Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Politika Shqiptare

Politika Shqiptare Cilat janė bėmat e fundit tė politikanėve tanė? A po zgjidhen problemet e shqiptarėve apo po shtohen dita-ditės? Ē’mendim keni pėr aktualitetin shqiptar?

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 02-01-2019, 13:25   #21
Llapi
SYRISHQIPONJES
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,830
Thanks: 30
Thanked 88 Times in 76 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Pirati Shiko postimin
Qashtu ka thene Damut Haradinaj, krimineli i luftes e vedhau i Rrambushes, e ka diku intervisten ne TV. Ishin hyre komentuesit e shanin me nene, pse be ja shkruajta po i shani nenen Rambushit, njeri e shkruajti, jo tha veq hisen e Damutit jemi duke e share.
une pyeta a ka shqiptar qe eshte kuner bashkimit te shqiptarve te Kosoves Lindore Kosoves
__________________
Lirinė s’mund ta gjykojė askush!

Ēdo luftėtar i UĒK-sė ėshtė HERO!



Ignore List

Pirati
Ragnar
Rex
SystemA
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-01-2019, 13:28   #22
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 9,370
Thanks: 4,010
Thanked 4,372 Times in 2,945 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 230
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Llokumi Shiko postimin
une pyeta a ka shqiptar qe eshte kuner bashkimit te shqiptarve te Kosoves Lindore Kosoves
Nuk besoj qe ka, ku i dihet del dikush kunder voton ne dakiken e fundit
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2019, 15:47   #23
Llapi
SYRISHQIPONJES
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,830
Thanks: 30
Thanked 88 Times in 76 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos



Mustafa: Lugina nė agjendėn amerikane, do t’i bashkohet Kosovės

janar 09, 2019 - 14:01

Kryetari i PDSH-sė, Ragmi Mustafa, ėshtė shprehur optimist se statusi i shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės do tė zgjidhet me finalizimin e procesit tė negociatave Kosovė-Serbi. Njė ēėshtje e tillė sipas tij figuron edhe nė agjendėn amerikane, shkruan "Zeri.info".

“Lugina e Preshevės ėshtė pjesė shpirtėrore e territorit tė Republikės sė Kosovės. Prandaj, nuk ėshtė me rėndėsi tė madhe nėse do tė jetė apo nuk do jetė pjesė e ekipit negociator tė shtetit tė saj”. Kėshtu ka deklaruar Kryetari i Partisė Demokratike Shqiptare (PDSH) pėr Luginė tė Preshevės, Ragmi Mustafa, i cili gjatė njė interviste dhėnė Gazetės “Zėri” ka thėnė se pėrfshirja e pėrfaqėsuesve tė shqiptarėve tė Luginės nė delegacionin shtetėror tė Kosovės do tė krijonte njė situatė qesharake para botės.

Pavarėsisht faktit qė askush nga Kosova Lindore nuk ėshtė pjesė e ekipit shtetėror pėr negociatat me Serbinė, Mustafa ėshtė shprehur i bindur se nė fazėn finale tė dialogut Kosovė-Serbi do tė arrihet pėrfundimisht njė zgjidhje pėr shqiptarėt e Luginės. Qė tė punojnė pėr ta zgjidhur ēėshtjen e Preshevės, Medvegjės e Bujanocit, siē ai ėshtė shprehur, institucionet e Kosovės janė obliguar nė forma dhe me dokumente tė ndryshme. Madje, ēėshtja e Luginės sipas tij tashmė zė vend edhe nė agjendėn amerikane.

Rrjedhimisht, Kryetari i PDSH-sė ėshtė shprehur optimist se me pėrmbylljen e negociatave, Kosova do ta marrė njohjen nga Serbia dhe Lugina do t’i bashkėngjitet Republikės sė Kosovės.

Institucionet e Kosovės, tė obliguara pėr ta zgjidhur ēėshtjen e Luginės

Teksa e ka vlerėsuar tė panevojshme pėrfshirjen e pėrfaqėsueve tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės nė ekipin negociator, Ragmi Mustafa ka thėnė se njė skenar i tillė do tė nėnkuptonte sikur dy grupacione po diskutojnė me Serbinė.

“Pėrfshirja edhe e njė ekipi numerik nga Lugina nė bisedimet Prishtinė-Beograd do tė krijonte njė situatė shumė komike para botės sė qytetėruar, sikur mė shumė se dy ekipe futbolli tė shqiptarėve bisedojnė me Serbinė, duke ndėrtuar njėkohėsisht mosbesimin politik mes nesh nė kėtė nėnqiell shqiptarėsh nė vendet e Ballkanit Perėndimor”, ka deklaruar ai.

Sipas kreut tė PDSH-sė ekzistojnė disa aryse se pse nuk ėshtė e nevojshme pėrfshirja e shqiptarėve tė Pershevės, Medvegjės e Bujanocit, nė delegacionin pėr dialog. Njė ndėr to, siē Mustafa ka deklaruar, ėshtė edhe rezoluta pėr tė drejtat e shqiptarėve nė Preshevė, Medvegjė e Bujanoc, e miratuar tashmė nga Parlamenti i Kosovės, pėrcjell "Zeri.info".

“Pika 6 e kėsaj rezolute ‘Qeveria e Republikės sė Kosovės tė kėrkojė reciprocitet tė plotė me tė drejtat e serbėve pakicė nė veri tė Kosovės’, obligon ekipin negociator qė tė vendosė me kujdesin mė tė madh tė mundshėm nė lidhje me statusin e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės”, ėshtė shprehur Mustafa.

Po ashtu, duke qenė se bisedimeve Kosovė-Serbi po iu vie fundi, ai ka vlerėsuar se nuk ėshtė e nevojshme, aq mė parė e domosdoshme, pėrfshirja e politikės shqiptare nga Lugina nė bisedimet e Brukselit. Por kjo sipas tė parit tė PDSH-sė nė asnjė rrethanė nuk nėnkupton qė ekipi negociator tė mos ndiejė pėrgjegjėsi ndaj shqiptarėve tė “okupuar” nė Luginė tė Preshevės.

Shqiptarėt e Luginės presin tė dalin nga “robėria”

Gjatė bisedės Ragmi Mustafa ėshtė shprehur optimist se shqiptarėt e Kosovės Lindore do tė dalin nga “robėria” sė shpejti. Njė gjė e tillė sipas tij ka rėndėsi tejet tė madhe.

“Pėrfundimisht, besojmė nė angazhimin e secilit personalitet nė Kosovė pėr t’i nxjerrė shqiptarėt e Luginės sė Preshevės nga robėria shekullore. Kjo ėshtė gjėja mė e madhe, mbase edhe fitore pėrafėrsisht e madhe sa edhe Pavarėsia e Kosovės”, ka theksuar Mustafa gjatė intervistės.

Pėr tė ardhur deri te kjo, qė tė punojnė pėr bashkėngjitje tė Preshevės, Medvegjės dhe Bujanocit me Kosovėn, Mustafa ka thėnė se institucionet e Kosovės janė obliguar me forma dhe dokumente tė ndryshme.

“Nė Deklaratėn politike tė tė zgjedhurve legjitimė shqiptarė nga Presheva, Medvegja e Bujanoci, pėrkatėsisht kėshilltarėt shqiptarė tė tri kuvendeve komunale nė Luginė tė Preshevės, unanimisht ėshtė kėrkuar e njėkohėsisht ėshtė ngarkuar Parlamenti, Qeveria dhe Presidenca e Republikės sė Kosovės, pėr statusin politik tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės konform Referendumit tė 1- 2 marsit 1992 pėr bashkėngjitje mė Republikėn e Kosovės”, ka potencuar ai.

Uniteti politik forcon Kosovėn nė dialog

Gjersa pėr serbėt e Kosovė sipas Mustafės pėrkujdeset Serbia, shqiptarėt e Luginės nuk kanė kurrfarė arsye qė tė mos iu besojnė institucioneve tė Kosovės.

“Tek e fundit nėse pėr statusin e pakicės serbe nė Kosovė flet dhe kujdeset Beogradi zyrtar, atėherė pse ne tė mos iu besojmė autoriteteve tė Prishtinės zyrtare, edhe atė kushdoqoftė nė krye tė negociatave”, ka nėnvizuar ai.

Ndėrkaq ka vlerėsuar se formimi i ekipit shtetėror tė Kosovės pėrbėn njė hap mė afėr unitetit politik, nė drejtim tė formėsimit tė shtetėsisė sė Kosovės sė shpallur para njėmbėdhjetė vjetėsh, transmeton "Zeri.info".

“Ky unitet politik nė Kosovė, por edhe pritjet pėr bashkėngjitje tė subjekteve tjera politike tė pakyēura gjer tani, pa dyshim se do ta fuqizojė Kosovėn nė njė pozitė mė tė lartė madhėrie nė krahasim me homologėt e tyre nga Beogradi zyrtar”, ka theksuar ai.

Rrjedhimisht, Kryetari i PDSH-sė ėshtė shprehur i bindur se pala kosovare do tė arrijnė nė mėnyrė tė unifikuar t’i pėrmbyllė bisedimet shumėvjeēare me Serbinė dhe t’iu japė fund problemeve shekullore midis shqiptarėve dhe serbėve nė Ballkanin Perėndimor.

Zgjidhja historike

Teksa ka folur pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Luginės, Mustafa ka thėnė se edhe vetė Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi, ka pranuar deklarativisht kėrkesėn institucionale e legjitime tė shqiptarėve nga Presheva, Medvegja e Bujanoci pėr bashkim me Kosovėn, bazuar nė verdiktin e popullit shqiptar nė Luginė (1992).

“Prandaj, nuk kemi asnjė dyshim se ēėshtja e Luginės sė Preshevės do tė jetė pjesė e platformės sė ekipit negociator tė Kosovės. Nė kėtė rast dua tė nėnvizoj se Presheva, Medvegja e Bujanoci janė njėkohėsisht edhe nė agjendėn amerikane nė gjithė kėtė proces shumė kompleks qė po zhvillohet nė Bruksel ndėrmjet shqiptarėve e serbėve”, ka potencuar ai.

Pas finalizimit tė procesit tė negociatave Mustafa ka konsideruar se njohja e Kosovės nga Serbia do tė jetė njė prej zgjidhjeve historike. Gjithashtu ai ėshtė shprehur i vendosur se nė fund tė kėtij rrugėtimi edhe Lugina do t’i bashkohet Republikės sė Kosovės.

“Nė pėrmbyllje tė kėtij dialogu Prishtinė- Beograd, sė paku gjer tani me shumė tė panjohura, konsideroj se njė prej zgjidhjeve tė mėdha dhe historike ėshtė njohja e Republikės sė Kosovės si shtet sovran dhe i pavarur, si dhe njė zgjidhje tjetėr ėshtė ajo qė do t’i japė Republikės sė Kosovės nuancėn mė tė shkėlqyer tė ngjyrės sė saj pavarėsie, pikėrisht bashkimin e Luginės sė Preshevės me Kosovėn, gjė qė pėrgjithmonė do tė konvertojė shumė toponime tė regjionit Preshevė, Medvegjė e Bujanoc gjer tani, nė tė vetmin emėrtim meritor ‘Kosovė Lindore’”, ka potencuar ai./ZERI/
__________________
Lirinė s’mund ta gjykojė askush!

Ēdo luftėtar i UĒK-sė ėshtė HERO!



Ignore List

Pirati
Ragnar
Rex
SystemA
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2019, 16:28   #24
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 9,370
Thanks: 4,010
Thanked 4,372 Times in 2,945 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 230
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

ja edhe nje argat i shkavedhave
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2019, 22:38   #25
Llapi
SYRISHQIPONJES
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,830
Thanks: 30
Thanked 88 Times in 76 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos



21:07 / 09.01.2019
Serwer: Marrėveshja sjell njohje mes Kosovės e Serbisė

Analisti Daniel Server, vlerėsoi se Shtėpia e Bardhė ėshtė duke dhėnė vetėm njė stimulim nė dialogun Kosovė-Serbi.

“Nuk kam parė ndonjė angazhim, do tė ketė shpėrblime dhe ēmime nėse arrihet ndonjė marrėveshje ndėrmjet Serbisė dhe Kosovės”, tha Serwer pėrmes Skype sonte nė ‘Monitor’ tė Radio Televizionit tė Kosovės (RTK).

Sipas tij ēmimi do tė jetė nėnshkrimi i marrėveshjes dhe pritja nė Shtėpinė e Bardhė. “Unė jam optimist pėr njė marrėveshje tė mundshme, por unė ende nuk shohė ndonjė zgjidhje tė qartė pėr anėtarėsimin e Kosovės nė OKB, marrėveshje do tė kishte njohje dhe shkėmbim tė ambasadorėsh, por pėr anėtarėsimin nė OKB, nuk e shoh tani pėr tani pėr shkak tė Rusisė”, tha ai.

Sipas tij marrėveshja ėshtė se Serbia duhet ta heq Kosovėn nė rrugėn e saj pėr BE. “Nuk do tė ketė humbės apo fitues, do tė jetė fitimtare pėr tė dy vendet. Zgjidhja do tė jetė njohje e ndėrsjellėt dhe dėrgimin e ambasadorėve, do tė jetė shumė detale. Ėshtė vėshtirė tė parashihen se ēfarė detalesh do tė jenė. Nuk do tė jetė marrėveshje e thjeshtė. Pika pėrfundimtare ėshtė se duhet tė zgjidhet ēėshtja e njohjes sė ndėrsjellėt ndėrmjet dy shteteve.
__________________
Lirinė s’mund ta gjykojė askush!

Ēdo luftėtar i UĒK-sė ėshtė HERO!



Ignore List

Pirati
Ragnar
Rex
SystemA
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-01-2019, 15:39   #26
Llapi
SYRISHQIPONJES
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,830
Thanks: 30
Thanked 88 Times in 76 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos



Riza Greiēevci



QESHARAKE, ABSURDE, ANTIKOMBETARE!

....
Si mbrohet shteti, si nderohet shteti
i popullit pa flamur te shtetit,
dhe kunder bashkimit
te Lugines se Presheves?!

Mjere per ta, kuku per Kosoven!
__________________
Lirinė s’mund ta gjykojė askush!

Ēdo luftėtar i UĒK-sė ėshtė HERO!



Ignore List

Pirati
Ragnar
Rex
SystemA
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-02-2019, 16:23   #27
Llapi
SYRISHQIPONJES
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,830
Thanks: 30
Thanked 88 Times in 76 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos




‘Frankfurter Rundschau’: Ėshtė arritur marrėveshje pėr ndryshim tė kufijve nė Kosovė. Nė kėtė datė bėhet nėnshkrimi.

22/02/2019

BE-ja dhe SHBA-tė janė tė gatshme tė pranojnė kėmbimin e territoreve mes Kosovės dhe Serbisė dhe mė 12 qershor, nė Uashington pritet tė nėnshkruhet marrėveshja rreth ndryshimit tė kufijve, e cila do tė hynte nė fuqi gjashtė muaj mė vonė, shkruan gazeta gjermane “Frankfurter Rundschau”.

Kjo gazetė nė komentin e Adelhajd Velfėl, shkruan se po rritet presioni ndaj Kosovės dhe Serbisė qė tė nėnshkruajnė marrėveshjen pėr normalizimin e marrėdhėnieve, por kjo edhe paraqet rrezik pėr ndryshimet e kufijve nė Ballkan.

Sipas kėsaj gazete, ideja e ndarjes sė Kosovės ėshtė e vjetėr, por pėr Perėndimin deri kohė mė parė ndryshimi i kufijve ka qenė i papranueshėm, pasi kjo do tė binte ndesh me kushtetutėn e Kosovės, planin e Marti Ahtisarit dhe konkluzionet e Grupit tė Kontaktit tė arritura para fillimit tė bisedimeve nė vitin 2006.

Duke vėnė nė dukje se kjo ndoshta nė Bruksel mė nuk dėgjohet, nė koment thuhet se qė nga gushti i vitit 2018, edhe komisioneri i zgjerimit Johannes Hahn dhe Pėrfaqėsuesja e Lartė e BE-s Federica Mogherini, bien dakord pėr tėrheqjen e kufijve etnikė, dhe se administrata amerikane nėn presidentin Donald Trump bėri njė kthesė prej 180 gradėsh.

“Kohė mė parė rrodhi njė dokument qė pėrmban njė plan tė ndarjes sė Kosovės. Nė 17 pika bėhet fjalė pėr tėrheqjen e kufijve tė rinj nė mes tė shqiptarėve dhe serbėve nė veri tė Kosovės dhe pėr bashkim me Kosovėn tė disa vendbanimeve kryesisht me shqiptarė nė Serbi”, shkruan kjo gazetė.

Sipas gazetės, qyteti i Mitrovicės do tė ketė status special, ndėrsa pėr furnizim me ujė liqeni i rėndėsishėm Gazivoda dhe Miniera e Trepēės do tė privatizohen pėr 99 vjet dhe tė ndaheshin mes anėtarėve tė pėrhershme tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė.njė pjesė e idesė ėshtė qė nė portin shqiptarė tė Vlorės, tė ndėrtohet baza detare e NATO-s, nė qytetin shqiptar Kuēovė, Baza Ajrore, ndėrsa autostrada nėpėr Serbi, e ashtuquajtur korridori i dhjetė, tė vendoset nėn mbrojtje ndėrkombėtare. “Kėshtu, marrėveshja mes Kosovės dhe Serbisė pritet tė nėnshkruhet mė 12 qershor nė Uashington dhe tė hyjė nė fuqi gjashtė muaj mė vonė”, shkruan gazeta.

“Nėse ka diēka nė dokumentin qė ka rrjedhė, atėherė shqetėsimi nė rritje i serbėve nė jug tė Kosovės ėshtė i justifikuar. Ata kanė frikė se do tė qėndrojnė pėrgjithmonė tė ndarė nga Serbia”, shkruan gazeta, duke cituar njė deklaratė tė politikanes serbe Rada Trajkoviē, se serbėt nga enklavat do tė largohen nga Kosova dhe se manastiret serbe do tė bėhen muze nė Kosovė.

Ndryshe nga Rada Trajkoviq, e cila u bėn thirrje edhe shqiptarėve nė Kosovė, qė tė sinjalizojnė se ata janė kundėr shkėmbimit tė territoreve sipas kritereve etnike dhe tė demonstrojnė se bashkėjetesa ėshtė e mundur, pėr presidentin e Serbisė, Aleksandar Vuēiq, “marrėveshja me Kosovėn ėshtė njė projekt qendror, pasi kjo ėshtė mėnyra qė bashkėsia ndėrkombėtare tė bashkėpunojė me tė dhe tė mbetet nė pushtet”, vlerėson gazeta gjermane.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-02-2019, 18:16   #28
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 9,370
Thanks: 4,010
Thanked 4,372 Times in 2,945 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 230
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

No ndryshim, se nuk kish leke Kusova se agjene ne tu Lugines edhe 15.000 uqka veterane kane per tu lajmeruar, ti bejne numrin rrafsh 100.000 uqka veterane kumananta kumanira

Kosova nuk ka pare tė paguaj pensionet e veteraneve tė UCK-sė
February 22, 20190

Republika e Kosovės do tė humb 16 milionė euro kredi nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar, pasi qė mė 4 gusht pėrfundon njė marrėveshje ekonomike mė kėtė Fond. Haki Shatri, kėshilltar i kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinaj, ka thėnė se veteranėt e UĒK-sė, do tė vazhdojnė tė marrin pensionet deri nė njė vendim pėrfundimtar nga organet e drejtėsisė.
Mė tej siē shkruan Ekonomia Online, ai ka shtuar se ėshtė padrejtėsi pezullimi i pagesave pėrderisa nuk e vėrteton drejtėsia tė kundėrtėn



Qeveria thotė se nuk i ka 4 milionė euro pėr pagat e veteranėve

Burime diplomatike kanė treguar pėr Gazetėn Express se krejt kjo ka ndodhur pas qė Qeveria e Kosovės nuk ka arritur ta bindė Fondin Monetar Ndėrkombėtar qė njė pjesė e fondeve tė tyre tė jepen pėr pensione pėr veteranėt e UĒK-sė, numri i tė cilėve dyshohet tė jetė i fryrė, tregojnė tė njėjtat burime.

Por, Hysni Gucati, kryetar i Shoqatės sė Veteranėve tė UĒK-sė, thotė se krejt kjo situatė ėshtė bėrė pėr shkak tė Qeverisė sė Kosovės, dhe Isa Mustafės.

Sipas tij, ata e kanė neglizhuar tash e sa muaj Ligjin pėr veteranėt dhe kategorizimin e tyre.

“Qeveria ėshtė fajtore pėr kėtė situatė tė krijuar. Ne u kemi thėnė qė sa muaj qė tė bėhet ligji dhe tė bėhet kategorizimi. Kjo ėshtė neglizhuar tepėr, dhe tash jemi nė kėtė situatė. Sikur tė kishte ligj dhe kategorizim kjo nuk do tė ndodhte. Kategorizimi i veteranėve ėshtė shpėtim pėr Qeverinė e Kosovės”, ka thėnė Gucati.

Ai ka treguar se Qeveria e ka obligim qė t’i kryejė obligimet qė ka ndaj veteranėve tė UĒK-sė, pavarėsisht se ēfarė ndodh me FMN-nė.

“Neve nuk ėshtė qė na intereson shumė edhe kjo ēėshtje. Ne s’kemi faj qė janė prish kėto marrėveshje. Qeveria e ka fajin dhe ajo tash duhet t’i gjej parat pėr t’i paguar pensionet e veteranėve. Nėse kjo nuk ndodh ne mund edhe te marrim masa. Nuk ėshtė qė mė pėlqen tė dalim nė rrugė e tė protestojmė, por kėtė veprim ne nuk e shmangim. Mund tė kėtė protesta nėse s’ka pensione”, thotė ai.

Gucati ka treguar se aktualisht janė tė regjistruar 31,700 veteranė tė UĒK-sė.

Kurse, zyrtarė tė institucioneve tė Kosovės gjatė ditės sė premte e kanė pranuar se FMN ka ndėrprerė kėtė marrėveshje./Express/
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-02-2019, 20:44   #29
Llapi
SYRISHQIPONJES
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,830
Thanks: 30
Thanked 88 Times in 76 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos


Valon Murati


Ripėrcaktimi i kufijve duhet tė jetė opsion i parė – Kosova Lindore duhet t’i bashkėngjitet Kosovės



Nga Kushtrim Maliqi Mė 22 shkurt 2019 Nė ora: 12:01

Intervistė me Kryetarin e Lėvizjes pėr bashkim, Valon Murati

Nė njė intervistė ekskluzive pėr gazetėn “Bota sot”, kryetari i Lėvizjes pėr Bashkim Valon Murati, ka thėnė se, Presidenti Thaēi ka meritėn, qė pėr herė tė parė, pas njė injorimi qė vetė ia bėri pėr gati njė dekadė, e ka hapur ēėshtjen e Kosovės Lindore. Ai ka theksuar se ri-pėrcaktimi i kufijve do tė duhej tė ishte opsioni i parė dhe se vetėvendosja e kėsaj teme nė draft-platformė tregon se ēėshtja e Kosovės Lindore mė nuk mund tė injorohet mė.

“Bota sot”: Nė mandatin tuaj si Ministėr i Diasporės keni qenė mjaftė aktiv nė jetėn e shqiptarėve nė perėndim. A jeni i kėnaqur me punėn e pasardhėsit tuaj nė atė detyrė?

Valon Murati: Unė kam bėrė pėrpjekje qė tė kryej detyrėn time si ministėr. Por diaspora duke qenė njė shtyllė e rėndėsishme e tė gjitha zhvillimeve nė vend, meriton angazhim permanent tė institucioneve tona. Ėshtė fascionuese sesa ka gatishmėri nga njerėzit tanė jashtė qė tė ndihmojnė vendin e tyre nė tė gjitha mėnyrat. Rrethanat objektive tė funksionimit tė qeverisė nė tė cilin kam qenė pjesė e buxheti jashtėzakonisht i vogėl, kanė bėrė qė shpesh edhe unė tė jem i frustruar me pamundėsinė pėr tė bėrė mė shumė dhe sidomos pėr tė vepruar mė shpejt nė realizimin e projekteve tė shumta qė kemi dizajnuar qoftė nė fushėn e arsimit, tė kulturės, ekonomisė etj. Pėrderisa e kam pėrshtypjen se ministri aktual, duke qenė edhe zv. kryeministėr dhe i angazhuar tani sė fundmi edhe nė ekipin negociator nuk e ka prioritet ēėshtjen e diasporės, ministria dhe stafi civil vazhdon punėn e pėrkushtuar ndaj diasporės brenda mundėsive qė ka.

“Bota sot”: Ka mė shumė se gjashtė muaj kur politika kosovarė ėshtė futur nė njė “katrahurė” nga e cila nuk ka kush e nxjerrė, a jemi me tė vėrtet nė njė krizė politike apo jo?

Valon Murati: Tanimė ėshtė bėrė njė traditė qė ēdo qeveri tė funksionojė nė rrethana krize e mosbesimi tė plotė. Ndoshta acarimet e skajshme politike janė edhe njė trend global i kohėve tė fundit. Nė rastin tonė lidhet edhe me mėnyrėn sesi ėshtė formuar kjo qeveri, numrat e paktė qė ka dhe varėsinė fillestare nga Lista Serbe. Por gjithashtu, nė anėn tjetėr edhe opozita ka vuajtur nga mungesa e numrave dhe mundėsisė pėr tė rrėzuar apo penguar funksionimin e qeverisė, pėrderisa pėr njė kohė ka arritur qė tė pengojė agjendėn legjislative. Sidoqoftė ne si Kosovė jemi nė rrethana mė specifike, ku vazhdon tė nė nevojitet uniteti, sidomos pėr shkak tė proceseve nė tė cilat pritet tė kalojmė, e posaēėrisht ato tė dialogut me Serbinė. Dialogu me Serbinė po na gjen mė tė pėrēarė se asnjėherė mė parė, shumė konfuz e duke shikuar mė shumė se sa fitojnė subjektet politike nga qėndrimet ndaj dialogut sesa sa fiton Kosova. Kohėve tė fundit kemi njė rezolutė pėr dialogun, njė ekip negociator dhe njė draft-platformė pėr bisedimet, qė u mundėsua edhe nga pėrfshirja e PSD-sė nė kėtė proces. Me keqardhje mė duhet tė konstatojė se rezoluta dhe draft-platforma pėr bisedime nė vend se tė shtrojnė me guxim ēėshtjet qė duhet zgjidhur nė mes tė Kosovės e Serbisė, e qė pėr ne janė Kosova Lindore dhe tri komunat ne veriun e Kosovės, mė shumė kanė trajtuar frikėn e panikun e imponuar ndaj opinionit publik nė rast se hapet ēėshtja e ndryshimit tė kufijve, andaj edhe nė kėto dokumente me forcė ėshtė bėrė pėrpjekje tė betonohet situata aktuale, tė betonohen kufijtė qė janė vendosur mbi kurrizin e popullit shqiptar, tė betonohet kushtetuta e cila e ka bėrė Kosovėn jofunksionale. Kėto dokumente janė mė shumė dokumente pėr menaxhimin e frikės e panikut, e dokumente pėr mos-marrėveshje sesa dokumente tė guximshme e vizionare me tė cilat synohet realizimi i marrėveshjes me Serbinė. Ka gjėra edhe krejt tė ēuditshme dhe jo logjike aty! P.sh, krejt draft platforma por edhe rezoluta ėshtė e mbushur me kushtėzime e kufizime, thirret nė integritet territorial, paprekshmėri tė kushtetutė, njohje tė domosdoshme nga Serbia si kusht pėr marrėveshje finale e nė anėn tjetėr parashihet qė marrėveshja tė shkojė nė referendum. Po pse duhet tė shkojė nė referendum diēka qė nuk e prek bazėn aktuale kushtetuese, organizimin e brendshėm apo kufijtė? Apo edhe hartuesit e kėtyre dokumenteve nuk u besojnė kėtyre kushtėzimeve e parimeve qė i kanė vendosur?! E vetmja gjė e mirė ėshtė se nė draft-platformėn e bisedimeve shtrohet pėr zgjidhje ēėshtja e Kosovės Lindore duke u zbatuar parimi i reciprocitetit nė tė drejta. Ndonėse pėr ne kjo ėshtė e vonshme dhe ripėrcaktimi i kufijve do tė duhej tė ishte opsioni i parė, vetė vendosja e kėsaj teme nė draft-platformė tregon se ēėshtja e Kosovės Lindore mė nuk mund tė injorohet mė.

“Bota sot”: Nė programin dhe platformėn politike tė subjektit tuaj, kryefjalė ėshtė bashkimi i trojeve shqiptare, me theks tė veēantė bashkimi i Kosovės Lindore me Republikėn e Kosovės. Nė momentumin politik nė tė cilin gjendemi, sa i pėrgjigjet politikave tė subjektit tuaj?

Valon Murati: Ne kemi hyrė nė njė moment tė ri politik nė tė cilin tema e Kosovės Lindore ėshtė bėrė e pashmangshme. Gjithė kėto vite, me pa tė drejtė politika kosovare ka injoruar ēėshtjen e Kosovės Lindore dhe tė drejtave tė shqiptareve qė kanė mbetur nėn sundimin serb. Qoftė bisedimet e Vjenės e sidomos ato tė Brukselit nė tėrėsi kanė injoruar kėtė ēėshtje dhe kanė trajtuar kryesisht vetėm ēėshtjet e brendshme tė Kosovės dhe tė pozitės sė serbėve nė tė. Lėvizja pėr Bashkim qė prej vitit 2007, e posaēėrisht prej vitit 2010 kur e publikoi Platformėn pėr Zgjidhjen e Ēėshtjes Shqiptaro-Serbe, ka pohuar se qė nga shpallja e pavarėsisė sė Kosovės, Kosova dhe Serbia i kanė dy probleme tė cilat pėr t’u zgjidhur duhet tė trajtohen bazuar nė parimin e reciprocitetit. Kėto probleme janė ēėshtja e tri komunave nė Kosovėn Lindore, Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės dhe tri komunave nė veriun e Kosovės, Leposaviqi, Zveēani dhe Zubin Potoku. Moto e jona ka qenė reciprocitet nė tė drejta deri nė ri pėrcaktim tė kufijve. Ne kemi kėrkuar qė nė bisedimet e Brukselit tė shtrohet zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės Lindore duke u respektuar parimi i reciprocitetit. Tė gjitha tė drejtat qė u garantohen serbėve nė veri, t’u garantohen edhe shqiptarėve nė Kosovėn Lindore. Me kohėn kemi menduar, duke pasur tė drejta tė njėjta nė tė dy anėt dhe nė njė ambient relaksimi tė marrėdhėnieve tė shtrohet gradualisht edhe ēėshtja e ripėrcaktimit tė kufijve si zgjidhja mė e mirė. Nė kėtė rast ne kemi kėrkuar qė pjesa shqiptare e Kosovės Lindore, pra aty ku shqiptarėt janė shumicė dhe kanė vazhdimėsi territoriale me Kosovėn, t’i bashkėngjiten asaj, dhe nė anėn tjetėr tri komunat nė veri tė Kosovės nė pjesėn qė jetojnė serbėt dhe kanė vazhdimėsi territoriale me Serbinė, t’i bashkėngjiten asaj, e qė pėrjashton fshatrat shqiptare tė asaj pjese si Bistricėn, Cerajėn, Koshtovėn, Boletinin, Kelmendin, Zhazhėn e Ēabra. Ne nė platformė kemi trajtuar edhe faktin se pjesa veriore e qytetit tė Mitrovicės, ku ka ndodhur spastrimi etnik i 12.000 shqiptarėve nė vitin 2000 nuk duhet tė jetė pjesė e kėsaj marrėveshjeje. Ne pėrmes kėsaj platforme, duke pasur parasysh edhe interesin dhe qasjen e SHBA-ve dhe BE-sė deri nė fund tė pranverės sė vitit tė kaluar, kemi mend se deri tek ripėrcaktimi i kufijve duhet tė vihet pėrmes reciprocitetit nė tė drejta. Ėshtė e qartė se deri vonė bashkėsia ndėrkombėtare, e posaēėrisht amerikanėt kanė kundėrshtuar me forcė ndryshimin e kufijve. Pas ndryshimit tė kėtyre rrethanave ndėrkombėtare dhe faktit se SHBA-ja dhe BE-ja tani mė kanė lejuar tė bisedohet edhe pėr ēėshtjen e kufijve, LB-ja mendon se opsioni i parė nė bisedime duhet tė jetė ripėrcaktimi i kufijve, tek nėse ato dėshtojnė tė vendosim si opsion tė dytė nė tryezėn e bisedimeve parimin e reciprocitetit nė tė drejta. Ky ėshtė njė moment historik qė nuk guxojmė ta lėshojmė tė ik, sepse mė pas mund tė pendohemi por edhe mund tė jetė vonė.

“Bota sot”: Nė njėrėn anė e kemi Presidentin Thaēi i cili me anė tė njė korrigjimi siē e quan ai “tė lehtė” dėshiron qė ta marrė Kosovėn Lindore, ndėrkohė nė anėn tjetėr e kemi Kryeministrin Haradinaj i cili thotė se ėshtė gabim tė hapet tema e kufijve, pasi qė nuk e dimė ku pėrfundojmė. Si e vlerėsoni dhe ku pozicionoheni ju si LB nė kėtė situatė?

Valon Murati: Pėr shkak tė platformės qė ka hartuar me kohė dhe konceptit qė bartė LB-ja ka qėndrim shumė tė qartė nė kėtė drejtim. LB nuk mban anėn e askujt por pėrpiqet qė tė ndikojė tė gjithė aktorėt politik me konceptin e vet. Presidenti Thaēi ka meritėn qė pėr herė tė parė, pas njė injorimi qė vetė ai ia bėri pėr gati njė dekadė, e ka hapur ēėshtjen e Kosovės Lindore. Ne qė nga viti 2010 nė tė gjitha takimet qė kemi pasur me atėherė kryeministrin Thaēi i kemi kėrkuar qė ēėshtja e Kosovės Lindore tė futet nė agjendėn e bisedimeve, por pėrgjigja e tij ka qenė se ndėrkombėtarėt nuk po e lejojnė kėtė gjė. Ashtu siē e theksova, tani mė kėto qėndrime nė masė tė madhe kanė ndryshuar. Por nė anėn tjetėr, mėnyra sesi e ka hapur ka bėrė shumė njerėz tė frikėsohen se ne nė kėtė marrėveshje kur tė hapen kufijtė vetėm do tė humbim. Ky pozicionim publik i paqartė i presidentit ka bėrė qė njė pjesė e madhe e partive politike t’i kundėrvihen, mė shumė pėr poena politik sesa pėr ēėshtje parimore. Nė anėn tjetėr pozicionin e Kryeministrit Haradinaj se ne rrezikojmė nga hapja e kufijve dhe se kjo temė nuk duhet hapur fare, unė e konsideroj krejtėsisht tė gabuar. Ne duhet ta shfrytėzojmė kėtė momentum historik, qė duke u bėrė bashkė, nė kėto bisedime tė shtrojmė ēėshtjen e ndryshimit tė kufijve, jo si synim final pėr tė marrė Kosova ulėse nė OKB, por pėr tė marrė pjesėn shqiptare tė Kosovės Lindore, duke pėrdorur tė njėjtin parim, t’i lejohet pjesės serbe tė tri komunave veriore tė bashkohen me Serbinė dhe rrjedhimisht tė krijomė kushtet pėr ndryshimet e nevojshme kushtetuese tė cilat Kosovėn do ta bėjnė njė shtet funksional dhe me sovranitet tė plotė. Vetė zgjidhja e kėtyre problemeve do tė shtrojė rrugėn pėr pranimin e Kosovės nė OKB. Cila ėshtė alternativa e kėtyre qė po refuzojnė hapjen e ēėshtjes sė kufijve? Vazhdimi i status quos! Apo edhe mė keq kjo situatė plus asociacioni i komunave serbe, qė edhe kėshtu siē e kemi obligim ligjor ta zbatojmė ėshtė i dėmshėm, pėr tė mos folur nė rast se i jepen edhe mė shumė kompetenca si pjesė e ndonjė marrėveshjeje. Nė tė dy variantet ne do tė mbesnim pre e lojėrave politike tė Beogradit pėrmes Listės Serbe, i cili nė vazhdimėsi do t’i shfrytėzonte privilegjet bllokuese kushtetuese, kornizėn ligjore favorizuese si dhe mekanizmat si asociacioni pėr tė minuar funksionalitetin e shtetit tė Kosovė. Ndėrsa vetė do tė mund tė shpėrblehej nga bashkėsia ndėrkombėtare pėr vullnetin pėr dialog dhe me koncesione tė vogla (si p.sh. heqja e Kosovės nga kushtetuta e vetė) do tė mund tė avanconte drejt integrimeve evropiane. Nė anėn tjetėr nuk besoj qė nė asnjė variant pėrdorimi i forcės do tė ishte njė alternativė reale. Sepse pėrveē qė do tė dėmtonte rėndė raportet e Kosovės me ndėrkombėtarėt, e sidomos me NATO-n dhe aleatėt tanė kryesor do tė mund tė na fuste nė njė rreth vicioz konfliktesh sidomos nė veri tė vendit nga i cili ne do tė dėmtoheshim jashtėzakonisht shumė. Kosova nuk mund tė funksionojė si shtet normal me kėtė Kushtetutė, ku pakicat prej 5% kanė mundėsinė e bllokimit tė shtetit vazhdimisht. Rreziku real me kėto opsione ėshtė qė nė vazhdimėsi do tė kishim tensione ndėretnike e tė cilat pas disa dekadash vėrtet do tė dėrgonin ndarjen e Kosovės aty ku Serbia e ka synimin tek lumi Ibėr, por pa arritur tė marrim asgjė nė Kosovėn Lindore sepse deri atėherė ajo do tė zbrazej. Gjithashtu ne nė Kosovė do tė vazhdonim tė kemi nė pushtet njė klikė politike qė merret vetėm me tė ashtuquajturat tema tė mėdha dhe shumė pak do tė kishim politika tė vėrteta zhvillimore aq tė nevojshme pėr mirėqenien e qytetarėve. Andaj sot mė shumė se kurrė na duhet guxim qė nė bisedimet me Serbinė tė shtrojmė pėr zgjidhje edhe ēėshtjen e kufijve, sepse kėshtu e shtrojmė rrugėn edhe tė funksionalizimit tė shtetit tė Kosovės, e edhe tė hapjes sė mundėsisė sė zgjedhjes sė formės pėr bashkim me Republikėn e Shqipėrisė. Nė anėn tjetėr, duke qenė unik, nėse njė marrėveshje e tillė do tė dėmtonte seriozisht territorin e Kosovės, pėrtej kėtyre objektivave qė pėrmenda, Kuvendi i Kosovės dhe referendumi do tė mund tė shėrbenin si siguresat e fundit tė mbrojtjes sė interesit kombėtar e shtetėror.

“Bota sot”: E kemi njė situatė mjegullie edhe tek qytetarėt e Kosovės Lindore, pasi qė realisht asgjė nuk ėshtė e qartė dhe duhet ta pranojmė qė pėr ēdo shqetėsim qė kanė ata banorė atje, kanė tė drejtė. Sa jeni ju si LB nė bashkėpunim apo bashkėveprim me subjektet politike apo OJQ atje, si ėshtė disponimi i tyre?

Valon Murati: Ne me vėmendje po i pėrcjellim ngjarjet politike nė Kosovėn Lindore dhe jemi nė kontakt me shumicėn e subjekteve politike relevante por edhe me qytetarėt tanė atje. Jemi tė vetėdijshėm se pritjet nė Kosovėn Lindore janė mė tė mėdha se kurdoherė, por edhe frika nga dėshpėrimi ėshtė jashtėzakonisht e madhe, dhe kanė tė drejtė tė jenė tė frikėsuar kur dėgjojnė deklaratat e politikės kosovare. E ndryshme kėsaj radhe ėshtė se SHBA-ja, por edhe BE-ja kanė filluar ta trajtojnė mė seriozisht ēėshtjen e Kosovės Lindore si pjesė tė njė marrėveshjeje finale nė mes tė Kosovės dhe Serbisė. Unė i ftoj edhe subjektet politike edhe qytetarėt e asaj pjese tė jenė aktiv nė ushtrimin e njė presioni pozitiv ndaj politikės kosovare nė funksion tė trajtimit serioz tė kėsaj ēėshtjeje nė bisedimet me Serbinė.

“Bota sot”: Sa afėr, aq edhe larg duket njė marrėveshje e mundshme me Serbinė ku preken kufijtė, sa jeni ju optimist, nėse dėshtohet si marrėveshje, kush do tė humbte mė shumė?

Valon Murati: Marrėveshja nuk ėshtė e lehtė fare, sidomos nėse seriozisht hapet ēėshtja e kufijve nė mes tė dy vendeve. Nėse e shohim situatėn aktuale tė dialogut, nuk ka shpresa se ky proces mund tė pėrfundojė shpejt. Nė anėn tjetėr, kemi njė vendosmėri tė administratės amerikane, por edhe tė BE-sė qė marrėveshja tė kryhet gjatė kėtij viti. Fakt ėshtė se tė dy vendet kanė nevojė pėr njė marrėveshje. Serbia, pėr tė hequr barrėn e rėndė tė ēėshtjes sė Kosovės dhe pėr tė ecur para me integrimet evropiane dhe fuqizimin e rolit tė saj nė mes tė Perėndimit dhe Lindjes e nė anėn tjetėr Kosova pėr tė konsoliduar sovranitetin e saj, funksionalitetin si shtet, pėr t’i hapur rrugė anėtarėsimit nė organizatat ndėrkombėtare pėrfshirė OKB-nė, pėr t’iu kthyer politikave zhvillimore nė arsim, shėndetėsi, ekonomi e mirėqenie sociale si dhe pėr tė hapur rrugėn e bashkimit nė mes tė Kosovės dhe Shqipėrisė. Duke pasur parasysh tėrė kėta faktorė unė jam optimist i matur. Edhe nėse nuk arrihet shpejt njė marrėveshje, zhvillimi i ngjarjeve qoftė tė brendshme, qoftė ndėrkombėtare do tė detyrojė tė dyja palėt qė tė ulen seriozisht dhe t’i zgjidhin problemet e mbetura nė mes vete. Por kėsaj radhe jo tė flitet vetėm pėr Kosovėn dhe serbėt aty, por edhe pėr Serbinė dhe shqiptarėt atje.

“Bota sot”: Njė veprim sa politik aq edhe populist i cili realisht dha efekte politike, ėshtė vendosja e taksės 100% pėr mallrat serbe, cili ėshtė qėndrimi juaj pėr kėtė veprim tė qeverisė, por edhe pėr kėmbėngulėsinė e shefit tė qeverisė qė tė mos e heq taksėn edhe pėrkundėr kėrkesės sė SHBA-ve, mbi tė gjitha?

Valon Murati: Ne si LB e kemi pėrkrahur vendosjen e taksės dhe ēdo masė reciprociteti me Serbinė. Duke qenė njė masė e drejtė, kemi konstatuar se realisht Serbisė qė nga fillimi ėshtė dashur t’i pėrgjigjemi me masa reciprociteti. Por njėkohėsisht kemi konstatuar se masa ndonėse e drejtė, nuk duhet tė dėmtojė marrėdhėniet me aleatėt tanė e sidomos jo me SHBA-tė si dhe nuk duhet tė bėhet pengesė pėr arritjen e njė marrėveshjeje finale. Nė kėtė drejtim kemi konsideruar se kryeministri Haradinaj, duke i pasur parasysh tė gjitha informacionet e duhura pėrmes kanaleve diplomatike do tė duhej qė nė momentin e duhur tė merrte edhe vendimin e duhur. Ne nuk e dimė ende se deri ku kanė shkuar presionet mbi tė, por nėse vėrtet ato janė tė tilla ēfarė edhe po duken nė publik, do tė duhej dėgjuar kėshilla amerikane pėr suspendim tė pėrkohshėm tė taksės. Pėr mė tepėr, kjo ēėshtje nuk do tė duhej tė bėhej pjesė e betejės sė brendshme politike tė koalicionit qeveritar, apo njė pėrpjekje shtesė e kryeministrit pėr bllokuar hapjen e ēėshtjes sė kufijve. Pėrndryshe kjo vendosmėri e kryeministrit pėr tė mos e hequr taksėn do tė ishte e kuptueshme dhe e arsyeshme vetėm nėse ai personalisht ka mesazhe tė tjera nga administrata amerikane.

“Bota sot”: Pėr fund, para ca ditėsh Republika e Kosovės festoi 11 vjetorin e pavarėsisė, sa jeni tė kėnaqur me tė arriturat dhe cilat janė pritshmėritė pėr vitet e ardhshme, pėr ato afatmesme?

Valon Murati: Pavarėsia e Kosovės ėshtė njė e arritur e madhe e popullit shqiptar. Sigurisht ajo ka ardhur edhe si produkt i rrethanave tė jashtme dhe tė brendshme dhe realisht ka ardhur me kufizime qė e rėndojnė funksionalitetin e saj. Ndonėse Kosova nuk ka qenė asnjėherė mė mirė se sot, ajo ėshtė shumė larg mundėsive reale dhe potencialeve njerėzore qė ka. Sidoqoftė ne sot jemi mė tė lirė se kurdoherė nė historinė tonė dhe me mundėsitė mė tė mėdha qė tė jemi pėrcaktues tė fatit tonė dhe tė ardhmes sonė. Ajo qė ne na pret nė vitet e ardhshme ėshtė funksionalizimi i shtetit tonė, sidomos pėrmes arritjes sė njė marrėveshjeje me Serbinė, dhe orientimi i krejt energjive tė shoqėrisė e sidomos tė gjeneratave tė reja drejt zhvillimit e pėrparimit. Nė kėtė drejtim mendoj se ky orientim do tė krijonte kushtet edhe pėr ndryshimin e gjeneratave nė politike dhe ardhjen e nė skenėn politike tė profileve krejt tė ndryshme tė politikanėve prej atyre qė jemi mėsuar t’i shohim deri mė sot.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-02-2019, 21:50   #30
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 9,370
Thanks: 4,010
Thanked 4,372 Times in 2,945 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 230
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Leket ne valute kur ti beni me paguar pencjona per veterane, hajde folim

I duam 300 ojra ne muaj pdhus dy here ne muaj te paguar nga qiviria vizitat ne qijatore, pastaj edhe ju kadhezojme, qysh e njofim njerin e ky e njef nje njerin tjeter, e ky tjetri nje tjeter qe ka qene diku, por nuk na kujtohet sakte se ku

Veteranėt e UĒPMB-sė: Nėse bashkohemi me Kosovė tė paktėn pensionin e veteranit do ta kemi tė sigurtė
22/02/2019


Ideja pėr bashkangjitjen e Luginės me Kosovėn apo korigjimit tė kufijve e kujt do qoftė ajo, ėshtė e mirėpritur nga veteranėt e UĒPMB-sė tė cilėt mė shumė se kushdo tjetėr e mirėpresin njė gjė tė tillė. Presheva.com, ka kontaktuar disa nga veteranėt nė komunėn e Bujanocit tė cilėt me plot dėshirė presin qė kėto troje ti bashkangjiten Kosovės, ngase siē thonė ata, paga dhe statusi i veteranit vetėm atėherė do tė jenė tė sigurtė, nė tė kundėrtėn ata kanė frikė se situata aktuale mund ti lė pa statusin e veteranit dhe ato tė ardhura tė cilat i marrin nė kėto kushte tė vėshtira ekonomike mund ti humbin. “Ne edhe ashtu jemi tė diskriminuar nga Sėrbia, kushtet ekonomike gjithnjė e mė tė vėshtira, pėr ne askush nuk interesohet dhe nėse i humbim edhe ato tė ardhura atėherė rrugė tjetėr nuk na mbetet vetėm asajė tė mėrgimit edhe pse pushkėn nuk e kapėm qė sot tė jetojmė gjysėm tė robėruar” i ka thėnė njė veteran i UĒPMB-sė presheva.com. Sipas tij, gjendja e krijuar me listat e rrejshme mund ti lė pa statusin e veteranit edhe veteranėt e vėrtetė, nga ana tjetėr institucionet lokale nuk kanė asnjė fuqi qė tė bėjnė diēka nė kėtė drejtim.



Edhe mė tej mbetet aktuale situata me listat e rrejshme tė veteranėve nė tė cilat janė pėrfshirė edhe njė numėr i konsiderueshėm i veteranėve tė vėrtetė, kurse njė numėr jo i vogėl i ish-luftėtarėve tė UĒPMB-sė akoma nuk e kanė tė rregulluar statusin e veteranit dhe nė gjith kėtė ngjarje ėshtė krijuar njė mjegull nga e cila dalin disa pista, se si disa u paisėn me statusin e veteranit dhe tė tjetėr edhe pas mėse njė viti ngelėn pa tė dhe pista tjetėr, si ėshtė e mundur qė nė listat e veteranėve ka patur persona me statusin e veteranit e tė cilėt nuk kanė qenė pjesė e UĒPMB-sė. “Unė nuk pres qė pėr ne tė bėhet mirė nė kėtė vend, nėse ne nuk i bashkangjitemi Kosovės atėherė nuk na presin ditė tė mira, e ndoshta do tė mbesim edhe pa pensionin tė cilin e ka meritur ēdo kush qė ka qenė pjesė e luftės pėr tė drejtat e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės” ėshtė shprehur veterani i njohur pėr redaksinė./presheva.com/
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-02-2019, 21:57   #31
Llapi
SYRISHQIPONJES
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,830
Thanks: 30
Thanked 88 Times in 76 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kashta Shiko postimin



‘Frankfurter Rundschau’: Ėshtė arritur marrėveshje pėr ndryshim tė kufijve nė Kosovė. Nė kėtė datė bėhet nėnshkrimi.

22/02/2019

BE-ja dhe SHBA-tė janė tė gatshme tė pranojnė kėmbimin e territoreve mes Kosovės dhe Serbisė dhe mė 12 qershor, nė Uashington pritet tė nėnshkruhet marrėveshja rreth ndryshimit tė kufijve, e cila do tė hynte nė fuqi gjashtė muaj mė vonė, shkruan gazeta gjermane “Frankfurter Rundschau”.

Kjo gazetė nė komentin e Adelhajd Velfėl, shkruan se po rritet presioni ndaj Kosovės dhe Serbisė qė tė nėnshkruajnė marrėveshjen pėr normalizimin e marrėdhėnieve, por kjo edhe paraqet rrezik pėr ndryshimet e kufijve nė Ballkan.

Sipas kėsaj gazete, ideja e ndarjes sė Kosovės ėshtė e vjetėr, por pėr Perėndimin deri kohė mė parė ndryshimi i kufijve ka qenė i papranueshėm, pasi kjo do tė binte ndesh me kushtetutėn e Kosovės, planin e Marti Ahtisarit dhe konkluzionet e Grupit tė Kontaktit tė arritura para fillimit tė bisedimeve nė vitin 2006.

Duke vėnė nė dukje se kjo ndoshta nė Bruksel mė nuk dėgjohet, nė koment thuhet se qė nga gushti i vitit 2018, edhe komisioneri i zgjerimit Johannes Hahn dhe Pėrfaqėsuesja e Lartė e BE-s Federica Mogherini, bien dakord pėr tėrheqjen e kufijve etnikė, dhe se administrata amerikane nėn presidentin Donald Trump bėri njė kthesė prej 180 gradėsh.

“Kohė mė parė rrodhi njė dokument qė pėrmban njė plan tė ndarjes sė Kosovės. Nė 17 pika bėhet fjalė pėr tėrheqjen e kufijve tė rinj nė mes tė shqiptarėve dhe serbėve nė veri tė Kosovės dhe pėr bashkim me Kosovėn tė disa vendbanimeve kryesisht me shqiptarė nė Serbi”, shkruan kjo gazetė.

Sipas gazetės, qyteti i Mitrovicės do tė ketė status special, ndėrsa pėr furnizim me ujė liqeni i rėndėsishėm Gazivoda dhe Miniera e Trepēės do tė privatizohen pėr 99 vjet dhe tė ndaheshin mes anėtarėve tė pėrhershme tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė.njė pjesė e idesė ėshtė qė nė portin shqiptarė tė Vlorės, tė ndėrtohet baza detare e NATO-s, nė qytetin shqiptar Kuēovė, Baza Ajrore, ndėrsa autostrada nėpėr Serbi, e ashtuquajtur korridori i dhjetė, tė vendoset nėn mbrojtje ndėrkombėtare. “Kėshtu, marrėveshja mes Kosovės dhe Serbisė pritet tė nėnshkruhet mė 12 qershor nė Uashington dhe tė hyjė nė fuqi gjashtė muaj mė vonė”, shkruan gazeta.

“Nėse ka diēka nė dokumentin qė ka rrjedhė, atėherė shqetėsimi nė rritje i serbėve nė jug tė Kosovės ėshtė i justifikuar. Ata kanė frikė se do tė qėndrojnė pėrgjithmonė tė ndarė nga Serbia”, shkruan gazeta, duke cituar njė deklaratė tė politikanes serbe Rada Trajkoviē, se serbėt nga enklavat do tė largohen nga Kosova dhe se manastiret serbe do tė bėhen muze nė Kosovė.

Ndryshe nga Rada Trajkoviq, e cila u bėn thirrje edhe shqiptarėve nė Kosovė, qė tė sinjalizojnė se ata janė kundėr shkėmbimit tė territoreve sipas kritereve etnike dhe tė demonstrojnė se bashkėjetesa ėshtė e mundur, pėr presidentin e Serbisė, Aleksandar Vuēiq, “marrėveshja me Kosovėn ėshtė njė projekt qendror, pasi kjo ėshtė mėnyra qė bashkėsia ndėrkombėtare tė bashkėpunojė me tė dhe tė mbetet nė pushtet”, vlerėson gazeta gjermane.


Alles auf einer Karte: Feier zum 11. Jahrestag der Unabhängigkeit in der Hauptstadt Pristina.




19.02.19 16:10

Aufteilung
Grenzwertige Debatte um den Kosovo

vonAdelheid Wölfl

Soll das von Serbien abgespaltene Land nach ethnischen Kriterien aufgeteilt werden? So sehen es Pläne der EU und der USA vor. Doch deren Umsetzung wäre hochriskant.

Der Druck auf den Kosovo und Serbien ein Abkommen zu unterschreiben, wächst – allerdings auch die Gefahr, dass damit Grenzänderungen auf dem Balkan verbunden sind. EU-Kommissar Johannes Hahn sagte bei der Münchner Sicherheitskonferenz, dass nun der richtige Zeitpunkt gekommen sei, um einen Deal zu erreichen. Doch der serbische Präsident Aleksandar Vucic fügte hinzu, dass die Frage der Grenzziehung auf dem Tisch bleiben müsse.

Die Idee einer Teilung des Kosovo ist uralt – demnach soll der vorwiegend von Serben bewohnte Norden Serbien zugeschlagen werden. Nationalisten wollten damit schon immer ihre Vorstellung von Großserbien verwirklichen und ihre völkisch-rassische Ideologie legitimieren. Bisher galt aber von westlicher Seite immer, dass Grenzänderungen nicht infrage kommen – diese wären auch im Kosovo verfassungswidrig und würden dem Plan des UN-Sondergesandten Martti Ahtisaari widersprechen, der rechtlich noch über der Verfassung des Kosovo steht. Die Kontaktgruppe hatte vor den Kosovo-Verhandlungen 2006 deshalb auch jegliche Grenzänderung und jeglichen Anschluss von Gebieten an einen anderen Staat ausgeschlossen. Etwa 50 zivilgesellschaftliche Organisationen aus dem Kosovo und Serbien haben sich bereits im Sommer gegen einen Gebietsaustausch nach ethnischen Kriterien ausgesprochen und der zuständigen EU-Außenbeauftragten Federica Mogherini geschrieben.

Doch das scheint in Brüssel nicht mehr gehört zu werden. Seit August 2018 unterstützen Hahn und Mogherini die ethnischen Grenzziehungen. Unter Präsident Donald Trump hat auch die US-Administration eine 180-Grad-Wende gemacht. Kürzlich wurde ein Dokument geleakt, das einen Plan zur Aufteilung des Kosovo beinhaltet. In den 17 Punkten geht es um eine neue Grenzziehung zwischen Albanern und Serben im Nordkosovo und um einem Anschluss von einigen, vorwiegend von Albanern besiedelten Dörfern in Serbien an den Kosovo. Die Stadt Mitrovica soll demnach einen Sonderstatus bekommen, der für die Wasserversorgung zentrale See Gazivoda und die Trepēa-Mine im Norden sollen für 99 Jahre privatisiert werden und zwischen den Vertretern im UN-Sicherheitsrat (USA, Großbritannien, Russland, China und Frankreich) aufgeteilt werden.

Zu der Idee gehört auch, dass in der in Albanien gelegenen Stadt Vlora eine Marine-Basis – offenbar für die Nato – errichtet werden soll, im ebenfalls in Albanien liegenden Kuēova eine Flugzeug-Basis. Die Autobahn durch Serbien – genannt Korridor 10 – soll unter internationalen Schutz gestellt werden. Das Abkommen zwischen Serbien und dem Kosovo soll demnach am 12. Juni 2019 in Washington unterzeichnet werden und sechs Monate später in Kraft treten.

Falls an dem geleakten Dokument etwas dran ist, sind die wachsenden Sorgen der Serben im Süden des Kosovo berechtigt. Sie fürchten, dass sie künftig komplett von Serbien abgeschnitten werden. Die unabhängige serbische Politikerin Rada Trajkovic sagt, das die „Unterstützung aus Brüssel“ für den Gebietsaustausch „das Schrecklichste“ sei: „EU-Kommissar Johannes Hahn trägt Mitverantwortung dafür.“

Die Serben in den Enklaven im Kosovo würden das Land verlassen, prognostiziert sie. „Und die Albaner würden nicht motiviert werden, gesetzeskonform zu agieren.“ Die serbischen Klöster im Kosovo würden zu Museen werden, und die christliche Bevölkerung im Kosovo könne nicht mehr existieren. In der serbischen Enklave Gracanica seien die Leute unruhig und wollten teils sogar ihre Häuser verkaufen, erzählt sie. „Deswegen möchte ich die Internationale Gemeinschaft bitten, diese Geschichte zu stoppen.“
Stärkung für rechte Kräfte

Trajkovic ruft auch die Albaner im Kosovo auf, Signale gegen den Gebietstausch nach ethnischen Kriterien auszusenden und zu demonstrieren, dass ein Zusammenleben der Volksgruppen möglich ist. „Das muss viel stärker von der albanischen Mehrheit kommen.“ Trajkovic kritisiert, dass der Verhandlungsprozess hinter verschlossenen Türen und ohne das serbische Parlament vor sich geht. Durch die fehlende Transparenz entstünden viele Gerüchte und viel Verunsicherung. Der kosovarische Präsident Hashim Thaēi hätte ebenso vorgehen wollen wie Vucic, doch dies sei nicht gelungen, weil die Medien im Kosovo freier seien.

Für Vucic sei das Abkommen mit dem Kosovo aber ein zentrales Projekt, weil er damit erreichen könne, dass die internationale Gemeinschaft mit ihm kooperiere und er somit an der Macht bleiben könne. Um den Gebietsaustausch umzusetzen, habe man im Nordkosovo bereits vor Jahren die „Srpska Lista“, eine von Belgrad kontrollierte Partei, installiert, die mit mafiösen Strukturen in Verbindung stehe.

Die Idee eines Gebietsaustauschs nach ethnischen Kriterien würde auch die „Separatisten und rechten Kräfte in ganz Europa stärken, moniert Trajkovic. Nationalisten in Bosnien-Herzegowina etwa wollen das Land seit Jahrzehnten nach ethnischen Kriterien aufteilen. Aber auch in Albanien findet die Idee Anklang. Premier Edi Rama präsentiert sich als der große „Albanerführer“ in der Region und setzt damit auf die gleiche völkische Karte wie Vucic. Er will offensichtlich ein Großalbanien kreieren und Grenzkontrollen zwischen dem Kosovo und Albanien ganz aufheben und nur einen Präsidenten für beide Staaten.

Der Politologe Arben Hajrullahu von der Universität Pristina sagt: Schuld an der aktuellen Debatte sei die EU. „Die Europäer predigen Wasser und trinken Wein, sie sind schizophren, da sie es zugelassen haben, dass man nun über Grenzziehungen nach ethnischen Kriterien diskutiert. Denn das widerspricht allen Werten Europas.“ Wenn man diesen ethnischen Ansatz gleich beim Zerfall von Jugoslawien angewendet hätte, gäbe es jetzt Großserbien, Großkroatien und Großalbanien, so der Wissenschaftler.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-02-2019, 22:19   #32
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 9,370
Thanks: 4,010
Thanked 4,372 Times in 2,945 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 230
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Ja fidhove edhe veten me ndreqe ne copy pastaqe.

O nuk e qethim ne prej pikes kufitare Ēukarke ne tu Lugines e deri te Berlini, kush se ēka thote, pitja eshte keni leket edhe ēka ofroni nga nje vend para anetaresimit ne BE te shkojme me nje vend te botes se trete, qe as anetare OKB-je nuk eshte, ku e keni pa kete film pdhus qe ju as viza liberleshilejshen nuk keni.

Edhe mos ju ardhte merzi, nga Lugina te paret nga Bruxellesi kemi me ju derguar nga nje Kar toline me greatings from Bruxelles, juve qerve qe po beheni sikur keni ndreq shtet dhakumash e canabisi

Qashtu eshte reality
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
🖤 (2)
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-02-2019, 11:32   #33
Llapi
SYRISHQIPONJES
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,830
Thanks: 30
Thanked 88 Times in 76 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Pirati Shiko postimin
Ja fidhove edhe veten me ndreqe ne copy pastaqe.

O nuk e qethim ne prej pikes kufitare Ēukarke :D ne tu Lugines e deri te Berlini, kush se ēka thote, pitja eshte keni leket edhe ēka ofroni :D nga nje vend para anetaresimit ne BE te shkojme me nje vend te botes se trete, qe as anetare OKB-je nuk eshte, ku e keni pa kete film pdhus qe ju as viza liberleshilejshen nuk keni.

Edhe mos ju ardhte merzi, nga Lugina te paret nga Bruxellesi kemi me ju derguar nga nje Kar toline me greatings from Bruxelles, juve qerve qe po beheni sikur keni ndreq shtet dhakumash e canabisi :D

Qashtu eshte reality :D
a ka ndonji perkthyes qe na perkthen ne shqip ju lutem
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-02-2019, 12:02   #34
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 9,370
Thanks: 4,010
Thanked 4,372 Times in 2,945 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 230
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kashta Shiko postimin
a ka ndonji perkthyes qe na perkthen ne shqip ju lutem
Ne purkthim i bie, qe po shifni enderra ne dhip.

u be Hushimi i juve sallata dhakumave te ja hedh serbise. Ka 20 vite qe u ka bllokuar veriun pa asnje ushtare te sajin edhe hala valvitni ata flamujt me ngjyre e din ti pavalsi, pavalsi.
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-02-2019, 12:13   #35
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 9,370
Thanks: 4,010
Thanked 4,372 Times in 2,945 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 230
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Lixoje ti kashte gomari ate ndarjen e tu Kusov’s, „ sallata pa struja, ameriqki dom“ ( a kuptove qitash) po deshiron ta shese si korrigjim kufinjesh. E keni henger ju sallaten e madhe kaq, sa krahu na

Dokumenti i vitit 2010 ku flitej pėr korrigjim tė kufijve, kėshtu parashikohej tė ndodhte shkėmbimi i territoreve

BESNIK VELIU E shtune, 23 Shkurt 2019 13:33 Tė parėt qė e hodhėn nė publik idenė pėr korrigjim tė kufijve ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, janė dy presidentėt Thaēi dhe Vuēiq. Ata gjatė njė forumi tė organizuar nga kancelari austriak, Sebastian Kurz, dhe presidenti i Austrisė, nė Alpabach, folėn se si pėrmes korrigjimi tė kufijve, Kosova dhe Serbia do tė mund tė arrijnė njė marrėveshje finale gjithėpėrfshirėse.
Ndėrkohė duket se kundėrshtimi qė ka marrė kjo ide, bėri qė Thaēi tė deklarohet se nuk ėshtė ideator i saj, duke deklaruar se pėr njė gjė tė tillė ka mėsuar nga ish-presidenti Rugova, Lufti Haziri e Nexhat Daci, gjė qė u kundėrshtua ashpėr nga zyrtarė tė LDK’sė.

Brenda Kosovės, kundėrshtari mė i madh i kėsaj ideje vazhdon tė jetė kryeministri i Republikės sė Kosovės, Ramush Haradinaj, i cili ka thėnė se nuk do tė preket integriteti territorial i Kosovės dhe se njė ide e tillė do nėnkuptonte luftė.

Ndėrkohė bashkė partiaku i Haradinajt, Burim Ramadani, sot ka sjellė njė raport tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave tė bėrė nė vitin 2010, ku ishte folur pėr korrigjim tė kufijve ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.

Ramadani kėtė raport e ka publikuar, pas diskutimeve tė shumta qė po bėhen nė Kosovė, se e kujt ishte ideja pėr prekjen e kufijve.

“Viti 2010: Kush paralajmėroi ‘rregullimin e kufijve’ dhe ide e kujt ėshtė? Njė prej paralajmėrimeve mė serioze pėr idenė e “rregullimit tė kufijve” apo “shkėmbimit tė territoreve” ishte bėrė nga Grupi Ndėrkombėtar i Krizave (GNK) nė raportin e tij “Kosova dhe Serbia pas mendimit tė GJND-sė”, Raporti pėr Evropė Nr.206, tė publikuar mė 26 gusht 2010”, ka shkruar Ramadani, raporton Gazeta Express.

Zyrtari i AAK-sė i cili tashmė ushtron pozitėn e zv.ministrit tė Mbrojtjes, nė konstatimet e nxjerra nga ai raport, thotė se ideja pėr korrigjim tė kufijve, ėshtė plotėsisht serbe, ashtu edhe siē ėshtė deklaruar vazhdimisht, se ishte ide e Qosiqit pėr ndarje tė Kosovės.

“Ėshtė ide krejtėsisht serbe. Megjithėse qėllimi ėshtė ndarja, termi ėshtė zėvendėsuar nė ‘rregullim tė kufijve’ pėr shkak tė reputacionit tė keq qė bart fjala ‘ndarje’”, thotė Ramadani.

Sipas kėtij raporti thuhet se Serbia nuk ėshtė e gatshme qė tė vendos raporte diplomatike me Kosovėn nė kufijtė e saj tė 17 shkurtit, duke e parė kėshtu idenė e korrigjimit tė kufijve si njė nga rrugėt qė Serbia ta njoh pavarėsinė e Kosovės.

Sipas raportit Serbia synon qė tė marrė veriun, dhe mė pas ta njohė Kosovėn si shtet pa atė pjesė tė territorit.

“Shumica e diskutimeve nė Serbi bėhen rreth shkėmbimit tė territoreve.104 Nuk ekziston gatishmėri qė tė vendosen marrėdhėniet diplomatike me Kosovėn nė kufijtė e saj tė tanishėm.105 Zgjidhja e preferuar e Beogradit ėshtė ndarja, ku Veriu do t’i kthehej (apo nga kėndvėshtrimi i Beogradit, t’i mbetej) Serbisė, e cila do ta pranonte pjesėn tjetėr tė Kosovės si shtet tė pavarur.106”, shkruhet nė faqen e pesėmbėdhjetė tė kėtij raporti, raporton Gazeta Express.

Megjithatė raporti thotė se serbėt janė tė vetėdijshėm qė ndarja e Kosovės do tė ishte e papranueshme, kėshtu qė fjalėn ndarje do tė provonin ta kamuflonin me ‘rregullim tė brendshėm tė kufijve administrativ”

“Duke qenė tė vetėdijshėm pėr reputacionin jo aq tė mirė qė bart fjala “ndarje”, zyrtarėt serbė flasin pėr “njė rregullim tė brendshėm tė kufijve administrativ qė do tė rezultonte me njė kufi tė ri tė jashtėm”.107”, thuhet ndėr tė tjera nė kėtė raport.

https://m.gazetaexpress.com/mobile/l...toreve-629548/
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-02-2019, 12:35   #36
Llapi
SYRISHQIPONJES
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,830
Thanks: 30
Thanked 88 Times in 76 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Kosova Lindore Presheva Bujanofci e Medvegja do ti bashkangjiten Kosoves edhe nuk ka kush qe ta pengoi kot folni eshte pun e kryeme.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-02-2019, 13:00   #37
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 9,370
Thanks: 4,010
Thanked 4,372 Times in 2,945 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 230
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Ani, ani, rreni, rreni, vec ta dish qe Hashimi 100.000 qi nenash i ka te garantuara u mesua ai edhe me miliona qinenash ne Kosove. Sa here ua ka pas sjellur liberalizimin e vizave, e hap shampanja e pi deri sa te peshtoje shurra edhe te nesermen, iku liberalizimi per Bruksel, se i kishin lene deren ēele.
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-02-2019, 13:04   #38
Llapi
SYRISHQIPONJES
 
Avatari i Llapi
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 9,830
Thanks: 30
Thanked 88 Times in 76 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
Llapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentėLlapi ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos




Detajet e marrėveshjes Kosovė – Serbi, kėto janė 22 pikat tė pėrgatitura nga SHBA-ja, Franca dhe Rusia

Mė: 23 shkurt 2019 Nė ora: 09:06




Disa nga pikat kyēe tė draft marrėveshjes sė propozuar tė “traktit tė miqėsisė dhe fqinjėsisė sė mirė” ndėrmjet Serbisė dhe Kosovės

Palėt kanė rėnė dakord me dokumentin zyrtar prej 22 pikash nėn ndėrmjetėsimin e SHBA-ve,Rusisė dhe Francės!, njofton agjencia e lajmeve "Presheva Jonė".

1. Palėt nė pėrfundim tė miratimit tė kėsaj marrėveshje firmosin traktatin e miqėsisės dhe fqinjėsisė sė mirė!

2. Tė dyja shtetet e reja me kufinjtė e rinj njihen mes veti dhe bėhen anėtare tė OKB-sė nė tė njėjtėn kohė.

3. Kufiri perėndimorė mes dy shteteve ėshtė tėrė vija gjatėsore e Liqenit Ujman/Gazivod. Nga ana kosovare nė linjėn: Vitkovigje – Bėrnjak – Rezallė – Kovaē – Zubin Potok.
Nga ana serbe pjesa mbi Zubin Potok deri nė kufirin aktual.

4. Serbisė i kalon territori nė linjėn Zubin Potok – Zupēe – Zveēan – Zheronicė – Banjskė – Vuēe – Leposaviq – Zemanicė.

5. Mitrovica – bashkohet, merr statusin e “FREE CITY” me afat kohor prej 35 vjetėsh jo mė shumė se 99 vjeēare dhe pėrfshin rrethin me kufinjtė: Zemanicė – Dren – Ceraj – Maxhere – Stari Tėrg – Bajgor – Kqik i Madh – Koshutovė – Zupēe. Administratori/Kryetari i qytetit ėshtė me Presidium: njė serb, njė shqiptarė dhe njė i caktuar nga Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė me mandat 5 vjeēarė. Qyteti ka edhe KUVENDIN e vet me 50 asambleist, tė ndarė pėrgjysėm dhe 5 tė huaj tė caktuar nga Administratori i huaj. Qyteti ka buxhetin, policinė, letėrnjoftimet dhe pasaportat e veta, kurse ushtria NATO-sė ruan sigurinė. Monedha qė pėrdoret ėshtė EURO.

6. BUJANOCI merr statusin SPECIAL DISTRIKT pėr 35 vjet jo mė shumė se 99 vite me kėtė linjė rrethore: Bozhinjevc – Zhuzeljic – Srpska Kuca – Davidovac – Ristovac – Karadnik – Rakovac – Ternoc i Madhe – Konēul – Lluēan – Nesalcė – Borovac – Somolice.
Qyteti ka Presidium prej 3 anėtarėsh, Kuvendi me 30 anėtarė pėrgjysėm, 3 tė huaj. Policia ėshtė e pėrzier prej 3 anėtarėsh, buxheti financohet nga Serbia, Kosova dhe BE proporcionalisht. Monedhat e lejuara janė EURO dhe DINARI. Letėrnjoftimet dhe Pasaportat janė me simbole tė BE-sė, por qytetarėt zgjedhin edhe njė tjetėr nė mes Serbisė dhe Kosovės si dokumente tė dyta. Qyteti merr edhe statusin e “FREE TAX ZONE”.

7. Presheva hyn tėrėsisht nė Kosovė me kėtė linjė kufitare: Slavujevc – Ljanik – Svinjishte – Sebrat – Kustice – KLENIKE – Trejak – Bogdanovac – Somolicė – Letovicė.

8. Baza ushtarake “JUG” nė CEPOTIN bėhet bazė e SHBA-ve, por e pėrzier, e cila do tė ketė rreth 1700 ushtarė, prej tyre 50 pėr qind serb dhe 50 pėr qind shqiptarė me status civil mbikqyrės dhe kėshillues.

9. Korridori 10 pėr 15 vite ėshtė i mbrojtur nga NATO dhe lėvizin lirshėm gjitha palėt.

10. Serbia me financim tė BE-sė ndėrton Korridorin e ri qė ndjek linjėn Davidovac – Ristovac – Krsevice – Klinoc – Sv.Petka – Klenike – Starac dhe del nė Pelince (MKD).

11. Medvegja si qytet mbetet nėn Serbi me ca fshatra. Nė Kosovė kalojnė : Vrapce, Svirce, Sijarina, Stara Banja, Marovc, Tupalle, Kapiti. Janė nė negocim me Banjėn e Sijarines dhe Retkocerin.

12. Palėt nuk kanė pretendime pėr reparacione lufte.

13. TREPĒA merr STATUS SPECIAL, me krijimin e Konzorciumit tė pėrbashkėt nga kapitali amerikan – francez – rus – kinez, pėr 99 vite nė shfrytėzim. Nga kontributet 15% i ndahen Mitrovicės, 35% pėr Serbinė dhe 50% pėr Buxhetin e Kosovės.

14. Ujmani/Gazivoda bėhet pronė e pėrbashkėt serbo-shqiptare me administrim sipas konventave ndėrkombėtare. Investimet dhe administrimi teknik i jepet njė Kompanie angleze dhe gjermane pėr 99 vite.

15. Elektroenergjetika ndahet nė proporcion 75% pėr Kosovėn dhe 25% pėr Serbinė, pėr shkak tė DAB-eve dhe Interkonjeksioneve. Administrimi amerikan, austriak dhe gjerman. Modalitetet tjera akoma tė pazgjidhura.

16. Patriarkana e Pejės dhe Kisha e Deēanit marrin status EKSTRATERRITOR(EX-PATRIA). Kisha e Prizrenit dhe Manastiri i Graēanicės merr status Ekstraterritorial nė territor tė Kosovės. Kishat e tjera mbesin pa status. Formohet Asociacioni i Komunave Serbe nė Kosovė pa fuqi ekzekutive, por vetėm si KĖSHILL NACIONAL pėr tė adresuar problemet nė qeveri.

17. Tė gjitha pikat kufitare mes dy shteteve do tė jenė TĖ INTEGRUARA me njė kalim.

18. Serbia merr statusin shtet anėtarė i BE-sė brenda vitit 2021-2022, kurse Kosova brenda vitit 2030.

19. Serbia pėrfiton Njė Plan Marshall me investime prej 3.5 miliardė euro pėr infrastrukturė moderne dhe investime strategjike. Kosova pėrfiton nga ky Plan investiv prej 1.2 miliardė euro.

20. Tė dyja shtetet brenda 10 viteve obligohen tė heqin nga tekstet shkollore terminologjitė raciste dhe denigruese pėr njėri- tjetrin.

21. Njihen pensionet dhe sigurimet ndėrmjet dy palėve, qytetarėt pavarėsisht gezojnė tė drejtat respektive nė tė dyja shtetet.

22. Kjo marrėveshje garantohet nga Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė, BE-ja dhe NATO-ja.

Nė negocim janė edhe tri ēėshtje tjera:

1. Serbia kėrkon qė tė njoh Kosovėn nė emrin e saj kishtarė si Kosova e Metohija pėr nevoja tė saj lokale, kurse nė OKB do ta njoh si Kosovo, pra don ta regjistroj me dy emra.

2. Asnjė shtet nuk ka drejtė tė bashkohet me shtetin tjetėr, apo territorin tjetėr pėr 99 vjet
(zgjidhet kriza nė Bosnjė dhe Hercegovinė dhe Maqedoni).

3. Palėt obligohen qė tė kenė votė unanime nė OKB pėr ēėshtjet e caktuara (pėr ēėshtjet
teknikisht ende tė hapura).

Tė gjitha pikat e marrėveshjes duhet tė mbarojnė deri nė datėn 15 Maj 2019.

Marrėveshja finale firmoset nga data 28 qershor deri 13 korrik 2019.

Deri nė fund tė tetorit 2019, parlamentet e tė dyja shteteve e bėjnė ratifikimin dhe i ndryshojnė Kushtetutat e tyre.

Zbatimi i plotė i kėsaj marrėveshje fillon mė 01 Nėntorė 2019.


Disa nga pikat kyēe tė draft marrėveshjes sė propozuar tė “traktit tė miqėsisė dhe fqinjėsisė sė mirė” ndėrmjet Serbisė dhe Kosovės

Palėt kanė rėnė dakord me dokumentin zyrtar prej 22 pikash nėn ndėrmjetėsimin e SHBA-ve,Rusisė dhe Francės!, njofton agjencia e lajmeve "Presheva Jonė".

1. Palėt nė pėrfundim tė miratimit tė kėsaj marrėveshje firmosin traktatin e miqėsisės dhe fqinjėsisė sė mirė!

2. Tė dyja shtetet e reja me kufinjtė e rinj njihen mes veti dhe bėhen anėtare tė OKB-sė nė tė njėjtėn kohė.

3. Kufiri perėndimorė mes dy shteteve ėshtė tėrė vija gjatėsore e Liqenit Ujman/Gazivod. Nga ana kosovare nė linjėn: Vitkovigje – Bėrnjak – Rezallė – Kovaē – Zubin Potok.
Nga ana serbe pjesa mbi Zubin Potok deri nė kufirin aktual.

4. Serbisė i kalon territori nė linjėn Zubin Potok – Zupēe – Zveēan – Zheronicė – Banjskė – Vuēe – Leposaviq – Zemanicė.

5. Mitrovica – bashkohet, merr statusin e “FREE CITY” me afat kohor prej 35 vjetėsh jo mė shumė se 99 vjeēare dhe pėrfshin rrethin me kufinjtė: Zemanicė – Dren – Ceraj – Maxhere – Stari Tėrg – Bajgor – Kqik i Madh – Koshutovė – Zupēe. Administratori/Kryetari i qytetit ėshtė me Presidium: njė serb, njė shqiptarė dhe njė i caktuar nga Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė me mandat 5 vjeēarė. Qyteti ka edhe KUVENDIN e vet me 50 asambleist, tė ndarė pėrgjysėm dhe 5 tė huaj tė caktuar nga Administratori i huaj. Qyteti ka buxhetin, policinė, letėrnjoftimet dhe pasaportat e veta, kurse ushtria NATO-sė ruan sigurinė. Monedha qė pėrdoret ėshtė EURO.

6. BUJANOCI merr statusin SPECIAL DISTRIKT pėr 35 vjet jo mė shumė se 99 vite me kėtė linjė rrethore: Bozhinjevc – Zhuzeljic – Srpska Kuca – Davidovac – Ristovac – Karadnik – Rakovac – Ternoc i Madhe – Konēul – Lluēan – Nesalcė – Borovac – Somolice.
Qyteti ka Presidium prej 3 anėtarėsh, Kuvendi me 30 anėtarė pėrgjysėm, 3 tė huaj. Policia ėshtė e pėrzier prej 3 anėtarėsh, buxheti financohet nga Serbia, Kosova dhe BE proporcionalisht. Monedhat e lejuara janė EURO dhe DINARI. Letėrnjoftimet dhe Pasaportat janė me simbole tė BE-sė, por qytetarėt zgjedhin edhe njė tjetėr nė mes Serbisė dhe Kosovės si dokumente tė dyta. Qyteti merr edhe statusin e “FREE TAX ZONE”.

7. Presheva hyn tėrėsisht nė Kosovė me kėtė linjė kufitare: Slavujevc – Ljanik – Svinjishte – Sebrat – Kustice – KLENIKE – Trejak – Bogdanovac – Somolicė – Letovicė.

8. Baza ushtarake “JUG” nė CEPOTIN bėhet bazė e SHBA-ve, por e pėrzier, e cila do tė ketė rreth 1700 ushtarė, prej tyre 50 pėr qind serb dhe 50 pėr qind shqiptarė me status civil mbikqyrės dhe kėshillues.

9. Korridori 10 pėr 15 vite ėshtė i mbrojtur nga NATO dhe lėvizin lirshėm gjitha palėt.

10. Serbia me financim tė BE-sė ndėrton Korridorin e ri qė ndjek linjėn Davidovac – Ristovac – Krsevice – Klinoc – Sv.Petka – Klenike – Starac dhe del nė Pelince (MKD).

11. Medvegja si qytet mbetet nėn Serbi me ca fshatra. Nė Kosovė kalojnė : Vrapce, Svirce, Sijarina, Stara Banja, Marovc, Tupalle, Kapiti. Janė nė negocim me Banjėn e Sijarines dhe Retkocerin.

12. Palėt nuk kanė pretendime pėr reparacione lufte.

13. TREPĒA merr STATUS SPECIAL, me krijimin e Konzorciumit tė pėrbashkėt nga kapitali amerikan – francez – rus – kinez, pėr 99 vite nė shfrytėzim. Nga kontributet 15% i ndahen Mitrovicės, 35% pėr Serbinė dhe 50% pėr Buxhetin e Kosovės.

14. Ujmani/Gazivoda bėhet pronė e pėrbashkėt serbo-shqiptare me administrim sipas konventave ndėrkombėtare. Investimet dhe administrimi teknik i jepet njė Kompanie angleze dhe gjermane pėr 99 vite.

15. Elektroenergjetika ndahet nė proporcion 75% pėr Kosovėn dhe 25% pėr Serbinė, pėr shkak tė DAB-eve dhe Interkonjeksioneve. Administrimi amerikan, austriak dhe gjerman. Modalitetet tjera akoma tė pazgjidhura.

16. Patriarkana e Pejės dhe Kisha e Deēanit marrin status EKSTRATERRITOR(EX-PATRIA). Kisha e Prizrenit dhe Manastiri i Graēanicės merr status Ekstraterritorial nė territor tė Kosovės. Kishat e tjera mbesin pa status. Formohet Asociacioni i Komunave Serbe nė Kosovė pa fuqi ekzekutive, por vetėm si KĖSHILL NACIONAL pėr tė adresuar problemet nė qeveri.

17. Tė gjitha pikat kufitare mes dy shteteve do tė jenė TĖ INTEGRUARA me njė kalim.

18. Serbia merr statusin shtet anėtarė i BE-sė brenda vitit 2021-2022, kurse Kosova brenda vitit 2030.

19. Serbia pėrfiton Njė Plan Marshall me investime prej 3.5 miliardė euro pėr infrastrukturė moderne dhe investime strategjike. Kosova pėrfiton nga ky Plan investiv prej 1.2 miliardė euro.

20. Tė dyja shtetet brenda 10 viteve obligohen tė heqin nga tekstet shkollore terminologjitė raciste dhe denigruese pėr njėri- tjetrin.

21. Njihen pensionet dhe sigurimet ndėrmjet dy palėve, qytetarėt pavarėsisht gezojnė tė drejtat respektive nė tė dyja shtetet.

22. Kjo marrėveshje garantohet nga Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė, BE-ja dhe NATO-ja.

Nė negocim janė edhe tri ēėshtje tjera:

1. Serbia kėrkon qė tė njoh Kosovėn nė emrin e saj kishtarė si Kosova e Metohija pėr nevoja tė saj lokale, kurse nė OKB do ta njoh si Kosovo, pra don ta regjistroj me dy emra.

2. Asnjė shtet nuk ka drejtė tė bashkohet me shtetin tjetėr, apo territorin tjetėr pėr 99 vjet
(zgjidhet kriza nė Bosnjė dhe Hercegovinė dhe Maqedoni).

3. Palėt obligohen qė tė kenė votė unanime nė OKB pėr ēėshtjet e caktuara (pėr ēėshtjet
teknikisht ende tė hapura).

Tė gjitha pikat e marrėveshjes duhet tė mbarojnė deri nė datėn 15 Maj 2019.

Marrėveshja finale firmoset nga data 28 qershor deri 13 korrik 2019.

Deri nė fund tė tetorit 2019, parlamentet e tė dyja shteteve e bėjnė ratifikimin dhe i ndryshojnė Kushtetutat e tyre.

Zbatimi i plotė i kėsaj marrėveshje fillon mė 01 Nėntorė 2019.
Llapi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-02-2019, 13:54   #39
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 9,370
Thanks: 4,010
Thanked 4,372 Times in 2,945 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 230
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Qashtu pika, e sigurte qe Hamerika nuk propozon dhe shume nga ato te shkruara, nuk ti pranon serbia qofte edhe nese e bombardojne edhe njehere.

Edhe po del, qe e keni henger ju sallata modhe, na, ngerrk.

Definim te kufinjeve thote eshte qellimi i marreveshjes, per ta futur me nga 99 vite administrim nderkombetare, e shikon ēfare leshi perzierje.

ju uqka dhakum kumanantat behuni gati, 60.000 a sa jeni shkruar, se serbia, ka per te ju goditur heret a vone edhe ju kadhezo ku jane birat e guxhave meqe po kerkoni te luani qashtu.
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-02-2019, 14:06   #40
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 7,066
Thanks: 135
Thanked 877 Times in 511 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Presidenti Thaēi nuk heq dorė nga bashkimi i Luginės sė Preshevės me Kos

Thaci dhe politikanet shqiptare [Nano, Berisha, Rama]qe kane firmosur per detin duhet te pushkatohen per tradheti kombetare.

Kurse ti je kelysh tradhetari qe i ben reklame tradhetise tre here ne dite cdo dite. A ka emer te me felliqur se sa 'tradhetar'?
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur