Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Gjuha shqipe

Gjuha shqipe “Gjuha jonė sa e mirė!/ Sa e ėmblė, sa e gjerė!/ Sa e lehtė, sa e lirė!/ Sa e bukur, sa e vlerė!” Naim Frashėri

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 06-05-2014, 15:50   #1
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 63 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Shaban Demiraj dhe gjuha shqipe.Bibliografi.

Nje jete kushtuar Shqipes.


Tekste mesimore.
Per shkollat e mesme.A)Pa ndonje bashkepunim.

1) Gramatika e gjuhes shqipe.Per shkollat e mesme petagogjike.
Shtepia botuese e Librit Shkollor.Tirane,1970,f.260.

2) Gramatika e gjuhes shqipe.Pjesa e I.Morfologjia.
Drejtoria e botimive shkollore.Tirane,1962,f.228;1966,f236 (Botim i trete)

3) Gramatika e gjuhes shqipe.Pjesa e I.Fonetika.Morfologjia.Botimi 2-te.
Drejtoria e botimeve shkollore.Tirane,1962,f.230;1964,f.236;Shtepia botuese e librit shkollor,Tirane,1968,f.172.

4) Gramatika e gjuhes shqipe.Fonetika,morfologjia.Doracak per shkollat e mesme.
Enti i Teksteve dhe i Mjeteve Mesimore i KSA te Kosoves.Prishtine,1968,f.218(botim i pare);,1969,f.219,(botim i dyte),f.218 (botim i trete).

B) Ne bashkepunim me te tjere.

5) Gramatika e gjuhes shqipe.Pjesa I.Per shkollen e mesme petagogjike.Nga Shaban Demiraj dhe Nikoleta Cikuli.
Shtepia botuese e Librit Shkollor.Tirane 1971,f.344.Tirane,1973,f.318.

6) Libri i gjuhes shqipe.I.Per shkollat e mesme petagogjike dhe te gjuheve te huaja.Nga Shaban Demiraj,Ali Jashari,Virgjin Lafe,Liljana Harito.
Shtepia botuese e Librit Shkollor.Tirane,1984,1985,1987,1989,f.184;1994,f.1 34;1995,f.135.

7)Libri i gjuhes shqipe.2.Per shkollat e mesme pedagogjike dhe te gjuheve te huaja.
Tirane,1985,1987,1988,1994,f.172;1995,f.175.

8) Letersia klasike (greke dhe latine).Per klasen e pare te shkollave te mesme (botim i dyte).Botim i Ministrise s'Arsimit.Pergatitur nga Mahir Domi dhe Shaban Demiraj.
Tirane 1953,f.296.


Per shkollen e larte.

1) Leksikologjia dhe fonetika e gjuhes shqipe.(Per studentet me korrespondence ). Konspek leksionesh.
Tirane,1956,f.58.

2) Historia e gjuhes se shkruar shqipe.Shekujt XVIII-XIX.Konspekt leksionesh.(Dispense).
Tirane,1956,f.89;Prishtine,1970,f.88.

3) Historia e gjuhes se shkruar te arberesheve te Italise.(Shek.XVI_XIX).Konspekt leksionesh (Dispense).
Tirane,1956,f.77;1962,f.77;1967,f.77;Prishtine 1970,f.77.

4) Morfologjia e gjuhes se sotme shqipe.Pjesa e I-re.Universiteti i Tiranes,(Dispense).
Tirane 1960,f.95;1964,f.95;1967,f.97;1970,f.97.

5 a) Morfologjia e gjuhes se sotme shqipe.Pjesa e II-te.Universiteti i Tiranes.(Dispense).
Tirane 1963,f.96-304;1967;,f.96-304;1969,f.96-304;1970,f.98-304.
b).Ribotuar ne Prishtine si liber ne nje vellim nga Universiteti i Prishtines.
Enti i Teksteve dhe i Mjeteve Mesimore i Kosoves,Prishtine,1971,f.228.

6) Histori e gjuhes se shkruar shqipe.
a) Histori e gjuhes se shkruar te arberesheve te Italise.
b) Levrimi i gjuhes shqipe gjate shekullit XIX.(Dispense)
Botimi Universitetit te Tiranes.Tirane,1962,f.99;1968,f.99;Prishtine 1970,f.87.

7.a) Morfologjia historike e gjuhes shqipe (pjesa I)
Botuar nga fakulteti i Historise dhe i Filologjise i Universitetit te Tiranes.
Tirane,1973,f.184.
b) Pjesa e II)
Tirane,1976,f.219.

8) Morfologjia historike e gjuhes shqipe.Pjesa e I dhe II.
Ribotuar nga Fakulteti Filozofik i Universitetit te Prishtines.Enti i Teksteve dhe i Mjeteve Mesimore i KSA te Kosoves.Prishtine,1979,f 403;1989,f.403.




Vepra shkencore....
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-05-2014, 01:41   #2
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 63 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shaban Demiraj dhe gjuha shqipe.Bibliografi.

Vepra shkencore

1) Ceshtje te sistemit emeror te gjuhes shqipe.Botim i Universitetit te Tiranes.
Tirane,1972,f.296 (me nje permbledhje frengjisht)

2) Sistemi i lakimit ne gjuhen shqipe.Botim i Universitetit te Tiranes.
Tirane,1975,f.275.(me nje permbledhje frengjisht).

3) Gramatike historike e gjuhes shqipe.Botim i Universitetit te Tiranes.
Shtepia botuese "8 Nendori",Tirane,1986,f.1167 (me nje permbledhje anglisht); "Rilindja",Prishtine,1988.f.1047.


4) Eqrem Cabej-nje jete kushtuar shkences. Shtepia botuese "8 Nendori" Tirane,1990,.f.272.


5)Gjuha shqipe dhe historia e saj.Botim i Universitetit Tirane.
Tirane,1988,f.321 (me nje permbledhje anglisht ); "Rilindja" Prishtine,1989,f.290.


6) Historische Grammatik der albanischen Sprache.
Botuar nga Osterreischie Akademie der Wissenschaften.Filosophisch-historische Klase. Shriften der Balkan Kommission.Verlag der Osterreischen Akademie der Wissenschaften.Wien,1993,f.336.


7) Gjuhesi Ballkanike.Shtepia botuese Logos.Ne bashkepunim me katedren e Gjuhes dhe te Letersise Shqiptare te Universitetit te Shkupit,1994,f.227 (me nje permbledhje anglisht).

8) Bakanska lingvistika.
Shtepia botuese Logos A,Shkup,1994 f,294 (me nje permbledhje anglisht)

9) Fonologjia historike e gjuhes shqipe.Botim i Akademise se Shkencave te Shqiperise.Shtepia Botuese Toema.
Tirane,1996,f 332 (me nje permbledhje anglisht)

10) La lingua albanese-origine,storia,strutture.Centro Editoriale e Librario-Universitą degli Studi della Calabria.Rende-Italia 1997,f302.


11) Prejardhja e shqiptareve ne driten e deshmive te gjuhes shqipe.Botim i Akademise se Shkencave.Shtepia Botuese "Shkenca"
Tirane 1999,f.284 (me nje permbledhje anglisht)


12) Gramatike historike e gjuhes shqipe (version i ri i permbledhur).Botim i Akademise se Shkencave.Shtepia Botuese "Lilo".
Tirane 2002,f.510 (me nje permbledhje anglisht).


Ne bashkepunim me te tjere.

1) Gramatika e gjuhes shqipe.Vell II-Morfologjia.Botim i Akademise se Shkencave te Shqiperise.
Tirane,1976.Botimi I-Njohuri te pergjithshme,f.30 dhe Kreu Vii-Folja.faqe 98;1995.f.452;2002 Botim i III,f.452.


2) Sh.Demiraj-K.Prifti.Kongresi i Manastirit-ngjarje e rendesishme e levizjes kombetare shqiptare.
Shtepia Botuese "8 Nendori" Tirane,f.71.


3) Sh.Demiraj-K.Prifti.Kongresi i Manastirit.(ribotim i permirsuar) Tirane,1978,f.118.

4) La formazione dell'Europa linguistica.Le lingue d'Europa tra la fine del I e del II millenio.A cura di Emanuele Banfi.
Shtepia Botuese "La nuova Italia".Firence,1993.(Kreu:La lingua albanese,f.413-424).


5) Le lingue indioeuropee.A cura di Anna Giacalone Ramat e Paolo Ramat.
Shtepia botuese "Il Mulino",Bologna,1994.(Kreu XVI;L'albanese,f.507-530)

6) Langues indo-europeennes.Sous la direction de Franēoise Bader CNSR Editions.Paris,1994.(Kreu XI;L'albanais,f 223-234) ribotuar me 1997.


7) The Indio-European Languages.Edited by A Giacalone Ramat e P.Ramat. "Routledge",London and New York.(Kreu 16;Albanian,f.480-501 ).


.....
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-05-2014, 08:12   #3
Rina
☼☼☼☼☼
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Posts: 1,590
Thanks: 9
Thanked 36 Times in 29 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 28
Rina ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Shaban Demiraj dhe gjuha shqipe.Bibliografi.

Edhe une tekstin ne temen Morfologjia, qe e hapa dje, jam duke e marr nga libri i Shaban Demiraj.


Kur te kom kohe vazhdoj me ate teme.


.
Rina nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-05-2014, 09:13   #4
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 63 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shaban Demiraj dhe gjuha shqipe.Bibliografi.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rina Shiko postimin
Edhe une tekstin ne temen Morfologjia, qe e hapa dje, jam duke e marr nga libri i Shaban Demiraj.


Kur te kom kohe vazhdoj me ate teme.


.
Ndonje gje te vogel nga gjuha shqipe e dinte Rina,dhe bashke me shqipen mesoj dhe ndonje gjuhe tjeter si anglisht,rusisht,frengjisht,italisht dhe germanisht.Ndonje gje te vogel nga Xhuvani e Cabej e mesoj.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-05-2014, 09:46   #5
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 63 Times in 57 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shaban Demiraj dhe gjuha shqipe.Bibliografi.

Traskribtime dhe perkthime.


1) Naim Frasheri."Bageti e Bujqesia".Redaktuar sipas botimit te pare dhe pajisur me shenime nga Shaban Demiraj.
Ndermarrja Shteterore e Botimeve.Tirane,1956,f.32.


2) Naim Frasheri. "Lulet e Veresé".Redaktuar ne baze te botimit te pare dhe pajisur me shenime nga Shaban Demiraj.
Ndermarrja Shteterore e Botimeve.Tirane,1956,f.67;1961,f.76;Botimi i dyte,Prishtine,1972,f.88.

3) Gavril Dara (i Riu)."Kenge e sprasme e Bales".Pershtatur ne shqipen e sotme dhe pajisur me shenime per nxenesit e shkollave te mesme nga Shaban Demiraj.
Drejtoria e Botimeve Shkollore.Tirane,1961,f.92;1965,f.89;Proshtine,197 6,f.111;Prishtine,1986,f.111.


4) Sami Frasheri."Shqiperia ē'ka qene,ē'eshte e ē'do te beheté".Redaktuar e pajisur me shenime nga Shaban Demiraj.Tirane 1962,f.110.

5) Gavril Dara (i Riu)."Kenge e spasme e Bales".Transkribuar ne baze te botimit te Katanxaros te vitit 1906 dhe pershtatur edhe ne shqipen e sotme nga Shaban Demiraj.
Shtepia Botuese "Naim Frasheri".Tirane 1994,f.227.

6) Gavril Dara (i Riu).Il canto ultimo de Bala" Tirane,1966,f.117.



Perkthime.

1) Imlach,Gladys M.Jeta dhe lundrimet e Kristofor Kolombit.Ismail Malosmani Botonjes-Tirane 1944.Faqe 113.(Perkthyer nga anglishtja).

2) Jack London.Martin Iden.Perkthyer nga anglishtja.
Shtepia Botuese "Naim Frasheri".Tirane,1959,f439;1967,f.428;1975,f.426;2 002,f...

3) Tales from Shakespeare.("Tregime prej Shekspirit"-tete drama te permbledhura).By Charles and Mary Lamb.London 1927.Faqe 162.Perkthyer nga anglishtja ne vitin 1944 (e pabotuar...?).
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-08-2019, 01:21   #6
Gi de Masha
V.I.P
 
Avatari i Gi de Masha
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Vendndodhja: Danimarkė
Posts: 13,089
Thanks: 11,534
Thanked 6,266 Times in 2,979 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 190
Gi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėm
( ia vleka ... ) njė biografi e shkrutėr!

Shaban Demiraj: (Vlorė, 1 janar 1920 - Tiranė, 30 gusht 2014) ka qenė gjuhėtar, albanolog dhe akademik i njohur shqiptar. Ka qenė kryetar i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė gjatė viteve 1993 - 1997.

Biografia

U lind nė Vlorė mė 1 janar 1920. Kreu medresenė nė Tiranė dhe studimet e larta nė degėn e gjuhės shqipe e tė letėrsisė nė Institutin Pedagogjik Dyvjeēar (1946-1948) dhe mė pas nė Institutin e Lartė Pedagogjik (1954-1955). Nė vitet 1948-1954 punoi si mėsues nė disa shkolla tė mesme (Gjirokastėr, Tiranė). Nė vitin 1954 filloi punėn si pedagog nė Institutin e Lartė Pedagogjik dhe mė pas nė Fakultetin e Historisė e tė Filologjisė tė Universitetit tė Tiranės, ku shėrbeu deri mė 1990, kur doli nė pension. Kėshtu, ai punon si mėsues, profesor e shkencėtar mbi 60 vite, ēka pėrbėn nė vetevete rekord tė kėndshėm. Ėshtė njėri prej pedagogėve qė ka mbajtur kurse leksionesh pėr njė numėr tė qenėsishėm lėndėsh albanistike dhe albanologjike, si pėr morfologjinė e gjuhės sė sotme shqipe, pėr gramatikėn historike tė gjuhės shqipe, pėr historinė e gjuhės sė shkruar shqipe (shekujt XVII-XIX), si edhe njė kurs special pėr gjuhėsinė ballkanike. Pėr kėto lėndė hartoi tekstet pėrkatėse, qė u botuan si dispensa e libra mė vete, me tė cilėt punojnė edhe sot Universitete tė Shqipėrisė, tė Kosovės, tė Maqedonisė, etj. Ai drejtoi me aftėsi shkencore dhe administrative pėr 27 vjet katedrėn e gjuhės shqipe nė Fakultetin e Historisė dhe tė Filologjisė (1962-1989). I pėrgatitur shkencėrisht, me karakter tė rreptė e kėrkues nė radhė tė parė ndaj vetes e mandej edhe ndaj tė tjerėve, studentė e kolegė, me ndershmėri tė panjollė, gjithherė i njerėzishėm. Kohėzgjatja nė kėtė funksion flet vetė.

Ai ka qenė dhe mbetet shembull pėr ne ish-studentėt dhe kolegėt e tij mė tė rinj: i drejtė, kėrkues, nxitės i pėrhershėm qė edhe ne t’i futeshim sa mė shpejt punės pedagogjiko-shkencore, duke dhėnė vetė shembullin personal, duke u bėrė pėr ne shembėlltyra e pedagogut dhe shkencėtarit tė pasionuar. Ne kemi mėsuar prej tij si tė japim leksione, si tė bėjmė punė kėrkimore-shkencore, ai ėshtė mėsuesi ynė dhe ne i detyrohemi shumė shpirtėrisht kėsaj figure madhore tė shkencės shqiptare, qė mė shumė flet me punė sesa me fjalė. Akademiku i asociuar Ethem Likaj, njė ndėr studentėt dhe kolegėt e tij, shkruan : “Dijet pėr gjuhėn shqipe e kulturėn e tij tė gjerė, tė fituara me shumė punė e mund, i pėrēoi me pėrkushtim te nxėnėsit (qė nga vitet 40) deri te studenti e specialisti nė vitet pasardhėse. Nga viti 1945 e deri kėtė vit, kur doli nė pension, Shaban Demiraj ishte pranė studentėve. Breza studentėsh, tani mėsues, gazetarė, redaktorė, shkencėtarė, nė mbarė vendin, qė morėn nga prof. Shabani dije, meritat e punės sė tyre i njohin me krenari edhe si merita tė Mėsuesit tė tyre. Nuk ishte fort e lehtė qė dije nga disiplinat mė tė vėshtira tė gjuhėsisė, tė bėheshin pronė e tė gjithėve”.

Nė vitet 1962-1966 ka qenė zėvendės-dekan i Fakultetit tė Historisė e tė Filologjisė tė Universitetit tė Tiranės. Ai do tė mbetet nė historinė e Fakultetit tė Historisė dhe tė Filologjisė dhe tė Universitetit tė Tiranės si drejtues qė u shqua pėr punė tė pakursyer dhe tė njė cilėsie tė lartė.

Profesor Sh. Demiraj i pėrket yllnajės mė tė lartė tė albanistėve dhe albanologėve tė tė gjitha kohėrave. Jeta dhe vepra e vet flet pėr dashuri ndaj gjuhės shqipe, ndaj gjuhėve, madje ndaj Gjuhės vetė, pėr pasion, durim e kėmbėngulje shembullore nė rrugėn e kėrkuesit, tė shkencėtarit tė palodhur. Puna e tij ėshtė punė blete, ai lėron gjuhėn tonė amtare dhe frutet janė tė bollshme dhe tė pjekura, ai gėrmon si arkeolog shqipen e hershme dhe monumentet e vjetra tė saj dhe u jep jetė “fosileve” tė gjuhės. Me punė dhe prodhim ai i ka ngritur monument vetes.

Ai ka lėnė njė prodhimtari tė gjerė akademike. Nga viti 1970 e deri mė sot shkroi e botoi vepra (disa prej tė cilave edhe nė gjuhė tė huaja) me vlerė teorike e praktike pėr njohjen mė tė mirė e mė tė thelluar tė ndėrtimit gramatikor tė gjuhės shqipe : Historia e gjuhės sė shkruar shqipe (1970); Ēėshtje tė sistemit emėror tė gjuhės shqipe (1972), Sistemi i lakimit nė gjuhėn shqipe (1975); Morfologjia historike e gjuhės shqipe I (1973), II (1976), ribotuar nė Prishtinė (1980), Gramatikė historike e gjuhės shqipe (1986), ribotuar nė Prishtinė (1988), njė formė mė e pėrmbledhur e saj ėshtė botuar gjermanisht nga Akademia e Shkencave e Austrisė (1993), botim i pėrmbledhur nė Tiranė (2002), Gjuha shqipe dhe historia e saj (1988), ribotuar nė Prishtinė (1989), botuar edhe nė italisht nga Universiteti i Kozencės (1997), Gjuhėsi ballkanike, botuar nė shqip e maqedonisht nė Shkup (1994), dhe ribotuar nė Tiranė, mė 2004, Fonologjia historike e gjuhės shqipe, (1996), Prejardhja e shqiptarėve nė dritėn e dėshmive tė gjuhės shqipe (1999), dhe njė version anglisht i saj The origin of the Albanians (linguistically investigated) (2006), Gjuha shqipe – Probleme dhe disa figura tė shquara tė saj (2003), Epiri, pellazgėt, etruskėt dhe shqiptarėt (2008), etj. Nga kėto vepra del se profesor Shaban Demiraj ėshtė gjuhėtar dhe filolog qė jo vetėm parashtron, jo vetėm prek, por qė edhe shqyrton, kėrkon, analizon e thellon mendimin shkencor, u jep pėrgjigje pyetjeve tė parashtruara dhe shtron pyetje tė tjera. Si nė tė gjithė jetėn e vet tė hetuesit shkencor, edhe nė kėto vepra ndeshet me ēėshtje e probleme tė vėshtira hetimit tė strukturės sė sotme dhe asaj historike tė shqipes, dhe me mprehtėsinė vrojtuese dhe pėrgjithėsuese qė e karakterizon, nxjerr pėrfundime shpesh krejt tė reja, jep mendimin e vet shkencor tė autoritetshėm si albanist dhe albanolog i shquar. I tillė ėshtė ai edhe kur merret me ēėshtje gjuhėsore tė ndėrlikuara ballkanike, jep pėrgjigje shkencore edhe si ballkanolog.

Nga kėto vepra, vendin e nderit e zė Gramatikė historike e gjuhės shqipe, qė nė thelb ėshtė enciklopedi e vėrtetė e ndėrtimit gramatikor tė gjuhės shqipe, sidomos e morfologjisė historike, ėshtė parashtrim analitik i arritjeve nė kėtė fushė, ėshtė arena ku profesori ynė i nderuar ka shpalosur jo vetėm dijet e veta tė gjera, por edhe ka dhėnė mendimin e vet tė qėndrueshėm pėr ato qė parashtron, ėshtė pėrgjithėsim e krijim shkencor, njė vepėr monumentale e fondit tė artė tė letėrsisė sonė gjuhėsore. Ja, pra, pse kjo vepėr ėshtė nderuar me Ēmimin e Republikės tė klasit tė parė (1989).

Ėshtė bashkautor dhe redaktor i veprės madhore Gramatikė e gjuhės shqipe, vėllimi I, Morfologjia, (1976, ribotuar 1995, 2002), parathėnia dhe kreu pėr foljen. Si redaktor i kėtij vėllimi u shqua pėr aftėsi drejtuese, pėr kėrkesa tė larta dhe sidomos pėr njėjtėsimin e krerėve tė tij. Si bashkautor mbajti njė peshė bukur tė madhe me kreun mė tė rėndėsishėm, me kreun pėr sistemin foljor tė gjuhės sė sotme shqipe, sistem aq i zhvilluar morfologjikisht, qė kėrkonte zotėsi pėrgjithėsimi e parashtrimi.

Profesori ynė i nderuar ėshtė autor i dhjetra e dhjetra shkrimeve studimore nė revista e tė pėrkohshme tė tjera tė ndryshme shqiptare, me plot ndihmesa nga fusha e morfologjisė sė sotme e historike tė shqipes, nga sintaksa historike, nga fonetika historike, nga historia e gjuhės, etj., etj. Vetėm kėto shkrime do tė mjaftonin pėr ta renditur ndėr gjuhėtarėt tanė mė tė shquar. Ka transkriptuar dhe pėrshtatur nė shqipen e sotme veprėn e Gavril Darės Kėnga e sprasme e Balės (1994), ribotuar nė Prishtinė (2006). Nė bashkėpunim me akademik Kristaq Priftin, ka hartuar dhe botuar Kongresi i Manastirit (1968), ribotuar mė 2005. Ka botuar njė monografi jetėshkrimore pėr Eqrem Ēabejnė, Eqrem Ēabej, (1990).

Ka pėrkthyer romanin Martin Iden tė Xhek Londonit (1995), me gjuhė tė krehur, larg ndikimeve e ndėrtimeve tė pastra angleze, shembull pėr pėrkthyes tė tjerė.

Prof. Sh. Demiraj tanimė ėshtė i njohur nė botėn shkencore ballkanike dhe evropiane me kumtimet e tij nė veprimtari tė rėndėsishme ndėrkombėtare e me artikujt shkencorė tė botuar nė revista tė huaja. Dhe mund tė pohohet me kėnaqėsi dhe krenari se ėshtė gjuhėtari shqiptar, vepra e tė cilit njihet mė mirė jashtė Shqipėrisė. Shkrimet dhe, veēarėrisht, librat e tij, nė mos qofshin shkruar e pėrkthyer nė gjuhė tė huaja, sidomos nė anglisht, ato janė tė pajisura me pėrmbledhje nė gjuhė tė huaj, ēka ka ndihmuar nė pėrēimin e mendimit tė vet shkencor tej kufijve tė botės shqiptare. Ėshtė autor i shumė artikujve tė botuar nė pėrmbledhje e revista shkencore tė huaja : zėrin pėr gjuhėn shqipe nė pėrmbledhjet enciklopedike-gjuhėsore La formazione dell’Europa linguistica, Firence, 1993, Le lingue indoeuropee, Bolonjė (1994), Les langues indo-européennes, Paris, 1994; nė vėllime pėrkujtimorė pėr Norbert Joklin (1972), pėr Johan Knoblokun (1985), pėr Johanes Hubshmidin (1982), pėr Miklosiēin (1992), pėr Kopitarin (1996), etj. Ka marrė pjesė nė konferenca shkencore kombėtare dhe ndėrkombėtare : nė Kongresin e parė (1966), tė dytė (1970), tė katėrt (1980), tė gjashtė (1989) dhe tė shtatė (1994) tė Shoqatės Ndėrkombėtare tė Studimeve tė Europės Jug-lindore; nė Kolokuiumin Ndėrkombėtar pėr Norbet Joklin nė Insbruk (1972), nė Simpoziumin Aspekte tė albanologjisė (gjendja dhe detyrat sot), Kėln (1988), nė Simpoziumin Ndėrkombėtar tė Albanologjisė nė Palermo (1990), etj. Ka mbajtur ligjėrata nė Universitetin e Prishtinės, tė Shkupit, tė Kluzhit (1971), tė Romės (1985), tė Kopenhagenit (1987), tė Aarhusit (1987), tė Vienės (1988, 1993), tė Bonit (1993), tė Kozencės, tė Palermos, etj.

Njė jetė e tėrė e mbushur me studim, me kėrkim, me krijimtari shkencore tė qėndrueshme, jetėgjatė. Sepse ėshtė i tillė, u zgjodh anėtar i komisionit organizues dhe delegat i Kongresit tė Drejtshkrimit (1972), iu dhanė titujt e lartė Profesor (1972), Mėsues i Popullit (1977), Profesor i merituar 1990, anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė (1989), kryetar i saj (1993-1997), anėtar i jashtėm i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės (1996), anėtar i Akademisė Qendrore Europiane tė Shkencave dhe tė Arteve (1997), anėtar nderi i Akademisė Diplomatike tė Londrės (2000), nėnkryetar i A.I.E.S.E.E. (Shoqata Ndėrkombėtare e Studimeve tė Europės Jug-lindore (1994-1998). Laureat i dy Ēmimeve tė Republikės, tė klasit tė dytė (1979) dhe tė klasit tė parė (1989). Ėshtė dekoruar me Urdhėrin Mjeshtėr i Madh i Punės (2000). Ėshtė Qytetar Nderi i Vlorės (2001).
__________________
devollitėt thonė
Gi de Masha nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur