Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 30-09-2018, 13:55   #181
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,199
Thanks: 342
Thanked 604 Times in 446 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga fritz- Shiko postimin
nuk dua te dal shume nga tema, dhe ne fakt ka cik lidhje me temen. meqe behet fjale per arvanitas qe ndjehen greke.
i greqizuari(helenizuari) i pare historik ka qene aleksandri i madh barbar jo grek.
persa i perket ceshtjes eshte ose jo shqiptar nuk do them gje tani(dhe pse kam shkruar goxha me pare).
aleksandri i madh luftoi egersisht kunder mbreterve iliro-dardane dhe ushtrive te tyre derisa i mposhti.
aleksandri i madh i masakroi iliret ne pabesi te madhe, ne momentin kur ushtrite ilire dukej se po fitonin bindshem, aleksandri me maqedonet e tij me dredhi te papare i masakroi naten ne gjume, me po te njejtat dredhi arriti mposhti gjithe greqine e lashte dhe u helenizua, me aleksandrin e madh fillon epoka helenistike, filloi fushatat e tij perandorake per te perhapur helenizmin ne bote(vini re, jo ilirizmin, as maqedonizmin).
kjo eshte historia, sa per ta ulur cik ate euforine e shqiptarizmes se aleksandrit.
nuk ka gje per tu cuditur, jane greqizuar, sllave, bullgare, vllehe, arvanitas, shqiptare emigrante te pas viteve 90 gjithashtu. e ka bere aleksandri i madh i pari fare.
Helenizimi i Aleksandrit te Madh ka nisur me heret se luftrat e fushatat e tij - vetem sa per te kujtuar se Aristoteli ishte mesues i tij. Pra helenizmi ishte "lingua franca" e asaj epoke ne Mesdhe. Iliret e "barbaret" e tjere nuk kishin gjuhe te shkruar - te pakten deri me tash nuk eshte vertetuar, zbuluar e pranuar ilirishtja e shkruar.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2018, 14:57   #182
Hawk
V.I.P
 
Avatari i Hawk
 
Data e antarėsimit: Nov 2014
Posts: 6,597
Thanks: 2,496
Thanked 2,479 Times in 1,285 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 130
Hawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Bullshite, 2018 ende mirremi me ksi lloj temash.
__________________
Remember, today is the tomorrow you thought about yesterday.
Hawk nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2018, 15:21   #183
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,760
Thanks: 3,331
Thanked 2,659 Times in 1,796 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Hawk Shiko postimin
Bullshite, 2018 ende mirremi me ksi lloj temash.
Askush nuk tė detyron qė tė merresh. Shiko hallin dhe gjej shokėt.
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-12-2018, 06:07   #184
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Ka te pakten 1000 vjet prani shqiptare ne Greqi.

Reagojnė ashpėr Arbėreshėt e Italisė kundėr deklaratave tė parlamentarit tė sė djathtės ekstremiste greke
Greqia me bashkėpunimin e Qytetėrimit Europian mohon paturpėsisht ekzistencėn historike tė popullit Arbėresh
Shkruar nga arbėreshi Vincenzino Ducas Angeli Vaccaro, pasardhės i familjes aristokrate shqiptare mesjetare Duka- Ėngjėlli(me kėrkesė tė autorit pėrktheu nga italishtja dhe pėrshtati nė gjuhėn shqipe: Brunilda Ternova)

Kėto ditė, pėrmes mediave, informohem se qeveria greke, pėrveēse e pėrqėndruar nė synimin pėr tė zgjidhur ēėshtjen e saj ekonomike - e fundosur tashmė nė karakatina tė errėta dhe shpellare -, me anė tė njė parlamentari tė ekstremit tė djathtė - me tone dhe pikėpamje tė thartuara -, vazhdon e patundur tė mohojė ekzistencėn e bashkėsisė Arbėrore ndryshe e njohur si Arbėreshe, bashkarisht me identitetin e tyre gjuhėsor dhe tė kaluarėn e tyre tė lavdishme. E gjith kjo tendencė tė bind qė tė mendosh negativisht pėr rolin qė luan entiteti shtetėror i Greqisė, shpesh me njė arrogancė tė qetė mbizotėruese (dhe abuzuese e fondeve publike europjane, pėrfshih edhe e parave tona), nė kontekstin “qytetar” tė tė ashtuquajturit Komunitet Europian.Greqia, si njė vend anėtar i Bashkimit Europian, ėshtė i vetmi Shtet qė nuk njeh minoritetet gjuhėsore qė egzistojnė nė atė territor pėr mė shumė se gjashtė shekuj: Arbėrorėt, ose siē e quajnė ata ndryshe veten Arbėreshėt, tė cilėt jetojnė dhe punojnė me dinjitet ekstrem.
Shfaqja e parė historike e shqiptarėve nė territorin ku sot shtrihet Greqia daton nė fund tė 1200 dhe nė fillim tė 1300, e megjithatė kronisti bizantin Kantakuzeno, pėrmend se nė malet e Thesalisė rreth vitit 1100 u vendosėn aty fise epiriote tė tilla si ai i Buas dhe Maseretėve. Nė lidhje me tė njėjtin argument dhe tė njėjtėn periudhė kohore na flet edhe dijetarja Ana Komnena (1083 - 1150), e cila nė veprėn e saj “Alessiade” e identifikon kėtė popullsi me emrin ALBANOI dhe specifikon se ata janė ‘Abasileuti’, pra qė do tė thotė se nuk i sundonte asnjė mbret.
Nė vitet nė vijim shumė shqiptarė u thirrėn nga despotė tė ndryshem tė Greqisė bizantine (kujtojmė kėtu se Greqia nuk ka egzistuar kurrė si njė entitet shtetėror), pėr tė populluar tokat e Atikės, Beotisė, Kosturit, Korinthit, Lakonis, Arkadias, Mores dhe tė Thrakės.
Popullata shqiptare, krenare pėr origjinen e vet, jo shumė kohė mė pas filloi tė dallohej pozitivisht nė krahasim me atė greke - kėsaj tė fundit i mungonte njė identitet i vėrtetė etnik dhe kėtė aspekt e nxjerrim nė dukje konkretisht nga shkrimet qė rezultojnė nė njė raport nga veneciani Marino Sanudo i Vjetri (Marino Sanudo il Vecchio, 1270 - 1343), pėrmes sė cilės na informon se: “Rajonet mė pjellore, ato nė Arkadia, nė More, nė Lakoni, nė Negroponte ose ndryshe Eubea dhe nė Thesali ishin tė mirėpopulluara me shqiptarė tė cilėt jetonin nė mirėqenie nė shtėpitė e tyre, nė sajė tė parave qė pėrfitonin nga bujqėsia dhe nga blegtoria”.
Nga kjo dėshmi ėshtė e qartė se popullata shqiptare e vendosur nė Greqi rreth shekullit tė XIII -tė, nga njė entitet nomad ishte transformuar nė njė entitet sedentar duke u kujdesur pėr tokėn dhe bagėtine nė njė mėnyrė mė racionale. Pėr shkak tė ngjarjeve historike tė shekujve tė XV-tė dhe XVI-tė, shkaktuar nga ekspansionizmi i njėpasnjėshem i imperializmit osman, shumė familje Arbėrore/ Arbėreshe u zhvendosėn nė jug tė Italisė ku dhe egzistojnė akoma. Ndėrsa popullata shqiptare qė pati mė pak fat e qė mbeti nė Greqi, luajti mė pas njė rol shumė tė rėndėsishėm gjatė luftrave pėr pavarėsinė e vendit nė ēerekun e parė tė shekullit tė XIX-tė. Nė kėtė kontekst duhet tė permendim personazhet heroike tė tillė si Marko Boēari, bėmat e Suliotėve, kapitenja e anijeve Bubulina e shume tė tjerė.
Si mund tė fshijė padrejtėsisht e sipas dėshirės disa nga faqet e historisė i pamaturi, arroganti e sipas tė gjitha gjasave ndoshta injoranti, deputet grek i sė djathtės ekstreme? Kush mendon se ėshtė ky individ, Hermes ose njė fėmijė i privilegjuar i Zeusit? Jo! Ai ėshtė vetėm njė abort i qytetėrimit dhe njė polinom i arrogancės e i budallallėkut tė pakujdesshėm.
Komuniteti Europian, si garantues i qytetėrimit tė Kontinentit tė Lashtė, vazhdon tė mbetet i shurdhėr e i verbėr pėrkundrejt diskriminimit, i cili vazhdon ende edhe sot tė praktikohet kundėr popullsisė Arvanitase. Mė 16 shtator tė 1969, arbėreshi i Kalabrisė, Papas Antonio Bellushi bashkarisht me studjues tė rinj europjanė, do tė raportojnė rezultatet e hetimeve tė tyre nė lidhje me gjendjen diskriminuese tė shtetit grek pėrkundrejt pakicės gjuhėsore shqiptare nė Komisionin e Komuniteteve Europiane. Tė shkėputur nga ky raport i Papas Antonio Bellushi po sjellim nė vijim kundėrpėrgjigjen qė mbajti politika greke:1) Qėndrimi i Partisė Nea Dhimokratia: “Nuk egziston problemi i gjuhės shqipe nė Greqi ashtu si nuk egzistojnė fshatrat me origjinė shqiptare. Nė qoftė se kjo gjuhė flitet brenda kontekstit familjar (sh. i autorit: ky ėshtė paradoks, egziston apo jo kjo gjuhė?), nuk mund tė shprehė njė mendim tė njė rėndėsie shumė tė madhe”;2) Qėndrimi i Partisė Pasok: “Kush nuk flet gjuhėn tonė (greke), nuk ėshtė pjesė e racės sonė dhe e kombit tonė”;
3) Qėndrimi i Ministrisė sė Kulturės: “Nuk egziston dhe nuk duhet tė egzistojė asnjė mėsimdhėnie e gjuhės shqipe sepse ajo nuk egziston nė territorin grek”;4) Qėndrimi i gazetės periodike “Anti” nė Athinė: “Pakicat gjuhėsore nė Greqi si Arvanitasit, Vllehėt, Pomakėt (bullgarėt) nuk mund tė pretendojnė asnjė tė drejtė. Nė Greqi ka vetėm grekė”.Kontraditat dhe arroganca e Qeverisė greke dhe e parlamentarėve tė saj, nė lidhje me ēėshtjen e mbrojtjes sė pakicave etnike, duhet tė jetė njė tematikė qė Bashkimi Europjan duhet tė shqyrtojė me prioritet tė jashtėzakonshėm pasi, e ashtuquajtura Europė e civilizuar deri tani i ka vendosur qėllimisht ne Erebo (sh.p.: bota e pėrtejme). Gjithshka mund tė injorohet, por jo Historia!


Linku i artikullit nė gjuhėn italiane: http://arberiaitalia.blogspot.it/201...ita-della.html
🖤 (1)
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-12-2018, 11:59   #185
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,199
Thanks: 342
Thanked 604 Times in 446 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Dyshime pėr identitetin e grekėve tė sotėm me grekėt e lashtė


Ndėrsa lėnda e historisė, gjuhės, fjalorėt quheshin historia Greqisė sė Re, fjalor i gjuhės sė greqishtes sė re etj. Nuk bėhej fjalė fare pėr grekėt e lashtė.

Arben Llalla

Me daljen nė pah tė skandaleve tė mashtrimeve ekonomike qė Greqia ka bėrė gjatė viteve filluan edhe problemet e dyshimeve tė vetė grekėve nė lidhje me identitetin e tyre nėse janė trashėgimtarėt e grekėve tė lashtė tė cilėt krenohen me shekuj. Nė tė vėrtetė populli grek kur u shpall pavarėsia e Greqisė nuk parapėlqente tė quheshin elenas, grek, por romaikos.

Ndėrsa lėnda e historisė, gjuhės, fjalorėt quheshin historia Greqisė sė Re, fjalor i gjuhės sė greqishtes sė re etj. Nuk bėhej fjalė fare pėr grekėt e lashtė. Pėr qytetarėt e Greqisė sė Re, ata ishin tė huaj sepse Greqia e shekullit 19, pėrbėhej nga popullsi qė i pėrkisnin kombeve tė ndryshėm si shqiptar(arvanitasit), sllavė, bullgarė, turq, arab, hebrej etj. Por poetėt e huaj tė frymėzuar nga kryengritėsit e revolucionit tė 1821 i thurėn vargje kėsaj kryengritje duke i pėrmbledhur tė gjithė popujt nė emrin e pėrbashkėt Grek.

Pra, pasi u themelua shteti grek u krijua kombi dhe ėshtė vėrtetuar qė ėshtė shteti ai qė bėn kombin dhe jo kombi bėnė shtetin. (Kjo vėrehet qartė edhe tek Republika e Maqedonisė sė sotme. Politikanėt, pushtetarėt dhe akademikėt sllavė tė cilėt pasi zyrtarizuan shtetin po krijojnė kombin maqedonas duke asimiluar shqiptarėt, serbėt, bullgarėt, romėt, turqit, boshnjakėt, goranėt. Ndėrsa shqiptarėt qė kishin ruajtur kombin e tyre tė pastėr ndėr shekujt pavarėsuar njė shtet shqiptar tė vogėl, tė dobėt politikisht dhe ekonomikisht. Kėrkesė kjo pėr brishtėsinė e shtetit shqiptar kur u pavarėsua nga serbėt, grekėt dhe rusėt.

Rigas Fereos (1757-1798), nė poemėn e tij “Kėngė Kushtrimi” nė njė rresht tė saj shkruan nė gjuhėn greke: “Βyλγαροι, κι Αρβανιτις, Αρμενος, κι Ρομιο, Αραπιδες”,(bullgarė, shqiptarė, armenė, grekė, arabė). Pra, nė poemėn e Rigas Fereos, grekėt e sotėm, njiheshin romei, kurse shqiptarėt me emrin arvanitis.

Shkrimtari dhe poeti i njohur grek i ditėve tona Nikos Dhimu nė njė intervistė qė ka dhėnė mė 23 qershor 2009 gazetės sė madhe NY TIMES u shpreh: ”Ne flisnim shqip dhe vetquheshim romaikos, por pastaj na tha: “Gėte, Viktor Hugo, Delacroix: “Jo, ju jeni grekė, pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė Platonit e Sokratit...”. Nė qoftė se njė vend i vogėl, njė komb i varfėr ka njė barrė tė tillė mbi supet e tija, ai kurrė nuk do tė shėrohet...”

Siē e deklaron shkrimtari Niko Dhimu, grekėt e sotėm nuk janė ata grekėt e lashtė qė pretendonte historiani gjerman nė shekullin 18 Johann Winckelmann. I cili krijoji vizionin se Greqia e lashtė ėshtė populluar nga njerėz tė bukur, me flokė tė verdhė e tė gjatė, njerėz tė zgjuar. Ky pėrfytyrim i Johann Winckelman nė tė vėrtetė ka lidhje me ilirėt tė cilėt kishin kėto karakteristika, pra, ata, grekėt e lashtė kanė qenė ilirėt dhe jo grekėt e sotėm. Popullsitė e Greqisė sė shekullit 19 si shqiptarėt, sllavėt, turqit, hebreut, arabėt, vllehėt ju imponua qė tė krijonin identitetin modern grek. Por karakteristikat e kėtyre racave nuk pėrputheshin me karakteristikat e grekėve tė lashtė, pėrveē shqiptarėve sepse ėshtė vėrtetuar shkencėrisht qė ne rrjedhim nga ilirėt.

Nė faqen zyrtare e medias sė njohur gjermane “Frankfurter Alemanje Caitung” nė mars 2010 redaktori Andreas Kilb ka publikuar njė opinion ku shkruan se grekėt e sotėm janė njė pėrzierje fisesh qė kanė kaluar dhe kanė lėnė gjurmė ndėr vite nė kėto territore.
“Grekėt nuk e kanė origjinėn nga grekėt”, kėshtu mban titulli opinioni i tij.

Andreas Kilb sqaron se popull grek qė njohim sot, nuk ėshtė gjė tjetėr veē asaj qė lanė pas sllavėt, frėngėt kryqėzues, bullgarėt, serbėt, katalanasit, osmanėt dhe shqiptarėt. Madje Klibi tenton tė hetojė edhe psikologjikisht popullin grek, duke pėrfunduar se ndryshimi nga origjina zėvendėsohet me solidarazimin e vazhdueshėm pėr t’u pėrballur me njė armik tė pėrbashkėt. Ai thekson se njė nė ēdo katėr grekė, njė ėshtė refugjat, kaq tė tjerė kanė origjinė sllave, por tė gjithė janė tė bashkuar kundrejt armikut tė pėrbashkėt.

Greqia ka qenė e pushtuar nga sllavėt tė cilėt u ndalėn dhe u tėrhoqėn pasi ndeshėn nė rezistencėn e fortė tė shqiptarėve nė Athinė qė udhėhiqeshin nga Gjin Bue Shpata. Ajo ka qenė e pushtuar edhe nga bullgarėt, kryqėzata frėnge, katalanasit dhe nė pėrfundim mė 1450 nga Perandoria Osmane. Por gjithnjė kėta pushtues sė Greqisė janė ndeshur me fiset shqiptare tė cilėt jetonin qė nė lashtėsi nė Thesalisė, Boeotia, Peloponezit dhe ishujt e shumtė. Kjo vėrtetohet edhe se shumica e kapedanėve tė Kryengritjes sė 1821 ishin tė gjithė shqiptar(arvanitasit) dhe pėr disa vite shqiptarėt drejtuan Greqinė e Re nė tė gjitha fushat, Kryetar shteti, Kryeministra, Akademikė etj.

Me marrėveshjen e Lozanės mė 1922 pėr shkėmbimin e popullsisė myslimane me atė ortodokse nė Greqi erdhėn mbi 500 mijė aziatik tė cilėt nuk kishin asnjė lidhje me grekėt e lashtė. Ata nuk kishin ngjashmėrinė fizike, ngjyrėn e lėkurės, sė flokėve, traditat, kulturat etj. Ata nuk dini as gjuhėn greke, vendasit nuk i pritėn mirė “grekėt” e ardhur nga Azia e Vogėl. Greqia mė tej ndėr vite morri popullsi nga vendet e ish-Bashkimit Sovjetik si nga Gjeorgjia, Ukraina, Armenė tė cilėve ju dha shtetėsi nė emėr se kanė origjinė greke nga Aleksandri i Madh i Maqedonisė.

Vetėm gjatė viteve 1980-2000 nė Greqi mund tė kenė ardhur nga kėto vende mbi njė milion njerėz tė cilėt sot krenohen se janė trashėgimtarėt e grekėve tė lashtė. Kėta qytetar tė ardhur nė Greqi nga Azia njihen me emrin rusopondios dhe nė pėrgjithėsi mbiemrat e tyre mbarojnė me prapashtesėn DHIS si p.sh. Miltiadhis, Muratidhis, Asllanidhis, Petridhis, Psomiadhis, Lefteridhis, Joanidhis, etj. Kjo prapashtesė u ėshtė vėnė nga autoritete shtetėrore pasi morėn shtetėsinė greke.

Sot rreth 4 milion grekė kanė origjinė shqiptare tė cilėt kryesisht banojnė nė qytet kryesore tė Greqisė sė Lashtė dhe ėshtė vėrtetuar se rreth 900 fshatra banohen ende nga grek me origjinė shqiptare.
Greqia e sotme ka probleme qė ekzistojnė midis qeverisė dhe fesė. Sepse ende atje feja ėshtė e lidhur me shtetin dhe nė disa raste del mbi drejtuesit politikanė shtetėror. Pasuria e kishės ortodokse greke llogaritet nė miliarda euro. Atje ekziston lufta e urrejtjes midis sekteve fetare brenda kristianizmit. Grekėt ortodoks urrejnė katolikėt, jakuvatė, myslimanėt etj. Shpeshherė pakicat greke qė i pėrkasin kėtyre sekteve kanė qenė pre e dhunimeve tė kulteve tė besimit tė tyre. Por edhe vetė midis ortodoksizmit grek ka njė ndarje tė madhe sepse njė pjesė e Mitropolitėve i pėrkasin kishės autoqefale greke dhe njė pjesė kishės sė Fanarit tė Stambollit. Disa janė me kalendarin Gregorian dhe tė tjerė me kalendarin Jonian.

Por pėrkundėr tė gjitha problemeve ekonomike, politike Greqia dhe grekėt sa herė qė kanė probleme tė thella tė brendshme ata pėr ti mbuluar dhe larguar mendjen e qytetarėve nga varfėria dhe rrėnimi ekonomik aktivizojnė provokime politike me fqinjėt e tyre duke nxjerrė nė skemė kombin si garant nė instancėn e fundit pėr tė shpėtuar nga rrėnimi i tyre shtetėror. Duke u pėrpjekur pėr tė luajtur rolin e njė fuqie tė madhe komanduese nė Ballkan. Por kjo iniciativė greke do tė pėrfundojė me tragjedinė e tyre sepse nga pikėpamja numerike Greqia pėrbėhet nga rreth 10 milion banorė, ku siē thamė mė lartė 1/3 kanė origjinė shqiptare. Dhe fillimi i shekullit tė 21 po tregon se progresionet demografike tė ēojnė nė pėrfundimin se nė Ballkan ka mė shumė shqiptar se grekė.

d.ba.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 03:24   #186
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Grekėt dikur flisnin shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mandi Shiko postimin


"Ėshtė faji i njė gjermani," tha zoti Di
mou (Nikos Dimou, njė shkrimtar i shquar nė Greqi) nė lidhje me krenarinė greke mbi kėtė ēėshtje. Ai po i referohej gjermanit Johann Winckelmann, historianit tė artit tė shekullit tė 18-tė, vizioni i tė cilit mbi njė Greqi tė lashtė "tė populluar nga njerėz tė hijshėm, tė gjatė, flokėverdhė, tė ditur, qė pėrfaqėsonin pėrsosmėri”, siē e thotė zoti Dimou, u imponua ndaj vendit me qėllim qė tė krijohej identiteti modern grek.
"Ne dikur flisnim shqip dhe e quanim veten romanė, por pastaj Winckelmann, Goethe, Victor Hugo, Delacroix, ata tė gjithė, na thanė,"Jo, ju jeni Grekė, pasardhės direkt tė Platonit e Sokratit", dhe ajo u bė. Nėse njė komb i vogėl dhe i varfėr ka njė barrė tė tillė mbi supet e tija, ai kurrė nuk do shėrohet."

Nikos Dimou
Po ne shqiptareve kush na tha qe jemi me te lashte se Hena? Po ne qe jemi popull edhe me i vogel se greket edhe me te varfer, a do sherohemi ndonjehere?
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 04:00   #187
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga King Bardhyl Shiko postimin
Pikenisja eshte shkaterrimi i dy Pashalleqeve Shqiptare, sidomos ai i Janines. Aty fillon tatepjeta jone qe nuk po ndalet qe prej dy shekujsh.
Shqiptaret dhe Vllehet duhet te eleminoheshin si grupe etnike, keshtu ishte vendosur.
Shume i sakte je ketu,por vetem ke harruar te shtosh se "Luani i Janines" kontriboje shume per kete te tatepjete.Mendimi im ky sepse e kemi diskutuar kete temen me Luan e me Tiger.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 05:39   #188
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,760
Thanks: 3,331
Thanked 2,659 Times in 1,796 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Re: Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Shume i sakte je ketu,por vetem ke harruar te shtosh se "Luani i Janines" kontriboje shume per kete te tatepjete.Mendimi im ky sepse e kemi diskutuar kete temen me Luan e me Tiger.
Ta kam shpjeguar disa here mendimin tim ne lidhje me Ali Pashen. Ali Pasha e provoi por nuk ja arriti dot. Mbas eleminimit te tij u hap rruga per te bere masakren e Manastirit ku u eleminua e gjithe elita sunduese e Shqiperise se Jugut. Turqit i zgjidhen gjerat mje nga nje. Ne rast se do te kishte pasur sukses, historia do te kishte qene ndryshe. Keshtuqe nuk kam harruar asgje.
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 05:49   #189
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Re: Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga King Bardhyl Shiko postimin
Ta kam shpjeguar disa here mendimin tim ne lidhje me Ali Pashen. Ali Pasha e provoi por nuk ja arriti dot. Mbas eleminimit te tij u hap rruga per te bere masakren e Manastirit ku u eleminua e gjithe elita sunduese e Shqiperise se Jugut. Turqit i zgjidhen gjerat mje nga nje. Ne rast se do te kishte pasur sukses, historia do te kishte qene ndryshe. Keshtuqe nuk kam harruar asgje.
E respektoj mendimin tend dhe do doja ta besoja edhe une se Luani ka pas ide per te krijuar nje Shqiperi.Por mendimi im eshte se Luani nuk ka pas asnje lloj bindje apo ndergjegjje kombetare shqiptare. Thjeshte ka qene nje despot i cili i sherbeu portes se larte si shume te tjere ne ate kohe.Nejse nuk kisha qellim te hapja debate qe i kemi diksutur.Kam respek per ty sepse je racional ne pergjithesi.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 06:10   #190
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,760
Thanks: 3,331
Thanked 2,659 Times in 1,796 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Re: Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
E respektoj mendimin tend dhe do doja ta besoja edhe une se Luani ka pas ide per te krijuar nje Shqiperi.Por mendimi im eshte se Luani nuk ka pas asnje lloj bindje apo ndergjegjje kombetare shqiptare. Thjeshte ka qene nje despot i cili i sherbeu portes se larte si shume te tjere ne ate kohe.Nejse nuk kisha qellim te hapja debate qe i kemi diksutur.Kam respek per ty sepse je racional ne pergjithesi.
Me rėnien e dy Pashallėqeve, Shqipėria u pushtua pėr herė tė dytė nga Otomanėt dhe ky pushtim ishte nė disa aspekte mė i dėmshėm nga i pari. Mjafton kjo pėr tė kuptuar atė periudhė historike. Kishe dy shtete praktikisht tė pavarur dhe ndonėse me 300 vjet vonesė po ndiqje atė rrugė zhvillimi qė kishte ndjekur Perėndimi, kalimin nga feudalizmi nė kapitalizėm nėn njė monark absolut, pėrfundove si njė krijesė pa kokė, dalle stelle alle stalle.
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 06:24   #191
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Nuk e mora vesh kete qe perfundova nga yjet tek stallat? Por nejse
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 13:57   #192
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,760
Thanks: 3,331
Thanked 2,659 Times in 1,796 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Nuk e mora vesh kete qe perfundova nga yjet tek stallat? Por nejse
Nuk thashė se pėrfundove ti si person, mos u merr me mėnyrėn time tė tė shprehurit.
Qė ti japim fund kėtij diskutimi, po tė shpjegoj diēka dhe po tė bėj njė pyetje.
Nė Shqipėri nė atė periudhė kishte dy shtete Shqiptare, juridikisht pjesė tė Perandorisė Osmane por praktikisht tė pavarura sepse ndiqnin njė politikė tė jashtme tė tyre, shpesh nė kundėrshtim me interesat e Perandorisė, etj. Kėto shtete, Perandoria Osmane me mbėshtetjen dhe aprovimin e Fuqive tė Mėdha tė cilat e konsideronin njė problem tė madh ekzistencėn e kėtyre dy shteteve, arriti qė ti shkatėrronte. Ndėrkohė qė nė Ballkan Fuqitė e Mėdha, me anė tė ndėrhyrjes ushtarake dhe diplomatike arritėn tė krijonin shtete dhe kombe tė rinj nė territorin e Perandorisė Osmane.
Pra Shqiptarėt kishin dy opsione:
1) Kėto dy Pashallėqe i mbijetonin Perandorisė dhe arrinin tė dilnin si dy shtete ose edhe si njė shtet i vetėm i pavarur.
2) Perandoria Osmane arrin dhe i shkatėrron kėto dy Pashallėqe ashtu edhe siē ndodhi realisht.
Opsioni i tretė, Fuqitė e Mėdha me ndėrhyrje diplomatike dhe ushtarake krijojnė njė shtet Shqiptar, nuk ekziston sepse ėshtė njė fakt historik qė nuk pati njė tentativė tė tillė.
Pyetja ėshtė:
Nga tė dy opsionet, cili ishte mė i favorshmi pėr ne Shqiptarėt dhe pse?

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga King Bardhyl : 18-01-2019 nė 14:00
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 16:27   #193
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Opsioni me i mire duhet te kishte qene bashkepunimi i Ali Pashes me Bushatllinjte me nje projekt te qarte. Tek Bushatllijte ka tentativa reale per shkeputje dhe bile eshte kerkuar ndihma e Rusise.Po te kishte qene i krishtere Bushatlliu edhe mund te ishte krijuar nje shtet shqiptar.Por keto jane te gjitha hipotetike.Historia eshte kjo qe eshte.Ne vetem e interpretojme. Ok kalofsh mire.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2019, 16:47   #194
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,760
Thanks: 3,331
Thanked 2,659 Times in 1,796 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Opsioni me i mire duhet te kishte qene bashkepunimi i Ali Pashes me Bushatllinjte me nje projekt te qarte. Tek Bushatllijte ka tentativa reale per shkeputje dhe bile eshte kerkuar ndihma e Rusise.Po te kishte qene i krishtere Bushatlliu edhe mund te ishte krijuar nje shtet shqiptar.Por keto jane te gjitha hipotetike.Historia eshte kjo qe eshte.Ne vetem e interpretojme. Ok kalofsh mire.
Bushatllinjtė kėrkuan bashkėpunim me Austriakėt, biles ju premtuan atyre qė do ti kthenin tė gjithė myslimanėt e Veriut nė katolikė.
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-05-2019, 22:54   #195
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,546
Thanked 3,104 Times in 1,275 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

THE WORLD BOOK ENCYCLOPEDIA:
SALAMIS GJENDET RRETH DHJETĖ MILJE NĖ PERĖNDIM TĖ ATHINĖS. SHUMICA E BANORĖVE JANĖ SHQIPTARĖ.

SALAMIS, SAL ah mis, ėshtė njė ishull grek nė Gjirin Saronik. Ishulli ka formėn e njė patkoi kali. Ai gjendet rreth dhjetė milje nė perėndim tė qytetit tė Athinės. Salamis ka njė sipėrfaqe prej rreth tridhjetė e gjashtė miljesh katrore. Pjesa mė e madhe e tokės ėshtė shkėmbore dhe malore. Shumica e banorėve janė shqiptarė.

_________________

Titulli: The World Book Encyclopedia: And Reading and Study Guide, Volume 15
Botues: Field Enterprises Educational Corporation, 1959

__________________

Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-05-2019, 22:55   #196
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,546
Thanked 3,104 Times in 1,275 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

KRIJIMI I GREQISĖ:
“8 MIJĖ SHTĖPI KISHTE ATHINA MĖ 1831 DHE SHUMICA E BANORĖVE ISHIN SHQIPTARĖ.”

FLET ELENI ARVELER,
AKADEMIKE GREKE, BIZANTOLOGE, AMBASADORE E UNICEF PĖR GREQINĖ, E VLERĖSUAR MĖ 2008 SI NJĖ PREJ 100 GREKĖVE MĖ TĖ MĖDHENJ TĖ GJITHĖ KOHĖRAVE

Eleni Arveler: Grekėt janė i vetmi popull ballkanik qė nuk ēliroi djepin e tij tė qytetėrimit (Kostandinopojėn). Qytetėrimi grek/helen ėshtė gjuha greke dhe ortodoksia. Gjuha greke shpėtoi Bizantin. U ripėrdor pas shekullit tė 6-tė nė Perandorinė Bizantine. Nuk do mund tė flisnim siē flasim. Nuk do ishim njėsoj. Pra, helenėt janė tė vetmit qė nuk e ēliruan qendrėn e tyre. Pra janė tė vetmit qė nuk ēliruan qytetin e tyre, Kostandinopojėn. Djepin e kombit tė tyre. Po ēfarė bėnė si ngushėllim? 8 mijė shtėpi ishte Athina mė 1831-shin, nga tė cilat gjysma pa ēati, ku shumica e banorėve ishte shqiptarė. Tė parin fjalor greqisht-shqip e shkroi Bocari (Heroi i Revolucionit Grek, kapedani i suljotėve). Ai e shkroi sepse gjithė ushtarėt e tij ishin shqiptarė.
Kur shkova njė ditė nė njė fshat, takoj dikė qė mė thotė se i ati, i cili ishte prift, dėshironte tė fliste me mua.
Ai/prifti mė thotė: - Vajza ime ti di shumė gjėra. A di gegėrisht (dialekti verior shqip)?
Eleni Arveler: - Pse duhet qė ta di? Kė ndonjė gjė tė rėndėsishme nė gegėrisht pėr ta lexuar?
Prifti u nxeh pak.
Prifti: Moj bija ime, a e di qė ne ju ēliruam nga osmanėt?
Eleni Arveler: - Kush jeni Ju?
Prifti: - Ne gegėt, shqiptarėt!
Eleni: - A do mund tė ma thoshit kėtė 10 vjet mė parė?
Prifti: - Pse ma thua kėtė?
Eleni: Sepse kjo ėshtė vala e pestė shqiptare e ngulimeve tė vendosura kėtu.
Prifti: - Cilat janė tė tjerat?
Eleni: - Vendosja e shqiptarėve tė parė ishte mė 1354. Johan VI Kantakouzenos shkruante dikur: Njė fatkeqėsi natyrore ndodhi diku nė tokat e Shqipėrisė. Kėshtu zbritėn poshtė fise shqiptare tė lira, pa prijės, me familjet e tyre. Me emra tė tillė si p.sh.: Spata, Malakasa etj. Kėta ishin tė parėt banorė tė Athinės shqiptare. Tė mėpasmit janė shumė. Tė fundit ju i dini tashmė. Por, pėr t’ju thėnė tė vėrtetėn… Ajo qė na ka rrėfyer Elitis (Odiseas Elitis mė 1979 fitoi ēmimin Nobel nė letėrsi). E dėrgoi atė tek unė nė Paris duke psherėtirė:
“Odisea Elitis: Vendi im, kombi im ėshtė njė murale me shumė shtresa – shqiptare, frėnge, vllahe, sllave, turke etj. Nėse pėrpiqesh t’i gėrvishtėsh ato, pėrfundon nė burg”

__________________


Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Mandi : 04-05-2019 nė 17:16
Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-05-2019, 04:13   #197
luleshtrydhe
V.I.P
 
Avatari i luleshtrydhe
 
Data e antarėsimit: May 2016
Posts: 440
Thanks: 72
Thanked 71 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
luleshtrydhe ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Sa domethenese fjalia e fundit Mand...
"Nėse pėrpiqesh t’i gėrvishtėsh ato, pėrfundon nė burg”
"
🖤 (2)
luleshtrydhe nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-05-2019, 20:06   #198
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,461
Thanks: 3,584
Thanked 4,119 Times in 2,311 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 430
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Nje dokument me interes nga periudha e debimit te dhunshem te cameve nga tokat stergjyshore. I njohur ndryshe gjenocidi mbi camet.

Letra e ēamėve drejtuar Lidhjes sė Kombeve (1924) : Nuk jemi turq, mos na shkėmbeni!



Nė faqen 238 tė dokumentit tė “Société des Nations – Journal Officiel”, botuar nė shkurt tė vitit 1925, ėshtė njė letėr e ēamėve myslimanė drejtuar asokohe Komisionit Miks tė Lidhjes sė Kombeve. Pėrmbajtja e letrės ėshtė si mė poshtė:

“Pas ekspozesė qė patėm nderin tė bėjmė nė Prevezė, ne po nxitojmė t’i paraqesim Komisionit tė Lartė argumentet nė vijim, tė cilat pėrkrahin racėn shqiptare tė Ēamėrisė, qė do tė thotė rrethet e Margaritit, Gumenicės dhe Fulatit, pėr tė cilat ne jemi pėrfaqėsuesit e tyre dhe ku asnjė mysliman, sipas mendimit tonė, nuk duhet tė jetė subjekt i shkėmbimit.

Myslimanėt e Ēamėrisė, duke pėrfshirė ata tė Paramithisė, janė shqiptarė tė njohur si tė tillė nga tė gjithė historianėt, historikisht, dhe veēanėrisht nga ata tė shekullit tė tetėmbėdhjetė dhe tė fillim tė nėntėmbėdhjetės.

Kėta historianė dhe udhėtarėt janė anglezė, francezė dhe grekė; do tė mjaftojė tė citojmė Leake, Pouqueville, Gervinus, Finlay, Aravantinos. Tė gjithė kanė thėnė se ēamėt, si suliotėt, janė shqiptarė nga raca, gjuha dhe zakonet. Ka ende sot, nė fshatin Gardhioi, njė lagje e quajtur Kopolat, tė gjithė muslimanėt qė janė kushėrinjtė e heroit tė famshėm suliot Xhavella.

Nė tė vėrtetė, ajo qė dallon njė racė nga njė tjetėr, ajo qė dėshmon se ēamėt janė shqiptarė ėshtė gjuha e tyre, gjuha shqipe e folur nė familje, zakonet e tyre, tė cilat ndryshojnė plotėsisht nga ato tė turqve, zakonet dhe traditat shtėpiake, ato qė lidhen me martesėn, funeralet, lindjen e njė fėmije, vallet, kėngėt, etj.

Kostumi i Ēamėve ėshtė mjaft karakteristik; ai ėshtė krijuar qė nė kohėn e pellazgėve dhe ėshtė i pėrbashkėt pėr tė gjithė shqiptarėt, pėr ēamėt si dhe pėr tė tjerėt. Sa pėr ata qė argumentojnė se ēamėt erdhėn nga Damasku (Chem en lyre), kėto janė fjalė tė pandershme tė njerėzve tė paditur nė fushėn e historisė dhe qė veprojnė pėr interesa personale. Disa “hoxhallarė” kanė pretenduar gjithashtu se jemi turq, sepse dėshironin tė shkonin nė Anatoli, duke shpresuar, kėshtu, tė gjenin atje Khalifin.

Ne do tė ishim jashtėzakonisht mirėnjohės, nėse njė vendim do tė merrej sa mė parė nė favorin tonė, duke na dekretuar jashtė shkėmbimit, dhe nėse merren masa pėr heqjen e kufizimeve ndaj elementit shqiptar mysliman, dhe kėshtu, tė jemi tė lirė qė tė gėzojmė pronat tona, lirinė tonė, tė drejtat tona civile, nė mėnyrė qė tė kthehemi nė njė gjendje normale, diēka pas sė cilės kėrkojmė pėr gjatė pesėmbėdhjetė muajsh.

Ne ju lutemi, z. President, qė tė bindeni pėr sigurimin e respektit tonė mė tė thellė.

Nė emėr tė Hysni Abezit (Husni Abez), Haki Mazės (Haki Masa), Qazim Xhaferit (Kasim Djafer), Ramadan Sulejmanit (Ramad Suleiman) nga Filati; Sheko Hamidit (Cheko Hamid), Abedin Xhemalit (Abidin Djemali), Adem Sehmetit (Aden Sehmeti) nga Gumenica; Haxhi Brahit (Hedji Brahi), Mehmet Duzes nga Margariti.

Nėnshkruar: Musa Demi”. /Darsiani/
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur