Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Problematika Shqiptare

Problematika Shqiptare Nė kėtė forum vizitorėt tanė shprehin mendimin e tyre mbi problemet madhore qė shqetėsojnė gjithė shqiptarėt, dhe zgjidhjet e mundshme qė mund t'u jepen kėtyre problemeve.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 25-05-2019, 14:13   #301
Performer
Sweet
 
Data e antarėsimit: Nov 2016
Posts: 18,989
Thanks: 14,776
Thanked 9,019 Times in 5,230 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 260
Performer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: “Shqipėria rrezikon tė mbetet pa shqiptarė”

Hashash? Lol
Performer nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-05-2019, 18:35   #302
AAO
Against All Odds
 
Avatari i AAO
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Tiron
Posts: 4,880
Thanks: 877
Thanked 1,655 Times in 965 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 166
AAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: “Shqipėria rrezikon tė mbetet pa shqiptarė”

E paska mbush Basha sheshin plot me flamuj amerikan lol

Cfare ka ndodhur valle , shkulje veshi apo bythlepirje?
__________________
Always loud & always proud!
AAO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-05-2019, 20:36   #303
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,228
Thanks: 345
Thanked 613 Times in 450 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: “Shqipėria rrezikon tė mbetet pa shqiptarė”

Shqiperia do te benet me mir, per inat ballkanik te shqiptareve rus-, grek-, e serbofila! Qashtu!
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-05-2019, 12:02   #304
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 2,390
Thanks: 260
Thanked 428 Times in 329 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Kastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Pėrgjigje e: “Shqipėria rrezikon tė mbetet pa shqiptarė”

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Albania eshte protektoriat i USA-s.

Ku keta VRROMAT kane perparesi eshte si RRJEDHIM...varferi,prostitucion,mafia,dhe ...SHKERDHAPATARI.

Ju nuk e besoni...
Eshte e vertet kjo qe thua ti deri diku por janke rusine qe eshte shtet i pavarur dhe kurvat ruse perseri mbushin bordellot dhe strip clubet e botes dhe ke e pe cfare u be ne world cup ku nuk ngeli ruse pa u shkerdhy.

Amerika ndikon 70% pjesa tjeter eshte vet populli
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-05-2019, 12:04   #305
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 2,390
Thanks: 260
Thanked 428 Times in 329 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Kastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Pėrgjigje e: “Shqipėria rrezikon tė mbetet pa shqiptarė”

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga AAO Shiko postimin
E paska mbush Basha sheshin plot me flamuj amerikan lol

Cfare ka ndodhur valle , shkulje veshi apo bythlepirje?
Te 2ja bashke.

Cfare mund te presesh nga nje fis..ir pederast si Basha.

Nje impotent qe disa maloke e shohin si shprese ma kap ndonje post.

Ketij populli dikur me luftarakun ne Europe e kane dhjere shume keq.

Po hajd se Republika e Vajmarit para se te vinte Fyrheri ne krye ishte 10 here e keq se ne.
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-05-2019, 12:49   #306
Kurt
V.I.P
 
Avatari i Kurt
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 4,894
Thanks: 6,729
Thanked 1,912 Times in 1,088 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 104
Kurt ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: “Shqipėria rrezikon tė mbetet pa shqiptarė”

Ky basha me duket shume patetik.
Kurt nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-07-2019, 07:01   #307
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 4,938
Thanks: 1,993
Thanked 2,837 Times in 1,577 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 103
par ka mbyllur reputacionin
Re: “Shqipėria rrezikon tė mbetet pa shqiptarė”

Bizneset nė krizė pėr punonjės, tashmė nė emigracion po ikin tė arsimuarit


Njė valė e re emigracioni qė pėrfshin tė arsimuarit po pėrforcohet mė shumė kėtė vit, si pasojė i dekurajimit nga zhvillimet e brendshme dhe lehtėsive nė procedurat e emigracionit nga Gjermania, tė cilat kanė hyrė nė fuqi sė fundmi. Njė anketė qė po kryhet aktualisht nė kėtė kategori gjeti se, punonjės nė pozicione drejtuese nė industrinė bankare, kompani tė mėdha nė vend, kanė dhėnė dorėheqjen mė qėllim emigracioni, jo pėr arsye ekonomike. Bizneset po kėrkojnė punonjės jashtė vendit, ndėrsa sistemi arsimor nė vend po pėrshtatet pėr nevojat e emigrimit. Sektorėt e biznesit qė po zbrazen nga punonjėsit dhe pėrvojat rajonale dhe shqiptare pėr tė zbutur pasojat

Blerina Hoxha

Pėr shkak tė moralit tė trazuar, tė paaftėsisė, ose thjesht pėr shkak tė indiferencės, udhėheqėsit politikė tė Shqipėrisė nuk kanė nisur ende tė shpjegojnė pyetjen se pėrse largohen njerėzit, dhe jo mė tė zgjidhin problemin. Pėrkeqėsimi i kushteve tė demokracisė, zgjerimi i zotėrimeve tė krimit, korrupsioni i lartė, rritja e ngadaltė ekonomike dhe kushteve e kėqija social-ekonomike tė ndėrthurura me perspektivat nė rėnie, pritet tė nxisin njė valė tė re emigracioni kėtė vit.

Njė studim i fundit i Qendrės pėr Studime Ekonomike dhe Sociale gjeti se 70% e tė rinjve qė studiojnė nė universitetet shqiptare kanė pėr qėllim tė largohen nga vendi. Profili i ri i emigracionit pas liberalizimit tė vizave ka pėrfshirė tė gjitha grupmoshat e popullsisė, nė tė gjitha qytetet e vendit, duke e ēuar drejt zbrazjes sė shpejtė, por sė fundmi, stafet e mirėkualifikuara qė punojnė nė kompani me vlerė tė shtuar dhe paga tė larta.

Njė anketė qė po kryhet aktualisht nė kėtė kategori gjeti se, tre punonjės nė pozicione drejtuese nė industrinė bankare kanė dhėnė dorėheqjen, pėr arsye emigrimi. Ata po e ndėrmarrin kėtė nismė pėr njė perspektivė mė tė mirė pėr fėmijėt e tyre, pėr shkak tė ajrit tė ndotur nė Tiranė dhe mungesės sė cilėsisė nė arsim. Profesor Ilir Gėdeshi, i cili po udhėheq kėtė anketė, pohon se gjetjet e para tregojnė se vala e re e emigracionit ndėr njerėzit me aftėsi tė larta nuk kanė tė bėjnė me ekonominė, por me rrethanat tė cilat janė rėnduar ndėr vite dhe nuk kanė shpresė tė pėrmirėsohen sė paku nė afat tė shkurtėr.

Njė paketė e re ligjore, e jetėsuar sė fundmi nga Gjermania, e cila lehtėson mė tej kushtet e migrimit, pritet tė nxisė emigracionin kėtė vjeshtė.
Kryeministri Edi Rama e ka cilėsuar mė shumė se njė herė normal fenomenin, pasi, sipas tij, hendeku ekonomik ndėrmjet Shqipėrisė dhe vendeve tė BE ėshtė shumė i lartė dhe pėr kėtė qėllim, shqiptarėt kanė drejtė tė lėvizin pėr njė jetė mė tė mirė. Rama thotė se kjo po ndodh me tė gjitha vendet e rajonit.

Por, nė fakt, tė dhėnat tregojnė se ritmi i ikjeve nga shqiptarėt ėshtė mė i larti nė botė, nė raport me popullsinė, edhe nė raport me vendet e luftės, ndonėse Shqipėria ėshtė njė vend nė paqe dhe qė po punon prej vitesh tė anėtarėsohet nė Bashkimin Europian, duke u renditur nė listėn e vendeve tė sigurta. Tė dhėnat e Eurostat tregojnė se rreth 19 mijė shqiptarė kanė aplikuar pėr azil nė njė nga vendet e Bashkimit Europian nė vitin 2018, sipas tė dhėnave tė publikuara nga Eurostat.

Shqiptarėt renditen nė vend tė nėntė pėr nga numri i azilkėrkuesve nė vlerė absolute, pas Sirisė, Afganistanit, Irakut, Pakistanit, Iranit, Nigerisė, Turqisė, Venezuelės. Nė vend tė parė, nė vlerė absolute, ėshtė Iraku, me rreth 81 mijė aplikime.
Por, nė raport me popullsinė, shqiptarėt vijojnė tė duan tė ikin mė shumė se kushdo tjetėr, edhe se vendet qė janė nė gjendje lufte. “Monitor” ka pėrpunuar tė dhėnat pėr numrin e azilantėve shqiptarė pėr 1,000 banorė, ku rezulton se nė vitin 2018, pėr ēdo 1,000 banorė aplikuan 6.6 persona, duke u renditur tė parėt nė botė pėr nga numri i aplikimeve pėr azilantė nė raport me popullsinė.

Biznesit i ikėn fuqia punėtore

Me kėtė filozofi tė trajtimit tė problemit, bizneset shqiptare janė lėnė krejtėsisht tė pambrojtura, teksa mungesa e fuqisė punėtore nė shumicėn prej tyre u shndėrrua nė shqetėsimin kryesor pėr vitin 2019. Nė njė rrafsh mė tė gjerė, industria e turizmit po vuan momentalisht pėr shkak tė sezonalitetit nė tė cilin ndodhet.

Fatos Ēerenishti, i cili drejton FAFA Resort, njė nga hotelet mė tė mėdha nė vend, qė funksionon me prenotime nė avancė, tha se tani ka punėsuar 14 kuzhinierė turq, por po has vėshtirėsi pėr tė gjetur punonjės tė gatshėm pėr tė punuar me sezone.

Tė njėjtėn vėshtirėsi pohuan edhe menaxherėt e Rafaelo Resort nė zonėn e Shėngjinit, qė edhe pse kanė rritur pagat, e kanė pasur shumė tė vėshtirė gjetjen e punonjėsve kėtė vit. Altin Prenga, nga Mrizi i Zanave, i cili zotėron njėsinė mė tė madhe tė agroturizmit nė vend, tha se, bizneset shqiptare duhet tė ndryshojnė qasjen ndaj trajtimit tė fuqisė punėtore, sidomos nė drejtim tė pagesave. Z. Prenga u shpreh se pagat nė biznesin e tij pėr ēdo hallkė tė shėrbimit janė vetėm 20 deri nė 30% mė tė ulėta se nė Itali. Me kėtė pagė, asnjė i ri nuk do tė dėshironte tė shndėrrohej njė punonjės sezonal nė Itali, Greqi apo gjetkė, pasi nuk do tė kishte leverdi. Ai pohoi se, vetė gėrmadha qė po krijon emigracioni mund tė shndėrrohet nė njė vetėrregullim, pasi bizneset do tė detyrohen tė ofrojnė paga mė tė larta. Kjo ndikon shumė shpejt nė frenimin e emigrimit tė tė rinjve, tha Prenga.

Pėr njė kompani qė kėrkon kualifikim tė lartė, hendeku qė krijon emigracioni nuk riparohet me njė pagė mė tė lartė. “Pėrmirėsimi i kushteve tė tjera, qė lidhen me mjedisin, me infrastrukturėn e shkollimit, shėndetit, mjedisit dhe zbatimit tė ligjit” kėrkojnė kohė thotė profesor Gėdeshi.
Nė sfond tė emigracionit tė lartė, vendet e Ballkanit Perėndimor po bėjnė pėrpjekje pėr tė frenuar fenomenin, teksa qeveria e Shqipėrisė nė njė strategji kombėtare pėr qeverisjen e emigracionit parashikohen qė tė larguarit t’i zėvendėsojė me tė huaj duke lehtėsuar procedurat e qėndrimit tė tyre nė vend. Ndėrsa Polonia po aplikon disa lehtėsi fiskale, duke i pėrjashtuar tė rinjtė qė punojnė nga tatimi mbi tė ardhurat.

Tendenca e re e emigracionit zhvendoset tek tė arsimuarit

Nė dekadėn e fundit ka njė pėrmbysje tė tendencės pėr emigrim, ku vala e tė ikurve ėshtė zhvendosur nga tė pashkolluarit tek ata me edukim. Profesor Gėdeshi, i cili ka udhėhequr dy anketa mbi potencialin e emigrimit, njėrėn nė vitin 2017 dhe tjetrėn nė vitin 2018, ka vėnė re tendencėn nė rritje tė emigrimit tė personave tė arsimuar. Tė dhėnat e anketės tė vitit 2007 tregonin se sa mė i ulėt ishte niveli arsimor, aq mė e lartė ishte dėshira pėr migrim.

Kjo shpjegohej me faktin se njerėzit e paarsimuar dhe tė pakualifikuar ishin tė papunė ose kishin vėshtirėsi nė gjetjen e njė pune nė Shqipėri dhe dėshironin tė migronin (kryesisht nė Itali dhe Greqi). Ndėrsa ata qė zotėronin njė profesion, ose kishin njė arsimim mė tė lartė, e kishin mė tė lehtė tė integroheshin nė tregun e punės nė Shqipėri. Ka edhe njė arsye tjetėr qė e shpjegonte kėtė tendencė. Anketa me migrantėt e kthyer nė vitin 2007 tregonte se tė kthyerit me arsim terciar kishin punuar nė Greqi si punėtorė tė pakualifikuar dhe shpesh nė sektorin informal, ēka nuk nxiste tė tjerėt tė migronin.

Nė vitin 2007, rreth 40% e personave me arsim tė lartė donin tė largoheshin nga vendi. Nė vitin 2018, kjo tendencė ėshtė rritur me 13 pikė pėrqindje, pasi 53.7% e personave me arsim tė lartė kanė pohuar se po planifikojnė tė largohen nga vendi. Dekadėn e fundit ka njė lidhje mė tė fortė midis edukimit dhe dėshirės pėr emigrim. Tė dhėnat e anketės sonė tregojnė se migrimi potencial ėshtė mė i lartė pėr personat me edukim profesional, terciar dhe sekondar. Ky fakt, nga njėra anė, shpjegohet me mundėsitė mė tė mėdha tė punėsimit nė Gjermani, nė vendet e zhvilluara tė BE dhe nė Amerikėn e Veriut. Nė kushtet kur konkurrenca globale po rritet, vendet e zhvilluara rrisin gjithnjė e mė shumė kėrkesėn pėr persona tė kualifikuar. Kėtij interesi i pėrgjigjet pakėnaqėsia, mundėsitė e pakta dhe kushtet e punės nė Shqipėri.

Shqiptarėt po arsimohen pėr tė ikur

Dėshira pėr tė migruar nė Gjermani dhe nė vende tė tjera tė zhvilluara tė Europės Perėndimore mund tė shėrbejė si nxitje pėr arsimim, kualifikim profesional dhe mėsimin e gjuhės sė huaj nga ana e emigrantėve potencialė. Kėshtu, sipas njė interviste tė zhvilluar nė Institutin Goethe nė Tiranė, numri i tė rinjve qė mėsojnė dhe marrin dėshminė e gjuhės gjermane ėshtė rritur tre herė nė vitin 2017 nė krahasim me vitin 2013.
Nė shumė nga intervistat e realizuara nga CESS-i me azilkėrkuesit e kthyer nga Gjermania vėrehej interesi pėr tė kryer shkolla profesionale nė mėnyrė qė t’u pėrshtaten kėrkesave tė tregut tė punės nė kėtė vend, nė rast tė njė migrimi tė mundshėm.

Interesi nė rritje i emigrantėve potencialė pėr arsim dhe trajnim profesional provohet edhe nga tė dhėnat e anketės sė emigrimit potencial, 2018. Thuajse 85% e emigrantėve potencialė dėshirojnė tė marrin pjesė nė njė trajnim nė Shqipėri pėr t’u pėrgatitur pėr tė jetuar dhe pėr tė punuar jashtė vendit. Emigrantėt potencialė qė dėshirojnė tė marrin pjesė nė kėto kurse shprehin mė shumė interes pėr mėsimin e gjuhės sė huaj (72.3%), trajnim profesional (39.1%), orientim kulturor (22.9%) dhe studime universitare (17%)

Ky interes pėr t’u pėrgatitur pėr tė punuar dhe pėr tė jetuar nė vendin e migrimit ka njė rritje tė dukshme nė krahasim me anketėn e vitit 2007, kur vetėm 48.7% e migrantėve potencialė shprehte kėtė dėshirė. Kjo dėshirė duhet mbėshtetur, sepse rrit kapitalin human tė vendit dhe atė tė migrantit potencial. Tė dhėnat e anketės tregojnė se studentėt dhe tė punėsuarit janė mė tė prirė tė migrojnė nė krahasim me tė papunėt, tė vetėpunėsuarit dhe shtėpiaket. Kjo tregon se punėsimi nė vetvete nuk parandalon emigrimin.

Sektorėt me prirje mė tė madhe pėr tė ikur

Kushtet e punės, pagat e ulėta dhe mungesa e perspektivės janė disa nga faktorėt qė i shtyjnė njerėzit tė emigrojnė. Tė dhėnat e anketės tregojnė se nė disa sektorė tė ekonomisė dhe nė disa profesione, si nė shėndetėsi, call center, rrobaqepėsitė, kėpucaritė, ndėrtim, etj., njerėzit janė mė tė prirė tė migrojnė,

Anketa mbi potencialet e emigrimit gjeti se punonjėsit e call center, qė pėrgjithėsisht janė me universitet ose vazhdojnė studimet dhe pėrgjithėsisht zotėrojnė njė gjuhė tė huaj, duan tė ikin. 85% e tė anketuarve nė kėtė sektor pohuan se duan tė ikin. Gjithashtu 75% e infermierėve, 56% e punonjėsve nė sektorin e ndėrtimit duan tė ikin, 53% e rrobaqepėsve dhe 38% e tyre qė punojnė nė fabrikat e kėpucėve.

Mungesa e fuqisė punėtore ėshtė kthyer nė njė problem madhor pėr tė gjithė sektorėt. Pėrfaqėsuesit e industrisė kryesore nė vend pohuan se pėrveē ambientit jo shumė favorizues pėr sipėrmarrjet, mungesa e fuqisė punėtore ėshtė kthyer nė njė sfidė pėr tė cilėn zgjidhjet janė tė vėshtira.
Lorenc Goga, administrator i Facile.it, njė kompani qė ofron shėrbime nė web marketing pohoi pak kohė mė parė se, gjetja punonjėsve shpeshherė ėshtė kthyer nė njė sfidė pėr aktivitetin. Mungesa e punonjėsve tė kualifikuar nė shėrbimet e TIK e kanė penguar atė tė nėnshkruajė njė kontratė tė re shėrbimi me njė kompani tė huaj. Kontrata ishte pėr shėrbime tė njė niveli mė tė lartė se web marketing dhe pagesat ishin premtuese, por mungesa e punonjėsve tė kualifikuar pėr kėto shėrbime po bėhet pengesė pėr nėnshkrimin e saj. Goga, mė shumė se emigracionin, bėn me faj sistemin arsimor nė vend, qė nė dekadėn e tretė tė tranzicionit nuk po mund tė pėrmbushė nevojat e tregut tė punės.

Industria fason, bujqėsia dhe turizmi kanė filluar tė vuajnė mė sė shumti mungesėn e punonjėsve. Por ankesa janė vėrejtur nė tė gjithė sektorėt, sidomos nė shėrbimet publike tė mjekėsisė. Flamur Hoxha, administrator i kompanisė Kler, pohon se “vala e migracionit po bėn qė ndėrmarrja tė zbrazet nga mėngjesi nė darkė dhe ty si biznes tė duhet tė gjesh mėnyrėn sesi t’i zėvendėsosh”. Situata ėshtė shumė e dukshme, sidomos nė disa zona tė vendit si Librazhdi, Puka apo tė ngjashme. “Kompanitė sot nuk mund tė shkojnė dhe tė hapin njė filial tė ri nė kėto zona, sepse nuk ka forcė tė mjaftueshme pune. Edhe ata qė kanė tentuar, janė kthyer sėrish nė Tiranė”, pohoi ai.

Nė vėshtirėsi pėr punonjės janė edhe bizneset e fasonit nė Shkodėr, Durrės dhe Korēė. Kompania Grori nė Durrės me aktivitet nė fasoneri, pohoi se vitin e kaluar ishin 300 vende pune tė paplotėsuara, ndėrkohė qė mungonte tėrėsisht kėrkesa pėr punė. Mungesa e specialistėve shėndetėsorė nė vitet e fundit ka prekur edhe spitalet rajonale dhe qendrat universitare, pėr shkak tė nivelit tė lartė tė emigracionit.

Emigracioni i ri, 80% nėn 34 vjeē

Mesatarisht, 80% e aplikuesve pėr herė tė parė pėr azil ishin mė tė rinj se 34 vjeē. Nė 2018-n, sipas Eurostat, 79.3% e azilkėrkuesve shqiptarė i pėrkisnin kėsaj grupmoshe, 29% e tyre ishin mė tė vegjėl se 18 vjeē, ndėrsa 50% e aplikuesve i pėrkisnin grupmoshės 18-34 vjeē. Aplikantėt pėr azil, pėr herė tė parė nėn 34 vjeē, pėrbėnin 1% tė popullsisė sė asaj grupmoshe. Numri total i aplikimeve pėr herė tė parė i tė rinjve, sipas publikimit tė Eurostat ėshtė 140,390 nga viti 2009. Sigurisht, qė edhe pėr kėtė grupmoshė, rekordi i aplikimeve u shėnua nė vitin 2015, me njė numėr prej 53,175 aplikimesh. Nė tre vitet nė vijim, numri i aplikimeve tė reja ka rėnė.

Riformėsimi i tendencės sė largimit tė trurit

Departamenti pėr marrėdhėniet me jashtė nė Kėshillin Europian lėshoi sė fundmi njė analizė alarmante pėr dėmin qė po krijon emigracioni nė prosperitetin ekonomik tė Ballkanit Perėndimor, duke u bėrė thirrje tė gjithė aktorėve politikė dhe jo politikė qė tė riformėsojnė tendencėn e largimit nė rajon.

Qeveritė e Ballkanit Perėndimor kanė mjete tė kufizuara pėr tė parandaluar emigrimin e personave shumė tė kualifikuar, por ata mund tė lehtėsojnė kthimin e atyre, tė cilėt janė larguar, duke prezantuar skema ekonomike dhe stimuj tė tjerė.

Analiza sugjeron qė liderėt nė Ballkanin Perėndimor tė shfrytėzojnė pėrfitimet e mundshme tė mėdha nga migracioni (nė kapitalin ekonomik, social dhe njerėzor), fillimisht ata duhet tė ndryshojnė qėndrimin e tyre ndaj kėsaj problematike. Brenda rajonit, diskutimi publik mbi emigracionin, pėr momentin, kufizohet deri tek organizatat joqeveritare dhe tek grupet e tjera tė shoqėrisė civile, tė cilat paralajmėrojnė pėr largimin e punėtorėve mė tė kualifikuar dhe pėr njė rėnie nė tė ardhurat nga taksat nė ekonomitė tashmė tė dobėta. Mirėpo institucionet dhe politikėbėrėsit duhet tė pranojnė tė vėrtetėn e pakėndshme nė lidhje me numrin e njerėzve, tė cilėt po largohen nga rajoni, nėse dėshirojnė ta formėsojnė debatin nė tė mirėn e tyre. “Gjithashtu, ata duhet tė braktisin edhe shprehjet boshe tė cilat fshehin realitetin. Dėshtimi nė arritjen e njė gjėje tė tillė, do t’i dobėsonte mė shumė vendet nė rajon” bėn thirrje Kėshilli i Europės.

KE u bėn thirrje vendeve tė Ballkanit tė pėrfshihen nė hartimin e politikave dhe strategjive pėr migrimin dhe zhvillimin. Kohėt e fundit, mungesa e komunikimit midis diasporave dhe kėtyre institucioneve i kanė penguar pėrpjekjet. Diskutimi nė lidhje me mėnyrėn se si mund t’i shfrytėzojmė diasporat ka bėrė disa pėrparime nė vitet e fundit. Nė vitin 2013, Kosova paraqiti njė fushatė tė quajtur “Ti je pjesė e atdheut”, nė tė cilėn u regjistruan 400,000 anėtarė tė diasporės, njė hap i parė i rėndėsishėm nė trajtimin e ēėshtjes.

Pėr Ballkanin Perėndimor, emigrimi ka qenė njė burim i jashtėzakonshėm rritje, pėrvoje dhe lidhjesh me tregun global, por sfida kyēe mbetet promovimi i migracionit qarkor. Shtetasit e kthyer nė rajon ndoshta kanė pasur ndikimin mė tė madh nė shėrbimet qeveritare dhe nė sektorin financiar nė rajon, me shumė prej tyre qė tashmė punojnė nė kėto fusha. Tė paktėn 20% e punonjėsve nė industrinė e financave nė Bosnjė-Hercegovina, Serbi dhe Kroaci kanė diploma tė huaja. Shumica e punonjėsve nė qeverinė shqiptare janė arsimuar jashtė vendit.

Qė tė parandalojė emigracionin, qeverisė sė Shqipėrisė i propozohet tė ndėrtojė njė ekonomi tė bazuar nė dije. Nė kėtė mėnyrė, qeveria mund t’i referohet Italisė sė viteve 1960 dhe 1970, periudhė nė tė cilėn vendi shėnonte njė emigrim neto negativ. Pasi iu nėnshtrua njė ndryshimi demografik tė balancuar gjatė dy dekadave nė vijim, Italia u rikthye nė emigrimin neto pozitiv. Vendi pėrjetoi emigracion tė lartė gjatė viteve 2002-2006, duke fituar rreth tetė persona pėr njė mijė banorė nė vit.
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-07-2019, 15:09   #308
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 2,390
Thanks: 260
Thanked 428 Times in 329 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Kastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: “Shqipėria rrezikon tė mbetet pa shqiptarė”

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga par Shiko postimin
Bizneset nė krizė pėr punonjės, tashmė nė emigracion po ikin tė arsimuarit


Njė valė e re emigracioni qė pėrfshin tė arsimuarit po pėrforcohet mė shumė kėtė vit, si pasojė i dekurajimit nga zhvillimet e brendshme dhe lehtėsive nė procedurat e emigracionit nga Gjermania, tė cilat kanė hyrė nė fuqi sė fundmi. Njė anketė qė po kryhet aktualisht nė kėtė kategori gjeti se, punonjės nė pozicione drejtuese nė industrinė bankare, kompani tė mėdha nė vend, kanė dhėnė dorėheqjen mė qėllim emigracioni, jo pėr arsye ekonomike. Bizneset po kėrkojnė punonjės jashtė vendit, ndėrsa sistemi arsimor nė vend po pėrshtatet pėr nevojat e emigrimit. Sektorėt e biznesit qė po zbrazen nga punonjėsit dhe pėrvojat rajonale dhe shqiptare pėr tė zbutur pasojat

Blerina Hoxha

Pėr shkak tė moralit tė trazuar, tė paaftėsisė, ose thjesht pėr shkak tė indiferencės, udhėheqėsit politikė tė Shqipėrisė nuk kanė nisur ende tė shpjegojnė pyetjen se pėrse largohen njerėzit, dhe jo mė tė zgjidhin problemin. Pėrkeqėsimi i kushteve tė demokracisė, zgjerimi i zotėrimeve tė krimit, korrupsioni i lartė, rritja e ngadaltė ekonomike dhe kushteve e kėqija social-ekonomike tė ndėrthurura me perspektivat nė rėnie, pritet tė nxisin njė valė tė re emigracioni kėtė vit.

Njė studim i fundit i Qendrės pėr Studime Ekonomike dhe Sociale gjeti se 70% e tė rinjve qė studiojnė nė universitetet shqiptare kanė pėr qėllim tė largohen nga vendi. Profili i ri i emigracionit pas liberalizimit tė vizave ka pėrfshirė tė gjitha grupmoshat e popullsisė, nė tė gjitha qytetet e vendit, duke e ēuar drejt zbrazjes sė shpejtė, por sė fundmi, stafet e mirėkualifikuara qė punojnė nė kompani me vlerė tė shtuar dhe paga tė larta.

Njė anketė qė po kryhet aktualisht nė kėtė kategori gjeti se, tre punonjės nė pozicione drejtuese nė industrinė bankare kanė dhėnė dorėheqjen, pėr arsye emigrimi. Ata po e ndėrmarrin kėtė nismė pėr njė perspektivė mė tė mirė pėr fėmijėt e tyre, pėr shkak tė ajrit tė ndotur nė Tiranė dhe mungesės sė cilėsisė nė arsim. Profesor Ilir Gėdeshi, i cili po udhėheq kėtė anketė, pohon se gjetjet e para tregojnė se vala e re e emigracionit ndėr njerėzit me aftėsi tė larta nuk kanė tė bėjnė me ekonominė, por me rrethanat tė cilat janė rėnduar ndėr vite dhe nuk kanė shpresė tė pėrmirėsohen sė paku nė afat tė shkurtėr.

Njė paketė e re ligjore, e jetėsuar sė fundmi nga Gjermania, e cila lehtėson mė tej kushtet e migrimit, pritet tė nxisė emigracionin kėtė vjeshtė.
Kryeministri Edi Rama e ka cilėsuar mė shumė se njė herė normal fenomenin, pasi, sipas tij, hendeku ekonomik ndėrmjet Shqipėrisė dhe vendeve tė BE ėshtė shumė i lartė dhe pėr kėtė qėllim, shqiptarėt kanė drejtė tė lėvizin pėr njė jetė mė tė mirė. Rama thotė se kjo po ndodh me tė gjitha vendet e rajonit.

Por, nė fakt, tė dhėnat tregojnė se ritmi i ikjeve nga shqiptarėt ėshtė mė i larti nė botė, nė raport me popullsinė, edhe nė raport me vendet e luftės, ndonėse Shqipėria ėshtė njė vend nė paqe dhe qė po punon prej vitesh tė anėtarėsohet nė Bashkimin Europian, duke u renditur nė listėn e vendeve tė sigurta. Tė dhėnat e Eurostat tregojnė se rreth 19 mijė shqiptarė kanė aplikuar pėr azil nė njė nga vendet e Bashkimit Europian nė vitin 2018, sipas tė dhėnave tė publikuara nga Eurostat.

Shqiptarėt renditen nė vend tė nėntė pėr nga numri i azilkėrkuesve nė vlerė absolute, pas Sirisė, Afganistanit, Irakut, Pakistanit, Iranit, Nigerisė, Turqisė, Venezuelės. Nė vend tė parė, nė vlerė absolute, ėshtė Iraku, me rreth 81 mijė aplikime.
Por, nė raport me popullsinė, shqiptarėt vijojnė tė duan tė ikin mė shumė se kushdo tjetėr, edhe se vendet qė janė nė gjendje lufte. “Monitor” ka pėrpunuar tė dhėnat pėr numrin e azilantėve shqiptarė pėr 1,000 banorė, ku rezulton se nė vitin 2018, pėr ēdo 1,000 banorė aplikuan 6.6 persona, duke u renditur tė parėt nė botė pėr nga numri i aplikimeve pėr azilantė nė raport me popullsinė.

Biznesit i ikėn fuqia punėtore

Me kėtė filozofi tė trajtimit tė problemit, bizneset shqiptare janė lėnė krejtėsisht tė pambrojtura, teksa mungesa e fuqisė punėtore nė shumicėn prej tyre u shndėrrua nė shqetėsimin kryesor pėr vitin 2019. Nė njė rrafsh mė tė gjerė, industria e turizmit po vuan momentalisht pėr shkak tė sezonalitetit nė tė cilin ndodhet.

Fatos Ēerenishti, i cili drejton FAFA Resort, njė nga hotelet mė tė mėdha nė vend, qė funksionon me prenotime nė avancė, tha se tani ka punėsuar 14 kuzhinierė turq, por po has vėshtirėsi pėr tė gjetur punonjės tė gatshėm pėr tė punuar me sezone.

Tė njėjtėn vėshtirėsi pohuan edhe menaxherėt e Rafaelo Resort nė zonėn e Shėngjinit, qė edhe pse kanė rritur pagat, e kanė pasur shumė tė vėshtirė gjetjen e punonjėsve kėtė vit. Altin Prenga, nga Mrizi i Zanave, i cili zotėron njėsinė mė tė madhe tė agroturizmit nė vend, tha se, bizneset shqiptare duhet tė ndryshojnė qasjen ndaj trajtimit tė fuqisė punėtore, sidomos nė drejtim tė pagesave. Z. Prenga u shpreh se pagat nė biznesin e tij pėr ēdo hallkė tė shėrbimit janė vetėm 20 deri nė 30% mė tė ulėta se nė Itali. Me kėtė pagė, asnjė i ri nuk do tė dėshironte tė shndėrrohej njė punonjės sezonal nė Itali, Greqi apo gjetkė, pasi nuk do tė kishte leverdi. Ai pohoi se, vetė gėrmadha qė po krijon emigracioni mund tė shndėrrohet nė njė vetėrregullim, pasi bizneset do tė detyrohen tė ofrojnė paga mė tė larta. Kjo ndikon shumė shpejt nė frenimin e emigrimit tė tė rinjve, tha Prenga.

Pėr njė kompani qė kėrkon kualifikim tė lartė, hendeku qė krijon emigracioni nuk riparohet me njė pagė mė tė lartė. “Pėrmirėsimi i kushteve tė tjera, qė lidhen me mjedisin, me infrastrukturėn e shkollimit, shėndetit, mjedisit dhe zbatimit tė ligjit” kėrkojnė kohė thotė profesor Gėdeshi.
Nė sfond tė emigracionit tė lartė, vendet e Ballkanit Perėndimor po bėjnė pėrpjekje pėr tė frenuar fenomenin, teksa qeveria e Shqipėrisė nė njė strategji kombėtare pėr qeverisjen e emigracionit parashikohen qė tė larguarit t’i zėvendėsojė me tė huaj duke lehtėsuar procedurat e qėndrimit tė tyre nė vend. Ndėrsa Polonia po aplikon disa lehtėsi fiskale, duke i pėrjashtuar tė rinjtė qė punojnė nga tatimi mbi tė ardhurat.

Tendenca e re e emigracionit zhvendoset tek tė arsimuarit

Nė dekadėn e fundit ka njė pėrmbysje tė tendencės pėr emigrim, ku vala e tė ikurve ėshtė zhvendosur nga tė pashkolluarit tek ata me edukim. Profesor Gėdeshi, i cili ka udhėhequr dy anketa mbi potencialin e emigrimit, njėrėn nė vitin 2017 dhe tjetrėn nė vitin 2018, ka vėnė re tendencėn nė rritje tė emigrimit tė personave tė arsimuar. Tė dhėnat e anketės tė vitit 2007 tregonin se sa mė i ulėt ishte niveli arsimor, aq mė e lartė ishte dėshira pėr migrim.

Kjo shpjegohej me faktin se njerėzit e paarsimuar dhe tė pakualifikuar ishin tė papunė ose kishin vėshtirėsi nė gjetjen e njė pune nė Shqipėri dhe dėshironin tė migronin (kryesisht nė Itali dhe Greqi). Ndėrsa ata qė zotėronin njė profesion, ose kishin njė arsimim mė tė lartė, e kishin mė tė lehtė tė integroheshin nė tregun e punės nė Shqipėri. Ka edhe njė arsye tjetėr qė e shpjegonte kėtė tendencė. Anketa me migrantėt e kthyer nė vitin 2007 tregonte se tė kthyerit me arsim terciar kishin punuar nė Greqi si punėtorė tė pakualifikuar dhe shpesh nė sektorin informal, ēka nuk nxiste tė tjerėt tė migronin.

Nė vitin 2007, rreth 40% e personave me arsim tė lartė donin tė largoheshin nga vendi. Nė vitin 2018, kjo tendencė ėshtė rritur me 13 pikė pėrqindje, pasi 53.7% e personave me arsim tė lartė kanė pohuar se po planifikojnė tė largohen nga vendi. Dekadėn e fundit ka njė lidhje mė tė fortė midis edukimit dhe dėshirės pėr emigrim. Tė dhėnat e anketės sonė tregojnė se migrimi potencial ėshtė mė i lartė pėr personat me edukim profesional, terciar dhe sekondar. Ky fakt, nga njėra anė, shpjegohet me mundėsitė mė tė mėdha tė punėsimit nė Gjermani, nė vendet e zhvilluara tė BE dhe nė Amerikėn e Veriut. Nė kushtet kur konkurrenca globale po rritet, vendet e zhvilluara rrisin gjithnjė e mė shumė kėrkesėn pėr persona tė kualifikuar. Kėtij interesi i pėrgjigjet pakėnaqėsia, mundėsitė e pakta dhe kushtet e punės nė Shqipėri.

Shqiptarėt po arsimohen pėr tė ikur

Dėshira pėr tė migruar nė Gjermani dhe nė vende tė tjera tė zhvilluara tė Europės Perėndimore mund tė shėrbejė si nxitje pėr arsimim, kualifikim profesional dhe mėsimin e gjuhės sė huaj nga ana e emigrantėve potencialė. Kėshtu, sipas njė interviste tė zhvilluar nė Institutin Goethe nė Tiranė, numri i tė rinjve qė mėsojnė dhe marrin dėshminė e gjuhės gjermane ėshtė rritur tre herė nė vitin 2017 nė krahasim me vitin 2013.
Nė shumė nga intervistat e realizuara nga CESS-i me azilkėrkuesit e kthyer nga Gjermania vėrehej interesi pėr tė kryer shkolla profesionale nė mėnyrė qė t’u pėrshtaten kėrkesave tė tregut tė punės nė kėtė vend, nė rast tė njė migrimi tė mundshėm.

Interesi nė rritje i emigrantėve potencialė pėr arsim dhe trajnim profesional provohet edhe nga tė dhėnat e anketės sė emigrimit potencial, 2018. Thuajse 85% e emigrantėve potencialė dėshirojnė tė marrin pjesė nė njė trajnim nė Shqipėri pėr t’u pėrgatitur pėr tė jetuar dhe pėr tė punuar jashtė vendit. Emigrantėt potencialė qė dėshirojnė tė marrin pjesė nė kėto kurse shprehin mė shumė interes pėr mėsimin e gjuhės sė huaj (72.3%), trajnim profesional (39.1%), orientim kulturor (22.9%) dhe studime universitare (17%)

Ky interes pėr t’u pėrgatitur pėr tė punuar dhe pėr tė jetuar nė vendin e migrimit ka njė rritje tė dukshme nė krahasim me anketėn e vitit 2007, kur vetėm 48.7% e migrantėve potencialė shprehte kėtė dėshirė. Kjo dėshirė duhet mbėshtetur, sepse rrit kapitalin human tė vendit dhe atė tė migrantit potencial. Tė dhėnat e anketės tregojnė se studentėt dhe tė punėsuarit janė mė tė prirė tė migrojnė nė krahasim me tė papunėt, tė vetėpunėsuarit dhe shtėpiaket. Kjo tregon se punėsimi nė vetvete nuk parandalon emigrimin.

Sektorėt me prirje mė tė madhe pėr tė ikur

Kushtet e punės, pagat e ulėta dhe mungesa e perspektivės janė disa nga faktorėt qė i shtyjnė njerėzit tė emigrojnė. Tė dhėnat e anketės tregojnė se nė disa sektorė tė ekonomisė dhe nė disa profesione, si nė shėndetėsi, call center, rrobaqepėsitė, kėpucaritė, ndėrtim, etj., njerėzit janė mė tė prirė tė migrojnė,

Anketa mbi potencialet e emigrimit gjeti se punonjėsit e call center, qė pėrgjithėsisht janė me universitet ose vazhdojnė studimet dhe pėrgjithėsisht zotėrojnė njė gjuhė tė huaj, duan tė ikin. 85% e tė anketuarve nė kėtė sektor pohuan se duan tė ikin. Gjithashtu 75% e infermierėve, 56% e punonjėsve nė sektorin e ndėrtimit duan tė ikin, 53% e rrobaqepėsve dhe 38% e tyre qė punojnė nė fabrikat e kėpucėve.

Mungesa e fuqisė punėtore ėshtė kthyer nė njė problem madhor pėr tė gjithė sektorėt. Pėrfaqėsuesit e industrisė kryesore nė vend pohuan se pėrveē ambientit jo shumė favorizues pėr sipėrmarrjet, mungesa e fuqisė punėtore ėshtė kthyer nė njė sfidė pėr tė cilėn zgjidhjet janė tė vėshtira.
Lorenc Goga, administrator i Facile.it, njė kompani qė ofron shėrbime nė web marketing pohoi pak kohė mė parė se, gjetja punonjėsve shpeshherė ėshtė kthyer nė njė sfidė pėr aktivitetin. Mungesa e punonjėsve tė kualifikuar nė shėrbimet e TIK e kanė penguar atė tė nėnshkruajė njė kontratė tė re shėrbimi me njė kompani tė huaj. Kontrata ishte pėr shėrbime tė njė niveli mė tė lartė se web marketing dhe pagesat ishin premtuese, por mungesa e punonjėsve tė kualifikuar pėr kėto shėrbime po bėhet pengesė pėr nėnshkrimin e saj. Goga, mė shumė se emigracionin, bėn me faj sistemin arsimor nė vend, qė nė dekadėn e tretė tė tranzicionit nuk po mund tė pėrmbushė nevojat e tregut tė punės.

Industria fason, bujqėsia dhe turizmi kanė filluar tė vuajnė mė sė shumti mungesėn e punonjėsve. Por ankesa janė vėrejtur nė tė gjithė sektorėt, sidomos nė shėrbimet publike tė mjekėsisė. Flamur Hoxha, administrator i kompanisė Kler, pohon se “vala e migracionit po bėn qė ndėrmarrja tė zbrazet nga mėngjesi nė darkė dhe ty si biznes tė duhet tė gjesh mėnyrėn sesi t’i zėvendėsosh”. Situata ėshtė shumė e dukshme, sidomos nė disa zona tė vendit si Librazhdi, Puka apo tė ngjashme. “Kompanitė sot nuk mund tė shkojnė dhe tė hapin njė filial tė ri nė kėto zona, sepse nuk ka forcė tė mjaftueshme pune. Edhe ata qė kanė tentuar, janė kthyer sėrish nė Tiranė”, pohoi ai.

Nė vėshtirėsi pėr punonjės janė edhe bizneset e fasonit nė Shkodėr, Durrės dhe Korēė. Kompania Grori nė Durrės me aktivitet nė fasoneri, pohoi se vitin e kaluar ishin 300 vende pune tė paplotėsuara, ndėrkohė qė mungonte tėrėsisht kėrkesa pėr punė. Mungesa e specialistėve shėndetėsorė nė vitet e fundit ka prekur edhe spitalet rajonale dhe qendrat universitare, pėr shkak tė nivelit tė lartė tė emigracionit.

Emigracioni i ri, 80% nėn 34 vjeē

Mesatarisht, 80% e aplikuesve pėr herė tė parė pėr azil ishin mė tė rinj se 34 vjeē. Nė 2018-n, sipas Eurostat, 79.3% e azilkėrkuesve shqiptarė i pėrkisnin kėsaj grupmoshe, 29% e tyre ishin mė tė vegjėl se 18 vjeē, ndėrsa 50% e aplikuesve i pėrkisnin grupmoshės 18-34 vjeē. Aplikantėt pėr azil, pėr herė tė parė nėn 34 vjeē, pėrbėnin 1% tė popullsisė sė asaj grupmoshe. Numri total i aplikimeve pėr herė tė parė i tė rinjve, sipas publikimit tė Eurostat ėshtė 140,390 nga viti 2009. Sigurisht, qė edhe pėr kėtė grupmoshė, rekordi i aplikimeve u shėnua nė vitin 2015, me njė numėr prej 53,175 aplikimesh. Nė tre vitet nė vijim, numri i aplikimeve tė reja ka rėnė.

Riformėsimi i tendencės sė largimit tė trurit

Departamenti pėr marrėdhėniet me jashtė nė Kėshillin Europian lėshoi sė fundmi njė analizė alarmante pėr dėmin qė po krijon emigracioni nė prosperitetin ekonomik tė Ballkanit Perėndimor, duke u bėrė thirrje tė gjithė aktorėve politikė dhe jo politikė qė tė riformėsojnė tendencėn e largimit nė rajon.

Qeveritė e Ballkanit Perėndimor kanė mjete tė kufizuara pėr tė parandaluar emigrimin e personave shumė tė kualifikuar, por ata mund tė lehtėsojnė kthimin e atyre, tė cilėt janė larguar, duke prezantuar skema ekonomike dhe stimuj tė tjerė.

Analiza sugjeron qė liderėt nė Ballkanin Perėndimor tė shfrytėzojnė pėrfitimet e mundshme tė mėdha nga migracioni (nė kapitalin ekonomik, social dhe njerėzor), fillimisht ata duhet tė ndryshojnė qėndrimin e tyre ndaj kėsaj problematike. Brenda rajonit, diskutimi publik mbi emigracionin, pėr momentin, kufizohet deri tek organizatat joqeveritare dhe tek grupet e tjera tė shoqėrisė civile, tė cilat paralajmėrojnė pėr largimin e punėtorėve mė tė kualifikuar dhe pėr njė rėnie nė tė ardhurat nga taksat nė ekonomitė tashmė tė dobėta. Mirėpo institucionet dhe politikėbėrėsit duhet tė pranojnė tė vėrtetėn e pakėndshme nė lidhje me numrin e njerėzve, tė cilėt po largohen nga rajoni, nėse dėshirojnė ta formėsojnė debatin nė tė mirėn e tyre. “Gjithashtu, ata duhet tė braktisin edhe shprehjet boshe tė cilat fshehin realitetin. Dėshtimi nė arritjen e njė gjėje tė tillė, do t’i dobėsonte mė shumė vendet nė rajon” bėn thirrje Kėshilli i Europės.

KE u bėn thirrje vendeve tė Ballkanit tė pėrfshihen nė hartimin e politikave dhe strategjive pėr migrimin dhe zhvillimin. Kohėt e fundit, mungesa e komunikimit midis diasporave dhe kėtyre institucioneve i kanė penguar pėrpjekjet. Diskutimi nė lidhje me mėnyrėn se si mund t’i shfrytėzojmė diasporat ka bėrė disa pėrparime nė vitet e fundit. Nė vitin 2013, Kosova paraqiti njė fushatė tė quajtur “Ti je pjesė e atdheut”, nė tė cilėn u regjistruan 400,000 anėtarė tė diasporės, njė hap i parė i rėndėsishėm nė trajtimin e ēėshtjes.

Pėr Ballkanin Perėndimor, emigrimi ka qenė njė burim i jashtėzakonshėm rritje, pėrvoje dhe lidhjesh me tregun global, por sfida kyēe mbetet promovimi i migracionit qarkor. Shtetasit e kthyer nė rajon ndoshta kanė pasur ndikimin mė tė madh nė shėrbimet qeveritare dhe nė sektorin financiar nė rajon, me shumė prej tyre qė tashmė punojnė nė kėto fusha. Tė paktėn 20% e punonjėsve nė industrinė e financave nė Bosnjė-Hercegovina, Serbi dhe Kroaci kanė diploma tė huaja. Shumica e punonjėsve nė qeverinė shqiptare janė arsimuar jashtė vendit.

Qė tė parandalojė emigracionin, qeverisė sė Shqipėrisė i propozohet tė ndėrtojė njė ekonomi tė bazuar nė dije. Nė kėtė mėnyrė, qeveria mund t’i referohet Italisė sė viteve 1960 dhe 1970, periudhė nė tė cilėn vendi shėnonte njė emigrim neto negativ. Pasi iu nėnshtrua njė ndryshimi demografik tė balancuar gjatė dy dekadave nė vijim, Italia u rikthye nė emigrimin neto pozitiv. Vendi pėrjetoi emigracion tė lartė gjatė viteve 2002-2006, duke fituar rreth tetė persona pėr njė mijė banorė nė vit.
https://www.forum-al.com/showpost.ph...57&postcount=2
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-09-2019, 05:50   #309
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 4,938
Thanks: 1,993
Thanked 2,837 Times in 1,577 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 103
par ka mbyllur reputacionin
Re: “Shqipėria rrezikon tė mbetet pa shqiptarė”

https://faktoje.al/alfrida-marku-ne-...llur-ne-lezhe/

Vetėm nė Lezhė qėnkan mbyllur 9 shkolla!!!!!!!!
Po nė gjithė Shqipėrinė!?????????
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-09-2019, 10:31   #310
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 876
Thanks: 40
Thanked 330 Times in 181 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Kasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėmKasėmi ėshtė njė fener i lavdishėm
Re: “Shqipėria rrezikon tė mbetet pa shqiptarė”

Sa te jem une ketu nuk vdes shqiptaria
__________________
Shes rrush per dhelpra
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur