Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Analiza / Shkrime / Opinione

Analiza / Shkrime / Opinione Le tė “luajmė” sėbashku rolin e analistit dhe tė japim opinionet tona rreth tematikave tė ndryshme qė hasim pėrditė.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 13-04-2019, 09:15   #1
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,198
Thanks: 6,902
Thanked 3,192 Times in 1,312 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?



Nga Angus Deaton

Prinston – Papritmas, kapitalizmi ėshtė dukshėm i sėmurė. Virusi i socializmit, ėshtė ringjallur, dhe po i infekton sėrish tė rinjtė. Udhėheqėsit e menēur, tė cilėt respektojnė arritjet e kaluara tė kapitalizmit, duan ta shpėtojnė atė, dhe kanė propozuar disa diagnoza dhe mjete juridike.

Por nganjėherė propozimet e tyre, i mbivendosen ideve tė atyre qė duan zhduken kėtij sistemi, duke i bėrė kėsisoj tė pakuptimta dallimet tradicionale mes tė majtės dhe tė djathtės. Fatmirėsisht, Raghuram G. Rajan, ish-guvernator i Bankės Qendrore tė Indisė, qė jep mėsim nė Universitetin e Ēikagos nė SHBA, na ofron njohuritė dhe eksperiencėn e tij tė pashembullt pėr ta pėrballuar kėtė problem. Nė librin e tij tė ri “Shtylla e tretė: Si tregjet dhe shteti, e kanė lėnė nė bisht komunitetin”, ai argumenton se “kanceri” qė godet kapitalizmin bashkėkohor, nuk ėshtė as dėshtimi i “Leviatanit” (shtetit), dhe as ai i “Behemotit” (tregut), por ėshtė njė dėshtim i komunitetit, qė nuk po shėrben mė si njė kontroll ndaj pėrbindėshit.

Rajani, flet pėr njė “lokalizėm gjithėpėrfshirės” pėr tė rindėrtuar komunitetet, gjė qė mund t’u japė njerėzve respekt, status dhe domethėnie tė ekzistencės sė tyre. “Shtylla e tretė”, ofron njė kontekst tė thellė historik pėr tė shpjeguar momentin aktual, por libri ėshtė mė i saktė, kur ai rikualifikon zhvillimet pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr tė shpjeguar se pse gjithēka nisi tė degradonte rreth viteve 1970.

Deri atėherė bota ishte zėnė me rimėkėmbjen ekonomike, dhe kishte marrė njė nxitje tė shtuar nga pėrdorimi i teknologjive. Suksesi i demokracisė sociale, nė epokėn e pasluftės, e dobėsoi fuqinė e tregut pėr tė vepruar me njė ndikim moderues mbi shtetin.

Sipas Rajan, kėta aktorė tė dobėt, si nė Evropė dhe nė Amerikė, nuk ishin nė gjendje tė pėrballeshin me revolucionin nė teknologjinė e informacionit dhe komunikimit, duke i lėnė vetė njerėzit e zakonshėm nė kėtė luftė. Nė vend se t’i ndihmonin punėtorėt e tyre tė menaxhonin sfidat e modernitetit, korporatat e pėrkeqėsuan situatėn, duke shfrytėzuar dobėsinė e punonjėsve tė tyre.

Dhe si u pasuruan? Me tė ardhurat mesatare familjare qė kryesisht u ndalėn, dhe me njė pjesė nė rritje tė pasurisė qė shkon tek tė pasurit, kapitalizmi u bė i dukshėm i padrejtė, duke e humbur gradualisht mbėshtetjen e tij popullore. Nė historinė qė rrėfen Rajan, vlen tė theksohen dy momente.

Sė pari, rėnia e rritjes si njė faktor kyē, megjithėse me frekuencė tė ulėt, ėshtė shkaku i shqetėsimit tė sotėm social dhe ekonomik. Sė dyti, pasojat fatkeqe tė revolucionit tė teknologjisė sė informacionit, nuk janė vetitė e natyrshme tė ndryshimeve teknologjike.

Pėrkundrazi, sikurse vėren Rajani, ato pasqyrojnė njė “dėshtim tė shtetit dhe tregjeve pėr tė rregulluar tregjet”. Megjithėse Rajani nuk e thekson shumė, pika e dytė na jep arsye pėr tė pasur shpresė. Kjo do tė thotė qė teknologjia e informacionit, nuk duhet tė na dėnojė me njė tė ardhme tė papunėsisė masive; njė politikėbėrje e ndriēuar, ka ende ka njė rol pėr tė luajtur.

Rrėfimi i Rajanit, pėr sjelljen e keqe tė korporatave ėshtė shumė objektiv, dhe vlen mė shumė e bėrė pikėrisht nga profesori i njė shkollė tė shquar biznesi. Qė nga fillimi, doktrina gati absolutiste e prioritetit qė duhet te kenė aksionarėt e njė kompanie, i ka shėrbyer mbrojtjes sė menaxherėve, nė kurriz tė tė punėsuarve.

Po komuniteti, ēfarė roli mund tė luajė? Shtetet e Bashkuara, e bėnė dikur arsimin publik, duke ofruar shkolla lokale, ku fėmijėt e tė gjitha talenteve dhe prejardhjeve ekonomike, mėsuan sė bashku. Dhe kur arsimi fillor u bė i pamjaftueshėm, komunitetet filluan tė ofrojnė qasje nė shkollėn e mesme pėr tė gjithė.

Megjithatė sot, kur njė diplomė universitare ėshtė njė parakusht pėr tė pasur sukses, fėmijėt mė tė talentuar ndjekin tė ardhmen e tyre larg komunitetit, duke ēuar tek e fundit njė vetė-ndarje nė qytetet me njė rritje tė shpejtė, dhe ku mė pak tė talentuarit janė tė pėrjashtuar, pėr shkak tė kostos sė lartė tė jetesės.

Pra ata qė kanė sukses, formojnė njė meritokraci nė tė cilėn fėmijėt e tyre – dhe pothuajse ekskluzivisht vetėm fėmijėt e tyre – ecin nė jetė. Pol Kolier, nė librin e tij e “Ardhmja e kapitalizmit”, tregon tė njėjtėn histori pėr Britaninė e Madhe, ku tė talentuarit dhe pjesa e tė ardhurave kombėtare, janė pėrqendruar gjithnjė e mė shumė nė Londėr, duke lėnė prapa komunitetet e tjera, tė cilat vlojnė nga marrazi.

Megjithatė, siē vė nė dukje Janan Ganesh nga “Financial Times”, kėto elita metropolitane e shohin tani veten “tė lidhura me njė kufomė”. Nga ana e tij, Rajan e sheh meritokracinė, si njė produkt i revolucionit tė teknologjisė sė informacionit. Por unė dyshoj se ai produkt, ėshtė mė i vjetėr se kaq.

Nė fund tė fundit, sociologu britanik Majkėll Jang publikoi distopinė e tij tė parakohshme, “Rritja e meritokracisė” qė nė vitin 1958. Nė fakt, Kolier dhe unė jemi ndėr meritokratėt e parė britanikė. Dhe ashtu siē parashikoi Jang, skota jonė e shkatėrroi sistemin pėr gjeneratat e mėvonshme, duke vazhduar tė lartėsonte virtytet e veta.

Nė Skoci, ku unė jam rritur, talenti i komunitetit lokal, intelektualėt, shkrimtarėt, historianėt dhe artistėt, janė larguar tė gjithė nė kėrkim tė “kullotave” mė tė gjera, ose thjesht kanė hequr dorė nga konkurrenca me superyjet e tregut masiv. Pėr kėtė treg, ne jemi mė tė varfrit.

Ashtu si Rajan, edhe unė mendoj se komuniteti ėshtė njė viktimė e kapjes sė njė elite tė pakicės, nė tregje dhe nė shtet. Por ndryshe nga ai, unė jam mosbesues nėse komunitetet mė tė forta lokale, apo njė politikė lokaliste (gjithėpėrfshirėse apo jo), mund tė na shėrojė nga ajo qė po na ndodh. “Xhindi” i meritokracisė, nuk mund tė futet sėrish nė shishe.

Shėnim: Angus Deaton, fitues i ēmimit Nobel pėr ekonominė nė vitin 2015, ėshtė profesor i ekonomisė dhe ēėshtjeve ndėrkombėtare nė Universitetin Prinston. Ai ėshtė autori i librit “Arratia e madhe:Mirėqenia, pasuria dhe origjina e pabarazisė”.
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-04-2019, 10:15   #2
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,571
Thanks: 3,671
Thanked 4,225 Times in 2,370 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 438
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Ajo qe nuk shkon eshte fakti se 1% e njerezeve e posedojne me shume se gjysmen e kapitalit/pasurise boterore. Nderkohe qe 99% e popullsise se planetit ,se bashku, e posedojne me pak se gjysmen tjeter.
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-04-2019, 12:08   #3
Performer
Sweet
 
Data e antarėsimit: Nov 2016
Posts: 18,979
Thanks: 14,771
Thanked 9,017 Times in 5,230 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 260
Performer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Skllavet jan te zgjuar ..pronaret budallenj....lol
Performer nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-04-2019, 16:23   #4
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 46,081
Thanks: 15,639
Thanked 9,268 Times in 6,270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 397
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Ne Shqiperine Socialiste merrje nje page qe...mos te vdisje.
Pastaj keta ish socialistet e lindjes shkuan ne perendim.Paguhen me PAK,se....VENDASIT,dhe keta autoktonet humbasin... vendet e PUNES.

KY eshte GLOBALIZMI.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-04-2019, 01:59   #5
Adea
V.I.P
 
Avatari i Adea
 
Data e antarėsimit: Dec 2016
Posts: 2,636
Thanks: 3,583
Thanked 612 Times in 481 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 28
Adea i pazėvėndėsueshėmAdea i pazėvėndėsueshėmAdea i pazėvėndėsueshėmAdea i pazėvėndėsueshėmAdea i pazėvėndėsueshėmAdea i pazėvėndėsueshėmAdea i pazėvėndėsueshėmAdea i pazėvėndėsueshėmAdea i pazėvėndėsueshėmAdea i pazėvėndėsueshėmAdea i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Cfare nuk shkon sot me kapitalizmin ne Shqiperi?

A ju duket normale qe hajduta kishash greke, shitesa dhe tregetare te moblave te vjetra te mbledhura qorrsokakeve te Italise dhe Greqise, hajdute makinash gjermane, drogaxhinj e shitesa droge, pelivane qe cojne femrat shqiptare per te prostituuar ne vendet fqinje jane sot ajo shtrese e kapitalizmit te ndritur shqiptar qe zoteron prona dhe cifliqe, vila shumekateshe me tualet floriri brenda dhe konto bankare me nje numer te pafundshem zerosh.

Njerez te tille, te pa kaluar ne siten e hekurt te edukimit disiplinor te etikes dhe moralit jane ata qe bejne ligjin tavolinave te muhabetit.

Nqs nje perqind e popullsise shqiptare zoteron 99 % te pasurise se saj atehere do te shihni se kush eshte kjo perqindje. Nuk eshte KOKA intelektuale por kembet e shoqerise.



Adea
Adea nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2019, 14:08   #6
Darli
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 37
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Darli ėshtė nė rrugė tė mbarė
Re: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Kapitalizmi, kapitalizmi nuk i ndan ne raport te drejte te ardhurat me kerkesat dhe kaq. Kjo ndodh me cdo sistem te njerezve te keqinj dhe kaq.
Darli nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2019, 14:13   #7
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 46,081
Thanks: 15,639
Thanked 9,268 Times in 6,270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 397
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Re: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mandi Shiko postimin


Nga Angus Deaton

Prinston – Papritmas, kapitalizmi ėshtė dukshėm i sėmurė. Virusi i socializmit, ėshtė ringjallur, dhe po i infekton sėrish tė rinjtė. Udhėheqėsit e menēur, tė cilėt respektojnė arritjet e kaluara tė kapitalizmit, duan ta shpėtojnė atė, dhe kanė propozuar disa diagnoza dhe mjete juridike.

Por nganjėherė propozimet e tyre, i mbivendosen ideve tė atyre qė duan zhduken kėtij sistemi, duke i bėrė kėsisoj tė pakuptimta dallimet tradicionale mes tė majtės dhe tė djathtės. Fatmirėsisht, Raghuram G. Rajan, ish-guvernator i Bankės Qendrore tė Indisė, qė jep mėsim nė Universitetin e Ēikagos nė SHBA, na ofron njohuritė dhe eksperiencėn e tij tė pashembullt pėr ta pėrballuar kėtė problem. Nė librin e tij tė ri “Shtylla e tretė: Si tregjet dhe shteti, e kanė lėnė nė bisht komunitetin”, ai argumenton se “kanceri” qė godet kapitalizmin bashkėkohor, nuk ėshtė as dėshtimi i “Leviatanit” (shtetit), dhe as ai i “Behemotit” (tregut), por ėshtė njė dėshtim i komunitetit, qė nuk po shėrben mė si njė kontroll ndaj pėrbindėshit.

Rajani, flet pėr njė “lokalizėm gjithėpėrfshirės” pėr tė rindėrtuar komunitetet, gjė qė mund t’u japė njerėzve respekt, status dhe domethėnie tė ekzistencės sė tyre. “Shtylla e tretė”, ofron njė kontekst tė thellė historik pėr tė shpjeguar momentin aktual, por libri ėshtė mė i saktė, kur ai rikualifikon zhvillimet pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr tė shpjeguar se pse gjithēka nisi tė degradonte rreth viteve 1970.

Deri atėherė bota ishte zėnė me rimėkėmbjen ekonomike, dhe kishte marrė njė nxitje tė shtuar nga pėrdorimi i teknologjive. Suksesi i demokracisė sociale, nė epokėn e pasluftės, e dobėsoi fuqinė e tregut pėr tė vepruar me njė ndikim moderues mbi shtetin.

Sipas Rajan, kėta aktorė tė dobėt, si nė Evropė dhe nė Amerikė, nuk ishin nė gjendje tė pėrballeshin me revolucionin nė teknologjinė e informacionit dhe komunikimit, duke i lėnė vetė njerėzit e zakonshėm nė kėtė luftė. Nė vend se t’i ndihmonin punėtorėt e tyre tė menaxhonin sfidat e modernitetit, korporatat e pėrkeqėsuan situatėn, duke shfrytėzuar dobėsinė e punonjėsve tė tyre.

Dhe si u pasuruan? Me tė ardhurat mesatare familjare qė kryesisht u ndalėn, dhe me njė pjesė nė rritje tė pasurisė qė shkon tek tė pasurit, kapitalizmi u bė i dukshėm i padrejtė, duke e humbur gradualisht mbėshtetjen e tij popullore. Nė historinė qė rrėfen Rajan, vlen tė theksohen dy momente.

Sė pari, rėnia e rritjes si njė faktor kyē, megjithėse me frekuencė tė ulėt, ėshtė shkaku i shqetėsimit tė sotėm social dhe ekonomik. Sė dyti, pasojat fatkeqe tė revolucionit tė teknologjisė sė informacionit, nuk janė vetitė e natyrshme tė ndryshimeve teknologjike.

Pėrkundrazi, sikurse vėren Rajani, ato pasqyrojnė njė “dėshtim tė shtetit dhe tregjeve pėr tė rregulluar tregjet”. Megjithėse Rajani nuk e thekson shumė, pika e dytė na jep arsye pėr tė pasur shpresė. Kjo do tė thotė qė teknologjia e informacionit, nuk duhet tė na dėnojė me njė tė ardhme tė papunėsisė masive; njė politikėbėrje e ndriēuar, ka ende ka njė rol pėr tė luajtur.

Rrėfimi i Rajanit, pėr sjelljen e keqe tė korporatave ėshtė shumė objektiv, dhe vlen mė shumė e bėrė pikėrisht nga profesori i njė shkollė tė shquar biznesi. Qė nga fillimi, doktrina gati absolutiste e prioritetit qė duhet te kenė aksionarėt e njė kompanie, i ka shėrbyer mbrojtjes sė menaxherėve, nė kurriz tė tė punėsuarve.

Po komuniteti, ēfarė roli mund tė luajė? Shtetet e Bashkuara, e bėnė dikur arsimin publik, duke ofruar shkolla lokale, ku fėmijėt e tė gjitha talenteve dhe prejardhjeve ekonomike, mėsuan sė bashku. Dhe kur arsimi fillor u bė i pamjaftueshėm, komunitetet filluan tė ofrojnė qasje nė shkollėn e mesme pėr tė gjithė.

Megjithatė sot, kur njė diplomė universitare ėshtė njė parakusht pėr tė pasur sukses, fėmijėt mė tė talentuar ndjekin tė ardhmen e tyre larg komunitetit, duke ēuar tek e fundit njė vetė-ndarje nė qytetet me njė rritje tė shpejtė, dhe ku mė pak tė talentuarit janė tė pėrjashtuar, pėr shkak tė kostos sė lartė tė jetesės.

Pra ata qė kanė sukses, formojnė njė meritokraci nė tė cilėn fėmijėt e tyre – dhe pothuajse ekskluzivisht vetėm fėmijėt e tyre – ecin nė jetė. Pol Kolier, nė librin e tij e “Ardhmja e kapitalizmit”, tregon tė njėjtėn histori pėr Britaninė e Madhe, ku tė talentuarit dhe pjesa e tė ardhurave kombėtare, janė pėrqendruar gjithnjė e mė shumė nė Londėr, duke lėnė prapa komunitetet e tjera, tė cilat vlojnė nga marrazi.

Megjithatė, siē vė nė dukje Janan Ganesh nga “Financial Times”, kėto elita metropolitane e shohin tani veten “tė lidhura me njė kufomė”. Nga ana e tij, Rajan e sheh meritokracinė, si njė produkt i revolucionit tė teknologjisė sė informacionit. Por unė dyshoj se ai produkt, ėshtė mė i vjetėr se kaq.

Nė fund tė fundit, sociologu britanik Majkėll Jang publikoi distopinė e tij tė parakohshme, “Rritja e meritokracisė” qė nė vitin 1958. Nė fakt, Kolier dhe unė jemi ndėr meritokratėt e parė britanikė. Dhe ashtu siē parashikoi Jang, skota jonė e shkatėrroi sistemin pėr gjeneratat e mėvonshme, duke vazhduar tė lartėsonte virtytet e veta.

Nė Skoci, ku unė jam rritur, talenti i komunitetit lokal, intelektualėt, shkrimtarėt, historianėt dhe artistėt, janė larguar tė gjithė nė kėrkim tė “kullotave” mė tė gjera, ose thjesht kanė hequr dorė nga konkurrenca me superyjet e tregut masiv. Pėr kėtė treg, ne jemi mė tė varfrit.

Ashtu si Rajan, edhe unė mendoj se komuniteti ėshtė njė viktimė e kapjes sė njė elite tė pakicės, nė tregje dhe nė shtet. Por ndryshe nga ai, unė jam mosbesues nėse komunitetet mė tė forta lokale, apo njė politikė lokaliste (gjithėpėrfshirėse apo jo), mund tė na shėrojė nga ajo qė po na ndodh. “Xhindi” i meritokracisė, nuk mund tė futet sėrish nė shishe.

Shėnim: Angus Deaton, fitues i ēmimit Nobel pėr ekonominė nė vitin 2015, ėshtė profesor i ekonomisė dhe ēėshtjeve ndėrkombėtare nė Universitetin Prinston. Ai ėshtė autori i librit “Arratia e madhe:Mirėqenia, pasuria dhe origjina e pabarazisė”.
Virusi SOCIALIST ESHTE....sipas mundesive dhe te ARDHURAT.Por kjo ARRIHET...ne KOMUNIZEM.

UTOPI....ASNJERI nuk e verteton dot,deri me TANI.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2019, 14:17   #8
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 876
Thanks: 40
Thanked 329 Times in 181 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Kasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėm
Re: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Angus Deaton vegel e kapitalizmit. Socializmi idem. Njeriu qe ka gusto nuk ka nevoje per kapitale te medha, sepse ka sigurine me veten. Tani (d.m.th. 2015) ai u be kapitalist se fitoi cmimin Nobel, pra nuk ka krize mė per tė.
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2019, 14:26   #9
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 46,081
Thanks: 15,639
Thanked 9,268 Times in 6,270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 397
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Re: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Cdo CELULAR prodhon...KANCER,apo te heq imunitetin ose spermat MILIONSHE ti vdesin.
PRA...NESER nuk do jetojne....PARAZITET.

LIGJ NATYRE.

Eshte per te ardhur KEQ,qe FEMIJET i....SEMURoz.

Produkt apo marketung...EBEN.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2019, 14:32   #10
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 876
Thanks: 40
Thanked 329 Times in 181 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Kasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėm
Re: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Kanceri eshte kerpudhe, pra celulari nuk mund te prodhoje shampinjon. Ligj i Vietes me falso e te rrema e te verteta or and not
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2019, 14:34   #11
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 46,081
Thanks: 15,639
Thanked 9,268 Times in 6,270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 397
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Re: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kasėmi Shiko postimin
Kanceri eshte kerpudhe, pra celulari nuk mund te prodhoje shampinjon. Ligj i Vietes me falso e te rrema e te verteta or and not
Qe cke me TE...sipas hulumtimeve te bojsave.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2019, 14:44   #12
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 876
Thanks: 40
Thanked 329 Times in 181 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Kasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėm
Re: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Qe cke me TE...sipas hulumtimeve te bojsave.
E ke gabim se nuk i ke pyetur bojsat se cfare mendojne...bej nje sondazh me jes & nou. Nafta me nikelin plus boja e tatuazheve rrezikojne shendetin nga kanceri. Ne Kaledonine e Re ke bime (peme tree) me superfuqi shume te cuditshme qe leshon nikel...pignandra mah car emri
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2019, 15:23   #13
TerraN
incognito
 
Avatari i TerraN
 
Data e antarėsimit: Jul 2012
Vendndodhja: ANTAHKARANA
Posts: 1,883
Thanks: 759
Thanked 461 Times in 276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 66
TerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėm
Re: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

*


Kemi tė bėjmė me totalitarizmat, qė janė 3 nė numėr:

1. Totalitarizmi politik, i quajtur komunizėm,
2. Totalitarizmi ekonomik, i quajtur "demokraci", kapitalizėm.... dhe
3. Totalitarizmi religjioz.

I pari, totalitarizmi politik ka marrė fund.
Radhėn e ka i dyti, totalitarizmi ekonomik i cili ėshtė nė pėrpėlitjet e fundit. Nė fazėn e "ariut tė lėnduar pėr vdekje".
Kush i ka pėrjetuar dhe kuptuar kėta dy sisteme totalitare e ka tė lehtė pėr tė ardhur nė pėrundim se ky i dyti edhe vet ne shqiptarėve na ka shkaktuar dėme shumė mė tė mėdha se ai i pari, totalitarizmi politik, gjgjs "komunizmi"...


*
__________________
Be what you are. Do not follow one another. If you practice honesty of mind, sincerity of spirit and detachment, you will know your Self, ... Me, ... Lord.
TerraN nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2019, 15:34   #14
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 46,081
Thanks: 15,639
Thanked 9,268 Times in 6,270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 397
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Re: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kasėmi Shiko postimin
E ke gabim se nuk i ke pyetur bojsat se cfare mendojne...bej nje sondazh me jes & nou. Nafta me nikelin plus boja e tatuazheve rrezikojne shendetin nga kanceri. Ne Kaledonine e Re ke bime (peme tree) me superfuqi shume te cuditshme qe leshon nikel...pignandra mah car emri
Une DI...qe krahu i lire i PUNES do ZHVENDOSI dhe mireqenien.

Duke marre parasysh nje HULUMTUES...rus.

Kshu tip <spiune> konspiracionesh dhe sipas TIJ...kta 5% e mireqenies Volk West,flejten mbi dafina.

Po vjen vala...demokratike e made in usa.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2019, 16:03   #15
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 876
Thanks: 40
Thanked 329 Times in 181 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Kasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėm
Re: Ēfarė nuk shkon me kapitalizmin e sotėm?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Une DI...qe krahu i lire i PUNES do ZHVENDOSI dhe mireqenien.

Duke marre parasysh nje HULUMTUES...rus.

Kshu tip <spiune> konspiracionesh dhe sipas TIJ...kta 5% e mireqenies Volk West,flejten mbi dafina.

Po vjen vala...demokratike e made in usa.
Sot ka rene poshte teoria Marks-Engels mbi diktaturen e proletariatit se kapitalizmi ka marre tjater udhe. Ata (keta) nuk e kishin parashikuar tek-ngollogjine. Lexova para nje muaji dicka te tille dhe me mahniti ai sociologu qe e kishte shkruar mbi baza te forta bindese. E mendoja si ty po gjerat duhet te ndryshojne per fat te mire a te keq.
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur