Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Analiza / Shkrime / Opinione

Analiza / Shkrime / Opinione Le tė “luajmė” sėbashku rolin e analistit dhe tė japim opinionet tona rreth tematikave tė ndryshme qė hasim pėrditė.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 03-08-2019, 06:35   #1
Gi de Masha
V.I.P
 
Avatari i Gi de Masha
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Vendndodhja: Danimarkė
Posts: 12,442
Thanks: 10,686
Thanked 5,742 Times in 2,724 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 184
Gi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėm
Racizmi - Paragjykimet ndaj shqiptarėve

Lufta kundėr paragjykimeve etnike, mė e vėshtirė se thyerja e atomit

Nga admin - 3 Gusht 201909 - burimi kėtu

Nikė Gashaj

Paragjykimet etnike paraqesin njė problem tė madh shoqėror. Ato shfrytėzohen pėr nxitjen dhe pėrhapjen e antagonizmave dhe konflikteve nė mes grupeve dhe popujve dhe me tė vėrtetė nė atė aspekt edhe kanė sukses. Pėr ata, ndaj tė cilėve janė tė dedikuara, paragjykimet etnike paraqesin vėshtirėsi, mjerim dhe fatkeqėsi, meqėnėse ua vėshtirėsojnė jetėn, duke u manifestuar gati nė tė gjitha sferat e jetės. Paragjykimet nė jetėn e atyre ndaj tė cilėve ekzistojnė, negativisht ndikojnė dhe manifestohen nė diskriminimin nė punė – nuk i kanė mundėsitė e barabarta tė punėsimit, nė shumė vende tė punės nuk pranohen; marrin rroga mė tė vogla, mė vėshtirė pėrparojnė nė punė; janė tė diskriminuar nė shkolla; nė disa situata trajtohen nė mėnyrė tė pabarabartė para ligjit etj. Mu pėr kėtė rėndėsi shoqėrorė tė paragjykimeve etnike janė bėrė pėrpjekje tė mėdha nė kėrkimin e mėnyrave dhe metodave efikase tė luftimit kundėr paragjykimeve. Nė literaturėn e psikologjisė sociale pėrmenden mėnyrat e ndryshme tė luftės kundėr paragjykimeve.

Normat ligjore

Njė mėnyrė e cila ėshtė kontestuese, ėshtė nxjerrja e normave ligjore kundėr manifestimit tė paragjykimeve. Ka pasur diskutime tė shumta mbi atė se a ėshtė legjislacioni mjet efikas nė luftėn kundėr paragjykimeve dhe diskriminimit ndaj disa grupeve. Disa autorė janė tė mendimit se ligjet nuk mund tė kenė ndikim, sepse pėr t’u liruar nga paragjykimet njerėzit duhet mė parė tė edukohen. Ndėrsa njė numėr i autorėve tė tjerė nėnvizojnė se edhe me pėrdorimin e normave juridike ėshtė e mundur qė tė ndalohen dhe tė kufizohen paragjykimet etnike. Rregullat ligjore jo vetėm qė ēojnė deri tė lehtėsimi i jetės sė grupeve pakicė ndaj tė cilave ekzistojnė paragjykimet, por shpien edhe deri te ndėrrimi i qėndrimeve ndaj tyre – theksojnė ata qė janė ithtarė tė rėndėsisė sė legjislacionit nė luftė kundėr paragjykimeve. Pikėpamjet e fundit duket se janė mė tė arsyeshme dhe nė favor tė tyre dėshmojnė edhe shumė tė dhėna. Pėr shembull, Ligji mbi desegregacionin, i nxjerrė nė SHBA dhe nė krahinat nė tė cilat ka pasur shumė paragjykime, ka nxitur mė pak rezistencė sesa qė ėshtė paramenduar, ose fare nuk ka shkaktuar kundėrshtime. Njė gjė tė tillė e vėrtetojnė edhe faktet mbi formimin e njėsive tė pėrbashkėta ushtarake prej zezakėve dhe tė bardhėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

Deri te Lufta e Dytė Botėrore, parimisht, ushtarėt zezakė dhe ushtarėt e bardhė kanė qenė nė njėsi tė ndara ushtarake. Para se tė implementohet vendimi i formimit tė njėsive tė pėrbashkėta, janė bėrė hulumtime mbi mendimin e ushtarėve tė bardhė, veēanėrisht tė eprorėve tė tyre tė bardhė, mbi formimin e njėsive tė pėrbashkėta. Rezultatet e hulumtimeve tė tilla kanė treguar se tek ata ka ekzistuar njė rezistencė e madhe ndaj zbatimit tė njė mase tė tillė. Ėshtė shprehur mendimi se njėsitė e pėrbashkėta ushtarake nuk do tė mund tė funksionojnė dhe nė pikėpamje ushtarake do tė jenė mė tė dobėta dhe tė paafta. Ndėrkaq, kur ėshtė zbatuar desegregacioni dhe kur janė formuar njėsitė e pėrbashkėta ushtarake, ėshtė vėrtetuar se parashikimet e tilla nuk janė treguar tė sakta.

Mirėpo, jo vetėm kaq, por hulumtimet kanė vėrtetuar se te njė numėr i madh i tė bardhėve janė spastruar dhe liruar qėndrimet negative ndaj zezakėve, ose janė zbutur nė njė masė tė madhe. Sot, nė njė shkallė tė lartė konsiderohet se lufta kundėr paragjykimeve nėpėrmjet normave ligjore ndikon nė ndėrrimin e qėndrimeve dhe nė ndėrtimin e marrėdhėnieve tė mira interetnike dhe ndėrnjerėzore.

Legjislacioni ndikon para sė gjithash, nė atė lloj tė paragjykimeve tė cilat nuk janė thellė tė rrėnjosura nė personalitetin e individėve, nė paragjykimet tė cilat burimin e kanė, nė radhė tė parė, nė botėkuptimet e veta tė pėrhapura konformiste. Si mjet tjetėr, nė luftė kundėr paragjykimeve pėrmendet informimi sistematik mbi paarsyeshmėrinė e paragjykimeve. Edhe pse, marrė nė pėrgjithėsi, njė informim i tillė paraqet njė mjet tė dobishėm, ajo nuk ėshtė gjithėherė efikase dhe nuk jep ēdoherė rezultate tė dėshirueshme dhe tė pritura. Shkaku i kėsaj ėshtė, ndėr tė tjerat, ekzistimi i tė ashtuquajturave barriera psikologjike nė komunikim, sikurse disa autorė e nėnvizojnė atė (Hyman dhe Sheatsly).

Informacioni

Shpeshherė, ata tė cilėve u janė dedikuar informatat, dhe ajo kur ka tė bėjė me luftėn kundėr paragjykimeve – janė personat me paragjykime, prandaj informatat e tilla nuk i pranojnė fare. Ata informatave tė tilla u ikin dhe u shmangen. Ėshtė vėrtetuar se informatat e tilla mbi disa grupe etnike qė janė dhėnė me qėllim qė tė zvogėlohen paragjykimet ndaj tyre, i kanė pėrcjellur, para sė gjithash, pikėrisht pjesėtarėt e atyre pakicave, ndėrsa popullata tjetėr, sė cilės i janė kushtuar informatat e tilla, fare pak. Njė efekt mė tė madh sesa infomatat nėpėrmjet mjeteve masive tė informimit e kanė ligjėratat sistematike nė shkolla dhe kurset e seminaret.

Ndėrkaq, edhe nė ato raste kur ekzistojnė mekanizmat e fuqishėm mbrojtės, tė cilėt shfrytėzohen pėr mbajtjen apo ruajtjen e paragjykimeve, informimi mbetet i paefektshėm. Tė dhėnat, pėr shembull, tregojnė: se studentėt nga shtetet e jugut tė SHBA-sė, kanė pasur paragjykime mė tė mėdha ndaj zezakėve sesa qė i kishin personat mė pak tė arsimuar nga veriu. Edhe pse studentėt dinė shumė mė tepėr mbi problemet racore dhe janė shumė mė mirė tė informuar mbi grupin etnik ndaj tė cilit ekzistojnė paragjykimet, megjithatė tek ata paragjykimet mbeten. Ėshtė treguar se ata konsiderojnė se zezakėt nuk janė, nė esencė, nė njė pozitė mė tė keqe dhe se trajtimi i tyre u pėrgjigjet kushteve ekzistuese shoqėrore. Pėrdorimi i mekanizmave tė ndryshėm, para sė gjithash, i mekanizmave tė racionalizimit, ndihmon qė paragjykimet tė qėndrojnė edhe pėrkundėr informatave tė cilat tregojnė paarsyeshmėrinė e tyre.

Efektet e kontaktit tė drejtėpėrdrejtė

Mjeti i tretė, i cili shpeshherė pėrdoret dhe shpesh konsiderohet efikas, ėshtė kontakti i drejtėpėrdrejtė me grupet ndaj tė cilave ekzistojnė paragjykimet. Mirėpo, duhet theksuar se edhe kontaktet e tilla nuk kanė gjithmonė si pasojė zvogėlimin e paragjykimeve. A do tė ketė kontakti efekt apo jo nė pakėsimin e paragjykimeve, varet nga natyra e kontaktit dhe marrėdheniet nė mes tė atyre te tė cilėt ekzistojnė paragjykimet.

Kontakti i fermerėve tė bardhė dhe punėtorėve zezakė, tė punėdhėnėsve tė bardhė dhe tė punėtorėve tė tyre zezakė nuk do tė ndikojė nė pakėsimin e paragjykimeve ndaj zezakėve. Punėdhėnėsit e bardhė edhe mė tutje diskriminimin e vet ndaj zezakėve e kanė shpjeguar me tė kaluarėn historike, si raport ndaj personave mė pak tė aftė dhe mė pak tė vlefshėm dhe kanė qenė tė mendimit se diskriminimi ėshtė i arsyeshėm. Ndėrkaq, te personat me interesa tė ngjashme, me status tė njėjtė dhe me qėllime tė njėjta, kontakti i drejtėpėrdrejtė mund tė ketė efekt pozitiv. Njė efekt tė tillė e ka, pėr shembull, kontakti ndėrmjet pjesėtarėve tė zi dhe tė bardhė tė sindikateve. Njė efekt tė tillė e ka pasur edhe kontakti nė situatėn e luftės nė njėsitė e pėrbashkėta tė zezakėve dhe tė tė bardhėve.

Mundėsinė e efektit pozitiv tė kontaktit e vėrtetojnė edhe disa hulumtime, ndėr tė tjerat edhe i ashtuquajturi eksperimenti aksional, tė cilin e kanė bėrė dy hulumtues (M. Deutsch dhe Collins) me organizimin e banimit tė pėrbashkėt, tė banimit nė tė njėjtin vend dhe nė tė njėjtat ndėrtesa tė tė zinjėve dhe tė bardhėve. Duke vėrtetuar zhvillimin e paragjykimeve tė tė bardhit para njė aksioni tė tillė dhe pas njė kohe tė zbatimit tė njė aktiviteti tė tillė, pasi qė ai ėshtė zbatuar, kanė konstatuar se nė njė masė tė dukshme janė pakėsuar apo zvogėluar paragjykimet ndaj zezakėve.

Njė numėr i madh i verifikimeve tregon, se veēanėrisht njė ndikim efikas nė zvogėlimin e paragjykimeve e kanė personat me autoritet, e para sė gjithash, prindėrit. Konsiderohet se sikur prindėrit nė vend tė paragjykimeve t’i mėsonin fėmijėt marrėveshje dhe tolerancė, nuk do tė vihej as deri te formimi i njė pjese tė madhe tė paragjykimeve.

Duke zbatuar luftėn kundėr paragjykimeve, duhet tė kihen parasysh mbi tė gjitha ata faktorė tė cilėt kontribuojnė me sukses nė tentimin i ndėrrimeve tė qėndrimeve.
Njohjet shkencore tregojnė se pa marrė parasysh se sot ka mėnyra tė shumta dhe tė dobishme tė luftės kundėr paragjykimeve, mėnyrė tė sigurt pėr mėnjanimin e tyre nuk ka.

Paragjykimet ėshtė vėshtirė t’i largosh dhe tė lirohesh prej tyre. Njė autor thotė se ėshtė mė vėshtirė tė prishen ato se tė bėsh thyerjen e atomit. Duhet tė theksohet se efekti i luftės kundėr paragjykimeve varet nga lloji i paragjykimeve. Derisa paragjykimet, tė cilat burimin e vet kryesor e kanė nė konformim, largohen mė lehtė, ndėrsa paragjykimet tė cilat kanė rrėnjė mė tė thella nė personalitet, ėshtė mė e vėshtirė pėr t’i zbatuar dhe suksesi nė largimin e tyre ėshtė i vogėl. Arsyeja ėshtė nė vėshtirėsinė qė paragjykimet tė mėnjanohen dhe nė shkaqet e shumėfishta tė cilat manifestohen nė vazhdimėsi dhe qė nxisin paragjykime.

Momentet ekonomike janė njė ndėr shkaqet kryesore tė manifestimit tė paragjykimeve si fenomen shoqėror, mu pėr kėtė arsye vetėm ndėrrimet radikale nė strukturėn ekonomiko-shoqėrore edhe mund tė shpien deri te efektet me rėndėsi. Ndėrrimet e tilla do tė kontribuojnė qė edhe disa shkaqe psikologjike tė manifestimit tė paragjykimeve tė humbin nė domethėnien e vet. Me ndalimin e rrezikimit ekonomik dhe tė pasigurisė, me kėnaqjen e synimeve dhe qėllimeve pėr afirmim dhe prestigj, kur do tė ēmohet ēdo punė dhe ēdo formė e saj, do tė pakėsohen dhe dobėsohen dhe burimet psikologjike tė shfrytėzimit tė paragjykimeve me qėllim tė kėnaqjes tė nevojave tė ndryshme dhe dėshirave tė njeriut.

Idetė mbi superioritetin e racave

Kėrkesat pėr njė pozitė tė veēantė tė ndonjė grupi nė krahasim me grupin a grupet e tjera kanė qenė fenomen mjaftė i shpeshtė gjatė historisė. Kėso kėrkesa janė manifestuar nė marrėdhėnie ndėrmjet grupeve brenda njė shteti a nė marrėdhėnie ndėrmjet popujve nė komunitetin ndėrkombėtar. Mė sė shpeshti kėrkesat e tilla mbėshteten nė teori raciste, tė cilat shfrytėzojnė shkencat natyrore, biologjike, antropologjike etj. pėr arsyetimin e kėrkesave pėr pozitė tė privilegjuar.

Pėrfaqėsuesit e ndryshėm tė rrymave tė caktuara tė sociologjisė antropologjike, biologė, mjekė, filozofė, psikologė, politikanė etj. nė bazė tė matjeve antropologjike, shtatit, formės sė kafkės, tė mollėzave, tė hundės, tė buzėve, tė analizave tė grupit tė gjakut, tė cilėsive tė anėtarėve tė grupit, tė ngjyrės sė lėkurės, tė syve, tė flokėve, tė rezultateve nė fushat e shtetėsisė, shkencės, artit etj. janė pėrpjekur pėr tė vėrtetuar shkencėrisht ekzistimin e racave tė “larta”, pjesėtarėt e tė cilave kanė aftėsi mė tė mėdha intelektuale e fizike dhe i kontribuojnė shumė mė tepėr zhvillimit dhe pėrparimit shoqėror, ekonomik, kulturor etj. dhe racave tė “ulta”, gjė qė tė parave u jep tė drejtė tė jenė bartės tė civilizimit”.

Idetė mbi superioritetin e racave janė tė njohura qė nga antika. Aristoteli(shekulli IV p. ep. sonė) konsideronte se grekėt, pėr shkak tė pozitės gjeografike qė mbajnė dhe kualiteteve qė kanė, janė tė predistinuar qė tė sundojnė botėn. Sipas Aristotelit, disa njerėz nga natyra lindin tė lirė, tė tjerėt si robėr; disa janė tė pėrcaktuar tė nėnshtrohen, tė tjerėt tė sundojnė, e kjo vlen edhe pėr popuj. Sipas kėsaj, pėr nga natyra grekėt janė tė lirė, ndėrsa barbarėt janė robėr”.

Nė shekullin XIX dhe nė pjesėn e parė tė shekullit XX Gobino(A. J. Gobineau, 1816-1882), Frensis Golton(1822-1911), Lauzha (G. De Lapouge, 1854-1936), Niēe (Friedrich Nietzsche, 1844-1900), Ēemberlen(Houston Stewart Chamberlain, 1855-1926 ose 1927), etj. flasin pėr dallimet ndėrmjet njerėzve dhe racave, duke vėnė racėn ariane nė vend tė parė, si racė superiore e njerėzve shtathedhur dhe bjondė.

Idetė e kėtilla kanė hasur nė pėrkrahje mė tė madhe nė Gjermani gjatė pjesės sė dytė tė shekullit XIX, kur mė qartė artikulohen kėrkesat pėr vendin dhe rolin e veēantė tė racės gjermane nė Evropė dhe nė botė, si racė qė ėshtė moralisht dhe fizikisht superiore ndaj racave tė tjera.

Paragjykimet ndaj shqiptarėve

Krejt kėto s’do tė meritonin tė pėrmendeshin, sikur idetė e tilla tė mos kishin pasur nė tė kaluarėn, por edhe nė ditėt e sotme implikime edhe nė shqiptarė. Vlladan Gjorgjeviqi, Stojan Protiqi, Nikolla Pashiqi dhe racistėt e shovinistė tė ndryshėm, janė pėrpjekur qė t’i paraqesin shqiptarėt si popull tė paqytetėruar, tė prapambetur, tė paedukuar, papunėtorė (pėrtacė), dinakė, frikacakė, tė dobėt, agresivė, dhunues etj.

Kualifikimet e kėtilla kanė qenė ēdo herė nė funksion tė pėrpjekjeve pėr tė siguruar pozitė tė privilegjuar a dominuese pėr njė popull a pėr njė grup, nė dėm tė popujve tė tjerė a grupeve tė ndryshme. Si tė kėtilla, ato janė biologjikisht joshkencore e moralisht pėr gjykim. Pikėrisht pėr kėtė Ashraf Pahlavi, pėrpjekjet pėr pėr tė vėrtetuar inforioritetin e njerėzve vetėm pėr shkak tė ngjyrės sė lėkurės a karakteristikave etnike, i ka ēmuar si shenja tė”mendjes sė luajtur ose devijimit shpirtėror”.

Shqiptarėt nė Jugosllavi pas Luftės sė Parė Botėrore trajtoheshin si pakicė kombėtare, por ishin tė privuar nga tė gjitha tė drejtat e parapara me sistemin e Lidhjes sė Kombėve. Ata i ishin ekspozuar shtypjes mė brutale dhe presionit mė tė vrazhdė pėr t’u shpėrngulur, shkombėtarizimit ose asimilimit(vrasjes, rrahjes, djegies sė fshatrave, dėbimit nga toka, marrjes sė shtėpive, tė pasurisė, tė kullotave dhe pyjeve, tė ndalimit tė pėrdorimit tė gjuhės amtare, tė zhdukjes sė zakoneve popullore etj.). Kėshtu, Kosova ishte shndėrruar “nė njė vend mundimi tė tmershėm tė popullit”qė kanosej me”zhdukjen e popullatės shqiptare” (prof. Zejnullah Gruda).

Pėr kėtė arsye shqiptarėt e Kosovės dhe tė viseve tė tjera tė ish-Jugosllavisė i kishin pėrqafuar dhe mbėshtetur shpresat e veta pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare nė “parimin kombėtar” ose nė Kartėn e Atlantikut. Nga ana tjetėr, burrat e shteteve atėherė pėrsėritshin shpesh se zgjedhja e drejtė e ēėshtjes kombėtare mund tė arrihet me sendėrtimin e sė drejtės sė kombėve pėr vetėvendosje, prandaj Konferenca themeluese e Kėshillit Nacional Ēlirimtar tė Krahinės sė Kosovės, e mbajtur nė Bujan, mė 31 dhjetor 1943 dhe 1 e 2 janar 1944, proklamonte besnikėrinė respektimit tė vullnetit tė popullit, qė ishte plotėsisht nė frymėn e tė gjitha qėndrimeve tė shpallura pėrpara dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

Rezoluta theksonte se “Kosova dhe Rrafshi i Dukagjinit… si gjithė herė, ashtu dhe sot, dėshironin tė bashkohet me Shqipėrinė”dhe shprehej besimi se si rezultat i luftės sė pėrbashkėt do tė vijė koha”kur tė gjithė popujt, pra edhe shqiptarėt, do tė mund tė deklarohen pėr fatin e vet me tė drejtėn pėr vetėvendosje deri nė shkėputje”. Nė shtete demokratike rastet e shkėputjes janė zgjedhur relativisht lehtė. Kėshtu ka ndodhur p.sh. me ratin e ndarjes sė Norvegjisė dhe tė Suedisė, por edhe tash me rastin e ndarjes sė Ēekosllovakisė nė Ēeki dhe Sllovaki. Nė shtetet despotike, hegjemoniste dhe imperialiste, ndryshe nga shembujt e mėparshėm, qėllimi i cilitdo popull pėr t’u shkėputur pritet madje me pėrpjekje pėr t’u shtypur me armė, siē ka ndodhur me rastin e shthurjes sė ish-Jugosllavisė.
__________________
devollitėt thonė

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Gi de Masha : 03-08-2019 nė 06:48
Gi de Masha nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-08-2019, 06:39   #2
thirsty
V.I.P
 
Avatari i thirsty
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Posts: 22,505
Thanks: 1,778
Thanked 1,915 Times in 1,440 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 151
thirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėm
Re: Racizmi - Paragjykimet ndaj shqiptarėve

Ka rrace superiore
__________________
Une perpara, fshesaxhinjte nga mbrapa.
Foreign Music > Albanian Music
thirsty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur