshme ėshtė qė kėtė fjalim e tha Gojko Gjogo nė Graēanicė ku, krahas disa institucioneve shtetėrore serbe tė Serbisė, funksionojnė edhe disa institucione shtetėrore tė Kosovės!

Dhe, mė tej, e ēuditshme ėshtė se kėtė fjalim Gojko Gjogo e mbajti mė 27 qershor, dy ditė para tubimit tė njė numri tė dukshėm serbėsh te monumenti i Trimave serbė nė Gazimestan dhe e mbajti si parafjalė tė fjalėve politike, nacionaliste, qė do tė dėgjohen nė atė tubim, me tė cilin u shėnua 630 vjetori i ngritjes serbe nė nivelin e popullit qiellor pas disfatės sė knjaz Llazarit nė ballafaqimin luftarak me sulltan Muratin.

E shpreh ēuditjen time pse fjalimi nė fjalė u mbajt ku u mbajt dhe kur u mbajt dhe pse u mbajt jo pse me kėtė ēuditje do tė shprehja kėrkesėn pėr ndalimin e atij fjalimi. Jo. Jo. Kam qenė, jam e do tė jem gjithmonė kundėr ndalimeve e kufizimeve tė mendimit e tė shprehje sė lirė, qoftė edhe si ato tė Gojko Gjokos nė Graēanicė mė 27.6.2019 dhe jo vetėm nė Graēanicė, po edhe kudo tjetėr, madje edhe nė Qeverinė e Kosovės, pa qenė tė ndėshkuara siē ndodhi nė Qeverinė tonė ku pėr paraqitje ēėshtė e vėrteta tė padrejta mospajtuese me qėndrimet e Qeverisė sė Kosovės u ndėshkuan me shkarkim prej kėsaj qeverie dy ministra serbė!

Por, shpreha ēuditjen time me atė fjalim pėr njė arsye tjetėr: pėr arsye se Qeveria e Kosovės, Kuvendi i Kosovės, Kryesia e Kosovės, me gjithė numrin gati kinez, gati rus, gati indian a brazilian tė kėshilltarėve e informuesve tė tjerė tė tyre, si duket, s’morėn vesh asgjė kur duhej pėr atė fjalim, nuk e lexuan kur duhej tė lexohej megjithėse ai u botua nė disa revista e gazeta serbe, megjithėse ai u pa e u lexua nė disa ambasada nė Prishtinė e shumė kund tjetėr!

Dhe, e shpreha ēuditjen time me atė fjalim qė shpreh politikėn dhe ideologjinė e djeshme e tė sotme tė Serbisė ndaj Kosovės, ndaj shqiptarėve, ndaj Shqipėrisė pse institucionet shtetėrore tė Kosovės nuk e quajtėn tė nevojshme qė t’i thonė kur duhej ndonjė kėshilltari, shkrimtari, mercenari – akademik tė Seksionit tė Gjuhės e tė Letėrsisė tė ASHAK-ut tė tyre a ndonjė mercenari kryetar nga ata tre kryetarėt e ASHAK-ut qė qe 25 vjet e pėrdorin si shtėpi private atė ASHAK tė shkretė, qė tė shprehė mospajtimin e shtetit tė Kosovės me pėrdorimin e Kishės sė Graēanicės e tė Komunės sė Graēanicės si tribunė raciste, shoviniste dhe fyese ndaj Kombit shqiptar.

Por, por nuk kanė kohė pėr mospajtim tė tillė as sundimtarėt e as mercenarėt e tyre. Janė tė zėnė me punė mė tė frytshme pėr veten e tyre e mė tė mjerueshme pėr vetė Kosovėn!

Janė tė zėnė sundimtarėt tanė dhe ēerekakademikėt e tyre tė mercenarizuar me pajtimin qė t’i dhurohen Malit tė Zi disa mija hektarė tokė me rėndėsi ekonomike e gjeostrategjike, por, por jo edhe me mospajtimin me sovranitetin shtetėror serb tė komunės sė Graēanicės e tė Kishės sė Graēanicės nė shtetin e Kosovės!

August 28, 2019
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-08-2019, 19:38   #26
Kurt
V.I.P
 
Avatari i Kurt
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 4,975
Thanks: 6,892
Thanked 1,964 Times in 1,107 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 108
Kurt ka mbyllur reputacionin
Re: Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kreksi Shiko postimin
Krijimin e Shtetit tė Arbėrit me sė shumti e ka ndihmuar pushtimi i Anzhuinėve atėherė kur kėta e pushtuan Durrėsin nė vitin 1271 + deri ne vitin 1289, ku qellimi i tyre ishte: tė pushtonin Bizantin pėrmes rrugės tokėsore, dhe i dyti qellim ishte; vėrja nė dorė e kryptoreve tė famėshme tė Durrėsit, mirėpo anzhuinėt hasėn nė njė rezistencė te papritur nga ana e Arbanitve (arbanon, anne komneni) por anzhuinėt filluan ta kuptojnė se, duhej bėrė pėr vete disa Baron tė vendit, kėshtuqė ia arrijtėn qellimit mė nė fund. Pushtimi i tyre zgjati rreth 20 vite me rradh. Prandaj, duke gjetur ligėshtin e Bizantit, mė vonė edhe Arbėria ra nėn sundim tė Dushanit i cili nė vitin 1355 mblodhi 80 000 ushtarė dhe bėhej gati pėr tė pushtuar Konstandinopojėn !

Pėr kėtė arsyeje perandorėt e Bizantit kishin patur tė drejtė kur thoshin se: "mė parė e pranojmi turbanin (mehramen e sulltanit) se sa despotizmin serbė apo krishterė tė pėrendimit !

Sikur tė kishte arritur Dushani tė pushtoje Konstandinopojėn ato vite, mė siguri qė e tėrė situta nė Gadishull dhe historia sot do ishte shkruar ndryshe ! Mirėpo pėr fatė tė mirė, Dushani vdiē nė rrugė para se ti rrethonte muret e Konstantinopojės. Nė ndėrkohė Bizanti i trembur nga kėto sulme qe vinin nga bota e krishterė qe i detyruar tė lidhte pakt me tjerė pushtues qe vinin nga lindja, mund te themi lirishtė se Bizanti i ftoi osmanlijet ti dilnin nė mbrojtje tė tij, ishte i vetmi shpetim pėr ta.

Nė tė njėjtėn kohė, pėr tė gjetur shpėtim nga kėto rreziqe qė e mundonin Bizantin, me ftesen e Paleologve, nė ndihmė iu doli njė pushtues tjetėr qė vinte nga lindja, Orkani u paraqit nė dyert e Bizantit si i ftuar, bėri paktin me Paleologėt por pas tij i takon urtėsija dhe diplomacia e tė birit tė tij, sulltan Muratit te I-rė qe lidhi miqėsi mė Paleologun sa qė perandoria bizantine thuaja se kaloi terėsishtė nė dorė tė osmanve si sundimtar e trashigimtar tė perandorisė bizantine, madje ky akt ishte i lidhur aqė fortė sa qe ishin perbetuar te dy sundimtarėt se, nė rast tradhtije denimi do ishte i ashpėrt.....nuk po e zgjasim kėtu se si tentuan t'i mbysin dy perandorėt... Androniku, i biri i perandorit) e peson keq, verbohėt si ndeshkim tradhtije, poashtu edhe sulltani e qorron te birin e tij) e pastaj jep urdhėr ta vrisnin...mė njė fjalė, as nė Bizancė e as nė Ballkanė osmanėt nuk erdhėn po mos ti kishte ftuar Bizanti !

Sipas tė dhėnave tė shumė autorve tė asaj kohe dihet sot se 16 vite para kėsaj Beteje tė famshme nė fushen e Kosovės ku ushtarėt serbė qe ishin nė shėrbim te Muratit prej mė se 16 vitėsh e kishin percjelluar sulltanin nė ekspedita te mėdhaja nėpėr Azi e nė Karamani si dhe nė terė lindjen ku numri i atyre ushtarve serbė qė ishin kthyer pastaj nė zhupen e Raskės ishin ankuar para Llazarit gjoja se ky sulltani i kishte keq trajtuar ata dhe e akuzonin Muratin pėr pėrdhunimin e tyre nė kushtet nė tė cilat u dorėzuan dhe u bėnė sherbėtor tė tij sipas marrveshjes sė Betejes sė Maricės dhe me ē'do kushtė kėta serbėt perpiqeshin qė ta thyenin kėtė marrveshje.
Nuk e di sa e sakte eshte kjo por kam lexu diku qe ushtaret kaloresit me te forte te Dusanit ishin shqiptar dhe flisnin shqip. A din ndokush tjeter per kte?!
Kurt nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-08-2019, 20:20   #27
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 6,522
Thanks: 3,659
Thanked 2,957 Times in 2,002 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Re: Beteja e Kosoves 1389 (dokumentar)

A nuk tha te njejten gje ajo apo ai shterpa, kryeministri/a e Serbise? Keta njerez nuk ndryshojne. Ju lumte se i shpetuan zjarrit dhe nuk u perveluan kesaj radhe.
__________________
“The first step in liquidating a people,' said Hubl, 'is to erase its memory. Destroy its books, its culture, its history. Then have somebody write new books, manufacture a new culture, invent a new history. Before long the nation will begin to forget what it is and what it was. The world around it will forget even faster.”

― Milan Kundera, The Book of Laughter and Forgetting
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur