Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Gjuha shqipe

Gjuha shqipe “Gjuha jonė sa e mirė!/ Sa e ėmblė, sa e gjerė!/ Sa e lehtė, sa e lirė!/ Sa e bukur, sa e vlerė!” Naim Frashėri

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 12-04-2014, 14:09   #1
skampini
Anėtar
 
Avatari i skampini
 
Data e antarėsimit: Feb 2013
Posts: 87
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
skampini ėshtė nė rrugė tė mbarė
Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja
vijnė nga shqipja





Studiuesi Ēlirim Xhunga sjell interpretim tė ri tė greqishtes sė vjetėr




LOGOS – Njė lojė fjalėsh
(Ese)


Ēlirim Xhunga

Nė greqishten e vjetėr Νωδός, ή, όν {νω* = νου* = njoh + δός*} do tė thotė : qė s’ka dhėmbė (qui n'a plus de dents). Por shihni me kujdes si ėshtė formuar kjo fjalė. Kėtu νω, e cila ėshtė njė nga hallkat e vargut skematik grek νε-, νη-, νί-, νο-, νύ-, νῶ- tė ndėrtuar duke u mbėshtetur nė paradigmėn e rrėnjės shqipe NJOH, ka marrė kuptimin e pjesėsėz mohuese JO, kurse δός vjen pėr ēudi nga njė fjalė tjetėr, ku personazh kryesor i rrėfimit me njė togfjalėsh ėshtė qeni (qė nė greqisht dhe nė latinisht mes shumė fjalėve luan rolin e luanit): κυνόδους, όδοντος (ό) {κυν* + όδο* = udhė, mėnyrė + υς*} 1 dhėmbė qeni tė njerėzve dhe kafshėve (dent canine des hommes et des animaux). Kėshtu nga mbiemri κυνόδους, i cili don tė thotė fjalė pėr fjalė: qeni, prej qeni (sjellje, karakter, mėnyrė, pamje etj.) grekėt shpikėn dhe latinėt kopjuan fjalėn ὀδούς, ὀδοντος dhėmb (dent), e cila nė it. bėn dente dhe nė fr. dent.
Me njė gur a disa gurė dijetarėt e lashtė grekė e ata latinė pas tyre kanė arritur tė krijojnė nga shqipja njė a disa neologjizma! Jo vetėm kaq. Fantazia e tyre ka shkuar mė tej. Duke shfrytėzuar labirintet e fantastikes grekėt e lashtė kanė krijuar me shqipen njoh fjalė me kuptime nga mė tė shumėngjyrshmet. Ἀκατάψευστος {ἀκατά = ἀ pjes. moh. + ψε* = fshe + υσ* = ish (me kuptimin ėshtė) + τος*} thotė gjuha e lashtė greke dhe ndonjė poet latin: ajo qė s’mund tė fshihet dhe njė mendim qė s’errėsohet nuk janė as fantastikė e as pėrrallorė (non fabuleux). Grekut i lipseshin fjalė tė reja pėr tė emėrtuar dukuri tė tjera, qė mundėsisht tė dukeshin tė ndryshme nga shqipja. Mjaft dukuri tė natyrės e tė shoqėrisė prisnin t’u vihej njė emėr dhe greku, e pas tij latini, e gjetėn rrugėn. Me νουθετέω-ῶ {νο* = njo + υ* = unė + θε* = the (them) + τέω*} greku i vjetėr tha: 1 fus nė kujtesė (remettre en mémoire), rikujtoj (faire ressouvenir, rappeler); paralajmėroj dikė (avertir qqn), i kujtoj diēka dikujt (rappeler qqe ch. ą qqn) kujtohem pėr (rappeler que) 2 paralajmėroj (avertir), qortoj (réprimander) II. qetėsoj (calmer). Mė pas veē kur u krijua fjala νότος, erė e jugut (vent du sud). Ėshtė po rrėnja shqipe njoh, por kėsaj here me prapashtesėn τος, njė hibrid me prejardhje po nga shqipja. Era e jugut u quajt kėshtu pasi dihej (pra, njihej) se kur frynte ajo sillte shiun (c. ą d. de la pluie). Νότος u kopjua nga latinėt, me gjithė prapashtesėn τος, por u shkrua me shkronja «tė reja» dhe u bė notus, qė do tė thotė hėm erė jugore, hėm i njoftun, duke zbuluar atė qė u mundua tė fshehė greku, prejardhjen e νότος nga shqipja. Por grekėt s’u bėnė merak qė kėtė tė fshehtė ua mori vesh latini. E tėrė puna ėshtė qė tė vėrtetėn tė mos e marrė vesh vetėm shqiptari. Dhe greku ia ka arrritur qėllimit, pėr 3000 vjet shqiptarėt dinė mė pak pėr gjuhėn e tyre se ēdo evropian tjetėr.
Greku, i cili ka dashur tė ishte gjithnjė i pari, NIKI (Nji, njė + qi, qe), τος e bėri τίς dhe ja ku doli fjala e re νοτίς, lagėshtirė. Latinėt s’vonuan dhe e kthyen νοτίς «latinisht» nė notis, pėr tė thėnė bashkė me notos, i njohur, i njoftun. Ēudia mė e madhe nė historinė e filologjisė botėrore dhe tė albanologjisė ėshtė se ndonėse grekėt dhe latinėt s’i shpėtuan dot forcės magjepsėse tė shqipes, dijetarėt shqiptarė tė shekullit XX nuk i shpėtuan dot grackės sė trukeve morfologjike tė grekėve dhe latinėve. Por gėnjeshtra i ka le gambe (kėmbėt) tė shkurtra. Ngado qė tė vėrtiten e ēfarėdo qė tė filozofojnė dijetarėt grekė, latinė, gjermanė, anglezė, sllavė e tė tjerė, dhe ēfarėdo arme psikologjike, ekonomike apo vrastare tė vėnė nė dispozicion tė ideologjisė e politikės shtetet e tyre, kėto kombe s’kanė pėr t’i shpėtuar ndėshkimit tė sė Vėrtetės sė Madhe, se gjuhėt e tyre vijnė vetėm e vetėm nga shqipja. Jo vetėm kaq. Unė kėtyre « Zotėrinjve, Aristove, Arqive», kėtyre «Kombeve tė Qytetėruara» u them se 90% e zėrit N nė fjalorėt e greqishtes sė vjetėr dhe tė latinishtes, vijnė vetėm nga njė rrėnjė e shqipes, NJOH. Po tė pėrfshijmė nė kėtė zė neologjizmat me prejardhje po nga shqipja si nau, naut, nav apo rrėnjė tė tjera tė shqipes si nem, nėm dhe nuk, atėherė rezulton qė leksiku i zėrit N nė kėto fjalorė vjen 100% nga shqipja. Po tė zbatojmė nė filologji teoremėn e Policit, por jo vetėm atė, rezulton se edhe gjuhėt postlatine, gjermanike e sllave vijnė tė gjitha nga shqipja. Me pak vullnet shqiptarėt mund t’u vėnė «evropianėve» nė dispozicion, nė njė kohė relativisht tė shkurtėr, tė gjithė materialin e nevojshėm e dokumentues.
Ndonėse s’qenė kurrė tė zotė tė krijojnė njė gjuhė tė tyre origjinale, grekėt dhe latinėt kanė provuar se me brumin e tė tjerėve, pra tė shqiptarėve, dhe me mendjen e tyre pjellore dinė tė gatuajnė gjėra fantastike. Kėshtu, meqė νότος ishte njė erė qė vinte me drejtim nga jugu, Herodoti, Plutoni dhe Tuqididi menduan qė me νῶτος ose νώτον tė emėrtonin kurrizin (dos) e gjithfarė gjėrash tė tjera. Fantazia e fantazistėve u shtri edhe mė tej. Dishepujt (discipulus, qė DIN SHQIP, fjalė e kohės sė Aristotelit + dim. ul + us, ėshtė), qė pėrpiqeshin tė shkonin mė tej se mėsuesi, se ē’kishin njė si νόσος, njė hutim (égarement de l'esprit), njė si shkallim (démence), i pėrfshinte njė biēim marrėzie (folie), pasi dija e tepėrt ishte νοσηρός e dėmshme pėr shėndetin (malsain, insalubre), por jo vetėm kaq! Kishte rrezik qė edhe tė νοσέω (krhs. me shqipen shėnosh, shėndosh, por s’kanė asgjė tė pėrbashkėt etimologjikisht) tė mbeteshin shpirtėrisht tė sėmurė (avoir l'esprit malade), apo edhe mė keq, ata mund t’i pushtonte marrėzia (źtre atteint de folie). Me gjithė kėto ogure tė zinj qė rrėnja shqipe NJOH, kjo fjalė e ēuditshme shqipe, po u sillte greko-romakėve, ata prapseprapė, vendosėn nė unanimitet qė Ajo tė pėrdorej edhe me kuptim pozitiv. Kėshtu ata krijuan mbiemrin νωΐτερος, α, ον, {νωΐ* = njoi, njohim + τερ* = tė tėrė + ος*} tė tanėt (notre) dhe pėremrat vetorė tė vetės I shumės tė italishtes dhe frėngjishtes, (rsp. nous dhe noi).
Sot po e mbyllim me kaq. Kush don tė bėj vetė njė ese tjetėr mbi rrėnjėn NJOH, a me njė rrėnjė tjetėr tė shqipes le tė kėshillojė me nge si fjalorėt e greqishtes sė vjetėr, tė latinishtes dhe tė ēdo gjuhe evropiane. Por pėr sa kohė Shqipėria do tė jetė kjo qė ka qenė kėtu e njėqind vjet, unė i kujtoj tė bėjė kujdes, se mund tė mbetet, e pakta, pa punė dhe pa mjete jetese!



* * *



Intervistė nga gazetarja e Koha Jonė Magda. A.

Ēlirim Xhunga edhe mund tė paragjykohet, sepse zakonisht nė tė tilla raste thuhet: “si ka mundėsi qė njė autor i panjohur tė hedhė poshtė enciklopedinė botėrore”, apo me fjalėt e shoqėruara me nėnqeshjet karakteristike tallėse “dava punė amatorėsh”, gjė qė buron nga inferioriteti dhe mosbesimi te fuqia e individit, tė kudondodhur, qė mund tė pėrbėjė njė qenie tė besueshme me mendje revolucionarizuese, pavarėsisht se nė pamje apo funksionin formal qė kryen mund tė duket mosbesues, falė dhe asaj se sa shumė gabojnė njerėzit nė shpėrndarjen e meritave. Kanė gabuar dhe me Sokratin e madh, sepse qe i vetėm ndaj njė filozofie tė gabuar, masive, mbizotėruese!!! Do tė ishte mirė qė ai tė gjykohej duke analizuar vetėm ato qė thotė, pa llogaritur se kush i thotė, kjo e dyta s’ka pikė rėndėsie, pėr tė cilat nė fakt ai ėshtė i bindur katėrcipėrisht qė nuk ekziston askush qė ta kundėrshtojė. Dhe janė tė shumtė autorėt shqiptarė e tė huaj qė mbrojnė teza tė ngjashme me tė, nė lidhje me prejardhjen e gjuhės shqipe, ndėrkohė qė ekziston dhe njė shumicė qė nuk e njeh mirė gjuhėn shqipe apo qė nuk do ta njohė, apo njė pjesė qė shprehet se rrezikon tė thotė tė vėrtetat e saj. Ndėrkohė Ēlirimi shkon edhe mė pėrtej tezave tė derisotshme, duke sjellė fakte tė reja. Ka njė jetė qė studion gjuhėt e huaja dhe dy vjet ato antike. Ka studiuar pėr gjuhė-letėrsi. Dhe me njė guxim jo tė zakonshėm qė ia jep edhe prejardhja nga njė familje tepėr atdhetare thotė pa druajtje atė qė mendon, gjė qė s’kemi pėrse ta shohim aspak me paradyshim, pėrkundrazi....tė ndalemi mirė... M.A.



Ju arrini nė pėrfundimin se gjuha e vjetėr greke vjen prej shqipes. A mund ta pėrmblidhni nė mėnyrė sintetike kėtė pohim tė jashtėzakonshėm dhe shkaqet qė ju sollėn kėtu, nėse ai ėshtė vėrtet i tillė?


Greqishtja ėshtė njė gjuhė e ndėrtuar nė katedra gramaticienėsh. Ky pohim s’ėshtė i ri. Kėtė e konfirmojnė si Haustratte, ashtu edhe D’Agnely, ndonse unė nuk kam gjetur tek asnjeri prej tyre dėshmi gjuhėsore bindėse. Por studimi ynė mbi greqishten e vjetėr na tregon se kėta dijetarė kanė patur prova tė pakundėrshtueshme pėr tė shtruar kėtė hipotezė, por kushtet nuk i kanė lejuar ta shtjellojnė atė. Greqishtja e vjetėr jo vetėm qė ėshtė njė sajesė, njė gjuhė e sajuar nga njerėz qė flitnin njė gjuhė tjetėr, por ajo ngėrthen nė vetvete njė mori problemesh tė karakterit gjuhėsor. Njė shqipfolėsi qė bie nė kontakt me literaturėn e gjėrė tė autorėve tė lashtė grek i lindin shumė pyetje nė kokė dhe mjaft zhgėnjime. Qė nė fillim tė punės time zhgėnjimi im ka qenė tepėr i madh aq sa unė kam thėnė me vete: Po ēfarė katrahure paskan bėrė kėta njerėz me gjuhėn e bukur shqipe! Konfuzioni leksikor e morfologjik nė gjuhėn greke ėshtė kaq i madh sa qė here-herė mė duket i qėllimshėm. Fjala nė greqishten e vjetėr ėshtė larguar shumė nga tabani i saj i origjinės, i shqipes, kemi zėvėndėsime pavend tė fjalėve shqipe me neologjizma belbėzuese homerike dhe posthomerike, mjaft rrėnjė tė rėndėsishme tė shqipes janė ngurtėsuar nė fondin mitologjik tė ashtuquajtur grek duke humbur ēdo kuptim nė atė gjuhė. Fjala nė greqishten e vjetėr ėshtė e mbingarkuar ideologjikisht, ėshtė shumė e errėt dhe s’ėshtė ēudi qė greqishtja e vjetėr tė jetė frut i njė grushti priftėrinjsh tė ditur tė lashtėsisė, qė nuk mund tė thuhet me siguri se nga e kishin origjinėn, pasi nė gjuhėn greke ne nuk shohim gjurmė tė shėnueshme tė ndonjė gjuhe tjetėr pėrveē shqipes. Greqishtja jo vetėm qė ka lindur nga shqipja, por ajo ėshtė njė gjuhė shumė mė inferiore se ajo. Shqipja ia kalon greqishtes sė vjetėr nė tė gjitha drejtimet: si pėr nga pastėrtia e rrėnjės, pastėrtia morfologjike dhe sintaksa e qartė.

Greqishtja e vjetėr, ėshtė hartuar sipas njė strukture morfologjike dhe sintaksore tashmė tė deshifruar. Unė jam duke punuar pėr njė fjalor etimologjik tė saj duke u mbėshtetur mbi fjalorin e hartuar nga njė nga leksikografėt dhe filologėt mė tė shquar nė botė, qė i kanė kushtuar jetėn dhe krijimtarinė e tij greqishtes sė vjetėr, atė tė leksikografit dhe filologut francez Bailley. Tė dhėnat qė po dalin nė dritė nga studimi i veprės sė tij, tė cilėn e kam krahasuar me Iliadėn, Odisenė dhe tekste tė tjera tė autorėve tė lashtė grekė qė ai merr nė shqyrtim, janė befasuese. Greqishtja e vjetėr ėshtė njė gjuhė e ndėrtuar sipas njė strukture gramatikore skematike. Fjalėformimi aty bazohet te rrėnjėt e shqipes. Kėtyre rrėnjėve nė greqisht iu shtohen parashtesa dhe prapashtesa, tė cilat janė tė ndėrtuara po me brumė tė shqipes. Kėshtu p.sh. shkallėt e krahasimit te mbiemrat nė greqisht ndėrtohen me prapashtesėn – τερος {τερ = i tėrė + ος = ėshtė} nė shkallėn krahasore dhe me –τατος {ταν = tė tan, tė tėrė + τος} nė shkallėn sipėrore. Edhe leksiku i greqishtes sė vjetėr mbahet nė kėmbė nga rrėnjė tė shqipes. Herė – herė leksiku i greqishtes ndėrtohet mbi vargje tė ndėrtuara me tema tė sė njėjtės paradigmė tė shtjellimit tė foljes nė gjuhėn shqipe si p.sh. Σμαρ, Μαρ; Σμερ, Μερ ; Σμορ, Μορ qė nė greqisht duan tė thotė ndaj, shpėrndaj (partager). Njė shqipfolėsi i bie lehtė nė sy fakti qė nė greqisht Σμαρ = Μαρ, Σμερ = Μερ dhe Σμορ = Μορ dhe se pjesėza S nuk e ka vlerėn mohuese qė ka nė shqip. Ky ėshtė njė element i vogėl, por shumė i rėndėsishėm qė dallon qartė shqipen nga greqishtja dhe qė flet nė favor tė vjetėrsisė sė shqipes. Pėrveē vargjeve tė llojit tė mėsipėrm, nė greqisht kemi vargje tė ndėrtuara me rrėnjė tė cilat nė shqip shprehin koncepte tė ndryshme siē ėshtė rasti i ΓFα: Γα, Γαν, Γε, Γεν, Γνη, Γον, Γvω, lind (naītre, faire naītre) ku Γα dhe Γαν vijnė nga shqipja ngjaj, Γε dhe Γεν vijnė nga shqipja gjej, Γνη dhe Γvω vijnė nga togfjalėshi q’ (qė) njoh. Siē shihet, nė rastin e dytė « keqkuptimet » mes rrėnjėve tė shqip dhe fjalėve nė greqishten e vjetėr janė edhe mė tė mėdha se nė rastin e parė dhe flasin pėr njė konfuzion jo tė vogėl, qė ka ekzistuar nė greqishten e vjetėr.
Pėr tė qėmtuar fjalėn shqipe nė greqisht nuk ėshtė gjithnjė njė punė e lehtė. Hulumtimi i rrėnjės sė saj nė greqisht si p. sh. te naut, ortho, sferė etj. i ngjan punės sė njė arkeologu, tė cilit i duhet tė mbledhė copa tė thyera pėr tė ngjitur njė amforė. Nga krahasimi i leksikut tė kėtyre dy gjuhėve kuptojmė se nė shumė raste greqishtja ka pėrvetėsuar nga shqipja jo kuptimin e rrėnjės sė fjalės, por kuptimin e figurshėm tė saj. Zhvillimi i mėtejshėm i gjuhės greke ka bėrė qė fjala shqipe tė evoluojė nė njė mjedis tė ri morfologjik. Gjatė kėtij procesi diferencimi fjala greke ėshtė larguar mjaft nė formė dhe nė pėrmbajtje nga gjuha shqipe. Pra, ndryshimi thelbėsor mes kuptimit tė fjalės greke nga rrėnja e saj shqipe qėndron nė largimin e greqishtes nga kuptimi i parė burimor dhe veshja e fjalės me kuptime tė mbartura po tė rrėnjės shqipe. Ky diversifikim e kapėrcen edhe kėtė cak tė fundit, puna arrin deri aty sa qė grekėt pėr tė emėrtuar kėmbėn tė pėrdorin rrėnjėn shqipe shkel, pėr forcėn pėrdorin rrėnjėt krah dhe di , pėr tė emėrtuar fjalėn mish thonė krye, ndėrsa me rrėnjėn tonė gjak ata shprehin klithmėn dhe perėndinė Bakus. Nė greqishten homerike rrėnja e shqipes shfaqet e diversifikuar si nė shqiptim dhe nė tė shkruar. Kjo ka ndodhur nė rradhė tė parė sepse fjala shqipe ka kaluar nga njėri dialekt grek nė tjetrin, duke pėsuar ndryshime fonetike, dhe semantike sa qė tek Iliada dhe Odisea ne gjejmė njė mori fjalė qė vėrtiten rreth njė rrėnjė tė vetme. Kėshtu krahas Re kemi Ra, krahas Er kemi Hr dhe Ir, krahas Pei kemi Fei, nė krahė tė Pa gjejmė Fa. Po kėshtu kemi Men, Man dhe Mhn, Damo dhe Dhmo, Xeir dhe Keir, Pur dhe Pir, Kar dhe Khr. Rrėnja e tyre e pėrbashkėt na bėn tė mendojmė se kjo nuk ka qenė vetėm rezultat i njė procesi tė gjatė tė evoluimit gjuhėsor tė gjuhės ndėr dialektet greke. Shndėrrimet fonetike kanė shėrbyer edhe pėr tė ndėrtuar fjalė tė reja, kuptimet e figurshme tė tė cilave ruajnė edhe nė kontekstin e ri gjithnjė njė lidhje me rrėnjėn shqipe nga kanė dalė. Kėto diferencime kanė bėrė qė greqishtja tė duket si njė gjuhė krejt e ndryshme nga shqipja, duke ngatėrruar mjaft gramaticienė leshko, ndonse tė dėgjuar dhe ca prej tyre shumė tė dėgjuar, vendas e tė huaj, tė cilėt deri mė sot e kanė veēuar si shqipen ashtu dhe greqishten nė familjen indoevropiane.


Eshtė shumė e vėshtirė tė pohosh, por aspak e pamundur, se shekuj tė tėrė janė ngritur mbi njė gabim tė madh. Ē’mendoni pėr filologjinė botėrore nė kėtė aspekt?


S’ėshtė aspak ēudi. Nė trajtimin e ēėshtjeve tė tilla tė rėndėsishme si prejardhja e gjuhėve, nė themel tė punės studimore filologjike ka sunduar kriteri ideologjik e ai politik dhe shumė mė pak kriteri shkencor. Deri mė sot asnjė studiues shqiptar nuk e ka ballafaquar gjuhėn shqipe frontalisht me gjuhėn greke. Qė tė dėrdėllisėsh pėr vjetėrsinė e shqipes nė kėto anė tė dheut, sė pari duhet tė kishe krahasuar mė parė shqipen me gjuhėn e fqinjit tonė mė tė vjetėr, atė tė grekėrve. Duhesh marrė nė analizė sė pari nga vetė studiuesit shqiptarė gjuha e Homerit dhe e autorėve tė lashtė grekė, para se tė merreshin nė konsideratė shkencėtarė tė dyshimtė si Mayer me shokė. Filologjia botėrore dhe mjaft studjues shqiptarė e marrin tė mirėqenė vjetėrsinė e gjuhės greke, ndėrsa mua mė rezulton se greqishtja e vjetėr s’ėshtė gjė tjetėr veēse njė pėrpjekje pėr tė ndėrtuar njė gjuhė universale, diēka e ngjashme me ėndrrėn e Zamenhofit nė shek. XIX.
Nuk duhet tė ngatėrrojmė kėtu qėndrimin tonė ndaj vjetėrsisė dhe gramatikės sė greqishtes sė vjetėr me rėndėsinė e padiskutueshme qė kjo gjuhė mori nė zhvillimin e dijes njerėzore nė tėrėsi dhe nė lindjen dhe zhvillimin e gjuhėve tė vendeve evropianopėrendimore. Edhe shqipja e re ka mjaft neologjizma grekolatine, frut i dijetarėve tė fushave tė ndryshme tė dijes, paēka se tė gjitha pa pėrjashtim janė krijuar me brumin e saj.

Cilat janė dy shkaqet kryesore, sipas jush, tė kėtij qėndrimi: mosnjohja e shqipes, apo mungesa e dėshirės pėr tė pranuar logjikėn e saj?

Edhe kėto ditė unė lexoj nė buletine filologjike europiane se si linguistika pėrpiqet t’u japė shpjegim problemeve gjuhėsore me anė tė aparateve analitikė tė gabuar, qė vijnė nga mosnjohja e shqipes, por dhe nga predispozioni jodashamirės ndaj shqipes dhe popullit qė e flet atė. Kjo mungesė predispozicioni ka arsye tė njohura tė vjetra politike, por nuk duhet nėnvleftėsuar dhe ndikimi qė do tė kishte njė afirmim i rolit tė gjuhės tonė dhe vendi qė ajo do tė zinte nė rrafshin e familjes indoevropiane, qoftė dhe nė aspektin mė periferik tė saj, atė komercial, pasi njė afirmim i tillė do tė thoshte njė kthim tė vėmendjes sė mbarė botės drejt shqiptarėve dhe Shqipėrisė, gjė qė do tė shqetėsonte shumė fqinjin tonė grek, i cili sot pėrfiton shumė nga turizmi kulturor.
Shqetėsimin grek e kanė pėr ēudi edhe evropianėt e tjerė. Ata s’e kanė pėr gjė tė deklarojnė se 60 deri nė 80 % tė leksikut tė tyre vjen nga greqishtja dhe latinishtja, por ngurrojnė (mbase duhet pėrdorur fjalė tjetėr) tė pranojnė qė ato bashkė me greqishten vijnė nga shqipja. Nuk e di. Qarqe tė caktuar nė Evropė nuk kanė qenė historikisht tė interesuar tė hidhet dritė mbi lashtėsinė e shqipes. Botimet e kohėve tė fundit, qė po habitin botėn shqiptare dhe qė po nervozojnė fqinjėt grekė dhe turkė, po bėhen vetėm nėn trusninė e shpėrthimit tė njė vetėdije kombėtare nga ana e vetė shqiptarėve. Shumė gjėra janė ditur, dhe shumė akoma mbahen tė fshehura nė sytė e kombit tonė. Jo vetėm kaq. Sot tė huajtė dinė dhe se ē’bluan koka e ēdo shqiptari. Kur njė pjesė e dijes rrezikon tė dalė nė dritė me pėrpjekjet e vetė shqiptarėve, tė huajtė nxitojnė tė nxjerrin tė parėt nga sirtarėt e mbuluar nga pluhuri dhjetra apo qindravjeēar dokumente befasuese. Merrni si shembull tė freskėt D’Agnely dhe Faverialin. Kjo ndodh pasi dija pėr tė fuqishmit ėshtė fuqi, pushtet. Kur ajo bėhet e tė gjithė popullit, kjo dijė humbet fuqinė dhe shndėrrohet nė mall, nga i cili po ata vetė qė e zotėronin duan tė nxjerrin pėrfitimin mė tė madh tė mundshėm ekonomik, politik e ideologjik. Por e keqja mė e madhe pėr ne shqiptarėt janė antishqiptarėt qė lind toka jonė. Edhe kur Lajbnici u shpreh se shqipja ėshtė gjuha ilirėve tė lashtė gazeta shqiptare “Albania”, nė Bruksel, do tė shkruante se ne kemi respekt pėr kėtė dijetar tė madh por ai nuk ka ditur mė shumė se 100 fjalė shqip. Kur njė dijetar frėng u bė gati tė publikonte dokumenta tė lashta tė shqipes nė vitet 20’ ambasada shqiptare ia ndali vrullin. Njė dorė e zezė e ndaloi kardinal Skiroin tė botonte veprėn e tij pėr Mesharin. Po ajo dorė mbyti Petro Ninin Luarasin dhe Aristidh Kolėn.

Po gjuhėtarė, tė huaj edhe shqiptarė, si Mayeri, Hahni, Ēabej etj, si vallė nuk mbėrritėn deri nė kėto caqe kėrkimore?

Nė Shqipėri gjuhėsia krahasimtare deri mė sot ėshtė marrė me probleme tė dorės sė dytė, gjithsesi shumė tė vyera e qė kanė hedhur dritė nė raportet e shqipes me gjuhė tė tjera, por qė nuk kanė qenė nė gjendje tė afirmojnė rolin e vėrtetė, primar, qė shqipja ka pasur nė familjen indoevropiane. Studimi i shqipes pėrvec interesit shkencor ėshtė i lidhur ngushtė me interesa kombėtare shpeshherė tė nėpėrkėmbura nga pėrfaqėsues e dijetarė tė popujve, qė nuk kanė qenė tė zotė tė ruajnė gjuhėn e tė parėve tė tyre. Studimi i greqishtes sė vjetėr dhe i latinishtes mė kanė krijuar bindjen se shqipja ėshtė gjuha e vetme e gjallė e krijuar ndonjėherė nga njė popull nė kėto anė tė dheut.

Po a jeni njohur me autorėt kryesorė botėrorė nė kėtė lėmė, edhe grekė, dhe etimologjinė qė ata pėrdorin pėr gjuhėn e vjetėr greke?

Unė jam mbėshtetur kryesisht nė punė studimore tė autorėve mė nė zė nė botė tė greqishtes sė vjetėr si Bailly dhe Lidell. Sa pėr qėndrimin e fqinjėve grekė ndaj gjuhės shqipe, shqiptarėve dhe historisė sė tyre, ksenofobia e tyre ėshtė njė gjė mė se e njohur. Grekėt kanė qenė fqinjėt tanė mė tė vjetėr, autorėt e tyre tė lashtė, emrat e tė cilėve shpjegohen vetėm nėpėrmjet shqipes, janė treguar shumė tė kursyer nė veprat e tyre pėr paraardhėsit tanė. Si grekėrit, dhe latinėt kanė tė drejtė tė krenohen pėr kontributin qė i kanė dhėnė dijes sė njerėzimit, por ata duhet t’i njohin shqipes autorėsinė e gjuhės sė tyre. Si greqishtja ashtu dhe latinishtja nuk arrijnė tė shpjegojė kurrgjė pėr rrėnjėt e fjalėve te veta. Shpjegimi i prejardhjes sė fondit tė leksikut tė greqishtes sė vjetėr mund tė bėhet vetėm me anė tė gjuhės shqipe.


Shpjegimi me anė tė shqipes tė rrėnjėve tė kėtyre fjalėve, nėse ėshtė kėshtu, hedh poshtė nė fakt hipotezėn pėr marrje tė anasjelltė….

Po. Kur dalin nga konteksti i greqishtes rrėnjėt e shqipes nuk kanė kuptim nė atė gjuhė. Kėtė e ka vėnė re me gjenialitet edhe Petro Zheji kur flet pėr gjuhėn sanskrite, tė cilėn e kompromenton vetė emri. Te shqipja kėto rrėnjė qėndrojnė mė natyrshėm, zhvillohen me njė vėrtetėsi, bukuri, tingėllim magjepsės e tė pakrahasueshėm. Fjalė tė rėndėsishme e shumė tė bukura tė shqipes janė marrė dhe janė vėnė nė rolin e shėrbėtorit nė strukturėn morfologjike tė greqishtes sė vjetėr. Kėshtu, me trajta tė foljeve shqipe them, kam dhe jam janė formuar shumica e prapashtesa tė diatezave tė foljes greke. Po kėshtu dhe mjaft rrėnjė tė tjera tė shqipes si leu, mendoj, thėrras etj. luajnė njė rol shumė tė rėndėsishėm nė fjalėformimin. Njė fakt shumė i bukur dhe shumė interesant ėshtė se te gjuha e Homerit marrin pjesė gjallėrisht si dialektet e shqipes nė trojet ku banojnė shqiptarėt etnikė edhe nė ato tė diasporės ekzistuese nė Greqi dhe Itali, fakt ky qė hedh poshtė shterpėsinė e diskutimit ndėrdialektor nė Shqipėri. Jo vetėm gegėrishtja, por edhe shqipja e diasporės, sidomos ajo e Arbėreshėve tė Italisė, tek e cila mes shumė barbarizmave latine dhe greke gjinden thesare tė vėrtetė, format (glosat) mė tė vjetra tė shqipes, tė cilat duhet tė rigjejnė vendin e tyre nė Fjalorin e Gjuhės sė Sotme Shqipe nga ku janė zbuar me dhunė tridhjetė vjet mė parė, dhe kėshtu ato tė rizėnė vendin e merituar nė gjuhėn e kultivuar shqipe.


Pse dhe si ka ndodhur kjo “huamarrje”?

Nė leksikun e greqishtes shumica e fjalėve janė kompozita tė ndėrtuara me dy a mė shumė rrėnjė tė shqipes, tė cilat siē thamė edhe mė lart po tė nxirren nga trupi i fjalės greke nuk kanė asnjė kuptim pėr tė. Greqishtja nuk i shpjegon dot. Jo vetėm kaq. Nė greqisht shumica e fjalėve tė bukura shqipe kanė humbur kuptimin e tyre burimor dhe shprehin kuptime tė mbartura, dytėsore e deri nė nocione qė s’kanė mė lidhje me vetė fjalėn burimore. Kjo situatė nė leksikun e greqishtes sė vjetėr mund tė ketė arsye tė ndryshme. Platoni nė shek.V ngulte kėmbė qė autorėt grekė tė asaj kohe duhet tė gjenin rrugė tė tjera pėr krijimin e fjalėve tė reja pasi etimologjia nuk ishte nė gjendje t’i ndihmonte nė kėtė drejtim. Greqishtja nuk ėshtė nė gjendje t’u japė shpjegime figurave mitologjike, toponimeve greke, emrave tė popujve qė kanė banuar viset e Greqisė nė lashtėsi. Gjatė punės tonė me tekstet e Iliadės dhe tė Odisesė ne shohim se shumė fjalė shqipe janė kuptuar dhe pėrdoren gabim nga vetė autori i tyre, gabim i cili ėshtė transmetuar ndėr autorė tė tjerė tė lashtė grekė e qė ėshtė ngulitur mė pas nė fjalorė e gramatika. Mjaft nga paskajoret e greqishtes janė sajesa gramaticienėsh, dhe nuk mungojnė rastet kur shtjellimi i paradigmės sė tyre bėhet me rrėnjė tė shqipes qė s’kanė lidhje me njėra tjetrėn.
Ndėr fjalė tė vjetra tė shqipes qė dokumentohen te Homeri dhe autorėt e lashtė grekė duke filluar nga shekulli 7 –tė p.e.s. ne kemi hasur: afroj, agė, agi, agon, anė, ankon, aq, ar, ata, ato, ba, bashkė, bėj, cep, cipė, dal, gjoj (dėgjoj), dha, dhashė, dhe, dheu, dhe (edhe), dhjam, di, diell, ditė, do (dua), i egėr, enė, era, jam (dhe njė pjesė e paradigmės sė saj), fat, fill, flas, fle, frikė, fryj, fsheh, ftoj, gėnjej, gjak, i gjallė, gjė (gjėra), i gjėrė, gjej, gjel, gjellė, tė gjithė, gju, grua, gunė, halė, hall, hap, hedh, heq, heu (pasth.), hip (dhe hop, hof etj.), humb, iki, jeta, kam (dhe njė pjesė e paradigmės sė saj), kap, kaptoj, kaq, kat, kėto, klith, kohė, krah, krye, kryej, kthej, ku, la (lart), lė, leu, lidh, ligje (vaj), lip (dhe lyp), ma (mama), i madh, mat (dhe mas), marr, mbaj, mbi, mbys, me, mend, mendoj, mes, mik, mish, mos, natė, ndaj, ndihmoj, ndjej, nė, nem, nėm, ngjaj, ngjyej, ngrej, ngushtė, njė, njeri, njoh, nuk, nxit, ora, ore (pasth.), pa (shoh), pa (pjes. moh.), para, parė, pėr, peshė, pjell, plagė, plang, planc, plot, prag, prij, punė, pyes, qaj, qiell, qėlloj, qen, qėndroj, qenė, qepa, i qetė, qiell, qindi, ra (vargu ra, re, rri etj. me njė zhvillim interesant nė greqisht), rrah, rrėzė, rrėzoj, rri, rris, rrjedh, rrjep, rroit, rroj, shkoj, shoh (dhe njė pjesė e paradigmės sė saj), shpie, shquaj, shqyej, shtėpi, shterroj, shtie, shtroj, sit, sjell, sulem, tan, i tėrė, tėrheq, thaj, them (dhe njė pjesė e paradigmės sė saj)), therr, thėrras, , thurr, thyej, ti, tjetėr, tokė, tremb, trim, tym, udhė, uji, ul, vajti, valle, vapė, var, varr, vė, vij, vras, vulė, yll, zė, zihem, zili, zjej, nyjet e pėrparme i, e, tė. Sigurisht, duhet tė ketė dhe ca tė tjera fjalė, por jo shumė. Kjo jo pėr faj tė shqipes dhe shqiptarėve. Si grekėt dhe latinėt i kanė pasur nė mes tė tyre shqiptarėt e ditur dhe shqipen e bukur dhe shumė tė pasur. Por nga shqipja ata kanė marrė vetėm njė grusht fjalėsh pėr tė ndėrtuar me to gjuhėt dhe kulturat e tyre duke lėnė nė errėsirė trashėgiminė gjuhėsore, dijen, traditat dhe kontributin e shqiptarėve vetėm e vetėm «pėr tė mahnitur me gjeninė e tyre» tėrė botėn. Kush ka sy dhe veshė, kush ka pak mend mund tė konstatojė se kjo lojė e vjetėr po vazhdon edhe nė ditėt tona m’u para hundės tonė. Edhe sot e kėsaj dite mjaft shqiptarė detyrohen tė ndėrrojnė identitetin e tyre nė dhe tė huaj nė mėnyrė qė atje t’u hapen rrugėt e dijes dhe tė jetės.


Kur ka ndodhur sipas jush krijimi i greqishtes sė vjetėr?


Iliada dhe Odisea janė ndėr dokumentet, tė cilėt kurorėzuan procesin e formimit tė greqishtes sė vjetėr dhe ndarjen e saj pėrfundimtare me shqipen dhe strukturėn e saj morfologjike dhe sintaksore.



Kaq ndikim gėzon greqishtja dhe politika greke te shkenca europiane?

Greqishtja qėndron nė themel tė gjuhėve evropiane. Ajo ėshtė njė gjuhė mė e studjuar nga tė huajt se gjuha shqipe. Te Homeri dhe autorė tė tjerė grek e ka origjinėn shumica e fjalėve tė leksikut tė latinishtes dhe tė gjuhėve tė sotme latine e gjermanike. Nga ana tjetėr, kanė munguar punime qė tė vėrtetojnė se shqipja ėshtė njė gjuhė mė e vjetėr. Kėto mendoj se janė dy arsyet e kėtij qėndrimi.

Nėse shqiptarėt do tė ishin aq tė kultivuar nė dijet e tyre si e shpjegoni faktin qė mė pas gjuha shqipe nuk u shkrua?

Nė Vatikan ėshtė zbuluar njė dokument qė daton 350 vjet para Mesharit dhe e ardhmja mund tė na japė ne shqiptarėve surpriza tė tjera mė interesante. Mungesa e shkrimit tė shqipes nė periudhėn e shkėlqimit tė Greqisė sė Lashtė dhe tė Romės sė Lashtė lidhet me arsye historike, por nė thelb, si greqishtja e vjetėr ashtu edhe latinishtja s’janė gjė tjetėr vecse vazhdime tė deformuara tė shqipes nė dy alfabete tė ndryshme.

Nuk druhesh se duke thėnė kėtė pohim dėmton interesa tė mėdha politike e ndoshta njėkohėsisht edhe jetėn tėnde private?

S’kam frikė megjithėse shumė nga ata qė janė marrė me thelbin e shqipes dhe kanė hedhur dritė mbi identitetin e kombit shqiptar kanė rrezikuar mirėqenien e tyre dhe vetė jetėn. Gjithēka pritet. Qeveritė tona janė zgjatim i qarqeve tė huaja. Unė nuk kam besim se ne na udhėheqin shqiptarėt.


Nuk druhesh se mund ta quajnė punė amatore, siē ndodh shpesh sot ndaj atyre qė mbrojnė tė tilla teza?


Le t’ia lėmė fjalėn opinionit tė specializuar pėr t’u shprehur pėr kėtė ēėshtje.





Tė rejat qė sjell studimi:



• Leksiku i greqishtes sė vjetėr ėshtė i ndėrtuar sipas njė strukture skematike nė formė vargjesh horizontalė, qė rrjedhin nga e njėjta paradigmė apo pjesė tė paradigmave tė ndryshme tė shqipes duke na dhėnė kėshtu vargje uniformė dhe tė pėrzjerė.

• Nė paradigmat e foljeve greke ngėrthehen nė mjaft raste rrėnjė tė shqipes qė vijnė nga paradigma tė ndryshme.

• Pjesėzat mohuese, kundėrshtuese, veēuese etj. nė greqisht dhe latinisht : 1 a-, ap-, ab-, abs- vijnė nga rrėnjėt shqipe hap, afroj etj. dhe 2 ne-, ni-, no- nga shqipja njoh.

• Ngarkesa, apo ngjyrimi ideologjik, jashtėgjuhėsor i fjalės, ėshtė njė element shumė i rėndėsishėm i fjalėformimit nė greqishten e vjetėr dhe nė latinisht. Injorimi i kėtij elementi nė studimet filologjike, shpeshherė i qėllimshėm, ka bėrė qė filologjia tė ndjekė me galdim pėr mijra vjet njė rrugė tė gabuar, dhe mijra e mijra libra, broshura, kumtesa e referate kanė hedhur errėsirė mbi tė vėrtetėn.


• Kuptimi i an, pan, para ėshtė i tkurrur e deri i pėrmbysur te parashtesat greke.





Ekstrakte nga fjalori etimologjik i greqishtes sė vjetėr:

ἄπτερος {ἀ pjes. moh. + ἀπ = hap + τερ* = i tėrė + ος*} pa krahė (non ailé). ἀπ. μῦθος { μῦ* m’i + θος* thosh} OD. fjalė pa krahė (parole non ailée), qė nuk fluturojnė (qui ne peut s'envoler) pa pendė (sans plumes). S. πτερον pėr tė kuptuar se si greqishtja ka filluar tė largohet nga shqipja qė nė shek. X – VIII p. kr. S. R. hap.
…
ἀρχή, ῆς (ἡ) {αρ* = ar (flori) + χ’ = qė + ῆς*} kush ndodhet pėrpara, nė krye (ce qui est en avant) A fillesa (commencement) I principi (principe), origjina (origine). II pika e nisjes (point de départą, fundi i diēkaje (bout, extrémité d'une chose) 2 fig. princip (principe), themeli (fondement). B 1 komandim (commandement), pushtet (pouvoir), autoretit (autorité) 2 detyrė (charge), magistrature) 2 ajo qė i nėshtrohet njė autoriteti, perandori, mbretėri, vend i qeverisur (ce qui est soumis ą une autorité, empire, royaume. pays gouverné). S’ėshtė e vėrtetė qė nė fillim ishte ἀρχή –ja. Nė fillim qe πόνος , punė e lodhshme (travail fatigant), ishte κυνηγία, gjuetia (la chasse). Kur κυνηγός (gjuetari le chasseur) ὁδηγέω (gjeti udhė tė reja frayer un chemin), atėhere ai ἀργέω (ar gjeti dhe s’punoi mė ne travaillait pas). Tė gjitha kuptimet dhe nuancat e αρχή rrjedhin nga cilėsitė, qė ka metali i arit (floriri) dhe pėrfytyrimi qė ka ai qė e posedon pėr veten e tij, apo kalemxhiu pėr padronin e tij. S. R. ar (flori), qe (jam), qė.
ἀρχηγετεύω {ἀρ* = ar + χη* = qi (qė, i cili + γε* + gje (gjej) + τεω*} komandoj (commander ą). Siē shihet kėtu ἀρ*, χη* dhe γετεύω* kanė kuptimin e tyre tė vėrtetė dhe jo ato tė mbartura nga kalemxhinjtė e antikitetit. S. ἀργέω, κυνηγετέω.
ἀρχηγετέω-ώ {ἀρ* = ar + χη* = qi (qė, i cili + γετε* gjete (gjente) + ω*} filloj (commencer). ἀρχηγετέω dhe ἀρχηγετεύω ndryshojnė vetėm nga njė ύ, njė nga artificat e shumta greke pėr t’i dhėnė fjalėve tė tyre kuptime tė ndryshme e sa mė tė errėta.
…
ἁγνεία, ας (ἡ) {ἁ* 1 pasth. habie; gėzimi 2 pjes. moh. ; + γ* q’, qė + νε* = njeh + ία} 1 pastėrti (pureté), dlirėsi (chasteté) 2 pastrim (purification). Tek γνε = qė njeh, ne kemi kuptimin idealist dhe agnosticist tė fjalės njoh. Kush thotė se ne mund tė njohim (γνο= qno = q’ njo = qė e njoh) botėn qė na rrethon, atėhere ai qne-n, pra gėnjen. [ἀγνεύω]. S. ἁγνεύω. R. njoh
ἁγνεύω {ἁ *, pjes. moh. + γ* q’, qė + νε* = njeh + υ* u (unė) + ω*} I 1 jokal. jam i pastėrt (źtre pur= πυρ = gr. zjarr, shqip. i pirė) 2 ruaj veten tė pastėr (se garder pur de) 3 konsideroj si detyrė fetare (regarder comme un devoir religieux de) II kal. pastroj (purifier). Nė tė kr. ἁγνεύω shkruhet ἥγνεύευκα = i gnjeu ka, pra ka gėnjyer. Krhs. lat. ignesco, bėhet flakė nė fytyrė, siē duke primit. nga gėnjeshtra, kurse , agnellus, qingj i njomė (fig. i urtė). ἁγνεύω ėshtė ndėrtuar sipas vargut skematik grek νε-, νη-, νί-, νο-, νύ-, νῶ-, njė kopje e shtjellimit tė shqipes njoh. S. κνεφάζω, νεύω. R. njoh.
…
Ἀφροδίτη, Ἁφροδίτη, ης (ἡ) 1 Afėrdita, lat. Venus, perėndeshė e dashurisė dhe e bukurisė, qė grekėt besonin se kishte lindur nga shkuma e valėve (Aphrodite, lat. Venus, déesse de l'amour et de la beauté, que les Grecs croyaient née de l'écume des flots. 2 kėnaqėsi e dashurisė (plaisirs de l'amour) 2 dashuri (amour), dėshirė plot pasion (désir passionné), pasion (passion) 3 gėzim i miqėsisė (jouissance de l'amitié), kėnaqėsi (plaisir) 4 hijeshi (grāce), bukuri (beauté) 5 planeti Venus (la plančte Vénus). Spas Bailly me origj. fenikase.
ἀφρονέω-ώ {ἀφρον* = afron (afroj) + έω*} Humb llogjikėn (źtre insensé). ἀφρονέω shtjellohet vetėm nė pjes. e tash. sė greqishtes. ἀφρον- vjen nga shqipja afron, afrohem. Si shqipja afroj edhe fjala e huazuar ἀφρον vjen nga onomatopeja fr, fėr, frė, e cila nė shqipe ka njė pėrhapje tė madhe si te shprehja bėn fėr – fėr, fėrfėllij, fėrfėlloj, fėrfėrit, fėrgėlloj, fėrgohem, fėrgoj, fėrkoj, fėrshėllej, frigoj, frikoj, fryj etj. [ἄφρων].
φρονέω I 1 kal. kam aftėsinė tė mendoj, tė ndjej e tė jetoj (avoir la faculté de penser et de sentir, d'oł vivre) 2 tregohem i llogjikshėm (źtre dans son bon sens) 3 mendoj (penser). φρονέω ėshtė njė neologjizėm i vjetėr grek, qė ka si antonim ἀφρονέω, humb llogjikėn (źtre insensé). Kėtė λόγος (lojė) fjalėsh grekėt e vjetėr e ka shtrirė mbi njė numur shumė tė madh rrėnjėsh shqipe pėr tė shprehur mbase mė bukur mendimet e tyre por edhe pėr t’u larguar sa mė shumė nga shqipja e pėr ta errėsuar sa mė shumė mendimin. II kal. 1 kam nė shpirt (avoir dans l'esprit) 2 ėndėrroj (songer ą), projektoj (projeter de).
…
Ἣρα, ας (ἡ) {Ἣρ* = erė ; fig. zemėrim, furi + ας* = ash, ėshtė} Hera, bija e Kronos dhe Reas, e shoqja e Zeusit Spas. Bailly etj. e vetmja etimologji e mundshme ėshtė (si shpesh herė) njė fjalė sanskrite : svar, qielli (le ciel). S. ἀὴp, ἀνἠρ, Κήp. Krhs. lat.
Ἡράκλειος, α ose ος, ον {Ἡρά* + κ* = q’, qė + λε* = le (lind) + ιος*} i Heraklit, qė ka lidhje me Herakliun (d'Hčraklčs, qui concerne Hčraklčs). Krhs. me Herkulin te latinėt.
Ἡρακλῆς, έους, thirr. –εις Herakliu, lat. Herkuli, i biri i Zeusit dhe Alkmenės ( Hčraklčs (Hercule) demi-dieu, fils de Zeus et d'Alkmčna, Alcmčne). Bailly dyshon te fjala e aut. tė vjetėr qė sugjerojnė prejardhjen e fj. nga Ἣρα dhe κλέος, me mendimin se kjo fjalė vjen nga ἥρως. S. Ἣρα, ἥρως, κλέος (qė + le = lindur + osh).
…
κήρυξ, κήρυκος { κ* = q’, qė + ήρ* 1 erė 2 hi (pluhur) + υκ*= ik + ος*} I ēdo person qė njofton publikisht me zė tė lartė (toute personne qui annonce ą haute voix).1 nė epokat heroike, kasnec apo mesazher i perėndive, Hermes (dans les temps héroļques, héraut ou messager des dieux, Hermčs) 2 kasnec i perėndive (héraut des rois) 3 mesazher i paqes dhe i luftės, nė asambletė publike. ( héraut pour les messages de paix et de guerre ; dans les assemblées publiques). II gjel (coq). Krhs. κήρυκος me ἅγγελος, ἀγγελικός, qė lidhen bashkė nga roli qė gjeli ka luajtur pėr tė lajmėruar agimin e ditės. Gr. ἅγγελος dhe lat. angelus e kanė fjalėn gjel nė temė, kurse κήρυξ e mbart si metaforė. Krhs. κήρυκος me lat. angelus, fr. heraut, dhe hero nė tė gjitha gjuhėt. κήρυκος ka dhėnė nė latinisht thuajse tė gjitha fjalėt qė fillojnė me cur- si currere, fr. courir e it. correre.
…
λῆρος, ον (ὁ) { λῆρ* = i lirė + ος*I I 1 llomotitje (radotage, bavardage, sottise, niaiserie) 2 llafazan, llomotitės (radoteur) II 1 objekt pa vlerė (objet sans valeur) 2 objekt mondan (objet mondain) 3 zbukurim grash (ornement pour les femmes).
…
μένος {μεν* < men, menje, mendje + ος} shpirt (āme). Bailley jep si rrėnjė tė saj μέν, mendoj (penser).
μένω {< menoj, mendoj} kam njė dėshirė (avoir un désir). Kjo folje ka vetėm tė kryerėn : μέμονα, kam dėshėruar (kupto : menduar).
…
νοέω, οῶ { νο* = njoh + έω*, οῶ*} futet nė shpirt (se mettre dans l'esprit) : 1 shikoj, perceptoj (voir, s'apercevoir de, me anė tė shqisave, par l'entremise des sens), 2 kuptoj (comprendre, me anė tė reflektimit, par la réflexion) II 1 kam nė shpirt (avoir dans l'esprit) : νόον νοεϊν, IL. kam njė mendim nė kokė (avoir une pensée dans l'esprit) 2 meditoj (méditer) III abs. 1 tregohem i kujdeshėm (avoir du bon sens, źtre prudent, sage) 2 me pasė njė kuptim (avoir un sens, une signification) Il mes. 1 mendoj, meditoj (penser en soi-mźme, méditer) 2 mendoj pėr diēka, dikė (penser ą). Kėtej kanė ardhur lat. –gno, nosco, it. -nosco, angl. knoė, gjerm kennen. S. νόος.
…
νόος-νοῦς, νοου-νοῦ (ὁ) { νό* = njoh + ος*, ῦς*, ου*, ῦ*} 1 aftėsi pėr tė menduar (faculté de penser), inteligjencė (intelligence), shpirt (esprit), mendim pensée): τον νοῦν ἔχειν ATT. drejtoj vėmendjen, ēoj mendje te (diriger sa pensée, son attention sur) ὲν νῷ ἔχειν, PLAT. nė mendje e kam (avoir dans l'esprit, dans la mémoire) 2 urtėsi (sagesse), νόῳ, OD. σὺν νόῳ, HDT. me mirėsi, inteligjencė, reflektim (avec bon sens, avec intelligence, avec réflexion); οὐδενὶ ξὺν νῷ, PLAT. pa asnjė inteligjencė (sans aucune intelligence); νοῦ κενος, SOF. pa mendim (sans esprit), jo inteligjent (inintelligent), νοῦν ἔχειν, SOF. ka mendim (avoir de l'esprit), jam inteligjent (źtre intelligent), νοῦν ούκ ἔχειν, SOF. kam aftėsinė mendore pėr (avoir l'intelligence de), mėsoj (apprendre ą). νοῦν ούκ ἔχει, SOF. kjo s’ėshtė parė e as dėgjuar (cela n'a pas le sens commun), ėshtė absurde (cela est absurde), e pallogjikshme (déraisonnable) 3 mendim, projekt, interes, kėndvėshtrim (pensée, projet, intention, maničre de voir), νόον νοεῖν, IL. βουλεύειν, OD. kam njė synim, njė projekt (avoir une intention, un dessein). S. γνούς.
…
νουθετέω-ῶ {νο* = njo + υ* = unė + θε* = the (them) + τέω*} 1 fus nė kujtesė (remettre en mémoire), rikujtoj (faire ressouvenir, rappeler) ; paralajmėroj dikė (avertir qqn), i kujtoj diēka dikujt (rappeler qqe ch. ą qqn) kujtohem pėr (rappeler que) 2 paralajmėroj (avertir), qortoj (réprimander) II qetėsoj (calmer).
…
ὁδηγέω {ὁδ* < udhė + η* = e (atė e) γέ* gjej + ω*} tregoj rrugėn (conduire sur la route, guider) 2 ēaj rrugėn (frayer un chemin).
…
ὁμηρεία {ὁ* < oh + μηρ* < mir, marr + εία*} pengdhėnie apo dhėnie garancie (action de donner en otage ou en garantie), peng sigurie apo miqėsie (gage de sūreté ou d'amitié).
…
Ὃμηρος Homeri, autor i supozuar i Iliadės dhe i Odisesė (Homčre, počte épique, auteur supposé de l'Iliade et de l'Odyssée).
…
σπεῖος, εος-ους (τὸ) epike e σπέος.
σπέος (τὸ) {σπέ* = shpie ; shtėpi + ος*} shpellė, guvė (antre, caverne). R. dhan. σπῆϊ, dhan. sh. σπέσσι ose σπήεσσι. ὕλη δὲ σπέος e gjet nė shtėpi (He found her at home). Hom.
…
τοκάς, τοκάδος { τοκ* < tokė + άς*} mb. ēka ka lindur apo lind (qui a enfanté ou qui enfante). em. nėnė (mčre, kur ėshtė fjala pėr kafshė qė kanė pjellur apo pjellin, en parl. d'animaux, qui a mis bas ou qui met bas).
τοκεύς { τοκε* tokė + ύς*} ai qė krijon, ati (celui qui engendre, pčre) ; ἡ τοκεύς, ESKILI nėna (la mčre). Nė sh. dhe duel : prindėrit (parents). Krhs. formimin e fjalės τοκεύς me Ζεύς, Zeus {zė ish).
Posted by Ēlirim Xhunga at 11:20 PM
skampini nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-04-2014, 14:14   #2
skampini
Anėtar
 
Avatari i skampini
 
Data e antarėsimit: Feb 2013
Posts: 87
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
skampini ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Kodi i Shqipes


Shkrim i botuar te gazeta Ballkan mė 4 dhjetor 2005 nėn titullin redaksional: "Ēelsi i gjuhės shqipe zbėrthen ēdo fjalė tė botės"


Kodi i shqipes
apo
ēelsi i shqipes,
qė zbėrthen ēdo fjalė tė gjuhės shqipe,
si dhe tė gjuhėve tė kultivuara tė botės.

Fjalėt nė gjuhėn shqipe dhe ndėr gjuhė tė huaja janė zhvilluar sipas skemės :

Vargjet I. yll (al, el, il, ol, ul, la, le, li, lo, lu ; po kėshtu, bl, fl, vl)
II ar (ar, er, ir, or, ur, ra, re, ri, ro, ru)
III jam (am, an, em, en, im, in,om, on, um, un, ma, na, me, ne, mi, ni, mo, no, mu, nu ; as, es, is, os, us, sa, se, si, so, su ; ash, esh, ish, osh, ush, sha, she, shi, sho, shu; az, ez, iz, oz, uz, za, ze, zi, zo, zu, azh, ezh, izh, ozh, uzh, zha, zhe, zhi, zho, zhu).

Rrėnjėt e thjeshta tė shqipes, qė ne kemi trajtuar nė shkrimin ”Greqishtja dhe latinishtja vijnė nga shqipja” botuar te Koha Jonė mė 31 Mars – 1 Prill janė zhvillime tė kėtyre vargjeve sipas formulave:

x * (j)am
x * yll;
x * ar;

Kėshtu ne kemi :

foljen them sipas formulės x * (j)am ku x = t, d, th, dh :
(tam, tan, tem, ten, tim, tin, tom, ton, tum, tun, mat, nat, met, net, mit, nit, mot, not, mut, nut; tas, tes, tis, tos, tus, sat, set, sit, sot, sut).
Tė vargut me rrėnjė them janė dhe ta, te, ti, to, tu, at, et, it, ot, ut.
Po kėshtu kemi : dam, dan, dem, den, dim, din, dom, don, dum, dun, mad, nad, med, ned, mid, nid, mod, nod, mud, nud; das, des, dis, dos, dus, sad, sed, sid, sod, sud; tham, than, them, then, thim, thin, thom, thon, thum, thun, math, nath, meth, neth, mith, nith, moth, noth, muth, nuth; thas, thes, this, thos, thus, sath, seth, sith, soth, suth ; tha, the, thi, tho, thu, ath, eth, ith, oth, uth ; dham, dhan, dhem, dhen, dhim, dhin, dhom, dhon, dhum, dhun, madh, nadh, medh, nedh, midh, nidh, modh, nodh, mudh, nudh; dhas, dhes, dhis, dhos, dhus, sadh, sedh, sidh, sodh, sudh ; dha, dhe, dhi, dho, dhu, adh, edh, idh, odh, udh.

Folja kam (ca, ce, ci, co, cu, cam, cem, cim, com, cum, ka, ke, ki, ko, ku, kam, kem, kim, kom, kum, mak, mek, mik, mok, muk, mag, meg, mig, mog, mug etj.) ėshtė njė zhvillim i foljes jam nga togfjalėshi q’jam.

Nga x*yll ku x = c, ch, h, j, k, g, gj, q, qu, y
kemi cal, cel, cil, col, cul, lac, lec, lic, loc, luc, cla, cle, cli, clo, clu ; chal, chel, chil etj.
.
Nga x* yll ku x = t, d, th, dh
kemi :
dal (dal, del, dil, dol, dul, lad, led, lid, lod, lud; dla, dle, dli, dlo, dlu; tal, tel, til, tol, tul, lat, let, lit, lot, lut; tla, tle, tli, tlo, tlu; thal, thel, thil, thol, thul, lath, leth, lith, loth, luth; thla, thle, thli, thlo, thlu; dhal, dhel, dhil, dhol, dhul, ladh, ledh, lidh, lodh, ludh; dhla, dhle, dhli, dhlo, dhlu

Nga x* yll ku x = b, f, m, p, v etj.
kemi: mal, mel, mil etj. (tė cilat vijnė nė fakt nga njė (a)mal, jam al, yll; emel, emil, emul etj.). Edhe rrėnja shqipe mall (dėshirė) rrjedh nė kėtė rrugė. Mė tej kemi pal, pel, pil, pol, pul, pla, ple, pli, plo, plu; val, vel, vil, vol, vul, lav, lev, liv, lov, luv e kėshtu me rradhė bal, fal etj.

Nga x*ar ku x = c, ch, k, j, g, sh, x
kemi :
Kre, krye car, cer, cir, cor, cur, cra, cre, cri, cro, cru ; char, cher, chir, chor, chur, kar(a), ker, kir, kor, kur … gar, ger, gir, gor, gur, gra, gre, gro, gru etj.

Nga x*ar ku x = t, d, th, dh
kemi :
thėrras tar, ter, tir, tor, tur, rat, ret, rit, rot, rut; tra, tre, tri, tro, tru; dar, der, dir, dor, dur, rad, red, rid, rod, rud; dra, dre, dri, dro, dru; thar, ther, thir, thor, thur, rath, reth, rith, roth, ruth; thra, thre, thri, thro, thru; dhar, dher, dhir, dhor, dhur, radh, redh, ridh, rodh, rudh; dhra, dhre, dhri, dhro, dhru;

Nė zbėrthimin etimologjik tė shqipes dhe tė gjuhėve tė tjera vlen tė veēohet blloku i rėndėsishėm fjalėformues i shqipes: togfjalėshi “qė + jam”, qė merr trajta tė shumta sipas formulės x * (j)am ku x = c, ch, ē, h, k, j, g, gj, qu, y. Kėshtu p.sh. shqipja gjysh dhe gjermanishtja Kiste janė e njėjta fjalė e shkruar nė dy mėnyra tė ndryshme. Gjysh vjen nga babagjysh, “ay ay q’ish” dhe Kiste vjen nga njė “ar + kishte”. Siē kuptohet dhe nga kėto dy shembuj shumė fjalė nė pėrdorim sot nė shqip dhe nė gjuhė tė huaj nuk shprehin gjė tė madhe. Kuptimi i tyre rrjedh nga fjalė mė tė plota pjesė e tė cilave kanė qenė nė rastin tonė gjysh dhe Kiste. Edhe it. gusto don tė thotė thjesht: “qė ishte”. Ajo sot ka kuptimin e shijes, por etimologjikisht ėshtė njė fjalė pa kuptim nė qoftė se ne nuk e lidhim kėtė togfjalėsh tė ngurtėsuar me Augustin dhe periudhėn e tij, ashtu si dhe vetė Augustin me njė Aegjeas grek. Tek greqishtja shumė fjalėve u kėputet filli, por jo etimologjia e tyre shqipe. Qė ky fill tė rilidhet dhe historia tė rindėrtohet, qė etimologjia e gjuhėve tė ngjitet mė lart nė kohė e tė pėrvijohet sipas rrjedhės sė vet tė natyrshme kėrkohet dhe ndihma e munguar e shumė bibliotekave tė botės, tė cilat duhet tė bėjnė publike shumė nga dorėshkrimet, qė presin ende tė shohin dritėn e diellit. Pa dorėshkrime tė vjetra tė shqipes nuk ka qenė e mundur tė zhvillohet asnjė gjuhė e kultivuar nė botė, pasi tė gjithė gjuhėt e vjetra e nisin startin e tyre nga njė pikė shumė e lartė zhvillimi mendor e intelektual (leksikor, morfologjik, sintaksor e semantik). Ekzistenca e dorėshkrimeve dhe zhvillimi i kulturave greke, latine etj. ėshtė teorikisht i pakuptueshėm dhe praktikisht i pamundur, po qe se ne nuk pranojmė a priori njė trashėgimi relativisht po aq tė lartė zhvillimi tė gjuhės shqipe dhe tė dorėshkrimeve tė saj, tek tė cilat ėshtė vjelur lėnda e parė leksikore dhe morfologjike, qė ka ēuar nė shkrimin e sintaksave tė reja tė greqishtes sė vjetėr, latinishtes etj.
Po aq i rėndėsishėm sa togfjalėshi “qė + jam”, nė punėn etimologjike tė gjithėsecilit ėshtė e domosdoshme tė njihet dhe tė kuptohet ndėrvarja kuptimore mes rrėnjėve tė tilla primordiale tė shqipes si yll, au (ai, ay), ar, kreu, njė(shi), parė (i), majė, qiell, pjell etj. Njė ndėrvarje tė tillė mes rrėnjėve Yll dhe Ay, tė cilėn e prekėm pėrciptazi nė shkrimin tonė te Ballkan tė datės 8 tetor 2005, kanė patur parasysh shkencėtarėt izraelitė kur kuptuan dhe arritėn tė zbėrthenin njė mbishkrim kohėt e fundit tė relikeve arkeologjike tė kreut tė mijėvjeēarit tė parė para Krishtit, qė lidhen me fjalėn Golgotha.
Me vargjet e mėsipėrme dhe me rrėnjėt elementare tė shqipes si bėj, di, fus, gjej, men(d), mes, ngjaj, heq, kap, pe, pa, rris, shoh, shkoj, them, thirr, vij, uj(ė) etj. janė ndėrtuar shumica e lėndės leksikore tė gjitha gjuhėve.
Nė punėn etimologjike hasen edhe kapėrcime tė zhdėrvjellta e zėvendėsime tė befasishme mes rrėnjėve tė hershme tė shqipes si p.sh. mes yll, ai, ay, dhe pasthirrmės i!, mes foljeve bėj dhe vij, mes foljeve di dhe thi (them), mes ta (tha) dhe ndaj, mes del, tel dhe ter, tir (thėrras). Mjaft prej tyre janė kalime tė natyrshme dhe i pėrkasin kohės kur rrėnjėt e tilla nisėn tė ndaheshin e tė dalloheshin kuptimisht qartė njėra nga tjetra, apo edhe ngatėrroheshin lehtė nga dijetarė tė huaj joshqipfolės, kombinimet e tjera janė frut i punės krijuese tė leksikografėve dhe dijetarėve, tė cilėt pėr arsye tė ndryshme kanė preferuar tė largojnė termin e ri tė krijuar prej tyre nga rrėnjėt e mėparshme duke errėsuar kėshtu etimologjinė e fjalės. Kėtu mund tė pėrmendim p.sh. prapashtesėn tel tė sllavishtes, e cila nė mjaft raste duhet lexuar ter (thėrras, quaj).
Pėrpjekja e ēdo studiuesi nė fushė tė etimologjisė ėshtė qė tė sjellė fjalėn – objekt tė studimit tė tij nė atė trajtė qė tė jetė e zbėrthyeshme nė rrėnjė elementare shqipe, qė formojnė njė fjalė me kuptim nė gjuhėn shqipe. Ky ėshtė njė rregull i pėrgjithshėm pėr ēdo gjuhė tjetėr jo shqipe. Kjo arrihet duke hulumtuar nė thesarin e madh tė gjuhėve tė ndryshme deri sa tė gjendet ajo fjalė kyē nga e cila ka dalė fjala, qė ne kėrkojmė tė zbėrthejmė.

Edhe nė periudhat mė tė errėta tė njerėzimit, dija njerėzore ėshtė zhvilluar nė vijimėsi. Ajo kurrė s’ka patur shkėputje. E reja, novatorja nuk mund tė jetė njė zhvillim, njė kėrcim nga hiēi. Ky kod i shqipes qė po ju parashtrojmė, ka qenė njė gjė e re pėr mua, dhe unė nė ēdo hap kam ndjerė gėzimin e krijimit, pasi s’kam patur njė udhėheqės qė tė mė drejtonte nė punėn time. Megjithatė, ne mendojmė se ky kod i shqipes ka ekzistuar, ai ka qenė i ditur nė rrethe tė ngushta dijetarėsh, pasi terminologjia e gjėrė dhe e shumanshme shkencore nė tė gjitha fushat e dijes, nga botanika deri te atomistika, nga neologjizmat e vjetra deri te ato tė reja, nuk do tė mund tė konceptoheshin e as tė krijoheshin pa ditur mirė shqipen.
Kodi ėshtė mbajtur i fshehur pėr shkaqe tė natyrave qė s’kanė tė bėjnė me Dijen, por me Padijen si Mohim i sė drejtės themelore tė ēdo individi pėr tė patur shanse tė barabarta nė fushėn e arsimit dhe tė informacionit.

Njohja e kodit tė shqipes, studimi i shqipes sė vjetėr dhe tė re, si dhe i pasurisė gjuhėsore tė popujve tė tjerė, tej kufizimeve ideologjike, do t’i jepte etimologjisė njė forcė tė re. Njė dritare e re do tė hapej pėrpara dhe askush nuk do tė dilte i humbur. Do tė lidheshin mes tyre gjėra qė deri mė sot janė trajtuar tė shkėputura, marrėdhėniet mes popujve dhe kulturave do tė merrnin njė dimension tė ri, qė do tė kontribuonte nė forcimin e miqėsisė mes tyre.

Ēlirim Xhunga
Tiranė, 21 nėntor 2005
skampini nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-04-2014, 03:11   #3
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga skampini Shiko postimin
Kodi i Shqipes


Shkrim i botuar te gazeta Ballkan mė 4 dhjetor 2005 nėn titullin redaksional: "Ēelsi i gjuhės shqipe zbėrthen ēdo fjalė tė botės"


Kodi i shqipes
apo
ēelsi i shqipes,
qė zbėrthen ēdo fjalė tė gjuhės shqipe,
si dhe tė gjuhėve tė kultivuara tė botės.

Fjalėt nė gjuhėn shqipe dhe ndėr gjuhė tė huaja janė zhvilluar sipas skemės :

Vargjet I. yll (al, el, il, ol, ul, la, le, li, lo, lu ; po kėshtu, bl, fl, vl)
II ar (ar, er, ir, or, ur, ra, re, ri, ro, ru)
III jam (am, an, em, en, im, in,om, on, um, un, ma, na, me, ne, mi, ni, mo, no, mu, nu ; as, es, is, os, us, sa, se, si, so, su ; ash, esh, ish, osh, ush, sha, she, shi, sho, shu; az, ez, iz, oz, uz, za, ze, zi, zo, zu, azh, ezh, izh, ozh, uzh, zha, zhe, zhi, zho, zhu).

Rrėnjėt e thjeshta tė shqipes, qė ne kemi trajtuar nė shkrimin ”Greqishtja dhe latinishtja vijnė nga shqipja” botuar te Koha Jonė mė 31 Mars – 1 Prill janė zhvillime tė kėtyre vargjeve sipas formulave:

x * (j)am
x * yll;
x * ar;

Kėshtu ne kemi :

foljen them sipas formulės x * (j)am ku x = t, d, th, dh :
(tam, tan, tem, ten, tim, tin, tom, ton, tum, tun, mat, nat, met, net, mit, nit, mot, not, mut, nut; tas, tes, tis, tos, tus, sat, set, sit, sot, sut).
Tė vargut me rrėnjė them janė dhe ta, te, ti, to, tu, at, et, it, ot, ut.
Po kėshtu kemi : dam, dan, dem, den, dim, din, dom, don, dum, dun, mad, nad, med, ned, mid, nid, mod, nod, mud, nud; das, des, dis, dos, dus, sad, sed, sid, sod, sud; tham, than, them, then, thim, thin, thom, thon, thum, thun, math, nath, meth, neth, mith, nith, moth, noth, muth, nuth; thas, thes, this, thos, thus, sath, seth, sith, soth, suth ; tha, the, thi, tho, thu, ath, eth, ith, oth, uth ; dham, dhan, dhem, dhen, dhim, dhin, dhom, dhon, dhum, dhun, madh, nadh, medh, nedh, midh, nidh, modh, nodh, mudh, nudh; dhas, dhes, dhis, dhos, dhus, sadh, sedh, sidh, sodh, sudh ; dha, dhe, dhi, dho, dhu, adh, edh, idh, odh, udh.

Folja kam (ca, ce, ci, co, cu, cam, cem, cim, com, cum, ka, ke, ki, ko, ku, kam, kem, kim, kom, kum, mak, mek, mik, mok, muk, mag, meg, mig, mog, mug etj.) ėshtė njė zhvillim i foljes jam nga togfjalėshi q’jam.

Nga x*yll ku x = c, ch, h, j, k, g, gj, q, qu, y
kemi cal, cel, cil, col, cul, lac, lec, lic, loc, luc, cla, cle, cli, clo, clu ; chal, chel, chil etj.
.
Nga x* yll ku x = t, d, th, dh
kemi :
dal (dal, del, dil, dol, dul, lad, led, lid, lod, lud; dla, dle, dli, dlo, dlu; tal, tel, til, tol, tul, lat, let, lit, lot, lut; tla, tle, tli, tlo, tlu; thal, thel, thil, thol, thul, lath, leth, lith, loth, luth; thla, thle, thli, thlo, thlu; dhal, dhel, dhil, dhol, dhul, ladh, ledh, lidh, lodh, ludh; dhla, dhle, dhli, dhlo, dhlu

Nga x* yll ku x = b, f, m, p, v etj.
kemi: mal, mel, mil etj. (tė cilat vijnė nė fakt nga njė (a)mal, jam al, yll; emel, emil, emul etj.). Edhe rrėnja shqipe mall (dėshirė) rrjedh nė kėtė rrugė. Mė tej kemi pal, pel, pil, pol, pul, pla, ple, pli, plo, plu; val, vel, vil, vol, vul, lav, lev, liv, lov, luv e kėshtu me rradhė bal, fal etj.

Nga x*ar ku x = c, ch, k, j, g, sh, x
kemi :
Kre, krye car, cer, cir, cor, cur, cra, cre, cri, cro, cru ; char, cher, chir, chor, chur, kar(a), ker, kir, kor, kur … gar, ger, gir, gor, gur, gra, gre, gro, gru etj.

Nga x*ar ku x = t, d, th, dh
kemi :
thėrras tar, ter, tir, tor, tur, rat, ret, rit, rot, rut; tra, tre, tri, tro, tru; dar, der, dir, dor, dur, rad, red, rid, rod, rud; dra, dre, dri, dro, dru; thar, ther, thir, thor, thur, rath, reth, rith, roth, ruth; thra, thre, thri, thro, thru; dhar, dher, dhir, dhor, dhur, radh, redh, ridh, rodh, rudh; dhra, dhre, dhri, dhro, dhru;

Nė zbėrthimin etimologjik tė shqipes dhe tė gjuhėve tė tjera vlen tė veēohet blloku i rėndėsishėm fjalėformues i shqipes: togfjalėshi “qė + jam”, qė merr trajta tė shumta sipas formulės x * (j)am ku x = c, ch, ē, h, k, j, g, gj, qu, y. Kėshtu p.sh. shqipja gjysh dhe gjermanishtja Kiste janė e njėjta fjalė e shkruar nė dy mėnyra tė ndryshme. Gjysh vjen nga babagjysh, “ay ay q’ish” dhe Kiste vjen nga njė “ar + kishte”. Siē kuptohet dhe nga kėto dy shembuj shumė fjalė nė pėrdorim sot nė shqip dhe nė gjuhė tė huaj nuk shprehin gjė tė madhe. Kuptimi i tyre rrjedh nga fjalė mė tė plota pjesė e tė cilave kanė qenė nė rastin tonė gjysh dhe Kiste. Edhe it. gusto don tė thotė thjesht: “qė ishte”. Ajo sot ka kuptimin e shijes, por etimologjikisht ėshtė njė fjalė pa kuptim nė qoftė se ne nuk e lidhim kėtė togfjalėsh tė ngurtėsuar me Augustin dhe periudhėn e tij, ashtu si dhe vetė Augustin me njė Aegjeas grek. Tek greqishtja shumė fjalėve u kėputet filli, por jo etimologjia e tyre shqipe. Qė ky fill tė rilidhet dhe historia tė rindėrtohet, qė etimologjia e gjuhėve tė ngjitet mė lart nė kohė e tė pėrvijohet sipas rrjedhės sė vet tė natyrshme kėrkohet dhe ndihma e munguar e shumė bibliotekave tė botės, tė cilat duhet tė bėjnė publike shumė nga dorėshkrimet, qė presin ende tė shohin dritėn e diellit. Pa dorėshkrime tė vjetra tė shqipes nuk ka qenė e mundur tė zhvillohet asnjė gjuhė e kultivuar nė botė, pasi tė gjithė gjuhėt e vjetra e nisin startin e tyre nga njė pikė shumė e lartė zhvillimi mendor e intelektual (leksikor, morfologjik, sintaksor e semantik). Ekzistenca e dorėshkrimeve dhe zhvillimi i kulturave greke, latine etj. ėshtė teorikisht i pakuptueshėm dhe praktikisht i pamundur, po qe se ne nuk pranojmė a priori njė trashėgimi relativisht po aq tė lartė zhvillimi tė gjuhės shqipe dhe tė dorėshkrimeve tė saj, tek tė cilat ėshtė vjelur lėnda e parė leksikore dhe morfologjike, qė ka ēuar nė shkrimin e sintaksave tė reja tė greqishtes sė vjetėr, latinishtes etj.
Po aq i rėndėsishėm sa togfjalėshi “qė + jam”, nė punėn etimologjike tė gjithėsecilit ėshtė e domosdoshme tė njihet dhe tė kuptohet ndėrvarja kuptimore mes rrėnjėve tė tilla primordiale tė shqipes si yll, au (ai, ay), ar, kreu, njė(shi), parė (i), majė, qiell, pjell etj. Njė ndėrvarje tė tillė mes rrėnjėve Yll dhe Ay, tė cilėn e prekėm pėrciptazi nė shkrimin tonė te Ballkan tė datės 8 tetor 2005, kanė patur parasysh shkencėtarėt izraelitė kur kuptuan dhe arritėn tė zbėrthenin njė mbishkrim kohėt e fundit tė relikeve arkeologjike tė kreut tė mijėvjeēarit tė parė para Krishtit, qė lidhen me fjalėn Golgotha.
Me vargjet e mėsipėrme dhe me rrėnjėt elementare tė shqipes si bėj, di, fus, gjej, men(d), mes, ngjaj, heq, kap, pe, pa, rris, shoh, shkoj, them, thirr, vij, uj(ė) etj. janė ndėrtuar shumica e lėndės leksikore tė gjitha gjuhėve.
Nė punėn etimologjike hasen edhe kapėrcime tė zhdėrvjellta e zėvendėsime tė befasishme mes rrėnjėve tė hershme tė shqipes si p.sh. mes yll, ai, ay, dhe pasthirrmės i!, mes foljeve bėj dhe vij, mes foljeve di dhe thi (them), mes ta (tha) dhe ndaj, mes del, tel dhe ter, tir (thėrras). Mjaft prej tyre janė kalime tė natyrshme dhe i pėrkasin kohės kur rrėnjėt e tilla nisėn tė ndaheshin e tė dalloheshin kuptimisht qartė njėra nga tjetra, apo edhe ngatėrroheshin lehtė nga dijetarė tė huaj joshqipfolės, kombinimet e tjera janė frut i punės krijuese tė leksikografėve dhe dijetarėve, tė cilėt pėr arsye tė ndryshme kanė preferuar tė largojnė termin e ri tė krijuar prej tyre nga rrėnjėt e mėparshme duke errėsuar kėshtu etimologjinė e fjalės. Kėtu mund tė pėrmendim p.sh. prapashtesėn tel tė sllavishtes, e cila nė mjaft raste duhet lexuar ter (thėrras, quaj).
Pėrpjekja e ēdo studiuesi nė fushė tė etimologjisė ėshtė qė tė sjellė fjalėn – objekt tė studimit tė tij nė atė trajtė qė tė jetė e zbėrthyeshme nė rrėnjė elementare shqipe, qė formojnė njė fjalė me kuptim nė gjuhėn shqipe. Ky ėshtė njė rregull i pėrgjithshėm pėr ēdo gjuhė tjetėr jo shqipe. Kjo arrihet duke hulumtuar nė thesarin e madh tė gjuhėve tė ndryshme deri sa tė gjendet ajo fjalė kyē nga e cila ka dalė fjala, qė ne kėrkojmė tė zbėrthejmė.

Edhe nė periudhat mė tė errėta tė njerėzimit, dija njerėzore ėshtė zhvilluar nė vijimėsi. Ajo kurrė s’ka patur shkėputje. E reja, novatorja nuk mund tė jetė njė zhvillim, njė kėrcim nga hiēi. Ky kod i shqipes qė po ju parashtrojmė, ka qenė njė gjė e re pėr mua, dhe unė nė ēdo hap kam ndjerė gėzimin e krijimit, pasi s’kam patur njė udhėheqės qė tė mė drejtonte nė punėn time. Megjithatė, ne mendojmė se ky kod i shqipes ka ekzistuar, ai ka qenė i ditur nė rrethe tė ngushta dijetarėsh, pasi terminologjia e gjėrė dhe e shumanshme shkencore nė tė gjitha fushat e dijes, nga botanika deri te atomistika, nga neologjizmat e vjetra deri te ato tė reja, nuk do tė mund tė konceptoheshin e as tė krijoheshin pa ditur mirė shqipen.
Kodi ėshtė mbajtur i fshehur pėr shkaqe tė natyrave qė s’kanė tė bėjnė me Dijen, por me Padijen si Mohim i sė drejtės themelore tė ēdo individi pėr tė patur shanse tė barabarta nė fushėn e arsimit dhe tė informacionit.

Njohja e kodit tė shqipes, studimi i shqipes sė vjetėr dhe tė re, si dhe i pasurisė gjuhėsore tė popujve tė tjerė, tej kufizimeve ideologjike, do t’i jepte etimologjisė njė forcė tė re. Njė dritare e re do tė hapej pėrpara dhe askush nuk do tė dilte i humbur. Do tė lidheshin mes tyre gjėra qė deri mė sot janė trajtuar tė shkėputura, marrėdhėniet mes popujve dhe kulturave do tė merrnin njė dimension tė ri, qė do tė kontribuonte nė forcimin e miqėsisė mes tyre.

Ēlirim Xhunga
Tiranė, 21 nėntor 2005
Ēlirim Xhunga qenka njė hajvanat, si nuk i vie turp qe e mashtron rinin shqiptare me keto genjeshtra ?
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-04-2014, 10:11   #4
skampini
Anėtar
 
Avatari i skampini
 
Data e antarėsimit: Feb 2013
Posts: 87
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
skampini ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kreksi Shiko postimin
Ēlirim Xhunga qenka njė hajvanat, si nuk i vie turp qe e mashtron rinin shqiptare me keto genjeshtra ?
Ore gollobordak Land Helmuse Luftarake po ti sill argumente qe ti hedhesh posht kto qe shkrun autori. Apo te ka porosit majka qe cilido nuk i pershtatet teoris tende "skite" te quhet hajvan ?
skampini nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-04-2014, 10:25   #5
Rex
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 13,654
Thanks: 3,724
Thanked 4,298 Times in 2,414 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 438
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga skampini Shiko postimin
Ore gollobordak Land Helmuse Luftarake po ti sill argumente qe ti hedhesh posht kto qe shkrun autori. Apo te ka porosit majka qe cilido nuk i pershtatet teoris tende "skite" te quhet hajvan ?
Mos! Vetem ato, argumentet, mos ja kerko!

I ka nja 15 faqe te formatit A4 te gatshme. Po ja mesyu nje teme vuuuu vuuuu deri sa t'a dhjen me temel nuk i ndahet.
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-04-2014, 10:50   #6
ODEON
.
 
Avatari i ODEON
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Posts: 6,316
Thanks: 213
Thanked 653 Times in 361 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 57
ODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Hajde Teme hajde.

Do me pelqente te ishte ashtu, por jo, ka fakte teper kokeforta qe latinishtja eshte gjuhe teper e vjeter, por jo me e vjeter se gregjishtja, ndersa gjuha shqipe ka njohur transformime gjigande nder shekuj, referojuni arbersheve per te mesuar me shume.
Nuk lame personalitetet me te degjuara ne bote pa i bere me gjak shqiptari. Nuk lame shpikje pa futur ne mes shqiptaret.
Por me kete te fundit ju lutem mjaft se sjemi perendia mbi toke. Pak me realiste do ishte me mire.
ODEON nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-04-2014, 11:27   #7
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Te falni, nuk e theme me te keq por per te miren tone; ju gjoja se disa studiues apo shkarravites nuk keni lidhje per renjet e gjuhes shqipe, keni njohuri psh. te merrni nje thes me gerrma Ė-pa zė dhe te shkoni t'ia permrsoni dikujt qe i ka harruar ti veje aty ku duht sipas gjuehs standarte..nuk duhet te mirreni me gjuhesi fare, jua hm si vellaut !
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-04-2014, 11:51   #8
skampini
Anėtar
 
Avatari i skampini
 
Data e antarėsimit: Feb 2013
Posts: 87
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
skampini ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

O Land helmuse luftarake!!! Kto pacavuret e limnosit e ato hartat coi tek forumi arkeologjis. Kjo tem nuk flet per stelat qe ke gjet (ti ke gjet lesht) apo studion ti.Ky shkrim mu duk interesant dhe e solla per ata qe jan etimologe e te diskutojn te kundershtoj apo te miratojn kte shkrim.Pra nuk e kam sjell per urith golloborde qe merren me kanalizimet e harta te vjetra.Jo c'do gja qe sjellim ne kte forum duhet me patjeter me u lidh me pacavuret qe sjell ti.
skampini nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-04-2014, 14:53   #9
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga skampini Shiko postimin
O Land helmuse luftarake!!! Kto pacavuret e limnosit e ato hartat coi tek forumi arkeologjis. Kjo tem nuk flet per stelat qe ke gjet (ti ke gjet lesht) apo studion ti.Ky shkrim mu duk interesant dhe e solla per ata qe jan etimologe e te diskutojn te kundershtoj apo te miratojn kte shkrim.Pra nuk e kam sjell per urith golloborde qe merren me kanalizimet e harta te vjetra.Jo c'do gja qe sjellim ne kte forum duhet me patjeter me u lidh me pacavuret qe sjell ti.
Ti se pari nuk ke lidhje me etimologji, nuk ke vegla...!

http://www.forum-al.com/showthread.p...ewpost&t=26202
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-04-2014, 06:22   #10
Orakulli
Anėtar i ri
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Vendndodhja: USA
Posts: 23
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Orakulli ėshtė nė rrugė tė mbarė
Re: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Shikohet qe paska shume trolle ne kete forum. Qe pervec injorancise qe kane te bashkengjitur, kane edhe guxim te gjykojne duke perseritur idotesira propagande gjuhesore, kryesisht te shkollave Serbo-Greke. Jane autore te njohur, dhe jo troll-e forumesh qe flasin per vjetersine e gjuhes Shqipe.
Orakulli nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-04-2014, 13:18   #11
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Ēlirim Xhunga:

Greqishtja e vjetėr jo vetėm qė ėshtė njė sajesė, njė gjuhė e sajuar nga njerėz qė flitnin njė gjuhė tjetėr, por ajo ngėrthen nė vetvete njė mori problemesh tė karakterit gjuhėsor. Njė shqipfolėsi qė bie nė kontakt me literaturėn e gjėrė tė autorėve tė lashtė grek i lindin shumė pyetje nė kokė dhe mjaft zhgėnjime. Qė nė fillim tė punės time zhgėnjimi im ka qenė tepėr i madh aq sa unė kam thėnė me vete: Po ēfarė katrahure paskan bėrė kėta njerėz me gjuhėn e bukur shqipe! Konfuzioni leksikor e morfologjik nė gjuhėn greke ėshtė kaq i madh sa qė here-herė mė duket i qėllimshėm. Fjala nė greqishten e vjetėr ėshtė larguar shumė nga tabani i saj i origjinės, i shqipes, kemi zėvėndėsime pavend tė fjalėve shqipe me neologjizma belbėzuese homerike dhe posthomerike, mjaft rrėnjė tė rėndėsishme tė shqipes janė ngurtėsuar nė fondin mitologjik tė ashtuquajtur grek duke humbur ēdo kuptim nė atė gjuhė. Fjala nė greqishten e vjetėr ėshtė e mbingarkuar ideologjikisht, ėshtė shumė e errėt dhe s’ėshtė ēudi qė greqishtja e vjetėr tė jetė frut i njė grushti priftėrinjsh tė ditur tė lashtėsisė, qė nuk mund tė thuhet me siguri se nga e kishin origjinėn, pasi nė gjuhėn greke ne nuk shohim gjurmė tė shėnueshme tė ndonjė gjuhe tjetėr pėrveē shqipes. Greqishtja jo vetėm qė ka lindur nga shqipja, por ajo ėshtė njė gjuhė shumė mė inferiore se ajo. Shqipja ia kalon greqishtes sė vjetėr nė tė gjitha drejtimet: si pėr nga pastėrtia e rrėnjės, pastėrtia morfologjike dhe sintaksa e qartė.
============================================
Unė jam duke punuar pėr njė fjalor etimologjik tė saj duke u mbėshtetur mbi fjalorin e hartuar nga njė nga leksikografėt dhe filologėt mė tė shquar nė botė, qė i kanė kushtuar jetėn dhe krijimtarinė e tij greqishtes sė vjetėr, atė tė leksikografit dhe filologut francez Bailley.

Tė dhėnat qė po dalin nė dritė nga studimi i veprės sė tij, tė cilėn e kam krahasuar me Iliadėn, Odisenė dhe tekste tė tjera tė autorėve tė lashtė grekė qė ai merr nė shqyrtim, janė befasuese.
Greqishtja e vjetėr ėshtė njė gjuhė e ndėrtuar sipas njė strukture gramatikore skematike.
Fjalėformimi aty bazohet te rrėnjėt e shqipes.

Kėtyre rrėnjėve nė greqisht iu shtohen parashtesa dhe prapashtesa, tė cilat janė tė ndėrtuara po me brumė tė shqipes.

Kėshtu p.sh. shkallėt e krahasimit te mbiemrat nė greqisht ndėrtohen me prapashtesėn – τερος {τερ = i tėrė + ος = ėshtė} nė shkallėn krahasore dhe me –τατος {ταν = tė tan, tė tėrė + τος} nė shkallėn sipėrore. Edhe leksiku i greqishtes sė vjetėr mbahet nė kėmbė nga rrėnjė tė shqipes.
===========================================
Herė – herė leksiku i greqishtes ndėrtohet mbi vargje tė ndėrtuara me tema tė sė njėjtės paradigmė tė shtjellimit tė foljes nė gjuhėn shqipe si p.sh. Σμαρ, Μαρ; Σμερ, Μερ ; Σμορ, Μορ qė nė greqisht duan tė thotė ndaj, shpėrndaj (partager). Njė shqipfolėsi i bie lehtė nė sy fakti qė nė greqisht Σμαρ = Μαρ, Σμερ = Μερ dhe Σμορ = Μορ dhe se pjesėza S nuk e ka vlerėn mohuese qė ka nė shqip.
==========================================
Pėrveē vargjeve tė llojit tė mėsipėrm, nė greqisht kemi vargje tė ndėrtuara me rrėnjė tė cilat nė shqip shprehin koncepte tė ndryshme siē ėshtė rasti i ΓFα: Γα, Γαν,
Γε,
Γεν,
Γνη, Γον,
Γvω, lind (naītre, faire naītre) ku
Γα dhe
Γαν vijnė nga shqipja ngjaj,
Γε dhe
Γεν vijnė nga shqipja gjej,
Γνη dhe
Γvω vijnė nga togfjalėshi q’ (qė) njoh.
=========================================
Kėshtu krahas Re kemi Ra, krahas Er kemi Hr dhe Ir, krahas Pei kemi Fei, nė krahė tė
Pa gjejmė
Fa. Po kėshtu kemi
Men,
Man dhe
Mhn, Damo dhe
Dhmo, Xeir dhe
Keir,
Pur dhe
Pir, Kar dhe
Khr.
=========================================
Rrėnja e tyre e pėrbashkėt na bėn tė mendojmė se kjo nuk ka qenė vetėm rezultat i njė procesi tė gjatė tė evoluimit gjuhėsor tė gjuhės ndėr dialektet greke. Shndėrrimet fonetike kanė shėrbyer edhe pėr tė ndėrtuar fjalė tė reja, kuptimet e figurshme tė tė cilave ruajnė edhe nė kontekstin e ri gjithnjė njė lidhje me rrėnjėn shqipe nga kanė dalė. Kėto diferencime kanė bėrė qė greqishtja tė duket si njė gjuhė krejt e ndryshme nga shqipja, duke ngatėrruar mjaft gramaticienė leshko, ndonse tė dėgjuar dhe ca prej tyre shumė tė dėgjuar, vendas e tė huaj, tė cilėt deri mė sot e kanė veēuar si shqipen ashtu dhe greqishten nė familjen indoevropiane.
=========================================
Qė tė dėrdėllisėsh pėr vjetėrsinė e shqipes nė kėto anė tė dheut, sė pari duhet tė kishe krahasuar mė parė shqipen me gjuhėn e fqinjit tonė mė tė vjetėr, atė tė grekėrve. Duhesh marrė nė analizė sė pari nga vetė studiuesit shqiptarė gjuha e Homerit dhe e autorėve tė lashtė grekė, para se tė merreshin nė konsideratė shkencėtarė tė dyshimtė si Mayer me shokė. Filologjia botėrore dhe mjaft studjues shqiptarė e marrin tė mirėqenė vjetėrsinė e gjuhės greke, ndėrsa mua mė rezulton se greqishtja e vjetėr s’ėshtė gjė tjetėr veēse njė pėrpjekje pėr tė ndėrtuar njė gjuhė universale, diēka e ngjashme me ėndrrėn e Zamenhofit nė shek. XIX.
=========================================
Edhe kur Lajbnici u shpreh se shqipja ėshtė gjuha ilirėve tė lashtė gazeta shqiptare “Albania”, nė Bruksel, do tė shkruante se ne kemi respekt pėr kėtė dijetar tė madh por ai nuk ka ditur mė shumė se 100 fjalė shqip. Kur njė dijetar frėng u bė gati tė publikonte dokumenta tė lashta tė shqipes nė vitet 20’ ambasada shqiptare ia ndali vrullin. Njė dorė e zezė e ndaloi kardinal Skiroin tė botonte veprėn e tij pėr Mesharin. Po ajo dorė mbyti Petro Ninin Luarasin dhe Aristidh Kolėn.
========================================
Unė jam mbėshtetur kryesisht nė punė studimore tė autorėve mė nė zė nė botė tė greqishtes sė vjetėr si Bailly dhe Lidell. Sa pėr qėndrimin e fqinjėve grekė ndaj gjuhės shqipe, shqiptarėve dhe historisė sė tyre, ksenofobia e tyre ėshtė njė gjė mė se e njohur. Grekėt kanė qenė fqinjėt tanė mė tė vjetėr, autorėt e tyre tė lashtė, emrat e tė cilėve shpjegohen vetėm nėpėrmjet shqipes, janė treguar shumė tė kursyer nė veprat e tyre pėr paraardhėsit tanė. Si grekėrit, dhe latinėt kanė tė drejtė tė krenohen pėr kontributin qė i kanė dhėnė dijes sė njerėzimit, por ata duhet t’i njohin shqipes autorėsinė e gjuhės sė tyre. Si greqishtja ashtu dhe latinishtja nuk arrijnė tė shpjegojė kurrgjė pėr rrėnjėt e fjalėve te veta. Shpjegimi i prejardhjes sė fondit tė leksikut tė greqishtes sė vjetėr mund tė bėhet vetėm me anė tė gjuhės shqipe.
========================================
Njė fakt shumė i bukur dhe shumė interesant ėshtė se te gjuha e Homerit marrin pjesė gjallėrisht si dialektet e shqipes nė trojet ku banojnė shqiptarėt etnikė edhe nė ato tė diasporės ekzistuese nė Greqi dhe Itali, fakt ky qė hedh poshtė shterpėsinė e diskutimit ndėrdialektor nė Shqipėri. Jo vetėm gegėrishtja, por edhe shqipja e diasporės, sidomos ajo e Arbėreshėve tė Italisė, tek e cila mes shumė barbarizmave latine dhe greke gjinden thesare tė vėrtetė, format (glosat) mė tė vjetra tė shqipes, tė cilat duhet tė rigjejnė vendin e tyre nė Fjalorin e Gjuhės sė Sotme Shqipe nga ku janė zbuar me dhunė tridhjetė vjet mė parė, dhe kėshtu ato tė rizėnė vendin e merituar nė gjuhėn e kultivuar shqipe.
========================================
Greqishtja nuk ėshtė nė gjendje t’u japė shpjegime figurave mitologjike, toponimeve greke, emrave tė popujve qė kanė banuar viset e Greqisė nė lashtėsi.
========================================
Ndėr fjalė tė vjetra tė shqipes qė dokumentohen te Homeri dhe autorėt e lashtė grekė duke filluar nga shekulli 7 –tė p.e.s. ne kemi hasur:

=afroj=,
=agė=,
=agi=,
=agon=,
=anė=,
=ankon=,
=aq=,
=ar=,
=ata=,
=ato=,
=ba=,
=bashkė=,
=bėj=,
=cep=,
=cipė=,
=dal=,
=gjoj (dėgjoj)=,
=dha=,
=dhashė=,
=dhe=,
=dheu=,
=dhe (edhe)=,
=dhjam=,
=di=,
=diell=,
=ditė=,
=do (dua), i
=egėr,
=enė,
=era,
=jam (dhe njė pjesė e paradigmės sė saj)=,
=fat=,
=fill=,
=flas=,
=fle=,
=frikė=,
=fryj=,
=fsheh=,
=ftoj=,
=gėnjej=,
=gjak=,
=igjallė=,
=gjė (gjėra)=,
=i gjėrė=,
=gjej=,
=gjel=,
=gjellė=,
=tė gjithė,
=gju=,
=grua=,
=gunė=,
=halė=,
=hall=,
=hap=,
=hedh=,
=heq=,
=heu (pasth.)=,
=hip (dhe hop=,
=hof etj.)=,
=humb=,
=iki=,
=jeta=,
=kam (dhe njė pjesė e paradigmės sė saj)=,
=kap=,
=kaptoj=,
=kaq=,
=kat=,
=kėto=,
=klith=,
=kohė=,
=krah=,
=krye=,
=kryej=,
=kthej=,
=ku=,
= la (lart)=,
=lė=,
=leu=,
=lidh=,
=ligje (vaj)=,
=lip (dhe lyp)=,
=ma (mama)=,
= i madh=,
=mat (dhe mas),=
=marr=,
= mbaj=,
=mbi=,
=mbys=,
=me=,
=mend=,
=mendoj=,
=mes=,
= mik=,
=mish=,
=mos=,
=natė=,
=ndaj=,
=ndihmoj=,
=ndjej=,
=nė=,
=nem=,
nėm=
ngjaj=
=ngjyej=
=ngrej=,
=ngushtė=,
= njė=,
=njeri=,
=njoh=,
=nuk=,
=nxit=,
= ora=,
=ore= (pasth.),
= pa (shoh)=,
=pa (pjes. moh.)=,
=para=,
= parė=,
=pėr=,
=peshė=,
=pjell=,
= plagė=,
=plang=,
= planc=,
=plot=,
=prag=,
=prij=,
=punė=,
=pyes=,
=qaj=,
=qiell=,
=qėlloj=,
=qen=,
=qėndroj=,
=qenė=,
=qepa=,
=i qetė=,
= qiell=,
=qindi=,
=ra (vargu ra=,
=re=, =rri etj.

me njė zhvillim interesant nė greqisht),
=rrah=,
=rrėzė=,
=rrėzoj=,
=rri=, =rris=,
=rrjedh=,
= rrjep=,
=rroit=,
=rroj=,
=shkoj=,
=shoh (dhe njė pjesė e paradigmės sė saj)=,
=shpie=,
=shquaj=,
=shqyej=,
=shtėpi=,
=shterroj=,
=shtie=,
=shtroj=,
=sit=,
=sjell=,
= sulem=,
=tan=,
=i tėrė=,
=tėrheq=,
=thaj=,
= them (dhe njė pjesė e paradigmės sė saj))=,
=therr=,
=thėrras=, ,
=thurr=,
=thyej=,
= ti=,
=tjetėr=,
=tokė=,
=tremb=,
=trim=,
=tym=,
=udhė=,
=uji=,
=ul=,
=vajti=,
=valle=,
=vapė=,
=var=,
= varr=,
=vė=,
=vij=,
=vras=,
= vulė=,
=yll=,
=zė=,
=zihem=,
=zili=,
= zjej=, nyjet e pėrparme i, e, tė.
========================================
Si grekėt dhe latinėt i kanė pasur nė mes tė tyre shqiptarėt e ditur dhe shqipen e bukur dhe shumė tė pasur. Por nga shqipja ata kanė marrė vetėm njė grusht fjalėsh pėr tė ndėrtuar me to gjuhėt dhe kulturat e tyre duke lėnė nė errėsirė trashėgiminė gjuhėsore, dijen, traditat dhe kontributin e shqiptarėve vetėm e vetėm «pėr tė mahnitur me gjeninė e tyre» tėrė botėn. Kush ka sy dhe veshė, kush ka pak mend mund tė konstatojė se kjo lojė e vjetėr po vazhdon edhe nė ditėt tona m’u para hundės tonė. Edhe sot e kėsaj dite mjaft shqiptarė detyrohen tė ndėrrojnė identitetin e tyre nė dhe tė huaj nė mėnyrė qė atje t’u hapen rrugėt e dijes dhe tė jetės.
========================================
Nėse shqiptarėt do tė ishin aq tė kultivuar nė dijet e tyre si e shpjegoni faktin qė mė pas gjuha shqipe nuk u shkrua?

Nė Vatikan ėshtė zbuluar njė dokument qė daton 350 vjet para Mesharit dhe e ardhmja mund tė na japė ne shqiptarėve surpriza tė tjera mė interesante. Mungesa e shkrimit tė shqipes nė periudhėn e shkėlqimit tė Greqisė sė Lashtė dhe tė Romės sė Lashtė lidhet me arsye historike, por nė thelb, si greqishtja e vjetėr ashtu edhe latinishtja s’janė gjė tjetėr vecse vazhdime tė deformuara tė shqipes nė dy alfabete tė ndryshme.
========================================
Nuk druhesh se duke thėnė kėtė pohim dėmton interesa tė mėdha politike e ndoshta njėkohėsisht edhe jetėn tėnde private?

S’kam frikė megjithėse shumė nga ata qė janė marrė me thelbin e shqipes dhe kanė hedhur dritė mbi identitetin e kombit shqiptar kanė rrezikuar mirėqenien e tyre dhe vetė jetėn. Gjithēka pritet. Qeveritė tona janė zgjatim i qarqeve tė huaja. Unė nuk kam besim se ne na udhėheqin shqiptarėt.
========================================
Ekstrakte nga fjalori etimologjik i greqishtes sė vjetėr:

ἄπτερος {ἀ pjes. moh. + ἀπ = hap + τερ* = i tėrė + ος*} pa krahė (non ailé). ἀπ. μῦθος { μῦ* m’i + θος* thosh} OD. fjalė pa krahė (parole non ailée), qė nuk fluturojnė (qui ne peut s'envoler) pa pendė (sans plumes). S. πτερον pėr tė kuptuar se si greqishtja ka filluar tė largohet nga shqipja qė nė shek. X – VIII p. kr. S. R. hap.
============================================
ἀρχή, ῆς (ἡ) {αρ* = ar (flori) + χ’ = qė + ῆς*} kush ndodhet pėrpara, nė krye (ce qui est en avant) A fillesa (commencement) I principi (principe), origjina (origine). II pika e nisjes (point de départą, fundi i diēkaje (bout, extrémité d'une chose) 2 fig. princip (principe), themeli (fondement). B 1 komandim (commandement), pushtet (pouvoir), autoretit (autorité) 2 detyrė (charge), magistrature) 2 ajo qė i nėshtrohet njė autoriteti, perandori, mbretėri, vend i qeverisur (ce qui est soumis ą une autorité, empire, royaume. pays gouverné). S’ėshtė e vėrtetė qė nė fillim ishte ἀρχή –ja. Nė fillim qe πόνος , punė e lodhshme (travail fatigant), ishte κυνηγία, gjuetia (la chasse). Kur κυνηγός (gjuetari le chasseur) ὁδηγέω (gjeti udhė tė reja frayer un chemin), atėhere ai ἀργέω (ar gjeti dhe s’punoi mė ne travaillait pas). Tė gjitha kuptimet dhe nuancat e αρχή rrjedhin nga cilėsitė, qė ka metali i arit (floriri) dhe pėrfytyrimi qė ka ai qė e posedon pėr veten e tij, apo kalemxhiu pėr padronin e tij. S. R. ar (flori), qe (jam), qė.

ἀρχηγετεύω {ἀρ* = ar + χη* = qi (qė, i cili + γε* + gje (gjej) + τεω*} komandoj (commander ą). Siē shihet kėtu ἀρ*, χη* dhe γετεύω* kanė kuptimin e tyre tė vėrtetė dhe jo ato tė mbartura nga kalemxhinjtė e antikitetit. S. ἀργέω, κυνηγετέω.

ἀρχηγετέω-ώ {ἀρ* = ar + χη* = qi (qė, i cili + γετε* gjete (gjente) + ω*} filloj (commencer). ἀρχηγετέω dhe ἀρχηγετεύω ndryshojnė vetėm nga njė ύ, njė nga artificat e shumta greke pėr t’i dhėnė fjalėve tė tyre kuptime tė ndryshme e sa mė tė errėta.
=================================================
ἁγνεία, ας (ἡ) {ἁ* 1 pasth. habie; gėzimi 2 pjes. moh. ; + γ* q’, qė + νε* = njeh + ία} 1 pastėrti (pureté), dlirėsi (chasteté) 2 pastrim (purification). Tek γνε = qė njeh, ne kemi kuptimin idealist dhe agnosticist tė fjalės njoh. Kush thotė se ne mund tė njohim (γνο= qno = q’ njo = qė e njoh) botėn qė na rrethon, atėhere ai qne-n, pra gėnjen. [ἀγνεύω]. S. ἁγνεύω. R. njoh

ἁγνεύω {ἁ *, pjes. moh. + γ* q’, qė + νε* = njeh + υ* u (unė) + ω*} I 1 jokal. jam i pastėrt (źtre pur= πυρ = gr. zjarr, shqip. i pirė) 2 ruaj veten tė pastėr (se garder pur de) 3 konsideroj si detyrė fetare (regarder comme un devoir religieux de) II kal. pastroj (purifier). Nė tė kr. ἁγνεύω shkruhet

ἥγνεύευκα = i gnjeu ka, pra ka gėnjyer. Krhs. lat. ignesco, bėhet flakė nė fytyrė, siē duke primit. nga gėnjeshtra, kurse , agnellus, qingj i njomė (fig. i urtė). ἁγνεύω ėshtė ndėrtuar sipas vargut skematik grek νε-, νη-, νί-, νο-, νύ-, νῶ-, njė kopje e shtjellimit tė shqipes njoh. S. κνεφάζω, νεύω. R. njoh.
=============================================
Ἀφροδίτη, Ἁφροδίτη, ης (ἡ) 1 Afėrdita, lat. Venus, perėndeshė e dashurisė dhe e bukurisė, qė grekėt besonin se kishte lindur nga shkuma e valėve (Aphrodite, lat. Venus, déesse de l'amour et de la beauté, que les Grecs croyaient née de l'écume des flots. 2 kėnaqėsi e dashurisė (plaisirs de l'amour) 2 dashuri (amour), dėshirė plot pasion (désir passionné), pasion (passion) 3 gėzim i miqėsisė (jouissance de l'amitié), kėnaqėsi (plaisir) 4 hijeshi (grāce), bukuri (beauté) 5 planeti Venus (la plančte Vénus). Spas Bailly me origj. fenikase.

ἀφρονέω-ώ {ἀφρον* = afron (afroj) + έω*} Humb llogjikėn (źtre insensé). ἀφρονέω shtjellohet vetėm nė pjes. e tash. sė greqishtes. ἀφρον- vjen nga shqipja afron, afrohem. Si shqipja afroj edhe fjala e huazuar ἀφρον vjen nga onomatopeja fr, fėr, frė, e cila nė shqipe ka njė pėrhapje tė madhe si te shprehja bėn fėr – fėr, fėrfėllij, fėrfėlloj, fėrfėrit, fėrgėlloj, fėrgohem, fėrgoj, fėrkoj, fėrshėllej, frigoj, frikoj, fryj etj. [ἄφρων].

φρονέω I 1 kal. kam aftėsinė tė mendoj, tė ndjej e tė jetoj (avoir la faculté de penser et de sentir, d'oł vivre) 2 tregohem i llogjikshėm (źtre dans son bon sens) 3 mendoj (penser). φρονέω ėshtė njė neologjizėm i vjetėr grek, qė ka si antonim ἀφρονέω, humb llogjikėn (źtre insensé). Kėtė λόγος (lojė) fjalėsh grekėt e vjetėr e ka shtrirė mbi njė numur shumė tė madh rrėnjėsh shqipe pėr tė shprehur mbase mė bukur mendimet e tyre por edhe pėr t’u larguar sa mė shumė nga shqipja e pėr ta errėsuar sa mė shumė mendimin. II kal. 1 kam nė shpirt (avoir dans l'esprit) 2 ėndėrroj (songer ą), projektoj (projeter de).
========================================
Ἀφροδίτη, Ἁφροδίτη, ης (ἡ) 1 Afėrdita, lat. Venus, perėndeshė e dashurisė dhe e bukurisė, qė grekėt besonin se kishte lindur nga shkuma e valėve (Aphrodite, lat. Venus, déesse de l'amour et de la beauté, que les Grecs croyaient née de l'écume des flots. 2 kėnaqėsi e dashurisė (plaisirs de l'amour) 2 dashuri (amour), dėshirė plot pasion (désir passionné), pasion (passion) 3 gėzim i miqėsisė (jouissance de l'amitié), kėnaqėsi (plaisir) 4 hijeshi (grāce), bukuri (beauté) 5 planeti Venus (la plančte Vénus). Spas Bailly me origj. fenikase.

ἀφρονέω-ώ {ἀφρον* = afron (afroj) + έω*} Humb llogjikėn (źtre insensé). ἀφρονέω shtjellohet vetėm nė pjes. e tash. sė greqishtes. ἀφρον- vjen nga shqipja afron, afrohem. Si shqipja afroj edhe fjala e huazuar ἀφρον vjen nga onomatopeja fr, fėr, frė, e cila nė shqipe ka njė pėrhapje tė madhe si te shprehja bėn fėr – fėr, fėrfėllij, fėrfėlloj, fėrfėrit, fėrgėlloj, fėrgohem, fėrgoj, fėrkoj, fėrshėllej, frigoj, frikoj, fryj etj. [ἄφρων].
========================================
φρονέω I 1 kal. kam aftėsinė tė mendoj, tė ndjej e tė jetoj (avoir la faculté de penser et de sentir, d'oł vivre) 2 tregohem i llogjikshėm (źtre dans son bon sens) 3 mendoj (penser). φρονέω ėshtė njė neologjizėm i vjetėr grek, qė ka si antonim ἀφρονέω, humb llogjikėn (źtre insensé). Kėtė λόγος (lojė) fjalėsh grekėt e vjetėr e ka shtrirė mbi njė numur shumė tė madh rrėnjėsh shqipe pėr tė shprehur mbase mė bukur mendimet e tyre por edhe pėr t’u larguar sa mė shumė nga shqipja e pėr ta errėsuar sa mė shumė mendimin. II kal. 1 kam nė shpirt (avoir dans l'esprit) 2 ėndėrroj (songer ą), projektoj (projeter de).
=======================================
Ἣρα, ας (ἡ) {Ἣρ* = erė ; fig. zemėrim, furi + ας* = ash, ėshtė} Hera, bija e Kronos dhe Reas, e shoqja e Zeusit Spas. Bailly etj. e vetmja etimologji e mundshme ėshtė (si shpesh herė) njė fjalė sanskrite : svar, qielli (le ciel). S. ἀὴp, ἀνἠρ, Κήp. Krhs. lat.
======================================
Ἡράκλειος, α ose ος, ον {Ἡρά* + κ* = q’, qė + λε* = le (lind) + ιος*} i Heraklit, qė ka lidhje me Herakliun (d'Hčraklčs, qui concerne Hčraklčs). Krhs. me Herkulin te latinėt.
=====================================
Ἡρακλῆς, έους, thirr. –εις Herakliu, lat. Herkuli, i biri i Zeusit dhe Alkmenės ( Hčraklčs (Hercule) demi-dieu, fils de Zeus et d'Alkmčna, Alcmčne). Bailly dyshon te fjala e aut. tė vjetėr qė sugjerojnė prejardhjen e fj. nga Ἣρα dhe κλέος, me mendimin se kjo fjalė vjen nga ἥρως. S. Ἣρα, ἥρως, κλέος (qė + le = lindur + osh).
=====================================
κήρυξ, κήρυκος { κ* = q’, qė + ήρ* 1 erė 2 hi (pluhur) + υκ*= ik + ος*} I ēdo person qė njofton publikisht me zė tė lartė (toute personne qui annonce ą haute voix).1 nė epokat heroike, kasnec apo mesazher i perėndive, Hermes (dans les temps héroļques, héraut ou messager des dieux, Hermčs) 2 kasnec i perėndive (héraut des rois) 3 mesazher i paqes dhe i luftės, nė asambletė publike. ( héraut pour les messages de paix et de guerre ; dans les assemblées publiques). II gjel (coq). Krhs. κήρυκος me ἅγγελος, ἀγγελικός, qė lidhen bashkė nga roli qė gjeli ka luajtur pėr tė lajmėruar agimin e ditės. Gr. ἅγγελος dhe lat. angelus e kanė fjalėn gjel nė temė, kurse κήρυξ e mbart si metaforė. Krhs. κήρυκος me lat. angelus, fr. heraut, dhe hero nė tė gjitha gjuhėt. κήρυκος ka dhėnė nė latinisht thuajse tė gjitha fjalėt qė fillojnė me cur- si currere, fr. courir e it. correre.
=====================================
λῆρος, ον (ὁ) { λῆρ* = i lirė + ος*I I 1 llomotitje (radotage, bavardage, sottise, niaiserie) 2 llafazan, llomotitės (radoteur) II 1 objekt pa vlerė (objet sans valeur) 2 objekt mondan (objet mondain) 3 zbukurim grash (ornement pour les femmes).
=====================================
μένος {μεν* < men, menje, mendje + ος} shpirt (āme). Bailley jep si rrėnjė tė saj μέν, mendoj (penser).
μένω {< menoj, mendoj} kam njė dėshirė (avoir un désir). Kjo folje ka vetėm tė kryerėn : μέμονα, kam dėshėruar (kupto : menduar).
=====================================
νοέω, οῶ { νο* = njoh + έω*, οῶ*} futet nė shpirt (se mettre dans l'esprit) : 1 shikoj, perceptoj (voir, s'apercevoir de, me anė tė shqisave, par l'entremise des sens), 2 kuptoj (comprendre, me anė tė reflektimit, par la réflexion) II 1 kam nė shpirt (avoir dans l'esprit) : νόον νοεϊν, IL. kam njė mendim nė kokė (avoir une pensée dans l'esprit) 2 meditoj (méditer) III abs. 1 tregohem i kujdeshėm (avoir du bon sens, źtre prudent, sage) 2 me pasė njė kuptim (avoir un sens, une signification) Il mes. 1 mendoj, meditoj (penser en soi-mźme, méditer) 2 mendoj pėr diēka, dikė (penser ą). Kėtej kanė ardhur lat. –gno, nosco, it. -nosco, angl. knoė, gjerm kennen. S. νόος.
=====================================
νόος-νοῦς, νοου-νοῦ (ὁ) { νό* = njoh + ος*, ῦς*, ου*, ῦ*} 1 aftėsi pėr tė menduar (faculté de penser), inteligjencė (intelligence), shpirt (esprit), mendim pensée): τον νοῦν ἔχειν ATT. drejtoj vėmendjen, ēoj mendje te (diriger sa pensée, son attention sur) ὲν νῷ ἔχειν, PLAT. nė mendje e kam (avoir dans l'esprit, dans la mémoire) 2 urtėsi (sagesse), νόῳ, OD. σὺν νόῳ, HDT. me mirėsi, inteligjencė, reflektim (avec bon sens, avec intelligence, avec réflexion); οὐδενὶ ξὺν νῷ, PLAT. pa asnjė inteligjencė (sans aucune intelligence); νοῦ κενος, SOF. pa mendim (sans esprit), jo inteligjent (inintelligent), νοῦν ἔχειν, SOF. ka mendim (avoir de l'esprit), jam inteligjent (źtre intelligent), νοῦν ούκ ἔχειν, SOF. kam aftėsinė mendore pėr (avoir l'intelligence de), mėsoj (apprendre ą). νοῦν ούκ ἔχει, SOF. kjo s’ėshtė parė e as dėgjuar (cela n'a pas le sens commun), ėshtė absurde (cela est absurde), e pallogjikshme (déraisonnable) 3 mendim, projekt, interes, kėndvėshtrim (pensée, projet, intention, maničre de voir), νόον νοεῖν, IL. βουλεύειν, OD. kam njė synim, njė projekt (avoir une intention, un dessein). S. γνούς.
=====================================
νουθετέω-ῶ {νο* = njo + υ* = unė + θε* = the (them) + τέω*} 1 fus nė kujtesė (remettre en mémoire), rikujtoj (faire ressouvenir, rappeler) ; paralajmėroj dikė (avertir qqn), i kujtoj diēka dikujt (rappeler qqe ch. ą qqn) kujtohem pėr (rappeler que) 2 paralajmėroj (avertir), qortoj (réprimander) II qetėsoj (calmer).
====================================
ὁδηγέω {ὁδ* < udhė + η* = e (atė e) γέ* gjej + ω*} tregoj rrugėn (conduire sur la route, guider) 2 ēaj rrugėn (frayer un chemin).
====================================
ὁμηρεία {ὁ* < oh + μηρ* < mir, marr + εία*} pengdhėnie apo dhėnie garancie (action de donner en otage ou en garantie), peng sigurie apo miqėsie (gage de sūreté ou d'amitié).
===================================
Ὃμηρος Homeri, autor i supozuar i Iliadės dhe i Odisesė (Homčre, počte épique, auteur supposé de l'Iliade et de l'Odyssée).
===================================
σπεῖος, εος-ους (τὸ) epike e σπέος.
σπέος (τὸ) {σπέ* = shpie ; shtėpi + ος*} shpellė, guvė (antre, caverne). R. dhan. σπῆϊ, dhan. sh. σπέσσι ose σπήεσσι. ὕλη δὲ σπέος e gjet nė shtėpi (He found her at home). Hom.
==================================
τοκάς, τοκάδος { τοκ* < tokė + άς*} mb. ēka ka lindur apo lind (qui a enfanté ou qui enfante). em. nėnė (mčre, kur ėshtė fjala pėr kafshė qė kanė pjellur apo pjellin, en parl. d'animaux, qui a mis bas ou qui met bas).
τοκεύς { τοκε* tokė + ύς*} ai qė krijon, ati (celui qui engendre, pčre) ; ἡ τοκεύς, ESKILI nėna (la mčre). Nė sh. dhe duel : prindėrit (parents). Krhs. formimin e fjalės τοκεύς me Ζεύς, Zeus {zė ish).
Posted by Ēlirim Xhunga at 11:20 PM

==================================
=Νωδός, ή, όν {νω=νου*=
=====================
Ἀκατάψευστος {ἀκατά = ἀ pjes. moh. + ψε* = fshe + υσ* = ish (me kuptimin ėshtė) + τος*} thotė gjuha e lashtė greke dhe ndonjė poet latin: ajo qė s’mund tė fshihet dhe njė mendim qė s’errėsohet nuk janė as fantastikė e as pėrrallorė (non fabuleux).
====================
=Noti=
=nuaje=me u mbyt ne ujė
=ujė=
=ujuja(eston)=noton
=nadador(spag)=noton
============
νουθετέω-ῶ {νο* = njo + υ* = unė + θε* = the (them) + τέω*} greku i vjetėr tha: 1 fus nė kujtesė (remettre en mémoire), rikujtoj (faire ressouvenir, rappeler); paralajmėroj dikė (avertir qqn), i kujtoj diēka dikujt (rappeler qqe ch. ą qqn) kujtohem pėr (rappeler que) 2 paralajmėroj (avertir), qortoj (réprimander) II. qetėsoj (calmer).
=== do ti analizojmi kohė pas kohe kėto fjlė te sjellura nga Ēlirim Xhunga===
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-04-2014, 16:02   #12
Orakulli
Anėtar i ri
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Vendndodhja: USA
Posts: 23
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 0
Orakulli ėshtė nė rrugė tė mbarė
Re: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

The greatest crime against Albanians

The greatest crime European kingdom powers ever committed against Albanian people was not that half of the native Albanian territory have given to Greece and Serbia only 100 years ago, Kosovo given to Serbia and Chameria to Greece, but it was erasing their history before that act, when Albanians were under the dark domination of Ottoman Empire. It is very difficult for every nation to face the future if people do not have confidence on their past.

Krimin mė tė madh qė fuqitė Mbretėrore Europiane kanė kryer kundėr popullit shqiptar nuk ishte qė gjysma e territorit amtare shqiptar ju dha Greqisė dhe Serbisė vetėm 100 vjet mė parė, Kosova dhėnė Serbisė dhe Ēamėri ju dha Greqisė, por ishte fshirja e historisė e tyre pėrpara atij akti, kur shqiptarėt ishin nėn dominimin e errėt tė Perandorisė Osmane. Ėshtė shumė e vėshtirė pėr ēdo komb tė pėrballojė tė ardhmen e vet nė qoftė se njerėzit e atij kombi nuk njohin dhe nuk kanė siguri dhe besim pėr tė kaluarėn e tyre.

Shenim: Ju lutem, bejeni share sa me shume here qe te jete e mundur. E vėrteta duhet te pėrseritet se thėni sa mė shume here qe te mos harrohet, ne vend te parulles te Serbo-Grekeve "Gėnje, gėnje sa me shume qe te jete e mundur sepse dicka do ngelet".
Orakulli nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-04-2014, 14:44   #13
skampini
Anėtar
 
Avatari i skampini
 
Data e antarėsimit: Feb 2013
Posts: 87
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
skampini ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

https://www.youtube.com/watch?v=x-GSED6jsxo
skampini nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-04-2014, 02:10   #14
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

E kishim kshillua z.Ēlirim Xhunga qe ti perkushtoje vemendje edhe njehere marredhenjeve te gjuheve te vjetra, nuk ia hudhim poshte punen e mundin qe ai ka bere deri me tani rreth ketyre krahasimeve por meduket se duhet behen shume e shume hulumtime e analiza para se te mirret kosa e te fillojsh me pre barin mjedis livadhit, duke ditur se puna me eveshtire eshte te punohet anash sė pari...se per te kositur mjedis livadhit kete punė mundet ta beje secili, edhe Altin Kocaqi... por ne duhet te mesohemi separi te kositim anash e mjedisine lemi si embelsire kah fundi..por, nese jeni nisur ne kete punė me shpresen se do te te ndihmoje pellazgjshtja e te cilen edhe ti si Kocaqi e konsideroni si gjuhe e perendive te atyre pellazgve te pjellur nga dheu...atehere titaniku i juaj do mbytet jo mjedis Atlantikut por ende pa dalur nga porti....ju lutemi !

============================
[IMG]Zend books Burnouf Yacna p cvi The following are instances of the improper substitution of dentals for combinations of this sort the Russian svera Lettish svehrs old Prussian svirs becomes era in Latin by the omission of the guttural element unless as Mr Winning supposes Manual p 83 the Latin f had a pronunciation approximating to this compound in the Greek Oyp the guttural sibilant has passed into the dental by a false articulation such as we often hear in English and similar to that by which adkaaaa from d s sal has become ddXaaaa &c this becomes the tenuis dental in the German thier pronounced teer and the medial dental in the English deer Anglo Saxon deor other instances of the same corruption are furnished by n's re &c compared with kb ttov os sa qvis &c and recraape's compared with irlavpss chatur qvatvor &c This is also the right way of accounting for such double forms as cp fi 6 av p lj3w QXlfiw p id 0Xid which Thiersch Gr Gr our 9 supposes to have arisen from the union of p and 8 on the analogy of p6qp which however has no real existence but is only assumed by the author of the Etymologicum Magnum p 451 13 to be the original form of 9rjp as deduced from pde tpw according to the second derivation which he proposes It appears then that where there has been at the first a combination of two letters one of the guttural the other of the labial class this compound is represented in the cognate languages by any letter which can serve as a substitute for either of the elements or by a combination of any two of such substitutes Now those words which are said to be affected with the digamma present continual variations from the guttural to the labial and vice versa and also in very many cases exhibit a combination of letters belonging to both orders We may therefore infer conversely that this digamma was originally a compound of the guttural and labial presenting however one at least of the elements in its nltimate state or in the nearest approach to vocalization Comparative philology has shown us how such a combination may stand in one language for a simple labial or guttural in another generally for a labial and the examination of the Greek alphabet in its relation to the Semitic has enabled us to perceive that the Greek digamma occupies the same place as the labial v in the Hebrew ...syllabarium We[/IMG]
===============================
... as in go au as ou in thou k as c in cause or k in kin kh as in ink horn or as c k in cachexy g as in gain g h as in log house ng as in sing ch as in church cKh the same aspirated j as in judge j h the same aspirated ny as in onyon and as in as in tin tfk as in nut hook or as te A in White hall d as in deal dh as in red haired n as in noble p as in pen ph as in hap hazard b as in ball bh as in abhor m as in man y as in yet r as in run I as in AwS as in value c is a palatal the proper sound of this letter is produced says Wilkins by applying the tip of the tongue to the forepart of the palate and passing the voice as in pronouncing our s sh is pronounced as in shoe except in the west of India where it is nearly equivalent to kh it is a lingual s is pronounced as in sin and is reckoned as a dental h as in hair ksh as cti in Jiction The unguals t th d dh n are sounds peculiar to the Indian articulation This series of consonants 11 says Wilkins is pronounced by turning and applying the tip of the tongue far back against the palate which producing a hollow sound as if proceeding from the head it is distinguished by the term murddhanya which Mr Halhed in his elegant grammar of the Bengal languages has translated cerebral 1 The marks and h are called anu svara after sound or after vowel and vi sarga leaving out ecthlipsis the former is an abbreviation of nasal consonants at the end of a syllable the latter a substitute for the letters s or r at the end of a word The process by which the diphthongs are formed from the simple vowels is of the most extensive application in Sanscrit and is also of importance in Greek When a short a is placed before either of the vowels i u we have the diphthongs e ai and o att this change is called guna or strengthening when again the a is placed before the diphthongs e 6 we have the other diphthongs ai aat and au aati this change is called nriddhi or increment It must be remarked that d is also a guna of a and the other vowels r Ir become ar al by guiia and ar dl by vriddhi The vowel Iri is only found in the verb klrip and its derivatives We remember no instances of the long iri in any Sanscrit word Bhattoji in commenting on Panini I 1 9 says that it is not used Siddhdntakaumudi fol 1 b Rosen Journal of Education VIII p 340 note An examination of the figures which compose this wonderfully....



[IMG]tended branch of the Low Iranian family may be traced to the immediate neighbourhood of Greece and Italy as there are singular coincidences between Latin and the oldest Greek on the one hand and even the modern Solavonian languages on the other and as the Greek traditions point to the Hyperborean regions1 we may safely call the Pelasgians by a name which though now restricted properly describes all those Low Iranian tribes that came into immediate contact with the people of whom we are speaking We do not exclude the claims of the Goths or Getse Scythians2 or Thracians for we consider them all as but different local names for members of the Sclavonian stock The names of the Massa Getse Mceso Goths and Mysians are only various corruptions of one and the same original designation Now it appears probable that the Sclavonians inhabited Mysia from the very earliest times We are told by Nestor the oldest historian of Russia that the ancient Sclavonians were driven out of Mysia and Pannonia by the Bulgarians he is perhaps wrong in placing this event so late as the fourth or fifth century of the Christian era but his testimony is valuable as a tradition of the fact If however the old Mysians and Sclavonians were the same people it is pretty clear that the Pelasgians were also of Sclavonic origin for the inhabitants of Mysia were evidently of the Pelasgian race3 and the Pelasgian traditions of Rome all point to that country The argument from the agreement of even modern Sclavonic with Latin and the oldest element of Greek is still more conclusive The resemblance of the Russian to the Latin is so striking that a modern traveller has not hesitated to assert that the founders of Rome Chap 4 91 FAMILY OF LANGUAGES[/IMG]
http://rilindjailireshqiptare.blogsp...ste-shqip.html
Ka ardhur koha te mbledhim mend, kemi hyre ne shekullin XXI, mjaftė me fantezi !
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-04-2014, 12:26   #15
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Cili ėshė dallimi nė mes studiuesit Anatole Bailly e Ēlirim Xhunga nė kėtė studim gjuhėsor ?

Dallimi ėshtė i madh, sepse Bailly studimine tij e fillon qė nga RRĖNJA=origjina e gjuhėve te Europes e jo nga bishti si na shfaqet kėtu me kėtė trillim tė tij Ēlirim Xhunga nė gjuhėn shqipe pėr lexuesin shqiptar, dhe kjo ėshtė mė e keqja se Xunga e inerpreton krejtė ndryshe studimin nga Anatole Bailly, dhe shtrojmi pyetjen, pėr ēfarė arsyje mashtron lexuesin shqiptar ?

Manuel pour l'étude des racines grecques et latines
Par Anatole Bailly, Emile Egger viti botimit 1868

Bailley.Faqe 22

"Disa dijetarė si M. Pictet dhe Max Miiller ndėr tė tjerė e thojnė se, kjo familje e gjuhėve te perbashkėta tė popujve do te janė themeluar nė kohėn nga origjina historike e tyre qė nga lugina e lumit Oksus mbi pllajat e Himalajes e deri nė zemėr tė Azisė Qendrore."

"Te Shtyrė nga ky rajon prej njė pushtimi tė Tatarėve ata(kėta popuj) kanė emigruar nė dy grupe:

1.Grupi parė merrė drejtimin kah jugu nė drejtim tė Persisė dhe Hindustanit,

2. Grupi i dytė; merrė drejtimin kahė Europa veri perėndimore ku ata do themelojnė nė rajonet e njohura mė vonė nėn emrat:
1.Galia,
2.Germania,
3.Scythia, (Danubi, Rumania) dhe rajonet jugore tė Europės tė quajtura mė vonė;
4. Greqia ose Hellada dhe
5.Italia."

"Qė ne ta pranojmė apo nuk dojmi ta pranojmė kėtė hipotezė mirėpo kjo ėshtė tė paktėn e sigurt se, kjo ėshtė origjina e gjuhės latine dhe greke qė janė si dy motrat gjuhė tė njė trungu te perbashkėt qė ėshtė e njėjtė si Sanskrishtja, Zend sllavė dhe gotik."

"Bailley.Faqe 22

__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 20:50   #16
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

23 Feb 11
Pohimet pėr gjuhėn e vjetėr shqipe i lėnė studiuesit pa fjalė

Dy gjuhėtarė austriak janė duke bėrė pėrpjekje qė tė dėshmojnė qė gjuha shqipe jo vetėm ėshtė shkėmbyer me gjuhėt tjera tė Ballkanit, por, pėr mė tepėr ka pasur rol ‘formėsues’ karshi gjuhėve tė tjera. Jo tė gjithė pajtohen me kėtė.

nga Besiana Xharra

Linguisti austriak, Norbert Jokl, i njohur shpesh edhe si “babai i Albanologjisė” ka bėrė punė tė shumtė dhe tė palodhshme nė fillim tė shekullit tė 20-tė duke u munduar tė dokumentojė kėtė gjuhė fare pak tė studiuar.

Sot dy austriak tė rinj kanė marrė pėrsipėr detyrėn qė tė kuptojnė mė mirė gjuhėn Indo Evropiane dhe tė tregojnė sesi ajo ka formėsuar zhvillimin e shumė gjuhėve nė Ballkan.

Gjuhėtarėt Stefan Schumacher dhe Joachim Matzinger kanė filluar detyrėn e vėshtirė tė kompletimin tė leksikonit tė parė tė foljeve nė Shqipen e vjetėr.

Hipoteza qendrore lidhur me projektin e tyre tė financuar nga Fondi Austriak pėr Shkencė, ėshtė qė shqipja e vjetėr ka ushtruar ndikim tė konsiderueshėm nė zhvillimin e shumė gjuhėve nė Ballkan.

Duke patur pėr bazė tėrė materialet e letėrsisė sė vjetėr shqipe qė datojnė nga shekulli XVI dhe XVIII, ata janė duke analizuar gjithsej 1,500 faqe tekste nga burime tė harruara katolike.

“Deri tani, hulumtimet e pakta deri tani janė zhvilluar nė kėto tekste, tė cilat kanė tė bėjnė me letėrsinė fetare katolike kryesisht, letėrsi kjo njėherė e ndaluar dhe pastaj e vėnė nė tabu gjatė epokės sė Komunizmit,” thotė Matzinger.

“Pas rėnies sė komunizmit, kjo letėrsi po del edhe njėherė nė pah, porse tani po ka njė mungesė tė mjeteve dhe tė njohurive mbi historikun e katolicizmit [shqiptar]” – shton ai.

Gjuhė tė ndryshme nė njė zonė tė njėjtė gjeografike shpesh tregojnė ngjashmėri pėrkundėr mungesės sė dėshmive se ato janė njė prejardhje tė pėrbashkėt.

Kjo dukuri e njohur me termin gjerman “sprachbund”, ėshtė evidente nė Ballkan, ku shqipja, greqishtja, bugarishtja, maqedonishtja dhe rumanishtja kanė fjalė dhe struktura tė pėrbashkėta.

Por studiuesit austriak besojnė qė gjuha shqipe ishte nxitėse e zhvillimit tė gjuhėve tė tjera, dhe nuk ėshtė vetėm ēėshtje shkėmbimi fjalėsh tė ndryshme mes gjuhėve.

Faza fillestare e projektit qė ka kryer njė sėrė ekzaminimesh tė detajuara tė shqipes sė vjetėr kanė nxjerrė nė sipėrfaqe aspekte tė panjohura.

“Ne kemi zbuluar shumė forma foljore tė cilat janė zhdukur apo kanė pėsuar ndryshime gjatė ristrukturimit,” thotė Schumacher. “Deri tani, kėto forma nuk janė njohur sa duhet dhe pėr mė tepėr janė klasifikuar nė mėnyrė jokorrekte.”

Kėto folje dhe struktura tė humbura janė vendimtare pėr tė sqaruar historinė e gjuhėsisė shqipe dhe ndikimin e saj tek gjuhėt tjera, pohojnė dy studiuesit.

Ata besojnė qė tashmė posedojnė dėshmi qė sugjerojnė qė shqipja ėshtė burimi shquarsisė prapashtesore nė gjuhėn rome, bugare, maqedone, sepse njė gjė e tillė ka qenė karakteristikė e shqipes qė nga kohėt e lashta.

Gjuhėtarėt vendor kontestojnė kėtė teori:

Ndikimi i gjuhės shqipe nė gjuhėt tjera nė rajon, dhe pohimet se shqipja ėshtė njė nga gjuhėt mė tė vjetra tė Evropėr kanė qenė temė diskutimi pėr njė kohė shumė tė gjatė nė Ballkan.

Kjo pėr shkak se teoria pėrmban implikime tė shumta etnike dhe politike dhe ushtron njė ndikim tė mundshėm nė pretendimet e shteteve moderne pėr territore tė kontestuara.

Disa nacionalistė ndėrlidhin kėtė teori me pohimet mbi lashtėsinė e gjuhės shqipe dhe pohimet qė shqiptarėt kanė popullzuar kėto territore shumė pėrpara se tė vinin Sllavėt nė shekullin e V-tė dhe tė VI-tė.

Por derisa studimi austriak mbėshtet teorinė pėr lashtėsinė e gjuhės shqipe, puna e tyre nuk ėshtė pritur me aq entuziazėm nga albanologėt nė Shqipėri dhe Kosovė, dhe kjo pėr disa arsye.

Disa studiues mendojnė qė kėto rezultate si tė dy austriakėve i kanė arritur edhe vet.

Ndėrsa tė tjetėr mbesin tė rezervuar sa i pėrket idesė qė shqipja ka ‘formėsuar’ gjuhėt e tjera.

Ēlirim Xhunga, historian nga Tirana, i njohur me qėndrimin e tij nacionalist ndaj gjuhės thotė qė studimi i austriakėve nuk ka formėsuar ndonjė rezultat tė ri tė panjohur deri tani gjuhėsor, historik apo etimologjik.

Xhunga mendon qė puna e tij tashmė ka treguar sesi shumė gjuhė brenda dhe jashtė Ballkanit kanė pėr origjinė gjuhėn shqipe. Nė artikujt e tij tė publikuar nė gazetat shqiptare ai sugjeron qė edhe latinishtja dhe greqishtja antike kanė prejardhjen nga gjuha shqipe

Akademikėt kosovarė nga ana tjetėr janė mė pak grandioz sa i pėrket vlerėsimit tė tyre –pėr rolin primar tė gjuhės shqipe.

Qemal Murati, nga Instituti Albanologjik nė Prishtinė, thotė qė shqipja ka pasur shkėmbime me gjuhėt fqinje por se dyshon tė ketė pasur rol formėsues nga tyre.

“Shqiptarėt pėr kohė tė gjatė kanė pasur kontakte me popujt e Ballkanit siē janė grekėt, sllavėt e jugut, turqit, romėt, hebrenjtė dhe tė tjerėt,” mendon ai, dhe shton. “shqiptarėt kanė marrė dhe dhėnė shumė elemente nga fjalori dhe gramatika,” .

Por ai tėrheq vėrejtjen pėr teorinė qė gjuha shqipe ka formėsuar gjuhėt tjera, duke thėnė qė pohimet e tilla duhet trajtuar me “objektivitet tė mirėfilltė shkencor”, i cili thotė “Le tė flasim me dokumentime sepse fjalėve mė askush nuk u beson.”

Rexhep Ismaili, gjuhėtar nga Prishtina, ėshtė poashtu i rezervuar sa i pėrket pohimeve lidhur me gjuhėn shqipe dhe shtrirjen e saj.

Gjuha shqipe ėshtė njė nga gjuhėt e lashta tė Ballkanit, por nė tė shkruar e gjejmė vetėm nė shekullin e XIV-tė.
Dhe dokumenti i vetėm nė gjuhėn shqipe qė ka mbijetuar ėshtė formula e pagėzimit nga Kryepeshkopi i Durrėsit qė daton nė nga viti 1462.

E cila fillon: “Unte paghesont premenit Atit et birit et spertit senit.” – qė nė gjuhėn e sotme shqipe ėshtė “Unė tė pėrgėzoj nė emėr tė atit, birit e shpirtit tė shenjtė”.

“Ne s’mund tė flasim pėr ndikimin e njė gjuhe mbi tjetrėn,” thotė Ismaili, “por vetėm pėr njė fond reciprok shkėmbimesh nga gjuhėt indo-evropiane dhe jo indo-evropiane tė Ballkanit.’’

Ky artikull financohet nė kuadėr tė projektit tė BICCED-it, qė mbėshtetet nga Programi Zviceran pėr Kulturė.
=======================================

Ne kemi shumė probleme, disa studiues nga Shqiperia te cilėt ishin te mbyllur prej dekadash tani dalin para skenes me teori te tyre vetiake pa u konsulltuar me studiuesit tjerė shqiptar nga Kosova e Maqedonia.

Perfundimi: sai perkete arsimimit, librave shkollor dhe gjuhes letrare mendoj se duhej t'ia lemi kėtė pergjegjesi Akademise nė Tiranė ndersa sa i perkete teksteve tjera ne lidhje me Histori e gjuhesi mendoj se nė Kosovė e Maqedoni ka specialiste mė kompetent rrethė historisė sė gjuhes shqipe se sa nĖ Shqiperi.
Pefundimet qe nxjerrė ky studiuesi nga Tirana Ēlirim Xhunga janė tepėr shqetsuese dhe te damshme pėr brezat e ardhshėm, se, lavdatat nuk na ngrisin vlerat por puna dhe rezulltatet me argumente mb baza shkencore e jo ato fjalė te majme, te thuhet se gjuhet Europiane si italishtja e greqishtja jane te huazuara nga shqipja janė pretendime skandaloze, pa e ditur as ai vete sźpari se, nga vien greqishtja e vjeter e latinishtja...

Lexues te nderuar, ju lutemi, te kemi kujdes nga keto pretendime, nuk shkojne ne interesin tone, mos te mashtrohemi !

Nė fjalorin e Mehmet Elezit kam gjetur fjalė te huaja perplotė por, nė vendź qe te spjegohet nga autori se kėto fjalź janė te huaj ...ai shkon dhe i pervetson,iu jep kuptimin krejt tjeter, si pash. fjala:
=lepit=dy pika qe bashkohen diku..pa dhan asnje spjegim se kjo fjale eshte huazim nga sllavishtja qe do thotė:
=ngjije, pelqimi i dy pikave... dhe tjetra;
=Terrnakop= edhe kjo sllavishte rumune, =terrna=dheu +kopa/kopiti, kopanje=me rremihė dheun=
=DheRrmihės...

Te njejten gjė si ky Xhunga, Elezi si dhe tek ata gjenit e Arberia... qe nuk mbeti fjalė te huaj pa e bere shqipe..
"Mendja e madhe e zeza e veti"...!
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 21:43   #17
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Xhunga: "Greku, i cili ka dashur tė ishte gjithnjė i pari, NIKI (Nji, njė + qi, qe), τος e bėri τίς dhe ja ku doli fjala e re νοτίς, lagėshtirė. Latinėt s’vonuan dhe e kthyen νοτίς «latinisht» nė notis, pėr tė thėnė bashkė me notos, i njohur, i njoftun. Ēudia mė e madhe nė historinė e filologjisė botėrore dhe tė albanologjisė ėshtė se ndonėse grekėt dhe latinėt s’i shpėtuan dot forcės magjepsėse tė shqipes, dijetarėt shqiptarė tė shekullit XX nuk i shpėtuan dot grackės sė trukeve morfologjike tė grekėve dhe latinėve. Por gėnjeshtra i ka le gambe (kėmbėt) tė shkurtra. Ngado qė tė vėrtiten e ēfarėdo qė tė filozofojnė dijetarėt grekė, latinė, gjermanė, anglezė, sllavė e tė tjerė, dhe ēfarėdo arme psikologjike, ekonomike apo vrastare tė vėnė nė dispozicion tė ideologjisė e politikės shtetet e tyre, kėto kombe s’kanė pėr t’i shpėtuar ndėshkimit tė sė Vėrtetės sė Madhe, se gjuhėt e tyre vijnė vetėm e vetėm nga shqipja."
Cila eshte rrenja e fjales "Not" i nderuari Xhunga ?

Manuel pour l'étude des racines grecques et latines
Par Anatole Bailly, Emile Egger

=NO-TIM=shqip
=I-NO-T=rumune
=NO-E=shpetimtari i permbytjes...

=ujė(alb.)
=ura (bask)
=noto(alb.)
=īnot (rum.)
=ujuma(eston)=
=natación(galicien)=
= plaukti(lit.)=
==================
Gr.
=Na- to= pour "va-sto" de "vau-w" éolien lui mźme pour "cvau" "w" =je coule= fut "va co" =cours d' eau =va-pōē= a dv limpide" Nvi peuē"
=Nérée= dieu marin (perendi deti..)neri=njeri=perse)
=Va-ļoē=
=Va i f =Naļade A vau se rattache le verbe v w je nage
=Vaū ē =gén "wi o ē" =vaisseau=anija

==================================
http://books.google.fr/books?id=rpE7...0%2C450&edge=0
===============================
Lat.
"No" pour "na-o" et =na-to= composés ad e f je nage
=Nav-is= vaisseau "nav-ita" nau ta matelot nau ticus nav alis nav igare composés nau fragium nau fragus etc..
Mots grecs latinisés =naļas= "naumachia" =navarchus= =nauclerus=
=naļas= naumachia mots =sav= naļade =naumachie ą nauclerus mot popul nocher Curt p 286 Mey 1 340 et 416
======================================
http://books.google.fr/books?id=rpE7...7%2C826&edge=0
=====================================

=================================
http://books.google.fr/books?id=rpE7...1%2C433&edge=0
====================================
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 23:54   #18
busavata
Dr. pėr Rock & Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjilan
Posts: 8,434
Thanks: 2,623
Thanked 2,159 Times in 820 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 123
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

.. edhe keshtu Latinet edhe Greket e vodhen gjuhen Shqipe , e ndryshuan aq shume , sa qe e ben te mos tingellon Shqip .
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2014, 23:56   #19
peshkaqeni33
nje ze midis jush
 
Avatari i peshkaqeni33
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Kush tha, qe s'jemi komshinj!
Posts: 5,776
Thanks: 399
Thanked 646 Times in 434 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
peshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

Kreks, pse e shikon ceshtjen i vendosur ne nje transhe. Pse nuk e leviz piken e veshtrimit.

Pse e kundershton me kaq force hipotezen qe shqipja eshte mema e ketyre dy gjuheve? Dhe pse te duket kaq e cuditeshme ty ky perfundim. Ka nje rrjedh llogjike qe te con ne kete perfundim po te ndiekesh historin dhe gjurmet qe ajo ka lene ne gjuhe.

Gjuhetaret qe ti ke cituar, nuk kane qene perendi, njerez kane qene. Njerez qe kane jetuar ne nje epoke ku informacioni ka qene me i paket dhe mbledhja e informacionit ka qene me e veshtire. Keshtu qe bindjet e tyre jane formuar ne varesi te informacionit qe kane patur. Shume prej tyre njohurit mbi shqipen i kane patur te cunguara, ose i kane marre te servirura nga te trete.

Gjitheshka eshte e thjesht, pse na e bene te nderlikuar.
Ne kemi nje mori emrash dhe foljesh(foljet e zgjedhimit te dyte dhe te trete) qe kane rrenje nje rrokeshe te cilat nuk i ka asnje gjuhe tjeter ne Evrope. Kjo tregon qe gjuha jone vjene e dlire dhe e pa perpunuar dhe e pa deformuar. Pra ne kemi nje gjuhe qe bazohet teke rrenjet e fjaleve, prandaj eshte llogjike te mendohet se eshte nje gjuhe rrenje per gjuhe te tjera. Dhe shembuj cuditerisht ka plote qe ta mbushin mendjen. Me plote se kaq cfare te kerkojme me. Ai djali (Clirim Xhunga) po thot ja ku eshte ujku, ti thua prit te gjejme gjurmet.
folja hap
italisht apro
greqisht anigo

Tani kush eshte rrenja e ketyre fjaleve? Kush eshte gjuha rrenje?
C'na duhet ne, si e mendon njeri apo tjetri, kur ne faktet i kemi para syve.
__________________
Zoti ne qiell... Une ne det...


(Po ne toke kush do jete?!)
peshkaqeni33 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-04-2014, 00:04   #20
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Greqishtja e vjetėr dhe latinishtja vijnė nga shqipja

I nderuari peshkaqeni33,

do te japi pergjigjie pas ketij postimi, ta kam me borxh, por te lutem mik i dashtun, percilleni njehere se paku nja 2 orė gjendjen e rėndė...te ketij z. Xhunga, se ēka shkreton ai ne Blogun e tij, dhe ti besohet ketij personi ?
Si ka mundesi kjo ?
===============================
XHUNGA:
"Nuk ka asnjė vend nė Ballkan qė tė ketė marrė financime si Shqipėria

Nuk ka politikanė nė asnjė vend tė botės tė pėrkėdhelur kėto shtatė vjetėt e fundit si Sali Berisha e ndonjė tjetėr si Zhozefina Topalli. Dhe kjo pėrkėdhelje bėhet nga ana e Shtabit tė prostitutės Elizabethė vetėm pėr tė luftuar punėn pėr hedhjen dritėn mbi historinė e gjuhėve dhe historinė e popujve! Dhe nuk ka asnjė vend nė Ballkan qė tė ketė marrė financime si Shqipėria kėto shtatė vjet pėr tė mbuluar natyrėn kriminale tė Berishės dhe tė regjimit tė tij. Edhe Danimarka ėshtė bėrė sė fundi xheloze pėr rrugėt e shtruara nga Sali Berisha.
Elizabethė e Anglisė, Moj Prostitutė Pise!

Elizabethė e Anglisė, Moj Prostitutė Pise!

Unė moj PISE angleze apo gjermane kam nderin tė jetoj i bllokuar nga ti pa asnjė pjesėmarrje nė kėtė mut shoqėrie pėr mėse dhjetė vjet me radhė, duke mė prishur faqe tė tėra shkrimesh nė shtyp, duke bllokuar qė nga viti 2006 tė gjitha faqet e shtypit pėr mua, duke prishur faqe tė panumėrta nė internet, bllokime interneti, mbyllje adresash interneti, bllokimin e faqes time nė Scribd, Facebook, duke mbyllur tė gjitha dyert e administratės shtetėrore, pėrveē birucave tė policisė, duke mė penguar aktivitete private, duke mė privuar kėshtu nga sigurime shoqėrore e shėndetėsore, duke mė shkaktuar aksidente me pasojė brinjė tė thyera dhe helmime tė herėpashershme nga njerėzit e tu, bombardime me rreze elektro – magnetike, djegje dhe thyerje me rrezatimet e tua elektro – magnetike tė orendive shtėpiake, djegje llambash e shpėrthime pllakash nė mure, thyerje tavash gatimi ndėr duar, dhe mjaft krime tė tjera qė unė nuk i pėrmend pasi nuk dua tė lėndoj duke i pėrmendur njerėzit e mi.

Pėr tė shpėtuar lėkurėn, moj PISE, ke ngritur njė popull tė tėrė, po aq pis sa edhe ti! Njė popull kriminel i vėrtetė! Zaten, prandaj dhe nuk i kanė shkuar kurrė punėt mbroth, pasi nė jetė tė jetėve ka shkuar pas kafshėve si ti!

Si ėshtė e mundur

Si ėshtė e mundur qė njė grusht njerėzish si Uindsorėt, Rotshildėt, Sorosi e tė tjerė pėrbindsha si kėta tė tėrheqin pėr hunde pėr njė kohė kaq tė gjatė mbarė njerėzimin? A do tė mundeshin kėto monstra t'ua hidhin paq njerėzve pa bashkėpunimin me ta?

Bashkėpunimi mes monstrave si Uindsorėt dhe qenieve njerėzore nė vepra ēnjerėzore ėshtė njė dėshmi e rėndė kundėr vetė njeriut.

Sekreti i luftės dhe i vrasjeve"


Derrat e Prostitutės sė Anglisė

Derrat e Prostitutės sė Anglisė

Prostitutės sė Anglisė njėlloj si Qirqesė sė Homerit do t’i pėlqente sikur tė gjithė njerėzit tė ishin derra, e me kėta derra tė bėnte hem orgji sipas qejfit, e hem t’i therrte pėr tė shuar epshet e djallit. Nė derra tė tillė klasa e saj ka shndėrruar mbarė njerėzimin. Zotėr, perėndi, engjėj, mrekulli, djaj, ferri dhe parajsa drejtojnė sot shpirtin e miliarda njerėzve.

Por ka dhe tė atillė, qė e pėrbuzin Kurvėn dhe kundėrshtojnė hapur e pa frikė kėtė botė jo vetėm mjerane, por edhe shumė tė rrezikshme, pasi nė mendjen dhe shpirtin e Derrave vlojnė vetėm epshet e ngjizura nga natyra dhe demonėt e vdekjes tė shpikur nga mendja djallėzore e klerikėve tė tė gjitha feve.

Ē’bėn Prostituta pėr tė kontrolluar ata, qė nuk i ka futur dot nė vathėn e saj tė Derrave? Ajo zgjon nga gjumi disa prej tyre. Nė Shqipėri tė tillė kemi patur dhe kemi Zogun, Hoxhėn, Berishėn, Nanon, Mejdanin, Mojsiun, Topin, Nishanin dhe Ramėn. Kėta Derra tė Ndriēuar janė kriminelėt mė tė egėr qė ka patur dhe mban mbi supe ky vend i populluar si mbarė bota nga Derra me instinkte ujqish.

Kujt t’i qahesh, cilin nga kėta Derra tė bėsh shok e mik, e cilin tė thėrrasėsh me vete e ta bėsh shok ideali pėr tė hequr qafe zgjedhėn e klasės sė Prostitutės nė Shqipėri dhe nė trojet shqiptare?
Tracing the criminal deeds of filthy monarchic Prostitutes
============================

Ju lutemi, ta lexoni me vemendje...faleminderit !

Blogun e z.Xhunga e keni ketu;=http://clirimxhunga5.blogspot.fr/2011/09/njerez-te-shish-it-clirim-xhunga-picasa.html=
shendet !
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur