Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Arti dhe Kultura > Arti dhe Kultura Botėrore

Arti dhe Kultura Botėrore Mendime rreth artit dhe kulturės botėrore. Vlerat e pashuara tė gjenive botėrorė qė dhe sot mbeten tė paarritshėm. Kultura dhe arti qė dallon shtetet duke mahnitur njerėzit.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 13-12-2017, 17:35   #1
Aleandro
V.I.P
 
Avatari i Aleandro
 
Data e antarėsimit: Mar 2017
Posts: 604
Thanks: 90
Thanked 314 Times in 207 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 37
Aleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėm
“Lindja e Venusit”

“Lindja e Venusit” e Alexandre Cabanel, njė hijeshi dehėse qė rri pezull mes hyjnores mitologjike dhe ėndrrės moderne


Asnjė hyjni nuk ka ardhur pėrmes forcės shprehėse tė artit grafik mė e shumėgjendur se sa Venusi, perėndesha e dashurisė, idealizimi i perfektes sė bukurisė femėrore. E ofruar gjithnjė lakuriq qė nė epokėn helenistike, ajo shfaqet, ose mė saktė pėrcillet pėrmes pėrfytyrimit tė artistėve tė ndryshėm nė poza shumė tėrheqėse dhe domethėnėse. Deri nė shekullit XIX, ēdo imazh i njė bukurie femėrore qė ka rrokur kėrshėrinė e ėndjes sė artit dhe ka shėlbyer shpirtit e fuqishėm promovues, duhet domosdo tė mbante emrin e Venusit, gjithqysh tė pėrcillte atė shpėrthim dehės hiresh femėrore qė vetėm ajo e ka pėrmbushur.

Nga njė numėr e madh gjahtarėsh tė kėtij elementi trajtues mitologjik, mė e ėndshmja, ndoshta jo mė pėrfaqėsuesja, por gjithsesi mė e rrokshmja e kumtimit tė tė gjithė elementeve grishės tė perėndeshės sė pjellorisė dhe dashurisė, ėshtė “Lindja e Venusit” e Alexandre Cabanel.

Kjo pikturė ėshtė njė nga punėt e tij emblematike. Ajo ishte njė nga pikturat klasike, e cila megjithėse u sulmua nga kritikė pėr stilin akademik, mbetet njė pikturė rrezellitėse. Si nė tė gjithė rrebeshjet e tjera kumtuese tė hireve tė femrės, si e themeltė e dashurisė dhe e pjellorisė, edhe nė punėn e Alexandre Cabanel, ajo ėshtė e tillė, joshėse, e hijshme dhe e hyjshme, grua dhe nėnė, perėndeshė dhe toksore e racionales sė forcės pėrcjellėse tė mesazhit dhe alegorisė qė autori qaset ta shpėrfaq pėrmes shumė elementesh tė subjektit.

Ndikimi i kėsaj pikture ėshtė i drejtpėrdrejtė. Pakkush nuk e ka ndjerė thellėsisht e depėrtimit, rrėmbimin prej pulsacioneve tė fuqishme dhe tempin e pėrballės, kur ėshtė gjendur para kėsaj punė, para kėsaj ngasėse, para kėtij shpėrthimi artistik.

“Lindja e Venusit” e piktorit francez, Alexandre Cabanel (1823-1889) ka tre riprodhime, tė cilat ndryshojnė nga njėra-tjetra vetėm nga pėrmasat dhe nė elementin kohė.

Imazhet erotike tė Cabanel-sė, apelojnė pėr drejtėsi nė nivelet mė tė larta tė shoqėrisė, mėtojnė studjuesit. E bukura, hijeshia, balanca e elementėve shprehės, korpusi i detajeve qė sjellin veēantinė nga Venuset e autorėve tė tjerė, e mbajnė kėtė perėndeshė tė Alexandre Cabanel mė tė lakmuar.

Sipas historianit tė artit dhe kuratorit, Robert Rosenblum,”Lindja e Venusit” e Alexandre Cabanel ėshtė njė “Venus qė rri pezull diku nė mes tė njė hyjnie tė lashtė dhe njė ėndėrr moderne”, sipas tij atė e pėrshkron ambiguiteti i syve tė saj, qė duken si tė mbyllura, por qė njė vėshtrim i afėrt tregon se ajo ėshtė e zgjuar… Lakuriqėsia pozita e dyzuar, nė gjumė apo zgjuar ėshtė njė ngasje e kėrshėrisė mashkullore. Ajo ėshtė njė lojė epje, prehje, epshi, adhurimi dhe mishėrimi i hireve. Tiparet e kolme tė trupit tė gruas janė tipizimi i imazhit tė gruas, e cila shėmbėllen perfeksionin fizik dhe pėrplotėsinė e gruas si lindėse, si pėrtėritėse e jetės.

“Lindja e Venusit” e Cabanel, ėshtė njė punė e ngarkuar me njė peshė seksualisht, mjaft tėrheqėse, pavarėsisht maskės sė saj mitologjike.
A-Vataj
__________________
Jam rrezuar, jo prej aftesise e armiqve, por prej pabesise se miqve.
Aleandro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-12-2017, 17:45   #2
Aleandro
V.I.P
 
Avatari i Aleandro
 
Data e antarėsimit: Mar 2017
Posts: 604
Thanks: 90
Thanked 314 Times in 207 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 37
Aleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: “Lindja e Venusit”

Sandro Botticelli dhe “Lindja e Venusit”, ardhja nė dritė e Humanitas, alegoria e dashurisė, forca lėvizėse e Natyrės

Lindja e Venusit, vepėr e Sandro Botticelli-t, konservuar nė Galleria degli Uffizi, Firence. Paganizmi u fut nė artin rilindas si kundėrvėnie e botės hermetike dhe tė mbyllur tė mesjetės ku Zoti ishte fundi i gjithėēkaje. Qenia njerėzore nė individualitetin dhe diversitetin e sajė do tė ishte duke nisur qė nė kėtė kohė objekti madhor i interesit tė artistėve.

Piktura e Katėrqintės ėshtė nė njė epokė eksperimentimi; pikturat e braktisin ngadalė dhe nė mėnyrė progresive ngurtėsinė gotike dhe i afroheshin gjithmonė e mė shumė realitetit. U shfaq natyra e portretizuar nė sfondet e kompozimeve dhe u futėn nudot artistike tė figurave.

Piktorėt mė tė shquar tė kėsaj epoke qenė: nė Firence, Fra Angelico, Masaccio, Benozzo Gozzoli, Piero della Francesca, Filippo Lippi dhe Paolo Uccello; nė Umbria, Pietro Perugino; nė Padova, Andrea Mantegna; dhe, nė Venecia, Giovanni Bellini. Por nė krye tė tė gjithė kėtyre u shqua Sandro Botticelli, autor i alegorive, Madonave delikate dhe argumenteve mitologjike. Stili i tij i ėmbėl, shumė i kujdesshėm ndaj bukurisė dhe ndjeshmėrisė femėrore si dhe mbizotėrimi i pikturės vizatimore, karakterizauan shkollėn fiorentine tė pikturės dhe tė gjithė kėtė epokė.

Kėtij momenti, menjėherė mė pas, i pėrket njė nga veprat mė tė famshme tė artistit dhe tė Rilindjes italiane nė pėrgjithėsi, Lindja e Venusit, e datuar si dhe Pranvera, nė harkun qė shkon afėrsisht nga viti 1477 deri nė vitin 1485. Teoritė mė tė fundit i bėjnė praktikisht tė dy veprat tė tė njėjtės kohė, edhe pse ėshtė e vėshtirė qė Botticelli ti ketė konceptuar tė dy pikturat brenda tė njėjtit program figurativ, edhe pėr shkak tė diferencave teknike dhe tė stilit. Nė tė kundėrt me Pranverėn, Lindja e Venusit nuk ėshtė pėrmendur nė inventaret mediēeas tė vitit 1498, 1503 dhe 1516, por gjithmonė falė dėshmisė sė Vasarit te Jetėt dimė se gjendej nė Vilėn e Castello-s nė vitin 1550, kur ai i pa dy veprat tė ekspozuara sė bashku nė rezidencėn rurale tė degės kadete tė familjes. Studimet mė tė fundit pohojnė se Pranėvera u pikturua pėr vilėn e Lorenzo-s nė rrethinat e Firences, por sugjerojnė se Lindja e Venusit u porosit pėr njė vend dhe persont tjetėr. Afėr vitit 1499, tė dyja ishin vendosur nė Castello.

Pėr sa i pėrket interpretimit, skena pėrfaqėson ēastin pak mė parė atij tė Pranėverės (Vendosja e Venusit nė kopėshtin e Dashurisė), dmth. ēastin pas lindjes nga shkuma e detit nė brigjet e ishullit tė Qipros, e shtyrė nga bashkimi i erėrave tė Zefirit dhe Auras, dhe e pritur nga njė prej Horave qė po i shtrin njė mantel tė ēmuar me zbukurime lulesh. Shumė historian duket se bien dakord nė lidhjen e ngushtė midis pikturės dhe njė pasazhi tė Stanza-ve tė Agnolo Polizianos: rastėsia gati absolute midis tregimit dhe pikturės do tė konfirmonte qė bėhet fjalė pėr njė ilustrim lidhur me poemėn e filozofit neoplatonik, me referimet implicite tė idealeve mbi dashurinė qė karakterizonin kėtė rrymė tė mendimit.

Lindja e Venusit duhej tė ishte pėr mė tepėr ardhja nė dritė e Humanitas, e kuptuar si alegoria e dashurisė, forca lėvizėse e Natyrės. Figura e perėndeshės, e paraqitur nė pozėn e Venus pudica (dmth. ndėrsa mbulon lakuriqėsinė e saj me duar dhe flokėt e gjatė bjond), ėshtė personifikimi i Venusit qiellor, simbol i pastėrtisė, thjeshtėsisė dhe bukurisė pa zbukurime tė shpirtit. Bėhet fjalė pėr njė nga konceptet themelore tė humanizmit neoplatonik, qė rikthehet nėn aspekte tė ndryshme edhe nė dy piktura tė tjera tė Botticelli-t tė realizuara afėrsisht nė tė njėjtėn periudhė: Palada dhe centauri dhe Venusi dhe Marsi.

Kompozimi ėshtė skajshmėrisht i balancuar dhe simetrik, vizatimi ėshtė bazuar nė linjat elegante qė krijojnė lojėra dekoruese sinuoze dhe tė hijshme. Nė ēdo rast vėmendja ndaj vizatimit nuk arrin kurr nė efekte pastėrtisht dekoruese, por mban njė prirje drejt volumetrisė, dhe pėrvijimit vėrtetėsor tė materialeve tė ndryshme, mbi tė gjitha te veshjet shumė tė lehta. Ngjyra e ēelur dhe e qartė, e derivuar nga teknika e veēantė qė imiton afreskun, i lan me dritė figurat, duke lartėsuar pastėrtinė penetruese tė bukurisė. Akoma mė shumė se te Pranėvera, hapėsira e sfondit ėshtė e cekėt, duke i bllokuar figurat nė njė pezullnajė magjike. Humbja progresive e vlerave prospektike e vendos kėtė vepėr pas Pranėverės, nė njė fazė ku “kriza” qė pėrfshinė Firencen nė fund tė shekullit, ėshtė tashmė mė shumė se kurr e nisur.




__________________
Jam rrezuar, jo prej aftesise e armiqve, por prej pabesise se miqve.
Aleandro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur