Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Sporti > Sporti shqiptar

Sporti shqiptar Kėtu mund tė sillni informacion nė Shqipėri dhe sportistėt shqiptarė brėnda dhe jashtė vėndit.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 10-10-2019, 18:40   #141
Angel69
Bavarez
 
Avatari i Angel69
 
Data e antarėsimit: Oct 2010
Vendndodhja: Allianz-Arena
Posts: 2,932
Thanks: 1,111
Thanked 1,244 Times in 688 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 48
Angel69 i pazėvėndėsueshėmAngel69 i pazėvėndėsueshėmAngel69 i pazėvėndėsueshėmAngel69 i pazėvėndėsueshėmAngel69 i pazėvėndėsueshėmAngel69 i pazėvėndėsueshėmAngel69 i pazėvėndėsueshėmAngel69 i pazėvėndėsueshėmAngel69 i pazėvėndėsueshėmAngel69 i pazėvėndėsueshėmAngel69 i pazėvėndėsueshėm
Re: "Arena Kombėtare"

“Arena Kombėtare”, para kuqezinjve nė nėntor do e provojė njė ekip kampion i Shqipėrisė

Inaugurimi i stadiumit tė ri nė kryeqytet, “Arena Kombėtare”, nuk do tė bėhet me ndeshjen mes Shqipėrisė dhe Francės, por me njė ndeshje prove tė kampionatit tė femrave. FSHF ka vendosur qė ajo tė jetė ndeshja testuese ku do tė jenė tė ftuar zyrtarėt e UEFA-s tė cilėt do tė kontrollojnė si funksionojnė tė gjitha sistemet nė kėtė impiant para se t’i japin dritėn e gjelbėr pėr zhvillimin e sfidės me kampionėt e botės nė fuqi.

FSHF ka konfirmuar se nė ditėt e para tė nėntorit, nė kėtė impiant do tė luhet ndeshja e futbollit tė femrave mes kampioneve tė Vllaznisė dhe Apolonisė. Sfida nė fjalė do tė jetė testi real pėr tė gjitha, duke fillua nga hyrja e vendosja e tifozėve nė stadium, te sistemi i kamerave, siguria, ndriēimi, sistemi audio, etj.
Pa u kryer njė test i tillė, UEFA nuk mund tė miratojė zhvillimin e ndeshjeve nė kėtė impiant, ndaj nė FSHF kanė nisur pėrgatitjet pėr zhvillimin e kėsaj sfide ku presin qė shkallėt e stadiumit tė mbushen me tifozė pėr tė parė ndeshjen e parė nė “Arenėn Kombėtare” nė mėnyrė qė testi tė jetė sa mė real.
__________________
”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”
Angel69 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-10-2019, 19:33   #142
doganieri
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Jan 2013
Posts: 2,223
Thanks: 0
Thanked 480 Times in 407 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
doganieri ka shumė pėr tė qenė krenarėdoganieri ka shumė pėr tė qenė krenarėdoganieri ka shumė pėr tė qenė krenarėdoganieri ka shumė pėr tė qenė krenarėdoganieri ka shumė pėr tė qenė krenarėdoganieri ka shumė pėr tė qenė krenarėdoganieri ka shumė pėr tė qenė krenarėdoganieri ka shumė pėr tė qenė krenarėdoganieri ka shumė pėr tė qenė krenarėdoganieri ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: "Arena Kombėtare"

Metamorfoza e njė stadiumi
MEJTIMERROKULL SHQIPĖRISĖ
Nga 27.al 1 ditė mė herėt0


Nga Raimonda Shundi

Qarkullojnė fjalė, qė njė firmė private do tė ndėrtojė nė hapsirat rrethrrotull stadiumit tė ri, njė fushė basketbolli, ku basketbollisti ynė nė politkė, tė ushtrohet sa herė tė ketė stress. Njė privat i kudondodhur (Alb-Star), ka gjetur mėnyrėn mė shumė se bujare pėr tė privatizuar njė tokė publike nė njė vend ku i duhet vlera dhe cmimi, me kushte deri mė sot tė padėgjuara dhe pa asnjė konkurencė. Ky ėshtė ish stadiumi kombėtar “Qemal Stafa”, ose siē edhe e ka pagėzuar momentalisht kryetari ynė “Arena Kombėtare”, pėr tė vijuar me emėrtimin e ri nė mbėritje, sepse ėshtė nė shitje. Ėshtė e qartė se tokėn publike qė i ka kaluar privatit, kryeministri Rama e ka vlerėsuar “zero lek”.

Ndėrsa privati “dhuron” atė objekt tė shumėndryshuar nga projekti i miratuar fillestar. Njė histori e nisur nga qeveria paraardhėse, zhvilluar metamorfogjikisht cuditshėm. Ndėrsa ne ushqehemi prej vitesh me kurba levizėse shifrash, ku dueti shtesh-FSHF na mahnit me akutet e kapura. Se sa ėshtė shifra reale e njėrės palė nga ajo e tjetrės, janė tė vėrteta pamundėsisht tė gjetshme. Mjeshtrit e qėndisjeve shifrore luajnė konfuzshėm me numrat dhe pėrqindjet qė ata kanė vėnė nė dispozicjon. Kjo ėshtė e qėllimtė. Natyrisht. Federata e futbollit ka vėnė njė shumė nė dispozicion tė cilėn vėshtirė se e gjen saktėsish. Shteti luan kartėn “0 lekė”, ndėrsa privati livadhis me kėtė shans tė artė qė i erdhi nė dorė. Le tė supozojmė se shifrat qėllimisht tė fryra janė reale. Pra, 70 milion euro investim. Le tė supozojmė se ka shkuar aq ky investim. Kjo shifėr pėrfshin edhe hotelin e luksit tė privatit? Ku janė hedhur ato lekė? Nė zėrat pėr luksin e hotelit, apo tė ambjenteve sportive? Nėse shohim sipėrfaqen qė ka marė Federata dhe atė qė ka marė privati, diskutohet qė 25 pėrqind janė tė Federatės dhe pjesėn tjetėr tė ndėrtuar e ka marė privati. Ndėrkohė shteti ka nxjerė jashtė lojė kontratėn e parė me Berishėn qė privati do ja kthejė shtetit investimin pas 30 vjetėsh. Me sa qarkullon nėn zė, flitet se Federata ka paguar me lekėt e vetė pjesėn qė i takon dhe privati nuk ka qenė aspak ndihmės, pėrkundrazi, goxhaaa pėrfituese. Por ne nuk mund ti marit si tė vėrteta cfarė qarkullon, pasi e kemi tė pamundur tė zbulojmė shifrat reale qė luhen nė kėtė lojė. Nėse realiteti ėshtė ai qė flitet nėn zė, i bie qė e gjithė kjo maskaradė ėshtė organizuar qė privati, pra firma fierake tė pėrfitojė tė gjithė sipėrfaqen duke investuar kėshtu parat e tyre nė pronėn e vetė. Tashmė janė tė njohura shifrat e larta tė metrit katror nė atė zonė. Dihet se sa mund tė fitojė privati me zyrat dhe ambjentet e tjera. Por si i mori Albstar kontratėn pa bėrė tender, si i jepet e drejta tė ndėrtojė zyra e dyqane e ti shesė nė tokė publike dhe si justifikohet ndėrtimi i njė qėndre biznesi me stadium brenda e kullė tė lartė nė kundėrtshti me kompleksin qė e rrethon? Sipas urbanistit zotit Kaprata nga kėndvėshtrimi urban, ėshtė faj i madh tė bėsh vendimmarrje tė tilla ndėrsa je nė procesin e hartimit tė Planit tė Qytetit. Ėshtė mė shumė se gabim tė shkelėsh ligjin, i cili ėshtė shumė i qartė kur thotė se pėrgjatė kohės kur hartohet njė plan nuk mund tė ndėrmarrėsh asnjė zhvillim urban tė qenėsishėm. Kėtj problemi i bashkangjiten edhe misteret e tjera tė heqjes sė mbrojtjes si Monument Kulture, shkatėrrimit tė njė arkitekture unike si ajo e “Sheshit Italia”, ku pėrfshihen ndėrtesat e korpusit, bashkangjitur shkuarjes dėm tė tė gjithė asaj cka ishte autentike. Kėtu kemi heshtje. Pse vallė nuk gjenden askund shifrat reale tė FSHF pėr stadiumin?

Le tė flasim pėr atė cka mundemi tė shohim dhe tė vėrtetojmė. Ajo qė shohim ėshtė njė supermashtrim qė na shfaqet haptazi nė fasadėn prezantuese. Janė evidentueshėm tė dukshme ndryshimet e projektit tė stadiumit nga ai i aprovuar fillimisht. Ka lėvizje thelbėsore kudo nė emėr tė uljes sė kostos. Por le ta marim hap pas hapi. Mendimi i arkitektėve ėshtė se vlera e objektit ka shkaur tek 50 milionėt, jo 70. Por kjo fryrje se gjoja ėshtė investuar mė shumė, ėshtė loja e manipulimit tė rradhės. Ti si privat, hotelin tėnd mund ta bėsh sa tė duash luksoz dhe po ashtu mund tė deklarosh se ka shkuar 100, 200, 500 miljon euro investimi yt. Por, problem ėshtė se ky investim ėshtė i yti, jo yni. Ku janė hedhur ato lekė?! Nėse kryen nje hetim se sa ėshtė investuar nė pjesėn qė i takon Federatės, do tė zbulojmė shumėn e pėrdorur me sforcim, pasi Federate nuk ka asnjė dukument tė shkruar, ku ne tė ballafaqohemi realisht me to. Flitet se ky investim nuk i kalon vlerės sė 10-15 miljon eurove. Pa prekur se si ishte planimetria e pistės, faktin qė ishte monument kulture, mardhėnia me qytetin, cenimi i objekteve tė tjera pėr rreth. Pra, ky objekt i ėshtė diktuar dhe keq kompozuar ndėrtesave nė krah, aksesit, parkimit, Sheshit Italia, duke prishur arkitekturėn e ndėrtuar nga Italianėt. Arkitektura ėshtė njė gjė shumė serioze pėr ti besuar vetėm njė njeriu, pėrsėriste Gent Kaprata gjatė takimit sė fundmi nė Teatrin Kombėtar, kur u diskutuat pėr temėn e shėmbjes sė asaj godine.

Nėn kostoja qė ndėrojė fasadėn

Teknikisht, nė projekt, e gjithė fasada nė atė cka na ėshtė paraqitur e publikuar deri nė zbatimin qė shohim sot, ka diferenca tė rėndėsishme. Panelet e projektit tė fasadės (qė sot janė tė kuqet dhe tė zezat), janė parashikuar nė dy kate. Pra, paneli ishte 2,3 fish mė i madh sec ėshtė ekzikutuesi. Kur zvogėlohet paneli, automatikisht ėshtė zvogėluar kostoja. Ky panel i copėzuar qė shohim, na bėn qė tė hasemi me shumė pulla, pra, rrjedhimisht mė shumė shėmti. Do tė ishin minimumi trefish mė pak i atyre qė janė vėnė. Projekti nuk ėshtė zbatuar rigorozisht. Si pėrfundim, me kėto shkelje, ne kemi si dhuratė njė objekt tė copėzuar. Nuk ėshtė e drejta e arkitetit tė ndryshoj projektin fillestar, ai vetėm zbaton. Kėto ndryshime janė bėrė pasi ėshtė miratuar projekti. Panelet ishin parashikuar me pllakė qeramike (shumė herė mė tė shtrejta). Nė projekt janė kthyer nė llamarinė tė shkėlqyeshme , duke ja ulur edhe mė shumė pamjen dhe vlerėn estetike ndėrtesės. Edhe ngjyrat e projektit janė devijuar. Ato nuk kanė qenė kuq e zi, por tullė e pjekur dhe gri. Ngjyra e tullės sė pjekur nuk realizohet dot nė llamarinė, kėshtu qė doli e kuqe. I njejti problem edhe pėr ngjyrėn gri e kthyer nė tė zezė. Pa u fututr nė detajet e pa zbuluara tė pjesės sė brendshme apo sipėrfaqes qė mbulon stadiumin. Nuk po meremi me hotelin apo dyqanet. Por edhe xhamat janė tė njė cilėsie me kosto tė ulėt. Nė project, xhamat janė prashikuar mė tė mėdhenj. Kjo do tė thotė qė me njė sy tė lirė, pa ju futur shumė nė detaje, e gjithė fasada e stadiumit nga projekti ėshtė ulur minimalisht me dyfishin e kostos. Fasada e parashikuar ne projekt me panele tė madhėsive dhe niveleve tė ndryshme, krijon diznivel dhe i jep objektit njė reshtim tė shėmtuar tė elementėve, duke e dėmtuar kėshtu rėndė estetikisht. Meqėnėse pretendohet se ky objekt ėshtė zbatuar, ky mos zbatim nuk dihet nė ėshtė nė miratim tė tė gjitha palėve pjesėmarėse. Fasada ėshtė njė pjesė shumė e rėndėsishme e objektit. Copėzimi dhe shtimi i elementėve e ka bėrė edhe mė tė lodhshėm pėr syrin, pėrpost problematikave tė tjera qė prekėm pak mė lart. Duke qenė edhe mė vrastare pėr tu kompozuar harmonishėm me objektet pėr rreth. Pėrpost pėrfitimeve tė tjera firma fierake, ka kėrkuar edhe rimbursim TVSH -je mbi 2 milion euro. Nuk dihet se si e kanė pritur arkitektėt italianė Mario Casamonti dhe Giovvani Polazzi kėto zhvillime. Kritikat mė tė shumta pėr ndryshimin dhe gjetjen e zgjidhjes sė re pėr arkitektėt ishin tre. Fasada, sheshi, kulla. Ēmontimi dhe konservimi i fasadės sė shumė pėrfolur qė ėshtė monument kulture, ishte pre e diskutimeve. Fasada 73 –vjecare e Stadiumit Kombėtar “Qemal Stafa”, e cila ka ardhur nga Italia dhe qė ėshtė montuar sė bashku me fasadėn e Korpusit tė Univesitetit, godinėn e Rektoratit dhe Institutin e Arkeologjisė, ėshtė konsideruar si vlerė kulturore. Vetė stadiumi prej vitit 2000 ėshtė pjesė e sė ashtuquajturės Ansambėl monument –kulture. Po pėr kėtė, urbanisti Gent Kaprani ka deklaruar se “Ata sot janė duke u tallur me ne kur na ekspozojnė si vlerė kulturore vetėm fasadėn hyrėse qė propozojnė ta mbrojnė me tė njėjtėn mėnyrė si mbrojtėn fasadėn e kinema ‘17 Nėntorit’. Fundin e fasadės sė kinemasė e njohim tė gjithė, i njėjti e pret edhe atė tė stadiumit. Por edhe kjo ėshtė shumė pak, sepse stadiumi vlen shumė mė tepėr se fasada e tij. Ai ėshtė njė vepėr gjigante arkitektonike dhe njė element i pazėvendėsueshėm, i njė ansambli qė nuk mund mė tė jetė i tillė”.

Mbase qeveria ose privati bamirės, do ti thėrrasin mėndjes qė tė bėjnė aty rrotull stadiumit edhe njė fushė basketbolli, pėr tu trajnuar basketbollisti dhe piktori i dėshtuar Edi Rama. Mos sukseset nė art dhe nė sport, i qofshin pėr hajėr nė politikė. Presim lajme nė ERTV.
doganieri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur