Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 08-12-2018, 17:59   #301
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Intervistė me Aleksandėr Stipēeviēin:

Shqiptarėt, mė tė interesuarit pėr Ilirėt

Me anėn e kėsaj pjese interviste ekskluzive qė po botojmė te JAVAneės kujtojmė ilirologun mė tė njohur tė kohės sonė, arbanasin Aleksandėr Stipēeviē, qė ndėrroi jetė nė fillimjavė.

Nga Ben Andoni

Profesori kroat me origjinė shqiptare Aleksandėr Stipēeviē gėzonte shėndet tė mirė atė kohė. Jemi tė zhvendosur 10 vjet tė shkuara, kohė kur i ndjeri gėzonte ende shėndet tė mirė dhe ishte vital nė punėn e tij. Shkas pėr takimin ishte botimi pėr herė tė parė nė Shqipėri i librit “Ilirėt” nga ‘TOENA”, qė pati pėrcjellje tė mirė nė vend, por qė tregoi nga ana tjetėr pėr publikun e gjerė dhe sinteza tepėr interesante pėr ilirologjinė, tė bėra nga njė prej studiuesve mė tė njohur tė saj. Profesori ishte pinjoll i njėrės prej atyre dhjetėra familjeve tė Mbi-Shkodrės, qė u zhvendosėn para treqind vjetėsh nė bregdetin Dalmat. Z.Stipēeviē kishte njė ide tė tijėn sepse shqiptarėt zgjodhėn periferinė e qytetit antik tė Zarės, qė nė mos gabojmė e lidhte me disa veēori tė pėrbashkėta tė vendit nga ku ishin shpėrngulur. Nė kėtė vazhdė shpjegonte se arbanasit, si i njohėn vendasit, nuk qėndruan nostalgjikė, por punuan tė integroheshin realisht dhe jo mė kot Raguza u njohu bajagi tė drejta. Pas njė fare kohe i futi krejt nėn juridiksionin e vet me tė drejta tė plota.

Atėkohė, pėr shkak tė kohės sė kufizuar, u munduam tė mbahemi tek libri dhe na bėnte pėrshtypje njė frazė e tij: Ilirėt pėrbėnin njė qytetėrim shumė interesant, por kjo nuk u shndėrrua asnjėherė nė civilizim tė mirėfilli. Duke u pėrpjekur tė zgjidhnim kėtė drejtuam njė bisedė tė gjatė me tė. Ku shpesh do mbeteshe i pagojė pėrballė njohurive dhe sintezave tė mrekullueshme tė profesorit. Kuptohet se do i shmangej kohės sė luftės, por edhe tezave ballkanike tė vazhdimėsisė.

Nė shqip, falė “TOENA”-s ne e kemi sot me “Ilirėt” dhe “Historinė e librit”, ku nė kėtė tė fundit, ai u pėrshfaq edhe si sociolog i librit. Anipse, gjėrat qė na lidhėn nė kėtė intervistė veē studimeve ilire mbetej gjuha dhe kultura e arbanasve dhe njė moment na tregonte se megjithėse e kish humbur gjuhėn dinin tė komunikonin nė gjuhėn e tyre tė vjetėr. Tek profesori, si nė shumė prej studiuesve tė vjetėr i kėndshėm s’ishte vetėm kapaciteti por edhe dimensioni human, qė shkonte me modestinė natyrale. Profesor Stipēeviē e kishte tė gjallė respektin, por edhe vazhdonte tė bėnte pėrpjekje qė studimet ilire t’i ngjiste nė shkallėt mė tė mundshme. Jam i interesuar, na tha “…pėr nevojėn e organizimit tė njė konference ndėrkombėtare mbi Ilirėt, ne kemi folur pikėrisht kėto ditė nė Zagreb (viti 2005). Nė fakt tė gjithė janė koshientė pėr kėtė nevojė, pasi shumė probleme janė pjekur pėr t’u diskutuar nė njė konferencė tė organizuar mirė ilirologjike. Mbi tė gjitha duhet thėnė se rezultatet arkeologjike kanė bėrė hapa tė mėdhenj nė dekadat e fundit. Ndėrkohė qė janė impostuar probleme tė tjera pėr etnogjenezėn e ilirėve, tė ekspansionit tė tyre gjeografik, por nė njė mėnyrė tė veēantė, gjithmonė tė nxehtė, tė mbetjeve tė ilirėve nė civilizimin e ditėve tona tė Ballkanit”.

Stipēeviē do mbahet mėnd si studiues i teorisė sė arkeologjisė, bibliografisė, eseistikės, albanologjisė. Nėse do jetonte mė 10 tetor (lindur 1930) do tė ishte 85-vjeēar. Kishte mbaruar shkollimin e mesėm nė Zarė, kurse studimet nė lidhje me arkeologjinė i pėrfundoi mė vitin 1954 nė Zagreb. Doktoraturėn e mbrojti shkėlqyer mė 1977 nė temėn “Simbolizmi religjioz te ilirėt “ dhe ligjėroi nė Universitetin e Zagrebit nga viti 1971 derisa mbushi periudhėn e pensionit mė vitin 1997. Intervista u zhvillua nė gjuhėn italisht, njėrėn prej gjuhėve qė ai e njihte mirė dhe me tė cilėn kishte shkruar disa nga librat e veta. Biseda mbeti pėr njė intervistė tė gjatė, por qė s’u bė dot mė asnjėherė. Po botojmė njė pjesė tė saj, nė shenjė nderimi, pėr kėtė figurė tė madhe, qė sot i ka lėnė njė humbje tė madhe studimeve ilire…Pėr fat, Stipēeviē ėshtė dekoruar sė fundmi me Dekoratėn “Gjergj Kastrioti Skėnderbeu” nga Bujar Nishani, president i Republikės sė Shqipėrisė.

“Ilirėt”, libri juaj botuar nga TOENA, ka qenė pėr shumė kohė i pritur nga mjedisi akademik i Shqipėrisė. Ēfarė do tė thotė pėr vetė Dr Stipēeviē, nderimi qė i bėjnė shqiptarėt veprės sė tij dhe problemit ilir nė veēanti?

“Si autor nuk do tė isha vetėm shumė i kėnaqur por edhe krenar tė ndjej se libri im “Ilirėt” ėshtė ribotuar nė shqip dhe se nė botėn shkencore janė shumė tė interesuar pėr ta lexuar. Dua tė theksoj se ky edicion nuk ėshtė i pari nė gjuhėn shqipe. Pėrkthimi i parė ėshtė bėrė nga profesor Zef Mirdita ėshtė publikuar nė Prishtinė nė vitin 1967, domethėnė vetėm njė vit mė pas shfaqjes nga origjinali, qė ėshtė shkruar direkt nė italisht pėr botuesin “Saggiatore” tė A. Mondadorit tė Milanos. Kur nė vitin 1974 libri ka dalė nė kroatisht nė Zagreb versioni mė i zgjeruar i librit edhe ky edicion ėshtė pėrkthyer nė shqip nga kolegu Nazmi Rahmani dhe ėshtė publikuar nė Prishtinė nga e njėjta shtėpi botuese “Rilindja”. Me sa duket libri ėshtė pėlqyer jo vetėm nga specialistėt, por edhe nga njė publik i gjerė, sepse nė vitin 1990, ka dalė nga e njėjta shtėpi botuese nė Prishtinė “Rilindja” botimi i tretė i librit. Ndėrkohė libri ka pasur edhe dy botime tė zgjeruara nė kroatisht (1989-1991) dhe njė pėrkthim nė anglisht nė vitin 1977, qė ėshtė shtypur nga “Noyes Press” nė Park Ridge nė SHBA. Edicioni, qė ėshtė botuar tani nga TOENA, ėshtė me sa duket edicioni i katėrt nė gjuhėn shqipe, ndėrsa tamam ėshtė botimi i nėntė i librit. Duhet tė them se ėshtė pėrgatitur edhe edicioni katėrt nė gjuhėn kroate, qė do tė pėrbėjė kėshtu botimi i dhjetė i librit nė katėr gjuhė. Nė fakt, deri tani, numri mė i madh i botimeve ka qenė nė gjuhėn shqipe dhe kjo demonstron qė shqiptarėt janė mė tė interesuarit pėr ta lexuar. Meqenėse ėshtė shtypur me botime elegante ėshtė evidente se nuk ka qenė vetėm pėr specialistėt, por tek tė gjithė qė janė tė interesuar pėr Ilirėt si njė popull antik nga tė cilėt kanė origjinėn e tyre shqiptarėt e ditėve tona”.

“Arti ilir”, me sa dimė, ėshtė botuar nė serbisht, italisht dhe anglisht, vite tė shkuara. A ia vlen sipas jush, qė me zhvillimet e fundit, dhe me lehtėsimin e komunikimit tė studiuesve mes vendeve ballkanikė, ku ka qenė e shtrirė Iliria, tė ribotohet duke pasqyruar edhe kėto zhvillime edhe nė shqip?

“Libri im ‘Arte degli Iliri’ ka qenė libri im i parė qė ka trajtuar civilizimin ilir dhe kjo ėshtė arsyeja pse ėshtė shumė i dashur, por ky libėr ėshtė shkruar nė italisht dhe pastaj ėshtė pėrkthyer nė anglisht e botuar nga Shtėpia Botuese “Il Milione” nė vitin 1963, por duhet tė ribėhet. Shumė gjėra ndėrkohė kanė ndryshuar nė kėto katėr dekada dhe tė gjithė gjetjet e reja duhet tė merren nė konsideratė pėr njė botim tė ri tė ribotuar”.



http://floripress.blogspot.com/2015/...ik-profdr.html

Kombin grek e krijuan Franca, Anglia dhe Rusia! Nuk ka pasur kurrė njė komb grek, atė e krijuan fuqitė e mėdha!

E premte, 14 Prill 2017

Nuk ka pasur kurrė njė komb grek, atė e krijuan fuqitė e mėdha, Franca, Anglia dhe Rusia nė bashkėpunim me fanariotėt dhe Kishėn Ortodokse nė shek.XIX. Nė kėtė kuadėr edhe vetė shteti grek ishte njė produkt i tyre.
Kush ishin fanariotėt?!
Fanariotėt kanė qenė njė shtresė intelektuale e pėrbėrė nga etnitė e ndryshme tė Ballkanit qė pėrdornin gjuhėn e Kishės Ortodokse pėr arsimimin e tyre. Ishte pikėrisht kjo shtresė multietnike e cila u bė bėrthama ideologjike e helenizmit. Territoret e asaj qė sot quhet Greqi, nė shek. XVIII – XIX, nė pjesėn mė tė madhe tė tyre banoheshin nga shqiptarėt. Nė periudhėn 1821 – 1829, shqiptarėt e Peleponezit dhe ata tė Atikės etj., luftuan pėr ēlirimin e tokave tė tyre nga Perandoria Osmane. Kjo luftė ēlirimtare u shfrytėzua nga kleri ortodoks dhe fuqitė e mėdha pėr tė krijuar njė shtet tė pavarur, qė mė pastaj u quajt Greqi.
Kur u krijua Greqia, popullsia nuk u pyet pėr etninė, ajo u quajt automatikisht popullsi greke. Ky emėr iu dha popullit shqiptarė dhe minoriteteve tė tjera, nė mėnyrė qė me kėtė emėr ata tė identifikoheshin mė lehtė me grekėt e lashtė, (qė nė tė vėrtet nuk kishin kurrfarė lidhje). Misha Glenny, nė „The Balkans, Nacionalism, War and the great powers“, faqe 26” shkruan: ”Vite mė pėrpara, koncepti i shtetit grek (i cili ishte produkt i politikės sė fuqive tė mėdha) nuk ka ekzistuar kurrė. Grekėt nuk e dinin cilėt ishin.“ Madje, sipas antropologut Roger Just, shumė nga “grekėt“ e shekullit XIX qė sapo kishin fituar pavarėsinė nga Turqia, jo vetėm qė nuk e quanin veten helen ( ata e mėsuan kėtė titull nga fanariotėt – Sh.B), por as qė flisnin greqisht, por flisnin nė gjuhėn shqipe, vllahe dhe sllave.“
Iliricum-i shtrihet edhe nė Greqinė e sotme, tė krijuar nga Fuqitė e Mėdha!
Tė gjitha tė drejtat janė tė rezervuara © 2018 - Gazeta Infopress

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 08-12-2018 nė 18:23
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-12-2018, 12:54   #302
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Zef Krispi



Giuseppe Crispi (Arbėrisht: Zef Krispi 1781-1859) ishte njė filolog dhe teolog italian me prejardhje Arbėreshe. Si njė nga figurat kryesore tė komunitetit Arbėresh tė Sicilisė tė asaj epoke, ai shkroi njė numėr veprash nė gjuhėn shqipe. Nipi i tij, Francesco ishte Kryeministri i Italisė nė fund tė shekullit tė 19-tė.

Jeta

I lindur mė 30 korrik 1781 nė Palazzo Adriano nė familjen Crispi, ai studioi nė seminarin e Palermos, nėn Nicola Chetta. Francesco,i biri i vėllait tė tij Tommaso, shėrbeu si Kryeministėr i Italisė nė 1887-91 dhe 1893-6. Mė 26 maj 1808 Giuseppe Crispi u shugurua si prift katolik lindor. Ai ishte njė profesor i letėrsisė sė lashtė greke nė Universitetin e Palermos, njė rektor i Seminarit tė Palermos dhe njė peshkop i titulluar i Lampsaco nga 1836, kur ai arriti Francesco Chiarchiaro, gjithashtu nga Palazzo Adriano, deri nė vdekjen e tij mė 10 shtator 1859. Nė Palermo, njė rrugė ėshtė emėruar nė nder tė tij (nėpėrmjet Giuseppe Crispi).

Puna mė e njohur e Crispi ėshtė Memorie sulla lingua Albanese, botuar pėr herė tė parė nė 1831 nė Palermo. Pjesėrisht i ndikuar nga studimet e Conrad Malte-Brun, ajo pėrbėn monografinė e parė tė gjuhės shqipe. Crispi konsiderohet shqiptar i lidhur ngushtė me pellazgėt, frigianėt, maqedonėt dhe "protoeolian", pra njė "paraardhės" i grekėve, qė sipas tij kishte humbur "karakteristikat e tij tė lashta" gjatė mijėvjeēarėve. Monografia ndikoi tek autorė tė tjerė tė Arbėreshės si Giuseppe Schiro, i cili fillimisht e pėrdori atė si njė pikė referimi nė letrėn e tij tė vitit 1834 Rapporti tra l'Epiro e il Regno delle due Sicilie. Publikimet e tjera tė tij pėrfshijnė vepra nė komunitetet Arbėreshe tė Sicilisė dhe tekste tė ndryshme.

https://en.wikipedia.org/wiki/Giuseppe_Crispi

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 09-12-2018 nė 13:13
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-12-2018, 19:52   #303
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Dėshmi.....

Tungjatjeta Shqype,

Afėrdita, perėndesha e dashurisė



Head of Aphrodite statue - made in Terracotta, Hellenistic period, circa 2nd-3th c. BCE

Origjina e saj ėshtė e paqartė. Sipas Homerit ishte e bija e Zeusit, zotit suprem dhe e Dianės, hyjneshės sė shiut, ndėrsa sipas Hesiodit lindi nga shkuma e detit dhe prej detit doli nė ujėdhesėn Qipro. Nė kėtė rast origjinėn e vet tejet tė ndėrlikuar e ka prej Uranit, zotit tė qiellit. Qoftė kėshtu apo ashtu, Afėrdita, nė saje tė bukurisė dhe tė magjepjes sė vet me tė cilat ka qenė e pajisur u bė njėra prej hyjneshave mė tė fuqishme. As zotėrat as njerėzit nuk kanė mundur t'i pėrballonin. Pėrveē kėsaj ka pasur shumė bashkėpunėtorė dhe bashkepunėtore: Karitet, hyjneshat e magjepjeve dhe tė bukurisė, Horet, hyjneshat e stinėve tė motmotit, Peitėn, hyjneshėn e lajkave dhe tė mistereve, Himerin, zotin e dėshirės sė zjarrtė, Potin, zotin e dėshirės sė dashurisė, Himenin, zotin e martesės dhe sidomos Erosin, zotin e ri tė dashurisė, shigjetave tė tė cilit nuk ka qenė e mundur qe t'iu shmangen.

https://sq.wikipedia.org/wiki/Af%C3%ABrdita



Artemis (Diana) and her dog , Vatican Museum.



Qeni Molos

Molossian Hound, a dog celebrated in antiquity (see Vergil, Georgics 3.405). Vatican Museum, Rome.



The silver Eid Mar is about the size of a one pence coin and marks the assassination of Roman emperor Caesar on the 'Ides of March' - 42 BC.



CALIGULA Original 40AD Rome Quadrans Authentic Ancient Roman Coin Pileus i64004

Caligula - Roman Emperor: 37-41 A.D.
Bronze Quadrans 18mm (3.49 grams) Rome mint, struck 40 A.D.
Reference: RIC 52; Cohen 7
C CAESAR DIVI AVG PRON AVG around Pileus flanked by S C.
PON M TR P III P P COS DES around large RCC.
The series of quadrantes commemorated the abolition of 0.5% tax remaining from an original 1% tax created by Augustus. The first half was removed by Tiberius. RCC stands for remissa ducentesima, or “removal of 1/200” [tax]. The removal of this burden on the people is symbolized by the pileus (cap of freedeom).

HYJNESHA DARDANIA

nga Moikom Zeqo

Dr. Edi Shukriu, arkeologe e njohur nė Prishtinė nė librin e saj “Dardania paraurbane”, Dukagjini, Pejė 1996, bėn njė sintezė shkencore tė etnicitetit ilir tė dardanėve, duke bėrė kėshtu konceptualizimin e provės arkeologjike tė autoktonisė dardano-shqiptare.

Kurse nė botimin “Kosova Antike”, Muzeu i Kosovės, Prishtinė, 2004, nė shqip dhe nė anglisht realizon njė sintezė tjetėr tė Dardanisė, qė nga fillesat prehistorike deri nė antikitetin e vonė.

Libri ėshtė edhe album me ilustrime tė cilėsisė sė lartė tė objekteve arkeologjike, hartave pėrkatėse dhe ėshtė edhe njė informacion i shkėlqyer shkencor pėr Dardaninė.

Tė tėrheq vėmendjen fakti qė dr. Edi Shukriu analizon edhe kulturėn kultike dhe mitologjike tė Dardanisė antike dhe sidomos atė tė epokės perandorake romake.

Nė kėtė epokė kemi njė lėvizje kultesh dhe hyjnish tė ndryshme. Nė Dardani arritėn perėnditė dhe kultet qė i sillnin ushtarėt e tregtarėt nga pjesėt e ndryshme tė Perandorisė sė madhe Romake.

Tė tillė ishin perėnditė romake Jupiteri, Minerva, Furtuna (mbrojtėse e familjes sė furijėve tė Ulpianės), Merkuri dhe Diana; perėnditė qė vinin nga lindja, siē ishin Mitra, Izida, Serapisi dhe Jupiteri Dolihen dhe perėnditė helene Nemezisi, Orfeu, Hekata, Asklepi, Higia dhe Telesfonti.

Duket se i traditės sė mė hershme dhe lidhur me kultin e kalit ėshtė respektimi i Kalorėsit trakas dhe Kalorėsit danubianė, si interpretime tė hyjnive vendės, dhe i hyut trakas Zbeltiurdit. Panteoni i hyjnive ėshtė i madh.

Nė shumė raste, pas emrave tė hyjnive tė huaja, qė duken nė monumentet votive qėndrojnė hyjnitė vendėse, kryesisht nė interpretimin romak tė tyre – interpretatio romana.

Kėtė mė sė miri e dėshmon monumenti votiv nga Smira, tė cilin pjesėtarėt e tribės sė njohur romake Quirinia ia pėrkushtuan Jupiterit tė tyre (lovi Optimo Maximo Noster), pėr ta dalluar nga Jupiteri vendės, emri i tė cilit ngel i panjohur.

Ky mund tė jetė dhe hyu Andin apo ndonjė tjetėr, nėse jo hyu ilir i rrėfesė Enji, nga i cili mori emrin dita e Enjte.

Nuk njihet as emri i hyjneshės dardane, e cila, pėrmes monumenteve tė periudhės romake, njihet vetėm me emrin e shkruar latin Dea – Perėndeshė. Duket, nėnvizon dr. Edi Shukriu, se ėshtė fjala pėr hyjneshėn ilire P(e)rendėn / Prendėn / Prenėn / Premėn, emri i sė cilės u trashėgua nga fjala Perėndi. Roli i dikurshėm suprem i saj fshihet nė emėrtimin shqip tė ditės sė javė nė gjuhėn shqipe: e Premtė.

Kjo u pėrfshi nė gjirin e tė shenjtėrve tė krishterizimit si Shėn Prenda / Prena / Premta, duke mos pasur mundėsi tė ērrėnjosej nga tradita e besimit tė ngulmshėm tė popullatės autoktone nė tė.

Ky arsyetim ėshtė i drejtė.

Por dr. Edi Shukriu nėnvizon:

“Gjatė periudhės romake dardanėt ruajtėn hyjnitė e tyre, ruajtėn Perėndeshėn (Dean) dardane dhe Andinin, sė bashku me hyjtė e tjerė ilirė.

Besimi i qėndrueshėm nė Dean dardane duket nga pėrkushtimet nė monumentet votive nga Smira e Romula Malva e Dakisė, nga shtatorja e Medianės sė Nishit, si dhe nga monedhat e xeheroreve me mbishkrim DARDANICI (shekulli II).

Monedhat mbajnė paraqitjen e njė hyjneshe femėrore, e cila nė njėrėn dorė ka kallirin e grurit, ndėrsa me tjetrėn mban cepin e fustanit – hitonin.

Perėndeshė dardane

Busti i njohur i Gruas nga Kllokoti (II-III) duket tė jetė po ashtu personifikim i kėsaj perėndeshe, sepse nė tė nuk ėshtė shėnuar asnjė emėr, se Perėndeshėn e tyre e kanė njohur tė gjithė dardanėt dhe se ka ngjashmėri me paraqitjet figurative tė Deas nga monumentet e Rumanisė.

Edhe shtatorja e periudhės romake nga Mediana afėr Nishit, me elemente tė karakterit autokton dhe deri vonė e paidentifikuar, identifikohet me Perėndeshėn dardane.

Ajo mban nė dorėn e majtė viēin, nė tė djathtėn qesen (marsupium), ndėrsa te kėmbėt ka sėpatėn dytehėshe (labrys) dhe derrin farran. Simbolet qė e shoqėrojnė Perėndeshėn dardane nė monumentet nga Rumania janė edhi, gjeli dhe shporta e bollėkut.

Pos qeses dhe shportės sė bollėkut, simbolet e tjera janė pjesė e traditės vendėse.

Perėndesha dardane, e lidhur ngushtėsisht me besimin nė fuqinė supreme tė Diellit dhe nė kultin pėr tė, u bė personifikim i kėtij besimi qė nė fazėn urbane dardane (IV-I p.e.r.).

Besimi nė forcėn hyjnore tė saj ishte aq i fuqishėm sa qė u respektua edhe nga tė huajt: arėn nga Smira e ngriti Artor Herakliti (Artorius Heraclitus), ushtar romak me prejardhje greke. Besimin nė Perėndeshėn dardane e morėn me vete edhe Aurel Dardani (Aurelius Dardanus). Eli… (Aelius…) dhe njė dekurioni tjetėr dardan, tė cilėt u bėnė udhėheqės (decurion) tė qytetit antik Romula Malva tė Dakisė (Rresha nė Rumani).

Ndonėse ishin larg atdheut, iu pėrkushtuan dy monumente hyjneshės sė tyre tė ēmuar dhe lanė nė trashėgimi pėrfytyrimet e rėndėsishme figurative pėr tė.

Se Perėndesha dardane ishte mė shumė se personifikim dhe mbrojtėse e Dardanisė paralajmėron monumenti nga Smira, pėrkatėsisht labyrinthet e relievuara nė faqet anėsore, njėri rrethor dhe tjetri katėrkėndėsh.

Rėndėsi tė posaēme ka labyrinthi autokton rrethor, i pėrbėrė nga njė kompozicion mė i gjerė me domethėnie tė thellė filozofiko-religjioze, i cili prezanton Perėndeshėn dardane nė manifestime tė shumta tė saj.

Nė pjesėn qendrore gjendet labyrinthi i ndarė nė tri hapėsira (horizonte) dhe nė to gjenden nga dy svastika drejtimesh tė ndryshme. Sfera e vendosur nė qendėr ėshtė po ashtu e ndarė nė tri pjesė.

Mbi labyrinth shtrihet hardhia e rrushit, ndėrsa nėn tė gjethet e lerthit me njė nyjė profilaktike.

Labyrinthi sjell njė qasje gjeometrike dhe numerologjike, e cila krijon fushėn holografike shumėdimensionale.

Bėhet fjalė pėr njė Gjeometri tė Shenjtė, e cila paraqet rregullin kozmik dhe ndėrlidhjen midis botės materiale dhe mbretėrisė sė vetėdijes mė tė lartė.

Prezenca e labyrinthit rrethor nga Smira hedh poshtė mendimin e gabuar se ilirėt, duke pėrfshirė edhe dardanėt, nuk kanė zhvilluar njė kozmologji uniforme mbi tė cilėn ėshtė pėrqendruar praktika e tyre religjioze.

Monumenti i Perėndeshės nga Smira paralajmėron sa njohuritė kozmogonike dhe kozmologjike dardane aq edhe kompleksitetin e tyre, duke pasur pėr bazė konceptin e treshit tė mbėshtetur nė tri sferat e dukshme dhe tė mėdha astrale: nė Diell, nė hėnė dhe nė tokė.

Tė zbėrthyer nė kontekstin filozofik-religjioz toka te dardanėt del si vendbanim i trupit tė vdekshėm, Hėna si vendbanim i shpirtit tė pėrjetshėm dhe dielli si synim dhe qendėr – vetėdije mė e lartė, urti sublime dhe iluminacion.

Ėshtė ky balancim i tri energjive kryesore, ndėrsa rrugėtimi i pėrjetshėm nėnkupton ribashkimin e trupit dhe tė tokės, tė shpirtit dhe tė Hėnės, tė urtisė hyjnore dhe tė Diellit.

Njė botėkuptim i tillė, duke mos i lėnė anash as ndikimet e mėvonshme, ėshtė ndėrtuar shekuj tė tėrė dhe fati e deshi qė tė zbulohet nė njė monument mermeri tė shekujve tė parė tė sundimit romak.

I parė nė njė kontekst mė tė gjerė vetė kompozicioni dhe pėrqendrimi i funksioneve tė shumta tė njė hyjneshe, pėrkatėsisht te Perėndesha dardane, paraqet sfondin e krijuar shpirtėror e mendor tė dardanėve pėr pėrqafimin e shpejtė tė besimit tė ri – krishterimit.”

Ky citim njė paraqitje rindėrtuese e kultit tė hyjneshės Dardania. Del qartė se ajo ėshtė njė hyjneshė sinkretike dhe kryesore.

Dilema e emrit tė saj qė nuk dihet saktėsisht mund tė sqarohet vetėm nėse mendojmė se kjo Dea parakupton pėr vendasit autoktonė pikėrisht Dardaninė si emėr pėrgjithėsues gjeografik dhe jo njė emėr thjesht personal.

Por kjo ēėshtje kėrkon hulumtim.

Fakti qė rafigurimi skulpturor i hyjneshės Dardania mbijeton nė epokėn perandorake romake na bėn tė mendojmė pėr origjinėn e saj nė kohėra shumė mė tė hershme.

1. Deri mė sot nuk ėshtė bėrė njė krahasim ikonografik i skulpturės sė Dardanisė me plastikėn e idhujve prehistorikė.

Hyjnesha nė fron

Idhulli prej terakote (18,5 cm) i neolitit (kultura e Vinēės), gjetur nė Tjerrtore (Prishtinė) tėrheq vėmendjen nė gjoks mban njė medalion tė rrumbullakėt, simbol solar i padyshimtė.

Po kėshtu edhe idhulli i gjetur nė Faqos tė Mitrovicės mban nė gjoks tė njėjtin medalion.

Kėto dy raste krijojnė njė rregullsi tė qartė. Medalioni solar ėshtė simbol identifikues i kultit. Medalioni shpreh fuqinė kozmogonike tė Diellit tek banorėt e Dardanisė.

Kėtė idhuj shprehin figurėn e Magna Mater-it. Pra tė kryehyjneshės sė matriarkatit nė neolit.

2. Tek skulptura prej mermeri (75x55x15cm) e shekujve II dhe III, qė sot ndodhet nė Muzeun e Kosovės femra hyjnizuar mban gjithashtu nė gjoks njė medalion solar tė ngjashėm me medalionet e idhujve neolitikė tė Magna Mater.

Padyshim qė kėtu nuk kemi tė bėjmė me rastėsi por me njė vijimėsi tė ēuditshme identifikimi nė mijėravjeēarė.

3. Duke e rivendosur kėtė lidhje, mendoj se medaljoni solar ėshtė njė element ikonografik qendror, i pandryshueshėm, megjithėse struktura ikonografike e idhujve neolitikė ndryshon me ikonografinė e hyjneshės Dardania nė shekujt II dhe III.

Arti ilir i kėsaj skulpture ndryshon qartė nė raport me artin e skulpturės perandorake e kultike romake tė vonė.

4. Duke bėrė kėtė ekuacion tė kultit diellor midis idhujve neolitike tė hyjneshės Dardania dua tė shėnoj se ky ekuacion e ka njė lidhje nė shekullin IV me rafigurimin e Ilirikut nė formėn e njė hyjneshe, qė ndodhet nė veprėn “Notitia dignitatum” (“Lista e rangjeve”) qė ėshtė pėrpiluar nė vitet 390 deri nė 437. (shih “Notitia dignitatum accendum. Notitia urbis constantinopolitanae et Laterculi provinciarum.” ed. O. Seek. Berolini 1876).

Tek hyjnesha e Ilirikumit pamja femėrore nuk ėshtė nė bust, por nė kėmbė, e plotė, mbulesėn mbi kokė e ka si hyjnesha Dardania, nuk e ka medalionin pagan solar nė gjoks, sepse mban mbi kokė aureolėn e hyjnitetit tė krishterė. Kemi njė transferim tė simbolit tė hyjnitetit, por mbetet forma gjeometrike e rrethit, qė nė historinė mitologjike tė kohėrave, pėrfaqėson kultin parak diellor.

5. Edhe diēka tjetėr: hyjnesha e Ilirikut mban nė duar njė enė blatimi tė shenjtė, njė pėrsėritje e simbolikės gjeometrike.

Hyjnesha Dardania e ka gjithashtu atributin e blatimit (simbolet e shportės sė bollėkut, qesja (marsupium), derri, gjeli, sopata dytehėshe (lobrys) etj.

6. Nėse hyjnesha Dardania ka njė pėrfaqėsim gjeografik tė Dardanisė si provincė e shėnjuar dhe e pėrcaktuar e perandorisė romake, edhe hyjnesha e Ilirikut bazohet nė pėrfaqėsimin gjeografik tė njė province shumė mė tė gjerė perandorake nė njė kohė kur krishterimi fiton pėrparėsi mbi paganizmin.

7. Karakteri antropomorf i dy figurave tė hyjnizuara tė Dardanisė dhe Ilirikut tregon njė vijimėsi tė metamorfizuar tė artit shtetėror ikonografik pėr bashkėsitė vendase tė njohura nė rrafshin juridik, qė institucionalizon edhe simbolikėn religjioze dhe kultike.
https://peizazhe.com/2011/06/24/hyjnesha-dardania/

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 13-12-2018 nė 20:25
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-12-2018, 13:26   #304
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Julius Pokorny

Citmi nga artikulli i sipėrm:-Prof. dr. Edi Shukriu nėnvizon:

“Gjatė periudhės romake dardanėt ruajtėn hyjnitė e tyre, ruajtėn Perėndeshėn (Dean) dardane dhe Andinin, sė bashku me hyjtė e tjerė ilirė.

Besimi i qėndrueshėm nė Dean dardane duket nga pėrkushtimet nė monumentet votive nga Smira e Romula Malva e Dakisė, nga shtatorja e Medianės sė Nishit, si dhe nga monedhat e xeheroreve me mbishkrim DARDANICI (shekulli II).

Monedhat mbajnė paraqitjen e njė hyjneshe femėrore, e cila nė njėrėn dorė ka kallirin e grurit, ndėrsa me tjetrėn mban cepin e fustanit – hitonin.-fund i citatit.

Ja monedhat nga ajo periudhė:





TRAIANO (98-117) Quadrante anonimo "metalli dardanici". D/ Testa elmata di Roma R/ Figura femminile con spighe. Coh. (Adriano) 1514 RIC (Adriano) 1016 Ae g 4,37 Molto rara • Ex Gorny & Mosch 129, lotto 368. Fondi ripianati buon BB
buon BB

https://www.numisbids.com/n.php?p=lot&sid=834&lot=188





Dardanian Mine Issue
Sale: Triton XIII, Lot: 1449.

Trajan. AD 98-117. Ę Quadrans (3.02 g, 6h). Dardanian mines issue. Rome mint. Struck circa AD 98-102. Laureate head right / DARDANICI, Pax standing facing, head left, holding olive branch and gathering up drapery. RIC II 703; cf. Simic & Vasic 6. EF, dark green and brown patina, light smoothing. Rare.

https://www.cngcoins.com/Coin.aspx?CoinID=154044




Dardanian Mines Issue
402687.
Trajan. AD 98-117. Ę Semis (18mm, 3.16 g, 6h). Dardanian mines issue. Rome mint. Struck circa AD 98-102. IMP CAES NERVA TRA IAN AVG GERM, laureate bust right, aegis at point of bust / DARDANICI, Pax standing facing, head left, holding olive branch in right hand and gathering drapery with left. RIC II 703 corr. (listed as quadrans); Woytek 608c = GoMo 115, lot 1858; (same obv. die); Strack 498 (bust type not listed); BMCRE –; BN –; Zmajic –. Good VF, black-green patina. Very rare with aegis at point of bust.

Under Trajan and Hadrian several series of bronze quadrantes were struck in the names of the imperial mines in Noricum, Dalmatia, Pannonia, and Moesia (Dardania). These operations supplied metal for the mint at Rome, and perhaps were the sites of workshops to produce coinage for local circulation or as donatives. It has been suggested that these mines issues were struck at Rome itself, and served some unidentified function, much as the contemporary 'nome' coinage struck at Alexandria in Egypt. Whatever the circumstances, these pieces saw limited use, and except for one rare type struck by Marcus Aurelius, were not issued during any other period.


https://cngcoins.com/Coin.aspx?CoinID=288483





Sipas Julius Pokorny Iliada Homerike ėshtė vetėm njė pėrkthim i Iliadės Ilire. Ky pėrkthim ka lėnė shumė fjalė Ilire (shqipe) tė pa pėrkthyera orgjinale….

Biografia e Julius Pokorny

(12 qershor 1887 - 8 prill 1970) ishte njė gjuhėtar austro-ēek dhe studiues i gjuhėve keltike, veēanėrisht irlandeze, dhe pėrkrahės i nacionalizmit irlandez. Ai mbajti poste akademike nė universitetet austriake dhe gjermane.

https://en.wikipedia.org/wiki/Julius_Pokorny




Fjalor Etimologjik Proto Indo Evropian-autor Julius Pokorny

Ky fjalor pėrmban 3441 faqe dhe mund tė lexohet apo shkarkohet nė tryezė dhe ėshtė vendosur nė PDF standard/format.Nė fjalor gjeni analogjinė e fjalėve Gjermane-Angleze-Shqipe- dhe Greke. Hapja e faqes mer pak kohė (varėsisht nga shpejtėsia e koneksionit me rrjetin), keni pak durim.

https://marciorenato.files.wordpress...dictionary.pdf

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 16-12-2018 nė 14:26
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-12-2018, 19:41   #305
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Historiania trondit Greqinė: Nuk ka popull grek dhe Kali i Trojės ėshtė pellazg

Pak ditė mė parė historiani Arben Llalla publikoi kopertinėn e librit tė pedagogut tė greqishtes nė Universitetin “Eqrem Ēabej” tė Gjirokastrės, Panajot Barka qė ngre dyshime mbi shqiptarėt, origjinėn e Skėnderbeut dhe flamurit kombėtar.
Pėr tė folur mbi kėtė temė nė Report Tv ishte historiania Elena Kocaqi.

Ajo u shpreh se libri i Panajot Barkės ėshtė politik dhe tendencioz. “Ai ėshtė shqiptar pėr vete, por nuk njeh burimet historike si duhet, tė flasėsh pėr kėto gjėra duhet tė jesh historian profesionist. Ky ėshtė njė libėr politik, tendencioz.

Shqiptarėt janė populli mė autokton nė Evropė, para grekėve dhe romakėve dhe ēdokujt. Pėrveē disa njerėz ekstremistė nė Ballkan qė e vendosin nė diskutim kėtė. Shqiptarėt janė pasardhės tė ilirėve dhe pellazgėve. Shqiptarėt kanė qenė popull kristiano-ortodoks para se tė vinin osmanėt. Burimet historike janė tė plota qė tregojnė njė autoktoni tė shqiptarėve. Dėgjova edhe dyshimet mbi Skėnderbeun, por nuk e kuptoj kėtė injorancė. E gjithė kjo bėhet politikisht pėr tė manipuluar historinė”, tha ajo.

Mė pas Elena Kocaqi u ndal te historia e vendit fqinj duke deklaruar se nuk ka popull grek, por identitet pellazgo-ilir nė tė dy anėt e kufirit. “Nuk mund tė jesh pasardhėsi i helenėve antikė. Helenėt janė tė lidhur me shqiptarėt. Nė epokėn e luftės sė Trojės, ne na ėshtė thėnė se luftojnė trojanėt me grekėt. Shohim burime historike dhe nuk pėrmendet kurrė termi grek, por autorėt pėrmendin fise ilire dhe nga ana e akejve dhe popull pellazg, aty nuk pėrmenden grekė. Po Kali i Trojės dhe Elena? Janė pellazgė”, tha ajo.

Sipas Kocaqit, Greqia u ka vjedhur historinė tė tjerėve duke e manipuluar, ndėrsa shtoi se ėshtė e gatshme qė tė pėrballet me historianė grekė. “Greqisė po i more edhe antikitetin ngelet pa histori, shikon t’u vjedhė historinė tė tjerėve.

Greqia nuk mund tė mbahet mė me mashtrime, nėse nuk i shikojmė ne tani do i shikojnė ata pas 100 vitesh. E vėrteta shkencore nė lidhje me Greqinė ėshtė manipuluar. As mua nuk mė besohej nė fillim. Jam gati tė pėrballem me historianė grekė. Me kė tė jetė nuk e kam problem. Unė nė libėr kam cituar vetėm autorė antik, jo modernė. Libri ka njė muaj qė ka dalė dhe besoj qė duhet tė shpėrndahet nė biblioteka. Mendoj qė duhet ta lexojnė studentėt. Unė kėto qė them i mbėshtes nė fakte historike”.

E ndėrsa u shpreh se grekėt edhe emrin e shtetit e kanė tonin, nė fund historiania foli edhe pėr origjinėn e kryeministrit grek Tsipras dhe negociatat qė po bėhen mes dy vendeve, ku mes kėrkesave grekėt kanė edhe heqjen e fjalės Ēamėri nga tekstet. “Delegacionet e dy vendeve nuk duhet tė vendosin asgjė, pasi i vendosin historianėt, janė ēėshtje shkencore historike, jo politike.

Termi ēam nuk mund tė hiqet. Tsipras po tė ishte ēam mysliman do tė ishte nė Shqipėri sot do ta kishin dėbuar. Historia e Greqisė ėshtė false. Ata po t’iu gėrryesh dalin tė gjithė arvanitas. Manipulimi ėshtė bėrė nė shekullin e 19-20, madje edhe Greqia me Maqedoninė zihen kot se ata janė shqiptarė. Tė vetmit trashėgimtarė tė Greqisė antike janė shqiptarėt. Ata edhe kreun e kishės e kanė arvanitas”, pėrfundoi Elena Kocaqi.


Pėr tė shikuar video-n kliko nė Watch on Youtube

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 26-12-2018 nė 20:10
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-12-2018, 11:28   #306
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj



Shkeputur nga libri Altin Kocaqit, “DOKUMENTE HISTORIKO-GJUHĖSORE” Vėndi i shqipes ndėr gjuhėt evropiane. Tiranė, 2013

TĖ THĖNAT MBI GJUHĖN SHQIPE

Nė kohėt kur shfaqet si e njohur historia e mesdheut evropian, nė pellgun tonė krahas grekėve dhe latinėve janė tė njohur dhe iliret si banues tė njė hapsire tė madhe. Nė vendin e tyre dhe nė malin e Tomorrit gjendej faltoria e vjetėr e Pellazgėve, tė cilės i kėndoi Homeri dhe Hesiodi. Kjo faltore tregohet tė jetė mė e vjetra dhe e vetmja qė nga lashtėsia gjė qė tregon se “nė se ne shqiptarėt, qė jemi pasardhės tė drejtpėrdrejt tė ilirėve, vėrtetohemi gjuhėsisht se flasim gjuhėn e Pellazgėve mė tė vjetėr se kudo tjetėr nė zonė ne jemi vėndas nė truallin tonė tė sotėm”. Nė fjalorėt e hershėm tė greqishtes sė vjetėr njihet rėndom prej kohėsh egzistenca e njė grupfjalėshi tė huaj pėr gjuhėn greke qė janė pėrkthyer nė greqisht nga njohėsit e tė dyja gjuhėve qysh prej periudhės sė antikitetit nga fjalorėshkruajtėsit e atyre kohėve. Kėto fjalė njihen si “mbetje origjinale te gjuhės sė paragrekve. Pėr mbetjet e fjalėve tė vjetra paragreke, Eqerem Ēabej na thotė se “nėse ka ndonjė lidhje mindis gjuhės sė paragrekėve dhe shqipes, ky problem lidhet me Pellazgėt”. Qė herėt, nga themeluesi i gjuhėsisė indoevropiane, Franc Bopp, u vu re se shqipja hyn nė gjuhėt e vjetra, por ai nuk pėrcaktoi familiaritet tė saj me gjuhėt klasike. Nxėnėsi i Boppit, August Pott, e cilėson shqipen si gjuhė Iliropellazge qė nuk ka lidhje me greqishten e latinishten, por ėshtė gjuhė paraindoevropiane.

Nė shekullin e 19 kur Evropa e Revolucionit Francez kishte hedhur bazat e krijimit tė kombeve, gjuhėsia e saj po vėrtetonte se: shqiptarėt nėn Turqinė myslimane duken tė jenė ata tė cilėt flasin gjuhėn mė tė vjetėr tė gjuhėve motra indoevropiane, qė me fjalė tė tjera do tė thoshte dhe prejardhjen e fjalėve motra nė gjuhėt e tyre. Siē duket kjo nuk ishte aspak e pėlqyshme, ndaj ēuditėrisht nė horizont shfaqet serbokroati Mikolosiēh dhe pasuesi i tij Gustav Meyer tė cilėt themelojnė njė tjetėr rrugė pėr prejardhjen e gjuhės shqipe. Atė rrugė qė na do kėtu tė ardhur pas shek 10 e s, por qė flasim njė dialekt tė ilirishtes e cila s ka dokumente-ndaj si rrjedhojė mbetet vetėm “tė ardhur pas shek 10 e.s pas serbėve” Pra historikisht kemi dy grupmendime pėr lashtėsinė e shqipes:

1-Mendimi qė thotė se shqiptarėt janė tė ardhur nė kėto troje: Meyer, Miklosiēh, Ēabej, Demiraj etj
2-Mendimi qė thotė se shqiptarėt janė vazhdues tė autoktonisė absolute pellazgoiliriane, Hahn, Camarda, Stier dhe Rilindasit shqiptarė etj.
Do i marim ēėshtjet nė shqyrtim me radhė duke u nisur nga grupmendimi i parė:
Shqiptarėt jo autoktonė absolut: Meyer, Ēabej, Demiraj!

Mendimi i Gustavo Meyerit:

Fjalori i tij etimologjik10 pėrmban 5140 fjalė, nga kėto 1420 ai i nxjer me prejardhje romane, 540 i nxjer me prejardhje sllave, 1180 me prejardhje turke, 730 tė padepėrtueshme dhe pėr kėtė ai fajėson mospėrmbledhjen akoma tė gjuhėve tė tjera nė Evropė, ku ai shpreson nė tė ardhmen tė depėrtohen e tė zvogėlohet ky numėr. Pėr 400 fjalė thotė se “pak a shumė’ ’i njeh si trashgimni tė lashtė indoevropiane… por nėpėrmjet paralelizmave sllavo-turke etj. Me pak fjalė G. Meyer qė pranon se “nuk e njeh gjuhėn shqipe” dhe ndėrton fjalorin etimologjik te saj, na thotė se: Gjuha shqipe ėshtė sajesė e krijuar nga huazimet e fjalėve tė gjuhėve tė fqinjėve dhe jo njė gjuhė me bazė autoktone! Carlo Tagliavini e hedh poshtė veprėn e Meyerit si vepėr me fjalė tė huaja qė pėrdoren ndėr arvanitėt, arbėreshet, arnautėt e gjetkė, por qė nuk kanė asnjė lidhje me trungun e gjuhės shqipe11.

Pėr kėto arsye po marim pėr shqyrtim 60 fjalė nė 14 faqet e para tė fjalorit tė tij dhe pikėrisht atė element tė huaj qė “nuk hiqet me njė fjalė goje”
“Abat, abaci, abdest, abdhele, abisonj, abolla, abonsina, acik, addunar, aformi, aftapodh, agapis, ahci, ajan, ajazem, ajodhime, akatastasi, aksafana, aksi, aksua, alabaster, alun, alaka, alem, alemistra, aleshtis, alimonore, alipsan, alsive, allanor, alltebash, ambnis, anak, anamesa, aname, anangas, andikos, andis, angalias, angonje, angosinj, angure, agjin, agjinidhe, agjister, anthine, apalto, apanses, apikas, apodhure, apofasi, apomoni, apostull, apoth, apsith, apul. arallek, arcere, arenc, argali, argat”.

A ekziston njė vend i vetėm ku tė jetė folur kjo gjuhė “shqipe” me element grek, italian, turk e sllav? Ku dokumentohet njė gjuhė shqipe qė tė ketė brenda saj tė gjitha kėto elemente?
Kėto fjalė janė dokumentuar veēanėrisht ndėr arvanitėt, arbėreshėt, arnautėt, si huazime tė brėndėshme krahinore, por nuk kanė asnjė lidhje me trungun e gjuhės shqipe dhe si rrjedhojė as Meyer nuk ka asnjė pikėlidhje gjuhėsore me shqipen, tė cilen ai e pranon vetė se nuk e njeh. Lidhjet e Meyerit me gjuhėn shqipe, tė pakten gjatė periudhės qė shkruajti kėtė fjalor, me shumė i afrohen njė strategjie politike antishkencore tė mirėorganizuar nga perandoria bavariane e cila “riprodhoi” Grekėt nė Athinėn e Arvanitve, qė historikisht njihen nga demaskimi i Fallmeayerit12, pėr tė rikthyer lavdinė e zvenitur tė epokės se “helenizmit tė Isokratit”13 dhe jo vetėm. Njė faqe e vetme dhe e veēantė nė hyrje i kushtohet emrit tė serbokroatit Miklosiēh duke na treguar “dashurinė” serbe pėr gjuhėn shqipe dhe autoktoninė tone.14 Qėllimi i Meyerit vėrtetohet tė jetė ē’bėria e krenarisė sonė autoktone nė rajon, nė mėnyrė qė shqipfolėsit tė tregohen ardhacakėr e tė ulin kokėn, dhe mbi ta tė vėrshojnė sulmet barbare me dėbime nga trojet e tyre si ardhacakėr. Kjo del nė pah kur ai “futet nė ēėshtjet politike tė dogmave”15: “Mendoj se patriotėt shqiptarė dhe grekėt nevojtarė pėr aneksimin, te cilėt e kanė tė domosdoshm dogmėn pėr lashtėsinė e madhe tė ēdo fjale shqipe si mbėshtetje pėr teorinė e tyre pellazgjike, ose tė ēfarėdolloj teorie, kur tė marrin nė dorė librin tim nuk do gėzohen shumė pėr mozaikun shumėngjyresh qė paraqitet kėtu”. Me pak fjalė qėllimi i Gustavo Meyerit ėshtė qė tė vėrtetojė se shqiptarėt nuk janė autokton por tė ardhurit e fundit nė kėto troje pas shek 10 te erės sonė =pas serbėve.

Ēabej vė nė gojė Kretschmerin qė i tregon si tė drejta pėrfundimet e Gustavo Meyerit se16:
“Shqiptarėt flasin njė nga dialektet e ilirishtes dhe i mbajnė kėto troje tė paktėn pas shek 10 tė erės sonė” Ose e shprehur me fjalėt e Ēabejt 17: ‘’Nje etapė tė re ne kėte fushė shėnon puna e Gustav Meyrit. Ky nė ketė ēėshtje shpreh mendimin qė gjuha shqipe paraqet fazėn mė tė re tė njėrit nga dialektet e vjetra ilire’’. Sigurisht qė 400 fjalėt qė Meyer i njeh pak a shumė si trashgimni e lashtė indoevropiane nuk do tė thonė nė asnjė mėnyrė se janė fjalė tė shqipes, pasi “trashgimni e lashtė indoevropiane” quhen “fjalėt e njėjta nė gjuhėt motra evropiane” tė cilat sipas shkencės indoevropiane, tė shprehur dhe nga Ēabej, “i paraqiten syrit tė gjuhėtarit me bazė dokumentimin mė tė hershėm tė njė gjuhe. Nė njė kohė qė, sipas gjuhėsisė shqiptare, shqipja dokumentohet e fundit nė rajon dhe kėshtu qė, sipas gjuhėsisė, ato 400 fjalėt e Meyerit llogariten me “syrin e gjuhėtarit”. Kjo do te thotė se ne kemi marė fjalėt “motra” tė fqinjėve pėr tė ndėrtuar gjuhėn tonė.

Gjuhėsisht autoktonia jonė ėshtė e zhveshur pėrballė rrebeshit tė “akademikėve”. Me rikthimin nga interrnimi tė Dhimitėr Pilikės tė interrnuar nga “bretkosat e moēalit sepse mbronte autoktoninė tonė”, u duk se do hapej dhe rruga pėr rishikimin shkencor tė cėshtjeve tė autoktonisė sonė. Fatkeqsisht jo! Dija shqiptare vazhdoi dhe vazhdon akoma tė mbrojė doktorinėn antirilindase dhe nė kuadėr tė saj urimi i ėmbėl qė i jep veprės sė Meyerit, Seit Mansaku.

“Le ti urojmė dhe kėtij botimi nė shqip tė fjalorit tė G Meyerit tė tėrheqė pas vetes sa mė shumė studiues tė zellshėm tė gjuhės shqipe dhe tė historisė sė saj qė tė dinė tė ēmojnė veprėn e kėtij dijetari tė shquar, tė pėrfitojnė prej saj dhe ti ēojnė me tej arritjet e deri mė sotme nē studimin e historisė sė gjuhės shqipe”

Mendimi i Ēabejt dhe i Demirajt !

Eqerem Ēabej dhe Shaban Demiraj janė dy gjuhėtaret e njohur tė epokės sė shkuar tė cilėt kanė lėnė gjurmėt e tyre nė ndėrtimin dhe pėrsosjen e shqipes letrare. Ēabej u nda nga jeta nė epokėn e bolshevizmit, ndėrsa Demiraj rron edhe nė ditet tona. Ai ndryshon nga Ēabej nė pikėn qė njeh e pranon se mbishkrimi i Limnos ėshtė mbishkrim pellazgjik si dhe praninė pellazgjike nė trojet aktuale shqiptare21, ndėrsa pėr preajardhjen e gjuhės shqipe tė dy janė thuajse i tė njėjtit mendimi: Ēabej thotė se: “Si tė gjithė popujt indoevropianė dhe Shqiptarėt janė tė ardhur nė viset e tyre historike… . Ne pėr arsye metodike, nė lidhje kryesisht me dėshmitė e gjuhėsisė, e shtrojmė brenda kėtij caku tė kufizuar: A janė Shqiptarėt vendas nė kėto anė nga epoka greko romake apo jo? E shtruar nė kėtė mėnyrė me njė anė pajton me rrethanėn qė qysh nė kohėn greko-romake dihet me siguri qė fise ilire banonin nė Shqipėri… ”:

Ndėrsa Demiraj:

“Pėr me tepėr, tashmė ėshtė me se e qartė se etnosi shqiptar, arbėrsh, siē quhej dikur, ėshtė formėzuar herėt nė brigjet lindore tė Adriatikut dhe tė Jonit, pėr ēka dėshmojnė, ndėr tė tjera, huazimet nga greqishtja e vjetėr dhe latinishtja nė gjuhėn shqipe”. Megjithese me duhet ta pranoj se te pakten Eqerem Cabej nuk u la i lire te bente punen e tij. Shqiptarėt autoktonė: Hahn, Camarda, Stier, Rilindasit!
Mendimi i Hahnit!
Vepra e tij “Studime Shqipe”, e pėrkthyer tashmė dhe nė gjuhėn shqipe, duket ti qendrojė kohės mė shumė se cdo vepėr tjetėr e krijuar pėr historinė dhe gjuhėn shqipe, pasi kudo qė flitet pėr historinė tonė dhe gjuhėn shqipe ai meret i pari nė shqyrtim. Pėrfundimet e tij janė si mė poshtė:

1-Epiriotėt dhe Maqedonėt ishin dhe nė kohėn e Strabonit jo grekė, por barbarė.
2-Epiriotėt ilirėt e maqedonėt janė farefis midis tyre.

3-Ka shumė shėnja qė epiriotėt dhe maqedonasit pėrbėnin thelbin e fisit Tirrinopellazgjik qė shtrihej nė skaje deri nė Itali dhe Thrakė, ndėrsa nė brendėsi shkonte deri nė lumin Danub.
4-Ilirishtja ėshtė gjuhė pellazgjike me kuptim mė tė gjėrė.
Hahnin e madh nuk mundi kush ta kundėrshtonte ne tre pikat e para, ndėrsa pėr piken e katėrt Eqerem Ēabej shprehet midis “dy tė panjohurave”, sipas tij, se “kjo nuk qėndron se sipas gjithė gjasave ilirishtja dhe pellazgjishtja janė dy gjuhė te ndryeshme” Pra Ēabej qė nuk njeh ndonjė shkrim tė ilirishtes dhe as qė pranon ndonjė shkrim tė pellazgjishtes, “njohka” se s‘ka lidhje midis dy “tė panjohurave”!!

Mendimi i D. Camardes, G. Stier dhe i A. Pott…. !
D Camarda, G Stier, edhe A Pott, A Schleisher, Franz Bopp duke u bazuar nė provat krahesimtare tė pestė gjuhetarėt e famshėm venduan se shqipja hynė nė gjuhėt e lashta dhe renditet mė e vjetėr se greqishtja dhe latinishtja.- Pėr tė dhėnat e mėsipėrme shih mes te tjerash : Carlo Tagvlianin 1929, Panajoti Kupitorin 1879, Iakovo Thomopulu 1912 etj. Duke qenė se nė vendin tonė ende dhe sot nuk kemi tė drejta tė barabarta nė studimin e grupmendimeve pėr cėshtjet e histories dhe gjuhės sonė, pasi akademia jonė e shkencave mbajti dhe mban akoma qėndrimin e rrugės sė pro meyeristave, po i marrim tė dhėnat nga arvanitėt e Greqisė:

Cili ėshtė Demetrio Camarda sipas Iakovo Thomopulu:
“Lindi nė Piana dei Greci (Albanesi) (15 km ne Jug tė Palermos) ku mė 1488 ishte krijuar kolonia kryesore e Shqiptarėve tė Siēelisė.

Kane si kishe tė parė naon e kishės sė Shėn Dhimitrit (Selanikasit) dhe si gjuhė tė fesė ruajtėn gjuhėn greke” Historiani Pavlo Karolidhu (1849-1930) shkruan nėn pėrmbledhjen e Konstandino Paparigopulos “Hyrje nė historinė e kombit grek” dhe pranon pėrfundimet e Demetrio Camardės qė: “vėrtetoi me anė tė mbetjeve origjinale tė gjuhės sė Homerit, se shqipja ėshtė gjuhė parahomeriane ose siē e quajti ai “Gjuha e Perėndive”. Ndėrsa Thomopulo na thotė se: “Teoria e prejardhjes sė perbashkėt e grekėve, shqiptarėve dhe e latinėve njohu njė pranim tė gjerė. Nė Itali pėrkrahėsi entuziast i kėsaj teorie u bė italoshqiptari Demetrio Camarda (1821-1882), njėri nga themeluesit e gjuhėsisė shqipe, njohės i shkėlqyer i greqishtes sė vjetėr, poet dhe adhurues i Homerit, me prejardhje nga shqiptarėt qė pas “pushtimit turk u shpėrngulen” nė Italinė e Jugut nė Siēili. Mė 1864 do botojė “Prova krahėsuese gramatologe tė gjuhės shqipe” nė tė cilėn nxori si pėrfundim se: gjuha shqipe pėrbėn gjuhėn parahomeriane sipas fjalėve origjinale qė kanė shpėtuar nga lashtėsia.

Kėtė e gjajėsoj me Gjuhėn e Perėndive, ashtu siē e quan Homeri gjuhėn e shumėvjetėr tė cilės pak fjalė i kishin shpėtuar nga poeti deri nė kohėn e tij”. Por kundra Camardės doli i pari Mayer me fjalorin e tij etimologjik dhe me vonė Eqerem Ēabej i cili nuk gjykoi kurrė veprėn e tij, por “teorinė” megjithėse “teoria e Camardes” i ka shumė tė qarta pėrfundimet e veta tė cilat duhej ti kishte marė nė shqyrtim e ti kundėrshtonte. Eqerem Ēabej gjykon tezėn “tė prejardhjes sė pėrbashkėt tė gjuhėve klasike, greqishtes, latinishtes, shqipes dhe me bazė “tezėn” e kundėrshton teorikisht e jo gjuhėsisht veprėr gjuhėsore tė Camardes “Kjo tezė, tė cilėn e ndoqi dhe G Stier e Dhimitėr Camarda, arberėshi i njohur prej Hores sė Arbėreshėve nė Siēili (1821-1882) u pa se nuk ishte e drejtė. U vu re se greqishtja me latinishten nuk kanė ndonj ė lidhje tė ngushtė prej epokės prehistorike. As shqipja nuk ka ndonjė afri tė veēantė me to, megjithėse ka disa konkordanca me greqishten, qė do ti shohim mė poshtė. Njė tjetėr rrethanė qė solli ngatėrime nė tezen e kėtyre dijetarėve ishte se ata nuk qenė nė gjėndje tė dallonin huazimet qė ka shqipja prej greqishtes e latinishtes, nga fondi autokton i saj, duke operuar me ato tė parat sikur tė ishin fjalė vėndi tė shqipes”35. Por vallė a dinte ti dallonte huazimet Demetrio Camarda ky njohėsi i shkėlqyer i Homerit, i greqishtes sė vjetėr si gjuhėn e kishės, i shqipes mėmė, i latinishtes dhe i italishtes qė njėkohėsisht ishte dhe gjuhėtar dhe qė librin e vet ju kushtojė “tė dashuruarve me gjuhėsinė”?

Eqerem Ēabej e dinte fort mirė se puna e Demetrio Camardes ishte rruga e vetme dhe e vėrtetė gjuhėsore qė na ēon tek gjuha e Pellazgėve, por vallė pėrse kjo dygjuhėsi nga Ēabej? „Njė interes tė veēantė pėr gjuhėsinė shqiptare paraqet ēėshtja a ka ndonjė lidhje midis gjuhėve ose gjuhės sė substrakteve paragreke tė Greqisė sė vjetėr dhe gjuhės shqipe, ose mbeturinave tė atyre substrakteve nė kėtė gjuhė. Ky problem lidhet me emėrin e Pellazgėve edhe tė pellazgjishtes“ 36 Mendimi i Rilindasve Rilindasit e rrokėn me entuziazėm shkencėn e gjuhėsisė evropiane dhe e mbėshtetėn teorinė e prejardhjes autoktone tė shqiptarve, ashtu siē do tė vepronte cdo shqiptar me kėmbė nė tokė dhe jo me kėmbėt e “idealeve universale” tė njė bote internacionaliste mbi kurrizin e kombit. Hahni dhe Camarda fituan simpatinė e Rilindasve dhe nuk janė tė pakta vargjet qė kėta shkruajtėn mbi prejardhjen tonė. Naimi tek Pellazgjit Shqiptarė shkruan: Gjuhė qė flisnin Perėndit / Atė flisnin Pellazgjitė / Atė kanė dhe Shqiptarėt / Sikurse dhe tė parėt. Sigurisht qė ata nuk mund tė arinin tė pėrkryerėn por tė paktėn nuk u kursyen kurrė tė mbronin atė anė tė shkencės qė vertetėsisht vendonte se “ne jemi autoktonėt e vetėm nė kėto troje”, ndaj shqiptarė kudo qė jeni ngrini kokėn dhe krenohuni qė jeni shqipfolės.

Por ide tė kundėrta ja arritėn tė kalonin “meyerat”, me shqiptarė ardhacakėr, duke i lėnė shqipfolsit nė mėshirėn e asimilimit nėn hijen e kėrcėnimit tė dėbimit me dhunė tė ardhacakėve. Ky “genoncid” ka dhe mbėshtetjen e dijes shqiptare deri ne ditėt tona. Ky ėshtė ndryshimi midis “konceptit universal” dhe pėrdorimit tė shkencės nė jetėgjatėsinė e njė kombi: e para u aplikua nga gjuhėtarėt shqiptarė tė kohės sė bolshevizmit e deri nė ditėt tona dhe e dyta ndėr fqinjėt tanė. Nė kėtė pikė jam i ndėrgjegjshėm se ngjyrat janė vetėm bardhė e zi. Sigurisht qė nuk qėndron mendimi i Samiut dhe i Naimit vetėm nė pikėn se “nga erdhėn Pellazgjitė”, pasi ky mendim pėrkon me ndikimin e pėrhapjes sė njerėzisė sipas otkuptimit fetar. Historikisht Homeri dhe Herodoti tregojnė vendin tonė dhe malin e Tomorrit si kryeqendrėn mė tė herėshme tė Pellazgėve, gjurmėt e sė cilės erdhėn deri nė epokėn e bolshevizmit. Nė kėtė epokė disa kallėpe dinamiti hodhėn nė erė njė nga mbrekullitė e botės. Le tė shpresojmė se njė ditė do rihapet faltoria e “Tė mirėve” dhe nuk do jenė shkatėrruar dokumentet brėnda saj. Mendimi i Iakovo Thomopulos, Iakovo Thomopulo, “Pellazgjika, Athinė 1912 ribotimi i 1994”, nga 7 ishujt pėrtej Epirit, me ndihmėn e dy mėsuesve tė shqipes37 Petro Xhovanit nga Elbasani dhe Evlogjio Korilas nga Korēa ja arriti tė zbardhė njė mori mbishkrimesh me anė tė gjuhės shqipe, mes tyre dhe mbishkrimin e Limnos qė Demiraj mė sipėr e pranon tashmė si Pellazgjik.

Gurėt filluan tė flasin nė duart e Thomopulos dhe e folura e tyre vėrtetoi shqipen si gjuhėn e mbishkruajtėsve. Por jo vetėm mbishkrimet e pellgut pellazgjik nga Etruria nė Azinė e Vogėl por dhe mbėshtetja historike tek antikiteti dhe tek Hahn i madh si dhe mbėshtetja gjuhėsore tek filologu Demetrio Camarda, te cilin Thomopulo e quan “themeluesin e filologjisė shqiptare”. Pėr Thomopulon mjafton tė pėrmendim se si teorikisht dhe gjuhėsisht mbrojti Hahn dhe Camardėn dhe duke hipur mbi supet e tyre zbardhi me anė tė gjuhės shqipe mbishkrime dygjuhėshe etruskolatine, likogreke, keroegjyptiane, etekretane, mbishkrimin e Limnos etj, nė njė kohė qė ana etruske, like, kerike ishte shkruajtur nė gjuhė tė ngjajshme me shqipen tonė.

Nė punimin e 2009, ”Shqipja Pellazge”, shb Marlin Barleti, solla nė shqip disa pjesė nga puna e Thomopulos duke shkuar pak mė tej me mbishkrime nga Kreta minoike dhe nga Pilua i famshėm i Nestorit tė Homerit. Po kėshtu nėn gjurmėt e Thomopulos lexuam fjalė shqipe nė njė mbishkrim tė pėrzier ilirogrek nga 8 radhėsi i Dimalit.



Presidenti aktual i Italisė, Sergio Mattarella bashkė me Presidentin e vendit tonė Ilir Meta po marrin pjesė nė kremtimin e 550 vjetorit tė vdekjes sė heroit* tonė kombėtar, Gjergj Kastriot Skėnderbeut .
*
Ata i priti Presidenti i Rajonit tė Kalabrisė, Mario Oliverio, dhe kryetari i komunės sė San Demetrio Corone, Salvatore Lamirata.
Nė kėtė ceremoni Matarella mbajti njė fjalim, ku nuk la pa pėrmendur raportin e shqiptarėve me arbėreshėt.
“Italianėt me origjinė shqiptare dhe shqiptarėt janė dy faqet e njė medalje tė artė. E cila pėrshkruan kontributin e jashtėzakonshėm gjatė 500 viteve tė fundit qė ka ardhur* si pasojė e zhvillimit social, ekonomik dhe juridik tė Italisė”, ėshtė shprehur* Sergio Mattarella.



AUTORET ANTIK JU ĒJERRIN MASKEN PERRALLAVE TE GREQISE MODERNE,

Elena Kocaqi

29-12-2018

Mbrėmė tek Zona e Lire pėr Luftėn e Trojės qe ėshtė akoma e nxehte edhe pas 3300 vjetėsh. Nga te gjithė librat qe kam botuar, ky libėr djeg shume sepse AUTORET ANTIK, JU CJERRIN MASKEN PERRALLAVE TE GREQISE MODERNE, QE KA FALLCIFIKUAR HISTORINE DY SHEKUJT E FUNDIT. Njė pjesė e historisė sonė, e lėne pas dore me qellim, me te cilėn ka nxjerr kapital politike shteti fqinje qe me krijimin ne shek e XIX, mbi etninė Shqiptare pėrvetėsoi gjithēka Shqiptare. Problemet historike ėshtė parim qe duhen diskutuar nga persona.

1- Qe janė historian se ndryshe nuk kane asnjė vlere shkencore kur diskutohen me persona jo kompetent.
2- Qe njohin periudhėn historike qe diskutohet ne mėnyre te shkėlqyer, pra kane shkruar.
3- Qe dine te vlerėsojnė burimet historike
4- Qe njohin filozofinė e historisė
5- Mbi te gjitha qe njohin METODEN HISTORIKE

Mbrėmė mu desh te debatoja me dy djem shume te mire ne fushat e tyre por qe nuk kishin njohuri ne fushėn e historisė dhe unė e mora vesh 5 minuta para fillimit te emision qe do ishin edhe ata. Nuk e kam problem te debatoj me kėdo por kur nuk ke lexuar librin dhe kur nuk i njeh burimet historike ,atėherė nuk ke ca diskuton. Ka shtete ne Evrope qe do kishin dhėne miliarda vetėm qe kėto autor antik tu pėrmendnin njė here emrin, ndėrsa kėta autor shkruajnė mijėra faqe pėr historinė tone dhe ne i injorojmė sepse kjo i leverdis tjerėve. Ka historian dhe gjeograf te Antikiteti qe nuk mund ti konkurroj asnjė njeri sot dhe as kurrė dhe ne jemi me fat qe ata kane shkruar pėr ne. Integriteti i tyre profesional ėshtė i vėrtetuar dhe i padiskutueshėm. Njė historian e sheh burimin me sy kritik dhe kėrkon burime te tjetėr pėr ta vėrtetuar por kur pėr njė fakt ka disa burime qe e konfirmojne, atėherė ai ėshtė i vėrtetuar.

Ajo qė djeg ne ketė histori ėshtė fakti se ne ketė lufte kane marr pjese fiset Pellazge dhe Ilire dhe shteti Grek e ka pėrvetėsuar me qellim pėr te mbrujtur falsitetin e tij. Lufta pėr ketė periudhe historike ėshtė e madhe. Manipulimi i historisė vazhdon edhe sot dhe 2 shekujt e fundit ėshtė intensiv ku tu jap vetėm shembullin e Metamorfozės se Ovidit qe ka tre pėrkthime ne anglisht. Dy prej tyre pėrmbajnė termin Pellazg nė pėrkthimin e pėrkthyeseve A.S.Kline dhe tė Brukes More, ndėrsa nė variantin e Samule Garth dhe te John Gryden, ėshtė hequr termi Pellazg nga origjinali dhe ne vend te tij ėshtė vendosur ne pėrkthim vetėm termi Grek. Po tė krahasosh variantin e Brukes More me origjinalin nė latinisht, ai e ka lėnė termin Pellazg por ka zėvendėsuar termat Ake dhe Dana me Grek. Ketė e manipulim ne pėrkthim e kapa pasi pash Ovidin ne latinisht.
Pėrfundimisht nuk ka gjė me te rrezikshme ne ketė vend se te jesh historian dhe te shkruash pėr antikitetin dhe te thuash te vėrtetėn.

I ējerr maskėn njė shteti fallco qe ka pėrvetėsuar miliarda dollar nga kjo afer korruptive dhe ka gllabėruar tokat dhe popullsinė Shqiptare. Ndaj ne Shqiptaret duhet te heshtim dhe te dėgjojmė pėrralla ose te flasim te vėrtetėn. Unė kam zgjedhur te flas dhe e di qe kjo do hidhėroj pa mase ata qe preken nga e vėrteta por kjo mua as me intereson fare. Me e lehte ėshtė te merresh vesh me historian te huaj pasi ato njohin burimet dhe janė profesionist ndaj edhe studimet e mia do pėrkthehen te paktėn ne anglisht.



Pėr tė shikuar video-n kliko nė Watch on Youtube

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 29-12-2018 nė 11:41
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 31-12-2018, 12:26   #307
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Dėshmi materiale e Ilirisė

Kėtu mė poshtė jepet vetėm njė burim i tė dhėnave, kurse tė dhėnat pėr monedhat e tjera-burimin/orgjinėn e tyre nga janė huazuar- nuk do jepen pėr arsye tė caktuara.(Kemi njohuri tė mira pėr mentalitetin dhe reagimin Ballkanik).....Tė shohim a kemi fakte materiale apo jo......

Monedha Ilirie



Illyrian coinage which began in the 6th century BC continued up to the 1st century of Roman rule. It was the southern Illyrians who minted the first coins followed by the northern Illyrian during the Roman era. Illyrian coins have also been found in other areas apart from Illyria, such ancient Macedonia, Italy, Greece, Asia Minor and Egypt. The earliest Illyrian coins were probably minted by the Tyntenoi north of Lake Ohrid minted coins around 540 BC with the Greek legend Tynteni. Their silver coins reached Italy, Egypt and many parts of Asia. They belonged to the group of 'Thraco-Macedonian' coinages of this period, and they bore the same emblems as the coins of Ichnae at the head of the Thermaic Gulf. Production ceased in the early 5th century BC, most likely in 475 BC when this period was one of comparative poverty, during which contacts were lost with mainland Greece and relations with Ionia via the Danube valley slackened.

https://en.wikipedia.org/wiki/Illyrian_coinage




Dyrrhachium, Illyria AR Drachm. After 229 BC. 17.9 mm, 3.70 g. ΞENΩN, cow standing right, looking back at calf which it suckles, eagle standing right, wings spread / ΔYΡ ΔAMHNOΣ, square containing double stellate pattern. Ceka 357 var (symbol); Agora auction 55, 41.





Illyria, Dyrrhachion AR Stater. ca 400-330 BC. Pegasos flying right, Δ below / helmeted head of Athena right; club & Δ behind, dolphin above helmet to right. Pegasi II 31.





Dyrrhachium, Illyria: AE 17mm, 3rd-2nd c. BC. Magistrate Nikandros.

Laureate head of Zeus right.
NIKAN-DROY to right and left of tripod within wreath, DYR
below.
BMC 163; SNG Cop. 506.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Vijon.....

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 31-12-2018 nė 13:04
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-01-2019, 12:53   #308
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Vizitė pune nė Dardani 18-01-2019

Nė Dardani nė njė vizitė pune pėr librin. Falenderoj te gjithė Dardanėt pėr mikpritjen. Falenderoj Ministrin e Arsimit z. Bytyci pėr pritjen e ngrohtė dhe shkėmbimin e mendimeve. Falenderoj z Selim Pacolli nėnkryetarin e Bashkisė sė Prishtinės. Falenderoj kryetarin e Lidhjes sė Shkrimtareve tė Dardanisė Shyqeri Galica, Institututin Albanologjik dhe Lulzim Lajēin, Lidhjen e Intelektualeve te Gjakovės, Lidhjen e Historianeve tė Gjilanit. Falenderoj te gjithė ata dashamirės qė mbushėn sallat kėto ditė sa nuk kishte mė vend. Ju faleminderit pėr respektin. Ndihem e nderuar.

E.Kocaqi
















P.S.

Grekomanėt sė bashku me sllavėt e Karpateve lirisht mund tė kėrkojnė ndihmė mjeksore n`psikiatri.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 19-01-2019 nė 13:15
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-01-2019, 12:49   #309
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Shqiptarėt e diasporės zgjohen nga gjumi....

Argjentinė

Nderim pėr priftin





Mė tepėr:

https://www.facebook.com/florand.lam...4610321&type=3

Tyrqi

https://www.facebook.com/kamil.bitis...yaPHvBjI-mIug0

Ukrainė






Mė tepėr:

https://www.facebook.com/photo.php?f...type=3&theater

Itali




Mė tepėr:

https://www.facebook.com/mario.cucin...1439458&type=3
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
i vjetėr 12-02-2019, 20:39   #310
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Rrokum Roll: Nexhmi Ganiu, Profesor i Historisė

Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-02-2019, 12:08   #311
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Qeni Molos akoma frymon nė trojet tona.











Sistemet kalendarike tė popullit shqiptar

Shkroi: Genc Kastrati

Populli shqiptar ka patur qė nė kohėra tė lashta njė kalendar tė vetin, i cili ėshtė kalendar unik nė botė pėrkah veēoritė e tij, dhe ka qenė nė pėrdorim vetėm nga shqiptarėt. Mė pas gjatė periudhave tė ndryshme historike, janė adoptuar dhe kalendarė tjerė si grekė e romakė, qė kanė arritur tė stabilizohen si variante 'shqiptare' tė atyre kalendarėve.

Pikėrisht tani do tė marrim pėrsipėr, qė pėrveē rregullimit tė disa problemeve deri mė tani tė patrajtuara, gjithashtu tė bėjmė njė paraqitje sa mė tė qartė tė kėtyre kalendarėve, veēanėrisht tė kalendarit tė lashtė shqiptar. Me njė fjalė kemi qėllimin tė pėrditėsojmė tė dhėnat dhe njohuritė tona rreth kėsaj ēėshtje.

Kalendari i lashtė shqiptar

Kalendari i lashtė, siē po e quajmė kėtu, ka qenė njė kalendar origjinal, tė cilin populli shqiptar e ka praktikuar gjer vonė, e madje mbahet mend dhe sot. I vetmi deri mė tani ka qenė studiuesi Rrok Zojzi qė mori shėnime nga populli pėr kėtė kalendar . Duke qenė se Zojzi e ka publikuar njėherė, ne nuk do tė ndalemi gjatė nė pėrsėritjen e tė dhėnave tė tij. Nė kėtė punim fillimisht do shqyrtojmė vendosjen e datave dhe mė pas disa ēėshtje tjera. Njė kalendar i tillė tradicional, mijėravjeēar, ka vlerė tė madhe nėse pėrgatitet nė formėn e tij burimore pėr pėrdorim, sepse si i tillė do tė mund tė ishte nė dispozicionin e popullit, si njė vepėr e artit popullor shqiptar, madje duke qenė i njėjtė nė tėrė Shqipėrinė do tė ishte njė nga elementet unifikuese tė kulturės shqiptare.

Kalendari nė formėn siē na e jep Rrok Zojzi ėshtė si vijon: Viti ėshtė baraz me 365 ditė, tė ndara kėsisoj: 3 ditė janė festat pėr fillimin e vitit ("kryet e motmotit"), 180 ditė janė tė verės, 2 ditė janė festat e mesit tė vitit dhe 180 ditė janė tė dimrit. Secila nga dy gjysmat e vitit (stinė) ndahet nė 4 pjesė me nga 45 ditė secila, tė cilėt Zojzi konvencionalisht i quan muaj.



Ndėrsa tė dhėnat qė Zojzi i merr nga terreni janė tė sakta, pėrllogaritjet e tij pėrkundrazi e ēojnė atė nė gabime gjatė pėrpilimit tė kalendarit. Ai na jep gabim datat e festave dhe muajve. Ai fillon me Mesdimrin, i cili ėshtė mė 5 shkurt, por tė cilin Zojzi e vendos 45 ditė (njė 'muaj') mė herėt, pra mė 22 dhjetor. Ky gabim mė pas shkon nė mėnyrė zingjirore me tė gjitha festat dhe muajt tjerė. Festėn e kryevitit apo Kryet e Motmotit qė njihet edhe si Shėngjergj e vendos nė ekuinoksin pranveror mė 21 mars, gjė qė nuk ndodh askund nė asnjė krahinė shqiptare. Shėngjergji gjithmonė ka qenė mė 6 maj, dhe vetėm kisha katolike nė emėr tė reformės gregoriane e pat vendosur mė 23 prill. Rrjedhimisht, vendosja e Shėngjergjit mė 21 mars, duket zhvendosje shumė e madhe pėr tė mos thėnė e tepėrt. Edhe tek Mark Tirta i cili ka shkruajtur gjerėsisht pėr festat popullore, Dita e Pranverės dhe Shėngjergji dalin si dy festa tė ndryshme. Pastaj me atė radhitje gabimet vazhdojnė: Shmitri apo Shmarti si fillim i dimrit vendoset mė 23 shtator, por Shmitri nė tė vėrtetė ėshtė shumė mė vonė, afro 45 ditė mė vonė, dhe i bie zakonisht kah fillimi i nėntorit; festa e Kerstovit apo e Shėnkollit, nga ana e Rrok Zojzit vendoset mė 5 nėntor, kur nė tė vėrtetė kjo festė gjithkund tek shqiptarėt kremtohet mė 6 dhjetor; Dita e pranverės vendoset mė 5 shkurt, kur ėshtė acari mė i madh. Tė njėjtėn zhvendosje e pėsojnė edhe muajt e vjetėr 45-ditėsh, pasi secili prej tyre fillon me njė festė 'tė vetėn'.

Siē kemi rastin tė shohim, gabimi fillon nė rastin kur Zojzi e barazon Buzmin me mjedisin e dimnit. Qė ne ta pėrmirėsojmė kėtė gabim dhe tė vendosim rregullimin origjinal tė kalendarit tė lashtė, do tė bėjmė vetėm njė hap: do tė luajmė datat e dhėna nga Zojzi pėr 45 ditė mė vonė, nė mėnyrė qė ato tė kthehen nė vendin e tyre. Madje edhe vetė Zojzi thotė: "Fillimi i vjetit, simbas shėnimeve tė mbledhuna, asht Shėngjergji ase nė shkurtim Shnjergji." Dhe siē e dimė tė gjithė, Shėngjergj nė muajin mars nuk ka, por shumė mė vonė nė fillim tė majit.

Kėshtu sipas radhitjes qė i bėjmė ne, Buzmi mbetet mė 22 dhjetor, por nga ky ndahet mjedisi i dimnit i cili vendoset mė 5 shkurt, e ky ėshtė parakusht pėr t'i kthyer festat nė datat e veta. Nė kėtė rast edhe emri "mjedisi i dimnit" ėshtė kuptimplotė, sepse nė kėtė datė ai gjendet pikėrisht nė midis tė stinės sė dimrit duke qenė 90 ditė larg nga Shmitri (mesi i vitit) dhe po aq ditė larg nga Shėngjergji (Kryet e motmotit). Pėr mė tej japim listėn e festave me datat pėrkatėse:

Kryet e motmotit - 6, 7, 8 maj
Festa e tė korrave - 23 qershor
Festa e maleve - 7 gusht
Dita e Vjeshtės - 21 shtator
Mesi i vitit - 5, 6 nėntor
Buzmi - 22 dhjetor
Mesdimri - 5 shkurt
Dita e Pranverės - 22 mars

Me kėtė datim tė festave rregullohet edhe datimi i muajve, pasi kėta tė gjithė fillonin me njė festė:

Kryet e Motmotit - muaji i parė i verės
Festa e tė korrave - "Korriku"
Festa e maleve - "Djegaguri"
Dita e vjeshtės - "Vjeshta"
Mesi i vitit - muaji i parė i dimrit
Buzmi - "Brymsi"
Mesdimri - "Ngrijsi"
Dita e Pranverės - "Pranvera"

Sa i pėrket emrave tė dy muajve qė Zojzi nuk ka arritur tė gjejė, ne nuk kemi asnjė tė dhėnė por do ishte mirė t'i gjenim emra tė natyrshėm sipas njė kriteri siē do t'a shohim mė poshtė, emra qė do t’i pėrgjigjeshin kėtyre muajve. Kėshtu shohim qė "Korriku" dhe "Djegaguri" tė kalendarit tė lashtė, kanė shėrbyer si emra pėr muajt nė kalendarin e ri (romak / 12-muajsh), duke zėvendėsuar muajt latinė 'jul' dhe 'august'. Sipas kėtij parimi, meqė muaji i parė i dimrit nė kalendarin e lashtė ka shtrirje pjesėrisht nė nėntor dhe pjesėrisht nė dhjetor (nga tri javė secili), atėherė do ketė patur emrin e njėrit prej tyre, ndonjė emėr jo-kristian tė gurrės shqipe. Kėshtu nėntori ndryshe quhej brymor, vjeshtė e tretė, britėm i tretė, ndėrsa dhjetori quhej edhe dimėror. Por termi ‘brymor’ nuk mund tė ketė qenė ndonjėherė emėr i kėtij muaji sepse do tė shkaktonte konfuzion nė popull, duke qenė i ngjashėm me "Brymės" qė gjendet menjėherė pas tij. Termi "Vjeshtė" nuk bėn sepse si muaj 45-ditėsh gjendet para tij, e nuk mund tė bėhen dy muaj me njė emėr. Britėm, mbase mund tė jetė i pėrdorshėm, porse ky nė ditėt tona ka kuptimin e vjeshtės dhe ėshtė sinonim me tė. Kėshtu na mbetet e lirė shprehja dimėror/dimnor, me tė cilin nė kalendarin e ri quhej dhjetori deri vonė. Tri javė tė dhjetorit bėjnė pjesė nė kėtė 45-ditėsh, prandaj emri i tij dimėror mund tė ketė qenė emėr i kėtij 45-ditėshi, njėjtė sikurse tri javė tė gushtit bėjnė pjesė nė ‘djegagur’, prej nga edhe gushti e mori kėtė emėr shqip. Pėrveē kėsaj ky ėshtė muaji me tė cilin fillon dimri. Pėr muajin e parė tė verės, Zojzi dyshon se mund tė ketė qenė "Qershor", mundėsi tė cilėn as ne nuk e pėrjashtojmė, duke qenė se qershori me afro tri javė tė tij futet nė muajin e parė tė verės tė kalendarit tė lashtė. Ndoshta edhe ka ndonjė krahinė ku ruhen ende emrat e pavjelur tė kėtyre dy muajve (nėqoftėse nuk kanė qenė tė tillė siē po i paraqesim).

Ky kalendar ka qenė i pėrhapur edhe nė Kosovė dhe gjurmė tė tij vėrehen edhe nė ditėt tona. Kėshtu dimri i ka dy pjesė karakteristike: arbain dhe hamsin. Sipas tė vjetėrve nė fshatrat e Kosovės: arbaini ėshtė pjesa e dimrit nga 22 dhjetori deri mė 4 shkurt, ndėrsa hamsini nga 5 shkurti deri mė 21 mars kur fillon pranvera. Emrat arbain dhe hamsin janė numėrorė nė gjuhėn arabe. Por ndėrsa emrat janė ndikim i huaj nga koha osmane, pėrkundrazi muajt janė pjesė e kalendarit tė lashtė shqiptar. Janė po kėta muaj qė nė vise tjera njihen si bryms dhe ngrijs. Edhe legjenda e plakės tek ne tregohet me kėta dy muaj. Pjesa mė e rrezikshme e dimrit janė ato tri ditė qė arbaini i dha hua hamsinit, kur e ngriu plakėn "me ēka ka". Ai iu lut: "Arbain o vėlla, mė jep tri ditė hua, t'a ngrij plakėn me ēka ka". Nuk po e japim legjendėn e plotė meqėnėse nuk ka ndonjė veēanti tjetėr pėrveē qė ndėrrojnė emrat e muajve. Tri ditėt e ftohta sipas legjendės janė tri ditėt e para tė "Ngrijsit" (hamsin). Si duket nga kjo edhe e merr emrin pasiqė pjesa e dytė e kėtij muaji, mė afėr pranverės, njihet si kohė e ngrohjes graduale tė motit.

Ka pasur tendenca qė disa nga kėto festa tė vendosen 13 ditė mė herėt se qė janė, nė emėr tė reformės gregoriane. Kėto tendenca janė tė hershme qė nga koha kur papa Gregori XIII e bėri reformėn. Pėr kėtė na informon Marin Bici mė 1610:

"Tash gjatė dasmės, gjatė bisedave qė i bėmė nė tavolinė, unė vėrejta qė njerėzit aty kishin qenė tė pakėnaqur me korrektimin e kalendarit, pėrkatėsisht me reduktimin e dhjetė ditėve tė bėra nga Gregori XIII. Ata pohuan se ata besojnė se kjo ėshtė thjesht njė kapriēo dhe kishin pėrshtypjen qė ata do tė vuajnė shumė dėme dhe nė veēanti humbje nė tė korra, tė cilat qė nga kohėra tė lashta kishin qenė tė mjafta. "

Pra siē shihet malėsorėt nė Mirditė pėr tė cilėt flet M. Bici, nuk kanė pasur ndonjė bestytni, por kalendari i tyre ka qenė bazuar pikė sė pari nė dukuri astronomike tė cilat fshatari i asaj kohe ka ditur t'i vėzhgojė shumė herė mė mirė e mė saktė se sa qytetari i ditėve tona. Po tė zbatohej reforma gregoriane, fshatarėt do ti bėnin punėt bujqėsore gjithnjė disa ditė mė herėt, dhe kėshtu do tė kishte pasoja nė rendimente.

E vėrteta ėshtė se reforma gregoriane nuk ka tė bėjė asgjė me kalendarin e lashtė shqiptar por ėshtė ndėrmarrė vetėm pėr kalendarin julian. Kjo reformė nuk e pėrfshin kalendarin islamik, kinez, hindus, e kuptohet qė nuk e pėrfshin as kalendarin shqiptar. Siē thotė edhe Zojzi shqiptarėt matnin kohėn me anė shenjash duke shfrytėzuar diellin, prandaj ndėrrimet e herė-pas-hershme i bėnin vetė duke u bazuar nė kėto dukuri tė natyrės.

Pastaj nėse ne i lozim disa data pėr 13 ditė mė herėt, atėherė ato nuk do tė pėrfaqėsojnė dukuritė e natyrės tė cilat i kanė pėrfaqėsuar deri tani. Prandaj ne mendojmė se festat duhet tė mbesin ashtu siē kanė qenė nė kalendarin e lashtė shqiptar, duke mos iu nėnshtruar reformės sė panevojshme gregoriane.

Ditėt e javės, rėndom thuhet se janė shpikur nė Babiloni. Java duke qenė njė e katėrta e muajit hėnor, ėshtė dukuri astronomike e lehtė pėr t'u vėrejtur dhe si e tillė ėshtė shpikur si njėsi kohore nė vende tė ndryshme pavarėsisht nga njėri tjetri. Deri te java ėshtė arritur lehtė. Cikli hėnor prej 29 ditėsh ėshtė ndarė nė dy pjesė, njėra nga hėna e re tek e plota, dhe tjetra nga hėna e plotė tek hėna e re. Mė pas edhe kėto dy pjesė janė ndarė pėrgjysmė duke marrė pėr pikė ndarjeje gjysmėhėnėn. Kėshtu ka ardhur deri tek java shtatė ditėshe (7 x 4 = 28), qė nuk pėrputhet plotėsisht me ciklin hėnor, por qė ėshtė mė sė afėrmi me tė. Kėto gjėra duhet tė jenė kryer herėt, kur nuk kishte shkrim.

Fakti se nė Babiloni kishte shkrim mė herėt se nė vende tjera nuk do tė thotė se kishte edhe kalendar mė herėt se vendet tjera. E vėrteta ėshtė se si nė Babiloni ashtu edhe tek popujt tjerė semitė, ditėt e javės emėrtohen me numra rreshtorė. Ndėrsa tė vetmit popuj qė emrat e ditėve tė javės i emėrojnė sipas planetėve apo perėndive, janė: shqiptarėt, romakėt, grekėt antikė, keltėt, gjermanikėt dhe indusėt. Madje nė tė gjithė kėta kalendarė ditėt e javės kanė tė njėjtėn radhitje dhe pėrputhshmėri nė kuptimin e emrave mes ditėve tė javės sa qė duket sikur janė pėrkthyer nga njėra gjuhė nė tjetrėn.

Kėshtu e hėna nė shqip vje nga 'hėna' pra dita qė i kushtohej hėnės; nė latinisht 'dies lunae', nė gjermanisht 'montag', nė anglisht 'monday', nė greqisht 'hemera Selenes'. E marta i kushtohet perėndisė sė luftės (Areo-Martis-Dienstag-Tuesday), e mėrkura perėndisė Mėrkur (Hermeo-Mercuris-Odin-Mėrkur), e enjtja perėndisė sė rrufeve (Dios-Jovis-Thor-Enji), e premtja perėndeshės sė bukurisė (Afrodite-Veneris-Freya-Prenda), e shtuna Saturnit (Kronou-Saturni-Saturday-Shtun), dhe e diela Diellit (Heliou-Solis-Sonntag-Sunday-Diell).

Pėrdorimi i parė i ditėve tė javės me emra planetėsh evidentohet tek dijetarėt ballkanas nė Aleksandri, pas pushtimeve tė Lekės sė Madh. Mė pas Romakėt hoqėn dorė nga nundinet e veta (periudhė 8-ditėshe), dhe huazuan javėn shtatė-ditėshe nga bota helenistike. Kjo ndodhi me futjen e kalendarit julian nga dijetari e Jul Cezarit, Sosigeni. Mė pas romakėt, ua shpėrndanė tė tjerėve javėn sė bashku me emrat. Gjermanėt i pėrkthyen, pra i huazuan nė formė kalkesh. Popujt neo-latinė dhe keltėt poashtu i trashėguan ditėt e javės nga latinishtja, si derivate fonetike . Po kėta emra tė ditėve tė javės kanė arritur edhe nė Indi nė shek. I p.e.s. ku janė pėrkthyer nė gjuhėn vendėse . Kėshtu emėrtimet e ditėve tė javės nuk u morėn nga babilonasit apo ndonjė popull tjetėr semit, meqė siē thamė semitėt i emėrtonin ditėt me numra. Por a janė pėrdorur kėto emėrtime ditėsh nga populli iliro-shqiptar edhe mė parė, para kohės helenistike apo i morėn nga bota helenistike mė vonė kur kishte kontakte mes popullit ilir dhe asaj bote tė zhvilluar (p.sh. Pirroja gjendej sa nė pallatin e Glaukut sa nė Aleksandri)? Ndryshe do tė pyesnim: a ishte kjo traditė e lashtė pellazgo-ilire qė maqedonėt me pushtimet e veta e bartėn nė Aleksandri, apo i shpikėn vetėm pasi shkuan atje? Qė ka ndikime nga koha romake kjo shihet si nė emrat e ditėve (martė, mėrkurė, shtunė) e ndoshta edhe tek emri "javė" si derivat fonetik nga latinishtja i fjalės "jovis", por kjo nuk vulos asgjė mė shumė. Kjo ēėshtje do njė studim mė tė thellė, por ne vetėm do tė japim disa fakte qė e lėnė hapur mundėsinė qė kėto emėrtime tė ditėve tė javės tė jenė njė traditė e hershme ballkanike.

Nė favor tė origjinės ilire tė emrave tė ditėve tė javės flet bestytnia e fortė qė kanė shqiptarėt nė lidhje me ditėt e javės. Elsie tregon se dita e martė konsiderohej si dita mė terse ndėr ditėt e javės, se tė enjteve ishte zakon tė bėheshin dasmat; dikush parapėlqente tė priste thonjtė nė kėtė ditė por askush nuk guxonte tė qepte ndonjėgjė sepse mund tė verboheshin nga krijesa tė mbinatyrshme. Spiro Shkurti tregon pėr "tri tė enjte" para Shėngjergjit, dhe tri tė tjera pas kėsaj feste, gjatė tė cilave nuk punonte askush; kėto mbaheshin si ditė pushimi dhe quheshin "tė enjtet e bardha"; pastaj thotė se konsideroheshin terse ato ditė jave qė pėrmbanin shkronjėn 'r' brenda emrit tė tyre si p.sh. e martė, e mėrkurė dhe e premte. Sipas Kanunit tė Lekė Dukagjinit, kumbaria dhe vėllazėrimi nuk mund tė lidheshin as tė martėn as tė premten vetėm nė ditėt tjera tė javės . Mark Tirta citon relatorin e Papės, Kerubinin tė ketė shkruar mė 1638: "... nė ēfarėdo dite tjetėr qė u ndodhte ndonjė rrezik, po n'atė ditė mbanin dhe mbajnė festė, dhe thonė: nė kėtė ditė mė ka ndodhė kjo e keqe etj; dhe kėshtu shumė ditė tė tjera tė javės i mbanin dhe i mbajnė festė si tė martėn, tė enjten etj" . Edhe Anton Ēetta ka vjelur nė Drenicė njė legjendė me "tri tė Martet" dhe "Martin e madh", tė cilėt shitojnė ata qė punojnė ditėn e martė . Kėta ishin vetėm pak shembuj qė ne sollėm kėtu.

Njė fakt tjetėr nė dobi tė kėsaj teze, ėshtė edhe kulti i numrit shtatė tek shqiptarėt, qė me pėrhapjen dhe fuqinė e tij nuk ka mundur tė mbetet i fshehtė e pa u vėrejtur nga etnologėt. Kėshtu M. Tirta pėrmend: Shtatė divat, shtatė vėllezėrit, shtatė tė urtėt, shtatė-pllamė-mjekėrr e tripllam-shtati, kulshedra me shtatė krerė, Floksha e rrėmbyer nga djali i ri e qė nuk flet pėr shtatė vite, magji qė bėheshin nė natėn e shtatė apo ditėn e shtatė tė njė muaji, foshnja qė pagėzohet ditėn e shtatė pas lindjes, etj. Kėto tri tė fundit paraqesin edhe mė shumė interes pėr ne, pasiqė kanė tė bėjė me njėsi kohore, njėra "shtatė vjet", dhe dy tė tjerat me "ditėn e shtatė", e cila tregon mbushjen e njė jave. Kėshtu njė pasuri kaq e madhe me tradita dhe misticizėm nė lidhje me ditėt e javės, si dhe kulti i pėrhapur i numrit 7 nė popullin tonė lė tė hapur mundėsinė pėr njė origjinė pellazgo-ilire (ballkanike) tė emrave tė ditėve tė javės. Pastaj nuk ėshtė e rastit qė ditėt e javės kėshtu siē i kemi sot u paraqitėn pikėrisht pas pushtimeve qė i kryen luftėtarėt maqedonė, thrakė e ilirė.

Emrat e muajve 45-ditėsh qė janė ruajtur nė popull, kanė kėto kuptime: "Korrik", do tė thotė muaji i tė korrave; "Djegagur", shpjegon vapėn e madhe qė bėhet gjatė kėtij muaji, sidomos nė gjysmėn e parė tė tij, vapė qė djeg gurin; "Vjeshta", vje nga fjala tė vishtat, tė vjelat; "Brymsi" nga fjala brymė; "Ngrijsi" nga ngricat; dhe "Pranvera" apo siē quhet nė formėn origjinale 'prendvera' (p.sh. Filip Shiroka) ėshtė "vera e Prendės", muaji i hyjneshės sė dashurisė. Emri i fundit mund tė shkaktojė konfuzion, pasi pranvera si kompozitė pėrmban fjalėn 'verė', ndėrkohė ėshtė periudhė qė i takon stinės sė dimrit. Por mendimi im ėshtė se fjala verė nė kėtė rast ėshtė pėrdorur me njė kuptim tė dytė, duke nėnkuptuar vetėm ngrohjen graduale tė motit, por nuk kemi tė bėjmė ende me njė verė tė vėrtetė e cila fillon vetėm pas Kryemotit.

Nga tė dhėnat e Zojzit del se i kemi tetė festa kryesore dhe disa festa tė tjera mė tė vogla. Kėto tetė festa i nxjerrim nga fakti qė viti kishte tetė muaj dhe siē dėshmon Zojzi, secili fillonte e pėrfundonte me ndonjė festė apo me ndonjė datė tė caktuar astronomike, ashtu qė tė parėt e shqiptarėve festonin nė intervale tė barabarta kohore, prej 45 ditėsh. Kėto festa kryesore, kanė dhe njė veēori se pa pėrjashtim janė festa kombėtare, pavarėsisht se me kalimin e kohės diku u bjerrėn e u harruan, ndėrsa festat tjera, njė pjesė e tyre janė festa qė i kremton njė fis i caktuar, p.sh. Shna'ndue nė disa malėsi tė veriut, Shamsjani nė Krasniqe e Nikaj etj.

Me festat ka njė problem, e qė ėshtė zhvendosja e tyre nė data tė ndryshme. Pėr shkak se mungonte kalendari i shkruar, mungonte njė kastė priftėrinjsh qė do t'a mbanin gjallė kalendarin, mungonte praktika e shtimit tė njė dite ēdo katėr vjet siē ėshtė sot 29 shkurti, herė pas here festat loznin nga fenomeni qė pėrfaqėsonin. Kjo gjė rregullohej herė pas here me anė tė vėzhgimit tė diellit, por kur kalohej nė njė kalendar tė pastėr mekanik siē ishte kalendari i ri (romak), festa tė caktuara mund tė jenė ngurtėsuar nė njė datė tė gabuar dhe kanė mbetur aty deri mė sot. Thuaja ēdo krahinė ka njė datė mė vete pėr kėto festa, e si tė mos mjaftonte kjo, kanė ndėrhyrė edhe fetė e ndryshme, kishat e tarikatet, duke krijuar edhe kėto variantet e veta, kryesisht duke vendosur festat pagane nėpėr datėlindjet e shenjtorėve. Kėshtu detyrė tjetėr e jona nė kėtė shkrim ėshtė tė gjejmė datat e vėrteta tė festave tė lashta. Kėtė do t'a bėjmė lehtė duke u bazuar nė faktin qė ēdo muaj 45-ditėsh fillonte e mbaronte me njė festė. Ne vetėm i numėrojmė nga 45 ditė nga festa nė festė.

Festa kryesore nė kalendarin e lashtė ishte Kryet e Motmotit apo Kryeviti, qė nė krishterim mori emrin Shėngjergji. Ėshtė lehtė tė gjendet data sepse gjendet 45 ditė pas ditės sė pranverės dhe 45 ditė para solsticit veror, siē u pa nė skicat e paraqitura mė lart. Kjo festė luante tė njėjtin rol sikurse sot Viti i Ri. Zgjaste tri ditė, mė 6, 7 dhe 8 maj. Si dukuri kryesore tė Shėngjergjit po numėrojmė: pėrrsheshi me tamėl (qumėsht), flijimi i qengjave, flijat nė saē, dy penjtė e dredhur njėri i bardhė qė shėnon pastėrtinė dhe tjetri i kuq qė shėnon shėndetin dhe forcėn, larja rituale me hithra e gjethe tė ndryshme, kėngė e valle, etj. qė ne po i pėrmendim jo aq pėr informim se sa pėr tė pėrkujtuar lexuesin ngapak. Tri ditėt e Kryevitit nuk bėjnė pjesė nė asnjėrin muaj, por ndahen veēmas dhe sė bashku me 2 ditėt e mesit tė vitit, bėjnė 5 ditė epagomenale qė i plotėsojnė tetė muajt duke bėrė njė vit tė plotė 365 ditėsh.

Dyzetė e pesė ditė pas Kryevitit ėshtė solstici i verės, kur ėshtė nata mė e shkurtėr e vitit pra 22 qershori. Njė formė origjinale e kėsaj feste e mbijetuar deri nė ditėt tona ėshtė "festa e tė korrunave" qė e pėrmend Robert Elsie, qė i bie mė 22 qershor "ndėrmjet Shėngjergjit dhe Mesverės". Festa ėshtė krishterizuar nga ana kishės duke marrė emrin Shėn Gjon Pagėzori dhe ėshtė zhvendosur mė 24 qershor. Festa tjera krishtere qė mund tė kenė huazuar ndonjė gjė nga kjo festė janė Shna'Ndou mė 13 qershor, dhe Rrėshajėt qė sillen brenda qershorit, jo nė datė fikse. Pėr Shna'Ndue malėsorėt e veriut bėnin pelegrinazh treditor nė maja malesh, kurse Rrėshajėt kanė marrė emrin nga fjala shqipe rrėshajė qė dmth "gjarpėr i madh" (me etimologji nga fjala rrėshqas) meqenėse qershori ėshtė kohė kur gjarpėrinjtė shumohen. Kjo festė siē do duhej tė ishte nė zanafillė, fillon nė mbrėmje mė 22 qershor, ashtuqė natėn mė tė shkurtėr tė vitit njerėzit e presin nė majė mali, duke festuar pranė zjarreve, me tė ngrėna e tė pira, me kėngė e valle deri sa tė lindė dielli tė nesėrmen mė 23 qershor.

Mė 6 gusht ėshtė Festa e Maleve apo Mesvera qė quhet kėshtu sepse gjendet mu nė mes tė stinės sė verės . Kjo njihet me emra tė ndryshėm sipas krahinave, si: festa e Gjallicės, festa e Runės, festa e Tomorrit; ėshtė krishterizuar si festa e Shėn Mėrisė, dhe ėshtė islamizuar si Aligjyni ndėrsa nė Krujė si festa e Sari Salltėkut. Kjo festohet nė data tė ndryshme, 15 gushti ėshtė ndikim romak , Sari Salltėku mė 22 gusht, ndėrsa Aligjyni festohet mė 2 gusht. Data e saktė pėr kėtė festė siē ka qenė nė zanafillė ėshtė mbrėmja e 6 gushtit ndėrsa mė 7 gusht ėshtė dita. Gjashtė ditė para kėsaj feste dhe gjashtė pas kėsaj janė 12 ditėt mė tė nxehta tė vitit, kur njerėzit frikėsoheshin se janė ditė kur dalin fantazmat mė tepėr, apo besohej se siē merrte moti nė kėto 12 ditė ashtu do tė merrte moti nė 12 muajt e ardhshėm. Me kalendarin e sotėm kėto i bien 12 ditėt e para tė gushtit. Kjo festė festohej gjatė natės nė maja malesh, ku ndizeshin zjarre tė vogla sa pėr tė pjekur mishin, merrnin avdes te krojet, i faleshin diellit, flijonin dhi, etj. Karakteristike pėr kėtė festė ėshtė edhe tė sjellurit e masės sė njerėzve pėrreth majės sė malit pėr tri orė rresht nė mesnatė, secili me nga njė qiri nė dorė, qiri i gjatė sa vetė njeriu qė mbarte. Qiriu duhet tė jetė zėvendėsim nga ana e kishės i pishtarit qė pėrdorej mė parė nė paganizėm. Kjo festė nė tė kaluarėn u kushtohej zanave dhe ndonjė perėndie tė rrufeve, pasiqė Aliu ose Shėn Ilia si shenjtorė tė kėsaj feste, na dalin nė cilėsinė e perėndisė sė rrufeve , ndėrsa Shėn Mėria i ka zėnė vendin Zanės shqiptare.

Mė 20 shtator (nata) dhe 21 shtator (dita) i bie festa e Vjeshtės nė kalendarin e lashtė. Kjo del nga llogaria qė bėhet kur masim 45 ditė nga 6 gushti. Kjo ėshtė njė festė qė ka bjerrur shumė, madje duke mos u pėrmendur nė kėtė datė. Ėshtė krishterizuar si dita e Shėn Mėrisė, duke u festuar mė 21 shtator, por njihet dhe si Dita e Bletėve, meqenėse nė kėtė ditė bėhej shitblerja e bletėve . Mendoj se mbajtja e panairit tė bletėve paraqet fazėn e fundit tė zhvillimit historik tė kėsaj feste. Zakonisht nė fazėn fillestare mbahet festa me karakter mjaft sakral pėr ndjelljen e bereqetit dhe mbarėsisė, nė fazėn e dytė kalohet nė argėtim, dhe nė fazėn e tretė ata qė kanė pėr tė shitur diēka shfrytėzojnė numrin e madh tė njerėzve qė mblidhet nėpėr kėto festa. Kjo vlen dhe pėr festa tjera, pasiqė nė tė kaluarėn panairet mbaheshin nė ditė festash . Festa e vjeshtės njihet edhe si "tė vjelat", siē e pėrmend Zojzi.

Mė 5 dhe 6 nėntor janė dy ditėt e Mesit tė vitit, qė njihet nė popull si Shmitri. Kjo ka qenė festė shumė e rėndėsishme po aq sa Shėngjergji, por edhe kjo ka bjerrur shumė, duke u ruajtur shumė pak rituale. Kjo festė i kushtohej hyjnisė sė kopeve, qė i ruante ato nga ujqit, dhe ėshtė krishterizuar nga kisha duke i ndėrruar datėn mė 8 tetor nga kisha katolike dhe mė 24-26 tetor nga kisha ortodokse, si dhe ka patur njė devijim tė vogėl nėpėr disa krahina tė Kosovės duke kaluar mė 8 nėntor. Pėr kėtė festė ktheheshin bagėtia nga bjeshka, mbilleshin pemė e trėndafila, ndėrsa nė shtėpi gatuheshin dollma dhe ėmbėlsira. Shmitrit i ndizej qiri qė t'ua ruante kopetė nga dėmi i bishės. Dy ditėt e Mesit tė vitit nuk bėjnė pjesė nė asnjėrin muaj, por janė tė ndara veē (ditė epagomenale).

Buzmi ndėrkaq ishte njė festė e madhe qė nuk mjaftohej me njė ditė. Mė 22 dhjetor ėshtė dita e parė e "Brymsit", e njėkohėsisht solstici dimėror, apo nata mė e gjatė e vitit. Pėr tri ditė rresht mė 22, 23 dhe 24 dhjetor, dielli ndalon zbritjen e tij nė horizont, pra lind ēdo ditė nė tė njėjtėn pikė, ndėrsa mė 25 dhjetor ėshtė ajo qė popujt e lashtė e pėrjetonin si "ringjallja e diellit", ndėrsa nė shqip si kullona apo kolendra. Mė 23 bėhej agjėrimi, barinjtė fusnin njė guri tė vogėl nė gojė nė mėngjes dhe gjatė gjithė ditės nuk hanin as nuk pinin, deri nė mbrėmje kur ktheheshin nė shtėpi. Mė 24 dhjetor ndizej buzmi nė vatėr, njė cung i madh i prerė enkas pėr kėtė festė. Buzmi festohet me flijime kafshėsh, dhe njė pjesė e madhe e mishit jepet lėmoshė pėr tė varfėrit e njerėzit nė hall.

Pėr vjetėrsinė e kėsaj feste dėshmojnė edhe disa krahasime qė i bėmė me kalendarin romak. Romakėt nė solsticin e dimrit festonin njė festė tė quajtur Brumalia, qė e kishin marrė nga latinėt, tė cilėt e quanin Bruma. Pėr prejardhjen e emrit Bruma ka dy mendime: i pari qė thotė se vje nga 'Brum' qė ėshtė njė emėr i Dionizit, dhe mendimi tjetėr se vje nga fjala latine 'brevissima' qė do tė thotė 'mė e shkurta', duke aluduar nė ditėn mė tė shkurtė tė vitit. Mendoj se nuk ėshtė asnjėra as tjetra, sė pari pse nuk ka fakte tė mjaftueshme pėr asnjėrėn hipotezė, por mė tepėr ngjajnė me etimologji popullore, e sė dyti pse alternativa mė e mundshme ėshtė se latinėt kanė marrė fjalėn iliro-shqipe "brymė", e pasiqė nuk kishin tingullin 'y', e quajtėn bruma. Tė kemi parasysh qė me kėtė festė fillon muaji Bryms qė merr emrin pikėrisht nga bryma. Pastaj shqiptarėt muslimanė nė qytetin e Shkodrės, nuk e festonin kėtė festė nė solsticin e dimrit, as nė ndonjė datė tė caktuar por ditėn e parė qė binte borė (bora e parė), tė cilės i kėndonin:

O moj borė, borė e re,
mirė se na erdhe!
Qė shkele ktu pėr dhe.
Edhe vendin e zbardhove,
ti e ftohtė, u e ngrohtė.

Nė kėtė rast nuk ka ndonjė rėndėsi nėse bėhet fjalė pėr brymė apo pėr borė; qė tė dyja krijojnė tė njėjtin peisazh tė bardhė, dhe tė dyjat bien gjatė dimrit. Me faktet e mėsipėrme shohim qė ekziston lidhja kuptimore mes festės sė Buzmit, reshjeve tė kėsaj kohe (borė / brymė), festės latine bruma dhe emrit tė muajit "Bryms". Tė gjitha kėto tregojnė pėr lashtėsinė dhe saktėsinė e kalendarit nė pėrgjithėsi, pėr lashtėsinė e muajit brymės nė veēanti, dhe pėr faktin se latinėt kėtė festė e kanė marrė nga ilirėt.

Mė 4 shkurt pėrfundon "Brymėsi", dhe mė 5 shkurt fillon "Ngrijėsi". Nuk pėrmendet nė popull ndonjė festė e mirėfilltė nė kėtė kohė, ndoshta nga fakti se festat qė 'sillnin tė ftohtė' u bjerrėn me kalimin e kohės. Megjithatė edhe kjo ėshtė ditė e shėnuar. Siē e pėrmendėm mė lart njė legjendė u mvesh kėtyre ditėve nė fillim tė ngrijėsit, atė ngrirjen e famshme tė plakės e cila e shau dimrin, pra nė kėto ditė i bien tė ashtuquajturat "plakat"; marsi dhe prilli nė kėtė legjendė janė shtesa tė mėvonshme pas pranimit tė kalendarit julian.

Nga ana tjetėr nė mitologjinė shqiptare pėrmenden 12 netėt e dhjetorit e janarit, qė i bien nga 25 dhjetori e deri mė 5 janar. Kėto janė dymbėdhjetė netėt kur sipas besimit dalin ujq-njerėzit (werewolves) nėpėr rrugė. Kėta dreēėn u bien nė qafė grave, shqetėsojnė bagėtinė,.dhe fryma e tyre sjell vdekje sipas besimeve. Por pėr nga vetė natyra ky besim nuk i pėrket aspak kėtyre ditėve. Sepse buzmi ka mė tepėr frymėn e ringjalljes e tė gėzimit, dhe s'kanė tė bėjnė me ujq e me dreēėn, e aq mė pak me frymė tė vdekjes e tė frikės. Duket se ka patur dhe kėtu zhvendosje tė datave, me siguri nga kisha pasiqė tė dymbėdhjetė ditėt janė ditė shenjtorėsh. Kjo traditė pėr mendimin tim, nė zanafillė duhet tė ketė qenė rreth 6 javė mė vonė, pra nė fillim tė shkurtit, e kjo pėr kėto arsye:
a) sepse fillimi i muajit shkurt ėshtė pjesa mė e ftohtė e vitit, dhe ujqit janė agresivė atėherė kur ėshtė mė ftohtė, prandaj pritet qė ata tė dalin rrugėve a nė vende tjera publike mė tepėr nė kohėn e acartė,
b) sepse kur zhvendosen kėto "12 ditė tė ujq-njerėzve" nė fillim tė shkurtit, krijojnė njėfarė simetrie me 12 ditėt e gushtit qė i pėrmendėm mė parė; simetria ėshtė dukuri e zakonshme nė kalendarin e lashtė e cila vėrehet lehtė, sepse shumica e dukurive janė simetrike duke pasur nga gjashtė muaj ndėrmjet p.sh.: verė-dimėr, Shėngjergj-Shmitėr, "Djegagur"-"Ngrijės"; ka ngjashmėri edhe nė pėrmbajtje: nė 12 ditėt e dimrit dilkan ujqit, kurse nė 12 ditėt e gushtit dilkan fantazmat!

Me kėtė festė si duket lidhet edhe festa e krishterizuar e Shėn Vlashit (3 apo 11 shkurt), qė ėshtė mbrojtės i tufave tė bagėtive , besim qė ka lindur pikėrisht pėr shkak tė frikės sė pėrhershme nga ujqit. Kjo lidhet edhe me punėt praktike nė blegtori sepse kjo ėshtė periudha kur pjellin dhentė dhe dhitė.

Njė ritual qė mund tė ketė lidhje tė vjetėr me kėtė festė ėshtė edhe Todorja, e cila mbahet nė njė tė enjte nė fund tė shkurtit, tek shqiptarėt e krishterė tė Rekės sė Epėrme. Kjo ėshtė si tė thuash antiteza e dordolecit veror. Todorja ėshtė dordoleci qė ngritet nė kėtė rast nė shtėpinė e njė plake, duke pėrdorur shkopinj, thupra, arna rrobe etj. Ndryshe nga dorcolecat nė verė, tė cilėt janė fėmijė qė stėrpiken me ujė pėr tė ndjellur shiun, Todorja ėshtė njė kukull e madhe qė ngulet nė borė dhe pranė saj ndizet zjarri, pėr tė ndjellur ngrohtėsinė e diellit. Nuk mendoj se ėshtė bėrė pėr tė ndjellur shi, pasiqė nė kėtė kohė tė ftohtė mė sė paku ka nevojė pėr shi.

Pėr krahasim, tek keltėt, madje edhe pas kristianizimit, afėrsisht nė kėtė kohė ishte njė festė qė i kushtohej hyjneshės Brigida e cila kishte fuqi mbi zjarrin. Edhe kėsaj i punohej njė kukull me arna dhe rrobe, dhe festohej rreth datave 1 shkurt deri 7 shkurt, gjė qė tregon pėr vjetėrsinė e kėsaj feste qė i kanė rrėnjėt me siguri nė lidhjet e lashta mes popullit ilir dhe proto-keltėve, diku tek Austria dhe Gjermania jugore, ku para-ardhėsit e tyre tė pėrbashkėt zhvillonin kulturėn e Hallshtatit.

Njė festė tjetėr qė i pėrket kėsaj kohe ėshtė festa e Shėn Thanasit, qė i bie mė 31 janar. Nė kėtė ditė therreshin tė imta ose viēa. Pėr ne ėshtė me rėndėsi qė nė kėtė ditė ka qenė zakon tė shikonin sa iu ka mbetur zahire pėr pjesėn e dytė tė dimrit. Ky zakon i fundit apriori tregon se festa nė zanafillė ka qenė mesdimri, qė ndan dimrin nė dy pjesė, pra data fillestare e kėsaj feste ka qenė 5 shkurt.

Nė fund, festa e pranverės qė i bie mė 21 mars (nata) dhe mė 22 (dita). Kjo ka pėsuar zhvendosje tė shumta, ndėrhyrje, sinkretizime, etj. mė 1 dhe 14 mars e kombinuar me Vitin e ri romak, pastaj mė 25 mars, tė njohura me emrat: Dita e verės, Vangjelizmoi, Sulltan Nevruzi, Dita e Zojės, etj. Edhe kjo festė nė zanafillė ka qenė nė datėn e lart-cekur, nė ekuinoksin pranveror. Kjo festė ka rėndėsi tė madhe nė trevat mesdhetare shqiptare (Shqipėria politike, Opoja, Maqedonia, etj), ndėrsa nė Kosovė vetėm kanė kujdes qė tė mos presin drurė nė kėtė ditė sepse ėshtė mėkat, ndėrsa nuk njihet ndonjė festim.

Citojmė dhe pėrshkrimin nga libri:

"55. Varėse bronzi nė trajtė rrethi me 8 rreze radiale, njė verigė nė formė trapezi lart dhe tri shtojca drapėr hėne anash dhe poshtė, punuar me derdhje. Ėshtė gjetur nė varrezėn pranė Kalasė sė Dalmacės. Gjatėsia 5.2 cm."

Vetė pamja e objektit tregon kalendarin. Rrota tė tilla ndryshe quhen rrota e kohės. Tetė rrembat e varėses tregojnė tetė festat e vitit, hapėsira mes tyre shėnon tetė muajt e vitit, ndėrsa prania e gjysmėhėnave e pėrforcon edhe mė shumė idenė se ky objekt ėshtė paraqitje artistike e kalendarit, sepse edhe hėna pėrdorej pėr matje kohe, pavarėsisht se lėvizjet e saj ndiqnin njė rrugė mė vete tė pavarur nga kalendari diellor. Edhe njė unazė bronzi poashtu e gjetur nė Kėshtjellėn e Delmaces, ėshtė e zbukuruar me njė rozetė tetė-petalėshe dhe me nga njė pikė mes petaleve, qė mendojmė se ka tė njėjtin kuptim sikurse varėsja e lart-pėrmendur. Nė pėrgjithėsi, objektet solare dhe lunare ishin shumė tė pėrdorura nė Kulturėn e Komanit.

Po japim dhe njė listė tė periudhave tė vitit:

Kryet e Motmotit - 6-8 maj (tri ditė)
Qershor - 9 maj deri 22 qershor.
Korrik - 23 qershor deri 6 gusht
Djegagur - 7 gusht deri 20 shtator
Vjeshtė - 21 shtator deri 4 nėntor
Mesi i Vitit - 5-6 nėntor (dy ditė)
Dimror - 7 nėntor deri mė 21 dhjetor
Bryms - 22 dhjetor deri mė 4 shkurt
Ngrijs - 5 shkurt deri mė 21 mars
Pranverė - 22 mars deri mė 5 maj

Vėrejtje: Gjatė kėtij punimi keni vėrejtur se emrat e muajve tė kalendarit tė lashtė i kam shkruar me shkronjė fillestare tė madhe dhe i kam futur nė thonjėza, me qėllim qė tė dallohen emrat e muajve tė kalendarit tė lashtė nga emrat e kalendarit tė ri, si p.sh. korrik, djegagur, qė janė nė tė dy kalendarėt, si dhe pranverė e vjeshtė qė janė njėkohėsisht edhe stinė nė kalendarin e ri.


Kalendari maqedon

Ky ishte njė kalendar i maqedonėve tė lashtė, qė nė periudhėn helenistike, adoptuan strukturėn e kalendarit babilonas nė mbretėrinė e Seleukėve , dhe strukturėn e kalendarit egjiptian nė mbretėrinė e Ptolemejve, ndėrsa ruajtėn emrat e muajve maqedonė . Ai ka qenė fillimisht njė kalendar i pastėr diellor, njė variant lokal i kalendarit tė lashtė shqiptar, por gjatė shekullit IV p.e.s., tok me helenizimin sipėrfaqėsor tė elitės maqedone, ndodhi dhe helenizimi i kalendarit, duke e futur nė pėrdorim edhe ciklin hėnor (lunar). Rrjedhimisht, ai do tė kthehej nė luni-solar . Ndikimi helen shihet edhe nė emrat e disa muajve si ‘Artemision’ sipas hyjneshės Artemida, muaji Panemos qė gjendet edhe nė kalendarėt e ndryshėm tė poliseve helene, etj. Pėrshtatja me kalendarėt aziatikė ka ndodhur mė vonė pas pushtimeve tė Lekės sė Madh. Neve na interesojnė emrat e muajve, njė pjesė e tė cilėve gjejnė shpjegim nė shqip ose me emrat e muajve tė kalendarit shqiptar.

Emrat e muajve maqedonė:

Hyperberetaios
Dios
Apellaios
Audnaios
Peritios
Dystros
Xanthikos
Artemisios
Daisios
Panemos
Loos
Gorpiaios

Nga kėta emra po veēojmė ata qė mund tė lidhen me shqipen:

Hyperberetaios ėshtė kompozitė, ku pjesa e dytė ‘beretaios’ ka lidhje etimologjike me emrin shqip britmi . Nė kalendarin e ri shqiptar pėrdoren muajt britmi i parė (shtator), britmi i dytė (tetor) dhe britmi i tretė (nėntor). Muaji hyperberetaios i bie nga fundi i shtatorit deri nė fund tė tetorit.

Dios ėshtė njė emėr i lashtė ilir pėr Zeusin, duke u nisur nga fakti se varianti ‘Deipaturos’ konsiderohet tradicionalisht si emri ilir pėr Zeusin ‘Ati i qiellit’ . Kjo vėrehet edhe tek emri Diona, gruaja e Zeusit, kulti i sė cilės nė Epir ishte kult shtetėror si dhe tek fakti se Dios ishte njė muaj autokton nė kalendarin e fisit ilir tė Perrhebejve

Peritios i bie nė janar-shkurt. Edhe ky ėshtė njė variant i emrit britėm .

Daisios (maj-qershor) ėshtė emėr mjaft i pėrhapur ndėr ilirė, ku vlen tė pėrmenden motėrzime tė tij nė format antroponimike Dassus, Dassius, Dazos si dhe tek etniku Dassaretae. Ai mund tė pėrqaset me shqip. ,,dash’’. Ndoshta ka lidhje me flijimet e bėra nė kėtė muaj.

Loos (korrik-gusht), sipas Malte-Brun shpjegohet me emrin Lonar qė e pėrdorin shqiptarėt pėr korrikun nė kalendarin e ri. Malte-Bruni nė kėtė rast gabon, pasiqė muaji lonar i shqipes vje nga greqishtja 'allonar' qė dmth 'shirės' pra muaji i shirjeve, ndėrsa Loos pėr mendimin tim do tė duhej tė lidhej me fjalėn shqipe 'lėm', (lėmi i grurit, 'lama e grunit').

Gorpiaios (gusht-shtator), duhet tė ketė lidhje me fjalėn shqipe 'gjarpėr', 'gjarpij'. Nga vezėt e bollės ēelin tė vegjlit pikėrisht gjatė kėsaj kohe, tė shtojmė dhe faktin se kulti i gjarpėrit ishte i pėrhapur ndėr parardhėsit e shqiptarėve pa dallim, prandaj emri i muajit duket i pėrligjur kah ana kuptimore.

Malte-Brun pėrmend dhe njė shprehje tė fshatarėve maqedonė 'Krios' tė cilėn ai e lidh etimologjikisht me muajin shqip 'qershor'. Por edhe kėtu nuk pajtohem me tė, pasiqė Krios duket mė afėr fjalės shqipe ngrijės, pėr mė tepėr fjala shkrij rrjedh pikėrisht nga -krij, duke i shtuar pjesėn mohuese 'sh'.


Kalendari iliro-epirot

Ky ishte varianti iliro-epirot i kalendarit lunisolar grek. Ky kalendar pėrdorej nė Ilirinė jugore, Epir dhe nė ishullin e Korfuzit. Mekanizmi mė i vjetėr llogaritės i quajtur "mekanizmi i Antikytherės" nga shekulli I p.e.s. qė shėrbente si pėrllogaritės mekanik pėr njehėsimin e kohės, i gjetur nė detin Egje, punonte sipas kėtij kalendari.

Lista e muajve:
1. Phoinikaios
2. Kraneios
3. Lanotropios
4. Machaneus
5. Dodekateus
6. Eukleios
7. Artemisios
8. Psydreis
9. Gameilios
10. Agrianios
11. Panamos
12. Apellaios

Nė trevat ku pėrdorej ky kalendar, gjendej dhe tempulli i Dodonės, ku mbaheshin pėr ēdo katėr vjet lojėrat sportive tė quajtura Naa .


Kalendari romak (Kalendari i ri apo i sotėm)

Kalendari qė ne pėrdorim sot ėshtė ai romak. Nė bazė tė evoluimit tė disa emrave si april-prill dhe august-gusht, ku shihet rėnia e a-sė nga emrat antikė (dukuri fonetike qė ka ndodhur nė gjuhėn shqipe), mund tė thuhet se ky kalendar ėshtė pėrdorur nga njė pjesė e shqiptarėve qė nga koha romake, pa ndėrprerje. Muajt e kėtij kalendari kanė vetėm 28, 29, 30 apo 31 ditė. Nė zanafillė kanė qenė muaj hėnorė dhe zgjasnin 29.5 ditė. Ndryshimet e mėvonshme gjatė kohės antike, bėnė qė muajt e kėtij viti tė mos kenė paralelizėm tė plotė me ciklin hėnor, duke qenė pėr 1-2 ditė mė tė gjatė.
Muaji i parė i vitit, janari, nė tė kaluarėn ėshtė quajtur kallnor, kallnduer, qė duket se vjen nga fjala 'kalendar' . Emri kollozhek qė ėshtė ruajtur pjesėrisht, ėshtė huazim nga bullgarishtja. Emri kallndor ėshtė pėrdorur qė nga koha antike.

Muaji i dytė ėshtė quajtur gjithnjė ,,fruer’’ ose ,,fror’’rrjedh nga lat. februar. Edhe ky duke gjykuar nė bazė tė evoluimit tė emrit, duhet tė jetė pėrdorur nga koha antike.

Muaji i katėrt, prilli, rrjedh nga emri i Afroditės. Kjo hyjneshė me prejardhje pellazge me kuptimin 'afron-ditėn' , tek mesapėt dhe etruskėt u quajt Aprodita , dhe nga kjo muaji u quajt Aprilis nė latinisht . Dita e parė (1 prill) i kushtohej po kėsaj hyjneshe dhe quhej Veneralia . Kjo nga ana tjetėr tregon pėr njė lidhje apo ngjashmėri mes kalendarit romak dhe kalendarit tė lashtė shqiptar nė kohėn antike, meqenėse prilli ėshtė i vendosur tėrėsisht brenda periudhės kur ėshtė "Pranvera" nė kalendarin e lashtė, qė ne e shpjeguam se rrjedh nga emri i po tė njėjtės hyjneshė (Prenda). Kjo dhe ngjashmėri tjera qė i pėrmendėm, si p.sh ditėt e ujqve nė dimėr dhe Luperkalia romake mė 15 shkurt, Festa e Zanave mė 6 gusht dhe e Dianės romake mė 15 gusht, janė pėrkime qė flasin pėr njė zanafillė tė pėrbashkėt ballkanike tė kėtyre kalendarėve, ose nė tė kundėrt pėr njė ndikim tė fortė tė ilirėve mbi kulturėn romake.
Muaji romak ,,jun’’, ose u shqipėrua nga shqiptarėt si qershor, nė bazė tė qershive, ose nė tė kundėrt siē mendon Malte-Brun duhet tė ketė qenė pėrdorur qysh mė parė nga iliro-maqedonėt dhe vetėm i ėshtė mbivėnė si emėr muajit romak.

Muaji romak ,,jul’’ tek shqiptarėt u quajt korrik, sepse hynte i tėri brenda asaj periudhe, qė nė kalendarin e lashtė quhej "Korrik".

Muaji gusht ėshtė derivat fonetik i emrit ’’August’’. Kjo tregon qė ky muaj ėshtė pėrdorur nga shqiptarėt pa ndėrprerje qė nga koha e sundimit romak. Edhe kėtij iu dha emri shqip ,,djegagur’’.

Muajt shtator, tetor dhe nėntor, ndryshe quhen edhe britmi i parė, britmi i dytė dhe britmi i tretė. Njė formė tjetėr ėshtė vjeshtė (e parė, e dytė, e tretė), e cila poashtu ėshtė huazuar nga muaji "Vjeshtė" i kalendarit tė lashtė.

Tetori, nėntori dhe dhjetori, janė quajtur edhe me emra shenjtorėsh: tetori - shmitri, nėntori - shėmhilli, dhjetori - shėndreu, sipas festave qė mbaheshin nė kėta muaj nga ana e besimtarėve tė krishterė.

Emėrtime tė tjera nė shqip qė janė pėrdorur: pėr dhjetorin - dimėror, pėr nėntorin - brymuer apo brymor, etj.

Nga kalendari romak kanė mbetur edhe festa. Kėshtu viti i ri romak qė festohej me 1 mars, vazhdoi tė festohej tek iliro-shqiptarėt, por nė kuadėr tė kalendarit julian pėsoi zhvendosje pėr 13 ditė mė vonė, e cila nuk u korrektua me rastin e reformės gregoriane. Prandaj sot nė njė pjesė tė Shqipėrisė sė mesme, festohet "Dita e verės" mė 14 mars, qė e ka pra datėn juliane tė vitit tė ri romak. Nė kėtė festė janė zhvendosur thuaja shumica e ritualeve tė Kryemotit, siē janė verorja apo penjtė e dredhur me ngjyra, gjelbrimi si zbukurim i ndėrtesave, etj. pasiqė edhe viti i ri romak ishte njėkohėsisht fillim i vitit dhe fillim i verės. Kjo zhvendosje vėrehet edhe tek rumunėt , bullgarėt, etj. pasiqė ka ndodhur herėt gjatė sundimit romak, dhe ėshtė trashėguar tek popujt mesjetarė tė gadishulit Ballkanik, por siē shihet nė zonat veriore nuk ka arritur tė depėrtojė, pasiqė kjo festė romake nuk njihet fare, ndėrsa ritualet e Kryemotit kanė mbetur nė datėn e vet (6 maj).

Rezyme

Nė kėtė punim paraqitėm para lexuesit katėr kalendarė mė kryesorė tė pėrdorur nga iliro-shqiptarėt nė periudha tė ndryshme historike. Kalendari i lashtė shqiptar ėshtė mė i vjetri ndėr ta, dhe qė i ka mbijetuar mė sė miri kohės, dhe i vetmi kalendar origjinal shqiptar. Kalendari maqedon ashtu siē na ka ardhur nė ditėt tona pėrmes dokumenteve historike, ka qenė njė variant maqedon i kalendarit helen, ashtuqė kalendari helen u mor pėr bazė ndėrsa emrat e muajve ishin pjesėrisht nė maqedonishte. Kjo vlen edhe pėr kalendarin iliro-epirot. Kalendari romak u imponua gjatė sundimit shekullor romak, por siē shihet nga argumentet e stivuara mė lart, kalendari romak nuk ka ndikuar aspak mbi kalendarin e lashtė shqiptar. Madje kjo shihet edhe nė pėrdorimin e tyre paralel, si kalendari i lashtė me emra burimorė shqip (p.sh. Kryet e motmotit) dhe kalendari romak zakonisht me emra tė krishterė (p.sh. Shėngjergji). Nė tė vėrtetė kalendari i lashtė, siē vumė nė dukje mė lart, ka ndikuar nė kalendarin e pėrdorur nė Romėn e lashtė, ashtu edhe mė vonė nė kalendarin romak nė pėrdorim brenda Shqipėrisė, duke i dhėnė emra shqip disa muajve. Rrjedhimisht, kalendari i lashtė nė formėn e pastėr siē ėshtė ruajtur ėshtė njė pasuri e madhe e folklorit dhe qytetėrimit shqiptar.

Kalendari i lashtė ka gjithashtu njė shtrirje nė mbarė rojet shqiptare. Ai ka tė njėjtėn strukturė nė cilėndo krahinė. Kjo tregon qė ky kalendar ėshtė element kulturor me funksion unifikues pėr kombin shqiptar. Pėr dallim nga puna e zakonshme e etnologėve qė pėrfshin kryesisht shtjellime teorike, artikulli im qė nga fillimi i punimeve i ėshtė dedikuar edhe praktikės nė terren, duke u bazuar nė dėshirat e shumė njerėzve pėr tė ruajtur e vazhduar mė tej traditat shqiptare.
Ndėrsa kalendarėt e tjerė, iliro-epirot dhe maqedon, si dhe kalendari romak me ndikime nga folklori shqiptar, paraqesin gjithashtu njė pasuri kulturore tė sė kaluarės iliro-shqiptare, dhe tė dhėna me rėndėsi pėr shkencėn e historisė.


Literatura:

1. Mark Tirta, "Mitologjia ndėr shqiptarė", Tiranė, 2004
2. Rrok Zojzi, Buletini i Institutit tė Shkencavet, "Gjurmėt e nji kalendari primitiv nė popullin t’onė", vj. 1949, Nr. 31, fq. 85-112
3. Robert Elsie, "The Dictionary of Albanian Religion, Mythology and Folk Culture",
4. Eviatar Zerubavel, "The Seven Day Circle: The History and Meaning of the Week",
5. Anton Ēetta "Prozė popullore nga Drenica",
6. Xhemal Meēi "Kanuni i Lekė Dukagjinit - varianti i Pukės", Tiranė, 1997
7. Spiro Shkurti, "Tradita bujqėsore tė shqiptarėve",
8. Ramazan Hysa, "Fjalor i Astronomisė", 1978
9. Eqrem Ēabej, "Studime gjuhėsore", V, Prishtinė, 1975
10. William Woodthorpe Tarn, "The Greeks in Bactria and India",
11. L. Depuydt, "Civil calendar and lunar calendar in ancient Egypt",
12. Edward Greswell, "Origines kalendarię Hellenicę; or, The history of the primitive calendar among the Greeks",
13. Universiteti Oksfordit, "Calendars in Antiquity: Empires, States, and Societies",
14. Alan Edouard Samuel, "Greek and Roman Chronology: Calendars and Years in Classical Antiquity", Volume 1, Part 7,
15. Robert Hannah, "Time in Antiquity",
16. Conrad Malte-Brun, "Universal Geography, Or, A Description of All Parts of the World",
17. Nermin Vlora Falaski, "Pellazgėt, ilirėt, etruskėt, shqiptarėt", Prishtinė, 2004
18. William M. O'Neil, "Time and the Calendars",
19. W. Warde Fowler, "The Roman Festivals of the Period of the Republic"
20. Instituti i shkencavet, "Fjalor i gjuhės shqipe", Tiranė, 1954
21. Howard H. Scullard, "A History of the Roman World",
22. Kadri Halimi,"Trajtime dhe studime etnologjike",
23. Skėnder Anamali, Hėna Spahiu, "Stoli arbėrore",Tiranė, 1988,
24. Richard Francis Burton, "Camoens: His Life and His Lusiads" - Volumes 3-4
25. Jörg Rüpke, "The Roman Calendar from Numa to Constantine: Time, History, and the Fasti",
26. Benjamin W. Forston, Indo-European Language and Culture: An Introduction, 2011
27. Alan Edouard Samuel, "Greek and Roman Chronology: Calendars and Years in Classical Antiquity", Volume 1, Part 7
28. Carleton Coon, "The Races of Europe",
29. Aedh Rua, "Celtic Flame: An Insider's Guide to Irish Pagan Tradition",
30. Christopher R. Fee, "Gods, Heroes, & Kings : The Battle for Mythic Britain",
31. Demush Shala, "Letėrsia popullore shqiptare", Prishtinė, 1974,
32. John Bell, "Bell's New Pantheon; Or, Historical Dictionary of the Gods, Demi-gods, Heroes and fabulous personages of Antiquity",
33. D. M. Murdock, "Acharya S, Christ in Egypt: The Horus-Jesus Connection",
34. Deborah L. Kopka, "Eastern Europe and Russia",
35. Mercia MacDermott, "Bulgarian Folk Customs",
Burimi-forumi ynė refuzon shėnim tė adresės sė plotė; nėse e kopjon dhe e ngjit adresėn e poshtme nė shfletues, atėher faqja mund tė hapet.
zojsi. albanianforum. net/t2-kalendari-beselashte
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-02-2019, 13:31   #312
Rrjeti
Super Anėtar
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 298
Thanks: 51
Thanked 184 Times in 103 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėllumbi Ilir - Columba Ilyrica









Historia e pėllumbit Ilir (Nė anglisht)

http://www.aviculture-europe.nl/nummers/12e04a11.pdf

Nga Wikipedia

Pėllumbi Ilir (Columba Ilyrica; emri i regjistrimit: Archangel, Gimpel; grupi: Pėllumbat me ngjyra; nr. i standardit evropian: 402; madhėsia e unazės:07) Bėn pjesė nė grupin e pėllumbave me ngjyra [1] dhe ėshtė ndėr pėllumbat mė tė lashtė tė Evropės. Ėshtė kultivuar nė tė gjithė territorin e Ilirisė. Nga gėrmadhat ilire jan gjetur shumė figura dhe vizatime shpendėsh tė cilat mund tė jen emitim i pėllumbit ilir - engjėlleshės ilire. Vlen tė pėrmendet pėllumbesha e vuqidollit (vucedolska golubica) e gjetur nė vendpunishtėn e vuqidollit tė quajtur gradac. Vuēidolli ėshtė njė vendbanim 5 km nė afėrsi tė qytetit Vukovar tė Kroacisė. Ėshtė njė skulpturė e njė pėllumbi e gjetur nė vitin 1938. Mendohet se ėshtė punuar 2000 deri nė 3000 vite para lindjes sė Krishtit. Figura ėshtė e ndėrtuar nė njė stil religjioz dhe ėshtė njė simbol i civilizimit evropian. Pėllumbesha ėshtė e gjatė 19,5 cm dhe duket tė jet njė pėllumb i cili ėshtė kultivuar nė evrop para 4500 viteve dhe ėshtė figura mė a vjetėr e pėllumbave e gjetur nė Evropė.

Nuk dihet saktėsishtė se pėr cilin pėllumb ėshtė fjala, mirpo nga pamja ka ngjashmėri tė mėdha me pėllumbin ilir. Vlen tė pėrmendet edhe rrethet e vogla unazore tė veshėve (vathėt ilir) tė gjetura nė Trebenishte tė Ohrit. Jan rrethe tė vogla veshėsh tė punuara prej metali (ari) tė cilėt shėrbenin pėr zbukurimin e veshėve tė gruas ilire. Edhe kėta zogjė tė bukur kan marr emra tė ndryshėm, nga pamja e tyre duken se janė njė zbukurim dhe emitim i pėllumbit ilir. Figurat e paraqitura nė kėta vathė janė shumė tė ngjashėm me pamjen, ngjyrat dhe pėrmbajtjen e pėllumbit ilir i cili duket me njė qėndrim tė lartė tė kokės dhe shpina vertikale e cila bashkohet me bishtin ashtu duke mos e humbur vetikalitetin e saj. Duket mjaftė mirė xhufka mbi kokė dhe ngjyrat ari nė tėr trupin e tyre dhe krahėt e zi, kjo ėshtė karakteristika kryesore e pėllumbave ilir edhe nė ditėt e sotit.

Nė mitologjin popullore sin jė tėrėsi e miteve tė popullit pasqyrohet nė mėnyrė fantastike ndėrgjegja e njerėzve tė periudhės sė mė hershme tė jetės sė popullit tonė. Kėto ishin pėrpjekje pėr tė shpjeguar dukuritė e pakuptueshme tė natyrės e tė shoqėrisė dhe si njė nga elementet e ēdo feje. Edhe nė periudhat e mė vonėshme shpendėt patėn njė rėndėsi tė posaēme dhe gjithashtu i gjejmė nė shkrime, kėngė popullore, piktura dhe skulptura.

Pėllumbi nė disa raste paraqitet edhe si njė mėkat.

Kjo ndėgjohet shpesh nga fjalėt popullore se " ėshtė gjynah ta mbash pėllumbin". Ėshtė mėkat ta kultivosh pėllumbin. Ndoshta kjo mund tė jetė njė mitologji e lashtė qė nga periudha ilire ku pėllumbin ilir e konsideronin si engjėllor.

Pas pushtimit tė trojeve ilire nga perandoria romake po thuajse ēdo gjė kishte marur njė kahje tjetėr. Tash mė ilirėt bėnin njė jetė tė robėruar dhe merreshin vetėm me bujqėsi dhe blegtori. Romakėt e zbuluan pėllumbin ilir i cili ishte i pa njohur pėr ta. Pėllumbi kishte xhufkė me maje dhe kishte ngjyra fantastike me shkėlqim metalik tė cilat nuk ishin parė deri atėher. Duke parė rėndėsin simbolike tė kėti pėllumbi, romakėt e morėn dhe e kultivuan mė tutje duke ia dhėnė emrin columba illiyrica qė nė shqip don tė thotė pėllumbi ilir. Sikurse grekėt tė cilėt i morėn dhe i pėrvetėsuan perėndit pellazge si zeusi aferdita, ethina, thetis ari e tė tjera tė cilat nuk mund tė jen perėndi greke pasi keto fjale nuk kane asnje kuptim nė greqisht, por nė njė gjuhė tjetėr, gjuhėn shqipe. Ashtu edhe romakėt e pėrvetėsuan perėndeshėn zana dhe pėllumbin columba illyrica. Pėllumbin ilir e kultivuan mė tutje dhe romakėt ishin tė parėt tė cilėt e shpėrndajtėn mė tutje nė evrop dhe azi. Emri i pėllumbit ilir mbeti i pa ndryshuar, por me arritjen e ti nė angli dhe gjermani, ata i dhanė emra archangel nė angli dhe gimpel nė gjermani. Pas pėrhapjes sė krishtenizmit nė botė, shumė shpejtė ai ishte pėrqafuar nga romakėt dhe pėrmes tyre gjithashtu shumė shpejtė deportoj edhe te ilirėt.

Mė tepėr:

https://sq.wikipedia.org/wiki/P%C3%ABllumbi_ilir

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 17-02-2019 nė 13:59
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur