Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 20-10-2012, 14:32   #1
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,259
Thanks: 7,157
Thanked 3,326 Times in 1,350 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Jakup FERRI



Jakup Ferri (1832-1880)
Luftare dhe udheheqes ushtarake popullor nga qyteti i Plaves.
I dalluar per trimeri ne luften per mbrojtjen e tokave shqiptare.
Pjesmarse aktive ne levizjen e kryengritese te viteve 1860 kunder Tanzimatit ne
krahinen Plave-Guci,si dhe ne luftimet kunder orvatjeve te ushtrise malazeze per te pushtuar tokat shqiptare me 1874 dhe1876.
Jakup Ferri ka qen veprimtar i Lidhjes se Prizrenit,antare i Komitetit te Lidhjes se Plaven e te Gucise ne v.1878-1879,nje nga pjesmarsit dhe Organizatoret e aksionit te Gjakoves ne shtator te vitit 1878,qe perfundoi me vrasjen e Mehmet Ali pashes.
Udhehoqi forcat mbrojtese shqiptare me 4 dhjetor 1879 ne afersi te Nokshiqit e te Velikes dhe e theu forcat sulmuese malazeze.Ra ne luftimet me trupat malazeze.
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-10-2012, 17:44   #2
Shqiptari
Anėtar i ri
 
Avatari i Shqiptari
 
Data e antarėsimit: Oct 2012
Posts: 5
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Shqiptari ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Jakup FERRI

Boshnjaket mendojn se Jakup Ferri osht Boshnjak e thirrin Jakup Ferrovic si Ali Pash Gucia (Shabanagaj) mendojn se osht Boshnjak e ata e thirren Ali Pasa Gusnije (Sabanagic)
Shqiptari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-10-2012, 11:22   #3
ymer prizreni
V.I.P
 
Avatari i ymer prizreni
 
Data e antarėsimit: Jul 2011
Posts: 1,873
Thanks: 0
Thanked 5 Times in 5 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
ymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentėymer prizreni ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Jakup FERRI

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Shqiptari Shiko postimin
Boshnjaket mendojn se Jakup Ferri osht Boshnjak e thirrin Jakup Ferrovic si Ali Pash Gucia (Shabanagaj) mendojn se osht Boshnjak e ata e thirren Ali Pasa Gusnije (Sabanagic)
Nuk ėshtė me aq rėndėsi(edhe pse nuk kanė aspak tė drejtė tė thonė se ata paskan qenė boshnjakė) se si mendojnė ata por me rėndėsi ėshtė se si mendoni ju i nderuar.Janė pėr ju kėta dy shqiptarė apo nuk janė?
__________________
Mendja (arsyeja) ėshtė guri mė i ēmuar i njeriut.Pra,njeriun e bėn njeri mendja dhe menēuria e tij.
ymer prizreni nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-01-2014, 13:45   #4
Gon!
IllyrianMuslim
 
Avatari i Gon!
 
Data e antarėsimit: Sep 2011
Posts: 6,554
Thanks: 778
Thanked 749 Times in 309 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
Gon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėmGon! i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Jakup FERRI

__________________
"Liria e vatanit nuk fitohet me partia e me tarafe, me tė pafe e me shkije tė veshun shqiptarēe".
Gon! nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-01-2015, 03:09   #5
Skerdilaidas
V.I.P
 
Avatari i Skerdilaidas
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Vendndodhja: Drenic
Posts: 1,300
Thanks: 55
Thanked 136 Times in 100 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
Skerdilaidas ėshtė njė gur i ēmuarSkerdilaidas ėshtė njė gur i ēmuarSkerdilaidas ėshtė njė gur i ēmuarSkerdilaidas ėshtė njė gur i ēmuar
Pėrgjigje e: Jakup FERRI

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Shqiptari Shiko postimin
Boshnjaket mendojn se Jakup Ferri osht Boshnjak e thirrin Jakup Ferrovic si Ali Pash Gucia (Shabanagaj) mendojn se osht Boshnjak e ata e thirren Ali Pasa Gusnije (Sabanagic)
Ashtu thojn sepse si familja e Ali Pash Gucis dhe Jakup Ferrit per fat te keq jan te Sllavizuar sot ne Boshnjak.
Skerdilaidas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-01-2015, 13:39   #6
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,259
Thanks: 7,157
Thanked 3,326 Times in 1,350 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Jakup FERRI

Shkruan: Eugen SHEHU

Ju ka qėlluar tė shihni njė det tė qetė,tė kaltėr e tė butė si mėndafsh ? Mbi valėt e tij lozonjare luajnė pulėbardha e gjthfarė zogjsh tė gėzuar.Por unė do t’i falem kurdoherė atij deti me dallgė.Brenda ujėrave tė kaltėr tė tij,ku gjėmojnė heshtur kėnga e fortunaleve.Brenda gjoksit tė kėtij deti,ku buēet me zė tė lartė gjėmimi me afsh lirie.Dhe njė det i tillė me gjėmime,njė zemėr e pafriguar nė kėrkim tė lirisė siē ishte edhe jeta e Jakup Ferrit.

U lind nė Pllavė tė vitit 1832.Ishte djali i dytė i trimit Ferr Ferri rreth tė cilit ishin grumbulluar njė grusht burrash trima duke shpėrthyer hera-herės nė revolta tė pėrgjakshme ndaj dhunės morale dhe fizike qė ushtronin autoritetet vendore tė Portės sė Lartė.Ferr Ferri ka ftuar me kėtė rast miqtė nė kullėn e vet tė madhe duke iu kumtuar atyre se radhėt e ēetės ishin shtuar edhe me njė trim.Kėsisoj,jeta e Jakup Ferrit,ende e njomė,ende nė djep,ishte paracaktuar pėr t’u jetuar nė grykat e malet e Plavės e Gucisė,nė ruajtje tė kufijve shqiptare.

Nė mesin e shekullit tė kaluar,invazionet osmane,synuan nė trevat e Plavės dhe Gucisė, ndryshimin e krakterit tė regjionit.Me qė nė pjesėn e madhe tė kėtyre trevave sundonte besimi katolik.Nė mjaft raste,misionarėt osman tė ardhur nga Stambolli u bashkuan me masat e tyre nė ato shtėrnguese tė autoriteteve vendase veēanėrisht nė lidhje me arėsimin nė gjuhėn osmane,synonin gjithashtu tė luftonin institucionin e besės shqiptare i cili veēanėrisht nė Plavė e Guci kishte njė shtrirje tė ēuditshme.Por tėrė kėto pėrpjekje,nuk mundėn tė pėrēajnė fiset shqiptare pėrpara tė cilave shenjtėria e trojeve ishte nė kufijtė mitik.Ndėr ata burra qė i vunė gjokset kėtij presioni,ishin padyshim edhe Ferr Ferri me tė bijtė.

Nė fillim tė viteve 60 tė tė shekullit tė XIX,pasi kishin thyer kryengritjet e mėdha shqiptare nė vilajetet e Janinės,Manastirit e Shkupit,turqit iu drejtuan pėr realizimin e reformave tė Tanzimatit,Plavės e Gucisė.Tė vėnė midis dy zjarresh,nga njeri krah rreziku serbo-malazez dhe nga krahu tjetėr ai osman,shqiptarėt e kėtyre trevave i thirėn sė mbrendshmi institucionit tė tyre tė besės.Tė udhėhequr menēurisht prej Zeqė Jakup Ferrit,Osman Omeragės dhe Adem Shahmanit,gati katėr mijė burra tė armatosur,brenda tri ditėve u rreshtuan nė formacione tė rregullta luftarake tė gatshėm tė sakrifikonin edhe jetėn.Pėr mė tej,nė potencimin e kėsaj lėvizjeje tė qartė ēliruese,qė iu dėrgua prej kryengritėsve njė peticion Portės sė Lartė ku i kėrkohej : tė mos egzistonte administrata pėr mbledhjen e taksave tė reja,tė pėrjashtohej detyrimi ushtarak sipas urdhėrave tė rinj,madje tė hiqeshin edhe disa detyrime tė tjera qė egzistonin pėrpara reformave tė reja tė Tanzimatit. Edhe pse Porta e Lartė,synonte nė shtrirjen e pushtetit tė egėr tė saj,deri nė periferitė e largėta,ajo nuk rendi pėr luftė nė Plavė e Guci.Porosią e saj ndaj kajmekamit ishin tė qarta,gjithshka tė kalonte butė derisa ushtria tė vinte aty.Dhe kėshtu ndodhi nė betejėn e Moraēės ku pėrballė trimave shqiptarė u vunė mijėra jeniēerė osman.Nė Moraēė,nė ballė tė luftimeve,vritet Zeqė Ferri.Jakupit i kėputet kėsisoj njė krah por jo pėr ta dekurajuar ate.Dhe ē’prej kėtij ēasti e deri nė fund,Jakup Ferri dijti tė marrė gjakun e babait, vėllait dhe krejt shqiptarėve qė u vranė prej serbo-malazezėve apo osmanllinjėve.

Ndėrkaq,re tė tjera tė zeza do ti afroheshin nė heshtje qiellit shqiptar nė Plavė e Guci.Ushtritė osmane ishin mundur nė luftė me rusinė dhe shkatėrimi i Perandorisė shoqėrohej me ngjalljen e ambicieve tė reja etnike.Nė kufijtė e Plavės e Gucisė,kėtyre trevave shekullore tė arbėrit,malazezėt dhe serbėt kishin nisur tė zbraznin pushkė.Nuk bėhet fjalė natyrisht pėr sulme tė organizuara por,pėr njė varg provokacionesh qė do tė mund tė ndiznin njė ditė zjarrin e madh nė Ballkan. Sigurisht ngjalli njė trishtimi tek shqiptarėt e kėtyre trevave,vendimi i Kongresit tė Berlinit,ēka i fal Malit tė Zi,nė kundėrshtim tė plotė me dėshirat e njerėzve dhe historinė e tyre,Plavėn dhe Gucinė.Populli i revoltuar nė Plavė,me tė marrė vesh kėtė lajm,rrethoi ndėrtesėn e garnizonit osman nėn thirjen ; duam armė ! Ndėrkaq burrat shqiptarė,ata qė ndjenin sė mbrendshmi vajtimin e vatanit tė tyre,u mblodhėn sėrisht nė kontaktet e tyre.E ndritura Lidhje Shqiptare e Prizėrenit,ndėr tė tjera pat vendosur qė krahina e Plavės e Gucisė tė mos dorėzohet,madje krejt shqiptarėt do tė derdhin gjak pėr ta mbrojtur ate.Nė kėtė rrafsh,mendoj se duhet parė nėn njė dritė tė re fakti qė tėrheqja e ushtrisė osmane nga kufijtė e Plavės dhe Gucisė u bė e menjėhershme,gati misteriose.Por ishte pikėrisht zgjuarsia dhe menēuria prej prijėsit popullorė tė Jakup Ferrit i cili,nėn thirrjen e lashtė tė kushtrimit,mblodhi e organizoi rreth njė mijė burra tė armatosur tė cilėt zunė vendet dhe fortesat e boshatisura prej ushtrisė osmane.Vojvoda Bllazho Petroviē,kish filluar disa manovra ushtarake pėr t’iu dhėnė shqiptarėve tė kujtonin se ēka ishte vendosur nė Berlin do tė ēohej deri nė fund.Madje dy shqiptarė qė ruanin kufirin nė Qafėn e Previjės,mbasi u vranė prej malazezėve,u coptuan me thike,u futėn nė njė thes dhe u pėrcuallėn tinėz nė tokėn shqiptare.Makabriteti synonte dobėsimin e guximit atdhetar,ē’ka gjithsesi s’mundi tė ndodhte tek shqiptarėt e kėtyre trevave.Tashmė ruajtja e trojeve shqiptare,vlente tė bėhej me grykėn e pushkės.Jakup Ferrit i bashkohet i biri,Hasani,Ali Pashė Gucia,Mulla Jaha,Kadri Bajri dhe Binak Alia.Por jo vetėm trimat e Plavės por edhe ato tė Karsniqes,Rugovės dhe Gashit iu bashkuan lėvizjes madhore pėr ruajtjen e kufijve shqiptarė tė Plavės e Gucisė.Kėshtu nė gushtin e vitit 1879,nė Plavė u organizza njė tubim i kėtyre patriotėve pėr tė lidhur besėn.Nė kėtė tubim u tha hapur se nuk luftohej pėr fe,por pėr atdhe e popull,sepse atdheu ėsht ma i shenjtė.Duke qenė se Jakup Ferri prej vitesh ish spikatur si strateg popullor, ushtarak,nė kėtė takim trimash atij iu kėrkua mendimi mbi mbrojtjen dhe rrugėt e realizimit tė saj.I matur,nėn njė zė qė dukej se ruante kurdoherė gjėmimet e largėta tė qiellit,Jakup Ferri u pėrpoq tė argumentojė se pamvarsisht si do luhej me fatin e tyre,vetė shqiptarėt do tė mbronin trojet stėrgjyshėrore.”Historia,foli,ndėr tė tjera,Jakup Ferri,na ka mėsue se askush prej fqinjėve tanė s’na e ka dash tė mirėn,por vetėm tė keqen”.Mė pas duke patur parasysh ushtrinė e madhe malazeze,ky burrė trim kėrkoi njė mobilizim tė madh,njė thirrje me armė tė gjitha meshkujve prej 15 deri mė 80 vjeē.Vetėm nė kėtė lloj mobilizimi dhe duke u organizuar tėrėsisht,u mendua qė tė pėrballohej tėrbimi serbo-malazez. Menjėherė pas mbarimit tė kėtij tubimi,Jakup Ferri niset pėr tė lidhur besėn me malėsorėt e Gashit dhe tė Krasniqes.Ai niset pėr aty duke menduar se ka jo vetėm emėr tė mirė por edhe miq tė ngushtė me tė cilėt ishin lidhur nė gati katėr decenie luftė kundra serbo-malazezėve.Zėri tingėllues i tij,kumtoi nė prani tė dhjetra burrave qė gati sa nuk i pėrpinin fjalėt e trimit tė Plavės.Ngase qėllimi i Jakup Ferrit ishte qė krejt malėsija e Gashit dhe Krasniqes tė lidhte besėn pėr tė luftuar kundėr serbo-malazezėve,generali popullor nuk harroi tė pėrmend se Plava ishte e para fortesė qė duhej mbrojtur prej tė gjithė atyre qė e donin autonominė dhe lirinė shqiptare.“ Pra juve a do tė na ndihmoni ? Neve kemi besim se po,se jemi tė njė fisi,tė njė gjaku arbanas,tė nji vllaznie.Ju e doni krahinėn tone si vendin tuej,sepse asht nji truell e nji vatan.Po kėshtu duhet ta dini se Plava e Gucia,asht e vetmja kala qė prźt Cernagorėn,si pėr ju,si pėr krahinat e Rrafshit tė Dukagjinit.Pra Cernagora sot po troket nė dyert e kėsaj kalaje.Jakup Ferri,pa pėrfundue fjalėn,u ndigjuen thirjet e malėsorėve ; Prina o Jakup Ferri,tė gjithė jena me ju,nuk ka se kush na prapson,do ta bajmė deken si me le”.(E.Plava,kujtime dhe dokumente historike,Marin Barlleti, 1995, faqe 56 ).

Meqenėse Lidhja Shqiptare e Prizėrenit po shihte njė vonesė tė madhe tė Portės sė Lartė,nė marrjen e vendimeve tė rrezikut serbo-malazeze nė Plavė e Guci,burrat e saj,Abdyl Frashėri,Iljaz Pashė Dibra,Sulejman Vokshi e tė tjerė caktuan direkt Ali Pashė Gucinė si komandant suprem pėr mbrojtjen e kufijve shqiptarė nė veri.Ky menjėherė lidhet me shokun besnik tė idealit,Jakup Ferrin dhe tė dy sė bashku ideojnė dhe organizojnė mbrojtjen e trevave tė tyre.Nė kėtė mbrojtje,do tė shkėlqente mė pas jo vetėm trimėria e burrave dhe grave tė Plavės e Gucisė,por sidomos edhe mendimi i guximshėm ushtarak i kėtyre prijėsve popullorė.Sipas burimeve tė historiografisė shqiptare,pėr tė mbrojtur krahinėn e Plavės dhe Gucisė,u rreshtuan nėn armė mbi 5 mijė burra.Armatimi dhe ushqimi i tyre u mundėsua edhe nga paria e krahinave tė tjera,kudo ku shkeli kėmba e Jakup Ferrit,kudo ku u dėgjua zėri i tij qė ftonte nė dasmėn e shenjtė tė lirisė.Nė krye tė kėtyre 5 mijė burrave u vendos tė komnadojė Jakup Ferri.Ky nga ana e vet,studjoi jo vetėm aftėsitė luftarake tė shqiptarėve por sidomos terrenin ku do tė zhvilloheshin betejat,tė cilat,tek e mbramja do tė vendosnin mbi ardhmėrinė e krejt kėtyre trojeve,tė ndara me njė tė rėnė tė lapsit nė tryezėn famėkeqe nė Berlin.Madje disa prej pritave natyrore ēka do tė ishin tė domosdoshme,filluan tė hapen nėn kujdesin e dretėpėrsėdrejti tė Jakup Ferrit.

Nė muajt nėndor-dhjetor 1879,Mark Milani,ndėrmorri dy beteja tė pėrgjakshme nė kufijtė e Plavės dhe Gucisė.Nė krye tė njė ushtrie disa mijėshe,tė armatosur mjaft mire,ai u pėrpoq tė ēante njė shteg prej nga mė pas do tė mund tė shtinte nė dorė krejt krahinėn.Luftimet u zhvilluan tė ashpra sidomos nė qafė tė Previjės,Qafė tė Diellit,Arzhenicė dhe Cakorr.Pėrballė qindra tė vrarėve dhe tė plagosurve tė ushtrisė sė Mark Milanit,dhanė jetėn edhe trima shqiptarė si : Osman Hoti,Dush Gjeri,Mysli Syla,Halil Radonja,Brahim Cela,Ibrahim Omeragaj etj. Gjaku i tyre duke lagur borėn e dimėrit tė egėr tė vitit 1879,klithte nė thellėsi pėr lirinė e ėndėrruar aq shumė prej shqiptarėve. Nė tė dy kėta muaj,Jakup Ferri ishte nė krye tė ushtrisė shqiptare si komandant legjendar i saj.Ate e shihje tė hipur nė kale,tė armatosur,duke u dhėnė krah luftėtarėve e sidomos duke patur nė duar situatėn e veprimeve luftarake.Duke ngarendur sa nė njė karakoll nė tjetrin,sa nė njė ēetė tek tjetra,trimi i Plavės jo vetėm dinte tė organizonte me intuitė pritat,por aty ku e shihte se goditja e armikut mund tė ishte fatale,luftonte edhe vetė me orė tė tėra.Ėshtė i vėrtetė fakti se ndėrsa vullnetarėt shqiptarė dėgjonin trokun e kalit tė tij,ata merrnin zemėr duke u kapur grykė me grykė me forcat malazeze.Ai dijti si njė strateg i madh popullor qė edhe nė afshet mė tė nxehta tė betejave tė gjykonte situatat me njė ftohtėsi admironjėse.Kuptohet,ajo ēka tė ēonte drejt mitit,Jakup Ferrin,ėshtė beteja e Nikshiqit,nė janarin e vitit 1880.Knjaz Nikolla,duke menduar se tri muaj luftimesh e kishin rraskapitur ushtrinė vullnetare shqiptare ndėrmorri hapa konkrete nė drejtim tė njė mėsymjeje tė pėrgjithshme nė trojet shqiptare tė Plavės e Gucisė.Pėrkrahja e parisė sė Cetinjės nė kėto momente ishte e madhe e cila u pa me ērast dėrgimin e mijėra ushtarėve tė rinj nė aventurėn e madhe.E vėrteta ėshtė se dy ditė pėrpara se armata malazeze tė mbrinte nė kufijtė e Plavės dhe Gucisė,njė korier i dėrguar enkas prej Knjaz Nikollės,solli njė letėr pėr Ali Pash Gucinė ku midis tjerave thuhej; “Pėr hir tė gospodarit Nikolla Petroviq,me vullnetin e popullit,Knjazi i Malit tė Zi,ushtria e natmadhėrisė sė tij,do tė marrshojė pėr tė okupuar krahinat e Plavės e tė Gucisė,nė zbatim tė vendimit tė kongresit tė Berlinit.Pse edhe vetė Abdyl Hamidi i otomanėve,i ėshtė shtruar atij vendimi,pra pse edhe vetė sovrani turk na e ka dhėnė ate krahinė,o Ali Beg,nuk ke kurrfare arsye tė kundėrshtosh.Dhe Organizata Shqiptare e Prizėrenit nuk do tė bėje aspak dobi,mos e torturo pra popullin,mos e fut nė zjarr e flake krahinėn… Ktheje situatėn ndryshe dhe sovrani ynė August,Knjaz Nikolla ka pėr tė pasur mėshirė edhe pėr juve,ka pėr tė bėrė amnisti, e ka pėr t’ju falė ēdo gabim e llogari nga e kaluara si edhe pėr tė tashmen”. (Arkivi I Institutit tė Historisė,dosja Plava e Gucia nė vitin 1880 ).

Tregojnė se Ali Pashė Gucia,pasi ka lexuar telegramin e ardhur prej Cetinje,i mendur ka mbledhur pėr tė mbramen herė,bashkėluftėtarėt e tij.Sapo ka mbaruar sė lexuari mesazhin,ka qenė Jaku Ferri i cili duke ngritur mes trimave,ka kumtuar me ate zėrin e tij tingėllues.”Nė kėmbė o burra ! Sikur tė ēohen shtat krajlat dhe vetė mbreti i Stambollės,neve nuk mun tė na ndalojėnė me dekė.Dekjen e kena borxh pėr vatan e sibijan !”.

Pas kėsaj nė datėn 4-7 janar,krejt populli i Plavės dhe Gucisė ėshtė mobilizuar maksimalisht.Nė tė shumtėn e rasteve,furnizimet me buk e ujė tė luftėtarėve popullorė i kryenin punėt por ngase lufta ishte nė prag,pati edhe prej tyre qė rrėmbyen armėt.Luftėtarėt e rinj tė ardhur nga Rrafshi i Dukagjinit,drejtoheshin pėr nga kullat e Jakup Ferrit nė pritje pėr tė marrė detyrėn luftarake.E rėndėsishme ėshtė tė potencohet fakti qė dhimbja e tragjedisė sė kėsaj treve shqiptare u ndje sė mbrendshmi mė shumė prej viseve veriore tė Shqipėrisė.Luftėtarėve pėrforcimet e para erdhėn nė kėto momente edhe nga qyteti i Shkodrės.Ka qenė pikėrisht mėngjezi i 8 janarit tė vitit 1880,kur pėrmes mjergullės sė dendur e dėborės qė nuk reshtete,u dėgjuan krismat e para tė topave malazeze.Jakup Ferri,duke ditur qė mė parė kėtė armatim,pat dhėnė porosi bashkėluftėtarėve pėr ta pritur armikun nėpėr kėshtjellat natyrore duke shmangur sa tė ishte e mundur rrezikun e dėmtimit nga artileria.Qitjet e artilerisė malazeze nuk kursyen edhe qindra kulla tė fshatarėve nė Arzhonice, Kose e Nokshiqit,Jeēnishtaj,Pepaj.Pas kėsaj,ka qenė thirrja shqiptare ; pėrpara djem pėr Shqypni ! e cila ka ēuar peshė qindrat e mijėrat e trimave vullnetarė nė mbrojtje tė trevave tė Plavės e Gucisė.

Forcat e Knjaz Nikollės i kalonin tė 14 mijė vetat,pėrfshi kėtu edhe artileritė dhe forcat e tjera ndihmėse.Pėrpos armatimeve tė tjerė,dėshmohet se kėta forca ishin tė paisura me topa ruse.Bllazho Petroviqi i cili ndodhej nė ballė tė trupave malazeze,kėrkonte tė fitonte betejėn nėpėrmjet sulmeve rrufe nė tė gjitha frontet njėherėsh.Duke mos pyetur pėr tė vrarėt e plagosurit e ēasteve tė parė,ai dha urdhėr qė mėsymja drejt Plavės e Gucisė tė ishte frontale dhe aspak e manovrueshme. Intuita dhe mjeshtria prej strategu e Jakup Ferrit,kanė shkėlqyer edhe njė herė pikėrisht nė kėto momente.Ai urdhėron tėrheqjen nė thellėsi tė formacioneve luftarake qė mbronin Plavėn duke paraparė njė gabim trashanik tė Petroviqit i cili nė ekstazė urdhėronte trupat e tij vetėm pėrpara.Pasi mijėrat e trupave malazeze kaluan urėn dhe dy vahet nė lumin Lim,atėherė Jakup Ferri i shkatėroi kėta duke krijuar njė rrethim natyral tė malazezėve ngase lumi nė janar ishte krejtėsisht i pakalueshėm.Anipse,Jakupi vetė nė ēetėn e tij ndodhej nė zemėr tė kėtij cikloni,ai nuk mund tė pėrfillte jetėn pėrpara shpresės pėr fitore.Bashkėluftėtarėt e tij,duke kuptuar manovrėn e zgjuar tė komnadantit tė frontit u hodhėn me tėrbim mbi ushtrinė malazeze, duke i vėnė nė mes dy zjarreve.Tashmė pėrleshjet ishin trup me trup dhe nė ate zallahi klithmash e armėsh,vendosej mė tepėr se fati i njė beteje.Duke u gjendur taman nė nyjen mė nevrallgjike,qė do tė vendoste fatin e kėsaj beteje,Jaku Ferri,hipur nė kalin e tij tė bardhė,tė bukur dhe sikur tė jetė i mbėshtjellė nga legjendat lufton pa u epur.Kėshtu,pėr tė ardhur deri nė fatzezėn ditė tė 10 janarit,qė u zgjua pa zėrin dhe kushtrimin e tij.I goditur pėr vdekje,Jakup Ferri do tė mund vetėm tė shqiptonte ; Pėrpara Sokola ! Mė pas vargjet e drithshme tė lahutės kėnduan ;

“Njėqind vetė sot na kanė mbetė

tre me emra sot po jua kallxoj

nja ma i pari Sadik Hamza

e i dyti Cel Shabani

haj me det pėr Jakup Ferrin …

Dhjetė ditė rresht,luftėtarėt trima tė Plavės e Gucisė,pas fitores madhėshtore qė arritėn,kėrkonin nėpėr dėborėn e madhe trupat e bashkėluftėtarėve tė vet.Pėrzihej kėshtu trishtimi i madh pėr tė rėnėt me gėzimin se gjaku i tyre nuk u derdh kot.Mė 20 janarin e vitit 1880,ndėrsa varri i Jakup Ferrit vizitohej prej mijėra qytetarėve,Ali Pashė Gucia thosh ; “O ju dėshmorė qė dhatė jetėn pėr kėtė vatan.E lehtė ju kjoftė lendnina,akulli,bora e sorotina… Juve nuk do harroheni sa tė jetė jeta.I gjithė fisi i juaj do t’ju kujtoje brez pas brezi.Nipat e stėrnipat do knojnė kėngėt e trimėrisė tuej.E ti shpirtmadhi Jakup Ferri,qe na le ate nam e jehonė pėr me shpetue kėte vatan e sibijan,do tė jesh i paharruar pėr tė gjithė brezat e arbnisė !”.

Absurdi qė ka shoqėruar kurdoherė,udhėheqjen e diktaturės komuniste shqiptare,kėtė radhė u orientua me kahje nga denigrimi i kėsaj figure legjendare.Kėshtu,me rastin e kremtimit tė 100 vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizėrenit, nė shtetin amė,nė vitin 1978,nga njė grup komunistėsh i ka qenė propozuar qeverisė komuniste tė Tiranės qė Jakup Ferrit t’i jepej njė dekoratė heroizmi pa pretenduar aspak se atij po i jepej ajo ēka meritonte.Dhe ndėrsa shqiptarėt kanė pritur nė heshtje vendimin e qeverisė komuniste tė asaj kohe,Mehmet Shehu,ish kryeministėr i asaj kohe ka pas deklaruar se Jakup Ferri s’e meritonte dekoratėn ngase “nipėrit e tij ishin bėrė ballistė… !”.Madje disa nga propozuesit edhe ishin burgosur.

Sidoqoftė,le tė mbeten kėto radhė tė mija si njė kujtesė pėr njė tė ardhme respekti pėr tė gjithė ata,qė nė saje tė trimėrive dhe gjakut tė derdhur tė tyre ne frymojmė.Shpallimet historike pa paragjykime i bėjnė nder kombit tonė,meqė e kaluara ashtė si njė fanar pėr tė ardhmen.Kombi ynė ka shumė histori me tė cilėn mund tė krenohet,ani se kemi fatin tragjik qė rrethohemi nga hienat sllavo-helene,tė cilėt jo vetėm qė mbajnė territore tona tė pushtuara,por edhe vjedhin nga historia jonė pasi qė janė tė vobegėt me tė tyren.

Bern-Zvicėr
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-01-2015, 14:07   #7
bindi
dolcinio
 
Avatari i bindi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Ne bregdet
Posts: 1,884
Thanks: 5
Thanked 11 Times in 9 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
bindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Jakup FERRI

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Skerdilaidas Shiko postimin
Ashtu thojn sepse si familja e Ali Pash Gucis dhe Jakup Ferrit per fat te keq jan te Sllavizuar sot ne Boshnjak.
Ne fakt,pjeset plave e guci nuk kane te beje me asnje lidhje me boshnjaket,nga fara e fisi jane te gjithe shqiptare,kete duhet bere te ditur banorve te ktyre aneve...,problemi nuk qendron te ta,se sa te politikbersit tone shkerdhata,qe kur nuk i mbrojten as me nje akt,vijne e shkojne keto muta dhe kurr nje fjale nuk e thojne me homologet e tyre malazez ne mrojtje te identitetit shqiptare te ktyre viseve
Ndersa sot ne mal te zi kemi nje politik asimiluse orkestruar nga shteti,nga ana tjeter kemi tradhti e kombtare nga perfaqsuesit qeveritare shqipri\kosove, si dhe shume individ te shitur,qe kane hedhur ne treg ēdo gje shqiptare!
bindi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-01-2015, 14:54   #8
Rex
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 13,654
Thanks: 3,724
Thanked 4,295 Times in 2,411 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 438
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Jakup FERRI

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga bindi Shiko postimin
Ne fakt,pjeset plave e guci nuk kane te beje me asnje lidhje me boshnjaket,nga fara e fisi jane te gjithe shqiptare,kete duhet bere te ditur banorve te ktyre aneve...,problemi nuk qendron te ta,se sa te politikbersit tone shkerdhata,qe kur nuk i mbrojten as me nje akt,vijne e shkojne keto muta dhe kurr nje fjale nuk e thojne me homologet e tyre malazez ne mrojtje te identitetit shqiptare te ktyre viseve
Ndersa sot ne mal te zi kemi nje politik asimiluse orkestruar nga shteti,nga ana tjeter kemi tradhti e kombtare nga perfaqsuesit qeveritare shqipri\kosove, si dhe shume individ te shitur,qe kane hedhur ne treg ēdo gje shqiptare!
Pajtohem plotesisht, por do te shtoja se pa mekate nuk jane as vet politikanet shqiptar te Mali te Zi. Edhe ata, si gjithe shqiptaret e tjere, jane ndare pike e pese. Gjithe ato parti e levizje per aq numer te popullsise shqiptare atje!
Ka nga ata qe futen ne koalicion me parti malazeze per te pamundesuar fitoren e nje partie rivale shqiptare.

Jemi keq si teresi, pa perjashtim.
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-01-2015, 15:14   #9
bindi
dolcinio
 
Avatari i bindi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Ne bregdet
Posts: 1,884
Thanks: 5
Thanked 11 Times in 9 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 21
bindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Jakup FERRI

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rex Shiko postimin
Pajtohem plotesisht, por do te shtoja se pa mekate nuk jane as vet politikanet shqiptar te Mali te Zi. Edhe ata, si gjithe shqiptaret e tjere, jane ndare pike e pese. Gjithe ato parti e levizje per aq numer te popullsise shqiptare atje!
Ka nga ata qe futen ne koalicion me parti malazeze per te pamundesuar fitoren e nje partie rivale shqiptare.

Jemi keq si teresi, pa perjashtim.
Nuk perjashtoj aske,"peshkut i vjen era nga koka"themi ne bregdetaret

Ndersa malizi bene politik diskriminuse ndaj shqiptareve,ky pisi dinosha
ambasadore i malit te zi ne tirane,kerkon drejta te plota per pakicen inezistente malazeze ne shqipri qe nuk perbejne as 0000000,1%
bindi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-01-2015, 19:26   #10
Skerdilaidas
V.I.P
 
Avatari i Skerdilaidas
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Vendndodhja: Drenic
Posts: 1,300
Thanks: 55
Thanked 136 Times in 100 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
Skerdilaidas ėshtė njė gur i ēmuarSkerdilaidas ėshtė njė gur i ēmuarSkerdilaidas ėshtė njė gur i ēmuarSkerdilaidas ėshtė njė gur i ēmuar
Pėrgjigje e: Jakup FERRI

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga bindi Shiko postimin
Ne fakt,pjeset plave e guci nuk kane te beje me asnje lidhje me boshnjaket,nga fara e fisi jane te gjithe shqiptare,kete duhet bere te ditur banorve te ktyre aneve...,problemi nuk qendron te ta,se sa te politikbersit tone shkerdhata,qe kur nuk i mbrojten as me nje akt,vijne e shkojne keto muta dhe kurr nje fjale nuk e thojne me homologet e tyre malazez ne mrojtje te identitetit shqiptare te ktyre viseve
Ndersa sot ne mal te zi kemi nje politik asimiluse orkestruar nga shteti,nga ana tjeter kemi tradhti e kombtare nga perfaqsuesit qeveritare shqipri\kosove, si dhe shume individ te shitur,qe kane hedhur ne treg ēdo gje shqiptare!
Cka ka t'bej kjo me cka thashe une? Edhe gabim je, ni numer i mire jan Shqiptar te Sllavizun, por ka pasur ne Guci edhe Sllav te islamizuar qe vet indetifikohen sot si Boshnjak. Edith Durham i permend ata, dhe mardhenjet e tyne me Shqiptari atje gjat vizites se saj.

Asimilimi i tyne ka fillu qysh moti, po gjat komunizmit ka marr kulmin. Sot ti i ke fshatet si Vermoshi qe totalisht injorohen prej Shtetit Shqiptari ne Shqipri, dhe gjat dimrit shteti Malazez ju del ne ndihme, e ti flet per territor t'Malit t'Zi.
Skerdilaidas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-01-2015, 23:01   #11
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 2,479
Thanks: 269
Thanked 448 Times in 346 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Kastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Jakup FERRI

Askush ne Shqiperi nuk e njef kete hero te madh.... kete burr qe duhet ti kishte bustet rrjesht nder shqiptari....

Sic e tha edhe Skerdi, nuk ka shtet.... famlija e Alu Pashe Gucis dhe Jakup Ferrit me qen sot ''boshnjak'' eshet nje katastrof e historise tone dhe nje cnderim shume i madh per ne, dhe mbi te gjitha per shtetin shqiptar.

Nuk ka lidhje shteti malazez ketu... shteti malzez eshte shtet mafioz, qe vet qytetaret e tij i trajton si te dores se dyte para turisteve ruse per shembull. Fajin e kemi vetem ne , askush tjeter.


Ne duhet te jemi mallku prej dikujt, nuk di ta shpjegoj kete pune.

Nese ne Shqiperi nuk cbehet ligji 7501, qe tu japi pronat ish pronareve dhe te ringrihet nje leivzje nacionailste e krahut te djathte ekstrem ,me baza te forta ekonomike, njerez te shkolluar, trima dhe me ideale te larta, Malsoret e Malsise nen ''mal te zi'', do humbasin pergjithmone, biles ceshtja shqiptare do humbasi ne ballkan.
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-08-2019, 02:43   #12
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,259
Thanks: 7,157
Thanked 3,326 Times in 1,350 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Re: Jakup FERRI

EKSKLUZIVE-HIQEN SIMBOLET FETARE NGA VARREZAT E HERONJĖVE, ZĖVENDĖSOHEN ME SIMBOLE KOMBĖTARE

Plavė: Varri i heroit Jakup Ferri tani frymon shqip, simboli fetar zėvendėsohet me shqiponjėn

Pasardhėsit e heroit Jakup Ferri, kanė hequr simbolin fetar nė gurin e varrit tė heroit Jakup Ferri, nė Plavė, duke e vendosur shqiponjėn.

“Ky gurė mbi varr sė shpejti do tė zėvėndėsohet me njė tjetėr me simbol tė shqiponjes dykrenare sepse ēdokush e di se Jakup Ferri ra heroikisht duke mbrojtur kauzen kombėtare”, kishte premtuar familja Ferri vitin e kaluar.


__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur