Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Ēėshtja kombėtare > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 26-12-2018, 13:15   #1
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,352
Thanks: 368
Thanked 669 Times in 486 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Rexhep Mitrovica

Rexhep Mitrovica- Burrėshtetasi qė u la nėn harresė

Nėn hijen e harresės dhe vepra dhe figura e Rexhep Mitrovicės nuk ish dashur tė zbehet, pėrkundrazi duhet tė jemi krenar qė kemi pasur njė kryeministėr tė rangut botėror, i cili ja kishte vėnė vetes njė qėllim shpėtimin e kombit shqiptar, nga rreziqet qė vinin nė dėm tė atdheut.
Jahja Lluka

I vetmi kryeministėr i Shqipėrisė Natyrale,pėrgjatė periudhės 5 nentor 1943- maj 1944. Figura e tij shumė-dimensionale dhe karakteri i tij unik bėnė qė Rexhep Mitrovica, tė jetė prijės i Shqipėrisė, nė situatė mjaftė delikate kur bota digjej. Nėn hijen e harresės dhe vepra dhe figura e Rexhep Mitrovicės nuk ish dashur tė zbehet, pėrkundrazi duhet tė jemi krenar qė kemi pasur njė kryeministėr tė rangut botėror, i cili ja kishte vėnė vetes njė qėllim shpėtimin e kombit shqiptar, nga rreziqet qė vinin nė dėm tė atdheut.

Rexhep Mitrovica ishte njeri largpamės, njėri ndėr mė meritoret pėr hapjen e shkollave nė gjuhėn shqipe,sepse ai e kishte kuptuar njė gjė, qė njė popull analfabet tė cilit i ishte mohuar ēdo e drejtė ekzistenciale dhe qytetėruese, e kishe thuajse tė pamundur tė dilte nga zgjedha e robėrisė. Andaj duke kujtuar dhe respektuar veprėn e Rexhep Mitrovicės ėshtė mire qė eshtrat e tij tė riatdhesohen, nė tokėn tė cilėn ai aq shumė e deshti, duke i falur rininė, guximin, menēurinė dhe energjinė deri nė ēastet e fundit tė jetė sė tij. Edhe pse i rritur nė njė frymė orientale,Rexhep Mitrovica nuk harroi kurrė se kush ishte dhe ēfarė ishin shqiptarėt.

Tė jetuarit nė mendėsi orientale pėr Mitrovicėn ishte nėnēmim, nė zemrėn e tij kishte zėnė vend poezia, filozofia dhe historia. “Rexhep Mitrovica u lind me 15 Janar 1888, nė Mitrovicė, nga prindėrit Hajria dhe Mahmudi.” Familja e tij falė pasurisė qė kishin i mundėsuan shkollimin, gjė qė ndikoi pozitivisht nė formėsimin e karakterit tė tij. Qysh i ri kishte shfaqur disa specifika tė veēanta tė cilat mė pas e shoqėruan tėrė jetėn, pėr ta bėrė atė personalitet tė kohės nė tė cilėn pėrkiste por dhe mė gjėrė. Ishte nxėnės i shkollės fillore tė Shkupit, mė pas vijoi mėsimet nė nė Gjimnazin Mbretėror tė Selanikut dhe nė liceun privat modern “Progres” nė Selanik.

Nė Paris Rexhep Mitrovica u bė njė me frymėn eurpoiane e cila thuajse i ishte mohuar sa kishte qenė nė vendlindje pėrshkak tė rrethanave ekzistuese. Pėrveē qė njohu pėr sė afėrmi civilizimin e mohuar, atje studioi letėrsi frėnge dhe drejtėsi dhe poashtu degėn e elektricitetit. Duke qenė ēdoherė me mendje dhe zemėr kah atdheu Rexhep Mitrovica pash shpėrthimit tė Revolucionit Xhonturk mė 1908, kthehet nė atdhe ku angazhohet pėr pėrgatitjet e Kongresit tė Manastirit. Niveli i tij intelektual ishte i lartė dhe dėshira e tij pėr t’i shėrbyer atdheut bėnė qė me 1909,emėrohet mėsues dhe pastaj drejtor nė Normalen e Shkupit.Zgjidhet nėnkryetar i klubit “Bashkimi” dhe bashkėpunon me gazetėn e kėtij klubi “Bashkmi i Kombit”.

Veprimtaria e tij mjaftė aktive pason me pjesėmarrjen e tij nė nė Kongresin e II tė Manastirit me 2-3 prill 1910. “Pas dy vitesh me 1912,udhėton me Mit’hat Frashėrin,Sali Gjukėn e Bedri Pejanin nga Shkupi nė Mitrovicė,Pejė,Gjakovė,Durrės deri nė Vlorė,ku mė 28 Nėntor ngrihet Flamuri Kombėtar dhe shpallet Pavarėsia e Shqipėrisė” Rexhep Mitrovica ishte njė ndėr protagonistėt kryesor tė shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, ėshtė nėnshkrues i dokumentit tė Pavarėsisė dhe mė pas zgjidhet anėtar i Senatit dhe nėnministėr i Punėve Botore. Pas Konferencės sė Londrės me 1913, territori i Kosovės mbet sėrish nėn zgjedhėn serbe. Krimet serbe ndaj popullatės shqiptare nėn shenjė hakmarrje dhe gjenocidi ishin tė tmerrshme.

Rexhep Mitrovica nuk mund tė rrij i heshtur pėrballė asaj situate,kėshtu i shkruan letėr Ismail Qemalit duke rrėfyer pėr gjenocidin serb ndaj popullatės shqiptare, pėr t’iu bėrė tė ditur fuqive perėndimore vuajtjet dhe tmerret nėpėr tė cilat kalonte kombi ynė. “Nė Mars tė 1914,u dekretua drejtor i arsimit pėr Shqipėrinė e Mesme.Nėnshkruan njė protestė kundėr mizorive serbe nė Veriun e Shqipėrisė.” Situata politike nė Shqipėri ishte e pakėndshme, ndėrsa rrethanat e shtyejnė Rexhep Mitrovicėn tė emigrojė nė Sofje mė pas nė Bukuresht tė Rumanisė me 1915.

Duke parė nivelin e analfabetizmit nė trojet shqiptare, Rexhep Mitrovica nuk mundi tė qėndroj nė megrim. Vet fakti qė shqiptarėve iu ishte ndaluar shkollimi dhe emancipimi prej shekujsh, ishte njė tragjedi. Zgjidhja dhe nisma drejt lirisė, ishte vetėdija e masės, pėr atė qė ishin si dhe kėrkimi pėr tė drejtat e tyre ekzistenciale tė mohuara. Rexhep Mitrovica rikthehet nė vendlindje mė 1916, nė Mitrovicė, ku angazhohet pėr hapjen e shkollave nė gjuhėn shqipe.Dy vjet shėrbeu si mėsues dhe drejtor i shkollės Popullore nė Mitrovicė. “Bėhet anėtar i Komitetit “Mbrojtja e Kombėtare e Kosovės” me 1919.

Merr pjesė si anėtar i delegacionit nė Konferencėn e Paqes nė Paris si pėrfaqėsues i Komitetit tė Durrėsit pėr Shqipėrinė e Mesme dhe si korrespodent i gaztės “Populli”. Anėtar i Shoqėrisė “Albania tė Vjenės”.Organizon njė takim madhėshtor me artistin Aleksandėr Mojsiu nė Vjenė. Mė 27 mars 1920, zgjedhet deputet i Partisė Popullore.Shkruan artikuj tė ndryshėm me pseudonimin “Kumona e Popullit”dhe pėrshendet pranimin e Shqipėrisė si anėtare e Lidhjes sė Kombeve mė 17 dhjetor tė po atij viti. Zgjidhet deputet i Kosovės me 1921,nė Parlamentin e Parė Shqiptar tė dalė nga Kongresi i Lushnjės.Bashkėthemelues i “Bashkimit tė Shejtė”.

Zgjidhet Ministėr i Arsimit nė Qeverinė e Xhafer Ypit (24 dhejtor-1921-shkurt 1924).Fillon reformat nė arsim nė Shqipėri, ku nga (27 korrik-3 gusht 1922) organizoi Kongresin Arsimor qė u mbjat nė Tiranė.” Njė vit mė pas, pra me 1923, Rexhep Mitrovica kryen punėn e zėvendėsministrit tė Punėve tė Brendshme nė vend tė Sejfi Vllamasit. Jep dorėheqje nga posti i Ministrit tė Arsimit dhe shkruan “Letėr arsimtarėve” me 1924 dhe largohet pėr nė Bari tė Italisė.Atje aid he njė grup bashkėatdhetarėsh themelojnė organizatėn “Bashkimi Kombėtar” mė 21 shtator 1925, organizatė antikomuniste e emigracionit politik shqiptar(1925-1939). “Mė 1934, zgjidhet sekretar i Komitetit tė Organizatės “Bashkmi Kombėtar”.

Mė 1935,zgjidhet kėshiltar i organizatės “Bashkimi Kombėtar”,mė 1936, zgjidhet anėtar i Komitetit “Bashkimi Kombėtar dhe drejtor i gazetės “Bashkimi Kombėtar”.Numri i pare doli mė 28 Nėntor 1936.Mė 1938,zgjidhet anėtar i Direktoriatit tė organizatės “Bashkimi Kombėtar”. Mė 9 prill 1939, organizon protestė kundėr pushtimit tė Shqipėrisė nga Italia Fashiste.Mė 30 prill kthehet nė Shqipėri. Anėtarėsohet nė Kėshillin e shtetit.(24 maj). Nė prill tė 1941, kthehet nė vendlindje Mitrovicė.Propozohet komandant i forcave shqiptare nė Trojet e Lirueme.Organizon hapjen e shkollave shqipe nė Prefekturėn e Mitrovocės,(Mitrovicė,Vushtrri,Podujevė dhe Pazar i Ri).” Veprimtaria politike e tij dhe angazhimi i tij i pandalshėm bėhen pengesė pėr qarqet e ndryshme antishqiptare, Rexhep Mitrovica burgoset nė gusht tė vitit 1943, dhe internohet nė Porto Romano afėr Durrėsit.

“Pas kapitullimit tė Italisė fashiste lirohet dhe merr pjesė nė themelimin e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit,(shtator),ku zgjidhet kryetar i Komitetit Qendror tė Lidhjes sė Dytė Shqiptare tė Prizrenit.” Nėnori i vitit 1943- me datėn 5, shėnon historinė shqiptare. Rexhep Mitrovica zgjehet Kryeministėr i Shqipėrisė Natyrale. Por rrethanat e pafavorshme dhe nė dėm tė Shqipėrisė bėnė qė me prill 1944, Rexhep Mitrovica tė mbaj njė ligjeratė nė radio.Fjala e tij u botua tė nesėrmen nė gazetėn “Bashkimi i Kombit”Jep dorėheqje nga detyra e kryeministrit.Braktis Kosovėn(mesi i nėntorit).Vendoset nė Austri ku shkruan “Kujtimet”. “Mė 1947, kalon nė Itali, mė pas nė Stamboll. Jeton nė malteze dy dekada me radhė deri nė vdekje mė 21 maj 1967.Mė 1949, me Mit’hat Frashėrin themelojnė organizatėn “Lidhja Kosovare”.

Kryetar u zgjodh i biri i tij,Nexhat Mitrovica.Pėrgjatė viteve 1950-1967,shkroi artikuj tė ndryshėm, tė cilėt i botoi nė gazatat “Flamuri”,”Besa”etj. Shkroi memorandum me anė tė tė cilave njoftonte opinionin ndėrkombėtar pėr pozitėn e shqiptarėve nė Kosovė nėn regjimin e Titos dhe nė Shqipėri nėn diktaturėn e Enver Hoxhės. Gjurmoi nė Arkivin e Stambollit pėr Konferencėn e Berlinit 1878.” Ishte kategorikisht kundėr vendosjes sė komunizmit nė Shqipėri, tė cilėn me larpamėsinė e tij e pa si njė shkatėrrues i qenies shqiptare, gjė qė mė vonė pasoi duke e lėnė Shqipėrinė tė vrarė pėr dekada me radhė.

“Vdiq me 21 maj 1967 dhe u varros tė nesėrmen nė Maltepe. Nė pllakėn e mermertė ėshtė gdhendur emiri i tij: “Rexhep Mitrovica – Kryeministėr i Shqipėrisė (15 janar 1888-21 maj 1967).” Duke lexuar biografinė e tijm, ne kuptojmė njė personalitet tė shquar dhe mjaftė largpamės pėr periudhėn nė tė cilėn jetoi. Dhe fati i trishtė i kombit por dhe i figurave tė mėdha qė i’a deshėn kombit lirinė dhe emancipimin. Do kalojnė kohė dhe do kuptojmė vepren e njerėzve tė shquar e cila nuk ju shpėrblye sa ishin gjallė, por misioni tė cilėn ata e nisėn pasoi gjenerata tė tėra deri nė luftėn tone tė fundit. Ne duhet tė jemi krenar pėr veprėn e Rexhep Mitrovicės dhe tė gjithė personaliteteve si ai. T’i shėrbesh atdheut ėshtė vepra mė sublime qė njė njeri mund ta ketė bėrė nė kėtė botė.

Sepse individet dhe popujt qė luftojnė pėr liri pa dėm tė askujt, janė tė bekuar, edhe pse vuajtjet janė tė mėdha ēmimi i lirisė, ėshtė tej njerėzor sepse qenia njerėzore si e tillė nuk do kishte kuptim, nėse jeton nėn zgjedhė dhe skllavėri. Andaj duke kujtuar dhe respektuar veprėn e Rexhep Mitrovicės ėshtė mire qė eshtrat e tij tė riatdhesohen, nė tokėn tė cilėn ai aq shumė e deshti, duke i falur rininė, guximin, menēurinė dhe energjinė deri nė ēastet e fundit tė jetė sė tij. Sepse vetėm duke respektuar personalitete tė tilla, kombi ynė do ecė pėrpara nė rrugėn e tij tė mohuar prej shekujsh, e qė sot e kemi njė mundėsi t’i tregojmė botės se kush ishim dhe cilat kanė qenė aspiratat tona tė moēme.

Referencat janė marrė nga libri: Kujtimet e mia/Rexhep Mahmud Mitrovica- Prishtinė.
d.ba.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur