Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Trojet shqiptare

Trojet shqiptare Ēdo gjė mbi trojet shqiptare: Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Mali Zi, Ēamėria. Ēfarė i bėn trojet nga vini ju mė tė veēanta?

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 10-03-2013, 15:48   #1
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Ēamėria-Toka e premtuar

Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-03-2013, 17:14   #2
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Cameria-Toka e premtuar

Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-03-2013, 17:20   #3
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Cameria-Toka e premtuar

Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-03-2013, 18:06   #4
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Cameria-Toka e premtuar

Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-03-2013, 18:20   #5
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Cameria-Toka e premtuar

Bravo i qofte ketyre historianeve greke qe po e pranojne ate qe ka shkaktuar shteti i tyre .......


Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-03-2013, 18:26   #6
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Cameria-Toka e premtuar

Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-03-2013, 20:07   #7
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Cameria-Toka e premtuar

Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-03-2013, 20:19   #8
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Cameria-Toka e premtuar

Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-03-2013, 02:59   #9
J-W
J-W-R-Unlimited
 
Avatari i J-W
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Posts: 2,965
Thanks: 0
Thanked 8 Times in 8 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 33
J-W ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Cameria-Toka e premtuar

Nuk mund ta quash toke e premtuar sepse askush nuk ta ka premtuar. Me mire te thuash " Cameria toke e synuar "
J-W nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-03-2013, 14:19   #10
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Cameria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga EuroStar Shiko postimin
Nuk mund ta quash toke e premtuar sepse askush nuk ta ka premtuar. Me mire te thuash " Cameria toke e synuar "

Sa nxitohesh o Euro per te me korrigjuar ....
Toke e premtuar e kam marre nga nje emision i Rudina Xhunges ...
Ky term eshte perdorur ne Angli ne shekullin e XIX ne kohen e perpjekjeve per formimin e shtetit te ri te Izraelit ...
Toka e premtuar... aty ku ke te ardhmen ,aty ku kujton te djeshme ...
Eshte perdorur me qellim parelizem i tille nga gazetaret e Topit ...
Deri sa Izraeli u ngul mbas mijera vjetesh ne token ku kishte jetuar e arriti te krijoi shtetin e tij ...ne e kemi akoma me te lehte ne te ardhmen, per te na u bashkuar trupi i gjymtuar



Letersine e kam bo me Haki Baēin ,historin me Lao Gashin
Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-03-2013, 21:23   #11
J-W
J-W-R-Unlimited
 
Avatari i J-W
 
Data e antarėsimit: Jun 2010
Posts: 2,965
Thanks: 0
Thanked 8 Times in 8 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 33
J-W ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Cameria-Toka e premtuar

Nuk kam asgje me ty dhe jam plotesisht dakord me temen, por menyra se si e ka titulluar nuk perkon me realitetin dhe historine

Cameris nuk mund ti heqesh paralele me Izraelin. Cifutet nuk e kan pasur ate vend qe kan. Ai eshte nje shtet qe e dim te gjithe se si eshte formuar. Ndersa cameira ka qen eshte dhe do te jete vend i cameve.

Kete e di e gjithe bota
J-W nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-06-2013, 12:28   #12
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,574
Thanks: 3,674
Thanked 4,229 Times in 2,372 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 438
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Shkupi pėrkujton gjenocidin ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė

‘Dita e kujtesės’ apo 69 vjetori i dėbimit tė dhunshėm tė shqiptarėve nga Ēamėria u shėnua sot pėr herė tė parė edhe nė Shkup. Studiues, intelektualė, personalitete nga fusha e kulturės, shkencės, politikės nga tė gjitha trevat shqiptare u mblodhėn pėr tė pėrkujtuar gjenocidin mbi popullatėn shqiptare ēame tė 27 qershorit tė vitit 1944. Ata shprehėn nevojėn pėr njė ndėrgjegjėsim dhe angazhim mė tė madh tė gjithė shqiptarėve pėr tė zgjidhur ēėshtjen ēame.
“Ne e shikojmė ēelėsin e suksesit tė zgjidhjes sė ēėshtjes ēame pikėrisht nė konsolidimin dhe pėrqendrimin e gjithė energjive, potencialeve qė kemi ne, solidaritet mbarėshqiptarė pėr ta shtyrė pėrpara ēėshtjen dhe pėr tė mundėsuar shqiptarėve tė Ēamėrisė t’u kthehen tė drejtat e mohuara dhe shqiptarėt tė mund tė kthehen nė trojet e tyre. Ne jemi sot kėtu pėr tė treguar se populli shqiptar ėshtė solidar ndaj komunitetit ēam, populli shqiptar nuk harron dhe ne do tė rimėkėmbemi dhe do t’ia dalim qė shekulli i ardhshėm tė punojė pėr shqiptarėt”, tha Adri Nurellai, Sekretar i Partisė pėr drejtėsi, integrim dhe unitet, transmeton AlsatM.

Pėr njėrin nga organizatorėt, Zeqirija Ibrahimi ngjarja e sotme pėrkujtimore duhet tė shėrbejė si njė nismė pėr angazhimin edhe tė shqiptarėve tė Maqedonisė nė pėrpjekjet pėr fitimin e tė drejtave dhe kthimin nė trojet e tyre tė komunitetit ēamė.

“Ēamėt nuk janė njė komunitet i huaj por edhe ata janė bashkėkombės tanė dhe ashtu siē kishim borxh ndaj gjithė shqiptarėve tė tjerė nė ēastet e hidhura tė historisė, kemi borxh tė ndihmojnė edhe ēamėt.. ...Shkupi ėshtė njė epiqendėr e shqiptarisė dhe ne nuk duhet ta neglizhojmė kėtė fakt. Siē e dini ka aktivitet qė zhvillohen nė Kosovė, por nė Shkup thuajse nuk ka pasur fare’, deklaroi Zeqirija Ibrahimi, Shoqata kulturore ‘Vizioni M’.

Pėrveē shoqatave civile, pėr profesorėt dhe studiuesit nga Shqipėria dhe Kosova institucionet shtetėrore duhet tė ngrenė zėrin mė fuqishėm ndaj padrejtėsive qė u bėhen edhe sot ēamėve. Sipas tyre pa zgjidhjen e ēėshtjes ēame nuk do tė ketė zgjidhje pėr ēėshtjet e shqiptarėve nė Ballkanin Perėndimor.

“Shqiptarėt ortodoksė tė krahinės vazhdojnė tė jetojnė por ata janė nėnshtruar njė gjenocidi gjuhėsor, kulturor sepse u ndalohet arsimimi nė gjuhėn shqipe, pjesėmarrjen nė administratėn shtetėrore dhe identifikohen me grekėt.. Pa zgjidhjen e ēėshtjes ēame nuk ka zgjidhje tė ēėshtjes kombėtare shqiptare nė Ballkanin Perėndimor..”, u shpreh Selman Sheme, profesor universitar, Shqipėri.

“Ēėshtja ēame ėshtė ēėshtje e dhimbshme pėr mbarė popullin shqiptar. Kjo plagė e dhimbjes ndodhi qė nė vitin 1913 gjegjėsisht me Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr, kur Ēamėria padrejtėsisht u shkėput nga trungu kombėtar. Masakrimet dhe pėrjetimet e popullit ēam ishin tė tmerrshme nė vazhdimėsi sidomos masakrimet e Gjeneral Zervės”, tha Lush Culaj, profesor universitar, Kosovė.

Manifestimi i sotėm ‘Trėndafili i Ēamėrisė’ u organizuar nė kuadėr tė ‘Javės ēame’, e cila karakterizohet me aktiviteteve tė ndryshme kulturore dhe artistike pėr tė nderuar dhe pėrkujtuar viktimat e gjenocidit ndaj komunitetit ēam. Sikurse ėshtė bėrė traditė edhe kėtė vit manifestimet kulmuan me marshimin drejt Qafė Botės, aktivitet qė simbolizon hapat qė ndoqėn tė shpėrngulurit nga shtėpitė e tyre nė Ēamėri. /Telegrafi/
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-06-2013, 20:16   #13
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,809
Thanks: 1,314
Thanked 2,194 Times in 1,226 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Neser me date 27 qershor Instituti i Studimeve per Ēamerine ne perkujtim te gjenocidit te kryer ndaj popullesise shqiptare te krahines se Ēamerise, organizon takimin e rradhes se profesoreve te nderuar, patrioteve cam per te kujtuar te gjtiha ata qe humben jeten ne ate eksode te dhimbshem te qershorit te vitit 1945. Gjate ketij takimi do prezantohet nje nga librat me te fundit, botime te Instituti te Studimeve per Ēamerine, tashme i perkthyer ne gjuhen shqipe, "Ēameria, Tokat e Ēliruara Shqiptare, II" te autorit italian Donatto Martuci.
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-06-2013, 20:18   #14
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,809
Thanks: 1,314
Thanked 2,194 Times in 1,226 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Dekreti pėr shpalljen e 27 qershorit nė kalendarin kombėtar “Dita e genocidit ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė nga shovinizmi grek” dhe ngritjen e njė memoriali nė Konispol

L I G J
Nr.7839, datė 30.6.1994
PER SHPALLJEN E 27 QERSHORIT NE KALENDARIN KOMBETAR
“DITA E GENOCIDIT NDAJ SHQIPTAREVE TE ĒAMERISE NGA SHOVINIZMI
GREK” DHE NGRITJEN E NJE MEMORIALI NE KONISPOL
Nė mbėshtetje tė nenit 16 te ligjit nr. 7491, datė
29.4.1991 “Pėr dispozitat kryesore kushtetuese”, me propozim tė
njė grupi deputetėsh,
KUVENDI POPULLOR
I REPUBLIKES SE SHQIPERISE
V E N D O S I :
Neni 1
Dita 27 qershor shpallet nė kalendarin kombėtar “DITA E
GENOCIDIT NDAJ SHQIPTAREVE TE ĒAMERISE NGA SHOVINISTET GREKE”.
Neni 2
Tė ngrihet nė Konispol njė Memorial nė kujtim tė viktimave
tė kėtij genocidi.
Neni 3
Ky ligj hyn nė fuqi menjėherė.
Shpallur me dekretin nr. 885, date 12.7.1994 tė Presidentit tė Republikės sė Shqipėrisė, Sali Berisha.
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-06-2013, 20:18   #15
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,809
Thanks: 1,314
Thanked 2,194 Times in 1,226 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Genocidi i paparė grek ndaj banorėve tė Ēamėrisė nė vitin 1944-1945

Postuar nė: Dossier | Me: 26/06/2013

Nga Eugen SHEHU

Historia e shqiptarėve etnikė nė Ēamėri ėshtė mbushur padyshim me njė varg datash tragjike, tė ruajtura nė kujtesė si akte tė dhimbjes kulmore. Por historiografia jonė e ka pranuar se nėse nė vitet 1913-1943 genocidi grek ndaj shqiptarėve ēamė ka patur njė pėrshkallėzim, po ashtu ėshtė pranuar qė pranvera dhe vera e vitit 1944, pėrbėjnė apogjeun e barbarisė greke ndaj popullsisė sė pambrojtur tė shqiptare. Ky genocid do tė provonte edhe njė herė qėndrimin e palėkundur tė Athinės, e cila kėrkonte jo vetėm largimin e shqiptarėve nga trojet e tyre stėrgjyshore, por edhe rrėnimin e plotė tė kjtimeve mbi ekzistencėn aty tė racės sonė.

Nė muajt gusht-shtator 1943, vlen tė thuhet se rezistenca e atdhetarėve ēamė ishte organizuar mė sė miri. Ndonėse nė thelb, kjo rezistencė u organizua kundėr okupatorit, nė tė pati edhe element tė mbrojtjes vendore, ēka do tė thoshte ruajtja e shtėpive dhe popullsisė sė pambrojtur ndaj andartėve grekė. Kėshtu nė ditėt e fundit tė shtatorit 1943 dhe deri nė fillim tė nėntorit tė kėtij viti, efektivat e batalionit “Ēamėria” tė ndihmuar edhe nga vullnetarėt e zonės pėrreth, zhvilluan betejėn e famshme tė Konispolit, e cila zgjati 55 ditė. Nė tė vėrtetė, nė kėtė betejė, muarėn pjesė shqiptarė nga tė dy anėt e kufirit politik dhe ky fakt u pėrcoll jo pa shqetėsim nė qarqet shovene tė Athinės. Ky bashkėpunim i ngushtė i shqiptarėve brenda shtetit amė me vėllezėrit e tyre ēamė, pamvarėsisht se ata luftuan kundėr okupatorit gjerman, u kuptua si njė rrezik i madh pėr vorioepirotėt dhe qėllimet e tyre.

Ndėrkaq efektivat e batalionit “Ēamėria” nė bashkėpunim edhe me komandėn nacionaliste tė forcave tė jugut zhvilluan luftime edhe nė zonat e Gjirokastrės, Tepelenės dhe Delvinės. Sipas dokumentave gjermanė qė gjenden nė Arkivin e Institutit tė Historisė nė Tiranė, kėto luftime u karakterizuan nga disa prita tepėr tė rrezikshme ku kanė gjetur vdekjen dhjetėra ushtarė dhe oficerė gjermanė. Nė kėto luftime qoftė atdhetarėt e Ēamėrisė, qoftė nacionalistėt e jugut tė Shqipėrisė, patėn marrė krahė sidomos “nga deklarata e Uinston Ēėrēillit, sipas tė cilit kufiri shtetėror i Shqipėrisė do tė rishqyrtohej menjėherė pas mbarimit tė luftės.” (Gazeta “Atdheu” Tiranė 20 tetor 1943.)

Nė ditėt e para tė qershorit tė vitit 1944, nė zyrėn e gjeneral Zervės nė Janinė, andartėt grekė dėrgojnė njė tė quajtur Harallamb Kallojeri, kinse pati furnizuar me armė batalionin Ēamėria. Ky me lot nė sy e mohoi kėtė fakt dhe ngase ishte grek nuk pėsoi gjė. Por vlen tė sjellim kėtu fjalėt me tė cilat e pėrcolli Zerva. Gjeneral Zerva duke shtrėnguar nofullat kishte vazhduar: “Po dolėn tė vėrteta ato qė mė kanė thėnė se ti u shet ēamėve armė, ta dish se jo vetėm ty, por gjithė fisin tėnd do ta djeg me benzinė sė gjalli, nė mes tė fshatit qė tė lemerisen tė gjithė.” Pastaj ai u drejtua tė gjithė tė pranishmėve duke shtuar: “Ēamėrve duhet t’u afrohemi dhe t’i marrim me tė mirė, qė tė mos na ikin nga duart deri sa tė zemė kufirin. Pasi t’i kemi mbyllur si bagėtitė nė vathė, jo vetėm njerėz qė nuk do tė lemė tė gjallė, por edhe macet e tyre do t’i shkojmė nė thikė. (I.D.Hoxha “Viset kombėtare nė shtetin grek” Tiranė 2000, faqe 356)

Preja e parė e dhunės makabre helene, do tė ishte krahina e Paramithisė, e cila u pati bėrė ballė shpesh herė, me armė nė dorė, hordhive tė andartėve grekė. Nė mesnatėn e 26 qershorit 1944, ata iu afruan Paramithisė nga tė katėr anėt. Nė agun e 27 qershorit, disa atdhetarė ēamė ranė nė pritėn e zervistėve dhe lufta filloi e fuqishme. Por dinakėria greke nuk vonoi tė funksiononte sėrish. Komanda e lartė zerviste vrapoi te myftiu i Paramithisė Sali Hafizi duke i mbushur mendjen atij se nuk kishin punė me ēamėt ndaj kėta tė ulnin armėt dhe tė rrinin tė qetė nė shtėpitė e tyre. Sali Hafizi u besoi nga ana e tij dhe nė njė kuvend tė shkurtėr burrash dha porosi tė pritej lufta.

Mė pas komanda zerviste e udhėhequr nga majori famėkeq Kranjani dhe antishqiptari i tėrbuar Kristo Stavropulli shkuan nė mitropoli dhe bėnė planet kokė mė kokė me dhespotin grek. Me tė mbaruar takimin me dhespotin, disa ushtarė grekė u shpėrndanė nėpėr rrugė dhe sheshe duke njoftuar me zė tė lartė: “Urdhėrohen tėrė ata qė kanė armė, t’i dorėzojnė menjėherė se qetėsinė dhe rendin do ta mbajė ushtria. Askush tė mos frikėsohet! Kėdo e quajmė vėlla. Duam tė bashkėpunojmė dhe tė ndihmojmė njeri-tjetrin.” (Gazeta “Bashkimi” Tiranė, 7 mars 1947) por kjo s’mund tė ishte tjetėr, veēse gėnjeshtra e radhės e helenėve pėr tė arritur nė planet makabre tė gjeneral Zervės.

Vite mė pas, nė dėshmitė qė Asllan Myftari dhe Sadete Katiu do tė dėrgonin nė OKB pėrmes Komitetit tė Mbrojtjes sė Ēamėrisė, midis tė tjerave do tė kujtonin: Rreth mesditės, kur ende muk kishte mbaruar dorėzimi i armėve, zervistėt grupe-grupe… tė udhėhequr nga oficerė u derdhėn egėrsisht mbi popullatėn. Me tė dėgjuar krismat e armėve njerėzit lanė shitoret dhe ja dhanė vrapit nga tė mundnin. Mė tė shumtėt vrapuan drejt anės perėndimore tė qytetit ku mendohej qė shtegu nuk ishte mbyllur akoma. Pati raste qė familja u nda mė dysh, dikush ēau gardhin e kriminelėve dhe dikush tjetėr jo.

Meqė rrethi u mbyll nė mėnyrė tė hekurt njerėzia vraponin nė qytet tė ndjekur nga vrasėsit si egėrsira prej gjahtarit. Vritej kushdo qė hasej pėrpara. Rrugėt dhe sheshet u mbushėn me tė vrarė… kur zervistėt u turrėn nė njė shtėpi tė thernin njė djalė 6 muajsh dhe e jėma e mbuloi djepin me trupin e vet, ata i ngulėn gruas thikat nė kurriz. Mė pas ata therėn me thikė djalin tjetėr tė shtėpisė dhe tė zotin e saj. Motrėn e Hasan Belulit, 3 djemtė e Asim Dinos, dy ēupat dhe tė shoqen e Rexhep Malit, i mbėrthyen me gozhdė pėrpara murit tė shtėpisė. Pasi vranė Mulla Ēenin, argėtoheshin me tė bijėn. Aty pranė vranė edhe 12-13 fqinjė tė Mullait. Nė tėrė Paramithinė dėgjoheshin kujet dhe vajet rrėnqethės, tė pleqve, tė rinjve dhe fėmijėve qė shuanin shpresat e fundit nėn krismat e plumbave apo presat e thikėve e sopatave.”

Masakra e Napolon Zervės ndaj banorėve tė pambrojtur tė Ēamėrisė, do t’ia kalonte pėr nga egėrsia e saj edhe dėnimeve tė inkuizicioneve mesjetare. Asnjė lloj pengese nuk do tė haste ky kriminel i lindur dhe gjithė taborri i tij, nė barbarinė e pashembullt. Dėshmitė e dhimbshme vazhdojnė: “Poshtė xhamisė sė Prronjatėve dergjeshin sa e sa kufoma. Dalluam nusen e Ibrahim Bollatit, motrėn e Muharrem Bakos, djalin e saj, Mit’hatin 10 vjeēar, Harun Mezanin 14 vjeēar ndėrsa tė tjerėt nuk i njohėm, sepse ishin prishur nė fytyrė. Ndėrsa Estref Ilmiu tregon se kur atė dhe disa tė burgosur tė tjerė i shpunė tė varrosnin trupat gjysėm tė prishur pranė kishės sė Shėn Jorgjit, njohu vetėm katėr prej trupave, ndėrsa dhjetėra tė tjera nuk mundi t’i njihte pasi fytyrat ishin gjymtuar nė mėnyrė tė llahtarshme prej vrasėsve.” (Gazeta “Bashkimi” Tiranė 4 prill 1947)

Sigurisht epshet shtazore tė Zervės me kompani, nuk mund tė preheshin vetėm me kasaphanėn e Paramithisė. Ata u derdhėn dy ditė mė pas nė fshatrat Grikė, Kacjan, Karbunarė dhe nė njė varg fshatrash tė Ēamėrisė sė Mesme. Nėse gjenin gjė tė gjallė (njerėzia dhe bagėtia ishin barazuar tragjikisht) andartėt dhe zervistėt e thernin menjėherė. Nė ato shtėpi ku njerėzit qenė larguar nxitimthi, komandot ushtarake ushtronin kontroll tė imėt duke vjedhur e plaēkitur gjithēka, deri edhe pajat e vajzave fatkeqe tė Ēamėrisė. Nė fshatrat Luar dhe Karbunarė, po ashtu edhe nė qytezėn e Margėlliēit, nė tė vėrtetė u organizua njė qėndresė e vogėl, disa orėshe. Por pėrballė 25-30 burrave tė kėtyre fshatrave, Athina dėrgoi Regjimentin e Dyzetė tė komanduar nga major Angora, i cili pas 1700 ushtarėve dhe oficerėve, kishte nė p[ėrbėrje tė vet edhe njė kontigjent prej 40 kriminelėsh grekė, tė cilėt patėn “fituar” lirinė nga burgjet greke, vetėm e vetėm pėr tė therur sa mė shumė shqiptarė etnikė tė Ēamėrisė.

Kjo epėrsi numerike nė njerėz, kjo shpejtėsi ēoroditėse nė arritjen e qėllimeve, ky brutalitet i pashembullt, kishin tė bėnin sa me vrasjet e ēamėve aq edhe me heshtjen qė do tė shoqėronte ky terror. Madje megjithė fshehjen misterioze qė Athina i ka bėrė nė decenie kėsaj tragjedie, diplomacia evropiane do tė shėnonte nė analet e saj: “Duke shkelur nė mėnyrė tė qėllimshme Marrėveshjen e Kazertės, trupat e Divizionit tė Dhjetė, njėsitė e dy divizioneve tė E.DH.E.S-it, ato tė regjimenteve 100, 110 dhe 40, po mėsyjnė mizorisht territoret e pambrojtura tė Ēamėrisė.” (Arkivi Qendror i Shtetit-Tiranė. “Ēėshtja e Ēamėrisė” Fondi 251, dosja 14, fleta 143)

Tanimė atdhetarėt e Ēamėrisė e kishin plotėsisht tė qartė se Athina kėrkonte zhdukjen pėrfundimtare tė shqiptarėve etnikė. Rrethanat nė verėn e vitit 1944 kishin favorizuar Athinėn, e cila duk marrė edhe pėrkrahjen e aleatėve shekullorė tė saj Anglisė dhe Francės, kryente njėhersh dėbimin e ēamėve dhe popullimin e trojeve tė tyre me tė krishterė tė jugut helen. Nė kėtė mėnyrė, krahas organizimit tė njėsiteve tė vegjėl pėr shpėtimin e popullsisė, kėta atdhetarė u pėrpoqėn tė sinjalizonin rreth masakrės edhe diplomacinė evropiane. Ndėrsa lidhjet me shtetin amė nuk u ndėrprenė pėr asnjė moment. Kėshtu nė telegramin e firmosur prej disa burrave tė Ēamėrisė dhe dėrguar kryeministrit shqiptar nė gushtin e vitit 1944, midis tė tjerave shkruhet tekstualisht: “Nuk kanė tė munėruar as vrasjet, as grabitjet dhe as pėrdhunimet e kriminelėve tė Zervės. Madje, ajo pjesė e popullsisė qė akoma nuk ka rėnė ndėnė thikat e zervistėve, po ikėn e tmerruar drejt Shqipėrisė duke humbur gjithēka.” (Arkivi Qėndror i Shtetit-Tiranė. Fondi 251, dosja 179, fleta 2)

Ndėrkaq propaganda shovene helene vazhdonte me ritme akoma mė tė mėdha t’u binte tam-tameve tė Vorio-Epirit. Kėshtu, nė mbrėmjen e 1 tetorit 1944, Radio Kajroja shpėrndante nė eter mesazhin e ministrit grek tė informacionit, Kartallit pėr kinse revoltė tė vorioepirotėve nė Gjirokastėr e Sarandė, tė cilėt kėrkonin bashkimin e trojeve tė tyre me ato tė shtetit amė, Greqisė. Duke pretenduar se kėto troje ishin plotėsisht greke, Athina madje me anė tė emisarėve tė fshehtė tė saj, nisi tė shpėrndante nė jugun e Shqipėrisė fletushka duke u thėnė shqiptarėve etnikė aty se nuk ishte e largėt dita kur fshatrat e tyre do t’i bashkoheshin Greqisė. Madje ndikimi i Athinės u shtri deri nė komandėn e lartė gjermane, duke e fshehur realitetin dhe duke e afruar Zervėn sa mė shumė me kėtė komandė. Aq i thellė ka qenė ky ndikim saqė komanda gjermane pėrpiqej tė ruante indiferencėn pėrpara masakrės qė ndodhte me ēamėt. Kėshtu, nė njė informacion dėrguar RAIHUT TĖ TRETĖ, lidhur me njė protestė tė atdhetarėve tė Ēamėrisė, midis tė tjerave, komanda gjermane e Filatit spjegonte” “Kėrkesat e parashtruara lidhur me evakuimin e popullsisė shqiptare qė nuk ėshtė nė gjendje tė mbrohet, nuk ka asnjė bazė. Ushtria gjermane ka marrė pėrsipėr mbrojtjen dhe sigurimin e paqes dhe tė rregullit nė zonat e okupuara prej saj.” (Arkivi i Institutit tė Historisė- Tiranė. Dok.gjerman nr. T 314-1458)

Vala tjetėr e spastrimeve tė shqiptarėve etnikė, nga trojet e tyre nė Ēamėri, iu besua sėrish gjeneralit famėkeq Zerva, nė marsin e vitit 1945. kėsaj radhe do tė goditej, digjej e shkretohej pikėrisht Filati, ēerdhja e qėndresės kulmore tė banorėve tė Ēamėrisė. Ndonėse burrat e Filatit ishin larguar, tė mobilizuar nė njėsite tė vogla vullnetarėsh, drejt Filatit u derdh me egėrsi tė paprė makina luftarake e Zervės. Nuk munguan me kėtė rast as vrasjet, as therjet, as djegiete njerėzve dhe shtėpive. Krimet ishin pothuaj tė papara. Nė informacionin qė koloneli britanik Vuthaus i dėrgonte Londrės nė fundmarsin e vitit 1945, midis tė tjerave shkruante tekstualisht: “Nisur nga Misioni Aleat qė drejtova, ju bėj me dije se Zerva i nxorri jashtė ēamėt nga shtėpitė e tyre mė 1944, shumica e tė cilėve mundėn tė gjenin strehė nė Shqipėri. Dėbimi i tyre u krye sigurisht pėrmes njė gjakderdhjeje tė madhe. Veprimi i Zervės u ndoq mė pas nė marsin e vitit 1945 nga njė masakėr akoma mė e madhe, siē ishte kjo e marsit, nė Filat, e cila nuk mund tė falet.” (Arkivi i Institutit tė Historisė- Tiranė. Fondi Zyra e jashtme britanike PRO\ FO Nr 371\ 48094)

Sipas Memorandumit tė emigrantėve ēamė nė Shqipėri, i cili u paraqit jo vetėm nė kancelaritė evropiane por deri nė SHBA, nė peiudhėn qrshor 1944-mars 1945, janė vrarė gjithsej 2771 civilė tė pambrojtur. Gjatė kėsaj peiudhe gjithashtu u dogjėn dhe plaēkitėn 68 fshatra me rreth 5800 shtėpi. Nė humbjet e tjera materiale llogariten 110 mijė krerė bagėti tė imta, 2400 gjedhė, 80 mijė kuintalė vaj ulliri, 21 mijė kuintalė grurė pa llogaritur dramėn e madhe tė shkombėtarizimit tė kėtyre trojeve. Njė pjesė e konsiderueshme e politikės greke gjatė viteve tė Luftės sė Ftohtė si edhe lakejtė e historisė sė tyre, kanė mbrojtur dhe vazhdojnė tė mbrojnė tezėn absurde sipas sė cilės shqiptarėt e Ēamėrisė janė larguar me vullnetin e tyre nga trojet stėrgjyshorė, kinse kanė qenė tė lidhur me Gjermaninė, pra kundėrshtaren e Greqisė. Kėto teza justifikuese sidoqoftė nuk mundėn tė shuajnė gjurmėt e pėrgjakura tė atij gjenocidi biblik.
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-06-2013, 20:44   #16
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga edlin Shiko postimin
Neser me date 27 qershor Instituti i Studimeve per Ēamerine ne perkujtim te gjenocidit te kryer ndaj popullesise shqiptare te krahines se Ēamerise, organizon takimin e rradhes se profesoreve te nderuar, patrioteve cam per te kujtuar te gjtiha ata qe humben jeten ne ate eksode te dhimbshem te qershorit te vitit 1945. Gjate ketij takimi do prezantohet nje nga librat me te fundit, botime te Instituti te Studimeve per Ēamerine, tashme i perkthyer ne gjuhen shqipe, "Ēameria, Tokat e Ēliruara Shqiptare, II" te autorit italian Donatto Martuci.
Mblidhuni e kujtojeni ...e kane pushtuar greket jugun e shqiperise
Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-06-2013, 20:47   #17
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,809
Thanks: 1,314
Thanked 2,194 Times in 1,226 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Amaneti i Ēamėrisė

Nga Irisa Ruēi

Kanė kaluar 69 vjet qė nga koha kur gjyshėrit e mi i pėrzunė me forcė nga vatani, nga e bukura toka ēame. 69 vjet mė parė, e ardhmja e asaj kohe u preu ėndrrat, u shtoi makthin dhe vuajtjen, u mbolli lotėt, u dogji shpirtin, kėrkoi t’u mohonte ekzistencėn. 69 vjet mė pas, unė shoh si e shkuara trashėgoi nėpėr kohė njė plagė tė pambyllur, njė amanet tė patretur, njė ėndėrr tė mbetur midis mallit tė kaluar dhe forcės sė tė ardhmes; njė vrull tė ri, qė lind nga rebelimi ndaj sė padrejtės dhe nga dėshira pėr tė mbajtur gjallė emrin ēam. Unė i falem gjyshėrve tė mi, unė i falem tė gjithė gjyshėrve tė Ēamėrisė, qė me vullnetin, pasionin dhe dashurinė pėr tokėn e tyre, edukuan brezat e rinj nėn tė njėjtėn frymė: me tė njėjtat tradita, kulturė, zakone, gjuhė tė bekuar. Ēamėt i vranė… i torturuan… i pėrndoqėn… i pėrbuzėn… por kurrė dot nuk i pėrulėn…! Ata qė vdiqėn, qenė motiv pėr tė lindur nė zemrat e ēamėve ndjenjėn e pėrjetėsisė. Mund tė vriten trupat…por shpirtrat askush nuk mund t’i cėnojė dot… Shpirtrat ēamė enden tė lirė nė kėrkim tė shpresės, vizionit dhe pėrmbushjes sė amanetit.

Qershor 1944 – qershor 2013…

Nėna ime sėrish nuk harroi tė mė rrėfente historitė e Ēamėrisė. Tregime qė ajo i mban gjallė nė mendje e zemėr. Mė tepėr se 80 vite tė jetės m’i tregon kohė pas kohe, vit pas viti, me qetėsinė e asaj moshe. Dhe hiqet sikur nuk m’i ka thėnė asnjėherė mė parė ato ngjarje. Dhe unė, kohė pas kohe, vit pas viti, hiqem sikur nuk i kam dėgjuar asnjėherė ato fjalė. E shikoj me kureshtje, me lumturinė e njė fėmije kur i tregojnė pėrralla tė bukura, dhe ndjek me sy shtegėtimin e saj. Ajo ka nevojė qė unė ta kuptoj atė dhembje, ajo vuan nga frika se mos unė e harroj prejardhjen time. Ndėrsa unė vuaj nga frika se mos mė mjergullohet ajo histori, mos pėrditshmėria mė rrėmben nė rrjedhėn e saj dhe unė harroj detajet, detaje qė i ka dėgjuar mijėra herė. Vuaj nga frika e pėrkohshmėrisė sė njeriut nė tokė. Shumė prej gjyshėrve tanė nuk jetojnė mė; e ne pasardhėsit e tyre, e ndiejmė 2 – fish peshėn e pėrgjegjėsisė. Ne duam tė jemi tė denjė pėr ta merituar tė quhemi bij tė Ēamėrisė. U pėrjetėsoftė emri juaj o gjyshėr ēamė; unė pėrgjėrohem sot e pėrgjithmonė para jush! Ju jetuat me njė kujtim… vdiqėt me njė brengė… dhe latė amanet njė ėndėrr:

Unė e dua Ēamėrinė! Unė e dashuroj atė tokė tė bekuar, qė ėshtė mbjellė me gjakun e tė parėve tė mi. Unė e kam nė zemėr atė truall tė shenjtė, nga i cili 69 vjet mė parė gjyshėrit e mi u detyruan me forcė tė largoheshin. Unė, kur kujtoj Ēamėrinė, kujtoj gjyshėrit e mi, mė vijnė ndėrmend pėrrallat qė ata mė tregonin nė gjuhėn e tyre historitė qė mė rrėfenin pėr vendin e tyre; pasionin me tė cilin mė pėrshkruanin shtėpitė, baēet, ullinjtė… ullinjtė e Ēamėrisė sė tyre! U kujtoj lotėt qė u rridhnin sa herė pėrmendnin fjalėn Ēamėri, lot qė mė flisnin pėr mallin e tyre. U kujtoj buzėn qė u dridhej, kur pėrshkruanin historinė e tyre. Ajo qė ėshtė dhe historia ime. Unė jam bijė Ēamėrie! Mjafton kaq pėr tė ngjallur krenarinė time. Krenari pėr atė “gjuhė perėndie”, krenari pėr ato zakone e tradita tė trashėguara brez pas brezi, krenari pėr vlerat qė kanė njerėzit e kėsaj krahine. Ata qė nuk na njohin, qė nuk njohin traditat, kulturėn, historinė ēame, na pėrkufizojnė me termin bosh “tė pabesė”. Por, sėrish nuk e pėrulin dot krenarinė tonė, madje epitete tė tilla na bėjnė tė jemi indiferentė, sepse kemi njė unitet tė fortė brenda komunitetit dhe ndjenjė dashurie mes nesh. Unė i dua me shpirt tė gjithė ata qė janė patriotėt e mi, unė i dua tė gjithė ēamėt, e pėrmbi ta nuk vė asnjė…! Sepse nė sytė e ēdo ēami unė shoh historinė time; shoh historinė tonė tė pėrbashkėt. Nė ata sy, unė shquaj lotėt e mallit tė gjyshėrve tė mi. Dhe sot qė ata nuk jetojnė mė, mua mė rėndojnė ato lot, mė rėndojnė ato brenga, mė rėndon e kaluara. Mė duket sikur shpirtrat e tyre nuk janė prehur nė paqe, por enden rreth meje e mė thonė me pėrgjėrim: “Duaje pėrjetė Ēamėrinė!”. Unė nuk munda t’ua fshi dhembjet e lotėt gjyshėrve tė mi, por unė do e mbaj gjersa tė vdes nė zemėr e nė mendje amanetin e tyre, e kurrė s’do e harroj Ēamėrinė… Sepse unė jam bija e Ēamėrisė!
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-06-2013, 20:52   #18
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,809
Thanks: 1,314
Thanked 2,194 Times in 1,226 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Saura Shiko postimin
Mblidhuni e kujtojeni ...e kane pushtuar greket jugun e shqiperise
Neser do te mblidhemi edhe ne jug... ne Sarande, po nuk di me shume mbi aktivitetin...
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-06-2013, 20:54   #19
BLEDI_SH
V.I.P
 
Avatari i BLEDI_SH
 
Data e antarėsimit: Feb 2013
Posts: 2,746
Thanks: 67
Thanked 116 Times in 50 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 50
BLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėmBLEDI_SH i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Saura Shiko postimin
Mblidhuni e kujtojeni ...e kane pushtuar greket jugun e shqiperise
jo e nderuar,as nuk e kane pushtuar dhe as nuk do ta pushtojne kurre,gjithmone do thyejne hundet....dhe kjo u pa dhe ne keto zgjedhje nga votat qe moren ''minoritaret'' ne mos gabohem 1 ose 2,kjo eshte pergjigja me e mire e popullit shqiptar.
BLEDI_SH nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-06-2013, 20:57   #20
Saura
V.I.P
 
Avatari i Saura
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Itali
Posts: 2,661
Thanks: 0
Thanked 7 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Saura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėmSaura i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga edlin Shiko postimin
Neser do te mblidhemi edhe ne jug... ne Sarande, po nuk di me shume mbi aktivitetin...
Edlin ti je ne Durres apo ne Itali ?
Saura nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur