Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Politika Shqiptare

Politika Shqiptare Cilat janė bėmat e fundit tė politikanėve tanė? A po zgjidhen problemet e shqiptarėve apo po shtohen dita-ditės? Ē’mendim keni pėr aktualitetin shqiptar?

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 12-04-2019, 12:02   #1
Llapi
Banned
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,073
Thanks: 0
Thanked 8 Times in 8 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Bardhyl Mahmuti propozon projektrezolutė pėr gjenocidin serb nė Kosovė



Bardhyl Mahmuti propozon projektrezolutė pėr gjenocidin serb nė Kosovė

Projekt-Rezolutė pėr gjenocidin serb nė Kosovė.


KUVENDIT TĖ REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS
Deputetėve tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės,


Propozim publik,

Tė nderuar anėtarė tė Kuvendit tė Kosovės,
Tė nderuar deputetė,

Duke pėrcjellė me shqetėsim mohimin qė i bėhet gjenocidit qė shteti serb ka zbatuar kundėr shqiptarėve tė Kosovės, minimizimin e krimit tė gjenocidit dhe glorifikimin e kriminelėve qė pėrpiluan dhe zbatuan gjenocidin nė Kosovė dhe iniciativėn qė mohimi i gjenocidit tė ndėshkohet me ligj nė tė njėjtėn formė siē veprojnė shtetet e demokracive perėndimor;
Duke mbėshtetė tėrėsisht iniciativat paraprake dhe aktuale tė ndėrmarra nė Kuvendin e Kosovės qė pėrmes njė rezolute tė Kuvendit tė emėrohen si gjenocid krimet qė ka pėrjetuar populli i Kosovės gjatė luftės;
Duke e konsideruar rezolutėn si tė domosdoshme qė do t’i jepte forcėn miratimit tė njė ligji tė kėsaj natyre;
Duke u mbėshtetur nė mėnyrėn si i kanė trajtuar institucionet e BE-sė dhe disa shtete tė Evropės Perėndimoresaj ēėshtjen e krimit tė gjenocidit nė situata konkrete, ju shtroj njė Projekt-Rezolutė pėr gjenocidin serb nė Kosovė.
Me respekt
Bardhyli
P.S. Pėrveē publikimit, kėtė propozim do t’ua dėrgoj tė gjithė deputetėve tė Kuvendit tė Kosovėsnė adresėn e tyre elektronike (zyrtare).

***

Projekt-Rezolutė pėr gjenocidin serb nė Kosovė

Duke pasur parasysh se:
- nė Konventėn pėr Parandalimin dhe Dėnimin e Krimit tė Gjenocidit, tė miratuar nga Asambleja e Pėrgjithshme e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara mė 9 dhjetor 1948, me “gjenocid” nėnkuptohet kryerja e cilitdo nga krimet e numėruara nė nenin II tė kėsaj konvente:
(a) vrasja e anėtarėve tė grupit;
(b) cenimi i rėndė i integritetit fizik ose mendor i anėtarėve tė grupit;
(c) vėnia e grupit qėllimisht nė kushte tė tilla tė jetės, qė sjellin zhdukjen e plotė fizike ose tė pjesshme tė tij;
(d) ndėrmarrja e masave pėr pengimin e lindjeve brenda grupit; dhe
(e) transferimi i dhunshėm i fėmijėve nga njėri grup nė tjetri;
kur krimi ėshtė bėrė me qėllim qė tė shkatėrrohet tėrėsisht ose pjesėrisht, nė aspektin fizik ose biologjik njė grup kombėtar, etnik, racor ose fetar, si i tillė.

- faktet se gjatė luftės sė viteve 1998-1999 nė Kosovė forcat e armatosura tė Serbisė, nė operacionet luftarake tė ndėrmarra, me qėllim qė tė shkatėrrohen shqiptarėt si grup kombėtar, etnik dhe fetar i ndryshėm nga serbėt, kanė vrarė 1392 fėmijė shqiptarė, 1739 gra shqiptare dhe rreth 10 000 civilė tė tjerė shqiptarė tė tė gjitha moshave;
- Konventėn pėr Parandalimin dhe Dėnimin e Krimit tė Gjenocidit, nė tė cilėn nuk pėrcaktohet asnjė numėr, asnjė pėrqindje, nė bazė tė sė cilės shkatėrrimi i pjesshėm i grupeve tė lartpėrmendura do tė mund tė konsiderohej si gjenocid;
- shmangien e ēdo minimizimi tė pėrmasave tė gjenocidit qė kanė pėrjetuar popujt e tjerė nė periudha tė ndryshme historike dhe duke qenė pėrjetėsisht mirėnjohės pėr ndėrhyrjen ushtarake tė NATO-s, qė i dha fund politikės serbe tė gjenocidit nė Kosovės;
Pėr kėto arsye, Kuvendi i Kosovės konstaton se vrasjet e fėmijėve, e grave, e pleqve dhe e civilėve shqiptarė tė moshave tė ndryshme gjatė luftės sė viteve 1998-1999 nė Kosovė pėrbėn krim tė gjenocidit nė kuptimin si pėrkufizohet gjenocidi me Konventėn pėr Parandalimin dhe Dėnimin e Krimit tė Gjenocidit.

2.
Duke u nisur nga faktet se:
- gjatė luftės sė viteve 1998-1999 nė Kosovė forcat e armatosura tė Serbisė ushtruan dhunė seksuale ndaj rreth 20 mijė femrave shqiptare;
- Neni II paragrafi (b) i Konventės pėr Parandalimin dhe Dėnimin e Krimit tė Gjenocidit cilėson si forma tė gjenocidit edhe cenimin e rėndė tė integritetit fizik ose mendor;
- viktimat e dhunės seksuale kanė pėrjetuar vuajtje tė mėdha, traumatizėm tė rėndė dhe plagė tė pashlyera psikologjike;
- Gjykata Penale Ndėrkombėtare pėr Ruandėn i cilėsoi dhe i dėnoi dhunimet seksuale tė Hutuve ndaj Tutcive si akte gjenocidi, pėr shkak tė faktit se dhunimi paraqet cenim tė rėndė tė integritetit fizik dhe mendor tė viktimės;
Kuvendi i Kosovės hedh poshtė si tė papranueshme tė gjitha pazarllėqet qė janė bėrė mes Gjykata Penale Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė dhe Qeverisė sė Serbisė, pėr tė ndryshuar kualifikimin e dhunimeve seksuale dhe konstaton se dhuna seksuale ndaj femrave shqiptare pėrbėn krim tė gjenocidit nė kuptimin si pėrkufizohet gjenocidi me Konventėn pėr Parandalimin dhe Dėnimin e Krimit tė Gjenocidit.

3.
Duke u bazuar nė:
- Rezolutėn 47/121 tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Organizatės sė Kombet e Bashkuara, tė datės 18 dhjetor 1992, nė tė cilėn theksohet qartė se dėbimi masiv nga shtėpitė e veta tė civilėve tė pambrojtur dhe zbatimi i politikės sė neveritshme tė spastrimit etnik ėshtė njė formė gjenocidi;
- Rezolutėn e Konferencės Botėrore tė tė Drejtave tė Njeriut tė organizuar nga Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara nė Vjenė mė 14-25 qershor 1993, nė tė cilėn theksohet nė mėnyrė tė qartė se praktika e spastrimit etnik, si rezultat i agresionit serb kundėr popullatės myslimane dhe kroate tė Republikės sė Bosnjės dhe Hercegovinės, pėrbėn gjenocid dhe shkelje tė rėndė tė Konventės pėr Parandalimin dhe Dėnimin e Krimit tė Gjenocidit;
- faktet se gjatė luftės sė viteve 1998-1999 nė Kosovė, forcat e armatosura tė Serbisė dėbuan nga shtėpitė e tyre mbi 1 milion shqiptarė;
Kuvendi i Kosovės konstaton se dėbimi i shqiptarėve dhe spastrimi etnik i Kosovės pėrbėn krim tė gjenocidit dhe shkelje tė rėndė tė Konventės pėr Parandalimin dhe Dėnimin e Krimit tė Gjenocidit.

4.
Duke u mbėshtetur nė:
- Deklaratėn pėr Mbrojtjen e Personave nga Zhdukja me Forcė, tė miratuar nga Asambleja e Pėrgjithshme e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, me Rezolutėn 47/133 tė datės 18 dhjetor 1992;
- tė drejtėn ndėrkombėtare qė e klasifikon zhdukjen me forcė tė personave si krim kundėr njerėzimit;
- fakte tė shumta tė pakontestueshme, qė dėshmojnė se nė funksion tė fshehjes sė krimit dhe tė shmangies nga pėrgjegjėsia e drejtpėrdrejtė nė kryerjen e gjenocidit, institucionet e Serbisė zhvendosėn me forcė nė territorin e Serbisė mijėra civilė shqiptarė tė tė dyja gjinive dhe tė tė gjitha moshave, tė gjallė dhe tė vrarė;
- fakte se, pėrveē njė numri tė caktuar qė u kthyen tė gjallė pas pėrfundimit tė luftės, pasi kishin pėrjetuar trajtime ēnjerėzore nėpėr burgjet e Serbisė, mijėra kufoma civilėsh shqiptarė janė gjetur nė varreza masive anembanė Serbisė;
- faktin se 20 vjet pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė nuk dihet asgjė pėr fatin e mbi 1600 personave, tė cilėt vazhdojnė tė mbeten tė zhdukur me forcė gjatė luftės nė Kosovė;
Kuvendi i Kosovės konstaton se zhdukja me forcė e civilėve shqiptarė pėrbėn krim kundėr njerėzimit dhe shkelje tė rėndė tė Deklaratės sė Kombeve tė Bashkuara pėr mbrojtjen e personave nga zhdukja me forcė.

5.
Duke konstatuar se:
- pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė nuk ėshtė bėrė asnjė dėnim politik i gjenocidit tė dėshmuar tė regjimit tė Sllobodan Millosheviqit nė Kosovė;
- institucionet politike dhe tė drejtėsisė nė Serbi vazhdojnė tė mohojnė krimin e gjenocidit nė Kosovė dhe, rrjedhimisht, refuzojnė riparimin e dėmeve tė shkaktuara;
Duke konsideruar se pranimi i krimit tė gjenocidit kundėr shqiptarėve nė Kosovė pėrbėn njė akt thellėsisht njerėzor, qė lehtėson pėrballimin e dhembjes pėr tė mbijetuarit e gjenocidit dhe nderon kujtimin e viktimave tė gjenocidit;
Kuvendi i Kosovės kėrkon nga shteti i Serbisė:
- tė pranojė faktin se ky shtet ka kryer gjenocid nė Kosovė gjatė regjimit tė Sllobodan Millosheviqit nė periudhėn 1998-1999;
- tė ndriēojė plotėsisht fatin e tė gjithė atyre qė ende konsiderohen tė zhdukur;
- tė sjellė para drejtėsisė pėrgjegjėsit e krimit tė gjenocidit nė Kosovė;
- tė riparojė ato dėme tė gjenocidit qė ende mund tė riparohen.

6.
Duke rikujtuar se:
- mė 15 janar 1999 forcat serbe kryen aktin gjenocidar nė Reēak, gjatė tė cilit u masakruan 42 civilė shqiptarė;
- ky akt gjenocidar mobilizoi komunitetin ndėrkombėtar, pėr t’i dhėnė fund politikės sė gjenocidit nė Kosovė dhe pėr kėtė qėllim organizoi Konferencėn Ndėrkombėtare pėr Kosovėn nė Rambuje;
- faktin qė regjimi i Sllobodan Millosheviqit refuzoi zgjidhjen paqėsore tė Ēėshtjes sė Kosovės dhe vazhdoi politikėn e gjenocidit kundėr shqiptarėve nė Kosovė;
- ndėrhyrjen ushtarake tė NATO-s pėr t’i dhėnė fund krimit tė gjenocidit ndaj shqiptarėve nė Kosovė;
Kuvendi i Kosovės kėrkon qė 15 janari tė shpallet si Dita e Pėrkujtimit tė Gjenocidit ndaj Shqiptarėve nė Kosovė.

7.
Duke u nisur nga fakti se informimi i drejtė dhe i gjithanshėm ėshtė kusht i domosdoshėm kundėr negacionizmit, si tėrėsi e qėndrimeve dhe e shpjegimeve tė dhėna pėr tė mohuar dhe shkatėrruar vėrtetėsinė e gjenocidit:
Kuvendi i Kosovės kėrkon nga tė gjitha institucionet politike dhe shkencore tė Kosovės, qė tė angazhohen maksimalisht pėr ndriēimin e tėrėsishėm tė gjenocidit nė Kosovė dhe tė sigurojė pėrkrahjen politike pėr njohjen e faktit qė shqiptarėt e Kosovės ishin viktima tė gjenocidit.

8.
Duke pasur parasysh faktin se mohimi i krimit tė gjenocidit dhe krimit kundėr njerėzimit konsiderohet si fyerje mė e rėndė qė mund t’u bėhet viktimave tė kėtij krimi, familjarėve tė tyre dhe tėrė kombit ndaj tė cilit ėshtė ushtruar gjenocidi:
Kuvendi i Kosovės do tė pėrgatitė plotėsimin e ligjit, pėr tė pėrfshirė ndėshkimin e tė gjithė atyre, tė cilėt minimizojnė apo e arsyetojnė gjenocidin e kryer kundėr shqiptarėve nė Kosovė apo kundėr cilitdo popull nė botė, ndaj tė cilit historia dėshmon se ėshtė kryer gjenocid.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-04-2019, 10:42   #2
Sevda
Anėtar i ri
 
Data e antarėsimit: Feb 2019
Posts: 24
Thanks: 1
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Sevda ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Bardhyl Mahmuti propozon projektrezolutė pėr gjenocidin serb nė Kosovė



Kuvendi miraton rezolutėn pėr gjenocidin dhe krimet serbe nė Kosovė


Gazeta Express
15 Prill 2019 11:41

Kuvendi ka miratuar me 66 vota pėr formimin e komisionit ad hoc tė propozuar nga deputeti Bilall Sherifi, pėr gjykimin e krimeve tė luftės nga shteti serb ndaj popullit tė Kosovės.

Grupet parlamentare propozuan anėtarėt pėr kėtė komision.

Avdullah Hoti nga LDK-ja propozoi Armend Zemaj si pėrfaqėsues tė komisionit.

“Shpresoj se nxjerrim njė rezolutė tė pranueshme pėr tė gjithė deputetėt e kuvendit.

Memli Krasniqi nga PDK-ja propozoi pėrfaqėsues Mėrgim Lushtaku.

Albulena Haxhiu nga VV-ja propozoi pėrfaqėsuesen Saranda Bogujevci.

“Pėrfaqėsuesja do ti japė tė gjitha propozimet tona tė shkruara. Jemi dėshmitar qė as EULEX-i, as UNMIK-u nuk e kanė pasė as minimumin e vullnetit pėr tė adresuar problemet e kryera nga Serbia. Ne insistojmė qė tė ketė njė gjykatė vendase dhe qėndrimet tjera do t’i adresojmė nė kėtė komision.

Teuta Haxhiu nga AAK-ja propozoi pėrfaqėsues Muharrem Nitajn.

“Ėshtė e rėndėsishme qė Kuvendi tė flet mė njė zė pėrmes njė rezolute”.

Shqipe Pantina nga PSD-ja propozoi Aida Dėrgutin.

Propozuesi i kėtij komisioni, Bilall Sherifi, tha se ky model ėshtė marrė nga Parlamenti Evropian nė lidhje me rezolutėn qė e kanė miratuar pėr Srebrenicėn.

“Pėr model ėshtė marrė rezoluta rezoluta e Parlamentit Evropian qė kanė miratuar pėr Srebrenicėn. Unė mendoj dhe besoj qė edhe nė kuvend tonė dhe jashtė mund tė kemi ekspertėt qė mund tė na ndihmojnė por modeli i Parlamentit Evropian duhet tė jetė i mjaftueshėm. Rezoluta do pėrdoret pastaj si bazė qė do derivojnė tė gjitha aktet tjera. Pėr tė dėnuar kėtė krim tė gjenocidit, pėr tė miratuar ligje”, tha ai, raporton EO.

Albert Kinolli nga 6+ propozoi si pėrfaqėsues Danush Ademi.

“Pas 20 viteve pas luftės ky hap ėshtė i qėlluar edhe pse pak i vonuar”, tha ai.

Sherifi propozon komision ad hoc dhe rezolutė pėr krimet e luftės

Kuvendi i Kosovės pas njė ore vonesė ka filluar seancėn plenare. Nė rend dite janė 44 pika tė papėrfunduara nga seancat e kaluara.

Deputeti i Nismas, Bilall Sherifi, pati njė propozim qė tė krijohet njė komision ad hoc pėr krimet e luftės dhe tė nxjerrėt njė rezolutė nga ajo.

“Duke pasė parasysh deklarimet e partive politike lidhur me sanksionimin e krimit tė gjenocidit nga Serbia, nga shteti, ushtria nga gjitha segmentet e Serbisė nė Kosovė mendoj qė ėshtė koha tė krijojmė njė komision ad hoc nga kuvendi dhe tė gjitha deklarimet tė partive to shkrijmė nė njė rezolutė tė pėrbashkėt”, tha Sherifi.

“…Qė nga e premtja kam pasė kontakte edhe me parti politike tė cilat nė parim kanė thėnė se jemi dakord tė filloj njė proces i tillė dhe nė mbėshtetje edhe tė kryetarit qė tė filloj ky proces dhe nė komision tė gjitha partitė do dėrgojnė pėrfaqėsuesit e tyre qė ta bėjnė njė rezolutė. Unė kam njė propozim pėr rezolutė. Kėrkoj mirėkuptim dhe mbėshtetje qė sot nė kėtė seancė grupet parlamentare tė dėrgojnė nga njė pėrfaqėsues dhe tė krijohet komisioni”.
Sevda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-04-2019, 16:10   #3
Sevda
Anėtar i ri
 
Data e antarėsimit: Feb 2019
Posts: 24
Thanks: 1
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Sevda ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Bardhyl Mahmuti propozon projektrezolutė pėr gjenocidin serb nė Kosovė



Ambasada amerikane u reagon zyrtarėve serbė qė po i mohojnė mizoritė e luftės


Gazeta Express
15 Prill 2019 16:06

Njėzet vjetori i masakrave nė Kosovė ėshtė pėrcjellė me deklarata politike. Nė Serbi duke u mohuar krimet nga udhėheqėsit e shtetit, dhe nė Kosovė duke kritikuar heshtjen e ndėrkombėtarėve ndaj kėtij mohim. Ambasada amerikane, pėrmes njė deklarate, thotė se mohimi i mizorive ofendon viktimat nė luftėn e Kosovės.

Ambasada amerikane sot ka ngushėlluar tė gjithė familjarėt qė po pėrkujtojnė 20 vjetorin e tė rėnėve gjatė luftės nė Kosovė.

Nė deklaratėn e ambasadės thuhet se tė mohuarit e krimeve tė luftės, i ofendon kujtimet pėr viktimat, shkruan Gazeta Express.

“Gjersa Kosova pėrkujton 20 vjetorin e mizorive tė luftės, Ambasada e SHBA-ve shprehė ngushėllimet e sinqerta familjeve tė viktimave. Tė mohuatrit e mizorive ofendon kujtimet pėr viktimat, i traumatizon familjet edhe mė shumė, dhe minon pėrparimin nė ndėrtimin e njė shteti demokratik dhe shumetnik. Ne poashtu nxisim udhėheqėsit e Kosovės nga radhėt e gjitha bashkėsive qė tė pėrmbahen nga retorika ndezėse. Pėrkushtimi ndaj tė sė vėrtetės pėr tė kaluarėn e luftės ėshtė jetėsor pėr njė tė ardhme paqėsore”, thuhet nė deklaratėn e ambasadės.

Nė deklaratat e krerėve shtetėrorė gjatė ceremonive pėrkujtimore tė viktimave nė masakrat e 20 vjetėve mė parė, disa herė kanė pėrsėritur se bashkėsia ndėrkombėtare po hesht ndaj mohimit tė krimeve nga liderėt serbė. /Express/
Sevda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-04-2019, 16:12   #4
Sevda
Anėtar i ri
 
Data e antarėsimit: Feb 2019
Posts: 24
Thanks: 1
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Sevda ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Bardhyl Mahmuti propozon projektrezolutė pėr gjenocidin serb nė Kosovė




Hoxhaj: Serbia duhet ta pranojė pėrgjegjėsinė pėr spastrimit etnik dhe krimet nė Kosovė

15 prill 17:45

Zėvendėskryeministri i Kosovės, Enver Hoxhaj, ka pėrshėndetur miratimin e deklaratės nga ana e Kuvendit nė lidhje nė lidhje me vrasjen e vėllezėrve Bytyēi.

Hoxhaj nė llogarinė e vet nė “Facebook”, ka shkruar se Kosova nuk do tė ndalet derisa pėrgjegjėsit e krimeve nė vendin tonė tė sillen para drejtėsisė.

“Miratimi i Deklaratės sė Kuvendit tė Kosovės nė lidhje me vrasjen e vėllezėrve Bytyēi, nė seancėn e sotme, duke kėrkuar zbardhjen e rastit dhe dėnimin e pėrgjegjėsve pėr kėtė krim, ėshtė hap jashtėzakonisht i rėndėsishėm. Serbia duhet tė ndalojė sė mohuari krimet e saj nė Kosovė dhe ta pranojė pėrgjegjėsinė pėr fushatėn e spastrimit etnik dhe mijėra viktima civile. Kosova nuk do tė ndalet derisa pėrgjegjėsit tė sillen para drejtėsisė”, ka shkruar Hoxhaj.

/Epoka e re/
Sevda nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-04-2019, 16:27   #5
SystemA
Banned
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,744
Thanks: 13,754
Thanked 8,185 Times in 5,450 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Bardhyl Mahmuti propozon projektrezolutė pėr gjenocidin serb nė Kosovė

Kane kaluar dvadeset godina,ne apet si kane kapur??????????????shkinat
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur