Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 20-09-2019, 15:46   #261
Akrepi
Anėtar
 
Avatari i Akrepi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 48,051
Thanks: 15,509
Thanked 13,180 Times in 8,323 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 704
Akrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Mano ato gjermanet nuk besoj se e kanė parė se si i trajtuan gjermanėt gjermanėt pa le tė tjerėt.
Po flas pėr kohėn e luftės, asfare pėr pas lufte dhe kėtej.
Akrepi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-09-2019, 16:04   #262
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,475
Thanks: 1,688
Thanked 2,271 Times in 1,192 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 160
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Akrepi Shiko postimin
Mano ato gjermanet nuk besoj se e kanė parė se si i trajtuan gjermanėt gjermanėt pa le tė tjerėt.
Po flas pėr kohėn e luftės, asfare pėr pas lufte dhe kėtej.
Vallai or Akrep eshte veshtire te ket ndodhur diku tjeter ajo qe ndodhi ne Shqiperi. Ne kuklturen ton gruaja dhe femijet nuk prekeshin kurr as nga hasmi. Kurse komunistet e bene, moren pleq e femije dhe i interrnuan.

Nuk mund te ndash luften me ate qe ndodh pas luftes sepse njera prodhoj tjetren. Komunistet thon e morem me gjak dhe do ta mbrojme me gjak.

Ne fakt ata e moren por nuk e morn nga gjermanet sepes ata iken, kapitulloi nazizmi dhe ata iken. Kur thon e morem e kan fjalen per kundershtaret ideollogjik qe kishin, Pra Ballin dhe Legalsitet te cilet mbas Mukjes u bashkuan dhe i njohim si Nacionalsite.


Nuk besoj se ka gje te keqe te tregohet ose te hulumtohet ajo qe vertet ka ndodhur gjart luftes se dyte. Nese lufterat ekgzagjerohen kudo ne rastin tone ajo u perdor per te mashtruar popullin krejtesisht dhe per te fajesuar palet tjeter dhe te justifikojne krimet qe u bene nga komunistet te cilet perdoren partizane per te egzekutuar me dhetra qindra shqiptare pa gjyq.

Nuk mund t'i ndajme gjerat vetem kur na pelqejne ne.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mano : 20-09-2019 nė 16:07
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-09-2019, 20:46   #263
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,475
Thanks: 1,688
Thanked 2,271 Times in 1,192 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 160
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Eshte pak i gjate por mos e lini pa e pare sepes ka vlere historike.

Flet nipi i Mustafa Krujės: Pas atentatit 500 mirditorė nė Tiranė tė marrin hak


Intervista e Eugen Merlikės, pėr gazetarin Roland Qafoku nė emisionin Debati nė Channel One. Merlika ėshtė nipi i Mustafa Krujės, kryeministri i 16-tė i shtetit shqiptar, firmėtar dhe delegat i Aktit tė Pavarsisė, dy herė ministėr, deputet i kuvendit tė Shqipėrisė dhe senator i Italisė. ROLAND QAFOKU: Unė e kam cilėsuar Mustafa Krujėn po aq tradhtar sa Ismail Qemali, Ahmet Zogu dhe Enver Hoxha tė cilėt pėr njė pjesė tė shqiptarėve janė heronj dhe njė pjesė janė tradhėtar. Edhe Mustafa Kruja cilėsohet pėr njė pjesė hero dhe pėr njė pjesė trėadhėtar. Do doja njė koment pėr atė qė mendojnė pėr gjyshin tuaj. EUGJEN MERLIKA: Mua mė pėlqeu komenti juaj se ka trajtuar nė dritė origjinale tradhtinė, me kėtė akuzė ėshtė pėrballur edhe Ahmet Zogu edhe Ismail Qemali edhe Enver Hoxha. Ne si popull e kemi shumė tė pakursyer kėtė epitet. Tradhtar quhet dikush qė tradhton njė ideal pėr tė fituar diēka pėr veten e tij, ndėrsa nė kėto raste ėshtė ēėshtje konceptesh e mendėsish politike. Ne jemi vend i vogėl, nė mes tė dy popujve tė tjerė qė qė kanė dashur gjithmonė tė marrin tokat tona. Jemi tė detyruar si popull tė manovrojmė nė kėtė ambjent politik. ROLAND QAFOKU: Pėrse Mustafa Kruja sipas jush nuk ishte tradhtar? EUGJEN MERLIKA: Vetė jeta e tij tregon se nuk ishte tradhtar. Qė nė rininė e tij ka punuar me pasion pėr atdheun. Qėkur ishte student nė Stamboll ėshtė shquar pėr veprimtarinė atdhetare, pėr luftėn pėr shkronjat shqipe, pėr tė drejtat e komuniteteve, pėr tė cilat ėshėt pėrjashtuar nga universiteti, por mė nė fund u pranua pas njė ndėrhyrjeje nga deputetėt e parlamentit. Gajtė gjithė jetės ai ka punuar pėr interesat e Shqipėrisė. Akuza atij i bėhet pėr kohėn qė ka qenė kryeministėr, pra gjatė kohės sė pushtimit fashist. Ky ėshtė problemi mė i diskutueshėm i jetės sė tij. Ai e ka dhėnė shumė mirė shpjegimin tek njė dokument qė i ka bėrė qeverisė amerikane pėr tė marrė strehim politik atje. Ai shpjegon motivet dhe rrethanat qė e kanė shtyrė. Ai vetė thotė se kur ka ardhur nė Shqipėri ishte i vendosur tė mos pranonte asnjė funksion qeveritar nė Shqipėrinė e pushtuar. Nga 1939 deri nė 1941 Mustafait i ėshtė propozuar 3 herė tė bėhet mininistėr i Brendshėm nė qeverinė e Shefqet Vėrlacit dhe Mustafai nuk ka pranuar. Ėshtė marrė me studime. Viti 1941 solli ndryshime tė mėdha. I pari ėshtė bashkimi i trojeve shqiptare, Kosova, Dibra e madhe njė pjesė e trojeve tė Malit tė Zi, ndėrsa Ēamėria sado qė ishte nė synimin e atdhetarėve shqiptarė nuk u realizua. Pra, bashkim solli njė erė tė re nė historinė shqiptare sepse menjėherė pati entuziazėm tė madh sidomos nė Kosovė. Atje shkollat shqipe u hapėn gjithandej. Mė vonė filloi lufta mes Bashkimit Sovjetik dhe Gjermanisė, Hitleri vendoi tė prishė paktin me Stalinin dhe e sulmoi. Sulmi i Bashkimit Sovjetik ndryshoi raportin e forcave nė Evropė se nė gjitha vendet e pushtuara u aktivizuan komunistėt, tė cilėt deri atėherė kishin qenė pasive. Komunistėt nuk ekzistonin deri nė qershor tė vitit 1941. E njėjta gė ndodhi dhe nė Shqipėri. Nė vjeshtėn e vitit 1941 organizimi arriti majėn me krijimin e Partisė Komuniste, qė u krijua nga 2 Jugosllavė si Miladin Popoviēi dhe Dushan Mugosha se grupet komuniste shqiptare nuk qenė tė aftė nė 2 vjet e gjysėm tė krijonin parti. Ky moment shpjegon faktin qė Mustafa Kruja pranoi tė marrė qeverinė me propozimin e Jakomonit. Ai parashikoi qė ky bashkim vihej nė rrezik, sepse nėse lėvizja qė po krijohej do tė kishte sukses, do tė rrezikonte pikėrisht fitorja qė ishte arritur. Ai pranoi tė behėj kryeministėr qė komunistėt tė mos vinin nė pushtet, sepse rezultati i parė do tė ishte braktisja e trojeve shqiptare dhe sė dyti do tė vendosej njė diktatura staliniane. ROLAND QAFOKU: Po cila ishte mė e rrezikshme komunizmi qė po lindte apo lufta ndaj pushtuesėve italianė? EUGJEN MERLIKA: Rreziku mė i madh nuk ishte Italia se ajo ishte nė gjendje lufte ndėrsa komunizmi vėrtetoi se qe shkatėrrimtar pėr kombin, duke iu dorėzuar sllavėve tokat e Shqipėrisė dhe vendosi diktaturė jo demokraci. ROLAND QAFOKU: Por, i bie qė Mustafa Kruja ka dėshtuar nė kėtė synim,pasi komunistėt nė kėtė 1 vit, 1 muaj e 1 ditė qė ai ishte kryeministėr kanė kryer organizimin mė tė madhe tė tyre. U themelua Debatiku, u themelua gazeta Zėri I Popullit dhe Kushtrimi i Lirisė, u organizua konferenca e Pezės dhe u ngritėn ēetat e para bashkė me njėsitete guerile. EUGJEN EMRLIKA: Kjo ėshtė e vėrtetė por ka arsyet e veta. Mustafa Kruja kur ka marrė qeverinė i ka vėnė 3 kushte mėkėmbėsit Jakomoni. Kushti i parė qė Shqipėria tė kthehej nė vendimet e 12 prillit tė 1939 tė cilat ishin, bashkim kurorash, bashkim si shtetesh, por Shqipėria mbetej me tė gjitha institucionet e saj, mė vonė italianėt i suprimuan kėto institucione dyta. E dyta tė hiqeshin simbolet fashiste nė flamurin e Shqipėrisė. E treta Mustafa Kruja i kėrkoi njė forcė milicie prej 10 mijė vetash pėr tė mbajtur rendin. Meqėnėse kėto kėrkesa nuk iu realizuan, ai nuk arriti te kėtė sukses nė projektin e tij, por kjo nuk do tė thotė qė ishte tradhtar dhe projekti ishte I gabuar. ROLAND QAFOKU: Ēfarė pasojash konkrete pati Shqipėria nga fakti qė Mustafa Kruja ishte kryeministėr. Sa shqiptarė vuajtėn nga ky bashkėpunim i Mustafa Krujės? Kam parasysh kėtu edhe njė deklarim tė Artan Shkrelit, kėshilltarit tė kryeministrit Rama sipas tė cilit edhe ai po tė jetonte gjatė Luftės sė Dytė Botėrore do bėnte tė njėjtėn gjė qė bėri Mustafa Kruja. EUGJEN MERLIKA: Unė e pėrshėndes kėtė deklaratė tė Artan Shkrelit si njė studiues serioz dhe i saktė dhe e falenderoj pėr vlerėsimin. Problemi ėshtė ky, cilat ishin interesat e Shqipėrisė nė atė periudhė. Bashkimi kombėtar dhe pėrballja me luftėn nė mėnyrė sa mė tė mundur tė padėmshme. Nuk ishte lufta ndaj fashistėve, ishte bashkimi kombėtar, qoftė dhe me pėrkrahejn e fashistėve. ROLAND QAFOKU: Sipas jush, a bėri populli shqiptar rezistencė ndaj pushtuesve? EUGJEN MERLIKA: Qenė disa vatra rezistence tė monarkistėve, por jo tė komunsitėve, ata nuk kanė bėrė asnėj rezistence. Deri nė 42, Enver Hoxha rrinte te kafe Flora nė mes tė Tiranės, mė pas nuk kanė bėrė beteja tė mėdha, kanė bėrė luftė ēetash nė funksion tė marrjes sė pushtetit, jo nė tė mirė tė vendit. ROLAND QAFOKU: Ju po mohoni luftėn qė kanė bėrė shqiptarėt qė morėn armėt pėr tė shporrur fashistėt dhe jo pėr tu bėrė komunistė. EUGJEN MERLIKA: Shqiptarėt e thjeshtė po u ngritėn, por jo komunistėt dhe Enver Hoxha. Ata synonin marrjen e pushtetetit dhe gjithēka e drejtonin jugosllavėt. ROLAND QAFOKU: A pati njė konkluzion pėr ato qė bėri Mustafa Kruja, pėr gabimet dhe tė mirat? EUGJEN MERLIKA: Konkluzioni varet nga kėndvėshtrimi. Historiografia zyrtare e ka marrė si dicka negative. Mua nuk mė duket se ėshtė ashtu jam I bindur qė vlerėsimi nga historiografia nuk ėhstė I saktė dhe historia e vėrtetė qė do tė shkruhet nė tė ardhmen nuk do tė lėrė asgje nga kjo historigrafi qė ėshtė tani. Unė kam disa thėnie pėr Mustafa Krujėn nga persoanlitete tė poltikės. Karl Gurakuqi, Martin Camaj Eqerem bej Vlora, Kolė bej Miraka etj (vlerėsime maksimale pėr Mustafa Krujėn). Fakti qė Kosova sapo u bė e pavarur i vendosi 3 rrugėve emrin e Mustafa Krujės, tregon se pėr ta mbetet shumė i rėndėsishėm. ROLAND QAFOKU: Po nė Shqipėri a ka emra institucionesh dhe sheshes me emrin e Mustafa Krujės? EUGJEN MERLIKA: Nė Shqipėri nė njė shesh nė Krujė ėshtė emri i tij. Iu vendos me rastin e 100 vjetorit tė pavarsisė. Ai punoi gjithė jetėn as pėr famė as pėr pasuri por pėr tė realizuar intersat e Shqipėrisė. Jam I bindur qė ka bėrė mirė qė mori detyrėn e kryeministrit. ROLAND QAFOKU: Njė ngjarje tė bujshme qė ka kaluar nė jetėn e tij ka qenė edhe atentati qė komunistėt dhe njėsiti gueril i Tiranės I bėri Mustafa Krujės ku mbeti i plagosur. A mund tė na tregoni dicka mė shumė pėr atentatin qė i ėshtė bėrė gjyshit tuaj nė tetor tė vitit 1943? EUGJEN EMRLIKA: Po. Kjo qė po ju tregoj ėshtė xhaketa qė Mustafai ka pasur kur i kanė bėrė atentatin. E ka ruajtur qė nga ajo ditė nusja e xhaxhait. Dallohet qė ka marrė 4 plumba, por shpėtoi sepse plumbat e morrėn nė dorė. Duket se instikti i mbrojtjes ka bėrė tė ngrejė dorėn dhe plumbat e kanė marrė tė 4 nė krah, ndėrkohė qė njė tjetėr i ka shpuar xhaketėn nė pjesėn e poshtme. Ai sapo doli nga klinika dentare nė orėn 11 paradite. Pjestarė tė njėsitit gueril i dolėn pėrpara dhe qėlluan mbi tė. Menjėherė mbėrritėn gjermanėt dhe nė tė gjithė Tiranėn u vendos shtetrrethimi. Nėna ime, pra nusja e djalit tė Mustafait mė ka treguar gjithēka nga ajo ditė dhe ajo natė e trazuar. Nė mesnatėn e asaj dite, ka rėnė dera dhe dilte vetėm nėna ime, si gruaja e re, dhe mendohej se mbi grua nuk qėllohej. Ishte kapedan Markagjoni, Gjon Markagjoni kapedan i Mirdites, me dy djemtė, Mmarkun dhe Sandrin tė shoqėruar me 500 mirditorė tė armatosur qė kishin udhėtuar pėr tėrė ditėn nga Mirdita nė Tiranė. U futėn nė shtėpi dhe kanė diskutuar nja 2-3 orė me gjyshin sepse Marku dhe Sandri donin tė merrnin hak pėr atentatin. Ata ishin gati pėr tė bėrė raprezalje nė Tiranė ndaj komunistėve nė shenjė hakmarrje. Mustafai u tha nė asnjė mėnyrė, kėtė ma ka bėrė partia komuniste jo njerėz tė vecante, prandaj sdo te derdhet asnjė pikė gjaku. Gjyshi im ishte paqėsor dhe nuk lejonte gjėra tė tilla. Tė nesėrmen ata ikėn dhe e morėn me vete nė kullėn e kapedanit.Mustafai qendroi tre muaj nė kullėn e tyre pas kėsaj ngjarje. ROLAND QAFOKU: Ka njė arsye pse ai iku nga detyra e kryeministrit. Vrasja e mikut te tij Qazim Koculit, mikut me te afėrt. A mund tė na thoni arsyen ose ndonjė detaj pėr dorėheqjen? EUGJEN MERLIKA: Arsyeja ėshtė vrasja e Qazim Koculit. Ai ishte i dėrguari i qeverisė nė Vlorė me fuqi tė plota nga Mustafai. Unė nuk kam dokumente, por mesa mė ka treguar im atė, qėllimi ishte pėr tė filluar dhe organizuar njė rezistencė anti italiane qė do tė shpėrthente nė momentin e duhur, meqė nuk i plotėsuan kėrkesat e tij. Qazim Koculi ēoi armė nė disa shpella por italianėt e kuptuan dhe e vranė. Mustafai kėrkoi hetim dhe nxjerrje para gjyqit tė personave pėrgjegjės, nuk ia pranuan dhe dha dorėheqjen. Kėtu dua tė tregoj edhe njė detaj qė Hysni Kapo bashkė me Qazim Koculin kanė ardhur nė shtėpinė e gjyshit tim Mustafa Kruja kur ai ishte nė detyrėn e kryeministrit. Njė gjė e habitshme po tė mendosh se Hysni kapo ishte sekretar I qarkut tė Vlorės. Por lidhja ėshtė se si Kapo dhe Mustafa Kruja pėrgatiteshin pėr rezistencė dhe ky bashkėpunim do sillte rritjen e saj. Ata donin tė bėnin tė njėtėn gjė si luftė si nė 1920. Por gjėrat nuk shkuan mirė pas vrasjes sė Qazim Koculit dhe ky bashkėpunim nuk u arrit kurrė. ROLAND QAFOKU: Sa e njihte Mustafa Kruja aktivitetin e Enver Hoxhės? EUGJEN MERLIKA: Hoxha nė atė kohė nuk ishte shumė i njohur, rrinte mė tepėr tek shtėpia e tė kunatit Bahri Omarit. Mė shumė se ai vetė njihej pseudonimi i tij. ROLAND QAFOKU: Paska qenė i zoti ta fshihte identitetin dhe kryeministri tė mos e njihte atė qė do drejtonte Shqipėrinė pėr 50 vjet. EUGJEN EMRLIKA: Mesa di unė, Mustafai mund ta ketė njohur si emėr, pro nuk ka pasur lidhje ose marrėdhėnie me tė. Ai ka njė shkrim ku thotė pse Enver Hoxha u vendos nė krye. ROLAND QAFOKU: Pse u largua jashtė Shqipėrisė Mustafa Kruja? EUGJEN MERLIKA: Sepse djali i tij 19 vjecar qė ishte ne Vjene pėr studime u sėmur dhe ai u nis menėjherė. Djali vdiq nė spital nga tuberkulozi, ai ndenji dhe pak kohė nė Austri, mė pas kaloi nė Itali, prej aty ka shkuar nė Egjipt. Ka pasur periudhe vėshtirėsish ekonomike shumė tė mėdhaja, nuk punonte se ishte klandestin. Kėtė gjendje ia ka treguar Abaz Kupit qė ishte me Mbretin nė Egjipt dhe mbreti e ka marrė nė Egjipt. Mustafa Kruja kishte me vete 1 djalė, 2 tė tjerė im atė dhe xhaxhai ishte ne Shqipėr. Ai shkoi nė Egjipt deri nė 1956, ndėrsa nė 1958 vdiq. ROLAND QAFOKU: Ka dyshime qė mund tė ketė dorė sigurimi I shtetit nė vdekjen e tij. Operacioni doli me sukses por menjėherė pas pėrmirėsimit ai vdiq krejt papritur. EUGJEN MERLIKA: Nuk ka asnjė tė dhėnė tė saktė, mund tė ketė pasur dorė, mund tė mos ektė pasur dorė. Halla mė ka thėnė qė nu beson tė ketė pasur dorė sigurimi, sepse natėn qė kanė vdekur 2 agjentė tė CIA-s amerikane i kanė thėnė ne kemi qenė gjithmonė pranė jush. ROLAND QAFOKU: Cilat ishin gabimet e Mustafa Krujės? Siaps mendimit tim, gabimet etij ishin nė marrėdhėnie me Zogun, ai ka qenė mik me tė pėrpara se tė bėher armik politik. Ai ėshtė njohur me Zogun kur ishte nė Stamboll. Nė kohėn e Haxhi Qamilit, ata kanė bashkėpunuar, pas ikjes sė Princ Vidit ai ėshtė kthyer e ka ndenjur disa muaj nė Mat te Ahmet Zogu. Nė kongresin e Lushnjes, ai nuk shkoi sepse ishte ministėr i qeverisė sė Durrėsit. Kongresi I Lushnjes bėhej per tė rrėsuar qeverinė e Durrėsit dhe ai nuk e ndjente moralisht veten tė aftė tė tradhėtonte qeverine e Durrėsit. Ai donte marrėveshje me shoket e tij gjė qė nuk mundi ta bėnte. Lidhjet ishin nėpėrmjet letrave. ROLAND QAFOKU: Sipas disa historianėve Mustafa Kruja ka qenė nė aksionin qė detyruan kryeministrin Pandeli Evangjeliu tė jepte dorėheqjen me pistoletė nė kokė. EUGJEN MERLIKA: Unė nuk e di kėtė. ROLAND QAFOKU: Po gabim tjetėr? EUGJEN MERLIKA: Unė kėtė e quaj gabim. Ahmet Zogu i ēoi fjalė dy herė dhe ai nuk shkoi. Gabimi i dytė pjesėmarrja nė 1923 kundėr qeverisė. Gabimi i fundit ėshėt fakti qė nuk shkruajti kujtimet e tij mbi periudhėn e luftės. Ai e shpjegon me kėtė qė nuk do tė gjykojė veten, por t’a gjykojnė tė tjerėt. ROLAND QAFOKU: Ka njė histori ndryshe nga tė tjerėt Muastafa Kruja. Ai nuk ishte bejlerė dhe nuk ka dalė nga bejlerėt, por nga populli. EUGJEN MERLIKA: Kjo ėshtė e vėrtete dhe ėshtė njė meritė e tij, Esad Toptani ka thėnė se mė nė fund edhe Kruja do tė ketė njė vezir. Ai nuk kishte ndėrmend tė bėhej vezir. ROLAND QAFOKU: Pra Esad Pashė Toptani paska bėrė parashikim tė saktė sepse Mustafa Kruja u bė Vezir, pra kryeministėr. EUGJEN MERLIKA: Po, por jo vezir i Turqisė. ROLAND QAFOKU: Si e priti Mustafa Kruja vrasjen e Esat Pashe Toptanit? EUGJEN MERLIKA: Me Esad Pashėn ai u prish. Esat Pasha e dėnoi me vdekje, por jetėn ja fali dhe e ēoi nė Itali, ku ka bėrė 2-3 vjet burg. Por pasi u prish Esat Pasha me italanet, kėta persona tė burgosur u liruan. ROLAND QAFOKU: Por Mustafa Kruja ishte produkt I investimit financiar tė vetė Esadit. EUGJEN MERLIKA: Po, ai e ka ndihmuar pėr nė shkollėn nė Stamboll. ROLAND QAFOKU: Cfare i ka bėrė gjyshit tuaj dashuria e madhe dhe kundėrshtia e madhe me shumė figura tė Shqipėrisė. EUGJEN MERLIKA: Uėn dua tė pėrmend miqėsitė e tij tė rėndėsisheme, me Ismail Qemalin, Luigj Gurakuqin, etj. EUGJEN EMRLIKA: Shtėpinė e mori Spiro Moisiu. Nė muajt e parė tė 45 u arrestua xhaxhai ai ishte partizan dhe u dėnua me 5 vjet. Ndėrsa babai im ishte inxhiner, kishte studiuar nė Itali, Francė dhe Zvicer. Kishte diplomėn e shkollės sė mesme tė mekanikes, kishte elektro teknikėn nga universiteti. Ai pati krijuar njė ndėrmarrje dhe punoi derisa mbaroi lufta. Kur mbaroi ,ata mbetėn pa punė se ndėrmarrja u shkri. Nė verėn e 45 ai u thirr nga Spiro Koleka, daja i nėnės sė Edi Ramės. Ai e emėroi kryetar dege tė likujdimeve tė ndėrmarrjeve italiane. Problemi ishte qė shteti shqiptar duhej tu paguante dėmshpėrblimet pėr punėn qė kishin bėrė. Ky punoi disa muaj atje, me mjaft zell e pasion, u shkėput nga shokėt me tė cilėt rrinte deri atėherė, por pėrara kėtij emėrimi ka pasur njė bisedė shoqėrore me mundėsinė e krijimit tė njė partie, qė u mbyll. Nė marsin e 46, babai u arrestua sepse njėrin nga shokėt e arrestuan dhe ai nxorri kėtė bisedė. Babain e dėnuan 15 herė, megjithėse Spiro Koleka ka ndėrhyrė 3 herė, por nuk e liruan. Ai vlerėsonte punėn e tij, nuk ndėrhynte kot. Mė vonė provuam se Mustafa Kruja ishte nė shėnjestėr tė komunizmit. Cfarė ndodhi mė pas? Babai u arrestua, edhe xhaxhai. Filloi kalvari i burgjeve i nėnės sime. Unė isha 2 vjec. Nė 47 ne jetonim me qera nė Tiranėn e re, nė njė shtėpi qė kishte marrė babai kur u martua. Njė ditė na vjen lajmėrimi se duhet tė linim Tiranėn, nuk ishte internim, por format e urbanizmit. Ku ishim ne ishte njė jugosllave, nuk e di cfarė funskioni kishte saktėsisht, dhe kjo krijoi njėfarė miqėsie me nėnėn time. Flisnin frėngjisht, tė dyja njihnin mirė operėn. Ajo pyeti nėnėn time se ēfarė kishte dhe i ofroi ndihmė. Por nuk arriti tė na ndihmonte, pasi kėrkoi ndihmė nga Koēo Xoxa, qė tė anullonte vendimin, ai i kishte thėnė se ndėrhynte pėr kėdo pėrvecse pėr familjen tonė. Nė shkuam te “4 Rrugėt e Shijakut nė njė kasolle me baltė pėrtokė. Atje ndejtėm 1 vit, pastaj na ēuan nė Krujė. Pėrpara se tė na hiqnin nga Tirana nėna kėrkonte punė dhe shkoi te profesor Aleksandėr Xhuvani me tė cilin kishte punuar pėr fjalorin e madh tė gjuhės shqipe, qė ėshėt vepra e Mustafa Krujės, por fatkeqėsisht e zhdukėn. Ajo kėrkoi ndihmė tė punonte nė bibliotekė, pasi edhe bibliotekėn tonė na e zhdukėn. Ai iu pėrgjigj sikur nė gjithė Ballkanin tė kėrkonte dikė pėr kėtė punė sdo e gjente mė tė mirė se nėna ime, por nuk mundi ta ndihmonte. Pastaj shkuam nė Krujė dhe erdhi vendim i internimit. Nė Krujė kam filluar shkollėn. nga Kruja shkuam nė Tepelenė. ROLAND QAFOKU: E gjykonit gjyshin tuaj gjatė kėtyre vuajtjeve? EUGJEN MERLIKA: Nėna ime ka qenė tepėr e dashuruar me vjehrrin e saj si person. Nga goja e saj nuk doli asnjėherė asnjė ankesė. Gjyshja, pra gruaja e Mustafait e mallkonte burrin e saj se thoshte se ai ishte fajtor pėr tė gjitha vuajtjet, ndėrsa nėna jo. Madje mamaja ime i thoshte se e kishte gabim dhe i lutej tė mos I thoshte ato fjalė. Nė vitin 1954 shkuam nė Plug, pastaj nė savėr, pastaj nė Gradishtė. Nė 1980 unė bėrė disa vjet burg nė Spaē pėr agjitacion e prapagandė. ROLAND QAFOKU: Si ka mundėsi qė me gjithė kėto vuatje nuk u organizuat asnjėherė pėr tė kundėrshtuar dhe sulmuar atė sistem. Enver Hoxha nuk u qėllua asnjėherė jo me armė por as me llastiqe. EUGJEN MERLIKA: Ēfarė jeni duke thėnė. Nuk konceptohej kjo qė thoni ju. Duhet ta jetoje atė ferr ta kuptoje. Nė ēdo moment ishim tė survejuar, tė terrorizuar, tė dhunuar. Unė isha 7 vjec dhe mė futėn nė birucė sepse qėllova me gur njė dėer gjatė kohės qė isha nė internim. A e imagjinoni dot qė tė ngrinim krye ne?
/Oranews.tv/
/Ora News.tv/
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg debati-1.jpg (20.8 KiloByte, 49 shikimet)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mano : 20-09-2019 nė 20:48
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-09-2019, 10:58   #264
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 1,159
Thanks: 46
Thanked 425 Times in 252 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyer
Re: Lufta Partizane...

Bashkėpunimi i kolaboracionistėve shqiptarė me nazizmin

Bashkėpunimin e kolaboracionistėve ballisto-zogistė me na zistėt gjermanė, e kanė dokumentur plotėsisht historianėt shqiptarė, tė cilėt nuk kanė rėnė nė grackėn e ballisto-zogistėve, pėr datėn e ēlirimit, por kanė evidentuar si problem kryesor, bashkėpunimin krimal tė tyre me pushtuesin. Ne do tė sjellim disa dokumnete, sa pėr t’ua kujtuar pasardhėsve tė ballisto-zogistėve, krimet e paraardhėsve tė tyre:
Komandanti i pėrgjithshėm i gjindarmėrisė, n/kolonel Mahmut Golemi, mė 21 nėntor 1943, njofton Ministrinė e Brendshme: “Dje qyteti i Durrėsit gjendet i rrethuar prej fuqive gjermane dhe tė Ballit Kombėtar dhe mbas nji kontrolli tė fortė u mbushėn kamionat me njerėz dhe u nisėn jashtė Durrėsit. Veprimi ka ba njė tronditje tė madhe nė popull. Lutemi tė demaskohet pėr mos keqėsimin e gjendjes.”
Sikurse shihet, raprezaljet e Ballit, janė nė bashkėpunim me pushtuesit nazist, sikurse janė edhe furnizimet e tij ushtarake.
Komandanti i Pėrgjithshėm i Gjindarmėrisė, kolonel Hysni Dema, mė 11 janar 1944, njofton MPM: “Qark komanda e Gjindarėrisė sė Durrėsit na lajmėron se nji fuqi gjermane nė bashkėpunim me fuqitė e Ballit Kombėtar tė Kavajės e Shjakut, janė vue nė ndjekje tė ēetės sė Myslim Pezės. Nė ndihmė tė fuqisė ndjekse ka mbritun edhe njė kompani Gjindarmėrie nėn komandn e Zyber Litės.”[1] Sikurse shihet, bashkėpunimi i Ballit me gjindarmėrinė e shtetit dhe ushtrinė naziste, ėshtė konstante!
Komandanti i Gueriljes, kapiten Sabri Beqiri, “nėnshkruan listėn e 20 tė burgosurve qė i janė dorzue komandės gjermane me shėnimin: “Vėrtetohet pėrbri ēdo emri, sjelljet janė tė kėqia.”
Jo vetėm qė tė bugosurit antifashistė i dorzojnė tek pushtuesi, por i japin atij edhe karakteristikėn pėr sejcilin, pėr t’rėnduar sa mė shumė! Komandantii pėrgjithshm i Gjindarmėrisė, mė 29 mars 1944, njofton MM: “Komiteti i Ballit Kombėtar nė Vlorė, nuk asht nė harmoni. Opercionet e fundit qė bėnė trupat e Ballit, sė bashku me ushtrinė gjermane, nė krye dhanė rezultate tė mira, sa qė komunistėt u shpartalluan, u vranė ose ngrinė prej tė ftohtit, mbetėn pa ushqim. Me rastin e tėrheqjes sė fuqisė gjermane prej operacioneve (operacioni i dimrit), njė pjesė e komandave tė ēetve balliste, nuk vazhduan t’u bėnin ballė sulmeve tė komunistėve, tė cilėt patėn rastin tė riorganizohen. Ushtarėt e ballit nuk lutuan me vullnet, por u mblodhėn nė Drashovicė dhe nė Vlorė. Kjo disfatė u shkaktua, se ushqimi qė u shkonte, i tėri u vidhej rrugės, e herė nuk shkonte fare. Qark komanda e Vlorės propozon: Asht nevojė urgjente qė fuqitė e Ballit tė mblidhen me nė krye Enver Risilia, i cili asht munde me ia arrit qėllimit por e pengon pėrēarja. Tė dėrgohet edhe njė fuqi tjetėr e mjaftueshme tue marrė nėn drejtimin e vet absolut edhe fuqin e Ballit. Tė fillojė operacionet vetėm nė rajonin e Rrethit-Qendrės. Kjo fuqi tė vendoset nė Brataj, Sevester, Treblovė, Tragjas, qė tė jepet me kuptu, se furitė qeveritare janė tė forta:”
Tabloja ėshtė tepėr trasparente: Ballistėt luftonin sė bashku ke gjermanėt, me tėrheqjen e tij, balli e braktisi istikamin se, “ushqimi nuk u shkonte i tėri”! Nuk e kuptojmė, ėshtė naivitet, apo sarkazmė ky shkak?! Ngaqė ushqimi nuk u shkonte i tėri, ballistėt e uritur, kėrkonin forca shtesė prej trupave qeveritare, pėr tė vazhduar raprezaljet mbi fshatrat e ēliruara!
Nė kėtė situatė disfatiste tė Ballit, Komndanti i Ballit Kombėtar Vlorė, mė 24 prill 1944, i kthen pėrgjigje Prefekturės Vlorė: “Trupat tona nuk janė tė kompletuara me armatimin e nevojshėm pėr tė mbajtur pozicionin qė ajo Prefekturė cakton, pėr kėtė ka njoftuar edhe Komandėn e Operacionit Gjerman. Pėr ushqim dhe shpėrblim tė kėtij grupi janė tėrheqė 340.000 fr. shq. deri nė muajin mars. Prej kėtyre ushtarėve nuk mund tė pretendojmė njė disiplinė aq tė rregullt, mabasi janė civila tė paveshur e tė pambathur...Komanda ka dhėnė urdhėr qė brenda njė kohe tė shkurtėr, tė grumbullohen nė qendra tė caktuara.”
Sikundėr shihet, Balli justifikihet pėr gjendjen e mjeruar dhe pėr kėtė realitet disfatist, ka lajmėruar edhe komandėn gjermane! Komandant Hysni Dema, mė 29 prill 1944, nr 184/2, njofton MPM: “Qark-komanda e Dibrės na njofton se nga rrethi i Strugės njė fuqi e armatosur e Balli Kombėtar, nėn udhėheqjen e Remzi Ēekut, i cili me vedi ka pasur edhe katėr ushtarė gjermanė, asht bllokue nė katundin Vinēan dhe asht banun njė kontrollim i pėrgjithshėm nė banesa. pasi dyshohet se kishte ēeta komunste.”
Pa dyshim qė Balli Kombėtar nuk shkonte asgjėkundi pa u shoqėruar nga ushtarė gjermanė! Me lepurin nė bark, ka kontrolluar shtėpitė e Vinēanit, se mund tė ishin fshehur partizanė! Njė arkiv ndodhdet edhe njė listė me ”emrat e atyre qė janė kompromentuar me gjermanėt dhe emrat e tė burgosurve Vlorė, nė 2 maj 1944.”


p.s. nuk te vret njeri kot or jo e mbi te gjitha kur je tradhetar
__________________
Shes rrush per dhelpra
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-09-2019, 11:02   #265
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 1,159
Thanks: 46
Thanked 425 Times in 252 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyer
Re: Lufta Partizane...

Shumė e bukur, me sytė e mėdhenj e tė zinj, flokėt e gjata pis tė zeza, tė ndara me vijė nė mes, fytyrė tė shėndetshme, vetullat hark, mjekėr tė vogėl, tė cilat gjenin kombinim me trupin saj tė derdhur, – ky ishte portreti i njė princeshe, e dalė nga dera e bejlerėve tė hershėm Mytevelinj, nga dera e Mirahorit tė Madh, themeluesit tė Korēės moderne. Kjo ėshtė heroina korēare, dėshmorja e atdheut Floresha Hysen Myteveliu, apo Lola siē e thėrriste familja e saj. Bukuria e saj magjepsi Safo Markon, qė me penelin e saj ka nxjerrė jo vetėm bukurinė fizike tė dėshmores, por edhe atė shpirtėrore, personalitetin dhe karakterin e saj tė fortė. E rritur nė kėtė derė aristokrate, e edukuar qė nė fėmijėrinė e saj tė hershme me idetė dhe veprat e rilindasve tė shquar, vėllezėrve Frashėri, si njė kushėrirė e tyre, tek Lola do tė mishėrohej karakteri i vajzės me ide demokratike dhe patriotike. Lola do tė njihej edhe si vajza me kurajo qė nuk i druhej aspak rrezikut dhe pasojave.

Floresha Myteveliu, vajza e dytė e Hysen Bej Myteveliut, lindi nė qytetin e Korēės nė vitin 1926 pikėrisht nė shtėpinė e Iljaz Bej Mirahor Myteveliut. E rritur nėn kujdesin e veēantė tė gjyshes sė saj Gjylistanit, halla e vėllezėrve rilindas, Frashėrllinjve tė shquar Abdyl, Sami dhe Naim, kjo e fundit pati njė ndikim tė jashtėzakonshėm nė formimin e Lolės. Ajo i dinte pėrmendėsh vjershat e Naimit “Lulet e verės”, dhe po kaq mirė ajo i transmetoi te mbesa e saj, e cila nė moshėn 5 vjeēare i mėsoi pėrmendėsh tė gjitha vjershat e ciklit poetik tė Naimit, “Lulet e Verės”, dhe poemėn “O malet e Shqipėrisė “. Fillimisht Floresha do tė ndiqte shkollėn qytetėse e mė pas Liceun francez tė Korēės, sė bashku me motrėn e saj mė tė madhe, Ender Myteveliu. Gjithashtu nė formimin patriotik dhe demokratik tė saj do tė ndikonte babai,Hyseni, anėtar i bandės “Lira” tė Korēės qė me krijimin e saj. Hysen Beu, luftėtar nė ēetėn e Gani Butkės, me armė nė dorė luftoi kundėr turqve dhe shovinistėve grekė. Do tė ishte po Hysen Beu, qė vuri nė dispozicion tė luftės nacionalēlirimtare pasurinė, shtėpinė, jetėn e tij dhe tė familjes. Gjithė kjo veprimtari e babait tė Lolės, ndikoi dukshėm nė formimin e heroinės korēare, e cila qė nė moshė fare tė re pėrqafoi idetė demokratike dhe mė pas u rreshtua nė formacionet partizane. Ngjan “e ēuditshme”, por ėshtė e vėrtetė: Dera e bejlerėve Mytevelinj u rreshtua krah lėvizjes antifashiste dhe u burgos e u internua prej tyre.
Veprimtarinė e saj patriotike, Lola e nisi qė nė bangat e shkollės… Nė vitin 1941, Komiteti Qarkor i Rinisė dha orientim qė nė tė gjitha shkollat e qytetit, tė lihej mėsimi nė orėn e gjuhės italiane… Ja njė kujtim nga bashkėluftėtarja Gjinovefa Cicko: “Atė ditė kishim mėsimin e gjuhės italiane dhe mėsuesja e cila ishte italiane, hyri dhe si zakonisht na pėrshėndeti, por asnjė nga ne nuk u pėrgjigj. E ēuditur dhe e zemėruar, ajo pyeti: Kush do tė ēohet nė mėsim? Pėrsėri asnjė nuk u pėrgjigj. Mėsuesja pyeti: A e kini pėrgatitur mėsimin? Kėtė radhė ēohet Floresha nė kėmbė dhe i pėrgjigjet fort: Nuk duam tė mėsojmė doktrinėn fashiste, – dhe griste e hidhte copat e librit nė dysheme. Mėsuesja italiane dyllė e verdhė mblidhte fletėt e librit, ndėrsa ne tė gjithė dolėm jashtė, tė vendosura pėr tė pėrkrahur shoqen tonė…U mblodhėm nė cepin e oborrit tė shkollės e filluam tė kėndonim kėngė patriotike”.

Me rritjen e lėvizjes, Lola nisi rrugėn e luftės ilegale, krahas Rahman Beragozhdit dhe tė ndjerit Mustafa Belit, ky i fundit ishte atentatori i guximshėm korēar, qė njihet nė qytetin e Korēės me pseudonimin “Acai”, mik i ngushtė dhe shok lufte i Adnan Qatipit, Astrit Lekės, Myslim Ketės, atentatorėve tė guximshėm qė ishin bėrė tmerri i okupatorit fashist e nazist.
Veprimtaria e saj bie nė sy tė armikut, dhe nė vitin 1942 Lola arrestohet, por lirohet pėr mungesė provash. Ajo nuk e njihte rrezikun dhe vazhdonte veprimtarinė e saj antifashiste, kur mė 1943 arrestohet pėr herė tė dytė dhe internohet nė Porto Romano. Edhe aty, Lola nuk u dorėzua. Kampi i internimit qe njė kamp i mallkuar, por jeta aty ndezi akoma mė shumė shpirtin luftarak. Ēdo mbrėmje ajo mblidhte tė rinjtė nė kamp, ndiznin zjarre e kėndonin kėngė partizane dhe patriotike, gjė qė e tėrboi armikun. Ajo kurrė nuk i linte t’ja arrestonin shokėt dhe tė gjitha pėrgjegjėsitė i merrte mbi vete.

Me kapitullimin e Italisė fashiste, Lola kthehet nė Korēė. Kishin hyrė gjermanėt. Tashmė Lola ishte mė e rritur, mė e pjekur, mė e sprovuar. Nė maj 1944 Floresha arrestohet pėrsėri. Nė burg kėrcėnohet dhe i kėrkohet tė lėshojė deklaratė, por ajo mė mirė jepte jetėn se tė nėnshkruante. Pėr kėtė arsye nuk e lirojnė nga burgu. Mė 23 maj arratiset nga burgu sė bashku me 60 tė burgosur tė tjerė, midis tyre dhe bashkėluftėtarėt e saj, Ruzhdi Beragozhdi dhe Mustafa Beli. Ajo pas arratisjes nga burgu do tė inkuadrohet nė rreshtat e Batalionit tė Rinisė dhe mė pas nė Brigadėn e I-rė Sulmuese, sė bashku me motrėn e saj tė madhe Enderin.
Jemi mė 1 gusht 1944, nė luftėn heroike pėr ēlirimin e Dibrės sė Madhe. Forca tė shumta naziste e kishin blinduar Dibrėn e kthyer nė njė fortifikatė betoni, telash dhe artilerie. Skuadra e parė ku bėnte pjesė Lola, do tė mėsynte mbi armikun. Dikush e kėshilloi Lolėn qė tė shkėputet vija e parė se lufta do tė ishte e ashpėr dhe ajo ishte vetėm 19 vjecve… Por sytė e zinj e tė bukur, qė falnin vetėm buzėqeshje e ėmbėlsi, “kurrė nuk i kisha parė aq tė trishtuar”, do shprehej Ferit Radovicka, komandant i batalionit; me njė vendosmėri prej luftėtareje thotė: “Jam luftėtare partizane dhe Liri-Demokraci kanė shumė kuptim nė jetėn time, kanė mė shumė kuptim se jeta ime tė cilėn ja kam dedikuar Shqipėrisė sė lirė dhe popullit tim”! Mė pas partizanėt mėsyjnė Dibra u kthye nė njė arenė pėrleshjesh, nė njė vatėr zjarri tė vėrtetė. “U zhvillua njė luftė aq e ashpėr sa njė luftė e tillė nuk ishte zhvilluar as pėr marrjen e Stalingradit”, shkruante gazeta kuislinge “Bashkimi i kombit” nė atė kohė…

Pėr njė moment Lola u afrohet llogoreve tė armikut dhe u shkoi nazistėve te gryka e armėve. Njė shok i Lolės i plagosur rėndė u pėrpoq ta ndalonte atė, por nuk arriti dot se njė plumb tjetėr e qėllon pėr vdekje. Por mes atij tymi e baroti shokėt nuk e panė mė Lolėn, vetėm mė pas ata do ta merrnin vesh se ajo ishte plagosur rėndė nė kokė dhe ishte kapur rob. Pasi mjekohet nė spitalin e Strugės, Lolėn e ēojnė nė qeli, ku e torturojnė. Po ajo nuk pėrkulej e dorėzohej. U magjepsėn nga bukuria e saj, i thurėn lajka, i premtuan shumė pėr njė jetė tė bukur, i kėrkuan tė firmosė njė deklaratė, por ajo nuk pranoi. Tė vetmet fjalė qė ajo shqiptoi ishin: “Mė vjen keq qė nuk vdiqa nė fushėn e betejės…”. Por oficeri nazist i i tėrbuar nga qėndrimi i saj, shkrehu gjithė revolverin nė gjoksin e Lolės. Ky ishte pushkatimi i dytė brenda dy javėve. Njėherė nė fushėn e betejės dhe herėn e dytė nė qelinė e burgut tė Strugės.

Floresha Hysen Myteveliu ėshtė dekoruar me Medaljen e Trimėrisė, Medaljen e Ēlirimit, Medaljen e Kujtimit, ajo ėshtė Heroinė e Popullit. Ajo ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet nderi dhe lavdia e qytetit tė saj, Korēės sė dashur, tė cilin paradhėsi i saj Iljaz Bej Mirahor Myteveliu, e themeloi. Emri dhe vepra e saj ėshtė pėrjetėsuar nė art e pikturė, nė historinė e Korēės e tė Shqipėrisė, nė njė nga rrugėt e lagjes ku u lind. Edhe nė familje, njė mbesė e saj sot, vajza e vėllait, ka trashėguar emrin e Lolės: Floresha Myteveliu.


p.s. vajze Beu kjo...Qudi
__________________
Shes rrush per dhelpra
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-09-2019, 14:08   #266
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,475
Thanks: 1,688
Thanked 2,271 Times in 1,192 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 160
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Ku eshte burimi I shrimeve me larte?

Nga ku eshte marr ky nformacioni?

Ne qoftese bashkpunimi me gjermanet ka qene per te luftuar komunistet shume mir kan bere.

Sepse koha e tregoj se komunistet nuk ndeshkuan vetem kundershtaret ideollogjik por edhe femijet, niprat e sterniprat e tyre. Kjo ishte vetem gjysma e te keqe sepse ata shkaterruan nje popull te tere moralisht she ekonomikisht.


Ate qe historianet e kuq nuk e tregojne eshte fakti se komunistet I hapen lufte nacionalisteve sepse per ta ata ishin kercenim per marrjen e shtetit.

Komunizmi ishte nje ideologji e pa njohur per shqiptarin nuk pinte uje kurr ne ate vend. Nacionalistet ishin pasardhes disa edhe vete firmetar the pavaresise ishin familje patriotike qe kishin bere gjithcka per ate vend. Kurse komunistet ishin ca injorant ordinar te cilet nuk I njihte kerkush.

Prandaj ajo fare e ndyre u be nje me serbet, vran dhe masakruan eliten e vertete shqiptare persekuruan pasardhesit e tyre dhe sot keni ate vend qe e keni.

Nuk behet historian me Pelllumb Xhufin, Paskal Milon dhe Kriso Frasherin. Ata jane kryekeput te korruptuar e te lidhur me komunizmin.

Permendet bashkpunimi por asnjeri nuk e permend perse u be.

Asnjeri nga te kuqet nuk permend masakrat e bera nga komunistet nga brigada famke e V partizane we jo vetem beri masakra ne Shqiperi por luftoi perkrah partizaneve jugisllav te cilet masakruan edhe shqiptaret e Kosoves.

Perse nuk shkruan historianet e kuq per keto krime?

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mano : 21-09-2019 nė 14:13
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-09-2019, 18:30   #267
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 1,159
Thanks: 46
Thanked 425 Times in 252 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyer
Re: Lufta Partizane...

Ramiz Alia ishte KOSOVAR (Jo shkodran). Rrahman Parllaku ishte bullgar (jo kuksian). Ku i ke shqiptaret? Kush i komandonte realisht dhe pse?
"Ne qoftese bashkpunimi me gjermanet ka qene per te luftuar komunistet shume mir kan bere."
Nuk eshte cudi qe ju ka pelqyer lufta civile dhe dolet te humbur (ne ate kohe).

"Kurse komunistet ishin ca injorant ordinar te cilet nuk I njihte kerkush."
Mos ja fut kot se ta dhashe shembullin me lart te asaj zonje qe e vrane me plumba ne gjoks.


p.s. THELLOHU
__________________
Shes rrush per dhelpra
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-09-2019, 16:39   #268
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,268
Thanks: 351
Thanked 636 Times in 463 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Duke u thelluar nga ana ime, kam gjet se shumica e kamunistave, vesh me kemisha te zeza, e kan prit pushtimin fashist italian duke nderu si fashista ... pastaj ardh miladini dhe i organizoi duke vu sekretar provizor shokin enver ...
Duaje Siveten ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 12:00   #269
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,475
Thanks: 1,688
Thanked 2,271 Times in 1,192 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 160
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Duaje Siveten Shiko postimin
Duke u thelluar nga ana ime, kam gjet se shumica e kamunistave, vesh me kemisha te zeza, e kan prit pushtimin fashist italian duke nderu si fashista ... pastaj ardh miladini dhe i organizoi duke vu sekretar provizor shokin enver ...
Kjo ne fakt eshte e vertete. Nexhmija ka qene anetare e parties fashiste shqiptare. Kastriot Dervishi ja ka nxjerr dokukentin. Edhe per enverin thon ka qene spiun i tyre. Ai e spiunoj Qemal Stafen tek italianet.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 14:11   #270
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,475
Thanks: 1,688
Thanked 2,271 Times in 1,192 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 160
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

PARTIA KOMUNISTE SHQIPTARE- ORGANIZATE TERRORISTE NE SHERBIM TE SERBEVE



8 mentor 1941 Enver Hoxha i ndihmuar nga serbet ,hipen ne krye te levizjes kommuniste dhe pasi ka eleminuar nje nga nje te gjithe kreret e grupeve komuniste Zef Malen,KocoTashkon,Anastas Lulen,Sadik Premten,do te krijoje organizaten terroriste me emrin P.K.SH,me dirigjent Miladin Popovic dhe Vukmanovic Tempo dhe per te genjyer shqiptaret me vone do te fshihet nen emrin e Frontit Nacional Clirimtar.Edhe konferenca e Pezes do te ket si themel programin nacionalist dhe krystar i saj do te zgjidhet Zef Coba dhe kryetar i Keshillit te Pergjithshem Kamber Qafemolla.
Shtator 1942 Mid’hat Frasheri nxjerr ne drite dekalogun si platforme te Ballit Kombetar qe do te perkrahet nga te gjitha shtresat e besimet fetare.
Viti 1942 eshte viti i kryengritjes shpirterore dhe asaj te armatosur te shqiptareve.Do te krijohen cetat e para ne gjithe hapesiren shqiptare .Cetat nacionaliste luftojne me flamurin kombetar nderkohe qe cetat partizane me yllin e kuq te Bashkimit Sovjetik, por qe per momentin e luftojne sebashku pushtuesin italian.Beteja me e bujshme eshte Lufta e Gjormit 29 dhjetor 1942-2 janar 1943 derjtuar nga ceta Shqiponja e Hysni Lepenices dhe ceta partizane Plake drejtuar nga Neki Ymeri.Forcat pushtuese italiane te ndihmuar dhe nga mercenaret do te shpartallohen dhe do te mbetet i vrare komandanti i operacionit gjeneral Klementini.Lufta e Gjormit ndezi shkendine per beteja te tjera kundra pushtuesit italian dhe ne kete fryme kombetare te krijuar, nevojat historike therrasin ne skene nje kuvend kombetar ku Shqiperise ti dilet zot si shqiptar pa dallim feje,krahine ,ideje.Pas mbledhjes pergatitore ne Tapize 26 korrik 1943 vendoset te mbahet mbledhja e Mukjes.Delegacioni i Ballit Kombetar do te perfaqesohej nga Mid’hat Frasheri,Hasan Dosti,Hysni Lepenica etj ndersa delegacioni i Frontit Nacional Clirimtar nga Mustafa Gjinishti,Ymer Dishnica A,Kupi,Omer Nishani.Ceshtja e Kosoves do te ishte shqetesimi kryesor i takimit dhe tezes se Mid’hat Frasherit se Shqiperise i dilet zot si shqiptar do ti dilnin ne mbrojtje e do ta perkrahnin edhe delegatet e Frontit Nacional Clirimtar A.Kupi.Omer Nishani,Ymer Dishnica .
“ Ja vdekje,ja liri,jemi vellezer,s’na ndajne dot”u pranua si deviza e Mukjes.
Ne 4-5 gusht forcat e Abaz Kupit godasin pushtuesin italian dhe ne daten 10 gusht forcat e Abaz Ermenjit shpartallojne pushtuesit italian prane murreve te Kalase se Beratit duke lene ne fushen e betejes shtate deshmore nacionalist.
Natyrisht fryma vllazerore e arritur ne Mukje nuk i interesonte P.K.J dhe vet Titos.Emisaret serb qe drejtonin organizaten terroriste PKSH reagojne fuqishem duke urrdheruar PKSH ta prishin
sa me shpejte kete kuvend historik .Kjo ishte teza dhe deviza e PKJ dhe vet Titos per ta patur me te lehte dominimin e Kosoves dhe vet Shqiperise .
4-8 Shtator do te mblidhet orgjentisht Konferenca e dyte e Labinotite drejtuar nga Popovic dhe Jovanovic ku do te denohen per oportunizem Mustafa Gjinishti dhe Ymer Dishnica te cilet kishin pranuar marreveshjen e Mukjes.Ne kete menyre PKSH e drejtuar nga PKJ do te shekel me kembe vullnetin e popullit shqiptar duke nxitur luften vellavrasese.
“P.K.SH eshte nje organizate terroriste ku s’duhet te flasesh per ate qe sheh e degjon,ndryshe do ta pesosh”,keshtu do te shprehej ne ate kohe nje nga drejtuesit e levizjes komuniste Sejfulla Maleshova.
Ne konferencen e Labinotit u hodh teza qe Balli Kombetar ose duhej te vihej nen urrdherat e PKSH ,ose duhej goditur pa meshire duke e detyruar te vihej ne anen e pushtuesit.Kjo ishte nje praktike jugosllave qe po zbatohej ne Shqiperi nga Vukmanovic Tempo.
PKSH gjate kesaj kohe do te perbehet nga dy rryma;ajo e moderuar e perbere nga Zef Mala,Koco Tashko,Mustafa Gjinishti,Ymer Gjinishti,Sejfulla Maleshova,Sadik Premte,Anastas Lulo dhe rryma tjeter ekstremisto-staliniste Enver Hoxha,Mehmet ShehuRamadan Citaku,Koci Xoxe,Kristo Themelko.Ishte pikerisht kjo rryme qe do te niste edhe luften vellavrasese.
27 gusht 1943 nepermjet Hysni Kapos ,PKSH urdheron komandantin e Cetes partizane Plake Neki Ymeri per vrasjen e Sadik Premtes dhe Hysni Lepenices me te cilet ai kishte zhvilluar disa beteja kundra pushtuesit italian.Nje trim dhe patriot si Neki Ymeri qe nuk e kishte ne gjak pabesine dhe trradhetine nuk mund ta zbatonte kete urdher e natyrisht qe ai do te bashkoj forcat me ato te Hysni Lpenices duke u zgjedhur Kommandant i forcave nacionaliste te Lumit te Vlores.Po ate dite,duke u kthyer nga Lepenica per ne Gjorm,njesiti terrorist partizan do te hap zjarr prapa shpine.Nga plumbat trradhetar do te mbetet i vrare komandanti Neki Ymeri dhe bashkeluftetari i cetes Xhafer Dalani.nderkohe qe do te plagoset Feti Premtja.Me te degjuar krismat,nga Gjormi dhe Lepenica behet rrethimi dhe ne te gdhire kapen te gjalle vrasesit Shyqiri Alimerko dhe nje partizan i ri nderkohe qe Sadik Zotaj do te gjendet i vrare.Partizanin e ri qe
nisi te lutej e perpelitej ,e lane te ikte ndersa Shyqyri Alimerkon e ekzekutuan ne vend.Diten e varrimit ,babai plak i Neki Ymerit do ti drejtohej trupit te pajete te te birit njezete e kater vjecar shpuar nga plumbat e pabese te partizanit’’Bere si te kisha porositur.Dhe jeten dhe nuk e trradhetove mikun’’.Gjate luftes por dhe pas saj nuk u fol asnjehere per kete vrasje dhe trradheti qe do te shenonte preludin e luftes vllavrasese dhe si hakmarrje ,me urrdher te Hysni Kapos me 5
nentor do te digjet edhe shtepia e babait te Neki Ymerit sebashku me 24 shtepi te tjera nacionalistesh.

14 shtator 1943...Hysni Lepenica i zgjedhur ne Mukje si komandant i pergjithshem i forcave te Ballit Kombetar hyn ne Gjirokaster dhe i drejtohet me nje thirrje per bashkim forcash ne luften kundra pushtuesit shtabit partizan qe gjendej ne Ceptun.Kreret komunist Bedri Sphiu,Shemsi Totozani,Shefqet Peci jo vetem qe nuk ju pergjigjen thirrjes se tij por ne menyren me te turpshme e trradhetare do te beheshin pjese e tradhetise se Gerhotit ku do te mbeteshin te vrare nga plumbat e fashizmit ata qe kishin bere historine maleve e qe e donin atdheun me shume se vetja e tyre Hysni Lepenica dhe tridhjete e gjashte komandant cetash.Gerhoti do te behej vari i madh i kombit dhe bashke me ata burra do te binte dhe e drejta e popullit shqiptar qe te vendoste te arrdhmen e tij ne rruge demokratike.Pra ,ndarja perfundimtare ishte bere,kishte filluar dhe perplasja perfundimtare....
17 shtator vetevritet Safet Butka .18 shtator komunistet kryejne masakren e Zicishtit.16 tetor kur Hoxha ushqehej me cokollata angleze dhe rrethohej me partizane te bukura neper cadra nen shoqerine e emisareve serb e anglez,ne Libofsh do te vriten ne lufte me njeri tjetrin 10 luftetar nacionalist dhe 21 partizane.Ne muajin tetor ne Lushnje vriten dhe therren me thika 67 fshatare me te vetmin faj se nuk pranuan te vihen ne sherbim te forcave partisane.Mehmet Shehu dhe Dushan Mugosha do te perdorin vet thiken ne kete masaker.
Nentor 1943 PKSH e urdheruar nga emisaret serb fillon luften vllavrasese ne Vlore.Brigada e I dhe e 5te drejtuar nga Mehmet Shehu dhe Hysni Kapo fillojne luften ne Gjorm,Lepenice,Mavrove,Velce Dukat duke djegur e shkaterruar gjithshkah.
Nderkohe qe lufta vllavrasese kishte marre permasa dramatike ,ne Shqiperi do te kishte tridhjete emisare dhe oficere britanik.Po cili do te ishte roli i tyre ? A mund ta ndalnin ata luften civile ?
Nese ne 1939 kur Italia fashiste pushtoi Shqiperine Chamberlani do ti pergjigjej promemories se Mid’hat Frasherit se Shqiperia nuk ishte ne zonen e tyre te influences,tashme gjerat kishin ndryshuar.Titos i ishte premtuar Serbia e madhe perfshi Kosoven dhe shtetet e tjera nderkohe qe vet djali i Curcillit do te ishte pjese e shtabit te Titos.Egzistenca e Ballit Kombetar ne Kosove dhe viset e tjera etnike do te ishte pengese per Titon prandaj dhe ai urdheron Enver Hoxhen te filloj luften civile ne Kosove.Fadil e Mehmet Hoxha marrin persiper kete trradheti kombetare.Goditen nga te dy anet vllezerit Kryeziu nga brigada e 4 te dhe 5 te qe vinin nga Shqiperia nderkohe qe ai luftonte kundra forcave gjermane.Lufta civile duhej te fillonte dhe ne viset shqiptare ne

Maqedoni.Brigada e Dyte dhe e Trete te drejtuara nga Haxhi Lleshi dhe Sotir Vullkani fillojne luften vellavrasese kundra forcave nacionaliste te Xhem Gostivarit per ti hapur rrugen pushtetit sllavokomunist maqedonas.
Pikerisht,gjate kesaj kohe,per ironi te fatit BBCja nga Londra do te propagandonte si te vetmen force luftuese PKSH dhe gjithe ndihmat ne armatim,ushqim,veshmbathje do tu jepen vetem partizaneve.Eshte koha qe aleatet po e shikojne Shqiperine thjeshte si nje degezim te Jugosllavise.
Arrdhja e forcave gjermane do ta bej edhe me te veshtire situaten dhe luften
vellavrasese .Nderkohe forcat e Ballit Kombetar te kryesuara nga Skender Muco godasin autokolonen gjermane qe vjen nga Greqia ne LLogara,Peshkepi ,Bestrove,Llakatund,Risili.Po keshtu ne Gjirokaster Ismail Golemi,Abdulla Alarupi,Abaz Ermenji,Abaz Kupi etj beteja keto te njohura dhe nga qeveria britanike.
24 maj 1944 i shoqeruar nga oficeret britanik dhe emisaret serb,Enver Hoxha dhe banda e tij bolshevike do te mbajne Kongresin e Permetit i cili do te nxjerr jashte ligjit te gjitha forcat luftuese duke shkelur hapur me kembe vullnetin e popullit shqiptar per te zgjedhur ne rruge demokratike te arrdhmen e tij e ne kete menyre do te perligjin pushtetin e sovjeteve.
Tetor 1944 mbahet Kongresi i Ballit Kombetar ne Berat si te shmanget lufta civile.Ne kongres merr pjese dhe grupi i Sadik Premtes.
‘’Komunizmi eshte nje semundje e tmershme,si ai terbium i qeneve dhe ujqerve qe shkaterron jo vetem trupin,por me teper shpirtin dhe menden e njeriut’’keshtu do te shkruante ate kohe ne gazeten Flamuri Mid’hat Frasheri .’’Partia Jone eshte Shqiperia’’ dhe anas vargjet e Nolit; O flamur gjak,O flamur shkabe,O vater o nder, O nene o babe’’ Fatkeqesisht as thirrjet e Mid’hat Frasherit dhe patrioteve te tjere,as thirrjet e klerikeve te te gjitha besimeve ,nuk mund te ndalnin terbimin komunist dhe luften vellavrasese
Ne keto momente dramatike te luftes,te goditura pa meshire nga komunistet,Mid’hat Frasheri dhe forcat e tjera nacionaliste grumbullohen ne Shqiperine e mesme dhe te veriut duke pritur reagimin dhe zbarkimin e aleateve, por per ironi te fatit,aleatet e kishin marre vendimin me kohe.ata kishin vendosur qe Shqiperia te mbetej degezim i Jugosllavise dhe te dominohej prej saj.Misionet angleze jo vetem qe i braktisen forcat nacionaliste por ata nuk do te merrnin me vete as mikune tyre Abaz Kupin.Edhe njehere tjeter ne histori,shqiptaret do te ndjeheshin te trradhetuar nga bota e civilizuar.

Per t’ju shmangur perplasjes direkt me forcat partizane,ku sipas skenarit serb do te luftonin mijera forca nacionaliste kundrejt mijera forcave partizane’Mid’hat Fasheri,do ti bej shqiperise nje sherbim kombetar duke shmangur gjakderrdhjen me te madhe ne histori.Ai do tu drejtohej forcave nacionaliste; ‘’Ne e beme detyren,mire apo keq ,kete do e tregoj koha.Ne humbem luften por jo shpresen’’
Fatkeqesisht historia qe kthyer prapa.Shovinistet serb pasi kishin perdorur organization terroriste shqiptare PKSH,triumfuan mbi interesat kombetare duke perdorur shqiptarin kundra shqiptarit,duke terorizuar dhe vene nen kembe jo vetem Kosoven por dhe vet Shqiperine.
Ne kete menyre,Enver Hoxha ne kryet te PKSH se do te zhytet edhe me thelle ne rrugen e krimit .Do te vriten nje nga nje te gjithe drejtuesit moderator komunist Mustafa Gjinishti,Niko Xoxi,Zoi Fundo,Anastas Lulo,Mynyr Xhindi e shume te tjere .PKSH do ti hap rrugen terrorit komunist .Ne bashkpunim me serbomalazezet.PKSH do te jete pjese e Masakres e tTvarit ku mijera forca luftuese shqiptare do te carmatoseshin dhe do te flakeshin neper greminat ne Tivar. Kurre me pare ne historine e tij mijera vjecare ,shqiptari nuk i kishte kthyer pushken vellait te vet te nje gjaku per ti sherbyer armikut.
Te gjithe jemi deshmimtar se c’ndodhi me arrdhjen ne pushtet te bandes bolshevike PKSH.
U egzekutuan me urrdher te Beogradit Firmetaret e Pavaresise,u burgos dhe u egzekutua ajka e inteligjences,Shqiperia u mbush me kampe brugje internime dhe terrori shteteror u shndrua ne ligj..U shkaterrua cdo vlere shpirterore,morale e kombetare.Pse? Sepse kjo ishte deviza jugosllave per ta patur sa me te lehte dominimin e Kosoves dhe vet Shqiperise.Per gjysem shekulli kjo bande vrastare nuk do te kursente as pjellen e vet deri te kriminelt e fundit t Mehmet Shehu.
Edhe pse kane kaluar tre dekada nga renia e Murit te Turpit te Berlinit,ne Shqiperi jo vetem nuk u kerkua falje per krimet dhe gjenocidin sllavokomunist ,per mijera e mijera viktima qe nuk kane as var,perkundrazi edhe sot vazhdon ti thurret lavdi kesaj bande vrastare nga historiografia sllavokomuniste dhe klasa neokomuniste qe i dorezon pushtetin njera tjeteres.Nje gje eshte eshte sigurt;kush e harron historine,kush e shkaterron ate me dashje apo pa dashje,ben krimin me te madh te te gjitha krimeve.

Pellum Lamaj
New York
14 shtator 2019

burimi faqa fb a Cezar Ndreut.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 71143082_10215486954910568_1537927269283004416_n.jpg (23.0 KiloByte, 31 shikimet)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mano : 23-09-2019 nė 14:21
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 14:26   #271
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Posts: 26,071
Thanks: 11,720
Thanked 9,660 Times in 6,172 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 500
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Re: Lufta Partizane...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mano Shiko postimin
Kjo ne fakt eshte e vertete. Nexhmija ka qene anetare e parties fashiste shqiptare. Kastriot Dervishi ja ka nxjerr dokukentin. Edhe per enverin thon ka qene spiun i tyre. Ai e spiunoj Qemal Stafen tek italianet.
Enveri ka qene informator i qeverise se asaj kohe, jetonte pikerisht ne nje cati me Bahri Omarin qe njihej si nacionalist dhe antikomunist i vendosur dhe e kish pajisur kunatin e tij serbofil me letra e dukumentet perkatese ku asnjeher aitj nuk iu este bere ndonje kontrroll ose arrestim.

per te pare karakterin e ndyre te E.H. si dhe stilin e tij mosmirenjohes e batakci e tregon mire kjo leter qe i ka cuar Nexhmijes....nga Tarrasi.

Citim:
“…E dashur shoqe delegate, s’dimė si vete me punė, do tė tė shkruaj mė gjatė njė herė tjetėr, se mjaft punė kemi kėndej. Pas tre muaj mungesė duhet tė punojmė si derrat se mjaft u ēlodhėm. Mė shkruaj edhe ti gjatė pėr punėt e atjeshme. Shko nė shtėpi dhe u thuaj pėr mua qė jam mirė.
Te Bahriu, vallahi, edhe tė mos shkosh nuk ėshtė keq. Fahrijen piqe te ne, atij mutit mos ia shif sytė.
Dhe qė tė gjithė ju mos kurseni gjė kundėr tij gjoja se ėshtė kunati i emė.
Ai ėshtė tradhtar, njė mut, prandaj zhvisheni shpatėn. Aliut (Miladin Popoviēit) i dėrgo patjetėr sėhatin. Por edhe unė dua njė orė dore, se atė qė kisha ma prishi Aliu. Mund tė mė dėrgoē ndonjė peshqesh pėr tė ngrėnė. Pėr orėn e Aliut mos kurseni paret. ‘Longines’ (marka e orės qė duhet tė blejė Nexhmija). Pėrqafime Taras. Halim”.
http://www.panorama.com.al/biografia...t-bahri-omari/
__________________
"Unė dėgjoj dhe harroj. Unė shoh dhe kujtoj. Unė bėj dhe kuptoj".
"Mos u bėj tė tjerėve, atė qė nuk do tė ta bėjnė ty"....
Confucius
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 14:40   #272
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,475
Thanks: 1,688
Thanked 2,271 Times in 1,192 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 160
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga cool_shqype Shiko postimin
Enveri ka qene informator i qeverise se asaj kohe, jetonte pikerisht ne nje cati me Bahri Omarin qe njihej si nacionalist dhe antikomunist i vendosur dhe e kish pajisur kunatin e tij serbofil me letra e dukumentet perkatese ku asnjeher aitj nuk iu este bere ndonje kontrroll ose arrestim.

per te pare karakterin e ndyre te E.H. si dhe stilin e tij mosmirenjohes e batakci e tregon mire kjo leter qe i ka cuar Nexhmijes....nga Tarrasi.



http://www.panorama.com.al/biografia...t-bahri-omari/
Ai ka qene horr horrash. Ka qene ordiner i oreve te para.

Hidhi nje sy ati shkrimit qe prura me lart. Une e di qe ne i dime keto gjera por sa per freskim te kujteses. Shiko se cfar krimesh kan bere keto ndyrsira te cilet e quajten veten clirimtar. Kan vrare njerezit me patriote e me trima mbapa shpine e ne pabesi.

Kan luftuar pushtuesin keta. Dhe me e keqja eshte se i kan bere pasardhesit e tyre si veten e vet. Ne vend qe te rreflekojne te bejne dicka te mire per ate vend sepse ua kan borxh gjith popullit per 75 vjetet e drejtuara nga ata te mbushura me krime e gjakederdhje kunder vet shqiptareve bejne pelovanlleqe. I kemi edhe ketu ne kete forum!
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 14:44   #273
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Posts: 26,071
Thanks: 11,720
Thanked 9,660 Times in 6,172 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 500
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Re: Lufta Partizane...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mano Shiko postimin
Ai ka qene horr horrash. Ka qene ordiner i oreve te para.

Hidhi nje sy ati shkrimit qe prura me lart. Une e di qe ne i dime keto gjera por sa per freskim te kujteses. Shiko se cfar krimesh kan bere keto ndyrsira te cilet e quajten veten clirimtar. Kan vrare njerezit me patriote e me trima mbapa shpine e ne pabesi.

Kan luftuar pushtuesin keta. Dhe me e keqja eshte se i kan bere pasardhesit e tyre si veten e vet. Ne vend qe te rreflekojne te bejne dicka te mire per ate vend sepse ua kan borxh gjith popullit per 75 vjetet e drejtuara nga ata te mbushura me krime e gjakederdhje kunder vet shqiptareve bejne pelovanlleqe. I kemi edhe ketu ne kete forum!
Perderisa nuk pranojne gabimet e fajet e tyre eshte e kote te flasim.....pikerisht kembngulja qe kane nuk le vend per permiresim e mos perseritje te atyre gabimeve qe na shkaterruan e vazhdojne te na shkaterrojne si komb....
Rreaksioni zinxhir i problematikes se asaj kohe akoma se ka mbyllur ciklin e vet.
__________________
"Unė dėgjoj dhe harroj. Unė shoh dhe kujtoj. Unė bėj dhe kuptoj".
"Mos u bėj tė tjerėve, atė qė nuk do tė ta bėjnė ty"....
Confucius
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 14:48   #274
Demo Labi
Hajdut Zemrash!
 
Avatari i Demo Labi
 
Data e antarėsimit: Feb 2015
Vendndodhja: Ne Kerkim... Kerkohet per vjedhje zemrash.
Posts: 1,263
Thanks: 124
Thanked 317 Times in 211 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 34
Demo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Ky Kasua qenka artist i vertet!
Djal zamani!
__________________
Bij cobanesh kemi qene, kemi ruajtur edhe dhene!
Here me duar, here me dhembe dhe mish ujku kemi ngrene!
Demo Labi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 14:54   #275
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,475
Thanks: 1,688
Thanked 2,271 Times in 1,192 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 160
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga cool_shqype Shiko postimin
Perderisa nuk pranojne gabimet e fajet e tyre eshte e kote te flasim.....pikerisht kembngulja qe kane nuk le vend per permiresim e mos perseritje te atyre gabimeve qe na shkaterruan e vazhdojne te na shkaterrojne si komb....
Rreaksioni zinxhir i problematikes se asaj kohe akoma se ka mbyllur ciklin e vet.
Ai shkrimi me lart ka kronollogji te persosur. I ve ngjarjet njerpas tjeteres dhe krijon nje korrnize te paster te asaj qe ndodhi qe nga 40 deri ne 45.

Per mua eshte shkrimi me i mire qe kam lexuar deri tani per ate kohe i cili nxjerr ne pah krimet e shemtuara qe u bene nga komunistet/partizane te drejtuar nga enver hoxha, Ramiz Alia, Hysni Kapo dhe Haxhi Lleshi. Ka qene edhe Sabri Godo edhe ai ka qene nje kirminel i pa shoq. Me duket se ai ka bere nje masaker ne Kukes, kur kan shkuar te marrin/kapin Muharrem Bajraktarin. Kan bere masaken ne popull.

Eshte e shume e qarte se gjith kjo masaker qe u be elites ajkes se vendit ne ate kohe duke perfshire njerez nga familje patriotike me te njohura si te tilla edhe firmetar te pavaresise eshte e qarte se ishte nje pepjekje nga serbo-malazezet per te futu Shqiperine ne sqetllen e vete. Dhe desh ja arriten. Ndoshta duhet te i jemi pak mirenjohes ati kashapanit nga Gjeorgjia, me sa di une ai e ndaloi kete proces sepse tradhetari me i madh i kombit enver hoxha po e bente hyrjen e Shqiperise si federate e Jugosllavise.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 14:54   #276
Demo Labi
Hajdut Zemrash!
 
Avatari i Demo Labi
 
Data e antarėsimit: Feb 2015
Vendndodhja: Ne Kerkim... Kerkohet per vjedhje zemrash.
Posts: 1,263
Thanks: 124
Thanked 317 Times in 211 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 34
Demo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėmDemo Labi i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Manof, po tere te zezat ti o ti mbledhesh dhe o na i sjellesh ketu?!

Co bene, o na mbushesh mendjen qe ka shume tradhtar te takemit tuaj, qe per pese leket tuaj qe humbet ishit gati te shkelnit mbi shqiperin dhe shqiptaret.

O Maqo, kur do ta vesh ne mend ne ate kaplloqen tende te cpuar... Nuk e ka vleren 5 leke shqiperia. Shqiperia eshte e pa cmueshme. Gjynah... ju spiunet e atershem akoma nuk paskeni vene mend. Nuk u ndreqki ju!

E paska patur mire kumandar Enveri!
__________________
Bij cobanesh kemi qene, kemi ruajtur edhe dhene!
Here me duar, here me dhembe dhe mish ujku kemi ngrene!
Demo Labi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 15:01   #277
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Posts: 26,071
Thanks: 11,720
Thanked 9,660 Times in 6,172 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 500
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Re: Lufta Partizane...

Eshte siklet i madh kur tradhetoret qe donin ta shisnin Shqiperine per republike JugoTurbo, na futen ne gjendje lufte me Grekun dhe Inglizin...... te etiketojne ty tradhetor sepse perkrahe ata qe ti bashkuan trojet e te bene nje komb.....

Tecken e smeckes...PO.... ME MIRE ME GJERMANIN E HUMBES SE SA ME SERBIN DHE PA BREKE E DINJITET.
__________________
"Unė dėgjoj dhe harroj. Unė shoh dhe kujtoj. Unė bėj dhe kuptoj".
"Mos u bėj tė tjerėve, atė qė nuk do tė ta bėjnė ty"....
Confucius

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga cool_shqype : 23-09-2019 nė 15:14
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 15:09   #278
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,475
Thanks: 1,688
Thanked 2,271 Times in 1,192 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 160
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Demo Labi Shiko postimin
Manof, po tere te zezat ti o ti mbledhesh dhe o na i sjellesh ketu?!

Co bene, o na mbushesh mendjen qe ka shume tradhtar te takemit tuaj, qe per pese leket tuaj qe humbet ishit gati te shkelnit mbi shqiperin dhe shqiptaret.

O Maqo, kur do ta vesh ne mend ne ate kaplloqen tende te cpuar... Nuk e ka vleren 5 leke shqiperia. Shqiperia eshte e pa cmueshme. Gjynah... ju spiunet e atershem akoma nuk paskeni vene mend. Nuk u ndreqki ju!

E paska patur mire kumandar Enveri!
Cfar ke per te thene per shkrimin qe prura une. Jane ngjarje te dokumentuara te cilat tregojne hapur se cfar kan bere komunistet/partisane. Kan bere masakra ne popull, Jan djegur shtepi e kan vrare shqiptare ne Shqiperi e ne Kosove perkrah serbomalazezeve.

Tani kush e shiti Shqiperine dhe Kosoven eshte verteruar katerciperisht, e dihet boterisht qe nuk ishin nacionalistet. Perkundrazi ata e bashkuan dhe u munduan ta ruajne nga fara e ndyre kriminele komuniste me cdo kusht. Por nuk ja dolen dot mbane sepse komunistet ishin kriminele nuk kursyen asnje gje per te marr pushtetin. Dhe ja cfar ndodhi.

Vetem ju kokeshkretet nuk dini ta pranoni!
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 15:14   #279
peshkaqeni33
nje ze midis jush
 
Avatari i peshkaqeni33
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Kush tha, qe s'jemi komshinj!
Posts: 5,596
Thanks: 339
Thanked 603 Times in 396 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 113
peshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėm
Re: Lufta Partizane...

Shkrepni more nje pushke per Shqiperin, qe te na mbushni mendjen qe e keni dashur dhe e doni shqiperin. Shqiperia nuk mbrohet me llafe.

Te tera veprimet dhe mos veprimet tuaja kane qene ne dem te shqiperise. Ju e keni vene Shqiperin shume here ne siklet. E Bashkuat Shqiperin me fashizmin dhe perpak e zhduket Shqiperin.

Cfare do justifikoni... te pa justifikueshmen?! Qe luftuat ne Shqiperi sikur te ishit pushtuesit e saj?! Juve ne vend tju vij turp e tju brej ndergjegja, per ato, qe keni bere , na kerkoni dhe llogari!

Na dashkeni tju puthim tani, se keni spiunuar e vrare shqiptare.
E di ti cu bene francezet dhe gjithe evropa konlaburacionisteve... Shko mburr ndonje konlaburacionist atje ne France dhe do shikosh se cte bejne francezet edhe tani pas 80 vjetesh. Po eshte popull i paster ai, i ka spastruar spiunet, jo si ketu tek ne, qe i kemi lene te na derdellisin.
__________________
Zoti ne qiell... Une ne det...


(Po ne toke kush do jete?!)
peshkaqeni33 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-09-2019, 15:21   #280
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Posts: 26,071
Thanks: 11,720
Thanked 9,660 Times in 6,172 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 500
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Re: Lufta Partizane...

Po shume mire at'here, ne sjeni ngopur me gjak Shqiptari, keni kohe dhe mundesine ta beni.....mos lini asgje ne kenbe.....mentaliteti i ushujzes eshte dicka qe lind me te e nuk fitohet lehte.

Nuk justifikojme asgje por te pakten nuk mburremi me gjera qe jane fakte dhe te verteta te pa mohueshme........

Un KURRE sdo ta thoja kete qe the ti evlat koshdo qofshin ndarjet tona ideollogjike e arimore, eshte gjeja me e poshter qe mundet te jete qofte si mendim e aq me teper si veprim...jemi shume pak per te shpure shoshoqin ne boten tjeter.
__________________
"Unė dėgjoj dhe harroj. Unė shoh dhe kujtoj. Unė bėj dhe kuptoj".
"Mos u bėj tė tjerėve, atė qė nuk do tė ta bėjnė ty"....
Confucius
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur