Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Bota Shpirtėrore > Agnosticist & Ateist

Agnosticist & Ateist Nje zonė e dedikuar pėr ata qė nuk besojnė nė fuqitė e mbinatyrshme. Tė gjithė janė tė mirėpritur, pasi "Ne jemi tė tėrė ateistė pėr shumicėn e Perėndive qė shoqeritė e ndryshme kanė besuar gjatė historisė. Disa prej nesh kanė njė Perendi mė shumė nė atė listė." - Richard Dawkins

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 01-10-2012, 18:46   #1
Misty-Blue
Pėrjetėsisht tė Panjohur
 
Avatari i Misty-Blue
 
Data e antarėsimit: Mar 2012
Posts: 1,465
Thanks: 0
Thanked 52 Times in 30 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 38
Misty-Blue i pazėvėndėsueshėmMisty-Blue i pazėvėndėsueshėmMisty-Blue i pazėvėndėsueshėmMisty-Blue i pazėvėndėsueshėmMisty-Blue i pazėvėndėsueshėmMisty-Blue i pazėvėndėsueshėmMisty-Blue i pazėvėndėsueshėmMisty-Blue i pazėvėndėsueshėmMisty-Blue i pazėvėndėsueshėmMisty-Blue i pazėvėndėsueshėmMisty-Blue i pazėvėndėsueshėm
Kokaina e Popujve

Nė njė debat tė paradokohshėm kushtuar semiotikės tė sė shenjtės, e solli rasti tė flisnim pėr njė ide diskutimi i sė cilės zė fill nga Makiaveli tek Rusoi dhe madje mė herėt; ėshtė fjala pėr tė ashtuquajturėn “fe civile” e romakėve, e kuptuar si njė tėrėsi besimesh e detyrimesh, tė cilat ia dilnin mbanė ta mbanin shoqėrinė tė bashkuar. Folėsit vėrejtėn se nga ky koncept, nė vetvete virtuoz, mund tė kalohet fill tek ideja e fesė si “instrumentum regni” (“mjet sundimi” – sh. i p.), marifet qė pushteti politik, edhe kur nuk pėrfaqėsohet nga njerėz besimtarė, e pėrdor pėr tė mbajtur nė fre nėnshtetasit e vet. Kjo ide ėshtė shprehur, kohė mė parė, nga autorė qė e njihnin mirė fenė civile tė romakėve. Pėr shembull, Polibi (“Historitė”, VI) shkruante pėr ritet romake: “nė njė komb qė pėrbėhet vetėm nga njerėz tė ditur, pėrdorimi i mjeteve tė tilla nuk sjell dobi, por duke qenė se gjindja pėr nga natyra e saj ėshtė e paqėndrueshme dhe pre e pasioneve tė shumėllojshme, babėzisė sė shfrenuar, zemėrimit tė dhunshėm, s’ka rrugė tjetėr veēse ta pėrmbash me mjete tė kėtilla dhe me frikėra tė mistershme. Pėr kėtė arsye, kam mendimin se tė vjetrit patėn tė drejtė kur futėn mes popujve besimin fetar dhe bestytnitė mbi Hadin dhe them se e kanė shumė gabim ata qė sot orvaten t’i shmangin ato. Romakėt, edhe pse gjatė ushtrimit tė funksioneve publike dhe ndėr misione diplomatike administruan shumė mė tepėr parį se tė tjerėt, e ruajtėn nderin vetėm falė fuqisė sė betimit. Teksa, mes popujsh tė tjerė, vėshtirė tė gjesh njerėz qė nuk vėnė dorė mbi paratė publike, tek romakėt rrallė mund tė gjendet ndokush qė ta nxijė faqen me njė faj kėsisoj.” Ndonėse plot virtyte gjatė periudhės republikane, sigurisht, erdhi koha qė edhe romakėt tė hiqnin dorė prej tyre. Dhe nga kjo kuptojmė pse, shekuj mė pas, Spinoza i lexoi ndryshe “instrumentum regni-n” dhe ceremonitė e tij magjepėse dhe shkėlqimtare: “Kėshtu, pra, nėse vėrtet sekreti mė i madh dhe interesi mė i lartė i regjimit monarkik ėshtė t’i mbajė njerėzit me rrena dhe tė fshehė pas emrit hirplotė tė fesė frikėn qė lipset pėr t’i mbajtur nė fre, nė mėnyrė qė tė mos pėrpiqen pėr liri, por tė punojnw pėr t’u vetėskllavėruar, ėshtė po aq e vėrtetė se, pėr njė bashkėsi njerėzish tė lirė, gjė mė tw kobshme se kjo as mund tė ketė dhe as mund tė mendohet.” (“Traktat teologjiko- politik”). Prej kėtej s’ėshtė vėshtirė tė vijmė tek pėrcaktimi i famshėm i Marksit, sipas tė cilit feja ėshtė opiumi i popujve. Por, vėrtet pėrngaherė dhe pėrnjimend tė gjitha fetė e kanė patur kėtė “virtus dormitiva” (“virtyt gjumėndjellės” – sh. i p.)? Njė mendim qartėsisht tė kundėrt ka, bie fjala, Hoze Saramago, i cili shpeshherė, ėshtė rreshtuar kundėr feve si burim konflikti: ”Fetė, tė gjitha pa pėrjashtim, nuk do tė shėrbejnė kurrė pėr t’i afruar dhe paqėsuar njerėzit; pėrkundrazi, ato kanė qenė dhe vazhdojnė tė mbeten shkak vuajtjesh tė parrėfyeshme, plojash, dhunimesh tė pėrbindėshme fizike e shpirtėrore, tė cilat pėrbėjnė njė prej kapitujve mė tė errėt tė historisė sė mjerueshme njerėzore.” (“La Repubblica”, 20 shtator 2001). Nė njė shkrim tjetėr, Saramago vjen nė pėrfundimin se “nėse tė gjithė do tė ishim ateistė, do tė rronim nė njė shoqėri mė paqėsore.” Nuk jam i sigurt nėse ka tė drejtė apo jo, por, tėrthorazi, duket se i ėshtė pėrgjigjur papa Ratzingeri me enciklikėn “Spe salvi” ku, pėrkundėr tij, na thotė se ateizmi i shekujve XIX dhe XX, edhe pse u paraqit si protestė kundėr padrejtėsive tė botės dhe historisė sė pėrbotėshme, “ishte pikėnisja e mizorive dhe dhunimeve mė tė mėdha tė drejtėsisė.” Mė vjen rrotull njė dyshim se mos Ratzingeri ka patur nė mendje tė pafetė Lenin dhe Stalin, por amį ka harruar qė mbi flamujt nazistė shkruhej “Gott mit uns” (qė do tė thotė “Zoti ėshtė me ne”), qė falanga kapelanėsh ushtarakė bekonin flamurkat e fashizmit, qė i frymėzuar nga parime tepėr fetare dhe i mbėshtetur fort nga Luftėtarėt e Krishtit Mbret ishte kasapi Franēisko Franko (pa mohuar krimet e kundėrshtarėve, ishte ai qė ia filloi i pari), qė tejet fetarė ishin vandeasit pėrballė republikanėve tė cilėt, madje, patėn shpikur edhe Kultin e Arsyes (“instrumentum regni”), qė katolikė e protestantė janė masakruar mes veti, duke e bėrė qejfin pushkė pėr vite e vite me rradhė, qė si kryqtarėt ashtu edhe armiqtė e tyre nxiteshin nga qėllime fetare, qė pėr tė mbrojtur fenė romake tė krishterėt ua hidhnin si ushqim luanėve, qė pėr arsye fetare u ndezėn shumė turra drush, qė fetarė sa s’bėhet janė fondamentalistėt muslimanė, atentatorėt e Twin Towers, Bin Ladeni dhe talebanėt qė bombarduan statujat e Budave, qė pėr arsye fetare pėrplasen India me Pakistanin dhe qė, mė nė fund, Bushi e pushtoi Irakun duke thirrur “God bless America”. Ndaj po bluaj idenė se mos kushedi (mė shumė se sa ka qenė dhe ėshtė opiumi i popujve), feja ka qenė e mbetet kokaina e tyre. Po mbase dhe njeriu ėshtė kafshė psikodelike.

Umberto Eco
Pėrktheu: Henrik Ligori
__________________
t'i dua sytė,
kanė thonjė tė mprehtė,
paqen,
gjer nė shpirt ma ējerrin.
Misty-Blue nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-01-2013, 16:20   #2
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,278
Thanks: 353
Thanked 637 Times in 464 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kokaina e Popujve

Me beri pershtypje titulli i ketij postimi, ndaj edhe po i hedh ca mendime per ēfare keni sjellur Umberto Eco-n ne kete shkrim, perkthimi i te cilit eshte ne nivel disi medioker. Me keto qe po hedh nuk dua as te predikoj, as edhe te "matem" me kapacitete si Umberto Eco.

Po e filloj me nje dictum se tjeter eshte besimi, e tjeter eshte feja. Per te mos u zgjatur, besimi eshte i nje karakteri me intim, me vetjak, me i brendshem persa i perket njeriut, ndersa feja eshte me karakter pergjithesues, kolektive dhe eshte me karakteristike kur flasim per fene ne raport me komunitetin, shoqerine, edhe shtetin. Shteti e shoqeria mund te vendosin raporte te mirefillta me fene (fete), por me besimin eshte me e veshtire, dhe me e pa-arritshme. Si rjedhoje, feja (fete) kane patur nje nderveprim te ndersjellte me shoqerine e shtetin, dhe deri ne shek. XIX kane patur karakter percaktues ne formesimin e kulturave ne pergjithesi, e veēanerisht te karakterizimin e kombeve.

Autori i shkrimit paraqet nje perqasje thuajse skajore, deri sa arrin nga perkufizimi marksist ne ate eco-ist te fese si kokaine. Une e kam nje fare ideje se ke ka patur ne mendje Benedikt XVI kur flet per ideologjite e shekujve te kaluar, por me ben pershtypje perse tregohet i anshem artikull shkruesi per tia mveshur pretekstet ndaj fese edhe Zotit vetem ekstermizmit te djathte, kur dihet se diktatura, si e majte, ashtu edhe e djathte, mbetet diktature. Per me teper, diktaturat e majta tentuan "shnjerrosjen" e Zotit, duke e zevendesuar ate me lenin, stalin, enver, kim ir sen derit tek kim un-i. Ndersa diktaturat e djathta e mbanin emrin e Zotit, per ta "ndjellur" ate ne anen e tyre, per te fituar ndaj kundershtareve.

Gjithashtu, shkrim-shkruesi nuk merr parasysh edhe diferencat deri edhe perplasjet midis kulturave, te cilat edhe keto jane bere instrumente te arritjes se qelllimeve si te botes se "qyteteruar", ashtu edhe asaj te prapambetur, "primitive".

Ne Shqiptaret jemi vete deshmitare te ketyre perplasjeve, te cilat sado ne perpiqemi ti neglizhojme, ato jane aq prezente, aq sa eshte edhe ndarja e vlerave, per te cilat thelbesisht behet fjale nese ne duam seriozisht te jemi pjese e Europes. Persa i perket edhe diktatures ekstreme te majte, perseri ne jemi deshmitare, "fajtore" e "bashke-fajtore" te atij sistemi, qe kerkoi te zevendesonte idene e Zotit me diktatorin.

Une per vete e quaj idene e Zotit nje ide reale, por te pa-arritshme (prej vete nesh), dhe kjo eshte nje nga arsyet e mosbesimit. Besimi ne Zot eshte i kapshem kur vjen e te jepet Shpirti i tij, kur krijohet komunikim me Krijuesin, jo per veten, por per fqiun (njerezimin), dhe per te qene me i sakte, nismetari i kesaj mardhenie mbetet Ai.

Kjo nuk eshte nje psalltje - thjesht mendime, dhe nuk i vendosa thjesht per kundervenie, aq me pak ndaj Misty-Blue, per te cili(e)n ruaj respekt te veēante.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-06-2014, 11:43   #3
gurax
Super Moderator
 
Avatari i gurax
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Vendndodhja: Virgo Supercluster, Local Group, Milky Way, Orion-Cygnus Spur, Sol-3, THE UNIVERSE
Posts: 3,047
Thanks: 4
Thanked 53 Times in 39 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 64
gurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kokaina e Popujve

Perse keni ardhur keshtu, me koken tek rete? 'Hapni rrugen, po vijme ne! Do na jepni te tere te drejtat dhe nuk do guxoni te merrni as fryme ne pranine tone. Do tregoni respekt me cdo menyre, edhe me disa menyra per te cilat nuk keni degjuar me pare, ne do ju trajtojme si felliqesira te ulta!'

Ata tentojne drejtesi, i qendrojne besnike te drejtave qe pretendojne, por perseri kane shpifur per te, si infidelet. Ne insistojme, nuk kerkojme. Nuk duhet te prisni falenderime prej nesh, cfare po beni eshte per kenaqesine e vetedijes suaj! Menyre e habitshme arsyetimi, vertet... Ai nuk te ka marre para' borxh, nuk eshte se te ka ndonje detyrim, keshtu qe cfare po kerkon pervec falenderimit? Si mund t'ja mohosh dicka faktike? Lunatike! Per ta shoqeria eshte e eger dhe cnjerezore, sepse cirret me turp per ate vajzen e joshur. Por nese per ju shoqeria eshte cnjerezore, atehere me siguri po mendoni se ajo vajze po vuan prej censures se shoqerise. Nese vuan, si ka mundesi qe e ekspozoni tek kjo shoqeri nepermjet gazetave dhe ne te njejten kohe ju vjen cudi qe vuan? Lunatike! Krijesa vanitoze dhe vetkenaqura! Ata nuk besojne ne Zot, ata nuk besojne ne Krisht! Ah, jeni aq te ngopur me krenari dhe vetkenaqesi sa fundi juaj do te vije kur ju te hani njeri tjetrin, kjo eshte profecia ime mbi ju. Mos nuk jane keshtu anarkia dhe konfuzioni?

-- F. Dostoevsky, "Idioti"
__________________
"I refuse to prove that I exist," says God, "for proof denies faith, and without faith I am nothing". "But," says man, "the Babel Fish is a dead giveaway, isn't it? It proves you exist and so therefore you don't. QED." "Oh dear," says God, "I hadn't thought of that," and promptly vanishes in a puff of logic. "Oh, that was easy," says man, and for an encore goes on to prove that black is white, and gets killed on the next zebra crossing.
gurax nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-06-2018, 12:52   #4
ciarli
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Apr 2018
Posts: 207
Thanks: 0
Thanked 19 Times in 16 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
ciarli ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Kokaina e Popujve

..ateizmi eshte feja kokaina me e pastert, pikerisht sepse Zoti eshte vetem nje Horr!
ciarli nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-06-2018, 13:08   #5
uj me gaz
:)
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 7,417
Thanks: 0
Thanked 1,063 Times in 923 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 59
uj me gaz i pazėvėndėsueshėmuj me gaz i pazėvėndėsueshėmuj me gaz i pazėvėndėsueshėmuj me gaz i pazėvėndėsueshėmuj me gaz i pazėvėndėsueshėmuj me gaz i pazėvėndėsueshėmuj me gaz i pazėvėndėsueshėmuj me gaz i pazėvėndėsueshėmuj me gaz i pazėvėndėsueshėmuj me gaz i pazėvėndėsueshėmuj me gaz i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kokaina e Popujve

Eh, mor Umberto. Feja eshte duhani i popujve. Kokaina eshte prona. Imagjino pak njerezimin thumb ne kokaine. True story.
__________________
imagine there's no countries... :)

...fjalet e zogut djali i degjoi
qau, e hengri, pastaj e leshoi...
uj me gaz nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur