Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Zhvillimet Urbane > Mjedisi

Mjedisi Diskutime mbi Mjedisin.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 08-01-2019, 05:10   #1
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,652
Thanks: 1,235
Thanked 760 Times in 474 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pemetaria dhe vreshtat ne Shqiperi

Shqiperia ka nje klime qe favorizon shume kulturat e ndryshme bimore.eshte paradoksale qe nje vend si Shqiperia ka vetem 200 hektare te kultivuar me portokalle.Shqiperia renditet e 8 ne Europe me rreth 9000 ton portokalle ne vit.Shqiperia ka nje potencial te jashtezakonshem dhe ne pak vite mund te renditet ne 5 vendet e para per prodhim portokallesh.Vendet e para jane Spanja,Italia,Greqia dhe Portugalia.Qipro prodhon sot 4 here me shume portokalle se Shqiperia,mali i Zi me me pak terren te pershtatshem per portokalle prodhon dicka me shume se Shqiperia.Ne ndryshim me portokallet,mandarinat zene nje hapesire disa here me te madhe se portokallet. Si ilustrim po sjell shkrimin me poshte.



Super prodhimi dhe eksporti nė BE i mandarinave “Made in Albania”

 December 19, 2017 No Comments


Prodhimi dhe eksporti i mandarinave sivjet, nė Bashkinė e Konispoliti, ka shėnuar shifra historike.

Vetėm nė Konispol, 20 kilometra larg qytetit tė Sarandės, nė jug tė vendit rekordi historik i prodhimit tė mandarinės arriti nė plot 20 mijė ton ose 30% mė shumė se njė vit mė parė. Ndėrsa bashkė me zonėn e Xarrės e Mursisė prodhimi i pėrgjithshėm i agrumemes sė “artė“ shkon deri nė 40 mijė ton.

Kryetari i Bashkisė Sarandė Shuaip Beqiri thotė pėr ATSH se janė rreth 1 mijė fermerė qė kanė mbjellė mbi 750 hektarė tokė me mandarina nė Konispol, ndėrsa synojmė tė fusim nė prodhim edhe 1.000 hektarė tė tjerė pėr tė shkuar 50.000 tonė prodhim nė vit.

Sipas tij, super prodhimi i mandarinave jo vetėm qė plotėson nevojat e tregut vendas me kėtė produkt, por eksporti drejt tregjeve tė BE-sė po njeh zgjerim tė hartės gjeografike.

“Ne eksportojmė nė tregu rajonal, Kosovė, Maqedoni ndėrsa kemi nisur kėtė vit eksportet e mandarinave nė Poloni, Ēeki, Gjermani, Ukrainė dhe ēmimi ėshtė mbajtur nė njė standard tė mire”, thotė Beqiri.

Kjo zonė e “artė” pėr prodhimin e mandarinave ka potenciale zhvillimi edhe tė mėtejshėm .

Pėr tė evidentuar prodhimtarinė e zonės, nė kėtė fushė janė specialistė tė mirėorganizuar pėr kėtė problem. Ndėrsa rritja e bashkėpunimit (kooperimit) mes kultivuesve po ēon nė rritjen e prodhimit cilėsor tė mandarinave.

Termi kooperativė ka emėr tė keq nga e kaluara, ama vetėm si bashkėsi mund tė pėrfitojnė mė tepėr nga skemat e mbėshtetjes financiare tė qeverisė, grantet e BE-sė dhe projektet e ndryshme.

Mandarinat, ofertė pėr punėsim

Super prodhimi mandarinave jo vetėm qė ka angazhuar nė punėsim mbi 1 mijė fermerė tė zonės por ka ēelur vende tė reja pune nė pozicion tė pėrhershėm dhe mė shumė akoma vende tė reja punė sezonal, nė pikun e prodhimit siē ėshtė aktualisht stina e dhjetorit.

Nė zonėn e Konispolit ka 3 pika grumbullimi, ndėrkohė qė njė pjesė e konsiderueshme e mandarinės sė Konispolit tashmė ka gjetur njė shpėrndarje mjaft tė gjerė edhe nė tregjet ndėrkombėtare.

Synimi i fermerėve dhe drejtuesve vendorė tashmė ngelet shtrirja e prodhimit deri nė 6 muaj, shtator-mars, duke kultivuar kultura qė i pėrshtaten zonės sė famshme pėr mandarina.

Ndėrsa teknologjitė e linjat e reja tė ambalazhimit qė po implementojnė fermerėt nė kėtė biznes, synojnė tė shtojnė standardet dhe eksportet e mandarinave “made in Albania” nė tregjet ndėrkombėtare.

Qeveria dhe USAID mbėshtetje industrisė sė agrumeve

Qeveria po rrit mbėshtetjen dhe vėmendjen ndaj bizneseve qė eksplorojnė zhvillimin e potencialeve dhe resurseve qė ka vendi, me kontribut nė zhvillimin e vendit dhe qė gjenerojnė tė ardhuara pėr ekonominė shqiptare. Pėrmes skemave mbėshtetėse financiare dhe lehtėsirave fiskale qeveria po asiston zhvillimin e

Nė bashkėpunim edhe me institucionet ndėrkombėtare qė nga viti 2007, programe tė ndryshme tė qeverisė amerikane kanė ndihmuar nėn sektorin e agrumeve pėr tė rritur vendet e punės, zvogėlimin e mbėshtetjes ndaj importeve dhe rritjen e eksporteve.

Sot, me mbėshtetjen e USAID-it, ferma KOTE nė Konispol ka fituar certifikatėn GlobalGAP pas inspektimeve nga CERES German Certification Company, e cila i ka mundėsuar kompanisė qė tani tė depėrtojė nė tregjet e reja tė BE-sė.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i murik pėlqehet nga
i vjetėr 15-01-2019, 01:17   #2
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,652
Thanks: 1,235
Thanked 760 Times in 474 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Pemetaria dhe vreshtat ne Shqiperi

Ulliri mė i vjetėr nė Ballkan (2000 vjeēar) ndodhet nė Berat




















MISTERI I JETĖGJATĖSISĖ, PEMA E ULLIRIT MUND TĖ RROJĖ PĖRGJITHNJĖ







PSE PRERJA E ULLINJVE GJOBITEJ RENDE NE LASHTESI DHE MESJETE?
Shumė prej pemėve mė tė vjetra tė gjalla, sot janė pemė ulliri. Ka ullishte tė mbjella nga ilirėt, grekėt e lashtė dhe romakėt, qė ende lulėzojnė tani. Ulliri shihet si njė simbol i traditės dhe njė dėshmitar i epokave tė shkuara. Ai ėshtė njė bartės i kohėve tė harruara dhe trashėgimisė. Njė zabel ulliri nė Sardenjė besohet se daton 4 mijė vjet pėrpara. Nė Kroaci, njė monument natyror, njė pemė ulliri mė shumė se 1500 vjet, mendohet se ėshtė sjellė nga Italia e Jugut apo Greqia. Pema e ullirit u ka mbijetuar shumė luftėrave, sėmundjeve, fatkeqėsive natyrore dhe neglizhencės sė njeriut dhe ėshtė ende duke pasur fruta. Nė Shqipėri mendohet se ullinjtė mė tė lashtė kanė moshė rreth 3000-vjecare dhe gjenden nė zonat e Tiranės si Petrela, Lanabregas, Tufinė, Prezė, Brar dhe Tujan,-thotė prof. Hairi Ismaili. Perimetri i tyre shkon deri nė 3 metra.
Tradita gojore tregon se disa janė edhe mė tė vjetėr dhe nė fakt, ullinjtė kurrė nuk mund tė vdesin. Cili ėshtė misteri pėr jetėn e jashtėzakonshme tė drurit mė jetėgjatė? Trungu dhe degėt nuk jetojnė pėrgjithmonė. Ato rrudhen dhe vdesin shumė- shumė herė gjatė rrjedhės sė jetės sė pemės. Por rrėnjėt dhe pjesė tė drurit tė ullirit, qė janė nėntokė, nuk vdesin nga shkaqe natyrore. Ata nxjerrin fidane tė reja pėrsėri e pėrsėri. Pema e ullirit ėshtė e famshme pėr rritje nė tokė tė varfėr dhe mjedise jashtėzakonisht shkėmbore. Ulliri pėlqen qė tė rritet, atje ku asgjė tjetėr nuk rritet. Por kjo nuk do tė thotė se ata janė tė pathyeshėm. Ullinjtė kėrkojnė kushte shumė specifike nė rritje. Ata duan verė tė nxehtė dhe dimėr jo shumė tė ftohtė. Nė qoftė se ulet temperatura nėn 15 gradė, rrėnjėt do tė vdesin. Kjo ėshtė arsyeja pse vetėm klimat e qėndrueshme e Mesdheut dhe Kalifornia janė tė njohura pėr pemėt e tyre tė ullirit.
Ullinjtė janė gjithashtu tė vetė-polenizuar, gjė qė ėshtė e pazakontė nė mbretėrinė bimore. Ky fakt mund tė ndihmojė pėr jetėgjatėsinė e tyre ekstreme. Ngaqė ulliri nuk pėrdor gjenet e bimėve tė tjera pėr tė nxjerrė pasardhės, ka mė pak mundėsi pėr transkriptim gjenetik nė sistem dhe pėr mutacione. Gjithashtu nė ruajtjen e kėsaj pastėrtie e ndihmon tendenca pėr tokė tė varfėr, ku nuk rriten pemė tė tjera. Ēdo sėmundje qė bie nė njė ullishtė, thjesht do tė vrasė pjesėt e pemės qė shtrihen mbi tokė. Pas njė periudhe tė pėrshtatshme, nga rrėnja e ullirit do tė dalė njė tjetėr pemė. Miza e ullirit kurrė nuk i lėndon rrėnjėt dhe nė fakt simbioza ndėrmjet pemės sė ullirit dhe insekteve tė ullirit shkon prapa deri nė Paleolit. Botanistėt kanė gjetur fosile tė fluturės sė ullirit mbi pemė tė varrosura nga vullkanet mijėra vjet mė parė. Ne nuk dimė arsyet e sakta, pse ullinjtė jetojnė kaq gjatė. Megjithatė, ne mund tė bėjmė disa supozime tė shkėlqyera. Njė arsye mund tė jetė se, pasi qė ata janė tė strehuar nė toka tė mbrojtura nga mutacioni, ku rrėnjėt e pemės sė ullirit nuk kanė arsye pėr tė mos jetuar pėrgjithmonė. Sėmundjet dhe kėrpudhat qė sulmojnė shumicėn e pemėve, nuk mund tė gjejnė rrugėn e tyre nė pjesė thelbėsore, nė shtratin e pemės nė shkėmb. Ndoshta njė ditė ne do tė zbulojmė sekretin e jetėgjatėsisė sė kėtyre pemėve, por deri atėherė ato do tė mbeten misterioze pėr njerėzimin.
Ligje tė forta pėr pemėn e ullirit
Rėndėsia e PEMĖS SĖ ULLIRIT DHE vajit tė saj pėr popujt e Gadishullit Ilirik dhe gjithė Mesdheun ėshtė reflektuar nė shkrimet e tyre dhe madje edhe ligjet e tyre. Homeri e quajti atė “ari i lėngshėm”. Filozofi grek Demokritus besonte se njė dietė me mjaltė dhe vaj ulliri mund tė lejojė njė njeri tė jetojė 100 vjet, njė moshė shumė e vjetėr nė njė kohė kur jetėgjatėsia ishte rreth 40 vjet. Ka mė shumė se 100 referenca nė Bibėl pėr ullinjtė dhe vajin e ullirit. Nė shekullin e gjashtė para Krishtit, ligjvėnėsi athinas, Solon, futi ligje qė mbrojnė ullinjtė. Nė njė korrije vetėm dy pemė mund tė hiqeshin ēdo vit. Thyerja e kėtij ligji shkaktonte dėnime tė rėnda, si dėbimi nga qyteti e deri ekzekutimi me vdekje. Sipas kėtyre ligjeve helene ishte absolutisht e ndaluar pėr tė prerė ullinj, me pėrjashtim pėr shėrbimi shenjtėrie ose tė komunitetit, dhe nė ēdo rast jo mė shumė se dy pemė nė vit.
Nė Shqipėri, nė tė gjitha kanunet, si ai i Lekė Dukagjinit, Kanuni i Labėrisė, Kanuni i At Shtjefėn Gjeēovit, Kanuni i Skėnderbeut, statutet e Shkodrės, Durrėsit, Tivarit, Budvės etj. kanonizohen ndėshkime tė rrepta pėr prerjen e ullirit, gjoba nė monedha floriri qindra fish mė tė rėnda se pėr ēdo pemė tjetėr frutore (me pėrjashtim tė vreshtave qė ishin gjithashtu tė shenjtėruara me ligj).
Nderimi i ullirit
Nė Romėn e lashtė, tregtarėt e vajit tė ullirit i dedikuan pemės njė statujė dhe njė tempull tė njohur me emrin Herkules Olivarius. Nė Pompei, romakėt e lashtė e pėrdorėn vajin e ullirit pėr tė larė flokėt. Nė Kopshtin e Gjetsemanit, ku Krishti shpesh u lut dhe u arrestua, ishte njė vend i pėrshkruar nga dishepujt si ullishtė. Besohet se lutjet e thella shpirtėrore pėr gjėra tė drejta e shumė tė rėndėsishme, tė bėra nėn degėt e ullirit, plotėsohen.
Ulliri ėshtė konsideruar si njė simbol i durimit: Duke qėndruar nė njė pemė ulliri, jep njė ndjenjė qetėsie dhe paqeje. Pėr mė tepėr, pema e ullirit ėshtė simbol i pavdekėsisė. Ajo u jep fuqinė mbretėrve dhe priftėrinjve dhe me degėt e saj kurorėzoheshin kampionėt olimpikė.
Simbolika e pemės sė ullirit
Pema e diturisė:
Nė disa kultura, thuhet se ulliri ėshtė i talentuar, me dhunti nga perėnditė pėr njerėzit. Simboli i perėndeshės Athena, perėndesha e diturisė, ishte njė degė ulliri.
Pema e paqes:
Irena, perėndia e Paqes, e bija e Zeusit ėshtė paraqitur gjithmonė me njė degė ulliri nė duart e saj. Mė vonė, nė periudhat e luftės, korrierėt e paqes u dėrguan me njė degė ulliri.
Pema e shpresės:
Nė Dhiatėn e Vjetėr njė pėllumb kthehet me njė degė ulliri nė arkė, nė mėnyrė qė tė shpallė fundin e pėrmbytjes dhe tė sjellė shpresė pėr njerėzit.
Pema e dritės:
Vaji i ullirit ishte pėrdorur si vaj ndriēimi dhe nė kėtė mėnyrė ėshtė konsideruar burim i dritės.
Pema e fertilitetit:
Nė traditėn popullore ilire e romake, vaji i ullirit ėshtė konsideruar nxitės dhe prodhimtar. Njerėzit u jepnin ēifteve tė reja njė bukė nė formė ovale qė ishte spėrkatur me vajin e parė tė vitit, si njė shenjė pėr sterilitetin.
Pema e shėndetit:
Vlera e vajit tė ullirit pėr shėndetin ėshtė e njohur gjerėsisht pėr shekuj me radhė. Pema simbolizon fuqinė dhe shėndetin. Pėr mė tepėr, ky simbolizėm ėshtė krejtėsisht i saktė pėr shkak tė faktit se drurėt e ullirit janė jetėgjatė, tė thjeshtė dhe tė qėndrueshėm.
Pema e pasurisė:
Pėr shumė familje, drurėt e ullirit dhe produktet e tyre paraqesin burimin kryesor tė tė ardhurave.
Pema e ekuilibrit:
Pema e ullirit ėshtė konsideruar tė jetė pema e ekuilibrit nga Keltėt. Pėr kėtė arsye ata i kanė kushtuar njė ditė, pikėrisht 23 shtatorin, kur kohėzgjatja e ditės dhe natės janė tė barabarta.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur