Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Bota Shpirtėrore > Ortodoks

Ortodoks Kėtu janė tė ftuar tė gjithė besimtarėt ortodoks.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 21-10-2013, 18:06   #21
3d1
V.I.P
 
Avatari i 3d1
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Vendndodhja: Tirane
Posts: 2,372
Thanks: 162
Thanked 472 Times in 308 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 51
3d1 i pazėvėndėsueshėm3d1 i pazėvėndėsueshėm3d1 i pazėvėndėsueshėm3d1 i pazėvėndėsueshėm3d1 i pazėvėndėsueshėm3d1 i pazėvėndėsueshėm3d1 i pazėvėndėsueshėm3d1 i pazėvėndėsueshėm3d1 i pazėvėndėsueshėm3d1 i pazėvėndėsueshėm3d1 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Davidi Shiko postimin
kaq te veshtire e ke te besosh se ai mund te jete nje person i mire qe ka ardhur thjesht per te sherbyer ne shqiperi,ashtu sic shkoi per te sherbyer edhe ne afrike(mos ndoshta po shkonte edhe aty ti bente greke ata?)

Ne qe e kemi pasur fatin e madh ta njohim dhe ta shohim,te degjojme fjalet e tij nuk kemi gjetur aty asnje gje antishqiptare sepse do te ishte duke folur edhe kundra nesh,por perkundrazi e kam degjuar me veshet e mi,te thote se ai nuk eshte i huaj por eshte "shqiptar i vogel"
Ju zoterinj ngaterroni qellimisht me themeloren......
Nuk po akuzon njeri Janullen si person.Ndoshta mund te jete njeri i mire sic thoni ju qe e njihni nga afer....por per ne shqiptaret nuk ben.
Nuk ben sepse vjen nga nje vend armik i shqiptareve me pretendime teritorialendaj shqiperise, dhe eshte llogjike qe do mbroje interesat e vendit te tij.Kjo eshte ceshtja qe ju kerkoni ta anashkaloni.
Perse nuk nderhyn ky "njeri i mire" te heqe ligjin e luftes....??????I ka te gjitha mundesite dhe forcen e duhur te beje me shume se politika dhe diplomacia!
A e konceptoni dot more truthare qe ajo teza e vellait ne fe eshte nje demagogji!!!.A e kuptoni qe ju jeni ne lufte me vellezerit tuaj shqiptar.
__________________
Sa me shume i njoh njerezit,aq me shume me pelqejne kafshet.
3d1 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-10-2013, 18:14   #22
Gon!
IllyrianMuslim
 
Avatari i Gon!
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Posts: 6,554
Thanks: 778
Thanked 749 Times in 309 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
Gon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Davidi Shiko postimin
Ju as nuk mereni vesh,nje here thoni se ai del hapur dhe ben deklarata antishqiptare,gjoja thote se jugu i shqiperise eshte greqi dhe plot idiotesi te tjera dhe kur ju sjellin faktet se si thote te kunderten,thoni se kerkon tju manipuloje...Pak si e ngateruar me duket mua,thjesht sulm pa fakte
Me goj mund te besh llap llap sa te duash! Ju mendoni se Janulla eshte nje dhurate e Zotit e dedikuar ekstra per ju shqiptaret ortodoks, por une ju them se jeni gabuar rend per kete..

Kjo i permbledh te gjitha:

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Gon! Shiko postimin
Kali i Trojes!
Edhe ata menduan si ju; Se Perendite i shperblyen me nje kali te madh dhe te bukur pas gjithe atyre hjekave qe kishin kaluar me greket.
Gon! nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-10-2013, 18:15   #23
Akrepi
Anėtar
 
Avatari i Akrepi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 48,026
Thanks: 15,474
Thanked 13,173 Times in 8,317 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 704
Akrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Davidi Shiko postimin
Me kete lloj argumentash mund te hedhesh poshte cdo gje,sado e sakte te jete ajo
Ja njė argument sa pėr aperitiv pėr ty.

Priftin qė kėrkonte drejtėsia shqiptare pėr ēėshtjen e varreve nė Kosinė e paisi me pasaportė diplomatike e ngopi dhe me euro dhe e nisi turrne nėpėr Evropė vetėm mos ta ndiqnin penalisht.
Akrepi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-10-2013, 10:37   #24
ilia spiro
V.I.P
 
Avatari i ilia spiro
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 1,000
Thanks: 3
Thanked 34 Times in 34 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
ilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Re: Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegji

Janullatos: E vėrteta, si u zgjodha nė krye tė ortodoksėve



Janullatos: E vėrteta, si u zgjodha nė krye tė ortodoksėveTIRANE-Nė pjesėn e dyte tė replikės sė tij me historianin Kristo Frashėri, Kryepeshkopi ortodoks, Anastas Janullatos sqaron edhe njė herė mė gjerėsisht procesin e zgjedhjes sė tij nė krye tė Kishės. Nė shkrimin ekskluziv pėr "Gazetėn Shqiptare", kryepeshkopi deklaron se kur erdhi nė fillim si ekzark ai u pėrpoq tė gjejė njė nėnshtetas shqiptar pėr t'u dorėzuar si kryepeshkop, por kjo rezultoi e pamundur. (vijon nga numri i djeshėm)

4. a) Z. Frashėri nė pesė shkrimet e tij, ripėrtyp vazhdimisht keqinformimin e tij shpifės rreth antikanonicitetit tė krye-piskopit, qė pėrbėn bėrthamėn e pohimeve tė tij. Nė pamfletin e tij tė pestė, mė quan madje nė mėnyrė fyese “uzurpator” tė fronit arkiepiskopal. Ai mė pyet me mllef: “Ku ėshtė ai akti kanonik me vulėn e artė qė tė vėrtetojė se ai u zgjodh si Kryepiskop nga njė Sinod i Shenjtė i Kishės shqiptare? Pėrse ai nuk e respektoi Kushtetutėn e shtetit shqiptar, e cila ka si kusht tė detyrueshėm qė Kryepiskopi i KOASH quhet Kryepiskop legjitim kur emėrimin e tij e miraton me dekret kryetari i shtetit shqiptar, miratim i cili deri mė sot e kėsaj dite nuk ėshtė dhėnė me dekret?”.

Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė: Sė pari kur mora pėrsipėr pėrgjegjėsinė e ringritjes nga themelet tė Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė nuk ekzistonte asnjė Sinod i Shenjtė i Shqipėrisė. Tė gjitha ishin shpėrbėrė me iniciativėn e grupimit ateist nė tė cilin bėnte pjesė edhe z. Frashėri. Sė dyti, nuk kėrkohet krisovulė pėr zgjedhjen e kryepiskopit. Dokumentet zyrtare tė zgjedhjes ruhen nė kodikėt e Patriarkanės Ekumenike (shih dok. 7). Nė Shqipėri u dėrgua njė letėr Patriarkale dhe Sinodike pėr klerin dhe popullin e Shqipėrisė (shih dok. 8, korrik 1992, e cila jepet nė origjinal dhe e pėrkthyer. U botua pėr herė tė parė, e pėrkthyer nė gazetėn “Ngjallja” 1992). Njė letėr e ngjashme ėshtė dėrguar nga Patriarkana Ekumenike, mė 12 qershor 1937, pas shpalljes sė Autoqefalisė. Sė treti, Kushtetuta nė fuqi e Shqipėrisė, e vitit 1998, nuk pėrmban asnjė “kusht tė detyrueshėm” tė njohjes sė kryepiskopit me dekret presidencial. Pra, kur z. Frashėri nuk ka njohuri pėr njė tekst tė qartė, siē ėshtė Kushtetuta e vendit tė tij, ēdokush e kupton se sa mosnjohje, akoma edhe mė tė madhe, ka pėr tė Drejtėn Kanonike tė Kishės, qė ėshtė diēka mė komplekse dhe qė ėshtė krijuar nė vende tė ndryshme, nė vazhdėn e shumė shekujve.

Z. Frashėri me stil populist shtrembėron tė vėrtetėn dhe njė herė tjetėr duke shkruar: “Ju lutem, miq tė dashur, shikoni pėrsėri hilenė e kryepiskopit. Ndėrsa mė parė thoshte se kryepeshkop e zgjodhi Asambleja kishtare nė Tiranė mė 2 gusht, tani na del se e paska emėruar kryepeshkop patriku i Stambollit mė 24 qershor 1992...”. Kurrė nuk kam shkruar diēka tė tillė. Shkrimet e mia i disponon ēdokush (shih datat e pėrmendura mė lart te Gazeta Shqiptare). Z. Frashėri, duke mos njohur terminologjinė kishtare, ngatėrron procedurat e zgjedhjes me tė fronėzimit, “Asamblenė” kishtare me Shėrbesėn adhuruese, dhe “emėrimin” me zgjedhjen zyrtare nga Patriarkana Ekumenike (shih dok. 7).

b) Nėse kjo ēėshtje do tė kishte lidhje vetėm me mua, nuk do tė kisha dhėnė pėrgjigje. Por kėto shpifje fyese, qė i pėrsėrit me aq shumė inat, cenojnė Patriarkanėn Ekumenike, Kishėn Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė, theologėt orthodhoksė dhe nė pėrgjithėsi, autori-tetin e mbarė Orthodho-ksisė nė botė. Pėr tė pasur provat e plota tė tezave tona, jam i detyruar, pėr hir tė lexuesve objektivė tė gazetės, tė parashtroj pėr herė tė fundit faktet, disi nė mėnyrė mė tė zgjeruar, duke i shoqėruar me disa dokumente tė njė rėndėsie themeltare. Shumė nga kėto i kemi trajtuar tashmė nė pėrgjigjet tona (shih Gazeta Shqiptare 31.10.2010 dhe 5.12.2010), por z. Frashėri i anashkalon dhe ripėrtyp nė mėnyrė fragmentare versionet e tij tė pabazuara, duke u pėrpjekur, me mėnyrėn e vet, tė shkruajė historinė e Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė.

Kur pranova pėrgjegjėsinė e ringritjes sė Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė, krejtėsisht tė shpėrbėrė, isha tashmė mitropolit, profesor i historisė sė feve nė Universitetin e Athinės (me studime pasuni-versitare nė Fetarologji nė Hamburg dhe Marburg tė Gjermanisė). Njėkohėsisht, isha zgjedhur nė poste tė rėndėsishme tė organizmave mbarė-botėrorė fetarė. Si ekzark patriarkal udhėtova pėr njė vit pothuajse nė mbarė Shqipėrinė dhe konstatova shpėrbėrjen e plotė tė Kishės Orthodhokse. Sigurisht, qė nuk kishte asnjė fron kryepiskopal pėr t’u ngjitur, por ishte vetėm njė stol i thyer plot me gozhda, qė kishte lėnė persekutimi ateist.

Si ekzark Patriarkal u pėrpoqa tė kėrkoj persona tė pėrshtatshėm me shtetėsi shqiptare, pėr t’u dorėzuar kryepiskop. Por, pėr fat tė keq, kjo rezultoi se ishte e pamundur. Tė gjithė dhe tė gjitha faktet mėshonin nė njė mendje, se rimėkėmbja e Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė, mbėshtetur nė kapacitetet e saj tė brendshme, ishte diēka e paarritshme. Po bėhesha gati pėr t’u kthyer nė detyrat e mia universitare, si edhe nė kandidaturėn time pėr Akademinė e Athinės, kur mijėra besimtarė, pavarėsisht origjinės sė tyre, mė lutėn tė qėndroja nė Shqipėri dhe tė merrja pėrsipėr veprėn e ringritjes sė Kishės, qė vazhdonte tė ndodhej nė gjendje tė pezullt. Pėr herė tė parė pas persekutimit, njė pėrfaqėsi e Kishės sė Shqipėrisė vizitoi Patriarkanėn Ekumenike (5-8.6.1992) dhe kėrkoi zgjedhjen e Ekzarkut Patriarkal si primat tė kėsaj Kishe.

Mė 24.6.1992, Sinodi i Shenjtė i Patri-arkanės Ekumenike mė zgjodhi me votė unanime Kryepiskop tė Tiranės dhe tė Gjithė Shqipėrisė (Shih fotokopjen dhe pėrkthimin e praktikave tė zgjedhjes nga Kodiku zyrtar i Patriarkanės Ekumenike, shih dok. 7). Kur Kisha Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė ishte shpėrbėrė plotėsisht pėr 23 vjet, autoriteti i vetėm kishtar qė kishte kompetencėn pėr tė marrė iniciativėn pėr ringritjen e saj, ishte Patriarkana Ekumenike e Konstandinopojės. Pėr arsye se ishte kjo Patriarkanė qė i kishte dhėnė Autoqe-falinė nė vitin 1937 dhe qė nga ana tjetėr ishte pėrgjegjėse pėr Kishat Orthodhokse tė ndodhura nė rrethana tė vėshtira - siē kjo njihet nė mėnyrė tė pandėrprerė nga e tėrė bota orthodhokse.

Gjatė periudhės tranzitore 1991-92, asnjė statut tjetėr i vjetėr i Kishės sė Shqipėrisė nuk kishte fuqi kanonike (do ta shpjegojmė nė vijim). Tė vetmet dokumente qė ruanin fuqinė e tyre kanonike ishin Tomosi Patriarkal dhe Sinodik mbi Autoqefalinė dhe Tradita e Shenjtė e Kishės. Nė bazė tė kėtyre, u ringrit Kisha Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė nė themele kishtare tė padiskutueshme dhe pėr kėtė arsye njihet nga tė gjitha Kishat Orthodhokse, nga tė gjitha shkollat orthodhokse theologjike dhe nė pėrgjithėsi nga bota e krishterė.

Zgjedhja e Kryepiskopit, qė u bė mė 24 qershor tė vitit 1992, ishte sipas akteve nė fuqi tė Orthodhoksisė, njė fakt i kryer kishtar. Ky akt iu bė i ditur me Letra zyrtare Patriarkale tė gjitha Kishave Orthodhokse Autoqefale, pėr tė pėrfshirė nė diptikėt e tyre, pas 40 vjetėsh mungese, emrin e Kishės sė Shqipėrisė dhe emrin e Primatit tė saj, i cili po merrte pėrsipėr ringritjen e saj nga gėrmadhat. Duhet tė rikujtojmė kėtu, se Sinodi i parė kanonik i Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė u zgjodh, nė prill tė vitit 1937, nė Konstandinopojė, nga Patriarkana Ekumenike, pa pjesėmarrjen mė tė vogėl tė faktorėve tė tjerė.

c) Fronėzimi i Kryepiskopit u krye, pas njė sėrė negociatash me autoritetet shqiptare kompetente, nė Kishėn Katedrale tė Ungjillėzimit tė Tiranės, mė 2 gusht 1992, nė prani tė tė gjithė klerikėve, si dhe tė laikėve nga tė gjitha dioqezat. Liturgjia Hyjnore, si edhe ceremonia e thjeshtė e fronėzimit u kryen sipas rregullave. Gjatė Liturgjisė Hyjnore, mė 2 gusht 1992, kreu i Pėrfaqėsisė Patriarkale, Mitropoliti i Pergjit, z. Evangjelos, lexoi letrėn Patriarkale dhe Sinodike (nr. prot. 936, 16 korrik 1992), “Drejtuar Klerit dhe popullit tė Kishės Orthodhokse tė Shqipėrisė” (nr. prot. 936, 16 korrik 1992, shih dok. 8).

Nė fund tė Shėrbesės, nė Kishėn Katedrale, njė grup i vogėl njerėzish pa lidhje me Orthodhoksinė, nėn drejtimin e dy deputetėve qė u pėrkisnin feve tė tjera, u fut patriotike dhe duke thirrur “ i padenjė”. Teoria e disa njerėzve qė s’kanė njohuritė e duhura, se gjoja fronėzimi dhe zgjedhja e kryepiskopit u shfuqizuan automatikisht, meqė u dėgjuan kėta zėra, nga ana e sė Drejtės Kanonike ėshtė krejtėsisht arbitrare dhe e pabazuar. Zėra tė tillė nuk pėrbėjnė akt pavlefshmėrie. Tė tjerė ngatėrrojnė aktin midis zgjedhjes dhe fronėzimit. Zgjedhja ishte kryer nė Patriarkanėn Ekumenike nė qershor tė vitit 1992, me nėnshkrimin e tė gjitha praktikave nė lidhje me kėtė akt nga anėtarėt e Sinodit tė Shenjtė dhe fronėzimi ishte pasoja, ishte ceremonia e marrjes pėrsipėr tė detyrave kryepiskopale.

Mė pas vijoi dreka zyrtare e rastit nė “Hotel Tirana International”, ku nuk u bė absolutisht asnjė akt kishtar. Pėr kėtė ngjarje janė botuar nė mėnyrė tė pėrsėritur dėshmitė e pjesėmarrėsve. E tėrė procedura e vendosjes dhe e pranimit tė njė Primati Orthodhoks bėhet zyrtare me regjistrimin e tij nė Diptikėt e Kishave Orthodhokse dhe me pėrmendjen e emrit tė tij nga pjesa tjetėr e Primatėve, sa herė qė kėta tė fundit meshojnė. Kjo gjė zuri fill nga dita e zgjedhjes sė tij, nė qershor 1992, nė mbarė botėn orthodhokse. Vendosja e njė Primati tė Kishės Lokale bėhet pėrfundimtare nga ana ligjore-kanonike me Letrat Paqėsore, tė cilat ai ua dėrgon Primatėve tė Kishave tė tjera Autoqefale dhe me pėrgjigjet respektive zyrtare qė ai merr nga ata. Tė gjitha kėto procedura u kryen nė mėnyrė kanonike.

Zgjedhja u pėrfundua me njohjen e thirrjes sė Kryepiskopit tė Shqipėrisė si “Fortlumturi”, siē bėhet me patriarkėt brenda fronit ekumenik dhe kryetarėt e kishave autoqefale (nr. Prot. 1092/24 qershor 1992, shih dok. 9). Kisha Orthodhokse si tėrėsi dhe jo si njė shoqatė ka histori dhe institucione shumėshekullore, tė cilat ruhen me saktėsi absolute. Gėzimin dhe kėnaqėsinė e tyre pėr zhvillimin e Kishės e shprehėn edhe drejtuesit e Kryepiskopatės Shqiptare tė Amerikės (atė Arthur Liolin dhe Kryepiskopi Nikon Liolin). Ky i fundit erdhi personalisht nė njėzetvjetorin e zgjedhjes sė Kryepiskopit dhe shprehu vlerėsimin e madh pėr kontributin e tij tė jashtėzakonshėm kishtar. Si pėrfundim, besimi i dhėnė me tėrė shpirtin dhe pėrkushtimi i pandėrprerė i besimtarėve orthodhoksė tė tė gjitha krahinave tė Shqipėrisė pėr Kryepiskopin, zhvleftėsoi ēdo lloj pėrpjekjeje minuese kundėr tij gjatė gjithė kėtyre njėzet e njė viteve.

d) Nė lidhje me Statutin. Disa qė nuk kanė njohuritė pėrkatėse dhe pa kurrfarė lidhjeje me ēėshtjet kishtare, dalin nė pėrfundimin se gjatė ringritjes sė Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė, u dhunua Statuti i vitit 1929. Kisha e Shqipėrisė pati nė tė shkuarėn dy statute: mė i vjetri, ai i vitit 1929 dhe mė i riu, u hartua nė vitin 1950. I fundit u bė ligj i shtetit, duke e shfuqizuar statutin e mėparshėm tė Kishės (me dekretin 1065, tė 4 majit 1950). Por edhe ky dekret u shfuqizua me daljen e dekretit 43/37, tė 11 nėntorit 1967. Disavantazhi kryesor i tė dy kėtyre statuteve, ishte se ata u krijuan dhe u imponuan nga regjime politike, qė nuk kishin kurrfarė lidhje me Kishėn Orthodhokse, mė sė shumti ishin armiqėsorė ndaj saj dhe se sanksiononin varėsi tė Kishės nga pushteti shtetėror. I pari u hartua nė vitin 1929, kur Shqipėria ishte monarki dhe i dyti, nė vitin 1950, kur nė vend ishte imponuar pushteti ateist dhe partiashtet donte tė ushtronte kontroll tė plotė mbi Kishėn. Tė dy kėta statute nuk morėn parasysh parimet kishtare bazė.

Statuti i vitit 1929 nuk ishte i vlefshėm nga ana kishtare, nuk ishte nė fuqi, sepse atėherė, Kishės sė Shqipėrisė nuk i ishte dhėnė ende asnjė “autoqefali”. Pėr kėtė arsye nuk pėrmendet nė asnjė vend ky Statut i vitit 1929 nė Tomosin Patriarkal dhe Sinodik qė doli nė vitin 1937 dhe qė pėrbėn gurin e themelit tė padiskutueshėm tė Autoqefalisė. Teksti i vitit 1929 me njė sėrė nenesh, vendos nėn kontrollin absolut tė mbretit, i cili ishte i njė feje tjetėr, dhe tė qeverisė sė tij, zgjedhjen e udhėheqjes sė Kishės, por edhe vetė funksionimin si Kishė Orthodhokse. Dymbėdhjetė nene tė tij pėrcaktuan nė mėnyrė tė qartė varėsinė e Kishės nga ēdo udhėheqės politik i kohės dhe nga strukturat e pushtetit politik. Kėto arsye, qartėsojnė dhe theksojnė se ringritja e Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė, me bazė Statutin e vitit 1929, do tė thoshte shkatėrrim i plotė i saj, pėrpara se tė bėhej ēdo pėrpjekje pėr ringritjen e saj (diēka qė sigurisht do ta dėshironin fort persekutuesit e Kishės).

Kushtetuta e re e Republikės sė Shqipėrisė, qė u votua nė vitin 1998, pėrcaktoi karakterin “laik” tė shtetit dhe me dy nene tė saj (neni 10 dhe 24) sanksionoi plotėsisht lirinė fetare dhe pavarėsinė e komuniteteve fetare. Pas miratimit tė Kushtetutės sė re nisi puna pėr hartimin e Projekt-statutit tė Kishės sonė. E pėrsėrisim: Kushte-tuta e Republikės sė Shqi-pėrisė e vitit 1998, nuk thotė absolutisht asgjė pėr ratifikimin e zgjedhjes sė Kryepiskopit nga Presidenti i Republikės, siē z. Frashėri ngul kėmbė. Pėrkundrazi, nė nenin 10/5, thotė: “Marrėdhėniet ndėrmjet shtetit dhe bashkėsive fetare rregu-llohen mbi bazėn e marrėveshjeve tė lidhura ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė tyre dhe Kėshillit tė Ministrave. Kėto marrėveshje ratifikohen nė Kuvend”. Tė gjitha kėto u bėnė sipas rregullit dhe Marrėveshja pas ratifikimit tė Kuvendit, u dekretua nga Presidenti i Republikės z. Bamir Topi dhe u bė Ligj i Shtetit (nr.10057/22.1.2009, Fletorja Zyrtare nr.7, 4 shkurt 2009, fq. 138-146). Pas depozitimit tė dokumenteve tė parashikuara me ligj, Gjykata e Tiranės njohu edhe ligjėrisht Kishėn Orthodhokse Autoqefale tė Shqipė-risė si person juridik, tė administruar dhe tė rregulluar prej Statutit tė ri. Tė gjitha kėto tekste zyrtare njohin si pėrfaqėsues tė ligjshėm tė Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė, Kryepiskopin e Tiranės, Durrėsit dhe Gjithė Shqipėrisė, Anastasin dhe kanė firmėn e tij.

Z. Frashėri dhe sa mendojnė si ai, nė mėnyrė monotone dhe fragmentare ripėrtypin rrėfimet e tyre. Sigurisht, nuk bėhet fjalė qė tė ndryshojnė, sepse pikėpamjet e tyre mbėshteten nė dėshirat e tyre dhe jo nė saktėsinė historike. Por ėshtė i mjaftueshėm fakti se shumė njerėz qė kanė dijeni dhe theologė kompetentė orthodhoksė e episkopė orthodhoksė nė mbarė botėn, si edhe tė kishave tė tjera, e njohin tė vėrtetėn dhe pranojnė vlefshmėrinė e tė gjithave sa kanė ndodhur. Mbi tė gjitha, kėtė tė vėrtetė e njohin qindra mijė orthodhoksė qė e rrethojnė nė njėzet e njė vjet Kryepiskopin e tyre me pėrkushtimin, mirėnjohjen dhe dashurinė e tyre.

5. Duke e pėrfunduar, le t’i rikthehemi temės sė rivendikimit nga Kisha Orthodhokse e Shqipėrisė tė vendeve tė shenjta tė kultit, me shkak ngjarjet e Pėrmetit, qė shėrbyen si pikėnisje pėr kundėrvėnien e fundit. Sivjet kremtohet mbarėbotėrisht 1700-vjetori i Ediktit tė Milanos, qė nxorėn bashkėperandorėt Konsta-ndin dhe Licinius. Bėhet fjalė pėr njė nga tekstet mė tė rėndėsishme tė historisė botėrore tė politikės dhe tė fesė, qė pėrcaktoi fundin e persekutimeve kundėr tė krishterėve nė Perandorinė Romake dhe vendosi tolerancėn fetare. Pėrbėn gur themeli tė sė drejtės sė lirisė fetare nė Evropė dhe mė gjerė nė botėn perėndimore. Por ajo qė nuk ėshtė e njohur mjaftueshėm ėshtė lidhja e pazgjidhshme qė bėhet nė Ediktin e Milanos, midis lirisė fetare dhe kthimit tė vendeve tė krishtera tė kultit. Theksi qė i jepet kėtij fakti ėshtė mbresėlėnės. Konkretisht pėrcakton se: “... urdhėrojmė veēanėrisht pėr tė krishterėt pėrveē tė tjerave edhe kėtė: vendet ku mė parė e kishin zakon tė mblidheshin... nėse disa i kanė blerė apo u morėn prej arkės sonė, apo nga ndonjė tjetėr, t’u kthehen tė krishterėve pa shpėrblim monetar, pa asnjė kėrkesė pėr ēmimin e tyre, pasi tė lihet mėnjanė ēdo lloj neglizhence apo vėnie nė pikėpyetje. Dhe nėse ka ndodhur qė disa, t’i kenė marrė kėto objekte si dhuratė, duhet t’ua kthejnė sa mė shpejt tė krishterėve... Tė gjitha kėto vende duhet t’u kthehen pėrsėri organizmit tė tė krishterėve... pa asnjė vonesė kohore”.

Nė vazhdim, Edikti urdhėron edhe kthimin e elementėve tė tjerė pasurorė nė Kishė, “pa asnjė lloj ngurrimi” (Euseb Pamfili, episkopi i Cezarisė sė Palestinės, Historia Kishtare, libri 10-tė, kapitulli 5 (PG. Vol. 20, 880-885).
Dekretet e perandorėve tė Perandorisė Romake, u dėrgoheshin tė gjithė qeve-ritarėve tė krahinave tė perandorisė, qė ishin pėrgjegjės pėr administrimin dhe qeverisjen e tyre, tė cilėt nė kėtė rast urdhėrohen pėr zbatimin besnik tė kėtij urdhri.

Ėshtė i ēuditshėm fakti se kjo lidhje themeltare, e lirisė fetare dhe e kthimit tė menjėhershėm tė vendeve tė kultit, u injorua krejtėsisht nga ata qė ishin nė pushtet nė Shqipėrinė demokratike, prej vitit 1991. Gjatė persekutimit tė egėr ateist, shteti shqiptar i mori tė gjitha vendet e kultit, i shkatėrroi ose i shndėrroi nė destinacione tė tjera dhe konfiskoi tė gjithė pasurinė kishtare. Shėrbimet shtetėrore zotėrojnė tė gjitha tė dhėnat dhe katalogėt me sendet dhe objektet e konfiskuara. Por nė vend qė t’i kthejnė ato sipas konceptit 17-shekullor tė pėrcaktuar qartė tė lirisė fetare, pėrdorėn marifete tė ndryshme (komisione, nėnkomisione, gjyqe) dhe taktika tė vazhdueshme shmangiesh, qė e ekspozojnė vendin ndėrkombėtarisht dhe qė u dėnuan nga organizmat fetarė evropianė e mbarėbotėrorė. Kėtu qėndron problemi kryesor: Koncepti i plotė i lirisė fetare, tė cilin Kisha Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė ėshtė e detyruar ta nxjerrė nė pah si nė Shqipėri, ashtu edhe nė organizmat fetarė ndėrkombėtarė.

* Kryepeshkopi i Tiranės, Durrėsit dhe i gjithė Shqipėrisė. Anėtar Nderi i Akademisė sė Athinės. Titujt janė tė redaksisė. Titulli i origjinalit: Rrėzimi i njė sėrė akuzave shpifėse

(m.s/gazetashqiptare/BalkanWeb)
__________________
Duaje tė afėrmin tėnd si veten
ilia spiro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-12-2013, 11:15   #25
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 46,438
Thanks: 15,900
Thanked 9,422 Times in 6,365 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Thumbs down Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

PPPP....kuptohet ne shqip

POSHTE,
pedofilat,
parazitet,
perverse.

Perpara Shqiptare.

http://www.balkanweb.com/kryesore/1/...se-161712.html

Se keta plehrat do na edukojne NE.
PS: se mos bo gafe e fshi nonjoni.
SHNET.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-12-2013, 19:11   #26
bindi
dolcinio
 
Avatari i bindi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Ne bregdet
Posts: 1,884
Thanks: 5
Thanked 11 Times in 9 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
bindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

http://www.balkanweb.com/kryesore/1/...se-161712.html
Si dukuri e shpeshte kjo,se mos eshte ndonje forme e re e bekimit e shpikur nga Janullaqi me shoke!
bindi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-12-2013, 20:45   #27
yllbardh
R.I.P
 
Avatari i yllbardh
 
Data e antarėsimit: Jul 2012
Vendndodhja: as vetė se di.... :)
Posts: 964
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 12
yllbardh ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ilia spiro Shiko postimin
Ja cdo te thote te kesh Zotin me vete, argumenta te pakundershtueshme, aq sa edhe ky forum antiorthodhoks detyrohet te heshte,.(pervec ca argumentave banale te baletes & co), qe s`kane lidhje me argumentin
"Ja cdo te thote te kesh Zotin me vete," sa qė mundė tė deklarosh ēka ta donė zemra pa pasur asnjė pasojė, si kjo deklarata e mėposhtme dhėnė njė gazete tė njohur greke.


“Nuk e kuptoj idenė e shqiptarėve qė feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria. Kėtė tezė, - thotė ai, - do ta luftojmė, duke dalė hapur kundėr Rilindjes Kombėtare Shqiptare”
__________________
Shqiptari qė derdhė gjak shqiptari nuk meriton tė quhet shqiptarė
yllbardh nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-12-2013, 20:58   #28
Alti Elezi
Anėtar
 
Avatari i Alti Elezi
 
Data e antarėsimit: Nov 2013
Posts: 83
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 6
Alti Elezi ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Janullatos mision antishqiptar nė Tiranė, nė shėrbim tė "Vorio-Epirit".


Zbardhen fakte qė kompromentojnė rėndė pozitat e kryepeshkopit tė Shqipėrisė, z. Anastas Janullatos, i cili duket se fshihet pas shumė aktivitetesh antishqiptare nė teritorin tonė, me qėllim aneksimin e Shqipėrisė sė Jugut. Historiani Arben Lalla, dėshmon me fotografi praninė e Anastas Janullatosit nė aktivitete antishqiptare, ku ėshtė valėvitur flamuri i aneksimit tė Jugut tė Shqipėrisė, ndėrsa janė bėrė plane pėr Vorio-Epirin. “Kur ofrova pėr lexuesit tė dhėna rreth origjinės nga Ēamėria tė kryepeshkopit tė Shqipėrisė, z. Anastas Janullatosit, kisha parasysh rrėnjėt e tij tė gjakut shqiptar, por jo ndėrgjegjen e tij kombėtare. Sot do tė sjellim fotografitė ku shihen qartė ngritja e flamurit pėr aneksimin e Jugut tė Shqipėrisė (Autonomis sė Vorio Epriti) nė Derviēan mė 15 Gusht 2013, nė festėn e Zonjės sė Madhe (Panagias) ku i pranishėm ishte edhe kryepeshkopi i Shqipėrisė, z. Anastasios.

Besoj se hirėsia e tij Anastasios nuk do tė mohojė pjesėmarrjen e tij gjatė shpalosjeve tė simboleve antishqiptare qė provokojnė ndjenjat kombėtare tė shqiptarėve dhe integritetin e Republikės sė Shqipėrisė. Mė 15 gusht 2013 nė sheshin e fshatit Derviēan gjatė festės fetare dhjetėra tė rinj kishin veshur bluze me simbole tė ushtrisė sė andartėve grekė, qė kanė kryer masakra mbi popullsinė shqiptare nė vitin 1914 dhe shpallėn shkėputjen e Jugut tė Shqipėrisė duke krijuar njė qeveri fantazmė me ministra tė ardhur nga Athina”, shkruan Arben Llalla. Tolerimi i shtetit shqiptar ka bėrė qė nė fshatrat ku jeton minoriteti grek tė zhvillohen aktivitete antishqiptare qė bien ndesh me Kushtetutėn e Republikės sė Shqipėrisė dhe nėse ne reagojmė, grekėt do na ngrenė akuza pa argumenta si nacionalistė. Kjo ėshtė metodė klasike pėr t’u kyēur gojėn atyre qė thonė dhe mbrojnė tė vėrtetėn.

Siē duket, afrimi i 100 vjetorit tė shpalljes sė autonomisė sė Vorio Epirit (17 Shkurt 19142014), ka ndezur zemrat dhe shpirtrat e disa minoritarėve grekė qė nuk duan fqinjėsinė e dy vendeve, por acarimin e tyre duke zhvilluar aktivitete tė ndryshme antishqiptare nė territorin e Shqipėrisė. Nuk ėshtė hera e parė qė grekėt e sotėm i ēojnė tė vdekurit e mėdhenj prej varrit qė t’i shfrytėzojnė pėr nevojat e veta, duke i treguar kėshtu nė versione nė tė cilat nuk kanė qenė kurrė. Sėmundja greke pėr njė aneksim tė Jugut tė Shqipėrisė, pėr njė autonomi politike, nuk janė ndjenjat anė tė jashtme tė tyre. Ato i kanė rrėnjėt nė vetėdije dhe nė nėnvetėdije, nė mentalitet, nė dėshira e pasione, ku tė shprehura, ku tė pashprehura, tė realizueshme e tė parealizueshme, ato vijnė prej thellėsive tė historisė njerėzore pėr tė dalė nė sipėrfaqe nė momente tė caktuara.

Arben Llalla

Historiani Arben Llalla, ka komentuar edhe reagimin e shtypit grek pas publikimit tė studimit pėr origjinėn e Janullatosit. “Pas botimeve tė dy studimeve tė mia nė lidhje pėr origjinėn shqiptare tė kryetarit tė Greqisė, z. Karlos Papulia dhe tė kryepeshkopit tė Shqipėrisė, z.Anastas Janullatosit, ka patur disa reagime tė publicistėve grekė nė gazetat e printuara dhe elektronike, por unė do t’i kėshilloja qė tė reagonin me kundėr argumenta dy personalitetet me ndėrgjegje kombėtare greke, z.Papulia dhe z.Janullatos, pėr origjinat e tyre shqiptare, pra atė tė gjakut dhe jo tė reagojnė disa papagaj qė vetėm ēirren me akuza politike”, shkruan Llalla.

Aktivitetet antishqiptare

Nė njė kohė kur Presidenti i Greqisė, Karolos Papulias, artikulonte mesazhe pėr fqinjėsinė e mirė nė Tiranė, kisha greke organizonte aktivitete pėr fantazmėn e Vorio-Epirit. Mė tre nėntor, kisha greke ka organizuar nė Lamia njė aktivitet pėr aneksimin e Jugut tė Shqipėrisė, pėr ta bėrė pjesė tė Greqisė, siē bėnė trojet shqiptare deri nė Prevezė pas konferencės famėkeqe tė Londrės nė vitin 1913. Duke se tė gjitha deklaratat dhe pėrpjekjet e Athinės pėr fqinjėsi tė mirė, janė thjeshtė njė maskė, pas tė cilit fshihen qėllimet e artikuluara qartė nga neonazistėt e Agimit tė Artė. Aktiviteti ėshtė fotografuar dhe nė foto duket qartė tė rinj grekė, pėr tundin simbolet greke dhe bėjnė plane pėr Vorio Epirin. Ky aktivitet ėshtė organizuar nga kisha greke, e cila shpeshherė ka ndėrhyrė nė punėt politike. Gjithēka ka ndodhur kur nė Shqipėri kishte zbarkuar presidenti grek, pėr t’i dhėnė njė zgjidhje ngėrēit tė krijuar mes Shqipėrisė dhe Greqisė, pėr probleme tė kaluara, por edhe pėr probleme tė reja, tė krijuara kryesisht nga shteti grek. Ndėrkaq, aktivitete tė tilla pėr ankesimin e Shqipėrisė sė Jugut janė bėrė tė zakonshme nė Greqi. Aktivitete tė tilla janė zhvilluar edhe nė Shqipėri, ku kanė marrė pjesė krerėt e minoritetit grek si dhe pėrfaqėsues tė lartė tė shovinizmit grek.

Pėrmendoret e ushtarėve grekė

Historiani dhe njohėsi i mirė i ēėshtjeve greko-shqiptare, Arben Llalla, ka reaguar edhe pėr vendosjen e disa pėrmendoreve tė andartėve grekė nė territoret shqiptare, tė cilėt kanė luftuar dhe luftojnė pėr aneksimin e Jugut tė Shqipėrisė. Po pėrmendore tė tilla ka nė ēdo fshat ku banon minoriteti grek dhe strukturat shtetėrore shqiptare nuk kanė fare qasje nė kėto fshatra, bile gjuha shqipe nuk ėshtė zyrtare dhe anashkalohet. “Ėshtė e vėrtetė se mė 15 Gusht 2013 sheshi qendror i fshati Sopik nė Gjirokastėr u pagėzua me emrin e Mihal Zerva. Mihal Zerva ka lindur nė Janinė, ai ėshtė njėri nga aktivistėt e flaktė tė lobit grek nė SHBA qė promovojnė greqizmin e jugut tė Shqipėrisė.

Ai ka qenė disa vite kryetar i Federatės sė Epiriotasve nė SHBA dhe sot ėshtė kryetar i Fondacionit grek nė SHBA. Ėshtė financuesi i aktiviteteve tė ndryshme nė aspektin propagandistik pėr aneksimin e jugut tė Shqipėrisė ose siē i thonė grekėt Autonomisė sė Vorio Epirit. Por nuk ėshtė vetėm sheshi i Sopikut me pėrmendore tė grekėve qė punojnė dhe luftojnė pėr aneksimin e Jugut tė Shqipėrisė”, ka deklaruar Lalla. Ai ka shtuar se nė shumė fshatra shqiptare, ku jeton minoriteti grek, janė ngritur pėrmendore pėr figurat kombėtare greke, tė cilėt kanė masakruar popullsinė shqiptare.(SotNews)
Alti Elezi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-12-2013, 08:06   #29
Davidi
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jun 2013
Posts: 185
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
Davidi ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga yllbardh Shiko postimin
"Ja cdo te thote te kesh Zotin me vete," sa qė mundė tė deklarosh ēka ta donė zemra pa pasur asnjė pasojė, si kjo deklarata e mėposhtme dhėnė njė gazete tė njohur greke.


“Nuk e kuptoj idenė e shqiptarėve qė feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria. Kėtė tezė, - thotė ai, - do ta luftojmė, duke dalė hapur kundėr Rilindjes Kombėtare Shqiptare”
Mire qe te besdis thenia e Janullatosit se nuk e kupton thenien "feja e shqiptarit eshte shqiptaria",po kete qe tallet dhe e quan budalla ate qe e ka thene kete,cdo i thuash?

http://www.shekulli.com.al/web/p.php?id=28118&kat=102
Davidi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2014, 07:19   #30
magnus
larguar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 9,479
Thanks: 288
Thanked 1,024 Times in 643 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 201
magnus ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

‘Kisha e Pėrmetit’, Kristo Frashėri: Djallėzia e Janullatos, nga 25 metra, do 600
Nga: Prof. Dr. Kristo FRASHĖRI


Ka disa ditė qė nė Pėrmet disa priftėrinj tė krishterė ortodoksė tė shoqėruar nga njė grup qytetaresh apo qytetarėsh tė zbritur nė qytet me autobusė nga Gjirokastra, Leskoviku, Erseka, vunė kujėn sikur vajtonin para njė "lipsani", i cili ende nuk ishte varrosur. Kush nuk e di arsyen e kėsaj kuje tė jashtėzakonshme habitet kur mėson se nuk ėshtė fjala pėr njė lipsan, pėr njė njeri tė vdekur, por pėr njė Shtėpi Kulture, e cila nuk shembet, por kthehet nė identitetin e saj. Pėrse atėherė kjo kujė e priftėrinjve dhe e kėtyre pak vajtorėve tė grumbulluar me porosi nga lart? Pėr ata qė nuk e dinė, le ta mėsojnė!
* * *
Dikur nė qendrėn e qytetit tė Pėrmetit, nė periferi tė Pazarit, ekzistonte njė kishėz e vogėl me dimensione afėrsisht 6x5 m, kryesisht pėr pazarakėt dhe pėr pronarėt e dyqaneve tė pazarit. Quhej Kisha e Shėn Mėrisė sė Pazarit. Pėr qytetarėt dhe familjet e tyre, ekzistonin dy kisha tė mėdha, tė cilat janė nė funksion edhe sot - Kisha e Shėn e Premtes dhe Kisha e Shėn Kollit. Vlerė tė veēantė ka pasur, ashtu siē e ka edhe sot, Kisha e Shėn e Premtes. Nė kėtė kishė meshonte edhe Mitropoliti i Korēės, nga i cili varej edhe Kisha e Pėrmetit, kur ai vizitonte qytetin. Me sa thuhet, Kisha e Shėn Mėrisė sė Pazarit ėshtė ndėrtuar nė shek. XVII. Nuk ka pasur vlerė historike apo artistike tė veēantė. Pavarėsisht nga kjo, ajo ishte njė objekt i shenjtė pėr qytetarėt.
Nuk dua tė flas pėr rrethanat e dėmtimit qė ajo pati kur Pėrmeti u dogj mė 6 korrik 1943 nga fashistėt italianė, mbasi ndonjė pėrmetar i moshuar mund tė ketė tjetėr pikėpamje. Unė e mbaj mend Kishėn tė parrėnuar, siē ishte mė 1938 kur unė kalova pushimet nė Pėrmet, dhe tė dėmtuar, kur shkova nė Pėrmet mė 1949. Rėndėsi ka fakti se pas ēlirimit qytetarėt e Pėrmetit nuk patėn mundėsi ta rindėrtonin Kishėn, pasi qenė tė angazhuar me rindėrtimin e qytetit tė bėrė shkrumb e hi mė 1943. Veē kėsaj, pėrmetarėt e paktė nė atė kohė, nuk e ndjenin nevojėn pėr rindėrtimin e saj, mbasi dy kishat e tjera tė qytetit kishin shpėtuar pa u dėmtuar.
Nė planin urbanistik tė hartuar pas luftės, mė 1962-shin, pėr qytetin e Pėrmetit, nė pjesėn ku ndodhej Kisha e Shėn Mėrisė me disa baraka tė parėndėsishme qė zėvendėsuan objektet e djegura, shteti vendosi tė ndėrtonte dy objekte pėr tė cilat kishin nevojė tė ngutshme qytetarėt - degėn e Bankės sė Shtetit Shqiptar dhe Shtėpinė e Kulturės nė qytet, tė rrethuar nga njė lulishte e vogėl. Trualli i Shtėpisė sė Kulturės, e cila mori emrin "Naim Frashėri", prej rreth 600 m², pėrfshiu edhe truallin e Kishės rreth 25 m². Qeveria komuniste e kohės mund tė kritikohet pėrse nuk e rindėrtoi Kishėn, e cila u shėrbente vetėm banorėve ortodoksė, por ndėrtoi Shtėpinė e Kulturės, e cila u shėrbente tė gjithė banorėve, pavarėsisht nga pėrkatėsia fetare. Pėrgjigjen e kuptojnė tė gjithė, po tė kemi parasysh se shteti komunist deri mė 1967 nuk interesohej pėr objektet fetare tė ēdo riti, kurse pas vitit 1967 ai jo vetėm i braktisi, por edhe u ngrit kundėr tyre.
Pas pėrmbysjes sė regjimit komunist, kur u rimėkėmbėn institucionet fetare, filloi dhe interesimi pėr rimėkėmbjen e faltoreve tė rrėnuara. Nė kėto rrethana, Kisha Ortodokse Autoqefale Shqiptare u interesua dhe pėr Kishėn e Shėn Mėrisė sė Pazarit tė Pėrmetit. Organet e KOASH-it (Kisha Ortodokse Autoqefale Shqiptare) kėrkuan kalimin nė favor tė Kishės sė Pėrmetit jo tė truallit tė Kishės sė Shėn Mėrisė, por tė gjithė Shtėpinė e Kulturės "Naim Frashėri", me motivacionin se ajo i takonte Kishės sė Shėn Mėrisė, pasi kishte pėrfshirė edhe truallin e saj. Kisha siguroi njė vendim tė lėshuar nė 26 maj 1995 nga Komisioni i Kthimit dhe i Kompensimit tė Pronave. Komisioni i njohu asaj pronėsinė vetėm mbi truallin. Kisha mbeti e pakėnaqur, mbasi kėrkonte tė shtinte nė dorė edhe ndėrtesėn. Kėtė kėrkesė Bashkia e Pėrmetit e quajti nė atė kohė tė padrejtė, pėr arsye se sipėrfaqja e Shtėpisė sė Kulturės ishte gati 25 herė mė e madhe se trualli i Kishės sė Shėn Mėrisė. Veē kėsaj, edhe ēmimi i Shtėpisė sė Kulturės si objekt ndėrtimor ishte shumė herė mė i lartė se Kisha e Shėn Mėrisė, e cila, kur u ndėrtua Shtėpia e Kulturės ishte gati gėrmadhė. Bashkia e qytetit u orvat tė hynte nė kompromis. Kisha nuk pranoi tė shpėrblehej me njė sipėrfaqe me vlerė tė barabartė sa ajo qė kishte trualli i Shėn Mėrisė sė Pazarit. Kėshtu, ēėshtja u kaloi organeve gjyqėsore. Gjykata e Shkallės sė Parė i dha tė drejtė Bashkisė sė Pėrmetit, por Kisha nuk u kėnaq dhe ēėshtjen e ngriti nė Gjykatėn e Apelit nė Gjirokastėr, e cila e ripohoi vendimin e Gjykatės sė Shkallės sė Parė. Pėrsėri Kisha e Pėrmetit mbeti e pakėnaqur dhe e ngriti ēėshtjen nė Gjykatėn e Lartė, e cila e ripohoi nė vitin 2002 vendimin e dy Shkallėve tė tjera. Mė nė fund, me kėrkesėn e Kishės ēėshtja i kaloi Gjykatės Kushtetuese. Edhe Gjykata Kushtetuese mė 2004 ripohoi vendimet e tri Shkallėve tė Gjyqėsorit. Vendimi pėrfundimtar i kaloi pėr zbatim Zyrės sė Pėrmbarimit tė Pėrmetit. Pikėrisht nė kėtė moment, ēėshtja u bllokua. Pėr habinė e tė gjithė qytetarėve, Zyra e Pėrmbarimit "me urdhėr nga lart", nuk e zbatoi vendimin e Gjykatės Kushtetuese. Kjo do tė thoshte se nė Shqipėrinė demokratike nuk vlen vendimi i Gjykatės Kushtetuese dhe se mė tepėr se Gjykata Kushtetuese vlen vullneti i njė kryepeshkopi, i cili vazhdon tė pretendojė se pėr ēėshtjet e "shenjta" nuk vlejnė ligjet e shtetit, madje as Kushtetuta. Kėshtu, Shtėpia e Kulturės u kthye nė mėnyrė arbitrare nė Kishė, kurse qytetarėt e Pėrmetit mbetėn pa Shtėpi Kulture. Veprimi i Zyrės sė Pėrmbarimit, ishte jo vetėm njė shkelje e padėgjuar e vendimit tė Gjykatės Kushtetuese tė Republikės sė Shqipėrisė nga njė zyrė lokale si Zyra e Pėrmbarimit tė Pėrmetit, por edhe diēka mė tepėr. Nga ana e arkitekturės, ajo ishte ndėrtuar si Shtėpi Kulture me sallė pėr konferenca dhe sallė pėr bibliotekė, pėr zyra administrative dhe pėr ambiente pune, me korridore dhe me ambiente pėr nevoja personale. Orientimi i saj nuk ishte siē e kėrkon Kisha Ortodokse, nga perėndimi nė lindje, por nga veriu nė jug. Dukej qartė se frymėzuesit e kėsaj kėrkese kėrkonin ta linin Pėrmetin, kėtė pararojė tė Rilindjes Kombėtare, pa Shtėpi Kulture shqiptare. Ata kėrkonin, siē vazhdojnė tė kėrkojnė, tė zbojnė nga Pėrmeti Naim Frashėrin pėr qėllime tė errėta. Ndryshe nuk mund tė kuptohet pėrse me fondet e shpenzuara pėr adaptimin e saj nė Kishė mund tė ndėrtohej njė Kishė ortodokse moderne, nė vend tė njė karikature, siē doli e ashtuquajtura Kisha e sotme e Shėn Mėrisė sė Pazarit.
* * *
Tė vjen jashtėzakonisht keq kur mendon se Pėrmeti, qyteti i luleve, i kulturės rilindėse apo i kėngėve dhe i dasmave tė kulturuara, qyteti i harmonisė fetare dhe i bashkėjetesės kulturore, tė nėpėrkėmbet nga njė rrufe nė qiell tė kthjellėt. Kėtu lind pyetja: Kush e shkrepi kėtė rrufe nė qiell tė kthjellėt? Dy qenė pėrgjegjėsit hipotetikė: ose Kisha Ortodokse ose Gjykata Kushtetuese. Dihet se Kisha si institucion fetar, madje jo vetėm Kisha Ortodokse, por tė gjitha institucionet fetare monoteiste - kanė pretenduar, sidomos gjatė Mesjetės, tė pėrvetėsojnė funksionet e shtetit. Pra, kanė pretenduar qė ta mbėrthejnė nė kthetrat e tyre pushtetin politik, financiar, juridik, ushtarak dhe mbi tė gjitha pushtetin shpirtėror mbi popullsinė e vendit tė tyre.
Pėrkundrazi, shteti ka qenė dhe vazhdon tė jetė shtet modern kur ėshtė shkėputur nga Kisha dhe e ka zhveshur Kishėn nga pushteti i dikurshėm politik, ekonomik, juridik, ushtarak dhe e ka lėnė tė lirė tė ushtrojė vetėm pushtetin e saj fetar. Madje, nė viset ku ka pluralizėm fetar, pushteti i Kishės kufizohet nga shteti deri nė atė masė sa ta ushtrojė veprimtarinė e saj vetėm brenda mureve tė faltoreve. Kjo, pėr arsye se shteti ėshtė pėrgjegjėsi kryesor i pėrparimit, i mirėqenies, i sigurisė, i pronės, i lėvizjes dhe i unitetit kombėtar tė shtetasve qė banojnė brenda kufijve tė tij. Arma mė e fuqishme juridike qė ka shteti pėrballė institucioneve politike, ekonomike, shoqėrore, ushtarake dhe fetare ėshtė Kushtetuta shtetėrore dhe organi qė vendos mbi tė gjithė ėshtė Gjykata Kushtetuese.
Po tė gjykojmė nga ky kėndvėshtrim ngjarjet qė ndodhėn kėto ditė nė Pėrmet, duhet tė pranojmė se veprimi i Kishės sė Pėrmetit, i cili nuk e pėrfilli vendimin e Gjykatės Kushtetuese tė vitit 2002 dhe ngriti dorė kundėr tij, duhet dėnuar juridikisht.
Ku e gjeti Kisha e Pėrmetit kurajėn pėr tė sfiduar Gjykatėn Kushtetuese? Nuk ka dyshim se prapa Kishės sė Pėrmetit qėndron kryepeshkopi Anastas Janullatos, i cili doli haptas kundėr vendimit tė Gjykatės Kushtetuese. Ai e justifikoi kėtė aksion me argumentin e sajuar se Pėrmeti ka nevojė pėr Kishėn e Shėn Mėrisė sė Pazarit. Tė vjen me tė vėrtetė rėndė kur dėgjon nga goja e njė prelati, i cili ia ka falur jetėn fesė sė Krishtit, qė tė justifikohet prapa gėnjeshtrave. Para sė gjithash, Krishti nuk ka predikuar dhunė dhe mosbindje, por pėrulėsi dhe urtėsi. Nė rast se dikush tė godet nė njėrėn faqe, Krishti tė porosit t'i kthesh dhe faqen tjetėr. Nuk ka dyshim se ata priftėrinjtė e Pėrmetit qė mashtruan Kryetarin e Bashkisė dhe pėrdorėn dhunėn ndaj policėve pėr tė hyrė nė Shtėpinė e Kulturės, Hirėsia e tij duhej t'i dėnonte publikisht dhe jo t'i ledhatonte. Me ē'kurajė Hirėsia e tij deklaroi se nė Pėrmet po pėrsėriteshin ngjarjet e shėmtuara tė vitit 1967? Ngjarjet e vitit 1967 mos u pėrsėritshin kurrė, por ngjarjet e ditėve tona nuk kanė asnjė ngjasim me ato tė vitit 1967. Mė 1967 kishat dhe xhamitė pa pėrjashtim u mbyllėn tė gjitha, madje shumė prej tyre u rrėnuan ose u adaptuan pėr funksione tė tjera. Pėrkundrazi, tani nė vitin 2013 nuk ėshtė e vėrtetė ajo qė thotė Hirėsia e tij se Pėrmeti mbeti pa Kishė. Kjo ėshtė gėnjeshtėr me brirė. Pėrmeti ka dy kisha historike, tė cilat funksionojnė rregullisht pėr besimtarėt ortodoksė. Nė Pėrmet nuk u ndalua Kisha Ortodokse, siē aludon zoti Janullatos, por u mbyll vetėm njė ndėrtesė, e cila pėrdorej abuzivisht si kishė. Askush nuk e pengon bashkėsinė ortodokse tė Pėrmetit qė ta rindėrtojė Kishėn e Shėn Mėrisė sė Pazarit, por jo atje ku ka qenė mbasi trualli i saj tani i pėrket Pallatit tė Kulturės. Hirėsia e tij Janullatos kėrkon medoemos qė Shtėpia e Kulturės nė Pėrmet tė kthehet nė kishė, sepse nė njė cep tė tij ndodhet trualli i Kishės sė dikurshme tė Shėn Mėrisė, tė cilin perėndia e kishte kthyer nė njė truall tė shenjtė. Shikoni djallėzinė: pėr 30 m² kėrkon tė marrė 600 m² dhe pėr njė gėrmadhė tė marrė njė pallat modern.
Ne dimė se perėndia e ka bekuar gjithė rruzullin tokėsor. Para sė gjithash, Zoti ka bekuar tokėn e bukės e cila na mban gjallė. Tokėn e kthen nė njė truall tė shenjtė jo Zoti, por bashkėsia njerėzore qė e ndėrton faltoren mbi tė. Nga historia e krishterimit kemi mėsuar se nė truallin e saj dikur varroseshin shenjtorėt ose vendoseshin eshtrat e tyre. Pėr kėtė arsye, ato adhuroheshin si troje tė shenjta. Dihet se shumica e kishave tė sotme janė ndėrtuar nga bashkėsitė fshatare dhe qytetare pėr nevojat e tyre shpirtėrore, pa pasur nė truallin e tyre eshtra shenjtorėsh apo dėshmorėsh. Ato janė pėr besimtarėt tė shenjta, mbasi nė to kryhen shėrbesat liturgjike. Ka raste kur bashkėsitė fshatare e kanė shpėrngulur kishėn e vjetėr nė njė truall tė ri dhe askush nuk e ka quajtur kėtė veprim si sakrilegj. Kishėn e bėjnė objekt tė shenjtė ikonat ose afresket e shenjtorėve dhe tė martirėve, tė cilėt zėvendėsojnė eshtrat e tyre.
Tirana, kryeqyteti i Shqipėrisė, dikur ka pasur dy kisha. Mė e vjetra ishte Kisha e Shėn Prokopit, trualli i sė cilės tani ndodhet nė sheshin "Nėnė Tereza". Tjetra, Kisha Katedrale e Hyjlindėses, e cila ndodhej afėrsisht atje ku sot ėshtė ndėrtuar Hotel "Tirana Internacional". Nė vitet '60, plani urbanistik i kryeqytetit i shembi tė dyja kėto kisha. Ato u zėvendėsuan me dy kisha tė tjera. Pyesim Hirėsinė e tij, pėrse nuk kėrkon ta aneksojė Hotelin "Tirana Internacional", i cili ka pėrfshirė nė cepin e tij verior edhe truallin e Katedrales sė Hyjlindėses? Ku vajti shenjtėria e truallit tė Katedrales?
Tani le tė kthehemi te Kisha Shėn Mėria e Pazarit nė Pėrmet. Pyesim: Pėrse zhurmė pėr njė kishėz periferike dhe heshtje pėr njė katedrale kryepeshkopale? Ne dyshojmė se nė kėtė mes lėvrijnė motive tė tjera. Duket sheshit se kėtu lėvizin motive politike, madje tė njė politike tė djallėzuar. Pėrmeti ėshtė njė qytet nė tė ashtuquajturin "Vorio-Epir", trevė tė cilėn Athina e lakmon ta aneksojė. Meqenėse nė Pėrmet nuk ka banorė grekė, nacionalistėt e Athinės pėrpiqen ta helenizojnė me rrugė tė ndryshme, me helenizimin e pėrmetarėve qė banojnė nė Greqi, me pėrhapjen e ritualit greqisht nė kishat e qytetit, me anėn e pensioneve sociale nga ana e administratės greke, me shkollat greke qė Hirėsia e tij mendon tė hapė sė afėrmi dhe me rrugė tė tjera. Nė kėto rrethana, Shtėpia e Kulturės e cila mban emrin e "Naim Frashėrit", nuk mund t'i shėrbejė nė asnjė ēast platformės heleniste tė Athinės. Kjo ėshtė arsyeja pėrse Hirėsia e tij ngul kėmbė qė Shtėpia e Kulturės tė kthehet nė Kishė Ortodokse.
* * *
Shtypi ynė i pėrditshėm sė bashku me median elektronike i ka dhėnė hapėsirė aksionit qė ndėrmorėn priftėrinjtė e Pėrmetit kundėr Shtėpisė sė Kulturės "Naim Frashėri". Duke shfrytėzuar lirinė e shtypit, gazetarėt tanė demokratė shkruajnė mbarė e mbrapsht pėr kėto ngjarje. Sė bashku me disa tė vėrteta, jo pak prej tyre pėrcjellin tek lexuesit edhe njoftime tė pasakta, madje nė ndonjė rast edhe tė dėmshme pėr ēėshtjen qė ata mendojnė se e mbrojnė. Ngrihet njė qytetar nė Korēė dhe flet sikur ėshtė ministėr apo kryeministėr, kur thotė: "Nė emėr tė Komunitetit Ortodoks tė Shqipėrisė, ne dėnojmė veprėn e Bashkisė sė Pėrmetit, e cila e ka rrėmbyer Kishėn e Shėn Mėrisė sė Pazarit". Dua ta pyes kėtė korēar tė fantaksur: Kush ta dha kėtė tė drejtė qė tė dėnosh edhe nė emrin tim Bashkinė e Pėrmetit? Ngrihet njė tjetėr gazetar, i cili shkruan nė gazetėn e vet se nė Pėrmet ndodhi njė pėrleshje midis banorėve ortodoksė dhe policisė private. Dua ta pyes kėtė gazetar: Ku e gjete kėtė tė drejtė qė dhjetė apo dymbėdhjetė njerėz tė ardhur me autobus nga Gjirokastra apo Leskoviku u pėrleshėn me policinė private tė Bashkisė dhe kėta t'i quash banorė tė Pėrmetit? Pėrse jo pak gazetarė i fyejnė si pa tė keq pėrmetarėt duke i rreshtuar nė falangat e Janullatosit? Njė tjetėr gazetar shkruan se nė pėrleshjen midis pėrmetarėve ortodoksė dhe policisė private u plagosėn dy vetė dhe kur jep emrat e tyre del se ata nuk janė pėrmetarė, por njėri nga fshati Musi e Sarandės dhe tjetri nga fshati Xarė po ashtu i Sarandės. Ju lutem, tė dashur vėllezėr gazetarė, mos e shpėrdoroni penėn tuaj, as lirinė demokratike duke nėpėrkėmbur sikur lozni domino emrin e nderuar tė pėrmetarit. Nuk dua tė them se tė gjithė pėrmetarėt janė pėr t'u lavdėruar. Midis tyre ka edhe njerėz tė mbrapshtė, por etiketojini si tė tillė kur bėjnė prapėsira.
Midis shkrimeve qė kėto ditė kam mundur tė lexoj, mė ka bėrė pėrshtypje analiza qė u ka bėrė ngjarjeve tė Pėrmetit personaliteti i njohur i minoritetit grek: Panajot Barka. Panajot Barka, nė artikullin me titull "Kisha e Pėrmetit, puēi i Berishės pėr qeverinė e re", botuar nė gazetėn "Shekulli" nė datėn 19 gusht 2013, shkruan ndėr tė tjera: "Nė simbolikėn e veprimeve qė e bėjnė kėtė ngjarje tepėr tė rėndė, tėrheq vėmendjen fakti qė u hoq (nga Shtėpia e Kulturės - K.F.) kryqi dhe u vendos flamuri kombėtar. U hoq emri i Shėn Mėrisė dhe u vendos emri i poetit tė Rilindjes…(!!!)".
Me gjithė respektin qė kam pėr kėtė militant tė Partisė Socialiste, le tė mė falė por do t'ia them troē se po tė mos kishte vėnė emrin e tij nė kėtė shkrim do tė mendoja se do ta kishte shkruar ndonjė prift grek, i paēliruar ende nga mentaliteti mesjetar, pasi vetėm pėr ta Shėn Mėria vlen mė tepėr se njė hero kombėtar, siē ėshtė Naim Frashėri. Arsyetimi im ėshtė i thjeshtė, i nderuar Panajot. Shėn Mėria nuk mė ēliroi nga zgjedha osmane. Ai qė mė ēliroi ishte Naim Frashėri. Vėlla, me bashkatdhetarėt e mi tė feve tė tjera nuk mė bėri Shėn Mėria, por Naim Frashėri, madje ajo mė pėrēau me bashkatdhetarėt e mi tė besimeve tė tjera. Identitetin tim kombėtar nuk ma kaliti Shėn Mėria, por Naim Frashėri me shokėt e tij. Kjo nuk do tė thotė se nuk e ēmoj Shėn Mėrinė, por si yll polar kam Naimin dhe rilindėsit e tjerė. E vlerėsoj Shėn Mėrinė si nėnėn e Krishtit pėr dhembshurinė qė ajo pėrhap tek njerėzit dhe pėr frymėzimin qė mė jep tė dua atdheun.
Nė artikullin tuaj ju shkruani: "Ortodoksia nė Shqipėri ėshtė vėnė nė pozita inferiore. Inferioriteti buron prej pretendimit absurd tė identifikimit tė kėsaj kishe me helenizmin". Ėshtė e vėrtetė ajo qė thoni ju, se ortodoksia nė Shqipėri ėshtė vėnė nė pozita inferiore. Kjo ndjenjė inferioriteti mė ka prekur edhe mua, pasi i pėrkas me rrėnjė e me degė bashkėsisė ortodokse shqiptare, ndonėse nė tė vėrtetė nuk jam ortodoks praktikant. E njoh ortodoksinė jo vetėn nėpėrmjet ambientit tim familjar, por edhe nėpėrmjet historisė sė saj. Ka disa vite qė po merrem me historinė fetare tė Shqipėrisė, tė cilėn shpresoj ta botoj pėrpara se tė mbyll sytė. Kam lindur nė Stamboll mė 1920 dhe jam pagėzuar nė Kishėn e Shėn Triallės sė Bejollės, e cila ndodhej nė juridiksionin e Patriarkanės Ekumenike tė Kostandinopojės. Im atė, Anastas Frashėri, mė 1922 ka qenė korrespondenti i gazetės "Shqipėria e Re" tė Kostancės, Rumani, kur zhvillohej Kongresi i Beratit, i cili themeloi Autoqefalinė (Pavarėsinė) e Kishės Ortodokse Shqiptare. Madje, ai ka shoqėruar si gazetar delegacionin kishtar shqiptar nė takimin qė pati mė 1922 me Patriarkun Ekumenik tė Kostandinopojės. Prej tij kam mėsuar jo pak hollėsira rreth luftės qė zhvillohej brenda pėr brenda Kishės Ortodokse Shqiptare pėr t'u shkėputur nga presioni i Kishės Ortodokse greke. Ndoshta ju mund ta dini, por unė dua ta pėrsėris pėr ata qė nuk e dinė, se kisha ortodokse pėrvetėsoi qė nė fillimet e saj se krishterimi u pėrket kombeve dhe jo njė kombi tė vetėm, sado qė ky komb mund ta ketė konsideruar veten e vet tė privilegjuar nga perėndia, siē mendojnė priftėrinjtė grekė. Nė bazė tė kėtij parimi universal, lindėn kishat nacionale nė ēdo shtet-komb. Kėshtu, gjatė shekujve lindėn Kishat Ortodokse Autoqefale bullgare, ruse, serbe, rumune, derisa erdhi viti i bekuar 1922, kur edhe kombi shqiptar shpalli Kishėn e vet Autoqefale.
Parimi i dytė i ortodoksisė universale, tė cilin duhet ta pėrsėris gjithashtu pėr ata qė nuk e dinė, ka qenė dhe vazhdon tė jetė solidariteti midis kishave ortodokse autoqefale tė kombeve tė ndryshme, por jo zgjedha e njėrės nga tjetra. Secila kishė autoqefale e ka pėr detyrė tė shenjtė tė respektojė dhe jo tė gllabėrojė pavarėsinė e simotrės kishtare. Me keqardhje jam i detyruar tė them se Kisha Ortodokse Autoqefale greke nuk i ka respektuar asnjė nga tė dyja kėto parime ndaj KOASH-it. Ngjarjet qė ndodhėn para Luftės sė Dytė Botėrore, nuk ėshtė nevoja tė pėrsėriten. Ato i ka pėrfshirė tashmė historia. Mė nė fund, Kisha Ortodokse greke u detyrua nė atė kohė ta respektonte KOASH-in. Pėrkundrazi, pas Luftės, Athina si qeveri apo si kishė, kjo ėshtė punė e saj, u kthye qindra vjet mbrapa. Meqenėse Kisha Shqiptare ishte shthurur organizativisht nga regjimi komunist, ajo kishte nevojė tė rimėkėmbej me institucione, me kuadro dhe me faltore. KOASH-i nuk kishte peshkopė pėr tė krijuar njė Sinod. Iu drejtua pėr ndihmė Patriarkatit tė Kostandinopojės. Kėtė nevojė tė domosdoshme e shfrytėzoi Athina. Nė bazė tė porosisė sė Patriarkatit tė Kostandinopojės, Athina dėrgoi nė Shqipėri njė misionar pėr ta ndihmuar si ekzark Kishėn Shqiptare tė rimėkėmbej. Ky misionar me emrin Anastas Janullatos do ta ushtronte misionin e vet si ekzark dhe jo si kryepeshkop, pra si misionar i pėrkohshėm. Si ekzark, sapo tė realizonte detyrėn e ngarkuar, pra sapo tė formohej Sinodi i Shenjtė duhej tė largohej nga Shqipėria. Me largimin e tij, Sinodi i Shenjtė duhej tė zgjidhte kryepeshkopin e Shqipėrisė. Ardhjen e tij me detyrė si ekzark, nė Shqipėri e miratuan edhe Presidenti i Republikės, Ramiz Alia edhe kryeministri, Fatos Nano, edhe kryetari i opozitės, Sali Berisha. Por ē'ndodhi? Ju, i nderuar Panajot, duhet ta mbani mend, se Hirėsia e tij e shkeli fjalėn. Me kombinacionet e ndryshme qė kurdisi mbrapa skenės dhe me njė skenė teatrale qė organizoi te Hotel "Tirana Internacional", ai e shpalli veten Kryepeshkop i gjithė Shqipėrisė. Me keqardhje tė thellė duhet ta them se ai veproi si njė hileqar.
Hirėsia e tij Janullatosi nuk ėshtė shqiptar, siē e kėrkon Statuti i KOASH-it. Ai ėshtė grek jo vetėm nga kombėsia, por edhe nga ideologjia nacionaliste greke. Ai nuk ėshtė misionar ortodoks por njė agjitator i nacionalizmit grek, i cili ka pėr detyrė tė pėrgatisė rrethanat e aneksimit tė Shqipėrisė sė jugut nga Greqia. Kjo ėshtė arsyeja pėrse ai nuk shqetėsohet pėr katedralen e Hyjlindėses sė Tiranės, kurse po bėn ēmos qė Shtėpia e Kulturės nė Pėrmet tė qėndrojė si kishė e Shėn Mėrisė. Atė e tėrbon emri i Naim Frashėrit.
I nderuar zoti Panajot! Nė qoftė se do t'i gjykosh ngjarjet e Shqipėrisė me syzet e Athinės, nuk ke pėr t'i kuptuar kurrė rrėnjėt e vėrteta tė ngjarjes. Ortodoksinė nė Shqipėri nuk e kanė diskretituar tė huajt, as priftėrinjtė apo hoxhallarėt e huaj. Ortodoksinė nė Shqipėri e ka diskretituar vetė qeveria greke me politikėn e saj antishqiptare, tė cilėn e ndihmon me sa mundet kryepeshkopi Anastas Janullatos. Aluzioni qė bėni ju, zoti Panajot Barka, se Greqia do ta pengojė Shqipėrinė tė hyjė nė Bashkimin Europian, mund tė ndodhė. Ndoshta kėtė kėrcėnim ju nuk e keni nga vetja juaj. Mbase ėshtė edhe porosi apo sugjerim. Por unė nuk e besoj. Europa nuk ėshtė Greqi. Udhėheqėsit e Europės sė pėrparuar nuk janė grekė tė fantaksur. Nuk ėshtė Europa ajo qė varet nga Greqia, i dashur Panajot, por ėshtė Greqia qė varet nga Europa, sidomos tani qė ėshtė e mbytur nė borxhe. Udhėheqėsit e Bashkimit Europian janė ēliruar prej kohėsh nga mentaliteti mesjetar ballkanik, i cili ua turbullon ende kokėn ministrave dhe prelatėve tė Athinės. Mjafton tė kujtojmė atė qė ndodhi tė mėrkurėn, mė 21 gusht. Nė mėngjes Greqia, duke shkelur vendimin e Shengenit, ndaloi hyrjen e shqiptarėve nė Greqi, kurse disa orė mė vonė u detyrua tė tėrhiqet. Pėrfundimisht, britmat e priftėrinjve tė Pėrmetit janė shashka qė trembin vetėm laraskat. E drejta nga ēdo pikėpamje qėndron nė anėn shqiptare. Shqipėria ka pėr detyrė t'i kthejė Kishės sė Pėrmetit tokėn e Shėn Mėrisė sė Pazarit, mbase dhe ndonjė pėllėmbė mė tepėr, kurse priftėrinjtė qė shkelėn vendimin e Gjykatės Kushtetuese dhe prishėn rendin publik, duhen dėrguar para gjyqit. Ndėrkohė, Hirėsia e tij kryepeshkopi Anastas nuk ėshtė keq tė pėrgatisė baulet dhe tė shkojė nga ka ardhur. E siguroj se do ta pėrcjellim me njė "udhė tė mbarė!". Atėherė, i them zotit Panajot Barka, do tė shohė se si do tė lulėzojė ortodoksia nė Shqipėri.

(e.m/GazetaShqiptare/BalkanWeb)
magnus nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-09-2014, 15:19   #31
ilia spiro
V.I.P
 
Avatari i ilia spiro
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 1,000
Thanks: 3
Thanked 34 Times in 34 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
ilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Kisha e Permetit eshte nje plage e hapur qe rrjedh gjak prej me shume se 1 viti. Kleriket dhe besimtaret jane te detyruar te meshojne ne oborrin para Kishes, ne shi e ne diell, vape a acar.
Mosreagimi i qeverise eshte i hapur. Ka mbi nje vit qe po ndjek politiken "as lufte as paqe" lidhur me kete ceshtje. Ne nje vend me gjyqesor 100 te korruptuar, i bie detyrimi qeverise t`i ktheje Kishen "Futja e Hyjlindeses ne Tempullit", pronarit te ligjshem, nepermjet ndonje zgjidhjeje formale. Sa me shpejt te behet kjo aq me mire eshte, ne te kundert fatkeqesi te reja do te bien mbi kete vend,
__________________
Duaje tė afėrmin tėnd si veten
ilia spiro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-09-2014, 15:31   #32
BLEDI_SH
V.I.P
 
Avatari i BLEDI_SH
 
Data e antarėsimit: Feb 2013
Posts: 2,746
Thanks: 67
Thanked 117 Times in 50 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 50
BLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ilia spiro Shiko postimin
Kisha e Permetit eshte nje plage e hapur qe rrjedh gjak prej me shume se 1 viti. Kleriket dhe besimtaret jane te detyruar te meshojne ne oborrin para Kishes, ne shi e ne diell, vape a acar.
Mosreagimi i qeverise eshte i hapur. Ka mbi nje vit qe po ndjek politiken "as lufte as paqe" lidhur me kete ceshtje. Ne nje vend me gjyqesor 100 te korruptuar, i bie detyrimi qeverise t`i ktheje Kishen "Futja e Hyjlindeses ne Tempullit", pronarit te ligjshem, nepermjet ndonje zgjidhjeje formale. Sa me shpejt te behet kjo aq me mire eshte, ne te kundert fatkeqesi te reja do te bien mbi kete vend,
ore ik se na cave trapin,ndjeke per dit politiken ti,ti a je qorr a shurdh???-shqipnija ka halle plot,sdo merret kush me qishen tende,ka kry ajo pun,nqs doni me mnej rrini n'shi e mos bani terc verc...
BLEDI_SH nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-09-2014, 16:06   #33
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 63 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ilia spiro Shiko postimin
Kisha e Permetit eshte nje plage e hapur qe rrjedh gjak prej me shume se 1 viti. Kleriket dhe besimtaret jane te detyruar te meshojne ne oborrin para Kishes, ne shi e ne diell, vape a acar.
Mosreagimi i qeverise eshte i hapur. Ka mbi nje vit qe po ndjek politiken "as lufte as paqe" lidhur me kete ceshtje. Ne nje vend me gjyqesor 100 te korruptuar, i bie detyrimi qeverise t`i ktheje Kishen "Futja e Hyjlindeses ne Tempullit", pronarit te ligjshem, nepermjet ndonje zgjidhjeje formale. Sa me shpejt te behet kjo aq me mire eshte, ne te kundert fatkeqesi te reja do te bien mbi kete vend,
Mos u be merak se shtepine e kultures do ta marim,kot nuk e kemi qeverin greke,mjafton ti japi urdhet prifterinjve te veshur si polic ne dogane dhe ēeshtja ja ku u zgjidh.

Vetem prifterinjve te doganes shpegoja qe do ju a japim per kishe se po te jete per buzuqi kemi hauret e turizmit.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-09-2014, 16:19   #34
yllbardh
R.I.P
 
Avatari i yllbardh
 
Data e antarėsimit: Jul 2012
Vendndodhja: as vetė se di.... :)
Posts: 964
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 12
yllbardh ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Davidi Shiko postimin
Mire qe te besdis thenia e Janullatosit se nuk e kupton thenien "feja e shqiptarit eshte shqiptaria",po kete qe tallet dhe e quan budalla ate qe e ka thene kete,cdo i thuash?

http://www.shekulli.com.al/web/p.php?id=28118&kat=102
Qė tė dytė hyjnė nė tė njėjtėn zgjedhė....
__________________
Shqiptari qė derdhė gjak shqiptari nuk meriton tė quhet shqiptarė
yllbardh nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-09-2014, 18:54   #35
ilia spiro
V.I.P
 
Avatari i ilia spiro
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 1,000
Thanks: 3
Thanked 34 Times in 34 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
ilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Kisha e Permetit ka qene eshte dhe do te jete e jona, te mos genjeje mendja njeri se ka per ta perdorur si shtepi kulture, apo ndonje lloj tjeter shtepie...
__________________
Duaje tė afėrmin tėnd si veten
ilia spiro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-09-2014, 18:57   #36
Akrepi
Anėtar
 
Avatari i Akrepi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 48,026
Thanks: 15,474
Thanked 13,173 Times in 8,317 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 704
Akrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ilia spiro Shiko postimin
Kisha e Permetit ka qene eshte dhe do te jete e jona, te mos genjeje mendja njeri se ka per ta perdorur si shtepi kulture, apo ndonje lloj tjeter shtepie...
Ik o b.q se na ke.....
Akrepi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-09-2014, 12:32   #37
ilia spiro
V.I.P
 
Avatari i ilia spiro
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 1,000
Thanks: 3
Thanked 34 Times in 34 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
ilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
Mos u be merak se shtepine e kultures do ta marim,kot nuk e kemi qeverin greke,mjafton ti japi urdhet prifterinjve te veshur si polic ne dogane dhe ēeshtja ja ku u zgjidh.

Vetem prifterinjve te doganes shpegoja qe do ju a japim per kishe se po te jete per buzuqi kemi hauret e turizmit.
Mos ki merak, per Kishen tone se e ruajme vete nga "paudhesirat" e buzuqeve,
__________________
Duaje tė afėrmin tėnd si veten
ilia spiro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-09-2014, 12:56   #38
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 63 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ilia spiro Shiko postimin
Mos ki merak, per Kishen tone se e ruajme vete nga "paudhesirat" e buzuqeve,
Po te ishte Kisha tone e ta ruanim do ti linim emerin e shen Naimit.Tani eshte e botes, po do ta pagezojme me shen Karamalis Buzuqis nga dogana.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-09-2014, 13:26   #39
ilia spiro
V.I.P
 
Avatari i ilia spiro
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 1,000
Thanks: 3
Thanked 34 Times in 34 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
ilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
Po te ishte Kisha tone e ta ruanim do ti linim emerin e shen Naimit.Tani eshte e botes, po do ta pagezojme me shen Karamalis Buzuqis nga dogana.
Po e jona eshte e KOASH-it, pastaj nuku ka nonje shen naim qe thua ti, se shenjtoret nuk jane bektashiane, kjo eshte ceshtje religjoze jo doganore,
__________________
Duaje tė afėrmin tėnd si veten
ilia spiro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-09-2014, 13:35   #40
Gon!
IllyrianMuslim
 
Avatari i Gon!
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Posts: 6,554
Thanks: 778
Thanked 749 Times in 309 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
Gon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Janullatos: Frashėri shpifje agresive, mbron sakrilegjin nė Pėrmet

Ilia, a e keni shti n'kishe wireless-in a??
__________________
"Liria e vatanit nuk fitohet me partia e me tarafe, me tė pafe e me shkije tė veshun shqiptarēe".
Gon! nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur