Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Zhvillimet Urbane > Ekonomi & biznes

Ekonomi & biznes Kėtu do tė gjeni lajme, studime, statistika, trajnime, dhe informacion tė bollshem qė ka te bėjė me ekonominė shqiptare dhe atė botėrore, si dhe nė fushėn e biznesit nė pėrgjithėsi.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 17-02-2015, 17:37   #1
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 6,483
Thanks: 4,659
Thanked 2,239 Times in 937 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
NAFTA / Kush po fiton? Kush po humbet? Dhe ēfarė pritet tė ndodhė?

Sa kohė do tė zgjasė? Kjo ėshtė njė nga pyetjet e shumta qė kanė lindur nga rėnia e jashtėzakonshme e kursit tė naftės sė papėrpunuar, njė ngjarje qė ka rritur besimin e konsumatorėve, prekur vendet prodhuese tė hidrokarbureve dhe ka bėrė qė tė lindin mundėsi tė reja – edhe sfida tė reja – pėr ekonominė amerikane dhe botėrore. Ja pėrgjigjet e Los Angeles Times pėr pyetjet mė tė mėdha qė ngrihen sot nė lidhje me “arin e zi”



Pėrse ēmimet e naftės janė ulur kaq shumė dhe kaq shpejt?
Ulja e ēmimeve nė 50 % qysh nga muaji shtator rezulton nga konvergjenca e shumė faktorėve. Mė e rėndėsishmja ėshtė rritja e ofertės, kryesisht si pasojė e revolucionit tė naftės argjilore nė Shtetet e Bashkuara.

Nė sajė tė teknikave hidraulike dhe teknikave tė tjera tė shpimit, ky vend ka kontribuar me 80 % nė rritjen e prodhimit botėror nė pesė vitet e fundit. Kohėt e fundit, prodhimi i naftės ėshtė rritur shumė edhe nė Irak dhe nė Libi. Paralelisht kėrkesa dobėsohet. Ekonomia ėshtė nė stanjacion nė Evropė dhe nė Japoni dhe po ngadalėsohet nė Kinė, e cila ėshtė konsumatori i parė i naftės nė botė.

Sa kohė do tė zgjasė?
Ka shumė gjasa qė ēmimi i naftės bruto do tė rritet duke filluar nga gjashtėmujori i dytė. Ky skenar bazohet mbi parashikimet e evolucionit tė ofertės e dhe tė kėrkesės, duke marrė parasysh faktin qė ulja aktuale e ēmimeve nxit konsumin dhe do tė stimulojė pra kėrkesėn. Kontratat e pėrfunduara pėr naftėn bruto, tė negociura kohėt e fundit, janė rreth 45 dollarė/fuēi, kundrejt 100 dollarė mesatarisht nė gjashtėmujorin e parė tė vitit 2014. Sipas vlerėsimeve tė Moody’s Analytics, ēmimet do tė vėrtiten nė rreth 80 dollarė/fuēi gjatė gjashtėmujorit tė parė tė vitit 2016. Por faktorė tė tjerė mund tė hyjnė nė lojė. Rėnia e kurseve ka filluar tė frenojė projektet e kėrkimit dhe shpimit, tė cilat nuk mė aq rentabėl si mė parė. Teorikisht, kjo do tė ulė ofertėn dhe do tė shpjerė nė rritjen e ēmimeve, por sidoqoftė, nuk do tė ndodhė menjėherė.

Edhe nėse pėrfitimet e tyre pakėsohen, prodhuesit mund tė jenė tė rezervuar dhe tė mbyllin rubinetėt, sepse rifillimi i shfrytėzimit kushton shumė shtrenjtė. Disa preferojnė ndoshta tė vėnė bast qė ēmimet do tė rriten sė shpejti nė njė nivel qė do t’i lejojė atyre tė paktėn tė arrijnė ekuilibrin financiar. E thėnė ndryshe, oferta botėrore do tė vazhdojė tė rritet mė tepėr se sa kėrkesa; sasia e tepėrt e naftės do t’i mbajė ahere ēmimet nė dysheme.

Kush pėrfiton mė shumė nga kosto e ulėt e energjisė?
Shtetet e Bashkuara do tė jenė pėrfituesit mė tė mėdhenj. Kompanitė e prodhimit tė autoveturave, pėr shėmbull, do tė shesin mė shumė sespe njerėzit do tė lėvizin mė shumė me vetura, do tė blejnė autovetura mė tė mėdha dhe do tė kenė mė shumė nevojė pėr shėrbime.

Sipas ministrisė sė energjisė, familjet amerikane do tė kursejnė 750 dollarė [660 euro] mesatarisht pėr benzinėn kėtė vit, nė raport me vitin 2014. Vendet qė importojnė shumė naftė, si vendet evropiane, Japonia, Korea e Jugut dhe Kina do tė kursejnė gjithashtu qindra-miliarda dollarė. Por nė Evropė, konsumatorėt nuk do tė pėrfitojnė plotėsisht, nga fakti i taksave tė larta mbi karburantin. Nė Japoni, ekonomitė do tė neutralizohen nga dobėsimi i Jenit. Duke qenė se nafta, ashtu si lėndėt e tjera tė para shprehet nė dollarė, Japonisė do t’i duhet tė shpenzojė mė shumė jen pėr ēdo dollar naftė bruto qė do tė blejė nė tregjet ndėrkombėtare.

4.Kush do tė humbasė mė tepėr?

Vendet prodhuese si Rusia, Irani, Venezuela dhe Nigeria janė vėnė nė provė tė vėshtirė sepse tė ardhurat e tyre varen shumė nga nafta. Pėrsa i pėrket Arabisė Saudite, qė ėshtė prodhuesi kryesor i Opec-ut dhe ai me kostot e prodhimit mė tė ulėta, ende mund tė ketė pėrfitime me ēmimin 45 dollarė/ fuēi – apo edhe dicka mė pak. Kompanitė e mėdha tė naftės do tė amortizojnė pak goditjen nė sajė tė aktivitetit tė tyre tė rafinimit. Kjo do tė jetė mė e vėshtirė pėr ndėrmarrjet mė tė vogla dhe mė pak efikase. Tė ardhurat e tyre do tė ulen dhe ato do tė kenė mė pak lehtėsi nė qasjen pėr kredi, gjė qė mund t’i shtynte disa qė tė mbyllnin aktivitetin e tyre. Nė Shtetet e Bashkuara, njė ulje e zgjatur e kurseve do tė dėmtonte nė mėnyrė tė konsiderueshme industrinė e naftės argjilore, e pėrqėndruar nė Teksas dhe nė Dakotėn e Veriut.

Cili vend do tė diktojė ligjin e tij nė pėrcaktimin e ēmimit tė naftės?
Shumė ėshtė folur kohėt e fundit pėr dobėsimin e Opec-ut. Karteli ėshtė dominuar nga Arabia Saudite, njė vend i cili tradicionalisht luan njė rol kryesor nė tregun e energjisė. Por njė aktor tjetėr madhor ėshtė imponuar: Shtetet e Bashkuara janė bėrė sėrish njė “gardian i tregut” [njė vend i aftė qė tė rregullojė me shpejtėsi prodhimin e vet, me qėllim qė tė sigurojė stabilitetin e tregut]. Sot Shtetet e Bashkuara nuk mundet megjithatė tė rivalizojnė me kostot e ulėta tė prodhimit saudit. Dhe vendimi i mbretėrisė pėr tė nxjerrė sasi tė mėdha nafte bruto – pėr tė ruajtur pjesėn e saj tė tregut dhe tė vėrė nė presion fqinjėt dhe rivalėt e vet nė Amerikė – do tė vėrė nė provė fuqinė financiare tė operatorėve amerikanė, si dhe kapacitetin e tyre pėr tė pėrmirėsuar efikasitetin dhe rentabilittein e teknikave tė tyre tė shpimit. Los Angeles Times/

s.m./www.bota.al
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-02-2015, 18:03   #2
lenci
::
 
Avatari i lenci
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 2,522
Thanks: 121
Thanked 797 Times in 415 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
lenci ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: NAFTA / Kush po fiton? Kush po humbet? Dhe ēfarė pritet tė ndodhė?

Mė duket se kjo rėnie ishte paralajmėrim pėr Rusinė dhe politikat e saj agresive.
SHBA dhe Arabia Saudite,janė regjisorėt e planit pėr njė motiv tė thjeshtė.
Arabia Saudite fiton edhe me ēmimin aktual,SHBA kanė rezerva tė mjaftueshme pėr tregun e brendshėm,dhe ēmimi i ulėt shkatėrron konkurrencėn.
Duke parė indekset e ekonomisė ruse,evolucionin negativ te rublit,nuk besoj se do presin shkatėrrimin e ekonomisė ruse,por qė kjo e fundit tė shtrijė dorėn nė treg pėr huamarrje.
lenci nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-04-2015, 12:20   #3
ALSh
V.I.P
 
Avatari i ALSh
 
Data e antarėsimit: Nov 2014
Posts: 308
Thanks: 5
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
ALSh ka njė atmosferė spektakolareALSh ka njė atmosferė spektakolareALSh ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: NAFTA / Kush po fiton? Kush po humbet? Dhe ēfarė pritet tė ndodhė?

Po fiton Bankersi 800 milion Euro ne vit dhe po fitojne zyrtaret qe ka korruptuar per te mos paguar asnje takse ne buxhet.
ALSh nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-12-2018, 07:55   #4
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 41,956
Thanks: 12,440
Thanked 7,302 Times in 4,884 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: NAFTA / Kush po fiton? Kush po humbet? Dhe ēfarė pritet tė ndodhė?

Nje liter nafte ne Moske kushton 44.40 rubla.
Nje liter benzine (92 oktan) 42.70 rubla.
Nje liter benzine(95 oktan) 45.85 rubla.
Nje liter benzine(95 eco) 46.95 rubla
BENZINE(100 ECO) 68 CENT per LITER.

Rroga mesatare 500 euro ne muaj.....thone.

SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur