Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 05-02-2011, 10:12   #1
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Posts: 1,769
Thanks: 0
Thanked 47 Times in 45 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Ditari i Enver Hoxhės

Pushimet nė Pragė, gjueti sorkadhesh dhe filma tė huaj

Ditari i Enver Hoxhės. Shėnimet e udhėheqėsit komunist pėr pushimet verore nė Ēekosllovaki nė 1958. Ditėt nė shoqėrinė e udhėheqėsve ēekosllovakė, nė gjueti, nėpėr banja kuruese termale dhe natėn nė kinema, apo darka me figurat e kohės


Nė vitin 1981 Instituti i Studimeve Marksiste-Leniniste pranė Komitetit Qendror tė PPSH-sė, nisi botimin e "Ditarit pėr ēėshtje ndėrkombėtare" pėr pėrdorim tė brendėshėm tė Enver Hoxhės.


Materialet e pėrdorura ishin marrė nga "Ditari politik" i udhėheqėsit komunist, ku ishin shėnuar me data dhe tema takimet me homologėt, pritje delegacionesh e personalitetesh tė huaja, vizita pune jashtė shtetit, direktiva e orientime pėr politikėn e jashtme tė Shqipėrisė, marrėdhėniet e saj me vendet fqinje e me vendet e tjera, si dhe teza e shėnime pėr artikuj mbi ēėshtje tė rėndėsishme.


Por megjithėse ishte njė material pėr "pėrdorim tė brendėshėm", nė ditaret e Hoxhės nuk janė pėrfshirė fakte dhe shėnime me karakter politik e organizativ sekret. "Shekulli" po nis botimin e njė pjese tė shėnimeve tė Enver Hoxhės, bėhet fjalė pėr pushimet me bashkėshorten Nexhmije nė Ēekosllovaki, ku ditėt kalohen me gjueti sorkallesh, vizita nėpėr banja termale, ndjekje filmash dhe darka me personalitete.

PRAGE, E DIEL 13 KORRIK 1958


VIZITE NEPER PRAGE


Vizituam rrethet e Pragės. Pamė hidrocentralin e madh mbi Vlltavė dhe u ulėm nė njė restorant buzė lumit.
Dita ishte e nxehtė, po vendi shumė i bukur. Vizituam me automobil qytetin e Pragės.


PRAGĖ, E HENE


14 KORRIK 1958


NE KESHTJELLEN E PRAGES NISEMI PER NE KARLOVI-VARI


Vizituam kėshtjellėn e bukur tė Pragės dhe ekspozitėn qė ishte atje. Nė bazė tė rekomandimit tė mjekėve u nisėm pėr nė Karlovi-Vari. Na vendosėn nė vilėn «Margaret». Karlovi-Vari mė pėlqen, ėshtė vend e qytet i bukur balnear. Na vizitoi doktori ēek Zymo, mjek i zoti, ish-partizan.


KARLOVI-VARI, E MERKURE


16 KORRIK 1958
NGA QENDRIMI NE KARLOVI-VARI


Fillova kurat me ujėrat e banjave tė famshme tė Karlovi-Varit. Shkuam nė «Grand Hotel Moska» ku pamė filmin ēekosllovak «Legjioni i huaj». Nė kėtė periudhė kėtu zhvillohet festivali ndėrkombėtar i filmiti. Lėvizje e madhe nė qytet, artistė, regjisorė e tė tjerė nga tė katėr anėt.


KARLOVI-VARI, E ENJTE


17 KORRIK 1958
NJIIIEMI ME KURIOZITETET E KARLOVI-VARIT


Shėtita qytetin. Shumė i bukur, i kėndshėm, i pastėr, plot parqe dhe lule. Koha me diell. Flamurė dhe reklama tė festivalit kudo. Populli i veshur mirė. Dyqanet plot me mall dhe ky i ekspozuar me shije. Duket qė niveli i jetesės dhe ai kulturor ėshtė i lartė. Nė rrugė takuam njė grup oficerėsh tanė me gratė e tyre qė kanė ardhur pėr pushime nė Ēekosllovaki.


20 KORRIK 1958
NEPER ĒEKOSLLOVAKI


Vizituam Marianskij Laznie (1 orė nga Karlovi-Vari), qytet shumė i bukur me parqe, lule dhe hotele tė mira. Pasdreke na bėri vizitė nė shtėpi shoku Novotni. Ishin me tė Kopecki, Firlingeri, Heindrihu dhe gratė e tyre.


21 KORRIK 1958
NGA VIZITA NE ĒEKOSLLOVAKI


I bėra vizitė Firlingeriti nė hotel «Bristol». Bashkė me Nexhmijen i bėmė vizitė Furcevės dhe
gruas sė Hrushovit. Atje gjetėm dhe sekretarin e dytė tė KQ tė partisė tė Gjeorgjisė. Nė mbrėmje shkuam me Novotnin nė festival nė -Grand Hotel Moska». Pamė «Donin e qetė». Atje takuam gruan e Hrushovit, Nina Petrovnėn. Po atje u takuam me aktorėt kryesorė tė filmit.


KARLOVI-VARI, E MARTĖ 22 KORRIK 1958
NGA VIZITA NEPER ĒEKOSLLOVAKI


Vizituam fabrikėn e qelqit «Mozer». Artikuj shumė tė bukur artistikė prodhoheshin aty. Pamė nė ekspozitė
dhe njė takėm tė porositur nga Zogu. Nė mbrėmje shkuam nė festival dhe pamė filmin italian «Rruga e gjatė e kaltėr».


ĒEKOSLLOVAKI, E MERKURE 23 KORRIK 1958
NE SHTEPINE E GETES


Vizituam qytetin e vogėl historik Lohet. Pamė atje kėshtjellėn e vjetėr dhe ekspozitėn e qeramikės. Pamė
gjithashtu shtėpinė e moēme ku ka ndenjur Gėteja. Vizituam me automobil qytetin Sokolovo, ku qymyrguri
ndodhet nė shtresėn e sipėrme tė tokės.


ĒEKOSLLOVAKI, E PREMTE 25 KORRIK 1958
Nr NJE FABRIKE QERAMIKE


Vizituam njė fabrikė qeramike. Drejtori i saj na ka ndihmuar nė Tiranė pėr ngritjen e punishtes sonė tė qeramikės. Pamė filmin francez "Le cerf Volant".


26 KORRIK 1958 28 KORRIK 1958
NĖPER ĒEKOSLLOVAKI DO TE QENDROJME PĖR VIZITE ZYRTARE
NE ĒEKOSLLOVAKI


Shkuam nė qytetin Frantishkovi-Lazne. Vend banjash, veēanėrisht pėr gratė qė nuk lindin. Pamė qytetin Heb. Pamė filmin indian «Mėma Indi». Erdhi mė takoi zėvendėsministri i Jashtėm ēekosllovak, Gregor. Mė foli lidhur me vizitėn zyrtare, pas pushimeve, qė do tė bėjmė ne nė Ēekosllovaki nė kthim tė vizitės qė pak kohė mė parė bėri te ne delegacioni ēekosllovak i kryesuar nga Shiroki.


ĒEKOSLLOVAKI, E MARTE 29 KORRIK 1958
NE KESHTJELLEN E METERNIKUT


Vajtėm nė Kinzhvar, vizituam kėshtjellėn-muze tė Meternikut.


ĒEKOSLLOVAKI, E ENJTE 31 KORRIK 1958
PER GJAH NE RRETHIN E SOKOLOVES


Vajtėm pėr gjah kaprolli nė rrethin e Sokolovės. S'vramė asgjė. Pyje tė bukura, tė spastruara, tė mbajtura me kulturė, me rrugė tė asfaltuara brenda. Shėtitja qe e kėndshme.


1 GUSHT 1958
GJATE QENDRIMIT NE ĒEKOSLLOVAKI


U takuam me gjeneral Sokolovin, ish-atashe ushtarak sovjetik nė Tiranė. Takim me Firlingerin.


Sot bėnte vapė, 30-35°. Vamė pėr gjah sorkadhesh. Vrava njė. Ishim, e tėrė familja dhe Koēo Prifti me tė shoqen. Shkuam shumė mirė.

ĒEKOSLLOVAKI, E HENE 4 GUSHT 1958
LAJME NGA SHQIPERIA


Erdhėn shokė nga Shqipėria pėr pushime. Mė sollėn lajme nga shokėt. Ēdo gjė - shkon mirė.

NE UZINAT «SKODA» DHE NE FABRIKEN
«PILZEN»


Shkuam nė Pilzen. Vizituam uzinat e mėdha «Skoda» dhe fabrikėn e famshme tė birrės «Pilzen».


ĒEKOSLLOVAKI, E ENJTE
7 GUSHT 1958


Vamė pėr gjah, por kėsaj radhe nuk vrava gjė.


ĒEKOSLLOVAKI, E DIEL


10 GUSHT 1958
Vajta pėr gjah. Vrava njė sorkadhe. Me shokun Voita caktuam itinerarin e shėtitjes nė Ēekosllovaki.


BRNO, E PREMTE 15 GUSHT 1958
NE UZINEN E TRAKTOREVE «ZETOR»


Nė Brno vizituam uzinėn e traktorėve «Zetor». Vizituam Spilberkun, qytetin dhe njė fermė shtetėrore
tė rritjes sė derrave. U nisėm pėr nė Bratislavė.


BRATISLAVE, E SHTUNE 16 GUSHT 1958
VIZITE NE SLLOVAKI


Nė Bratislavė hėngrėm drekė me anėtarėt e Byrosė Politike. Nė mėngjes me Bacilekun vizituam fabrikėn e
panelave, apartamente dhe shkolla tė qytetit. Pasdreke shėtitėm me motoskaf mbi Danub. Kaluam
nė ujėrat austriake. Vizituam varrezat e ushtarėve sovjetikė. Darkė nga Kėshilli i Ministrave tė Sllovakisė.


ĒEKOSLLOVAKI, E DIEL
17 GUSHT 1958


Mė shpunė nė kėshtjellėn e Topolcanit. Pasdreke vamė pėr gjah. Plagosa njė dre dhe pas pak
e gjetėm tė vrarė.


20 GUSHT 1958
NE MALET E TATRA


Arritėm nė Tatra. Vizitė me automobil e shėtitje nė kėmbė. Vizituam shokun Dolanski nė •Javorina».
Fola nė telefon me Nexhmijen dhe me fėmijėt nė Pragė. Dola pėr gjah. Vrava njė sorkadhe nė Tatra Llomnica. Mbrėmje me shokėt e Partisė Komuniste Italiane, Gjermane, Finlandeze qė ndodhen nė Ēekosllovaki. Mbrėmja quhej «Zhivanka», domethėnė «Kukureci» sllovak.


ĒEKOSLLOVAKI, E ENJTE
21 GUSHT 1958
NE OSTRAVE


U nisėm pėr nė Ostravė. Hėngrėm drekė nė Zhilina dhe biseduam me udhėheqėsit e krahinės. Arritėm nė Ostravė nė mbrėmje dhe fjetėm nė njė vilė jashtė Ostravės.


OSTRAVA, E PREMTE
22 GUSHT 1958
VIZITE NE NJE UZINE METALURGJIKE


Vizituam Nova Hutėn (Metalurgjia e re), fabrikėn e nikelit, atė tė ndėrtimit tė makinave «Hengen» dhe qytetin ku ndodhet uzina metalurgjike.


PRAGĖ, E MARTE
26 GUSHT 1958
VIZITE NE MUZEUN «KLEMENT GOTVALD»


Vizituam muzeun «Klement Gotvald» nė Pragė.


PRAGE, E ENJTE
28 GUSHT 1958


Nesėr nisemi pėr nė Shqipėri. I tregova Nexhmijes pėr vdekjen e babait tė saj. Lajrnin pėr kėtė vdekje unė e kisha marrė qė mė 8 gusht, por nuk tregova Nexhmijes pėr tė mos e dėshpėruar gjatė kohės qė ndodheshim kėtu. Vizituam ambasadorin tonė nė shtėpinė e tij. U nisėm me avion nga Praga dhe arritėm nė Tiranė.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-02-2011, 10:13   #2
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Posts: 1,769
Thanks: 0
Thanked 47 Times in 45 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Ditari i Enver Hoxhės

Nė vijim tė ditarit politik tė ish-udhėheqėsit komunist Enver Hoxha, vijnė disa ngjarje tė dimrit 1958-1959, pjesėmarrja nė takimin e partive nė Moskė dhe vizita e Hrushovit nė Shqipėri.


Hoxha e nis udhėtimin nė dhjetor 1958, duke kėrkuar kredi dhe ndihma ekonomike nė disa prej vendeve tė bllokut komunist, si nė Hungari, Gjermaninė Lindore dhe Ēeki. Del duarbosh nė kėto vende, por njė rrugė e dy punė, shijon pushimet dimėrore nė Ēekosllovaki dhe mė pas nė BRSS.


Mė pas vjen vizita e parė e njė udhėheqėsi sovjetik nė Shqipėri, ajo e Hrushovit nė qershor 1959. Ai viziton shumė vende dhe bėn komentet e tij, qė duket se nuk i pėlqejnė udhėheqėsit shqiptar, i cili komenton nė ditarin e tij shijen jo tė mirė qė i lėnė vėrejtjet e liderit sovjetik.


TIRANĖ - MOSKE, E MARTĖ 2 DHJETOR 1958
NISEMI PER NE BASHKIMIN SOVJETIK


U nisėm me Mehmetin pėr nė Moskė. Po sot, nė orėn 1900 na priti Hrushovi. I paraqitėm kėrkesat tona pėr niė ndihmė nga ana e Bashkimit Sovjetik pėr realizimin e planit tonė tė ardhshėm pesėvjeēar (1961-1965). Kėtė radhė na u duk se shkoi mirė biseda. Na premtuan ndihma. Darkė nė Kremlin.


MOSKE, E MERKURE 10 DHJETOR 1958
NE TEATRIN «BALSHOI» TAKIM ME BASHKATDHETARET


Rezidencėn na e kanė caktuar nė Kremlin. Bisedė nė ambasadėn tonė nė Moskė me studentėt. Nė mbrėmje shkuam nė teatrin «Balshoi»


E ENJTE 1 JANAR 1959
AMBASADORI SOVJETIK ME URON VITIN E RI


Siē e kanė bėrė zakon ēdo vit, erdhi ambasadori sovjetik, Ivanov, pėr tė mė bėrė urimet e Vitit tė Ri. Si kurdoherė ai solli edhe peshqeshin «tradicional» tė tyre, dy shishe me vodka dhe njė shishe konjak tė shoqėruar me dy paqeta «Papiros».


T1RANE - BUDAPEST, E HENE 5 JANAR 1959
NISEMI PĖR NE RD GJERMANE. NJĖ NDALESĖ E SHKURTER NĖ BUDAPEST


Nė orėn 11 tė mėngjesit delegacioni ynė i Partisė e i Qeverisė, ku bėjmė pjesė unė, Mehmeti, Manushi, Behari e tė tjerė, u nis pėr njė vizitė miqėsore nė Republikėn Demokratike Gjermane.


Sė bashku me ne janė edhe shoqet Nexhmije e Fiqret. Bėmė njė ndalesė nė Budapest, ku do tė qėndrojmė sot. Nė aerodrom kishin dalė pėr tė na pritur shokėt hungarezė, me shokun Mynih nė krye. Na thanė se shoku Kadar nuk kishte dalė sepse ishte i sėmurė nga gripi.


Mund tė jetė kėshtu, por njė arsye e tillė na ėshtė thėnė
edhe disa herė tė tjera. S'ka gjė, ne nuk i vėmė re shumė kėto qėndrime. Vizituam shpejt e shpejt me automobil disa kuriozitete e pamje tė Budapestit, i cili ėshtė njė qytet i bukur karakteristik dhe Danubi i jep njė hijeshi tė veēantė.


Nė mbrėmje, Komiteti Qendror i Partisė Socialiste Punėtore tė Hungarisė dhe kėshilli i ministrave dhanė njė darkė pėr nderin tonė nė godinėn e parlamentit. Nė darkė ishin Mynihu dhe shokė tė tjerė tė byrosė me grate e tyre. Kadari nuk ishte. Mynihu ngriti dolli pėr miqėsinė. Iu pėrgjigja edhe unė. Darka ishte e ngrohtė dhe me muzikė tradicionale cigane, por orkestra m'u duk ordinere.


BRATISLAVE, E MERKURE 14 JANAR 1959
VIZITOJME SLLOVAKINE


U nisėm pėr nė Sllovaki dhe arritėm nė Bratislavė. Na pritėn me popull e me ceremoni. Foli sekretari i parė i partisė pėr Sllovakinė Karol Bacilek, pėrshėndeta dhe unė. Bacileku ėshtė njėfarė babaxhani, plak i thjeshtė e i lezetshėm.


Pi duhan mė tepėr se unė, bile kutinė nuk e mban fare nė xhep, por nė dorė, si dhe Kopecki, qė e mban nėn sqetull. Kėtu s'ka forma, mėnyra dhe luks si nė Ēeki; e ndien veten mė lirė dhe shokėt sllovakė janė me mė pak maniera, mė tė qeshur e mė tė dashur.


Kundėr Titos flitet mė hapur dhe pa ceremoni siē bėjnė ēekėt. Shkuam nė Komarno, njė qytet buzė Danubit, ku vizituam kantierin e ndėrtimit tė anijeve. U organizua njė miting ku pėrshėndeti sekretari i parė i partisė pėr qarkun.


Nga ne foli shoku Mehmet. Hėngrėm drekė nė njė anije qė do ta marrin sovjetikėt. Jam i lodhur dhe mė
dhemb koka.


Vizituam kooperativėn bujqėsore Topolniki (minoritet hungarez). Mbrėmje solemne nė Bratislavė. Mė dhembi shumė koka, piva dy aspirina, por e mbajta veten me forcė. Foli Bacileku, pastaj fola unė.


Mbrėmja ishte e ngrohtė, kishte edhe sovjetikė qė punojnė nė kėto anė dhe kėta u treguan shumė tė dashur. Pas pritjes u nisėm me tren pėr nė Brno. Po bie tė fle se jam shumė i lodhur nga dhimbja e kokės.


ĒEKOSLLOVAKI, E ENJTE 15 JANAR 1959
NE BRNO


Nė Brno na pritėn nxehtė sekretari i komitetit tė partisė tė qarkut me gjithė shokėt e tij; na vunė nė njė shtėpi tė mirė, me pamje nga qyteti. Pas njė bisede tė shkurtėr dhe si hėngrėm mėngjesin, shkuam vizituam uzinėn «Kravolboice Trojerni», e cila prodhon makina tė rėnda pėr industrinė kimike. Fola nė aktivin e Partisė. Shokėt ēekė bėnė pyetje dhe mbetėn tė kėnaqur.


Komunistėt dhe punėtorėt ēekė treguan njė interesim dhe njė dashuri tė madhe pėr vendin dhe pėr Partinė tonė. Drekėn e hėngrėm nė tren, me qėllim qė nė mbrėmje tė kthehemi nė Pragė.


ĒEKOSLLOVAKI, E DIEL 18 JANAR 1959
GJAH I MBARE


Jemi nė malet e larta Tatra nė L.Javotina. Koha ėshtė jashtėzakonisht e mirė, dielli shkėlqen mbi borė. Jemi
nė njė vilė tė bukur tė rrethuar rne pisha. Po ēlodhemi e po pėrgatitemi tė shkojmė pėr gjah. Pasdreke e filluam gjahun.


Unė shkova pėr dhi tė egra, Mehmeti pėr kaproj ose pėr drerė. U ngjita nė Tatra Llomnica me teleferik, pastaj kalova gėrxhet pėrpjetė me kėmbė, mbi borė e gurė.


Lodhje e madhe, djersėt ēurkė, po dhitė asgjėkundi nuk dukeshin. Zbritėm nė stacionin e teleferikut. Kėtu shoqėruesit m'u lutėn tė ngjiteshim edhe njė stacion me teleferik dhe qė kėndej mund tė qėllonim mbi gjahun nė hon. U ngjitėm pa shpresė, por mė sė fundi ja, si pika tė zeza nė borė, nė hon u duk njė tufė dhish tė egra rreth 250 m larg. Ngrita pushkėn me dylbi, qėllova dhe dhia u godit. Ajo bėri disa dhjetėra metra pėrpara e plagosur, pastaj mbeti nė borė. Tė tjerat «fluturuan». Nė tė kthyer nė Tatra Llomnica vrava edhe njė dre. Gjah i mirė sot.


ĒEKOSLLOVAKI, E HENE 19 JANAR 1959
NĖ TATRA PO E KALOJME MIRE


Tėrė ditėn e kaluam nė vilė, herė duke lexuar, here duke luajtur domino pranė zjarrit bubulak, por herė duke dalė edhe nė diell qė tė ngroh mirė. Nexhmija e ndien veten mė mirė dhe ėshtė e kėnaqur.


Pasdreke shkuam pėrsėri pėr gjah. Mehmeti nga njė anė, unė nga njė anė tjetėr me Pavlin dhe me drejtorin e Parkut Kombėtar tė Tatrės.


Udhėtuam me karrocė, larg nga kufiri polak thellė nė mal. Gjė e mrekullueshme. Kasollet ishin pėrgatitur, qenė pėrgatitur gjithashtu ushqimet (gėshtenjė dhe bar) pėr kopetė e drerėve.


Nata duhet tė na zinte nė kasolle dhe atje tė mbyllur, tė heshtur, pa pirė as cingar, duke vėzhguar nga dritaret e vogla, tė prisnim ardhjen e drerėve. Mbėrritėm nė vend, kur perėndoi dielli. Natyrė madhėshtore, e egėr, e bukur, e bardhė, e heshtur.


Prit e prit, pastaj larg nesh u duk njė dre, po s'Iėvizte. Duke e fiksuar aq shumė me sy, na dukej sikur ai e ndiente rrezikun. Mė nė fund u afrua, e qėllova nė kokė, mbeti nė vend. Gjah i bukur. E hodhėm nė karrocė dhe u kthyem. Rrugės nė dritėn e hėnės dukej vetėm borė.


Bėnte ftohtė, po ne ishim veshur mirė. Kishim pėr darkė nė vilė miq sllovakė, sekretarin e parė tė komitetit tė partisė tė Kozhices, sekretarin e komitetit tė partisė tė Tatra Llomnicės, si dhe kryetarin e
komitetit ekzekutiv tė kėtij stacioni tė bukur dimėror. Darka kaloi e gėzueshme. Shokė e miq tė mirė tė Shqipėrisė.


ĒEKOSLLOVAKI, E MARTE 20 JANAR 1959
PERSERI PER GJAH


Shkuam pėrsėri pėr gjah qė nė mėngjes, por kėtė herė bashkė me presidentin e Presidiumit tė Sllovakisė qė po pushon kėtu.


Kėsaj radhe thamė do tė gjuajmė ē'tė na dalė, nuk do tė shkojmė lart nė mal pėr drerė, por pėr lepuj, dhelpra, kaproj etj. nė Tatra Llomnica. Jemi njė grup i madh, kemi zėnė prita nė pyll. Ka tė tjerė qė e trembin gjahun drejt nesh.


E presim gjahun nė akull e nė borė, duke pirė kafe tė nxehtė po dhe sytė i hedh sa andej-kėndej, ndėrsa dyfekun e mbaj nė dorė gati. Zhurmat janė akoma larg. Nė tė majtė, nė njė qoshe, fshehur nė shkurret e mbuluara me borė vė re dy sy qė shndritin, lėvizin, ato na gjurmojnė. Duket njė kokė e vogėl dhe njė pjesė bishti qė fshin borėn: Dhelpėr! Me ngadalė ngre pushkėn, marr shenjė dhe qėlloj.


Dhelpra mbeti e shtrirė nė borė. I qasem me kujdes se ajo ėshtė kafshė hileqare, dhelpėr me njė fjalė; lėviz bishtin me pėrtaci, sikur donte tė mė thoshte: «S'mė shkojnė mė dhelpėritė». E para dhelpėr qė vras nė jetėn time. Edhe sot vetėm unė qėllova qė vrava njė dhelpėr, pse shokėve s'u doli gjė fare nė pritė.


ĒEKOSLLOVAKI, E MERKURE 21 JANAR 1959
NJE SHETITJE E KENDSHME ME SLITE NEPER BORE


Dolėm shėtitje me karrocė tė hapėt (slitė) nėpėr bore me Nexhmijen nė drejtim tė kufirit polak.

Vajtėm deri tek ura e kufirit. Koha ėshtė shumė e bukur, shėtitje e kėndshme dhe e shėndetshme. Bėmė fotografi.


Kujtime tė mira, do t'ua tregojmė fėmijėve kur tė kthehemi. I kemi larg e na ka marrė malli.
Ēekėt qė na shoqėruan na folėn keq pėr polakėt.


BASHKIMI SOVJETIK, E ENJTE 22 JANAR 1959
NE BASHKIMIN SOVJETIK


Nė orėn 11 u nisėm me tren drejt kufirit sovjetik. Arritėm nė Ēop, atje na priste «miku» ynė, Llaptievi.


Drekėn e hėngrėm nė stacion me sekretarin e partisė tė rajonit. Jemi tė kėnaqur dhe ca tė ēlodhur nga pushimi i shkurtėr qė bėmė nė Tatra.


BASHKIMI SOVJETIK, E PREMTE 23 JANAR 1959
UDHETOJME NEPER, UKRAINE


Treni po ēan pėrpara, vagonat i kemi specialė, tė veēantė, komodė. Vende tė njohura, tė dashura.

Kudo ka borė, por jo borė e madhe. Fshatrat e Ukrainės nuk tė lėnė pėrshtypje tė mirė, pse shtėpitė njėkatėshe duken tė varfra, tė mbuluara me kashtė, tė zymta. Ē'ndryshim me fshatrat e Gjermanisė e tė Ēekosllovakisė!


Pse kėshtu? Ēudi?! Ukraina ėshtė edhe e pasur. Stacionet e dyta nė linjat hekurudhore janė tė papastra, tė zymta. Sovjetikėt kanė shumė pėr tė bėrė nė kėtė drejtim.


MOSKE, E SHTUNE 24 JANAR 1959
ARRITEM NĖ MOSKE
Mbėrritėm nė Moskė.


Koha ishte me mjegull. Nė stacion kishte dalė pėr tė na pritur Hysniu, i cili ka
mbėrritur nė Moskė para nesh, kurse nga sovjetikėt na pritėn Aristovi, Pospjelovi, Zasiadkoi, Danilovi, Firiubini, Konstantinovi e tė tjerė. Pėrqafime me shokėt, biseda tė zakonshme.


Ua hipėm
automobilave dhe shkuam nė njė vilė, brenda nė Moskė ku kemi qenė edhe herė tjetėr. Nė mbrėmje, si zakonisht, bilardo dhe film.


Bisedė e pėrzemėrt me Lesakovin («mikun» tonė tė pėrhershėm),
qė s'di tė thotė gjė tjetėr pėrveē se «stariēok», «u plake», «Ju plaka» e tė tjera shakara tė tilla qė janė bėrė bajate. Por sidoqoftė ai ėshtė i dashur me ne. Duhet thėnė se atij s'ia vė veshin njeri dhe s'i thonė gjė pėr tė na komunikuar, pėrveē gjėrave tė zakonshme.


MOSKE, E MARTE
27 JANAR 1959
FILLOI PUNIMET KONGRESI I 21-TE I PK TE BS NE KONGRESIN E 21-TE TE PK TE BS


U ēel Kongresi i 21-tė i Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik nė pallatin e Kremlinit. Na kanė caktuar nė tribunė. Kongres solemn dhe salla e mbushur plot.


Pasi u mbajt fjala e hapjes dhe u bėnė zgjedhjet e zakonshme tė presidiumit, tė sekretarisė etj., e mori fjalėn Nikita Hrushovi, i cili mbajti raportin
e Komitetit Qendror tė PK tė BS.


Raporti ishte i gjatė, mbi 6 orė, pa pėrfshirė pushimet. Unė e dėgjoj nė frėngjisht. Por duhet tė marrim kopjen dhe ta lexojmė me kujdes. Sot filluan diskutimet.


Ēdo diskutant ka nė dispozicion 20 minuta kohė. Ato flasin pėr aktivitetin e sektorit qė pėrfaqėsojnė dhe pastaj mbėshtetin raportin. Diskutimet janė pothuajse standard. Nė pushime shkuam nė sallėn e veēantė, Ekaterinski
Zall, me mobiljet e vjetra e rokoko, tė lyera me ar e me perde tė kuqe. Tryezat janė plot- kėnaqėsi


kjo pėr Harri Politin, i cili, qoftė nė pushime, qoftė nė seanca, vazhdimisht mbllaēitet. Atje takohemi me shokė tė ndryshėm tė partive. U takova me Dyklonė, i cili tregohet mė i afruar me mua, me Pasionaren, qė mbahet mjaft rėndė, me Ghoshin, shok qė mė qėndron afėr, pse njihemi, kemi qenė me pushime tok nė Kislovodsk.


Ghoshi s'mė duket shumė i thellė e me mendime tė pjekura e tė vendosura; duket si kalama sido qė nga mosha ėshtė i shkuar. Nexhmija u shtrua nė spitalin «Kremlovskaja» pėr ekzaminime para operacionit qė duhet tė bėjė.


MOSKĖ, E PREMTE
29 JANAR 1959
NĖ KONGRESIN E 21-TĖ TĖ PK TE BS


Vazhdojnė diskutimet dhe pėrshėndetjet. Shkova nė spital pėr tė parė Nexhmijen.


MOSKE, E SHTUNE 31 JANAR 1959
VAZHDOJNE PUNIMET E KONGRESIT TE 21-TE TE PK TE BS


Vazhdojnė diskutimet e delegatėve dhe pėrshėndetjet e delegacioneve tė huaja. Nė mbrėmje nė shtėpi luajmė bilardo dhe shohim filma, pse tjetėr s'ke ē'bėn nė njė vilė nė pyll, jashtė Moskės, ose mbyllur nė njė vilė nė qytet. Lesakovi vjen ēdo mbrėmje dhe ēdo mbrėmje po ai avaz, po ajo «kėngė e Mukės» nga ana e tij.
MOSKE, E DIEL 1 SHKURT 1959


POLJANSKI NA FTON PER DREKE


Bashkė me Mehmetin na kishte ftuar pėr drekė Poljanski nė njė vilė jashtė Moskėsl. Kudo borė dhe shumė


ftohtė. Poljanski tok me shokė tė tij, na priste te dera e jashtme e vilės, njė ndėrtesė e madhe dhe e bukur.


«Kjo,-tha si me mburrje Poljanski,-ėshtė daēa ku pushonte Lenini». Kėtė daēė, siē na tha ai, e ka nė dispozicionin e tij dhe shkon kur tė dojė pėr tė pushuar. Pastaj na paraqiti tė shoqen dhe shokėt e tij.


Njėrin e quanin Jefremov, tjetrin, nga Krimeja, s'e mora vesh kush ishte. Mė vonė erdhi edhe njė tjetėr i cili, kur ika, mė dha pėr kujtim njė kuti prej teneqeje pėr tė mbajtur duhan.


«E kam, tha ai, qė nė kohėn e luftės partizane». Dhomat e vilės ishin tė mėdha dhe tė mobiluara me mobilje tepėr tė rėnda, me gusto. siē i bėjnė zakonisht sovjetikėt. Tryeza nė mes tė njėrės nga dhomat ishte e shtruar plot pėr plot dhe Poljanski me tė tijtė filluan ngrėnien e pijen pa mbarim. Ne, si me dietė, nuk hanim dhe s'pinim fare, por hanin e pinin sovjetikėt edhe pėr ne; sidomos pinin, pinin. U lodhėm nė tryezė.


Kėrkova tė largoheshim nga pija dhe mė vajti mendja te bilardoja. Shkuam e luajtėm sa u lodhėm. Koha s'po kalonte. Ne dėshironim tė iknim, por ata s'na linin. Na ēuan prapė nė dhomėn e bukės ku ishte shtruar dreka. Ajo qė hėngrėn mė parė kishte qenė mėngjesi.


U kthyem pra prapė nė tryezė, ku rifilloi pija pa mbarim. Pėr tė shpėtuar disi nga vodka Mehmetit i ra ndėrmend tė kėrkonim tė shihnim ndonjė film. Na shfaqėn njė film meksikan, biēim
«revolucionar», dhe ndėrsa ne qėndruam nė sallėn e filmit, Poljanski me shokė prapė ishin shtruar nė pije.


Poljanski gjatė gjithė ngrėnies e pirjes kolosale fliste pėr Partinė tonė dhe pėr Shqipėrinė, thoshte se na donte shumė e se kishte kujtime tė paharruara nga pushimet qė kishte bėrė nė Shqipėri.


Fol e pi, ha e ngri dolli, kėshtu vajti gjithė e diela. Kur mbaroi filmi na ftuan tė uleshim pėrsėri nė tryezė, por nuk pranuam. Atėherė Poljanski na propozoi njė shėtitje «ala ruse» nė borė. Ishte natė kur dolėm. Nė atė kohė erdhi njėfarė Popovi, tė cilin e njihja qė nė Leningrad.


Ai punonte nė aparatin e Partisė tė Leningradit,
kur atje sekretar i parė ishte Kozlovi. E pyeta: «Kur ke ardhur», ai mė tha: «Pse, nuk e di? Unė tash jam
ministėr i Kulturės i Republikės Ruse». «Qė kur?»,- e pyeta. «Qė kur u bė Kozlovi sekretar i Komitetit Qendror », -m'u pėrgjigj.


E paska marrė suitėn me vete Kozlovi mendova, por s'bėra zė. Momenti e donte qė ta uroja Popovin pėr gradimin dhe kėshtu bėra. «Shkuam njė tė diel tė mirė»- mė thoshte Poljanski
qė i qe trashur gjuha, kurse unė, pėrveē mėrzisė dhe ndjenjės sė pakėnaqėsisė pėr kėtė mėnyrė tė sjelluri
nga ana e shokėve sovjetikė qė mė shkaktoi, atė «tė diel tė mirė» e pagova, gjatė shėtitjes u ftoha, mora
njė rrufė tė fortė e me temperaturė.


MOSKĖ, E MARTE 3 SHKURT 1959
ME SA DUKET KONGRESIN NUK DO TA NDJEK ME


Dje, nė datėn 2, dhe sot vazhduan diskutimet dhe pėrshėndetjet nė kongres. Shkova nė spital pėr tė vizituar Nexhmijen. Ajo ishte mirė, nė mbikėqyrjen e doktorėve, plot kurajė. Akoma nuk kanė caktuar se kur do ta operojnė.

Pasdreke nuk e ndjeva veten mirė. Si duket i ftohti i fortė qė mora tė dielėn nė darkė, kur ishim te Poljanski, po mė rėndon. Doktori qė mė vizitoi, konstaton grip. Mė detyroi tė qėndroj nė dhomė. Vajti kongresi, s'do ta ndjek dot mė.


MOSKE, E MERKURE 4 SHKURT 1959
PUNIMET E KONGRESIT PO I NDJEK ME ANE TE SHTYPIT


Erdhi pėrsėri mjeku. Kam temperaturė. Mė kėshilloi tė mos dal. Kongresin e ndjek disi me gazeta. Lesakovi vjen mė mollois, mė inkurajon tė mos mėrzitem e mė bėn tė njėjtat shakara bajate, siē e ka zakon.


Por ēka, shkoj kohėn, nuk ėshtė njeri i keq. Ai ėshtė ca pėrciptė, po i dashur me ne. Pasioni i tij ėshtė bilardoja, tė pirėt, disa gota me konjak dhe tė vijė vėrdallė. Kur punon ky njeri? Eshtė zor tė mendosh se bėn ndonjė punė pėrveē pritjeve, pėrcjelljeve e shoqėrimeve tė delegacioneve.


MOSKE, E ENJTE 5 SHKURT 1959
MBETA BRENDA NGA GRIPI


Vazhdoj tė jem i shtrirė. Kongresit ia piva lėngun. Nexhmija mė njofton se ėshtė mirė, por, pėr tė mos
mė hidhėruar dhe mėrzitur mua, tregohet optimiste dhe ma fsheh tė vėrtetėn, kurse unė e di se nesėr do tė
operohet. Jam shumė i shqetėsuar.


Dėshiroj tė jem pranė saj, po s'mė lėnė mjekėt.
MOSKE, E SHTUNE 7 SHKURT 1959
SE SHPEJTI DO TE NISEM PER SHQIPERI
Dje Nexhmija u operua me sukses. Ishte fillikat vetėm. S'mė lanė tė veja as mua, as Fiqretin e Viton qė
janė kėtu, se nė Moskė ka shumė grip kėto ditė. Nexhmija ka ca temperaturė e dhimbje, por mė siguruan se janė tė natyrshme. Unė jam mė mirė, nesėr do tė dal patjetėr dhe do tė vete drejt e nė spital tek ajo, sepse ka dhe ditėlindjen. Kėto ditė do tė largohemi pėr nė Shqipėri, por Nexhmijen do ta lė nė Moskė, nė spital.


Unė do tė gjej shokėt, popullin, atdheun, fėmijėt e dashur, kurse Nexhmija e shkretė do tė ngelė vetėm.


MOSKE, E HENE 9 SHKURT 1959
PRITJE TE HRUSHOVI. TAKIM ME ĒUVAHININ


Pritje te Hrushovi. Ishim unė, Mehmeti e Hysniu. Nga sovjetikėt ishte edhe Andropovi. Njė takim mė tepėr
kortezie e lamtumire. Pėr darkė na erdhi Ēuvahini, ish-ambasadori sovjetik nė Shqipėri nė vitet kur ishte gjallė dhe drejtonte i madhi Stalin. U gėzuam shumė, kishim pa e parė gati qė kur iku nga Shqipėria. Edhe ky ėshtė njė zakon tjetėr i keq i sovjetikėve: nuk i pjek dot tė njohurit e mėparshėm.


Nė darkė, e cila kaloi e gėzuar, ishin Medvedjevi, Lesakovi, Llaptievi. U ēmallėm. Ēuvahini ėshtė po ai qė ka qenė, nga shėndeti dhe nga tabietet: i dashur, i malluar pėr Shqipėrinė dhe pėr ne. Mendoj se mbetet njė mik i mirė e i sinqertė pėr Partinė tonė dhe pėr Shqipėrinė.
(Vijon)


Komentet qė bėri pėr vendosjen e raketave dhe investimet e kota nė vreshta dhe naftė

Kushtet edhe "shakarat" e Hrushovit pėr vizitėn nė Shqipėri

E HENE 11 MAJ 1959
HRUSHOVI DO TE VIJE NE SHQIPERI


Takim me ambasadorin sovjetik. Mė dha lajmin e ardhjes sė Hrushovit nė Shqipėri.


E MARTE 19 MAJ 1959
HRUSHOVI VENDOS KUSHTE PER ARDHJEN NE SHQIPERI


Takim me Ivanovin. Mė dorėzoi njė radiogram tė Hrushovit, ku, si kusht pėr vizitėn e tij tė ardhshme nė
Shqipėri, na kėrkon qė as ai, as ne gjatė fjalimeve publike tė mos e prekim fare ēėshtjen e revizionizmit jugosllav. Ja gjer ku paska arritur puna! Kėrkon tė na mbyllė edhe neve gojėn! Megjithatė kėrkesėn do ta diskutojmė me shokėt nė Byronė Politike e do t'i japim pėrgjigje «mysafirit» qė presim tė na vijė.


E ENJTE 21 MAJ 1959
PRANOJME KUSHTIN E HRUSHOVIT POR VETEM PER AQ DITE SA DO TE QENDROJE


NE VENDIN TONE Pasi diskutuam nė Byronė Politike pėr radiogramin e Hrushovit, vendosėm qė ta pranojmė kushtin e tij (tė mos flasim pėr Titon gjatė ditėve tė vizitės sė tij nė Shqipėri).


Titon dhe ata qė mendojnė e veprojnė si Titoja, le t'i gėnjejė mendja. Por me tė ikur Hrushovi, ne do t'i lėshojmė pėrsėri bateritė kundėr revizionizmit modern. Ne kemi arsyet tona pėr pranimin e kėtij kushti.


Eshtė
hera e parė, qė nga Ēlirimi, qė nė vendin tonė vjen pėr vizitė zyrtare Sekretari i parė i KQ tė PK tė BS dhe
Kryetari i Kėshillit tė Ministrave tė Bashkimit Sovjetik. Kjo shpresoj se do t'i shėrbejė forcimit tė miqėsisė me popujt e Bashkimit Sovjetik dhe tė marrėdhėnieve ekonomike midis tė dy vendeve.


Shpresojmė qė tė vazhdojnė tė na ndihmojnė pėr zhvillimin e mėtejshėm tė industrisė e tė bujqėsisė sonė, ndihmė pėr tė cilėn ne kemi akoma nevojė. Edhe nė arenėn ndėrkombėtare, armiqtė do tė jenė tė detyruar ta respektojnė mė shumė pavarėsinė e vendit tonė. Takova sot Ivanovin dhe i komunikova se e pranojmė kėrkesėn e udhėheqjes sovjetike.


E HENE 25 MAJ 1959
ERDHI HRUSHOVI. FILLUAM BISEDIMET


Erdhi nė Shqipėri Nikita Hrushovi. E pritėm nė aerodrom me fjalim. Pastaj gjithė delegacionin sovjetik e
pritėm nė selinė e Qeverisė ku ēėshtja e parė qė Hrushovi zuri nė gojė ishte: «Unė nuk do tė flas kundėr Jugosllavisė». Filluan bisedimet. Ekspozenė nga ana jonė e bėra unė. Delegacioni sovjetik vendosi kurora nė Varrezat e Dėshmorėve.


E MARTE 26 MAJ 1959
NGA VIZITAT E HRUSHOVIT NE TIRANĖ


Vizituam kombinatin e tekstileve «Stalin». Folėm unė dhe Hrushovi. Entuziazmi i punėtorėve qe i madh. Atij i pėlqeu kombinati dhe organizimi dhe tha se nė plenumin e ardhshėm tė partisė sė tyre do tė flasė pėr kėtė kombinat. Vizituam Muzeun e Luftės Nacionalēlirimtare dhe vreshtat e NBSH "Gjergj Dimitrov". I pėlqyen.


E MERKURE MAJ 1959
FILLOI VIZITA NĖPER VENDIN TONE


U nisėm pėr nė Shkodėr. U ndalėm nė Thumanė pėr tė parė bonifikimet. U ndalėm gjithashtu nė Lezhė. Manifestim i madh pėr Bashkimin Sovjetik. Foli shkurt Hrushovi. Miting i madh nė Shkodėr.


Foli Hrushovi. Vizituam vreshtin e Shtoit. Nuk i pėlqeu. «Pse prishni lekėt kot», na tha miku. Mbrėmje dhe koncert nė Teatrin e Operės dhe tė U kthyem me avion nė Tiranė. Baletit. Koncert shumė i mirė. U habit dhe mbeti i kėnaqur.


E ENJTE 28 MAJ 1959
NGA VIZITAT NE RRETHIN E KORĒES


U nisėm me avion pėr nė Korēė ku u organizua njė miting i madh. Foli Hrushovi. Bėmė vizitė nė NBSH-nė e Maliqit, pastaj nė kooperativėn e Bulgarecit. Drekė zyrtare. Folėm Hrushovi dhe unė. Vizituam pemėtoren e Dvoranit. U kthyem me avion nė Tiranė.


E SHTUNE 30 MAJ 1959 U NENSHKRUA DEKLARATA E PERBASHKET SHQIPTARO-SOVJETIKE
U zhvillua nė komitetin ekzekutiv tė kryeqytetit njė ceremoni ku Hrushovi u shpall Qytetar nderi i Tiranės.


Vizitė nė Universitet. Foli Hrushovi. Nėnshkruam deklaratėn e pėrbashkėt tė delegacioneve tė Partisė dhe tė Qeverisė tė BS dhe tė RPSH. Prej kėndej shkuam nė mitingun e madh qė u mbajt pėrpara komitetit ekzekutiv. Folėm unė dhe Hrushovi. Pritje nė Pallatin e Brigadave nga ana jonė.


E DIEL 31 MAJ 1959
NGA VIZITA NE RRETHIN E VLORES
U nisėm pėr nė Vlorė. Ndaluam nė Tėrbuf, ku Hrushovi pa punimet pėr bonifikimin e kėnetės.


Miting nė Vlorė. Folėm unė dhe Hrushovi. Darkė nė plazhin e Ujit tė Ftohtė.
E HENE 1 QERSHOR 1959
NGA VIZITA NE RRETHET E JUGUT


Shkuam me Hrushovin pėr peshk, pastaj vizituam bazėn e Pashalimanit. Drekėn e hėngrėm me Grotevolin qė pushon nė Vlorė. U nisėm me vapor pėr nė Sarandė. Hėngrėm darkė dhe fjetėm nė vapor nė Portin e Sarandės.


E MARTE 2 QERSHOR 1959
HRUSHOVI VAZHDON VIZITEN NE JUG


Vajtėm pėr tė parė plantacionin e agrumeve nė Stjar. Vizituam Butrintin. Ndėrsa po sodisnim bukuritė e Butrintit, Hrushovi thirri pranė Malinovskin dhe i dėgjova tek pėshpėritnin: Kėtu mund tė ndėrtohet njė bazė ideale pėr nėndetset tona... Qė kėtej mund tė paralizojmė e tė sulmojmė gjithēka». Mė ēuditi ky mendim i llogaritur prej tij pa pyetur fare tė zotėt e shtėpisė, siē thotė populli ynė. U kthyem pėrsėri me vapor nė Vlorė. Ishte edhe Grotevoli me ne.


E MERKU1Ė
3 QERSHOR 1959
NGA QENDRIMI I HRUSHOVIT NĖ SHQIPĖRI


Kur nga veranda e vilės tek Uji i Ftohtė, ku po pushonim, sodisnim detin pėrpara nesh, ashtu si dje nė
Butrint, Hrushovi diskutonte, nėn zė, me Malinovskin: «Ēfarė gjiri i sigurt rrėzė kėtyre maleve!


Qė kėtej me njė flotė tė fuqishme ne kemi nė dorė krejt Mesdheun, qė nga Bosfori e gjer nė Gjibraltar!». Ē'plane tė tmerrshme bėn ky njeri qė flet aq shumė pėr paqen. Le tė shpresojmė tė jenė vetėm «shakara» nga ato tė tijat. Tė shohim a do t'i ngrejė nė bisedimet zyrtare.


Po i ngriti atėherė do t'i japim pėrgjigjen tonė.
U kthyem me avion nė Tiranė. Nė Rinas u ndalėm pėr tė vizituar aeroplanin TU-114 qė kishte ardhur me
akademikun Tupolev, kryekonstruktor i kėtij tip avioni. Vumė gurin e parė tė ndėrtimit nė Pallatin e ri tė
Kulturės nė Tiranė.


Darkė nė Pallatin e Brigadave pėr delegacionin sovjetik.
E ENJTE 4 QERSHOR 1959
HRUSHOVI U LARGUA
Sot pėrcollėm Hrushovin, i cili do tė ndalet nė Budapest.
E SHTUNE 6 QERSHOR 1959
DISA GJERA QE NGJALLIN DYSHIM NGA BISEDAT ME HRUSHOVIN


Nė mbledhjen e Byrosė Politike qė bėmė sot pėr ta informuar rreth bisedimeve qė patėm me Hrushovin gjatė qėndrimit tė tij nė vendin tonė, bėra fjalė edhe pėr disa shprehje e mendime tė tij qė mė kanė ngjallur dyshime.


Kėshtu, gjatė diskutimit tė kėrkesave ekonomike qė pala jonė i parashtroi palės sovjetike, ai, si me shaka, na tha «nuk kam ardhur kėtu pėr kėto gjėra», ndėrsa kur po diskutohej rreth ēėshtjes sė zhvillimit tė industrisė sė naftės, ngriti pretendimin se «nafta jonė ka pėrmbajtje tė lartė squfuri» dhe na «kėshilloi tė mos investojmė atje ku nuk kemi leverdi».


Nė fushėn e zhvillimit tė bujqėsisė na foli pėr gatishmėrinė e tij pėr tė kooperuar nė mbjelljen e sa mė shumė agrumeve dhe dafinave (nga kjo, tha, mbillni mijėra hektarė) sepse me tė do tė mund tė blenim nė Bashkimin Sovjetik mish e bukė sa tė deshim.


Nga pikėpamja ushtarake, Shqipėrinė Hrushovi e pa si njė vend tė madh strategjik nė Mesdhe qė duhet t'i shėrbente Bashkimit Sovjetik si bazė pėr vendosjen dhe nisjen e flotės detare ushtarake e tė raketave sovjetike.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-02-2011, 10:14   #3
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Posts: 1,769
Thanks: 0
Thanked 47 Times in 45 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Ditari i Enver Hoxhės

Pushime te llixhat kuruese nė Ēekosllovaki

TIRANĖ-PRAGĖ, E ENJTE 6 KORRIK 1959


Takim me ambasadorin bullgari me rastin e largimit tė tij nga Shqipėria. U nisėm pėr nė Pragė pėr pushime me Nexhmijen e fėmijėt me aeroplanin TU-104 qė kishin dėrguar ēekėt. Nė aerodrom na pritėn sekretari i Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste Ēekosllovake, Vladimir Koucki, dhe shokė tė tjerė.


PRAGE, E SHTUNE
11 KORRIK 1959
Nr KARLOVI-VARI


Shkuam nė Karlovi-Vari. U vendosėm nė vilėn «Javorina ». Kėtu gjetėm edhe Kosiginin me gruan dhe nipin.


KARLOVI-VARI, E MARTE 14 KORRIK 1959
NGA QENDRIMI NE KARLOVI-VARI


Nė darkė kaluam mbrėmjen me Kosiginin dhe tė shoqen nė njė sallė buke, unė me Nexhmijen e fėmijėt
veē, ai me familjen e vet, gruan e tij dhe njė nip, tė vajzės a tė djalit, nė njė tavolinė tjetėr


KARLOVI-VARI, E DIEL 12 KORRIK 1959
TAKIM ME OFICERE SHQIPTARE


Filluam kurat me ujėrat e llixhave. Takuam njė grup oficerėsh tanė qė pushojnė kėtu.


ĒEKOSLLOVAKI, E PREMTE
24 KORRIK 1959
KARLOVI1-VARI PER GJAH


Shėtitje me automobil nė rrethet e Karlovi-Varit. Vajta pėr gjah. Vrava njė sorkadhe.


KARLOVI-VARI, E PREMTE, 31 KORRIK 1959
VIJNE SHOKE NGA TIRANA


Erdhėn kėtu pėr pushime Manushi me Nefon dhe Ramizi familjarisht. Kishte ardhur edhe Zylyftar Veleshnja. Pamė njė film me Maurerin.


KARLOVI-VARI, E DIEL 2 GUSHT 1959
PAME NJE FILM ANGLEZ VIZITE NE MARIANSKIJ-LAZNE


Vamė pamė filmin anglez «Rikardi i 3-tė» (sipas njė- nga veprat e Shekspirit). Shkuam vizituam Ramizin e Manushin.


PRAGE, E ENJTE 6 GUSHT 1959
PERSERI NE PRAGE


Sot mbaruam kurėn dhe u nisėm pėr nė Pragė. Ka ardhur avioni ynė tė na marrė pėr t'u kthyer nė atdhe.
Pasdreke shkuam nė kinema.


BULLGARI, E MARTE 18 GUSHT 1959
NĖ PALLATIN E VRANJES NGA VIZITA NEPER BULLGARI


Shkuam nė pallatin e Vranjės. Vizituam apartamentin e Dimitrovit. Vamė pėr gjah, po organizuar keq. S'vramė dot asgjė.


SOFJE, E MARTE 25 GUSHT 1959
DREKE ME ZHIVKOVIN


Hėngrėm drekė me Zhivkovin. Nė mbrėmje vajtėm nė operė.


SOFJE, E ENJTE 3 SHTATOR 1959
NE VRAĒA DHE MIHAILLOVGRAD


U nisėm me Zhivkovin pėr nė Vraēa dhe Mihaillovgrad. Gjatė udhėtimit vizituam shumė kooperativa. Fola
nė mė shumė se 10 mitingje. U kėputėm nga lodhja. Nė mbrėmje u kthyem nė Sofje.


SOFJE, E PREMTE
4 SHTATOR 1959
DARKE NE AMBASADEN SOVJETIKE

Na ftuan pėr darkė nė ambasadėn sovjetike. Atje ishte edhe Zhivkovi. Njė gjė e ftohtė. Pamė njė palo
film.


Ditari i Enver Hoxhės. Shėnimet e udhėheqėsit komunist pėr pjesėmarrjen nė Mbledhjen e Partive Komuniste nė Moskė.


Frika pėr pėrgjimet nė ambasadė dhe rezidencė, debatet nė mbledhje dhe nisja e ēarjes mes dy vendeve deri te tėrheqja e shqiptarėve dhe rusėve nga vendet respective

Nė vijim tė ditarit t ėish-udhėheqėsit komunist Enver Hoxha, vjen pika kulminante e lidhjes sė Shqipėrisė me Bashkimin Sovjetik.


Bėhet fjalė pėr vitet 1960-1961, kur udhėheqja komuniste e Shqipėrisė nuk pranoi tezat politike tė Hrushovit dhe udhėheqjes sovjetike, duke u prishur jo vetėm me Moskėn, por me tė gjitha vendet e tjera tė kampit sovjetik. Nė qendėr tė ēarjes sė madhe, ėshtė fati I bazės sė Pashalimanit nė Vlorė, ndėrprerja e ndihmės pėr Shqipėrinė dhe tėrheqja e specialistėve dhe ushtarakėve nga Shqipėria si dhe e ushtarakėve dhe studentėve shqiptarė nga BRSS-ja.


(Vijon nga numri i kaluar)


TIRANĖ - MOSKĖ, E SHTUNĖ 30 JANAR 1960
NISEMI PER NE MOSKE


U nisėm si delegacion i Partisė sė Punės tė Shqipėrisė pėr nė Moskė, me TU-104, pėr tė marrė pjesė nė mbledhjen e pėrfaqėsuesve tė partive komuniste e punėtore tė vendeve socialiste tė Evropės mbi ēėshtjen e
zhvillimit tė bujqėsisė.


Gjatė rrugės ndaluam nė Budapest pėr njė orė. Nė aerodromin e Moskės na priti
Muhitdinovi. Pastaj na ēuan si zakonisht nė Zareēie. Sapo arritėrn, njė funksionar i Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik mė lajmėroi se nesėr Mikojani dėshiron tė ketė njė takim personal me mua. Iu pėrgjigja sovjetikut se jam gati tė vij nė takimin qė mė kėrkohet tok me shokun Mehmet.


MOSKE, E DIEL
31 JANAR 1960
SOVJETIKET PERPIQEN TE NA PERPUNOJNE KUNDER KINĖS NGA QĖNDRIMI NE MOSKE


Bashkė me shokun Mehmet shkuam sot nė shtėpinė e Mikojanit. Ky pėr pesė orė rresht u pėrpoq tė na pėrpunonte kundėr Kinės. Ēfarė tė kėqijash nuk tha ai kundėr saj?! Tė gjitha sa na tha, na ēuditėn, na ngjallėn dyshime, pse mėnyra si na i tha nuk ėshtė aspak nė rrugė tė drejtė marksiste-leniniste.


Qėllimi i sovjetikėve ishte tė na pėrgatitnin ne kundėr Kinės. Sot pasdite erdhėn nga Tirana shokėt tanė qė do tė
marrin pjesė nė mbledhjen e Komitetit Konsultativ Politik tė Traktatit tė Varshavės. Nė mbrėmje shkuam nė Lluzhinski pėr tė parė baletin ēek nė akull. Atje takuam Hrushovin dhe shokė tė tjerė sovjetikė.


Qėndruam brenda nė vilė. Punuam materialet pėr mbledhjen e pėrfaqėsuesve tė partive komuniste e punėtore tė vendeve socialiste tė Evropės dhe pamė filma.


MOSKE, E PREMTE
5 SHKURT 1960
VIZITE PROTOKOLLARE HRUSHOVIT


Sot i bėmė njė vizitė protokollare Nikita Hrushovit nė Kremlin. Vizita zgjati shumė pak dhe nuk biseduam ndonjė problem. U vizitova te doktor Preobrazhenski, nė Kremlovskaja- Balnica. Gjendja ime shėndetėsore shumė e mirė.


MOSKE, E DIEL 6 SHKURT 1960
NE AMBASADEN TONE NE MOSKE


Shkuam nė ambasadėn tonė nė Moskė, pėr tė parė maketin dhe planet e Pallatit tė Kulturės qė do tė ndėrtohet nė Tiranė.


Atje ishin dhe projektuesit sovjetikė. Maketi i ekspozuar dhe projekti i Pallatit nuk na pėlqeu, prandaj i bėmė shumė vėrejtje dhe dhamė porosi qė tė na sjellin nė Tiranė projekte tė tjera. Mė zuri rrufa, por pa temperaturė. Jashtė bėn ftohtė dhe ka borė.


MOSKE, E SHTUNE 7 SHKURT 1960
NGA QENDRIMI NE MOSKE


Nė vilėn ku ne banojmė, sot na erdhėn pėr njė vizitė Petrovi, Lesakovi dhe Medvedievi. Gjatė gjithė kohės
nuk bėmė gjė tjetėr veēse pamė filma dhe luajtėm bilardo. Rrufa vazhdon, prandaj qėndruam brenda nė vilė.


E SHTUNE 26 MARS 1960
VERTETOHEN DYSHIMET MBI PUNEN E PARREGULLT TE GJEOLOGEVE SOVJETIKE


Nga biseda nė lidhje me gjeologjinė e naftės, qė zhvillova me dy gjeologė tanė tė Ministrisė sė Minierave, vėrtetohen dyshimet e mia se grupet e gjeologėve sovjetikė nuk janė tė rregullt nė punėn e tyre; ata veprojnė sipas kokės sė vet dhe nuk japin rezultate tė kėnaqshme. Por edhe nuk kontrollohen nga ana jonė.


Fushat dhe pikat, qė ata paraqesin pėr shpim e kėrkim, nuk japin naftė. Veprimet e tyre nuk janė tė rastit, prandaj ne nuk mund tė lejojmė tė vazhdojė mė tej njė situatė e tillė.


Pėr kėtė ēėshtje kaq serioze bisedova me shokėt Spiro Koleka dhe Adil Ēarēani. Thirra edhe ambasadorin Ivanov dhe mendimet e mia ia thashė troē. Porosita Spiron, qė, kur tė vejė nė Moskė, shtrojė hapur Kosiginit kėtė ēėshtje, qė Moska tė ushtrojė kontroll mbi punėn e gjeologėve sovjetikė. Por edhe ne vetė ta rritim mė tepėr kontrollin mbi veprimtarinė e grupeve tė gjeologėve sovjetikė.


E HENE E MERKURE
11 PRILL 1960
ĒFARE FSHIHET PRAPA KESAJ KTHESE?!


Ambasadori sovjetik Ivanov mė lajmėroi sot pėr pranimin nė Bashkimin Sovjetik tė 15 emigrantėve jugosllavė. nė mes tė tė cilėve ėshtė edhe Vllado Dapēeviēi. Emigrantėt nė fjalė kishin bėrė kėrkesa tė vazhdueshme pėr t'u pranuar nė BS, por autoritetet sovjetike nuk kishin pranuar t'ua plotėsonin ato, sigurisht pėr tė mos u komprometuar me titistėt. Tash pranimi i tyre duket i ēuditshėm.


Tė shohim ku do t'i dalė tymi. Ivanovi mė tha gjithashtu se «shtypi sovjetik do tė zhvillojė fushatė kundėr terrorit nė Greqi»!


E ENJTE 28 PRILL 1960
SHENJE «BEHARI» NGA MOSKA!


Ambasadori sovjetik Ivanov mė dorėzoi letrėn qė na dėrgon Hrushovi, nė pėrgjigje tė letrės sonė tė shkurtit pėr kėrkesė kredie, me anė tė sė cilės na njofton se Bashkimi Sovjetik na shtyn shlyerjen e kredive dhe tė kėsteve tė viteve 1960-1965, tė cilat ne duhet t'i paguajmė nė vitin 1975. Kėshtu nė dispozicionin tonė vihen praktikisht 85 milionė rubla pėr mallra konsumi dhe pėr ndėrtime.


Ē'tė jetė kjo shenjė «behari» nga Moska?! Kushedi se ē'ėshtė duke pėrgatitur Hrushovi, gjersa do tė na marrė me tė mirė! Por ne jemi mėsuar me kėto metoda tė tij, ia kemi parė edhe «kulaēin», edhe «kėrbaēin». Tė shohim tash ē'fshihet pas «kulaēit».


E PREMTE 13 MAJ 1960
MEHMETI U KTHYE NGA BUKURESHTI


Rezultatet e bisedimeve qė Mehmeti pati me rumunėt janė tė kėnaqshme. Pėrveē premtimeve qė dhanė pėr tė ardhmen, ka rėndėsi fakti qė ata na shtynė pagesėn e kėsteve prej 35 milionė rublash pėr pas vitit 1975.


E MARTE 5 KORRIK 1960
PERSE KETO SHQETESIME?


Shoku Haxhi dhe Liria erdhėn nga Kina. Liria mė raportoi shkurt mua dhe Hysniut pėr udhėtimin e delegacionit tė Presidiumit tė Kuvendit Popullor nė Kinė, nė Vietnam dhe nė Kore.


Foli edhe pėr bisedėn qė kishin pasur me Liu Shao Ēinė, e quajti kėtė bisedė jo tė drejtė nga ana e kinezėve. Tek ajo ka tendencė qė tė dėnojė metodėn e bisedimeve tė kinezėve, por nuk shprehet hapur pėr pėrmbajtjen e bisedimeve
me Liun.


Ēdo gjė qė u bisedoi Liu, Liria shkoi dhe e raportoi nė ambasadėn e Bashkimit Sovjetik nė Pekin, gjė qė ėshtė njė gabim i rėndė dhe i dėnueshėm. Lirisė kėtė ia thamė edhe nė letrėn qė i dėrguam posaēėrisht.


Liria na vuri, gjithashtu, nė dijeni pėr drekėn qė hėngri me Brezhnjevin dhe me Kozlovin. Ēdo gjė qė thotė, tregon shqetėsim tek ajo. Diēka s'ėshtė nė rregull. Tė shohim mė vonė.


E SHTUNE 9 KORRIK 1960
KURTHET E REVIZIONISTEVE SOVJETIKE JANE SHUME TĖ RREZIKSHME


Bisedova me Liri Belishovėn pėr ta bėrė atė qė tė kuptojė mė thellė problemet ideologjike dhe politike qė na dalin pėrpara lidhur me divergjencat qė ekzistojnė midis sovjetikėve, nga njėra anė, dhe ne e kinezėve nga ana tjetėr.


Gjatė bisedės Liria qante e fshante dhe bėnte be e rrufe se i kuptonte mirė kėto probleme, por biseda me tė mė forcon akoma mė shumė bindjen se ajo ėshtė lėkundur nė besimin ndaj vijės sė Partisė sonė, ka rrėshqitur nga vija jonė e drejtė marksiste-leniniste.


Sovjetikėt atė e kanė tėrhequr dhe e kanė futur nė rrugėn e tyre tė gabuar dhe ėshtė rrezik qė ajo tė shkojė larg. Ne do tė pėrpiqemi ta shpėtojmė Lirinė, po ēėshtja e saj varet nga fakti se sa thellė ėshtė futur ajo nė intrigat e sovjetikėve.


Prandaj ajo duhet tė reflektojė thellė. Letrat qė unė i dėrgova nė Kinė ajo thotė se i ka djegur. Kjo ėshtė e ēuditshme! Do tė shohim se ku do dalė tymi kėsaj pune.


E MARTE 18 GUSHT 1960
AMBASADORI SOVJETIK IVANOV U LARGUA NGA VENDI YNE


Ambasadori sovjetik Ivanov u largua nga Tirana. U qėrua njė njeri i poshtėr. Do t'ia zėrė sytė qėndrimi ynė shumė shoqėror, tė cilin ne e mbajmė vetėm nga dashuria qė kemi pėr Bashkimin Sovjetik dhe jo pėr kėtė qen bir qeni. Po si do tė vejė halli i «qenve» qė janė nė Moskė?


E MARTE 6 SHTATOR 1960
MBI KORRESPONDENCEN TONE ME KQ TE PK TE BS


Vazhdojnė punimet e Plenumit tė 18-tė tė KQ tė Partisė. Nė seancėn e sotme, pėrpara se tė flisnim pėr ēėshtjen e Liri Belishovės, e informova Plenumin mbi korrespondencėn qė ėshtė zhvilluar midis Komitetit tone Qendror dhe Komitetit Qendror tė PK tė Bashkimit Sovjetik, lidhur me akuzat e rėnda qė i drejtohen PK tė Kinės.


E MERKURE
14 SHTATOR 1960
KINA PRANON TE NA JAPE DRITHERA TAKIM ME AMBASADOREN GJERMANE


Kėrkesa jonė pėr drithė u pranua nga Kina. Ajo na plotėsoi gjithė sasinė e bukės qė i kėrkuam. Kurse Bashkimi Sovjetik e la popullin tonė pa bukė dhe kėtė krim e bėnė Nikita Hrushovi dhe Mikojani.


MOSKE, E MARTE 8 NENTOR 1960
NJE, VEPRIM I PANDERSHEM DHE ANTIMARKSIST I HRUSHOVIT


Nikita Hrushovi mė ftoi nė takim, po unė nuk shkova. Nė tė vėrtetė ne kishim vendosur qė unė tė shkoja nė kėtė takim, ashtu siē kėrkoi Nikita, edhe pse e di qė ai orvatet tė realizojė taktikėn e pėrēarjes; sidoqoftė unitetin tonė s'e ēan dot ky kryerevizionist.


Por sot Komiteti Qendror i Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik na dorėzoi njė letėr tė gjatė qė mė 5 nėntor 1960 ia ka drejtuar Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste tė Kinės dhe ua ka shpėrndarė edhe tė gjitha delegacioneve pjesėmarrėse nė Mbledhjen e partive komuniste e punėtore tė Moskės.


Duke e lexuar kėtė letėr, pikėrisht kur po pėrgatitesha pėr tė shkuar nė takim, pashė se nė tė vendi ynė nuk figuronte nė radhėn e vendeve socialiste.


Pashė gjithashtu se aty sulmohej Komiteti ynė Qendror, dhe akuzohej pėr veprim me metoda antidemokratike kundėr Liri Belishovės dhe Koēo Tashkos, vetėm sepse janė «miq» tė Bashkimit Sovjetik, e shpifje tė tjera.


Atėherė thirra Andropovin dhe i thashė se refuzoja tė shkoja nė takim me Nikita Hrushovin, pse ai, nė mėnyrė jo tė nndershme, jomarksiste dhe duke shpifur, pa pritur tė bisedonte mė parė me mua, ka sulmuar Partinė tonė me anė tė njė dokumenti zyrtar ndėrkombėtar, pėr ta diskredituar atė nė sy tė lėvizjes komuniste ndėrkombėtare.


Ky veprim i Nikita Hrushovit do tė thotė se ai jo vetėm qė na sulmoi, por, nė fakt, krijoi kushte jo tė barabarta pėr bisedimel.


MOSKE, E ENJTE 10 NENTOR 1960
FILLOI MBLEDIIJA E 81 PARTIVE KOMUNISTE E PUNETORE TE BOTES


Nė sallėn «Georgevskij» filloi Mbledhja e Moskės e 81 partive komuniste dhe punėtore tė botės.

Neve na e kanė caktuar vendin afėr tribunės (apostafat), bile ngjitur e nė njė radhė me koreanėt. Nė sallė sundonte njėatmosferė mbytėse dhe plot «furtunė» tė pashpėrthyer.


MOSKĖ, E PREMTE 11 NĖNTOR 1960
MIKOJANI KERKON TAKIM TE DYTE


Vazhdon Mbledhja, vazhdojnė edhe prapaskenat e sovjetikėve. Mikojani kėrkoi njė takim tė dytė me ne. Ia dhamė. Erdhi nė Zareēie tok me Kozlovin si delegatė tė Presidiumit tė Komitetit Qendror dhe kėrkoi takim tė ri pėr bisedime.


Ne pranuam. Do tė vemi tė gjithė, si njė trup. Konstatojmė se ambasada jonė ėshtė nėn pėrgjimin e sovjetikėve me anė aparaturash speciale qysh prej 3 vjetėsh, qėkurse ajo hyri pėr herė tė parė nė ndėrtesėn e re.


MOSKE, E SHTUNE, 12 NĖNTOR 1960
MBLEDHJE E STUHISHME ME UDHEHEQESIT SOVJETIKE


Nė Mbledhjen e 81 partive vazhdojnė diskutimet dhe, nė prapaskenė tė saj, vazhdojnė gjithashtu edhe intrigat e sovjetikėve. Sovjetikėve u ka ndezur me ne. Dje na kėrkuan njė takim tė ri, nė Kremlin, kėsaj radhe me tė deleguarit e Presidiumit tė Komitetit tė tyre Qendror.


Shkuam nė kėtė takim. Nė mbledhje nga ana e sovjetikėve ishin Hrushovi, Mikojani, Kozlovi, Andropovi dhe Llaptjevi. Hrushovi qė nė fillim u orvat tė na vinte nė bankėn e tė akuzuarve.


Por nė kėtė bankė e vumė ne atė. Ai tha se nuk tėrhiqte asgjė nga ato qė kishte thėnė kundėr nesh, na bėri edhe presione ushtarake duke na kėrcėnuar se mund ta hiqte bazėn detare nga Vlora.


Por nė kėtė ēėshtje ne e sulmuam fort dhe demaskuam qėllimet e tij. I zėnė ngushtė, ai mė bėri mua njė krahasim se gjoja po flisja me tė, si kishte folur Makmilani.

Atėherė shokėt Mehmet e Hysni i kėrkuan Hrushovit tė tėrhiqte ofezėn e poshtėr qė mė bėri dhe, kur ai tha «po ku ta fus?», shoku Mehmet i tha: «futeni nė xhepin tuaj».


Pas kėsaj ne tė gjithė u ngritėm nė kėmbė, ndėrpremė bisedimet dhe dolėm nga salla. Hrushovin dhe shokėt e tij i lamė si tė dhjerė dhe tė poshtėr, ashtu siē janė. Ēdo gjė vėrteton se Nikita Hrushovi ėshtė njė revisionist i rrezikshėm. Prandaj shumė vigjilentė, shumė vigjilentė duhet tė jemi karshi tij dhe grupit tė tij!


MOSKE, E DIEL 13 NENTOR 1960
MARRIM MASA PER T'U RTHYER ATDHE


Informuam shokėt nė Tiranė se mund ta marrim fjalėn ditėn e martė, mė 16 nėntor. Fjalimit i shtuam tė
dhėnat e fundit qė mėsuam kėtu si dhe poshtėrsitė qė Hrushovi u ka thėnė kinezėve kundėr nesh.


Lidhur me kthimin tonė nė atdhe, i njoftuam shokėt se do tė nisemi sė shpejti dhe se mendojmė tė kthehemi
me det. Porositėm qė njė vapor yni tė niset pėr nė Kostancė tė Rumanisė.


E SHTUNĖ
21 JANAR 1961
SOVJETIKET FILLUAN TE TERHEQIN SPECIALISTET
E TYRE


Sat qeveria sovjetike, nėpėrmjet njė nėpunėsi tė njoftoi ministrin tonė tė Industrisė, Adil Ēarēanin, se tėrheq 20-25 specialistėt sovjetikė qė punojnė nė sektorin e naftės, nėn pretekstin se «u mbaroi afati
i qėndrimit».


Afati i qėndrImilt tė kėtyre speciabstėve nė Shqipėri vėrtet mbaron, por ka katėr muaj qė nga ana jonė i ėshtė kėrkuar zyrtarisht qeverisė sovjetike qė ky afat tė zgjatet. Nėpunėsi sovjetik I tha Adilit se brenda pesė ditėve specialistėt sovjetikė do tė largohen nga Shqipėria.


E njėjta gjė ngjet edhe rne njė grup teknikėsh ushtarakė nė bazėn e Vlorės. Akoma pa mbaruar punėn, pėr arsye se s'kanė ardhur materialet e nevojshme nga Bashkimi Sovjetik, ata u lajmėruan tė largohen nga vendi ynė.


Kėto veprime, tė ndėrmarra me urdhėr tė udhėheqjes sovjetike, tregojnė se po intensifikohen presionet armiqėsore para Kongresit tonė. Prandaj ėshtė e nevojshme qė ēdo veprim tė tyre armiqėsor ne ta demaskojmė, ashtu si e meriton dhe tė gjitha kėto t'ua ngremė udhėheqėsve sovjetikė me letėr qė ata tė mbajnė pėrgjegjėsinė pėr gjithēka po bėjnė nė kėtė drejtim.


VLORE, E MERKURE 15 MARS 1961
HRUSHOVI SABOTON BAZEN DETARE TE VLORES


Nikita Hrushovi pėrveē provokacioneve e presioneve tė tjera po pengon plotėsimin e nevojave tė bazės detare tė Vlorės. Kjo ėshtė me tė vėrtetė njė tradhti e madhe. Atje janė pezulluar tė gjitha punimet. Kėsaj i thonė qė tė ndihmosh e tė lėsh tė qetė tė bėjnė punėn e vet imperializmi amerikan dhe Flota e tij e 6-tė qė ndodhet nė Mesdhe.


Sazani dhe Karaburuni, qė janė kobure kundėr forcave imperialiste, po mbeten si trofe "tė pambushura" pėr faj tė revizionistit Hrushov. Kjo situate ėshtė e padurueshme dhe e papranueshme. Pėr kėtė qėndrim ai sė bashku me shokėt e vet do tė pėrgjigjen!


E PREMTE
21 PRILL 1961
VEPRIM I POSHTER DHE I PATURPSHEM NGA ANA E SOVJETIKĖVE


Mė lajmėruan njė veprim tė poshtėr. dhe paturpshėm tė sovjetikėve. Ata i dhanė urdhėr vaporit qė po shkarkonte nė Durrės hekur e materiale tė tjera pėr Pallatin e Kulturės nė Tiranė t'i ngarkojė ato pėrsėri dhe t'i kthejė nė Bashkimin Sovjetik.


Armiqėsi tė kėtilla ndaj popullit dhe vendit tone mund tė tregojnė vetėm imperialistėt dhe revizionistėt.


E MERKURE 26 PRILL 1961
VEPRIM I TURPSHEM I AMBASADES SOVJETIKE


Me njė ngutėsi tė turpshme ambasada sovjetike vazhdon tė grumbullojė nė Tiranė specialistėt sovjetikė, pėr t'i kthyer nė Bashkimin Sovjetik. Shumė sovjetikė qajnė kur ndahen me njerėzit tanė.


POGRADEC, E PREMTE 5 MAJ 1961
SOVJETIKĖT KERKOJNE TE HEQIN BAZĖN E VLORĖS


Shokėt nga Tirana mė vunė nė dijeni pėr letrėn e poshtėr tė sovjetikėve nė lidhje me heqjen e bazės sė Vlorės. Do tė vendosim si do tė veprojmė.


E MARTE 16 MAJ 1961
DO TE TERHEQIM OFICERET E MARINES SONE QE STUDIOJNE NĖ BS


Atasheu ynė ushtarak nė Moskė i dorėzoi gjeneral Antonovit protestėn e ministrit tonė tė Mbrojtjes dhe njėkohėsisht i tha se ne do tė tėrheqim oficerėt e marinės sonė qė studiojnė nė Bashkimin Sovjetik.


Antonovi dy herė me radhė i tha shokut tonė: "Pse shpejtoheni, prisni dhe ca" etj. Kėtė shprehje ia pėrsėriti edhe gjeneral Gusevi. Atasheu ynė ushtarak i tha se kam urdhėr pėr kėtė dhe do tė veproj.


E MERKURE 17 MAJ 1961
VEPRIME FASHISTE


Atasheu ynė tregtar nė Pragė, i ngatėrruar me gra ēeke dhe sigurisht i rėnė nė rrjetėn e sigurimit ēekosllovak, u zhduk nga banesa e tij. Ambasadori ynė e kėrkoi atė nė zyrat e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Ēekosllovakisė.


Aty njė zėvendėsministėr iu pėrgjigj duke i thėnė se «ai ka pasė kėrkuar strehim politik nė Ēekosllovaki» dhe se ata «ia kanė dhėnė atė». Ambasadori ynė protestoi energjikisht pėr kėtė veprimtari armiqėsore nga ana e autoriteteve ēekosllovake dhe kėrkoi dorėzimin e tij, por ata refuzuan. Vazhdojnė veprimet fashiste kundėr vendit tonė nga kėta pseudomarksist.


E MARTĖ 23 MAJ 1961
U KTHYE NE ATDHE GRUPI I PARE I OFICEREVE TE MARINES SONE QE NDODHESHIN
NE BASHKIMIN SOVJETIK


Grupi i parė i oficerėve tanė tė marinės erdhi nga Leningradi. Oficerėt u pritėn nė aerodrom me lule ngashokėt e tyre oficerė dhe nga skėnderbegasit.


Atasheu ushtarak sovjetik, Rura, u largua sot nga Tirana i dėbuar nga ne, si kundėrmasė e dėbimit tė atasheut tonė nga Bashkimi Sovjetik.


E MERKURE 24 MAJ 1961
TERHEQJE E SOVJETIKEVE


Nė mbledhjen e sotme tė komisionit, pas fjalimit nga pala jonė, sovjetikėt u tėrhoqėn. Ata pranuan pikėpamjen tonė dhe do tė largohen pasnesėr mė 26 maj, nė orėn 8, me 8 nga 12 nėndetėset dhe me bazėn detare «Kotelnikov». Oficerėt e delegacionit sovjetik paraqiteshin mė tė ēelur.


Tanėt i kishin pėr drekė, e cila shkoi mirė, u fol edhe pėr politikė. Tanėt ishin superiorė, ata nė tėrheqje. Oficerėt tanė qė ishin nė Bashkimin Sovjetik dhe qė u kthyen, kanė mbajtur qėndrim tė mrekullueshėm, patriotizėm i flaktė nga ana e tyre, lanė nam nė Leningrad. Leningradi i mori vesh poshtėrsitė qė bėri komanda sovjetike. Kjo ka shumė rėndėsi.


E ENJTE 25 MAJ 1961
PERSERI DREDHI!


Delegacioni sovjetik nė komisionin pėr ēėshtjen e bazės sė Vlorės vazhdoi pėrsėri dredhitė.

Sot Firjubinka tha se «nuk kam udhėzime nga qeveria» qė tė tėrheqin pikėrisht atė pjesė tė marinarėve sovjetikė tė katėr nėndetseve qė do tė mbeten nė bazė dhe qė janė ditė e natė nė kontakt me marinarėt tanė, e qė mbi gjoja grindjet e tyre kanė ngritur «padinė».


Pėr tė kjo «ėshtė ēėshtje tjetėr», ndėrsa pėr ne ajo ėshtė «gozhda
e Nastradinit» pėr provokacione tė reja.


Nga ana tjetėr, marinarėt sovjetikė po tėrheqin plaēkat e tyre nga
kėto nėndetėse dhe bėhen gati tė largohen.


Besoj se ky ėshtė fisheku i fundit i presionit dhe i provokacionit
nė bazė, ėshtė si me thėnė «saluti» i poshtėrsisė. Ndėrkohė anijet bėhen gati tė largohen nesėr nė mėngjes.


E PREMTE 26 MAJ 1961
NJE DATE E TURPSHME PĖR QEVERINĖ SOVJETIKE


Tė tetė nėndetėset dhe baza «Kotelnikov» u larguan nga Vlora nė ora 8 tė mėngjezit tė sotėm.


Datė e turpshme pėr qeverinė sovjetike qė i solli gjėrat deri kėtu. Ky ka qenė fund e krye njė veprim i poshtėr i kurdisur kundėr Shqipėrisė. Por s'ka gjė! Ne do t'i kapėrcejmė kėto vėshtirėsi.


Drejtėsia e qėndrimeve tona nuk do tė fshihet pėr shumė kohė nga kėta revizionistė tė poshtėr. Ata lanė prapa «gozhdėn e Nastradinit».


Ne kėrkuam me notė qė tė tėrheqin tė gjithė marinarėt sovjetikė nga gjiri i Vlorės. Kėrkuam me dy letra, njėra pas tjetrės, tė mblidhet komisioni i pėrbashkėt. Ata pranuan nė parim, por as qė shpejtohen tė caktojnė orėn dhe ditėn.


27 MAJ 1961 E SHTUNE
HIPOKRIZITE DHE POSHTERSITE E REVIZIONISTEVE SOVJETIKE NUK KANE KUFI


Ambasadori sovjetik vajti prapė sot nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme «pėr tė protestuar» pėr dėbimin
e atasheut ushtarak sovjetik, koloneht Rura dhe pėr tė thėnė se marinarėt tanė «nuk janė mbyllur nė kazerma nė Bashkimin Sovjetik» etj.


Ē'hipokrizi! Ē'rrena! Sa poshtėrsi! Oficerėt e marinės sonė, qė u kthyen nė atdhe, treguan njė nga njė poshtėrsitė qė u kanė bėrė autoritetet sovjetike nė Leningrad. Marinarėt tanė shpallėn edhe grevėn e urisė pėr 24 orė.

Veprimet e ndyra tė kėtyre revizionistėve nuk i lan as ujėt e detit. Admirali Kasatonov vete e vjen nga Tirana nė Vlorė. Tė shohim ē'poshtėrsi kurdisin. Komisioni akoma s'po mblidhet dhe sovjetikėt s'po caktojnė as ditėn, as orėn.


E DIEL
28 MAJ 1961
MIDIS ANARKISE, KONFUZIONIT DHE GRABITJES, MARINARET SOVJETIKE PO PERGATITEN
TE IKIN


Firjubini shkoi nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme dhe njoftoi se delegacioni sovjetik po largohet sot. Tanėt
e bėnė pėrgjegjės qė largohet pa mbaruar punė dhe pa tėrhequr marinarėt sovjetikė qė kanė ngelur nė Vlorė.


Ai u largua me avion. Ndėrsa u bėnė kėto pėrēapje, nė bazė sovjetikėt po ngarkojnė plaēkurinat. E tmerrshme! Ēėshtja ka arritur derisa tė tėrheqin edhe bidonėt bosh tė karburantit, edhe 50 kg. sapun.

Siē po duket, marinarėt sovjetikė, qė kanė mbetur, do t'i largojnė me vaporėt e mallrave qė janė kėtu. Ata kanė pėrgatitur valixhet dhe janė krejt tė demoralizuar. Nė mes tyre mbretėron anarkia, konfuzioni, po grabitin njėri-tjetrin. Me tė vėrtetė ėshtė pėr tė qarė!


E MARTE 6 QERSHOR 1961
BAZA E VLORES U SPASTRUA


Mė vunė nė dijeni se tė gjithė marinarėt sovjetikė u imbarkuan nė anije dhe sonte natėn largohen nga
Vlora.


U spastruan kėshtu edhe kėta tė fundit dhe u bė shumė mirė. Poshtėrsi dhe barbarizma kanė bėrė nė bazė sovjetikėt kėto ditėt e fundit. Oficerėt qė i komandojnė s'janė veēse lumpensovjetikė. Komunikata sovjeto-amerikane qė u dha pas takimit Hrushov-Kenedi nė Vjenė ėshtė kashtė, njė fiasko e madhe.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-02-2011, 10:15   #4
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Posts: 1,769
Thanks: 0
Thanked 47 Times in 45 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Ditari i Enver Hoxhės

Enver Hoxha: Fidel Kastro, ky ballist

Ditari i Enver Hoxhės. Shėnimet e udhėheqėsit komunist pėr marrėdhėniet me ish-liderin e Kubės, Fidel Katro. Marrėdhėniet e ngrohta me udhėheqėsin kuban, akuzat pėr flirtime me Hrushovin dhe prishja pėrfundimtare nė vitin 1963

E PREMTE 23 MARS 1962
KASTROJA VIZITON AMBASADORIN TONE NE SHTEPI


Ambasadori ynė nė Kubė, Josif Pogaēe na lajmėroi se Fidel Kastroja, jashtė ēdo rregulli protokollar dhe
pėr tė treguar miqėsi, shkoi nė shtėpinė e tij dhe bisedoi me tė pėr njė orė e gjysmė. I foli shumė mirė pėr
ne.


Kastroja i kishte thėnė Josifit se kishte lexuar fjalimin tim dhe do ta studiojė pėrsėri, se e kishte
gjetur tė mirė.


Ai kėrkoi tė informohej mė gjerė nė lidhje me marrėdhėniet tona me Bashkimin Sovjetik
dhe u informua pėr kėtė.


Pasi dėgjoi ato qė i tha ambasadori ynė, theksoi se sovjetikėt e kishin informuar
shtrembėr. Pastaj kėrkoi materiale plotėsuese, tė cilat do t'ia dėrgojmė. Siē duket, Fideli qėndron afėr tezave tona dhe me grupin e Blas Rokės duhet tė ketė divergjenca.


Fakt ėshtė se nė krye tė udhėheqjes sė Partisė qė u krijua, qėndrojnė kastristė dhe nga grupi i Blas Rokės nė sekretariat ėshtė vetėm ky qė nė komunikatė pėrmendet nė fund fare. Fideli dhe shokėt e tij revolucionarė, me sa duket, janė vigjilentė jo vetėm ndaj imperialistėve, por edhe ndaj revizionistėve hrushovianė dhe titistėve. Po tė jetė kėshtu, shumė mirė!


E MARTE 27 MARS 1962
QENDRIM I MIRE I KUBANEZEVE


Delegacioni ynė tregtar qeveritar lajmėron nga Kuba se ėshtė pritur shumė ngrohtė. Ėshtė takuar me E. Guevarėn, i cili ka thėnė se do tė na japin ēdo gjė qė kanė. Ka thėnė, gjithashtu, se ēekėt u kanė propozuar
kubanezėve fabrikėn e ferrokromit qė na e hoqėn neve, por kėta ua refuzuan, duke u thėnė se shqiptarėt i kemi vėllezėr.


E SHTUNĖ 27 TETOR 1962
HRUSHOVI KAPITULLOI DHE E LA KUBEN NE BALTĖ


Doli ajo qė mendonim ne. Hrushovi kapitulloi pėrpara Kenedit dhe e la Kubėn nė baltė. U shkėmbyen
mesazhe.


Kenedi kėrcėnoi me ultimatum Hrushovin qė tė ndalojė ndėrtimin e bazave tė raketave, t'i ēmontojė ato qė ka vendosur dhe t'i heqė nga Kuba. Tradhtari, si qen i zgjebosur, me njė ton shėrbėtori dhe me frikė nė bark, i pranoi kushtet e Kenedit. Hrushovi bėri ēdo gjė, por Kastron dhe Kubėn as nuk i mposhti, as nuk i tremb, as i diskrediton dot.


Por e tmerrshme ėshtė se tradhtari me kėtė qėndrim diskreditoi krejt Bashkimin Sovjetik. Kjo ėshtė tradhtia e re, mė e madhe qė i bėhet Bashkimit Sovjetik, marksizėm-leninizmit, kampit tė socializmit, njerėzimit, paqes. Ky qėndrim u hap oreksin imperialistėve.


E DIEL 28 TETOR 1962
KUBA NUK U DOREZUA

Hrushovi tradhtoi rėndė. Me kapitullimin e turpshėm nė ngjarjet e Kubės, ai forcoi pozitat luftėnxitėse tė Kenedit, forcoi pozitat e reaksionit botėror, tė reaksionit nė kontinentin amerikan. Hrushovi do tė bėjė lėshime akoma mė tė tmerrshme.


Tradhtari ėshtė nėn darėn e imperializmit. Sa drejt tingėllojnė tash e kurdoherė qėndrimet e larta parimore tė Partisė sonė. Tė gjithė nė botė sot, me siguri, na ,kujtojnė dhe na japin hakė, veē revizionistėve tradhtarė dhe imperialistėve. Por Fideli qėndron dhe kjo ka rėndėsi vendimtare.


Ustai dhe shėrbėtori ranė dakord ta mbytin Kubėn, por kjo u ngrit dhe tha: "S'ma shisni dot lėkurėn" se s'u lė unė tė mė vrisni» dhe "kėtu do tė gjeni vdekjen". "Atdhe ose vdekje", "ne do tė fitojmė!".


Kastroja foli. Ai e paralajmėroi imperializmin se s'ia ka frikėn, i vuri atij kushte, kryesori i tė cilėve ėshtė tė mos sulmohet Kuba, tė pėrjashtohen tė gjitha forcat e huaja dhe tė lirohet Guantanamo. Pėr tradhtarin ai s'tha asnjė fjalė. Nga halli apo nga pėrbuzja?


E PREMTE 2 NĖNTOR 1962
KUBA DO TE FITOJE


Kastroja foli nė Radio Havana. Ai s'pranon asnjė lloj inspektimi dhe deklarod se nė kėtė ēėshtje ka mosmarrėveshje me Bashkimin Sovjetik. Mikojani e mori pėrgjigjen pėr intrigat qė po pėrpiqet tė bėjė.


Ē'tradhti e madhe dhe e hapėt e revizionistėve hrushovianė! Kėta, pa kripė e tė shpėlarė, ashtu hipokritė dhe tė menderosur siē janė, po flasin tash me terma demagogjikė prej "grancielokuenti" pėr Kubėn heroike etj., etj. proēka qė i demaskojnė akoma mė shumė. Hrushovianėt, siē thotė populli, «kėrkojnė tė lajnė m...».


Kina dhe ne jemi nė pararojė tė mbrojtjes sė Kubės me artikuj, me mitingje, me peticione. Kuba do tė fitojė! Ne do tė fitojmė mbi imperializmin dhe revizionistėt hrushovianė! Ēdo ditė po vėrtetohet nė jetė drejtėsia e vijės sė Partisė sonė.


E SHTUNE 3 NENTOR 1962
TRADHTIA E HRUSHOVIT NĖ KUBE KA SHQETESUAR POPUJT E VENDEVE TE DEMOKRACISE POPULLORE


Mikojani asnjė sukses nuk ka arritur deri tashti nė Kubė. I lumtė Kastros qė nuk thyhet. Kudo Hrushovin e cilėsojnė tradhtar.


Na vijnė lajme se nė vendet e demokracisė popullore tė Evropės tradhtia e Hrushovit
nė Kubė ka shqetėsuar popujt e tyre. Nė kėto vende kudo ka konfuzion tė madh, populli shan udhėheqėsit e vet, dyqanet janė bosh, kudo ka krizė ushqimore, ka panik.


Me shumicė janė njerėzit qė kujtojnė drejtėsinė dhe burrėrinė e Partisė sė Punės tė Shqipėrisė. Nė Bullgari, veēanėrisht, ka pakėna.qėsi tė madhe dhe tė hapėt, flitet se ka dhe mosmarrėveshje nė radhėt e udhėheqjes.


Tė shohim a do tė jetė gjė. Bashkimi Sovjetik vazhdon rregullisht t'i japė armė Indisė. Kėtė e deklaroi nė Moskė ambasadori indian nė Bashkimin Sovjetik. Ē'tradhtarė, ē'armiq tė betuar tė socializmit janė Hrushovi dhe shokėt e tij!


E DIEL 11 NĖNTOR 1962
ME TURP PO HIQEN RAKETAT NGA KUBA


Anijet sovjetike po kontrollohen nė det tė hapėt nga anijet e luftės amerikane. Piratėt po kontrollojnė anijet sovjetike! Ē'tradhti e madhe! Ē'turp! Tė vjen tė qarėt! Poshtė Nikita tradhtari! Ai meriton litarin nė grykė, tėcilin do t'ia hedhim.


E SHTUNE 23 MARS 1963
PERGENJESFITRIM I FIDEL KASTROS


Fidel Kastroja pėrgėnjeshtroi njė artikull tė gazetės «Lė Mond» shkruar sipas njė interviste tė dhėnė nga ai korrespondentit tė kėsaj gazete. Udhėheqėsi kuban thotė nė mėnyrė jo shumė tė qartė, se pėrgėnjeshtron shumė pohime «kundėr Hrushovit», qė pėrmenden nė artikull dhe thotė se gjoja agjencitė amerikane tė lajmeve kanė shtrembėruar thėniet e tij.


S'ka tym pa zjarr. Kastroja thotė se ka biseduar me korrespondentin, por s'i ka dhėnė intervistė. Me njė fjalė, sovjetikėt kanė bėrė presion mbi Kastron qė ta bėjė kėtė pėrgėnjeshtrim.


E PREMTE 5 PRILL 1963
PRESIONE MBI UDHEHEQJEN KUBANE


Informatat qė na vijnė nga Kuba, tregojnė se Hrushovi dhe pasuesit e tij revizionistė, po bėjnė presione tė vazhdueshme mbi Fidel Kastron, qė ta dėbojė Ēe Guevarėn nga Kuba dhe tė anos pranojė nė tokėn kubane pėr edukim e pėr stėrvitje ushtarake njerėz (kuptohet revolucionarė) nga Amerika Latine.


Sidoqė tė jetė puna, ky ėshtė njė veprim kundėrrevolucionar, qė synon tė sabotojė lėvizjet nacionalēlirimtare nė kontinentin e Amerikės Latine.


E SHTUNE 6 PRILL 1963
LINJE DIREKTE TELEFONIKE MIDIS HRUSHOVIT DHE KENEDIT


Sot u shpall se midis Hrushovit dhe Kenedit u vendos linja direkte telefonike. Kėtė linjė, amerikanėt e quajtėn «Linja e shpresės». Nė fakt, ajo ėshtė njė fitore e imperialistėve amerikanė pse tash e tutje tė dy banditėt ndėrkombėtarė mund tė bisedojnė fshehurazi dhe tė komplotojnė kundėr komunizmit dhe popujve liridashės.


VLORE, E SHTUNE 27 PRILL 1963
KASTROJA SHKON NĖ MOSKE


Sot agjencitė e lajmeve njoftojnė se Fidel Kastroja arrin nesėr pėr njė vizitė miqėsore nė Moskė. Hrushovianėt po bėjnė tamtame tė mėdha rreth kėsaj vizite. Me siguri ata do ta shfrytėzojnė kėtė vizitė pėr tė na sulmuar ne dhe kinezėt.


Nė tė njėjtėn kohė, kėto ditė nė Perėndim flitet shumė mbi mundėsitė e largimit tė Hrushovit nga skena politike e Bashkimit Sovjetik. Mundet, por unė mendoj se ai nuk ka pėr t'u larguar lehtė.


VLORE, E HENE 29 PRILL 1963
LAJKA PER KASTRON


Nga lajmet qė lexoj, po vė re se nė manifestimet, qė janė organizuar pėr Kastron nė Moskė, Hrushovi, si mjeshtėr i rafinuar qė ėshtė pėr punė tė tilla, po bėn lajka tė mėdha. Kėshtu, ai pėrpiqet ta tėrheqė pas vetes dhe pas politikės sė tij kapitulluese proimperiallste. Tė shohim ē'qėndrim do tė mbajė Kastroja.


E HENE 8 MAJ 1963
LEKUNDJE TE FIDELI>T


Fidel Kastroja po e vazhdon vizitėn e tij nė Bashkimin Sovjetik. Njė qėndrim kaq i gjatė dhe pėrpjekjet e hapėta qė po bėn Hrushovi pėr ta bėrė pėr vete, nuk janė shenja tė shėndosha e tė mira pėr "Fidelin".


Po lindin disa pikėpyetje. Nė radhė tė parė pėrse i duhej atij tė shkonte nė kėto kohė nė Bashkimin Sovjetik? Ēfarė mendon tė fitojė? Ekonomikisht? Tė shohim!


E SIITUNE 25 MAJ 1963
KOMUNIKATE SOVJETO-KUBANE


U botua komunikata e pėrbashkėt sovjeto-kubane lidhur me vizitėn e Kastros nė Moskė. Komunikata pasqyron vijėn e hrushovianėve dhe Kastroja i ėshtė adaptuar kėsaj vije. Bėhet, gjithashtu, e ditur se Kastroja, tok me Hrushovin shkuan pėr tė pushuar bashkėrisht nė Krime. Kėtu ata patjetėr «do tė kremtojnė unitetin» e tyre revizionist.


E MERKURE 5 QERSHOR 1963
KASTROJA U BE BALLIST


Fidel Kastroja u bė i tėri "Ball Kombėtar". Nė fjalimet qė mban ngre nė qiell Hrushovin. Pehlivan Hrushovi e mėsoi tė kėrcejė pas daulles sė tij.


Akuzat e udhėheqėsit komunist pas vrasjes sė shokut tė ngushtė tė liderit kuban

Ēe Guevara njė Kastro mė pak llafazan, njė "majtist" borgjez


E PREMTE 19 JANAR 1968
ĒE GUEVARA -- VIKTIME E IDEVE TE TIJ JOREVOLUCIONARE


Ka disa muaj qė Ernesto Ēe Guevara u vra nė Bolivi nga reparte ushtarake qeveritare tė kėtij vendi, qė janė nė shėrbim tė oligarkisė financiare, tė CIA-s, tė imperializmit janki e tė fashizmit nė Amerikėn Latine.


Por ē'ishte Ēe Guevara? Ai ishte njė i revoltuar dhe jo siē duan ta paraqitin -- njė revolucionar i udhėhequr nga parime revolucionare marksiste-leniniste. Ēe Guevara ishte njė njeri i guximshėm, kundėr imperializmit amerikan, deri nė njėfarė shkalle ai mund tė quhet njė njeri i radhės sė «kondotierėve- jugamerikanė, qė patėn luftuar kundėr sundimit kolonialist spanjoll e portugez.


E shumta Ēeja, mund tė quhet krahu i tyre i majtė nė luftėn kundėr imperializmit janki. Por majtizmi i tij ėshtė njė "majtizėm" borgjez dhe mikroborgjez, qė u pėrshtatet kohės, rrethanave dhe koniunkturave aktuale.


Pra, majtizmi i tij ishte njė amalgamė e ideve demokratiko-pėrparimtare, tė gėrshetuara dhe tė imprenjuara thellė me ide liberale, oportuniste, revizioniste, trockiste, anarkiste, puēiste, por kurrė marksiste-leniniste, siē e hiqte
ai veten dhe siē kėrkojnė ta tregojnė tė tjerėt.


Sigurisht nuk mund tė thuhet se ai nuk kishte lexuar disa ēėshtje tė marksizėm-leninizmit por ato ai i kishte parė vetėm nga ana .e jashtme. Pra ato nuk ishin bėrė botėkuptimi i tij i vėrtetė filozofik dhe pėr veprim. Jo! Por Ēeja nuk mund tė ishte dhe tė vepronte ashtu siē ishte dhe siē veproi, pa u trumbetuar si «marksist-leninist-. Ndryshe do tė demaskohej me kohė. Jomarksistėve ua do puna edhe jashtė dėshirės sė tyre, tė vetėquhen «marksistė-leninistė».


Pra Ēeja ishte njė Kastro i dytė, mė pak llafazan, mė pak pseudorevolucionar i krisur e matamor se ai, por me idetė e veta megalomane se personi i tij ėshtė kėrthiza e revolucionit tė vėrtetė nė Amerikėn Latine dhe nė botė, prapė atje jemi.


Kastro dhe Guevara trumbetojnė «rrugėn e tretė e tė vėrtetė tė marksizėm-leninizmit». Nė fakt, nė ideologji dhe nė praktikė, kėta nuk janė veēse borgjezė tė vegjėl, revizionistė dhe anarkistė.

G. Shekulli
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-06-2019, 23:11   #5
BABA nga DURRSI
V.I.P
 
Avatari i BABA nga DURRSI
 
Data e antarėsimit: Sep 2014
Vendndodhja: zemra e alpeve Österreich
Posts: 7,546
Thanks: 8,575
Thanked 6,614 Times in 2,773 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 187
BABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ditari i Enver Hoxhės

ditare koti, mbush dyfek pa barot kane pas thone dikur…
__________________
i besoj vetem vetes,dhe prap dyshoj tek ai
BABA nga DURRSI nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2019, 20:55   #6
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 1,159
Thanks: 46
Thanked 425 Times in 252 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyer
Re: Ditari i Enver Hoxhės

Kur i thane Enverit:
-Pse nuk i hap kufijte qe njerezit te ikin si bletet e te sjellin mjalte ne kosheren Shqiperi?
Ai tha:
-Keta te mite nuk jan Blete, i kam te gjithe Grenxa, ikin e nuk kthehen mė.
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2019, 21:08   #7
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,640
Thanks: 6,992
Thanked 8,238 Times in 5,271 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Re: Pėrgjigje e: Ditari i Enver Hoxhės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga BABA nga DURRSI Shiko postimin
ditare koti, mbush dyfek pa barot kane pas thone dikur…
qent e enverit hanin 20kg mish te fresket dhe ne nuk kishim mish ne dyqan


ditar leshi
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2019, 21:24   #8
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 1,159
Thanks: 46
Thanked 425 Times in 252 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyer
Re: Ditari i Enver Hoxhės

Grenxat nuk hane mish, pickojne (c-ja nuk lexohet ē)... SHIT
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2019, 21:31   #9
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,640
Thanks: 6,992
Thanked 8,238 Times in 5,271 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Re: Ditari i Enver Hoxhės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kasėmi Shiko postimin
Grenxat nuk hane mish, pickojne (c-ja nuk lexohet ē)... SHIT
Kasom ke qene ne lazarat?
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2019, 21:33   #10
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 1,159
Thanks: 46
Thanked 425 Times in 252 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyer
Re: Ditari i Enver Hoxhės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
Kasom ke qene ne lazarat?
Po ku kishe frigorifer ti te mbaje mish? Pse s'e dinte Verua?
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2019, 21:36   #11
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,640
Thanks: 6,992
Thanked 8,238 Times in 5,271 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Re: Ditari i Enver Hoxhės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kasėmi Shiko postimin
Po ku kishe frigorifer ti te mbaje mish? Pse s'e dinte Verua?
po ju fshataret ku e mbanit mishin?
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-08-2019, 21:48   #12
Kasėmi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Aug 2019
Posts: 1,159
Thanks: 46
Thanked 425 Times in 252 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyerKasėmi ėshtė njė i shkėlqyer
Re: Ditari i Enver Hoxhės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
po ju fshataret ku e mbanit mishin?
kemi patur bageti 1000 koke sic me tregonte gjyshi nga fshati se une qytetar i civilizuar kisha Obodin, po ti vetem BEKO-n ke njohur
Kasėmi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur