Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare

Toleranca fetare Kėtu mund tė diskutojmė rreth kontributit qė duhet tė japin komunitetet fetare nė ushqimin e tolerancės fetare midis shqiptarėve si dhe pėr rolin e fesė nė ēėshtjen tonė kombėtare.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 06-04-2011, 22:05   #1
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 260 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
Kushtetuta e Republikes se Shqiperise dhe besimet Fetare.

Neni 10

1. Nė Republikėn e Shqipėrisė nuk ka fe zyrtare.

2. Shteti ėshtė asnjanės nė ēėshtjet e besimit e tė ndėrgjegjes dhe garanton lirinė e shprehjes sė tyre nė jetėn publike.

3. Shteti njeh barazinė e bashkėsive fetare.

4. Shteti dhe bashkėsitė fetare respektojnė nė mėnyrė tė ndėrsjelltė pavarėsinė e njėri-tjetrit dhe bashkėpunojnė nė tė mirė tė secilit dhe tė tė gjithėve.

5. Marrėdhėniet ndėrmjet shtetit dhe bashkėsive fetare rregullohen mbi bazėn e marrėveshjeve tė lidhura ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė tyre dhe Kėshillit tė Ministrave. Kėto marrėveshje ratifikohen nė Kuvend.

6. Bashkėsitė fetare janė persona juridikė. Ato kanė pavarėsi nė administrimin e pasurive tė tyre sipas parimeve, rregullave dhe kanoneve tė tyre, pėr sa nuk cėnohen interesat e tė tretėve.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-04-2011, 22:07   #2
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 260 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kushtetuta e Republikes se Shqiperise dhe besimet Fetare.

Neni 15

1. Tė drejtat dhe liritė themelore tė njeriut janė tė pandashme, tė patjetėrsueshme e tė padhunueshme dhe qėndrojnė nė themel tė tė gjithė rendit juridik.

2. Organet e pushtetit publik, nė pėrmbushje tė detyrave tė tyre, duhet tė respektojnė tė drejtat dhe liritė themelore tė njeriut, si dhe tė kontribuojnė nė realizimin e tyre.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-04-2011, 22:08   #3
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 260 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kushtetuta e Republikes se Shqiperise dhe besimet Fetare.

Neni 18

1. Tė gjithė janė tė barabartė pėrpara ligjit.

2. Askush nuk mund tė diskriminohet padrejtėsisht pėr shkaqe tė tilla si gjinia, raca, feja, etnia, gjuha, bindjet politike, fetare a filozofike, gjendja ekonomike, arsimore, sociale ose pėrkatėsia prindėrore.

3. Askush nuk mund tė diskriminohet pėr shkaqet e pėrmendura nė paragrafin 2, nėse nuk ekziston njė pėrligjje e arsyeshme dhe objektive.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-04-2011, 22:10   #4
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 260 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kushtetuta e Republikes se Shqiperise dhe besimet Fetare.

Neni 24

1. Liria e ndėrgjegjes dhe e fesė eshtė e garantuar.

2. Secili ėshtė i lirė tė zgjedhė ose tė ndryshojė fenė ose bindjet, si dhe t'i shfaqė ato individualisht ose kolektivisht, nė publik ose nė jetėn private, nėpėrmjet kultit, arsimimit, praktikave ose kryerjes sė riteve.

3. Askush nuk mund tė detyrohet ose tė ndalohet tė marrė pjesė nė njė bashkėsi fetare ose nė praktikat e saj, si dhe tė bėjė publike bindjet ose besimin e tij.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-09-2012, 11:10   #5
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 4,033
Thanks: 329
Thanked 337 Times in 239 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 26
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Kushtetuta e Republikes se Shqiperise dhe besimet Fetare.

Ore duhet tė vihet ligj qė nė tė gjitha fetė nė Shqipėri, nuk mund tė ketė shėrbesa, fjalė, e shkrime me mė shumė se 10% fjalė tė huaja. Feja nė Shqipėri duhet tė flasė shqip e jo arabisht, greqisht e ku ta di unė.
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-03-2016, 09:57   #6
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 260 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kushtetuta e Republikes se Shqiperise dhe besimet Fetare.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Edvin83 Shiko postimin
Ore duhet tė vihet ligj qė nė tė gjitha fetė nė Shqipėri, nuk mund tė ketė shėrbesa, fjalė, e shkrime me mė shumė se 10% fjalė tė huaja. Feja nė Shqipėri duhet tė flasė shqip e jo arabisht, greqisht e ku ta di unė.
Patjeter qe feja duhet tu flase zemrave te njerezve dhe per kete aresye duhet te flase shqip ketu ne Shqiperi.
Por kjo nuk duhet te ndaloje perdorimin e fjaleve te huaja neper predikime per raste te vecanta. Ti ke dhene nje shifer 10%, une do thoja se nuk duhet te kete patjeter nje mase te caktuar mjafton qe mesazhi fetar te jete kuptuar nga audienca e pranishme dhe qe njerezit te kuptojne se jemi Shqipetare dhe jetojme ne Shqiperi dhe se duhet te duam kete vend.
Nuk duhet te behemi ekstremiste te asnje ane. As qe te ndalohen perdorimi i fjaleve te huaja dhe as qe te shtohen. Duhet te kete ekuiliber.

Respekte.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-05-2016, 00:28   #7
magnus
larguar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 9,479
Thanks: 288
Thanked 1,024 Times in 643 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 201
magnus ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Kushtetuta e Republikes se Shqiperise dhe besimet Fetare.

Sot dėrgova nė Prokurorinė e Tiranės njė kallzim penal ndaj Kuranit, duke kėrkuar hetimin dhe ndalimin e Kuranit, si libėr qė pėrmban elementė tė veprave penale tė parashikuara nė nenet 73, 74, 265, 266 tė Kodit Penal tė Republikės sė Shqipėrisė, pėrkatėsisht “Gjenocidi”, “Krimet kundėr njerėzimit”, “Nxitja e urrejtjes ose grindjeve”, “Thirrja pėr urrejtje nacionale”. Nė tekstin e kallzimit qė po e sjell mė poshtė, unė paraqes prova qė Kurani pėrmban njė plan pėr gjenocid dhe krime kundėr njerėzimit, qė nxit urrejtjen ndėrmjet feve, etnive, racave, si dhe qė fyen dhe poshtėron njė pjesė tė popullsisė.
KALLZIM PENAL
Kallzues:
Kastriot Myftaraj, i dtl. 1966, vendlindja Korēė, vendbanimi Tiranė
Objekti:
Hetimi dhe ndalimi i Kuranit, si libėr qė pėrmban njė plan pėr gjenocid dhe krime kundėr njerėzimit, qė nxit urrejtjen ndėrmjet feve, etnive, racave, si dhe qė fyen dhe poshtėron pjesė tė popullsisė.
Prokurorisė sė Rrethit Gjyqėsor Tiranė
Baza ligjore:
Neni 73, 74, 265, 266 tė Kodit Penal tė Republikės sė Shqipėrisė
Nenet 280, 283 tė Kodit tė Procedurės Penale tė Republikės sė Shqipėrisė
Unė kallzuesi, nė cilėsinė e qytetarit tė njė shteti laik, ku nuk ka fe zyrtare (Neni 10 i Kushtetutės nė fuqi), i kėrkoj Prokurorisė qė tė hetojė dhe eventualisht tė ndalojė librin e quajtur Kurani, pėr shkak se nė pėrmbajtjen e tij ka elementė tė veprave penale tė parashikuara nė nenet 73, 74, 265 tė Kodit Penal tė Republikės sė Shqipėrisė, pėrkatėsisht “Gjenocidi”, “Krimet kundėr njerėzimit”, “Nxitja e urrejtjes ose grindjeve”, “Thirrja pėr urrejtje nacionale”.
Kėtu dua tė saktėsoj se nuk e kam fjalėn pėr njė botim tė caktuar tė Kuranit, por pėr kėtė libėr nė pėrgjithėsi. Unė nė kėtė kallzim i ofroj Prokurorisė shumė pjesė nga Kurani qė pėrmbajnė thirrje tė drejtpėrdrejtė pėr dhunė ndaj njerėzve me pėrkatėsi fetare joislame, duke pėrfshirė edhe tė krishterėt e hebrenjtė. Sa iu pėrket citimeve qė sjell unė nga Kurani, i kėrkojė Prokurorisė qė tė ndjekė praktikėn e kryerjes sė verifikimeve sipas referencės sė saktė qė jap unė nė ēdo rast, me emrin e sures (kapitullit), numrin e saj nė rendin kuranor zyrtar, si dhe numrin e ajetit (ajeteve) pėrkatės.
Kėtu ēėshtja ėshtė se sipas cilit version tė Kuranit do t’ i bėjė Prokuroria verifikimet pėr nevoja hetimore. Pėr tė gjetur tė vėrtetėn duhet qė Prokuroria t’ i kėrkojė zyrtarisht Komitetit Shtetėror tė Kulteve, njė kopje tė Kuranit, nė gjuhėn shqipe, tė njohur zyrtarisht si version korrekt sa iu pėrket pjesėve kontraverse. Kjo kopje nė shqip e Kuranit duhet tė shoqėrohet sė bashku me tekstin origjinal arab nga ku ėshtė pėrkthyer, tė transliteruar nė alfabet latin, pra qė paragrafet e tij me pėrmbajtje tė diskutueshme, tė na jepen bashkė me tekstin pėrkatės nė arabisht.
Kjo ėshtė metodologjia korrekte shkencore tė cilėn Prokuroria ka detyrim ta zbatojė nė bashkėpunim me institucionet pėrkatėse. Nėse nuk ekziston njė verifikim i tillė, i kryer nga institucionet pėrkatėse, qė nga Komiteti Shtetėror i Kulteve, atėherė unė dhe ēdo qytetar laik i kėtij vendi kemi tė drejtė tė pyesim se ēfarė pėrmbajtje ka teksti arabisht qė thirret me megafonė pesė herė nė ditė nga minaret e xhamive tė Shqipėrisė, nėse ėshtė thirrje pėr luftė gjakėsore kundėr tė krishterėve dhe afetarėve laikė, apo diēka tjetėr.
Njė praktikė tė tillė e kėrkoj posaēėrisht pėr librin e shenjtė tė njė feje, Islamit, sepse nė librat e shenjtė tė feve tė tjera tė njohura nė vend, nuk ekziston nė marrėveshjet e shtetit me fetė e tjera, por nė librat e shenjtė tė tyre nuk ka fyerje dhe thirrje pėr dhunė ndaj feve tė tjera dhe besimtarėve tė tyre, siē ėshtė rasti i Kuranit. Sė paku deri mė sot as vetė muslimanėt nuk e kanė mėtar kėtė gjė.
Unė i tėrheq vėmendjen Prokurorisė qė tė mos bėjė shpikjen teologjike qė t’ i shikojė ato qė thuhen nė Kuran si gjėra qė vlejnė pėr kontekstin e kohės kur jetoi dhe veproi Muhamedi. Sepse nė fakt kėtu ėshtė dhe problemi-kyē qė pengon reformimin e Islamit global sot, pra qė kėto udhėzime tė shihen si tė vlefshme pėr njė kohė tė shkuar. Nuk ka asnjė pohim tė tillė zyrtar tė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, tė sanksionuar nė dokumentet me tė cilėt janė rregulluar marrėdhėniet e shtetit shqiptar me Komunitetin Mysliman tė Shqipėrisė. Nėse Komuniteti Musliman i Shqipėrisė do tė bėnte zyrtarisht njė pohim tė tillė, ky do tė ishte njė lajm botėror.
Unė i tėrheq vėmendjen Prokurorisė qė ta shqyrtojė pėrmbajtjen e Kuranit nė rend kronologjik, sipas rendit tė shpalljes sė sureve (kapitujve) nga Muhameti, ashtu siē mėtonte ai se ia kumtonte Allahu. Kurani ėshtė i vetmi libėr i shenjtė i feve nė Shqipėri, tė cilit i ėshtė pėrmbysur rendi i kapitujve. Sigurisht kėtė gjė nuk e ka bėrė Komuniteti Mysliman i Shqipėrisė, kėtė e ka bėrė sundimtari i Khalifatit arab nė shekullin VII, Uthmani, disa vite pas vdekjes sė Muhamedit. Nėse merrni nė dorė ēdo tekst Kurani qė tė doni, do tė vini re se nė fillim tė ēdo sureje (kapitulli) ka njė shpjegim ku tregohet se cili ėshtė numri i saj sipas rendit tė shpalljes, domethėnė kronologjik me tė cilin nuk pėrkon pothuajse kurrė rendi nė tė cilin janė vendosur suret nė Kuran. Shqyrtimi i sureve tė Kuranit sipas rendit kronologjik ėshtė shumė i rėndėsishėm, pasi nėse lexohen suret e Kuranit nė rend kronologjik, qė ėshtė dhe ai i sakti i Muhamedit, na shfaqet qartė e vėrteta e Kuranit. Rendi i sotėm zyrtar i sureve tė Kuranit ėshtė bėrė nga njė khalifi Uthman, njė nga kryetarėt e Khalifatit arab pas vdekjes sė Muhamedit.
Prandaj Prokuroria duhet t’ i kėrkojė Komitetit tė Kulteve, dhe palės sė interesuar Komunitetit Mysliman njė kopje tė Kuranit tė botuar nė rendin kronologjik tė shpalljes sė sureve.
Nė njė lexim tė tillė, siē do tė provoj mė poshtė, Kurani na shfaqet si njė plan pėr gjenocid dhe krime kundėr njerėzimit, si njė manual me udhėzime qė i jepen njė minorance aktive tė dhunshme tė popullsisė, pėr tė arritur tė nėnshtrojė dhe tė kontrollojė shumicėn tolerante tė popullsisė. Nėse i bėhet njė lexim kronologjik Kuranit do tė vihet re se ata paragrafė tė tij qė pretendohen se shprehin tolerancėn dhe bashkėjetesėn me tė ndryshmit nė fe, janė dhėnė si udhėzime taktike pėr sa kohė qė muslimanėt janė tė pakėt dhe tė dobėt. Kur numri i tyre rriten, jepen tė tjera udhėzime, tė dhunshme, pėr nėnshtrimin me forcė tė shumicės sė popullsisė.
Kėshtu, nė suren e tetėmbėdhjetė, sipas rendit tė shpalljes, atė Al-Kaaferoon (jobesimtarėt, mohuesit), e cila ėshtė e njėqindenėnta nė Kuran Allahu e porosit Muhamedin, nė kohėn kur predikonte nė Mekė, qė tė bėjė kompromis me jomuslimanėt (jobesimtarėt te Allahu) duke u thėnė qė secili tė adhurojė fenė e vet. Nė kėtė sure Muhamedi udhėzohet qė t’ u thotė kundėrshtarėve:
“Ju keni fenė tuaj e unė kam fenė time”.(Kuran, El Kaaferoon: 109: 6)
Ky ajet citohet shpesh si provė e tolerancės sė Kuranit dhe Islamit. Por, nėse lexohet Kurani nė rend kronologjik shikohet se ky udhėzim ėshtė dhėnė pėr muslimanėt nė kohėn kur ata ende ishin njė minorancė e dobėt nė Mekė. Duke u zhvendosur kjo sure nė fund tė Kuranit, krijohet pėrshtypja se toleranca ishte njė nga udhėzimet pėrfundimtare qė Muhamedi mori nga Allahu, ēka nuk ėshtė e vėrtetė. Kur numri i ithtarėve tė Muhamedit u rrit dhe lėvizja e tij u fuqizua, dolėn sure shumė intolerante, tė dhunshme, me thirrje pėr gjenocid ndaj atyre qė iu pėrkisnin feve tė tjera, tė krishterėve, hebrenjve, idhujtarėve, jobesimtarėve nė pėrgjithėsi, siē quheshin jomuslimanėt.
Nė Suren En Nisa, e nėntėdhjetėedyta e shpallur, pra e kohės kur lėvizja e Muhamedit ishte fuqizuar, shpallet intolerance ndaj tė krishterėve (ithtarėve tė librit) dhe feja e tyre shpallet gėnjeshtėr:
“O ithtarė tė Librit, mos e teproni nė fenė fenė tuaj dhe mos thoni gjė tjetėr pėr Allahun, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė... Besoni pra Allahun dhe tė Dėrguarin e tij dhe mos flisni pėr Trininė. Pushoni sė foluri se ėshtė mė mirė pėr ju. Allahu ėshtė vetėm njė Allah dhe larg qoftė qė ai tė ketė fėmijė”.(Kuran, En Nisa: 4: 171)
Kėtu tė krishterėve u kėrkohet qė tė heqin dorė nga njė gjė themelore e fesė sė tyre, Trinia e Shenjtė, dhe qėnia e Krishtit biri i Zotit. Nė kėtė sure edhe kryqėzimi i Krishtit, njė gjė themelore kjo pėr Krishterimin quhet njė gėnjeshtėr:
“Por ata as nuk e mbytėn as nuk e gozhduan por atyre u pėrngjau”.(Kuran, En Nisa: 4: 157)
Shpejt pas kėsaj sureje do tė shpallej urdhėri i Allahut pėr vrasjen e tė krishterėve. Nė suren e nėntėdhjetė e gjashtė sipas rendit tė shpalljes, atė tė emėrtuar “Muhamed”, (e dyzeteshatata nė Kuran) thuhet: “Prandaj, kur t’ i takoni jobesimtarėt, goditini pas qafe dhe kur tė keni bėrė njė banjė gjaku me ta, vendosni njė shpėrblim pėr lirimin e atyre qė mbeten gjallė”.(Kuran, Muhamet: 47: 4)
Cilėt janė kėta jobesimtarėt, tė cilėt duhen shfarosur? Nė Suren El Maidė, e pesta nė rendin zyrtar uthmanik, por e nėntėdhjetėekatra sipas rendit tė shpalljes sė sureve, dhe qė i pėrket kohės kur lėvizja e Muhamedit ishte fuqizuar dhe ithtarėt e saj ishin shtuar si numėr, tashmė thuhet hapur se tė krishterėt ishin ndjekės tė njė feje tė rreme dhe se vetėm duke besuar te Kurani ata mund tė quheshin besimtarė te Zoti. Nė kėtė sure thuhet se Allahu qėllimisht nxiste urrejtjen ndėrmjet tė krishterėve pėr t’ i zhdukur ata, si dhe kėrcėnohen tė krishterėt duke iu thėnė nė mėnyrė ultimative qė tė heqin dorė nga feja e tyre ndryshe do tė shfarosen nė masė. Me kėtė rast iu thuhet tė krishterėve se parimet bazė tė fesė sė tyre, siē ėshtė ai se Krishti ishte trupėzim i Zotit, janė gėnjeshtra:
“Ne morėn zotimin edhe tė atyre qė thanė: ‘Ne jemi nesara (tė krishterė)’, por dhe ata e harruan njė pjesė tė asaj me tė cilėn ishin udhėzuar, andaj Ne kemi nxitur urrejtjen dhe armiqėsinė ndėrmjet tyre deri nė ditėn e kijametit. E mė vonė Allahu do t’ i njoftojė ata mbi atė qė bėnė.
O ithtarė tė librit, juve ju erdhi i Dėrguari jonė i cili ju sqaron shumė nga ajo qė fshihnit prej librit, e pėr shumė nuk ju jep sqarime. Juve ju erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė.
Allahu e vė me Kuranin nė rrugėn e shpėtimit atė njeri i cili bėn atė ēka ėshtė e kėnaqshme pėr Allahun dhe me ndihmėn e tij i nxjerr ata prej errėsirės nė dritė dhe i udhėzon nė rrugėn e drejtė.
E mohuan tė vėrtetėn ata qė thanė se Zoti ėshtė Mesihu, biri i Merjemes”.(Kuran, El Maidė: 5: 14-17)
Kurani ėshtė i vetmi libėr i shenjtė ku fyhen besimtarėt e feve tė tjera, tė krishterėt, dhe hebrenjtė. Nė Suren El Maidė, tė pėrmendur mė lart, Allahu, i cili flet me gojėn e Muhamedit, i sulmon dhunshėm hebrejtė dhe tė krishterėt, kur thotė:
“Jehuditė dhe tė krishterėt thanė: ‘Ne jemi bijtė e Zotit dhe tė dashurit e tij”. Thuaju: “E pse pra, Ai ju dėnon me mėkatet tuaja?” (Kuran, El Maidė: 5: 18)
Po nė Suren El Maidė, Muhameti shpalli si urdhėr tė Allahut pėr muslimanėt:
“O ju qė besuat! Mos zini miq as jehuditė as tė krishterėt. Ata janė miq tė njėri tjetrit. E kush prej jush i miqėson ata, ai ėshtė njė prej tyre. Vėrtet Allahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin zullumqar”.(Kuran, El Maidė: 5: 51)
Hebrenjtė dhe tė krishterėt shpallen kėshtu si njė popull zullumqar, domethėnė qė ėshtė i prirur pėr tė bėrė keq.
Nė tė njėjtėn Sure El Maidė tregohet se si nė ditėn e Gjyqit tė Fundit Isai (Jezusi, Krishti) do tė merret nė pyetje nga Allahu si njė kriminel fajtor pėr shkak se pati njerėz qė besuan se ai ishte Zoti i mishėruar nė njeri dhe do tė pyetet nėse ai ka folur pėr njė dogmė bazike tė Krishterimit qė ėshtė Trinia e Shenjtė:
“E kur Allahu tė thotė:
O Isa, i biri i Merjemes, a ju ke thėnė ti njerėzve: mė merrni mua dhe nėnėn time pėr dy zotėr pėrveē Allahut?
Ai (Isai) do tė thotė: Nuk mė takon mua tė them, ēfarė nuk kam tė drejtė ta them. Nėse unė do ta kem thėnė kėtė Zoti sigurisht qė e ka ditur kėtė gjė. Ai e di ēfarė ka nė mendjen time dhe unė nuk e di se ēfarė ka nė mendjen e tij.” (Kuran, El Maidė: 5:116)
Kėtu, dogma bazė e Krishterimit, trinia e shenjtė, tjetėrsohet duke u quajtur sikur ajo shpallte statusin e Zotit pėr nėnėn e Krishtit, dhe pastaj bėhet Krishti qė ta mohojė Trininė e Shenjtė.
Nė suren Et Tevbe tė krishterėt dhe hebrenjtė mallkohen dhe quhen idhujtarė. Muslimanėve u kėrkohet qė tė luftojnė kundėr tyre:
“Jehuditė thanė Uzayri ėshtė djalė i Zotit, tė krishterėt thanė Mesihu ėshtė Biri i Zotit. Kjo ėshtė njė thėnie prej gojės sė tyre; Me kėtė ata veē imitojnė ēka jobesimtarėt e hershėm janė mėsuar tė thonė. Mallkimi i Allahut qoftė mbi ta: sa shumė ata janė tė zhgėnjyer larg prej sė vėrtetės”.(Kuran, Al Taėbah, 9:30)
Jobesimtarėt e hershėm janė idhujtarėt.
Nė kėtė sure iu kėrkohet muslimanėve qė t’ i luftojnė tė krishterėt dhe hebrenjtė (ata qė nuk besojnė fenė e vėrtetė, pra Islamin) deri nė nėnshtrimin e tyre.
“Luftoni ata qė nuk besojnė Allahun e as botėn tjetėr, nuk e konsiderojnė tė ndaluar atė qė e ndaloi Allahu dhe i Dėrguari i tij, nuk besojnė fenė e vėrtetė, prej atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, derisa tė japin xhisjen nė dorė e duke qenė tė mposhtur.” (Kuran, Al Taėbah, 9:29)
Nė suren El Enfalė Allahu jep udhėzime tė sakta, pėr atė se nė ē’ raport numeric me kundėrshtarin muslimanėt duhet tė ndėrmarrin luftėn ndaj jomuslimanėve, luftė, ēka mund tė quhet edhe si Ligji Islamik i Triumfit tė Minorancės Fanatike tė Dhunshme:
“O Pejgamber! Allahu tė mjafton ty dhe besimtarėve qė janė me ty. O Pejgamber! Nxiti besimtarėt pėr luftė. Nėse prej jush janė njėzet tė durueshėm dhe trima, do t’ mundni dyqind armiq, e nėse janė njėqind, do t’ i mundni njėmijė jobesimtarė, pėr shkak se ata janė njerėz qė nuk kuptojnė pėrse luftojnė. Allahu ju bėri lehtėsim tash duke ditur se jeni tė dobėsuar”.(Kuran, El Enfalė: 8i64-66)
Nė Kuran ka thirrje pėr urrejtje ndaj njė pjese tė popullsisė qė janė femrat, duke i fyer dhe shpifur pėr to, nė kuptimin qė quhen krijesa njerėzore tė padenja pėr tė patur liri dhe tė drejta, dhe qė duhen mbajtur nėn kontroll nga burrat me dhunė. Nė Kuran urdhėrohet mbulimi i femrave. Nė suren e nėntėdhjetėedytė e shpallur qė ėshtė An-Nisa (Gratė), e cila ėshtė e katėrta nė rendin uthmanik kuranor, pėrcaktohet statusi i diskriminimit negativ tė femrės nė Islam, qė arrin deri atje sa burrit i njihet e drejta e rrahjes sė gruas. Fakti se kjo sure ėshtė vėnė nė fillim tė Kuranit, tregon se sa rėndėsi ka pėr Islamin diskriminimi negativ i femrės.
“Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase Allahu ka vėnė disa njerėz mbi tė tjerėt dhe ngase burrat kanė shpenzuar nga pasuria e tyre. Prandaj Allahu i bėri gratė e mira tė ruajtura, ēka i bėn ato qė tė jenė besnike, tė kenė respekt, tė ruajnė tė fshehtėn. E kur gratė tuaja janė kryelarta, i kėshilloni, i largoni nga shtrati dhe pastaj edhe mund t’ i rrihni”.(Kuran, An Nisa: 4i 34)
Kėshtu meshkujt muslimanė e kanė si tė drejtė hyjnore rrahjen e femrės.
Nė suren e njėqindedytė tė shpallur qė ėshtė Al-Noor (Drita), e cila ėshtė e njėzetekatėrta nė Kuran urdhėrohet mbulimi i detyrueshėm i grave:
“Thuaju edhe besimtareve tė ndalin shikimet e tyre, tė ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre, tė mos zbulojnė stolitė e tyre pėrveē atyre qė janė tė dukshme, le tė vejnė shamitė mbi krahėrorin e tyre dhe tė mos ua tregojnė bukuritė e tyre askujt pėrveē burrave tė vet, etėrve tė vet, ose etėrve tė etėrve tė vet, djemve tė vet, ose djemve tė burrave tė vet, vėllezėrve tė vet ose djemve tė vėllezėrve tė vet, apo djemve tė motrave tė veta, ose grave tė tyre dhe robėreshave tė cilat i kanė nė pronėsinė e tyre, ose shėrbėtorėve nga meshkujt tė cilėt nuk ndjejnė nevojė pėr femrat ose fėmijėt qė nuk kanė arritur pjekurinė pėr gra”.(Kuran, En Nurė: 24:31)
Nuk e fsheh aspak se unė e kam bėrė kėtė kallzim edhe pėr arsye personale.
Unė, pėr shkak tė veprimtarisė sime si opinionist nė median, si publicist dhe si studiues, jam gjendur vazhdimisht nė situatėn kur pėr shkak tė analizave tė mia, ku ndėr tė tjera, kam shqyrtuar nėse Islami dhe libri bazė i tij Kurani pajtohen ose jo me Kushtetutėn e Republikės sė Shqipėrisė, kam pėsuar kallzime penale, procedime penale, gjykime, pėr tė cilat kam marrė pafajėsi. Por pėrsėritja periodike e kėtyre ngjarjeve mė pengon mua nė punėn time tė pėrditshme dhe mė cėnon tė drejtat e mia si qytetar i njė shteti laik.
Unė, ndėrsa jam i detyruar, dhe kėtė e bėj me pėrgjegjshmėri qytetare dhe ligjore, qė tė jap shpjegime pėr shkrimet e mia, tė cilat i nėnshtrohen shqyrtimit tė organeve tė hetimit penal, nuk jam nė gjendje qė tė njėjtėn gjė ta bėj pėr Kuranin, duke pėrdorur ato dispozita penale qė pėrdoren ndaj meje. Unė qytetar i njė republike laike, jam vėnė praktikisht nė pozitėn paradoksale tė qytetarit tė njė republike islamike.
Nė njė republikė laike, ku feja ėshtė e ndarė nga shteti, si Republika e Shqipėrisė, shkrimet, librat dhe thėniet e mia, duhet tė kenė tė njėjtin status sa i pėrket detyrimit pėr pajtueshmėri me ligjet nė fuqi dhe posaēėrisht me Kushtetutėn, ashtu si librat bazikė fetarė. Detyrimi i feve tė njohura me ligj nė Shqipėri pėr tė qenė nė pajtim me Kushtetutėn ėshtė sanksionuar nė marrėveshjet e komuniteteve fetare me qeverinė, tė cilat janė ratifikuar edhe nė Kuvend duke u shndėrruar nė ligje.
Nė konsiderim tė gjithēka sa thashė mė lart, i kėrkoj Prokurorisė sė Rrethit Gjyqėsor Tiranė, qė tė nisė hetimet pėr Kuranin dhe ta ndalojė kėtė libėr duke urdhėruar konfiskimin e kopjeve tė tij qė gjenden nė qarkullim, si literaturė qė pėrmban element tė veprave penale tė pėrmendura mė lart nė kėtė kallzim.
Kastriot Myftaraj


https://www.google.com/url?sa=t&rct=...iU3wc8VBJIlskw
magnus nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-10-2016, 21:57   #8
Hello Kitty
❤☆҉‿★ Ŧђαήк „☺ů ★☆҉‿❤
 
Avatari i Hello Kitty
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Posts: 9,790
Thanks: 8,854
Thanked 2,753 Times in 1,415 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 190
Hello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kushtetuta e Republikes se Shqiperise dhe besimet Fetare.

Fritz, mendova se e kishe marre ti guximin te beje padine ne gjyq per kuranin...por na qenka Kastrioti.
__________________
$ € $ ... ♥♫ - ♥♫
Hello Kitty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-08-2018, 04:14   #9
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Kushtetuta e Republikes se Shqiperise dhe besimet Fetare.

Kastriot Qofte Raki Mufkari
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur