Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Problematika Shqiptare

Problematika Shqiptare Nė kėtė forum vizitorėt tanė shprehin mendimin e tyre mbi problemet madhore qė shqetėsojnė gjithė shqiptarėt, dhe zgjidhjet e mundshme qė mund t'u jepen kėtyre problemeve.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 24-10-2018, 19:11   #381
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,324
Thanks: 13,570
Thanked 8,069 Times in 5,378 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Talking Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Beu_Shpata Shiko postimin
E kisha fjalėn pėr kohėn qė njihemi si shtet i. pavarur. Emigracion ka patur por kurr nė pėrmasat mbas rėnies sė komunizmit. Dhe pėr kėtė komunizmi ėshtė fajtor i drejtpėrdrejtė.
Aman...kishte nje ZGJIDHJE.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-10-2018, 09:14   #382
King Bardhyl
Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 3,394
Thanks: 1,828
Thanked 1,528 Times in 1,019 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 68
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

Shqipėria bėn gati valixhet, duan tė ikin tė arsimuarit dhe ata me paga mbi 1,000 euro
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i King Bardhyl pėlqehet nga
i vjetėr 27-10-2018, 17:00   #383
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 3,976
Thanks: 301
Thanked 299 Times in 218 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

D.m.th. ata me me rroga 990 Euro do t'i kemi kėtu Po le tė ikin tė gjithė kėta tė rrogave mbi 1000 Euro. Qė t'i marrin ato vende pune tė huaj qė janė tepėr tė kėnaqur tė punojnė te ne me 1000 euro/muaj.
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-10-2018, 00:49   #384
Erdhi Dimri
me ortekė
 
Avatari i Erdhi Dimri
 
Data e antarėsimit: Sep 2017
Vendndodhja: Upstate NY
Posts: 370
Thanks: 254
Thanked 213 Times in 111 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Erdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

Amerika ka me shume krime se Shqiperia (shikoni World Atlas), kurse ne Greqi dhe Itali shume shqiptare rrine sa per nje cope buke. Qe te mos zgjatem, largimi nuk ka te beje me sigurine apo me situaten politike dhe ekonomike ne vend. Besimi im eshte se largimi po ndodh ngaqe ne Shqiperi eshte degraduar jashte mase shendeti publik. Ne nje vend qe nuk ke ajer dhe budallenjte te hedhin duhan, pluhur, beton, plehra dhe tym ne surrat 24 ore ne dite, eshte mese normale qe te ndihesh si i cakerritur dhe t'ia krisesh vrapit per ca qytete te varfra evropiane ose per ca qyetete te rrezikshme amerikane.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Erdhi Dimri : 28-10-2018 nė 01:07
Erdhi Dimri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Erdhi Dimri pėlqehet nga
i vjetėr 28-10-2018, 13:12   #385
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,324
Thanks: 13,570
Thanked 8,069 Times in 5,378 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Thumbs up Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

Nga Shqipėria duan tė largohen edhe ata me paga deri nė 1500 euro.

Valėt e emigrimit kryesisht tė moshave tė reja do tė vijojnė me njė intensitet tė lartė edhe nė periudhat nė vijim teksa njė sondazh pėr Potencialet e Emigrimit i mbėshtetur nga Fondacioni Friedrich Ebert zbuloi ketė javė se mbi 52 % e popullsisė nė grupmoshėn 18 – 40 vjeē dėshiron tė emigrojnė nga Shqipėria, me njė rritje me 8 pikė pėrqindje nė krahasim me 2007.

Vrojtimi i profesorėve Gėdeshi-King zbuloi trende tė reja tė emigrimit, ku vala e ikjeve ka pėrfshirė qytetet me nivel mė tė lartė jetese. Gjysma e personave qė marrin paga nga 1000-1400 euro duan tė largohen. Por gjithashtu u pa se 70% e emigrantėve tė rikthyer duan tė ikin sėrish

Rikthimi i flukseve tė larta tė emigrimit vitet e fundit ėshtė vetėm maja e ajsbergut tė asaj qė pritet tė ndodhė. Rezultatet e frikshme tė anketimeve tė fundit, ku mė shumė se gjysma e popullsisė sė vendit dėshiron tė largohet dhe tashmė ka nisur pėrgatitjet pėr kėtė proces, ndoshta ėshtė pėrgjigjja mė e saktė se Shqipėrisė nuk po i shkojnė punėt aspak mirė.

Vala e fundit e emigrimit ėshtė mė dramatike dhe po rrezikon ta ēojė vendin drejt “shuarjes”, pasi eksodi ka pėrfshirė qytete tė mėdha si Vlora, Tirana Durrėsi dhe Elbasani, kurse ata qė duan tė ikin janė individė nė punė me paga tė larta dhe tė mirarsimiuar – fenomene qė nuk ishin vėrejtur nė vrojtimin e vitit 2007. Pėrpos arsyeve ekonomike pėr tė emigruar, mungesa e shpresės se situata nė Shqipėri do tė pėrmirėsohet pėr mirė ėshtė njė faktor qė ka shėnuar rritje krahasuar me 10 vite mė parė.

Profesorėt Ilir Gėdeshi dhe Russell King nėpėrmjet Qendrės pėr Kėrkime Sociale dhe Ekonomike, me kėrkimin e tyre mbi emigracionin ndėr vite, kanė gjetur sė fundi trende tė reja tė fenomenit dhe shkaqeve tė flukseve tė larta tė emigracionit. Sė fundmi, ata prezantuan njė kėrkim mbi emigrimin potencial, i cili u mbėshtet nga Fondacioni Friedrich Ebert. Sipas tė dhėnave tė anketės sė kėtij viti, 52% e popullsisė shqiptare tė grupmoshės 18 – 40 vjeē, dėshirojnė tė migrojnė nga Shqipėria, nė krahasim me anketėn e vitit 2007, ku 44.2% e kėsaj grupmoshe donte tė emigronte.

Ata e fokusuan anketėn dhe kėrkimin e tyre vetėm nė popullsinė 18-40 vjeē, pasi kėto pėrbėjnė potencialin mė tė lartė pėr emigrimin. Anketa pėrfshiu 1436 intervista nė tė gjithė vendin dhe u zhvillua gjatė periudhės shkurt-korrik tė kėtij viti. Me herėt anketa tė tjera mbi potencialet e emigrimit si ajo e Gallup vitin e kaluar, qė janė shtrirė nė tė gjithė popullsinė, kanė gjetur shifra mė tė larta tė dėshirės pėr t’u larguar mbi nivelin 56%.

Profesor Gėdeshi tha se dėshira pėr tė migruar nė kėto pėrmasa lidhet me pėrfytyrimin qė kanė njerėzit pėr tė ardhmen e tyre dhe tė fėmijėve. Nga njėra anė, ai ėshtė njė reflektim i gjendjes reale ekonomike, sociale e politike nė vendin e origjinės, dhe nga ana tjetėr, i mundėsive potenciale nė vendin pritės. Vrojtimi tregoi se, rreth 50% e personave qė marrin paga nga 1000-1470 euro duan tė largohen. Por gjithashtu u pa se 70% e emigrantėve tė rikthyer duan tė largohen sėrish.

Nis zbrazja e Vlorės, Tiranės, Elbasanit…

Vlora, Elbasani, Tirana, Berati, Lezha, Fieri dhe Durrėsi janė evidentuar si qarqet me potencialet mė tė larta tė emigrimit, nė anketėn e vitit 2018 tė Gėdeshi-King. Dėshira pėr tė ikur ėshtė e lartė pėr qytetarėt e Vlorės, ku 66.7% e qytetarėve i kanė thėnė po emigracionit, tė ndjekur nga elbasanllinjtė, ku mbi 57% e tyre duan tė emigrojnė dhe po nė kėtė masė, kanė dėshirė tė ikin nga Shqipėria edhe qytetarėt e Tiranės. Kryeqyteti, i cili ka tė ardhurat pėr frymė mbi mesataren kombėtare dhe ofron mundėsi mė tė larta jetese, renditet i treti nė 12 qarqet e vendit pėr potenciale tė larta tė emigrimit.

Anketa ka evidentuar se duan tė emigrojnė 56% e beratasve, 54.8% e lezhjanėve, 52.7% e fierakėve, 51.6% e durrsakėve dhe 50% e shkodranėve. Potencialet mė tė ulėta pėr emigrim nė raport me mesataren kombėtare u vunė re nė Qarkun e Dibrės me 21.7%, nė Gjirokastėr me 23.2%, nė Korēė me 40.7% dhe nė Kukės me 41.2%. Pėrqindja mė e ulėt e potencialeve pėr emigracion nė kėto qarqe reflekton zbrazjen e kėtyre qyteteve nga migrimi i brendshėm dhe emigracioni i lartė qė kanė pėsuar nė tė shkuarėn.

Nė vitin 2007, kur profesor Gėdeshi bėri anketėn pėr emigrimin potencial, gjeti se tendenca pėr t’u larguar ishte mė e theksuar nė tė rinjtė e pakualifikuar dhe me nivel tė ulėt arsimor, kryesisht nga zona e varfra (Kukėsi) dhe kufitare (Korēa, Gjirokastra) tė vendit ishin mė tė prirė tė migronin. Kjo tendencė nuk vėrehet nė anketėn e vitit 2018. Migrimi potencial ėshtė mė i lartė nga qarqet Vlorė, Elbasan, Tiranė, Berat, etj., dhe mė i vogėl nė qarqet e varfra (Kukės, Dibėr) dhe kufitare tė vendit (Korēa, Gjirokastra)

Planifikojnė tė ikin nė tre vitet nė vijim

Profesor Gėdeshi shpjegoi se potencialet e emigrimit nuk pėrkthehen nė emigrimin real, pasi dėshirės pėr tė ikur shpesh nuk i pėrgjigjen mundėsitė. Tė dhėnat e anketės 2018 treguan se 17.2% e shqiptarėve tė grupmoshės 18 deri nė 40 vjeē ose 33.1% e atyre qė shprehin dėshirėn pėr emigrim mendojnė tė ikin brenda vitit. Ndėrsa 16.7% e shqiptarėve tė kėsaj grupmoshe, ose 32.1% e atyre qė shprehin dėshirėn pėr migrim, mendojnė tė migrojnė brenda 3 viteve tė ardhshme. Pjesa tjetėr e emigrantėve potencialė shprehet se dėshiron tė migrojė nė harkun kohor tė 10 viteve tė ardhshme (16%) ose nė mė shumė se 10 vjet (0.7%).

Ndėrsa pjesa qė mbetet dhe qė akoma nuk ka vendosur pėrfaqėson 18.1% tė emigrantėve potencialė. Treguesi i dytė ose “tė mundshėm pėr tė emigruar”, krahas pėrfshirjes sė tė parit, lidhet edhe me mundėsinė pėr tė financuar udhėtimin, me ekzistencėn e rrjeteve sociale nė vendin e migrimit, me njohjen e gjuhės sė vendit pritės nė njė nivel tė caktuar dhe me informacionin e nevojshėm pėr kėtė vend. Llogaritja e treguesit tė dytė ose “tė mundshėm pėr tė emigruar”, tregon se rreth 7% e emigrantėve potencialė ose 3.6% e popullsisė sė grupmoshės 18 deri 40 vjeē, mund tė emigrojnė. Ky tregues ėshtė dukshėm mė i ulėt se dėshira pėr migrim dhe pa dyshim, i afrohet mė shumė realitetit.

Ikin tė rinjtė.

Rezultatet e anketės tregojnė se pėrgjithėsisht, dėshirojnė tė emigrojnė tė rinjtė dhe se dėshira pėr migrim ulet dukshėm nė moshat pas tė 40-ave. Ajo zbret nė 43.7% pėr grupmoshėn 18-50 vjeē, 35.9% nė grupmoshėn 18-60 vjeē dhe 30.3% deri nė 70 vjeē. Shumė nga ata qė mendojnė tė migrojnė pas tė 60-ave dėshirojnė bashkim familjar me fėmijėt e tyre emigrantė, kryesisht nė Greqi, Itali dhe nė SHBA.

Studimi tregon se dėshira pėr emigrim kulmon nė segmentin 27 deri nė 30 vjeē. Tė dhėnat e anketės tregojnė se mesatarja e migrimit potencial pėr kėtė segment tė popullsisė shqiptare arrin nė 71.2%. Ndėrkaq, njė krahasim i tė dhėnave tė dy anketave tregon se nė rast se nė vitin 2007, potenciali migrator shqiptar kulmonte pėr grupmoshat 18 deri 25 vjeē, nė vitin 2018 ai kulmon pėr moshat 27 deri nė 30 vjeē.

Meshkujt largohen mė shumė

Historikisht kanė emigruar meshkujt, por nė vitet e fundit, pėrqindja e femrave qė kanė emigruar dhe dėshirojnė tė ikin ėshtė rritur. Sipas studimit, dėshira pėr tė ikur mbetet mė e lartė te meshkujt, me rreth 61.8%, ndėrsa te femrat, 48.3%. Kjo lidhet me normat kulturore qė ekzistojnė nė Shqipėri dhe statusin e tyre civil, tha profesor Gėdeshi. Pėrgjithėsisht, migrimi shqiptar ėshtė dominuar nga meshkujt, ndėrsa femrat pasonin nė njė periudhė tė mėvonshme nėpėrmjet bashkimit familjar ose martesave. Pak mė shumė se gjysma (51.7%) e atyre qė dėshirojnė tė migrojnė janė tė martuar dhe 47.6% janė beqarė.

Dėshira pėr migrim ėshtė dukshėm mė e lartė tek meshkujt e pamartuar, 64.6% se sa tek ata tė martuar me rreth 35.4%. Kjo shpjegohet me faktin se meshkujt e pamartuar janė mė tė pavarur dhe tė lirė pėr tė migruar, kurse meshkujt e martuar duhet tė marrin nė konsideratė familjen (gruan dhe fėmijėt) pėr tė cilėt ata janė pėrgjegjės. E kundėrta ndodh me femrat. Migrimi potencial ėshtė mė i ulėt pėr ato qė nuk janė tė martuara dhe mė i lartė pėr ato qė janė tė martuara. Kjo shpjegohet me faktin se femrat e pamartuara kanė mundėsi tė limituara tė emigrojnė nė mėnyrė tė pavarur.

Rritet emigracioni i tė arsimuarve, 65% e studentėve duan tė ikin

Ekziston njė lidhje e fortė midis edukimit dhe dėshirės pėr migrim. Tė dhėnat e anketės 2018 tregojnė se migrimi potencial ėshtė mė i lartė pėr personat qė kanė edukim profesional, terciar dhe sekondar. Profesor Gėdeshi thotė se ky fakt shpjegohet me mundėsitė mė tė mėdha tė punėsimit tė personave qė zotėrojnė aftėsi nė vende si Gjermania dhe nė vendet e zhvilluara tė Bashkimit Evropian dhe SHBA.

Globalizimi po i bėn tregjet e punės gjithnjė e mė konkurruese, ēka do tė thotė se vendet e zhvilluara do tė tėrheqin gjithnjė e mė shumė punonjės tė kualifikuar nga vendet nė zhvillim. Ikja e kėsaj kategorie ndodh edhe pėr faktin se personat e kualifikuar dhe tė arsimuar janė tė pakėnaqur me mundėsitė e punėsimit dhe kushtet e punės nė Shqipėri.

Njė krahasim me anketėn e vitit 2007 shihet njė pėrmbysje e tendencės. Tė dhėnat e anketės tė vitit 2007 tregonin se sa mė i ulėt ishte niveli arsimor, aq mė e lartė ishte dėshira pėr migrim. Rreth 10 vite mė parė, 75% e personave tė pashkolluar dėshironin tė emigronin, ndėrsa aktualisht duan tė emigrojnė vetėm 20%. Kjo shpjegohej me faktin se njerėzit e paarsimuar dhe tė pakualifikuar ishin tė papunė ose kishin vėshtirėsi nė gjetjen e njė pune nė Shqipėri dhe dėshironin tė migronin (kryesisht nė Itali dhe Greqi).

Ndėrsa ata qė zotėronin njė profesion, ose kishin njė arsimin mė tė lartė, e kishin mė tė lehtė tė integroheshin nė tregun e punės nė Shqipėri. Ndėrsa nė vitin 2018, personat me universitet dhe master nuk shohin perspektivė nė Shqipėri, pasi 53% e tyre planifikojnė tė ikin, nė raport me 40% qė kishin plane tė tilla mė 2017. Dėshira pėr t’u larguar ėshtė rritur edhe te tė rinjtė me shkollė tė mesme, pasi 53-57% e tyre duan tė ikin, me njė rritje 12-13% nė krahasim me anketėn e vitit 2007.

Raporti i edukimit me migrimin lidhet edhe destinacionet e reja ku duan tė ikin shqiptarėt. Personat e kualifikuar gjithnjė e mė shumė dėshirojnė tė emigrojnė nė Gjermani, Amerikėn e Veriut dhe nė vende tė tjera shumė tė zhvilluara tė Evropės Perėndimore. Kurse personat me mė pak edukim dėshirojnė tė ikin mė shumė nė Greqi dhe pjesėrisht nė Itali, ku nėpėrmjet rrjeteve sociale mund tė gjejnė punė tė pakualifikuara, qoftė edhe nė sektorin informal.

Profesor Gėdeshi thotė se raporti midis migrimit potencial dhe edukimit ka edhe njė anė tjetėr qė duhet shfrytėzuar nga politikėbėrėsit nė tė ardhmen. Dėshira pėr tė migruar nė Gjermani dhe nė vende tė tjera tė zhvilluara tė Europės Perėndimore mund tė shėrbejė si nxitje pėr arsimim, kualifikim profesional dhe mėsimin e gjuhės sė huaj nga ana e emigrantėve potencialė. Sipas njė interviste tė zhvilluar nė Institutin Goethe nė Tiranė, numri i tė rinjve qė mėsojnė dhe marrin dėshminė e gjuhės gjermane ėshtė rritur tre herė nė vitin 2017, nė krahasim me vitin 2013. Nė shumė nga intervistat e realizuara nga CESS-i me azilkėrkuesit e kthyer nga Gjermania, vėrehej interesi pėr tė kryer shkolla profesionale nė mėnyrė qė t’u pėrshtaten kėrkesave tė tregut tė punės nė kėtė vend, nė rast tė njė migrimi tė mundshėm .

Ky interes nė rritje i emigrantėve potencialė pėr arsim dhe trajnim profesional provohet edhe nga tė dhėnat e anketės. Kėshtu, thuajse 85% e emigranteve potencialė dėshirojnė tė marrin pjesė nė njė trajnim nė Shqipėri pėr t’u pėrgatitur pėr tė jetuar dhe pėr tė punuar jashtė vendit. Emigrantėt potencialė qė dėshirojnė tė marrin pjesė nė kėto kurse shprehin mė shumė interes pėr mėsimin e gjuhės sė huaj (72.3%), trajnim profesional (39.1%), orientim kulturor (22.9%) dhe studime universitare (17%) . Ky interes pėr t’u pėrgatitur pėr tė punuar dhe pėr tė jetuar nė vendin e migrimit ka njė rritje tė dukshme nė krahasim me anketėn e vitit 2007, kur vetėm 48.7% e emigrantėve potencialė shprehte kėtė dėshirė. Profesor Gėdeshi thotė se, kjo dėshirė duhet mbėshtetur, sepse rrit kapitalin human tė vendit dhe atė tė emigrantit potencial.

Rritet emigracioni i tė arsimuarve, 65% e studentėve duan tė ikin

Ekziston njė lidhje e fortė midis edukimit dhe dėshirės pėr migrim. Tė dhėnat e anketės 2018 tregojnė se migrimi potencial ėshtė mė i lartė pėr personat qė kanė edukim profesional, terciar dhe sekondar. Profesor Gėdeshi thotė se ky fakt shpjegohet me mundėsitė mė tė mėdha tė punėsimit tė personave qė zotėrojnė aftėsi nė vende si Gjermania dhe nė vendet e zhvilluara tė Bashkimit Evropian dhe SHBA.

Globalizimi po i bėn tregjet e punės gjithnjė e mė konkurruese, ēka do tė thotė se vendet e zhvilluara do tė tėrheqin gjithnjė e mė shumė punonjės tė kualifikuar nga vendet nė zhvillim. Ikja e kėsaj kategorie ndodh edhe pėr faktin se personat e kualifikuar dhe tė arsimuar janė tė pakėnaqur me mundėsitė e punėsimit dhe kushtet e punės nė Shqipėri.

Njė krahasim me anketėn e vitit 2007 shihet njė pėrmbysje e tendencės. Tė dhėnat e anketės tė vitit 2007 tregonin se sa mė i ulėt ishte niveli arsimor, aq mė e lartė ishte dėshira pėr migrim. Rreth 10 vite mė parė, 75% e personave tė pashkolluar dėshironin tė emigronin, ndėrsa aktualisht duan tė emigrojnė vetėm 20%. Kjo shpjegohej me faktin se njerėzit e paarsimuar dhe tė pakualifikuar ishin tė papunė ose kishin vėshtirėsi nė gjetjen e njė pune nė Shqipėri dhe dėshironin tė migronin (kryesisht nė Itali dhe Greqi).

Ndėrsa ata qė zotėronin njė profesion, ose kishin njė arsimin mė tė lartė, e kishin mė tė lehtė tė integroheshin nė tregun e punės nė Shqipėri. Ndėrsa nė vitin 2018, personat me universitet dhe master nuk shohin perspektivė nė Shqipėri, pasi 53% e tyre planifikojnė tė ikin, nė raport me 40% qė kishin plane tė tilla mė 2017. Dėshira pėr t’u larguar ėshtė rritur edhe te tė rinjtė me shkollė tė mesme, pasi 53-57% e tyre duan tė ikin, me njė rritje 12-13% nė krahasim me anketėn e vitit 2007.

Raporti i edukimit me migrimin lidhet edhe destinacionet e reja ku duan tė ikin shqiptarėt. Personat e kualifikuar gjithnjė e mė shumė dėshirojnė tė emigrojnė nė Gjermani, Amerikėn e Veriut dhe nė vende tė tjera shumė tė zhvilluara tė Evropės Perėndimore. Kurse personat me mė pak edukim dėshirojnė tė ikin mė shumė nė Greqi dhe pjesėrisht nė Itali, ku nėpėrmjet rrjeteve sociale mund tė gjejnė punė tė pakualifikuara, qoftė edhe nė sektorin informal.

Profesor Gėdeshi thotė se raporti midis migrimit potencial dhe edukimit ka edhe njė anė tjetėr qė duhet shfrytėzuar nga politikėbėrėsit nė tė ardhmen. Dėshira pėr tė migruar nė Gjermani dhe nė vende tė tjera tė zhvilluara tė Europės Perėndimore mund tė shėrbejė si nxitje pėr arsimim, kualifikim profesional dhe mėsimin e gjuhės sė huaj nga ana e emigrantėve potencialė. Sipas njė interviste tė zhvilluar nė Institutin Goethe nė Tiranė, numri i tė rinjve qė mėsojnė dhe marrin dėshminė e gjuhės gjermane ėshtė rritur tre herė nė vitin 2017, nė krahasim me vitin 2013. Nė shumė nga intervistat e realizuara nga CESS-i me azilkėrkuesit e kthyer nga Gjermania, vėrehej interesi pėr tė kryer shkolla profesionale nė mėnyrė qė t’u pėrshtaten kėrkesave tė tregut tė punės nė kėtė vend, nė rast tė njė migrimi tė mundshėm .

Ky interes nė rritje i emigrantėve potencialė pėr arsim dhe trajnim profesional provohet edhe nga tė dhėnat e anketės. Kėshtu, thuajse 85% e emigranteve potencialė dėshirojnė tė marrin pjesė nė njė trajnim nė Shqipėri pėr t’u pėrgatitur pėr tė jetuar dhe pėr tė punuar jashtė vendit. Emigrantėt potencialė qė dėshirojnė tė marrin pjesė nė kėto kurse shprehin mė shumė interes pėr mėsimin e gjuhės sė huaj (72.3%), trajnim profesional (39.1%), orientim kulturor (22.9%) dhe studime universitare (17%) . Ky interes pėr t’u pėrgatitur pėr tė punuar dhe pėr tė jetuar nė vendin e migrimit ka njė rritje tė dukshme nė krahasim me anketėn e vitit 2007, kur vetėm 48.7% e emigrantėve potencialė shprehte kėtė dėshirė. Profesor Gėdeshi thotė se, kjo dėshirė duhet mbėshtetur, sepse rrit kapitalin human tė vendit dhe atė tė emigrantit potencial.

Preferojnė tė largohen mė shumė personat me paga mbi 1000 euro

Njė nga risitė e anketės ka qenė zbulimi se, personat qė duan tė largohen janė mė sė shumti ata me paga tė larta. Pavarėsisht se dėshira pėr migrim vėrehet tek tė gjitha grupet shoqėrore, ajo nuk ėshtė mė njė karakteristikė vetėm e grupeve tė varfra tė shoqėrisė shqiptare. Vrojtimi i ndau tė anketuarit nė 10 grupe tė mėdha, duke u bazuar nė tė ardhurat mujore ose vjetore tė familjes sė tyre . Grupi qė ėshtė nė fund tė shkallės sė tė ardhurave ka mė pak se 70 euro tė ardhura familjare mujore, kurse ai qė ėshtė nė krye tė saj ka 1.416 euro. Rezultatet ishin tė ndryshme nga anketa e vitit 2007. Tė dhėnat e anketės tregonin se migrimi potencial ishte mė i lartė te familjet qė e karakterizonin gjendjen financiare si “fare e pamjaftueshme”, e “pamjaftueshme”.

Anketimi i vitit 2018 gjeti se rreth 55% personave qė kishin pagė ndėrmjet 1000-1400 eurove, donin tė iknin. Gjithashtu, nė kėto pėrmasa, planifikojnė tė ikin edhe personat me paga 470 deri nė 950 euro nė muaj. Nga ana tjetėr, shihet se mė pak se 50% e personave me paga nėn 370 euro planifikojnė tė ikin. Tė dhėnat e anketės tregojnė se studentėt dhe tė punėsuarit janė mė tė prirė tė migrojnė nė krahasim me tė papunėt, tė vetėpunėsuarit dhe shtėpiaket. Kjo tregon se punėsimi nė vetvete nuk e parandalon migrimin. Rezultatet e vrojtimit tregojnė se, kushtet e punės, pagat e ulėta dhe mungesa e perspektivės janė disa nga faktorėt qė i shtyjnė njerėzit tė migrojnė.

Tė dhėnat e anketės tregojnė se nė disa sektorė tė ekonomisė dhe nė disa profesione, si nė shėndetėsi, call center, rrobaqepėsitė, kėpucaritė, ndėrtim, etj., njerėzit janė mė tė prirė tė migrojnė. Tė gjitha kėto karakteristika tė reja tė migrimit potencial pasqyrohen edhe nė shpėrndarjen gjeografike tė tyre. Kėshtu, anketa e vitit 2007 tregonte se tė rinjtė e pakualifikuar dhe me nivel tė ulėt arsimor, kryesisht nga zona e varfra (Kukėsi) dhe kufitare (Korēa, Gjirokastra) tė vendit ishin mė tė prirė tė migronin. Kjo tendencė nuk vėrehet nė anketėn e vitit 2018. Migrimi potencial ėshtė mė i lartė nga qarqet Vlorė, Elbasan, Tiranė, Berat, etj., dhe mė i vogėl nė qarqet e varfra (Kukės, Dibėr) dhe kufitare tė vendit (Korēa, Gjirokastra).

Ekonomia dhe arsimi, shkaqet e emigrimit

Profesor Gėdeshi thotė se, ekzistojnė shkaqe tė ndryshme tė migrimit potencial, ku mund tė pėrmendim faktorėt ekonomikė, arsimorė, familjarė e shėndetėsorė. Nė rast se krahasojmė faktorėt aktualė shtytės tė migrimit potencial me ata tė anketės sė vitit 2007, shihet se faktorėt ekonomikė, megjithėse vazhdojnė tė jenė mbizotėrues, janė zbutur nė Shqipėri. Krahas tyre janė ulur edhe faktorėt familjarė. Por, nga ana tjetėr, vėrehet njė rritje e numrit tė njerėzve qė theksojnė faktorėt arsimorė, mungesėn e sė ardhmes nė Shqipėri dhe, nė njė masė mė tė vogėl, pėrkujdesjen shėndetėsore qė kanė pėr perspektivėn e tyre nė vendlindje.

Sidoqoftė, faktorėt ekonomikė, ku bėjnė pjesė pėrmirėsimi i standardeve tė jetesės, papunėsia, pagat e ulėta dhe kushtet e punės, skemat e sigurimeve sociale dhe borxhet, vazhdojnė tė mbeten shtytėsit kryesorė tė emigrimit shqiptar. Sipas anketės, kėta faktorė pėrfaqėsojnė 57% tė shkaqeve tė migrimit, ose mė shumė se gjysmėn e tė gjithė faktorėve.

Kjo tregon se migrimi shqiptar edhe nė dekadėn e tretė tė tij, vazhdon tė udhėhiqet nga faktorė ekonomikė. Krahas faktorėve ekonomikė, njė grup mė i vogėl personash (19.4%) citojnė faktorė qė lidhen kryesisht me mungesėn e perspektivės ekonomike, sociale dhe politike nė Shqipėri. Kėtu bėjnė pjesė pohimet e emigrantėve potencialė se ‘nė Shqipėri nuk ka tė ardhme’, ‘nuk mė pėlqen tė jetoj nė Shqipėri’, ‘dėshiroj tė migroj jashtė shtetit’ dhe ‘aventura’.

Njė grup tjetėr faktorėsh ėshtė edhe arsimimi (17.4%). Njė pjesė e emigrantėve potencialė theksojnė se ‘dėshirojnė tė arsimohen’ nė vendin pritės (5.4%) ose tė ‘financojnė arsimimin e fėmijėve’ tė tyre (12%). Faktorėt familjarė ku bėjnė pjesė ‘pėr t’u martuar/sapomartuar’, ‘bashkimi me bashkėshortin ose prindėrit’ dhe pėr t’u ‘larguar nga problemet familjare’ pėrfaqėsojnė 4.6% tė pėrgjigjeve. Krahas tyre, disa tė anketuar theksojnė edhe faktorė shėndetėsorė (1.5%). Pėr tė thelluar analizėn, migrantėt potencialė u pyetėn qė nga tėrėsia e faktorėve tė pėrzgjedhur tė pėrcaktonin edhe faktorin kryesor shtytės pėr tė migruar nga Shqipėria. Sipas pėrgjigjeve tė emigrantėve potencialė, faktori kryesor pėr 36.5% tė tyre ėshtė pėr tė pėrmirėsuar standardet e jetesės.

Zhvendosja nė Gjermania, kryeson listėn

Nė krahasim me anketėn e vitit 2007, ka njė riorientim tė flukseve tė migrimit potencial shqiptar, qė shpjegohet me ndryshimet e thella qė kanė ndodhur nga ndikimi i dy krizave, krizės ekonomike globale dhe krizės sė refugjatėve.

Gjermania ėshtė vendi i parė i preferuar i emigrantėve potencialė shqiptarė dhe rreth 22% e tyre dėshirojnė tė migrojnė nė kėtė vend. Nė vitin 2018, nė krahasim me anketėn e vitit 2007, ajo ka rritjen mė tė madhe nga tė gjitha vendet e tjera, me 17 pikė pėrqindje.

Imazhi i krijuar pėr Gjermaninė nga azilkėrkuesit shqiptarė, si njė vend social (arsimi, shėndetėsia, mbrojtja sociale) me mundėsi tė mėdha punėsimi dhe tė ardhura tė larta, ėshtė transmetuar nė masėn e gjerė tė njerėzve kur ata janė kthyer nė Shqipėri. Thuajse tė gjitha intervistat e zhvilluara me azilkėrkuesit shqiptarė tė kthyer tregojnė se ata dėshirojnė tė migrojnė nė Gjermani. Edhe njė anketė e realizuar nė periudhėn 2017-2018, me 520 studentė shqiptarė qė studiojnė nė vende tė ndryshme tė Bashkimit Evropian dhe nė Britaninė e Madhe tregoi se rreth 16% e tyre dėshirojnė tė migrojnė pas pėrfundimit tė studimeve nė Gjermani.

Dhjetė vendet e para ku dėshirojnė tė migrojnė shqiptarėt janė Gjermania me 21.7%, SHBA me 16.4%, Italia me 15.7%, Greqia me 14.4%, Britania e Madhe me 11%, Franca me 3%, Kanadaja me 2.7%, Zvicra 2.3%, Suedia me 2.3% dhe Austria me 1.3%. Nga figura e mėposhtme shihet qartė se emigrimi potencial shqiptar, nga njėra anė, pėrqendrohet nė vendet e Bashkimit Evropian (74.6%), dhe nga ana tjetėr nė Amerikėn e Veriut (SHBA dhe Kanada – 19.1%). Vende tė tjera, jashtė kėtyre dy zonave gjeografike, janė edhe Turqia me 1.3% dhe Australia e largėt me 0.7%.

Italia dhe Greqia, tradicionalisht dy vendet kryesore tė emigracionit shqiptar, padyshim pėr shkak tė papunėsisė sė lartė dhe tė zgjatur qė pėrjetuan si pasojė e krizės ekonomike globale, po e humbasin joshjen pėr emigrantėt shqiptarė. Krahasimi i dy anketave tregon se gjatė njė harku kohor prej 11 vjetėsh, ato kanė humbur respektivisht 15.5 dhe 12 pikė pėrqindje secila.

Tendencat e reja tregojnė se migrantėt shqiptarė do tė koncentrohen gjithnjė e mė shumė nė vendet e zhvilluara tė Evropės Perėndimore. Karoline Novinscak Kölker, nė njė studim tė saj, thekson se nė fund tė vitit 2015, numri i emigrantėve legalė shqiptarė nė Gjermani arrinte nė rreth 59.000 persona. Nėpėrmjet rrjeteve sociale migrantėt potencialė e kanė mė tė lehtė marrjen e informacionit, strehimin, gjetjen e njė vendi pune, rregullimin e dokumenteve, martesat, etj.

Ky riorientim i flukseve tė migrimit shqiptar kryesisht drejt Gjermanisė, por edhe disa vendeve tė tjera tė Evropės Perėndimore dhe Qendrore (Mbretėri e Bashkuar, Francė, Suedi, Zvicėr, Austri, Spanjė, Belgjikė, etj.), do tė sjellė nė perspektivė ndryshime tė tjera, sasiore dhe cilėsore, nė raport me tė ardhurat, kursimet, remitancat, investimet dhe kapitalin human e social tė emigrantėve shqiptarė. Kėshtu, dy anketa tė mėdha tė realizuara nė vitet e para tė krizės ekonomike globale (2008 dhe 2009) tregojnė se tė ardhurat, kursimet dhe remitancat e familjeve tė emigrantėve shqiptarė nga vendet e Evropės Perėndimore dhe Qendrore janė mė tė larta se ato nga Greqia dhe Italia. Rrjedhimisht, impakti i flukseve tė reja tė migracionit shqiptar nė ekonominė e vendit – nėpėrmjet remitancave financiare e sociale, investimeve dhe kapitalit human nė rast kthimi – do tė jetė mė i madh.

Por, nga ana tjetėr, ky proces do tė shoqėrohet edhe me njė zvogėlim tė burimeve humane nė Shqipėri. Migrantėt potencialė u pyetėn edhe pėr mundėsinė e pėrzgjedhjes sė njė vendi tjetėr, krahas tė parit, pėr tė migruar. Ėshtė interesante se edhe nė kėtė rast, Gjermania ėshtė pėrsėri vendi i parė i dėshiruar nga 23.7% e emigrantėve potencialė. Shumė nga migrantėt potencialė qė kanė zgjedhur si vend tė parė tė migrimit Greqinė ose Italinė, kanė si opsion tė dytė Gjermaninė.

Emigrantėt potencialė janė pyetur edhe pėr disa nga faktorėt qė ndikojnė nė pėrzgjedhjen e vendit tė dėshiruar tė migrimit. Pėrgjigjet tregojnė se pėrzgjedhja e kėtyre vendeve pėrcaktohet kryesisht nga faktorė ekonomiko-socialė, si mundėsia e punėsimit dhe tė ardhurat e larta (39.6%), mundėsia pėr tė kursyer para (12.5%), ekzistenca e rrjeteve sociale (10.6%), mundėsitė e arsimimit (9.6%), bashkimi familjar (5.3%) dhe sistemi i sigurimeve sociale (4.2%). Nga pėrgjigjet vėrehet se punėsimi dhe tė ardhurat, mundėsia e arsimimit tė fėmijėve, bashkimi familjar, prania e rrjeteve sociale dhe pėrvojat e mėparshme nė atė vend janė faktorėt kryesorė shtytės tė migrimit potencial. Kėshtu faktorėt kryesorė qė i frymėzojnė njerėzit tė emigrojnė janė material, humanė (edukimi) dhe kapitali social, shkruan monitor.al.


PS: keta te rinjte dhe studentat perse duan te ikin....droge boll,party plot,sex si ma do,paret jane sheshit.Dhe qe ta besojne duhet te degjojne....


Dhe e gatit ai THUQI pd-se ose do......KRYET.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-10-2018, 17:35   #386
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 4,142
Thanks: 1,429
Thanked 1,967 Times in 1,139 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 83
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

More EU-bound migrants reaching end of the road in Albania
Dailymail



Syrian refugees like Said Dabash holding his daughter Hanin find they are unable to move on to the EU and are applying for asylum in Albania
When he fled Syria with his four daughters, Said Dabash never dreamt of settling down in Albania, a poor country on Europe's southern edge.

But the 45-year-old's hopes of reaching Germany were overtaken by exhaustion. Now like thousands of other migrants and refugees, he has filed for asylum in a Balkan state overwhelmed by the influx.

"I can't continue on the road. I'm not in the shape of 25-year-olds," said Dabash, a construction worker from Aleppo.

He watched as his four young daughters played outside the brick centre for asylum seekers in Tirana's suburbs, where they have lived in limbo for months after fleeing Syria in March 2017.

Their asylum application is among a surge filed in Albania this year.

Compared to 307 requests in all of 2017, there were 3,000 asylum applications by August this year, according to Pablo Zapata from the United Nations High Commissioner for Refugees (UNHCR).

Yet not all of those who apply plan to stay long term.

After catching a few months of rest, "many withdraw or suspend their asylum applications to continue their journey," said Erida Skendaj, head of Albania's branch of the Helsinki Committee, a human rights NGO.

An EU police souce in Tirana described it as an "abuse" of the asylum system, while Albania's interior ministry says "there are no more than 500 real asylum cases that are being examined".

But for the weak, elderly, and those like Dabash who are travelling with young children, the prospects of continuing the perilous journey northward are losing their appeal.

Countries closer to Western Europe's perimeter have been tightening their borders. On the path further north in Bosnia, migrants have been clashing with police who are stopping them from entering EU member state Croatia.

- 'Enormous risks' -

Albanian authorities are concerned that Europe's hardening stance will trap more and more migrants in their country indefinitely.

The Balkan state is already struggling with its own economic problems, including high unemployment and emigration.



"Albania does not have the capacity to receive a very large number of asylum seekers and offer them services in line with EU standards," said Deputy Interior Minister Rovena Voda, adding that they have asked for more support from the European Union.

Albania was not a stop on the Balkan route followed by hundreds of thousands of EU-bound migrants in 2015, sparking a crisis in the bloc until that path was shut down by authorities in countries along the route the following year.

But now Albania has become a transit country on a new route weaving through the region, bringing migrants from Asia and North Africa to Western Europe.

The treacherous journey often involves crossing from Turkey to Greece, before heading north through rugged Balkan territory where they attempt to reach the EU at Croatia's border.

"The road is difficult, steep and mountainous in Albania, Montenegro and Bosnia... the risks are enormous," said Eness Kaddourei, a 27-year-old Moroccan asylum seeker who is hoping to return to the road soon to reach Belgium.

Albania currently provides no facilities for migrants outside of the reception centre in the Babrru suburb -- which has room for 200 people.

Other migrants use meagre savings and asylum support to rent cheap apartments.

Albania, which hopes to start EU accession negotiations in 2019, has refused to set up proposed "return centres" for migrants who are rejected from the bloc but cannot legally be forced home without a readmission agreement.

Albanian Prime Minister Edi Rama has opposed the idea pushed by countries like Austria, saying that migrants were "not toxic waste".

- Albania 'needs help' -

But the problem is not going away.

Since January, police have intercepted 800 migrants every month travelling through Albania from Greece.

At the beginning of October, an agreement was signed to secure assistance from the European Frontex Agency in patrolling borders.

"We have so far managed to cope with the migration flow alone, but if the situation worsens, it will be difficult to get by without the help of EU countries," said Voda from the interior ministry.


Palestinian Osama al Sadi speaking during with his pregnant wife are letting go of their dream to reach the Netherlands, and hope to get asylum in Albania
Those now coming to terms with an indefinite stay in Albania include Ritag Al Rifai, a 26-year-old Syrian woman, and her Palestinian husband Osama al Sadiq, 28.

After arriving in Albania in August, the couple failed to progress further north through Montenegro.

Six months pregnant, Ritag now lives with her husband in the asylum centre, where they are letting go of their dream to reach the Netherlands.


"I don't think we will leave," said Osama. "God-willing, we will stay here."
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-10-2018, 17:50   #387
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,324
Thanks: 13,570
Thanked 8,069 Times in 5,378 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-10-2018, 11:52   #388
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 4,142
Thanks: 1,429
Thanked 1,967 Times in 1,139 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 83
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

Jetojmė nė vendin e kontradiktave dhe nė mandatin e “timonit”

Tetor 30, 2018



Jetojmė nė vendin e kontradiktave dhe nė mandatin e “timonit”. Situata politike nė vend nuk ėshtė ndėr mė tė mirat.Pa menduar qė jemi njė vit e kusur nga mandati i ri i “timonit” dhe “gishtave pėrpjetė”.* Sot, rinia “dembele” qė ne vetė ja kemi “qendisur” kėtė epitet po bėn plane ku tė ikė mė parė.

Rinia po ikėn

Gjermani, Italia dhe Anglia, pa llogaritur llotarinė amerikane. Po ikėn se kėtu nė vendin e saj nuk sheh shpresė se e ardhmja do jetė mė e mirė se e tashmja. Dhe me kėtė tė tashme nuk shkon kurrkund. Nuk kanė faj se deri diku rregulloheshin me ca Call Center qė mė shumė i shfrytėzonin, i linin pa paguar dhe i mbanin rroga. Kėtu shtetit nuk ia ndinte fare qė ti dilte nė krah e ti ndihmonte. Edhe ato u mbyllėn. Tė punojnė kamarier kjo ėshtė e barazvlefshme me nė pako makarona, 1 kilogram sheqer, 1 kafe dhe zoti e ndihmohtė tė paguajė drita e ujė. Ja pse ikėn rinia shqiptare.

Emigrantėt nuk kthehen

E keni parė dhe do t`ju ketė zėnė veshi se emigrantėt nuk po vijnė mė as nė gusht e as pėr festa. Pse se nuk kanė ētė bėjnė dhe llogaritė nuk u dalin. Por, po ti pyesėsh se ku e shohin tė ardhmen kėtu e 5 vite mė andej. Jo tė bėhemi fallxhor, por tė thonė me dhjetra vende dhe kėtė vend nuk ja nxjerr zemra ta thonė. E tė mendosh qė kanė lėnė shtėpi e katani kėtu. Madje njė pjesė e tyre me kredi e sakrifica po blejnė shtėpi nė Greqi, Itali e ku tė mundin qė fėmijėt e tyre mos ta kenė jetėn mėnxyrė.

Pensionistėt kujtojnė Enverin

Nuk ka askėnd tjetėr nė kėtė vend veēse ata qė merrem me biznes, ata qė skanė ku tė pėrplasin kokėn dhe pensionistėt. Sepse punonjėsit e administratės, ata jetojnė nė vendin e mrekullirave. Pensionistėt janė dhe forca kryesore e kėsaj qeverie, aty fillon e mbaron fokusi i saj. Jo se e ka merakun pėr ta, porse ata nuk largohen dhe do shkojnė me votuar. Edhe kjo votė i intereson atyre, ose kėtyre qė po na qeverisin sot.

Dhe ka nga ata pensionistė, nė mos qofshin shumicė, qė me elir flasin pėr kohėn e Enverit. Ka dhe nga ata qė dalin ke emisionet e mėngjesit dhe bėjnė moral politik pėr thesarin qė ka vjedhur Iliri, e arkėn qė ka lėnė bosh Saliu. Por, harrojnė ata qė nipėrit e tyre enden arave tė italianit e grekut pėr tė mbushur barkun me bukė se nė kėtė vend tė quajtur Shqipėri njė pjesė ha me lugė floriri.

Pra, ne jetojmė nė njė vend plot kontradikta. Harrojmė sa vuajnė evlatėt dhe jemi tė fantaksur nga njė piktor qė vetėm piktura di tė zhgarravisė. Dhe ne qajmė nga mėngjesi nė darkė hallet e tyre se sa tė evlatėve. Nė darkat e gėzimet familjare nuk flitet pėr ēiftin e ri, por pėr situatėn politike. Duhej apo nuk duhet me dhėnė dorėheqjen Xhafaj.

Ne jemi tė bekuar nga vendi qė na ka dhėnė zoti, por jemi tė mallkuar me mend qė kushedi ku i kemi lėnė.

MEDIA LINE NEWS|
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-10-2018, 20:06   #389
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 3,976
Thanks: 301
Thanked 299 Times in 218 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

Njė shtet e vend e bėjnė njerėzit, jo alienėt qė vijnė nga planete tė tjera. Nėse njė popullatė ikėn dhe nuk do qė tė luftojė e punojė pėr vendin e tyre, atėherė nuk do tė ketė as vend e as shtet. Qeveria nuk ka ardhur nga Hėna. Ėshtė pėrfaqėsuesja e mesatares sė njė 30%. Ndoshta llumit. Por kjo nuk do tė thotė qė pjesa tjetėr prej 40% tė rrijė duarkryq e tė presė nga tė tjerėt, apo tė ikė. Duhet tė luftojė ta rregullojė vendin.
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Edvin83 pėlqehet nga
i vjetėr 11-12-2018, 09:23   #390
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 6,621
Thanks: 5,085
Thanked 2,450 Times in 1,010 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

BRAKTISJA E SHQIPĖRISĖ

Njė familje shqiptare duke braktisur brigjet e Shqipėrisė, pas rėnies nėn pushtimin osman. Brigjet e Pulias dhe Kalabria do tė mbusheshin me shqiptarė tė ikur. Ishin arbėreshėt e Italisė. Nė vitet '90 eksodi shqiptar mbushi pėrsėri brigjet italiane me shqiptarė. Sot, nuk mbushen mė brigjet. Sepse ka avionė... Ikja vazhdon. Nga se ikin ?!
________

Ilir Shaqiri - Do Te Kthehem Ne Prishtine


Ngado qe te shkoj
eci ditė e natė
m'pyesin zogjet e malit
nuk me lėn rehat

m'pyesin ata m'pyesin
sikur nuk e din
ku shkojn Kosovaret
pse n'Kosove nuk rrinė

m'pyesin ata m'pyesin
sikur nuk e din
ku shkojn Kosovaret
pse n'Kosove nuk rrinė

Detit po te shkoj
dita mbehet natė
m'pyesin valėt e detit
nuk me lėn rehat

m'pyesin ato m'pyesin
sikur nuk e din
ku shkojn Ulqinaket
pse n'Ulqin nuk rrinė

Sharrit do te ngjitem
eci ditė e natė
m'pyesin zogjet e malit
nuk me lėn rehat

m'pyesin ata m'pyesin
sikur nuk e din
ku shkojn Tetovaret
pse n'Tetovė nuk rrinė

m'pyesin ata m'pysin
sikur nuk e din
ku shkojn Preshevaret
pse n'Preshevė nuk rrinė

Ngado qe te shkoj
njeri i pa fat
enderrat per at'dhe
nuk me lėn rehat

m'zgjojn ato m'zgjojn
e sikur e din
zemra ime me thot
dot' kthehem n'Prishtin
dot' kthehem n'Prishtin.
_____
Piktura:
"LA DIASPORA"
Sala Consiliare del Comune di San Giorgio Albanese, Itali.

__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-12-2018, 09:29   #391
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,591
Thanks: 1,207
Thanked 718 Times in 452 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

Ne nje vend ku nuk jetojne dot breshkat e iriqet si do jetojne njerezit?
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-12-2018, 10:06   #392
Prelude
Carpe-Diem
 
Avatari i Prelude
 
Data e antarėsimit: Dec 2018
Posts: 673
Thanks: 0
Thanked 255 Times in 175 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 3
Prelude ka njė atmosferė spektakolarePrelude ka njė atmosferė spektakolarePrelude ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

Kur mundsit e zgjedhjet jan zero , ēa mbetet ?
__________________
⁀*🌺*⁀)
⁀`*•.ø.•*“ ⁀`*🌸ø.•*“ ⁀`🍀ø.•*“ ⁀`*🌼
Prelude nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 04:34   #393
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,324
Thanks: 13,570
Thanked 8,069 Times in 5,378 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

Shpopullimi i vendit, Meta: Ja ku duhet ta kėrkojmė fajtorin.

Presidenti i Republikės, Ilir Meta duke folur pėr fenomenin e largimit tė shqiptarėve theksoi faktin se kjo “hemorragji” duhet tė ndalohet sa mė parė duke rikthyer besimin nė institucionet dhe duke shtuar njėherėsh kėrkesėn e llogarisė. Ai tha se shoqėria shqiptare duhet ta kėrkojė fajin tek institucionet dhe personat tė cilat kanė pėrgjegjėsi pėr postin qė mbajnė nė njė shoqėri demokratike.

Kjo ėshtė njė dramė e madhe pėr me dhe pėr popullin tonė si njė vend i vogėl qė jemi. Nuk kam dėshirė tė bėj komente pėr tė kaluarėn, por asnjėherė nuk jam habitur kur mė kanė thėnė se Meta e ka fajin pėr Berishėn dhe fajin e ka Meta me Ramėn. Fajin duhet tė kėrkohet tek ata qė kanė pėrgjegjėsi.
Detyrėn time do ta bėj pa asnjė lloj ngarkese politike, emocionale apo personale.

Prandaj media duhet tė bėj investigimi, prandaj opozita duhet tė shkojė nė Kuvend. Nuk ėshtė faji i tij qė kjo ndodhė, por faji ėshtė i atyre qė hapin sytė. Unė kam bėrė reagimet e mia, ata kanė bėrė tė tyren”, tha Meta.

Kreu i shtetit u ndal edhe tek projektet qė jepen pėrmes skemės sė Partneritetit Publik Privat, ndėrsa shtoi se kėto projekte duhet tė kenė nė fokus interesin e qytetarit dhe jo tė kompanive.

Dividentit i thashė stop. Kėto PPP duhet tė jenė nė interes tė publikuar dhe jo tė kompanive. Kjo duhet tė bėhet nė mėnyrė transparente. Kjo do rrisė rreziqet pėr ekonominė tonė. Shpresojmė qė kjo tė hetohet dhe personat pėrgjegjės tė ndėshkohen sipas ligjit.
Po ikin jo vetėm qė janė pa punė, por po ikin njerėzit mė tė arsimuar. Ky ėshtė njė problem shumė i madh pėr tė ardhmen, kjo duhet tė frenohet pėrmes rritjes sė besimit dhe kėrkesės sė llogarisė”, shtoi Meta.

Shenimi im....edhe Πόντιος Πιλάτος do ta kishte zili,ndersa rritja besimit dhe kerkesa e llogarise,u boshin ke mledhjet e rinise.Ato te partise se punes apo ketyre te rejave ja u shpjegon ....yoko,ose Kurt-is from Kuksi-s.

Fund jave te mbare.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 07:32   #394
Smokkie
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Posts: 761
Thanks: 21
Thanked 229 Times in 166 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Smokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Pėrse po braktiset Shqipėria ?!

Po meta pa pune eshte. Rri rri e thote ndonje gje.
__________________
Qesh sot se neser do jete me keq!
Smokkie nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur