Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Gjuha shqipe

Gjuha shqipe “Gjuha jonė sa e mirė!/ Sa e ėmblė, sa e gjerė!/ Sa e lehtė, sa e lirė!/ Sa e bukur, sa e vlerė!” Naim Frashėri

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 05-03-2019, 10:29   #1
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?

Pershendetje lexus dhe anetare te ketij forumi,

Nė kėtė tem tė re do tė nxjerrim nė dritė disa deshmi tė reja se si u huazuan fjalė greke nė gjuhėn franceze /VALONE Belge nė shekullin XVI ?
Do te mundohemi te sjellim faqe tė shkėputura nga ky liber i botuar ne vitin 1565, 10 vite pas Mesharit, dhe do te shofim se cilat fjale greke/ shqipe sipas disave/ jane huazuar ne gjuhen frenge duke iu hjekur qellimishte nganjehere nje sgkronje keshtuqe fjala greke ka hyre ne gjuhen frenge pa u diktua se vjeneprej greqishtes ?

Do te gjejmi kohen pastaj te diskutojmi rrethe fjaleve greke
si: kaka / ne franka shkruhet (caca) nga (kaka) greke qe do thote papa (baba) tefjales (teta) fjales (mesme) meme, fjales (shkoll) etj.

Kemi lexuar shkrime te ngjajshme rrethe (neologjizmave) ne term i pergjitheshem mirepo fjala eshte ketu per nje plan program krejte tjeter ne kete liber me titull;
"Traicté de la conformité du langage Franēois avec le Grec"
De Henri Estienne 1565

Mendoj se ky liber nese perkthehet ndonjehere do gjeje interes te madh te publiku shqipetare, neve do mundohemi qe ti perkthejmi disa paragrafe ketu per lexuesin e forumit.

==========================

==========================


===========================

=============================

perkthimi perafert;

"...permbledhje e disa fjalve te plota nga greqishtja dhe disa tjera te cilave iu eshte fshefur/shkoqur nje shkronje..."
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga kreksi : 05-03-2019 nė 10:33
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 10:47   #2
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?

Sa per njohurit tjera shtese;
Fjalet e theksuara ne te djathte me alfabet greke deshmohet se kjo fjale ka sherbyer per nderrtimin e fjales frenge/ valone te belgjikes por edhe frengjishtes ne pergjithesi;

Si shembull;
fjala frenge "BREZ" (qe do thote prushi, zjarri) ka gjetur kete form, si ne shqipe "brez" nga greke ;
Braise/BREZ de źexx3r
"Braize" Brazier de (4e4 o )Bramer épéusir
===============================

===============================

===============================
https://books.google.fr/books/conten...%2C1359&edge=0
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 10:59   #3
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?

Erdhem tk fjala e famshme "kaka" (caca) ne frenge do thote (shkula e bebave) por ketu "kaka" greke do thote "papa" (babai) na shkonmendja ne "kakavi" qe do thote "papa_vi" (papa VI) ?!

mais poasos est plus receu Brouster de Épdouer Bruire de épUer Bulle de źano C C Caca mot des petis enfans ozor comme Papa de zazza Maman deaauuar Caler 2ax Canthon de xaxoē Car de čé Caresse Caresser de 3aestosoa Catalogue catalogu auxsys
===========================

===========================
Do flasim edhe per fjalen "shije" (chie) si dhe per "qennin" chien, cien etj;;;
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 14:30   #4
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?


==========================
https://books.google.fr/books/conten...1%2C502&edge=0

=Eschole/
(EKOL)
Escholier/
=Schola /Scholasticus
Shkolla (alb) Skolla (dalmate)
=3cwi 3oxasixds
Escurieu/ ouiopoc
Epuis non Etpuis de; iati selon aucuns
Esquinancie voyez Squinancie
EstagE (kati) de: syn en mettant vn
E au deuant comme en
Eschole de: oxoxo
Estaler de gzxéiy selon aucuns5ME I SHPERNDAR RENDIT
Estomach Stomachus de: (stomakos) shifet se kesaj fjale iu eshte shtuar nje "E" ne krye te fjales per tu dallua nga fjala greke "eSTOMAKOS" (stomaku) berki/ gjakovare....
Estradiot ancien mot de:
Euesque Episcopus de: noxozos
Exomnier de: c ourvSa
Exorciste Exorcista J opushc

==========================
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 14:49   #5
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?

=====================================


=======================================


Galbanon 2a Caiu
Galloches de; zxomu
Galop (vrapim kali) galopon/NGET
Galoper(GA-LOPE de; kalopon
==================================


Hale
Hale
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 14:59   #6
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?


==================================

ketu behet fjale per (burimin) rrjedhen e ujit
Iallet & Iallir de; iawa (shkronja I° numrohet "J"
Iardin (JARDIN ) kopshti prej/de; apdtüer
Iaser (Jaser) (Zhazer) de/PREJ; źačetv
Ici de; duéi lequel accorde encore mieux auec la pronontiation des Picards
Inthronizé de; Throne quivient de; Sporos
Iusquiame Uoaxvauoē

====================================
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga kreksi : 05-03-2019 nė 15:02
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 15:24   #7
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?



Metal Metallum uézaxxor
Methridat pour Mithridat u oid&nu sub ir
Migraine (migren)pour Micraine (mikren) maladie de teste iuir pavx suyuant lequel mot il dire
(Hemicraine ou suyuant lautre plus ouxpariz on devroit dire
Hemicranie ) (hemikrani) /smundje
Mine nom d vne certaine mesure de gidiuot Budé
Mistere voyez Mystere
(Mithridat voyez Methridat)
Mitre de; usafz
Mocquer de; pgxxā Sat
Moine de; uovos
Mon Comme Asēauoir mon si &cugr
Monastere
Monasterium uevas e oy
Monopole Monopoler de; gyozoxior
Moustaches uoszusc
Moy (Moj ) de; moi
Mystere Mysterium us euer

=============================


Nain (shkurtabiq/patulak qenje e shkurter) "nanos"
Nef (soit Pronaum ) ose (harku tek ndertesat kishtare) "nef"
Niez (nije, mos pranimi)
Niezer (nijer) si "njeri" ""neos" jo, mohimi, mos pranimi, mos dija

=============================
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 15:47   #8
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?

===============================


Paillarde de zawax4 Pantoufle quasi zaro pixxoc selon Budé de signifiantTout & pexxčs Liege



"Papa" mot des enfans (fjala per (babain nga femijet) nga:"kaka"
Parabole Parabola z $26 oxy
Paradis Paradisus z d ot
Paradoxes Paradoxa choses cōtre l' opinion commune z' gido x
Paragon de; zogg
Participe de; z g54 (ndoshta merre pjese,"po rengon" rengon ? perpiqet te merr pjes (anticipe) perballue nje smundje
Parangon de;zozygoyiĒoua
Paralysie Paralytique Paralysis Paralyticus a ix 014 vnxóc
Paranymphe Paranymphus zap2rvuēoē
Paraphrase Paraphrasis zaegéppaaiē
Parasite Parasitus mapaa7cc
Parenthese Parenthesis zapéySooic
Paresse de; za pea
Parler quasi a 2 xaxźiy
Paroice communeement Paroisse de; zapoiula
Pasmer Se pasmer de; azzoua
Pene & Pener de; pene (sh (pene-zog)?°
Pentecouste Pentecoste ztyznxcso
Percer de; répoa
Persil syncope de; Petrosil zé coéxiror
===============================
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 16:04   #9
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?



==================================


Pinte de mzuow
Pion Piot Piailler de mźir
Place comme Vne place de ville
Platea z2a7ix
Placart dezxa duquell accusatifcas est zxaxa
Plat de zxxTt
Pol zoxoē (polos)
Pelice
Policer policer de; zoNTtia (politia)
VINIRE !
° Ndrrohet "T" behet "C" sikur nga "plateia" behet (placeia)sheshi,
ne frange behet "PLACE"/PLAS/ qendra, sheshi ose pika qendrore e qytezes,
==================================
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 16:17   #10
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?



Poulie de Tooxxią selon aucuns
Practique de aegxn
Practice cóme Theorique Theorice pour Theoretice 9eoprnx

Prestre Presbyter aeegźU7tpo
Preut aeoToē ou ze my Comme En preut quand on commence ą compter čv ze27ov
Prognostiquer Prognostiqueur
Prognostication e zoe9yya gixoy
Prologue Prologus aesaooes
Prone dont vient Proner pour Faire le prone semblevenir de zegrao
Prophete Prophetizer Propheta ProphetiXare aesooTnc oe9pnTéUer
Psalme Psaultier Psalmus Psalterium Jaxuōc Jazziexor
Psalmodier la uodoi

============================================


Racaille de pausa Raptasser pazoer
Renier de ąprźi ca selon aucuns
Rever dont vient Reverie de péagey Etravasser é uźd er dont vientpouźzouéc Reume Reumatique Rheuma Rheumaticus péCua pétuanxoē
Rhetorique Rhetoriquement Rhetoriquer ou Rhetorizer (retorje) (tjerrje/DREDHJE) n7oeux fnmexxčē pumpi er
============================================
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 16:25   #11
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?


======================

======================
"movezerbre" fr;
"La mala herba cresce presto" it;
"Et mala radicesfortius arboragit " Ovide
"bari keq rritet shpejte"
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 16:46   #12
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?


Rhythme qu on dit & escrit communes Rime Rhythmus pv8w3c
Ride de vis qui havn des obliques comme pvzidoc évid
Riz dpv x Roc de pa en le prenant pour rupes
Rue (rruga e qytetit) (shose) nga "rute"
=======================================

=========================================

Spasme Spasina avzoudz
Splenetique ar urix6c
Squinancie auvaixo
Stradiot ou Estradiot de seamams T
Tanesie herbe selon aucuns doarasia en
Tapinois de Tumuréē
Tapis Taznē
Tarabuster de palaser
Tas dont vient Entasser de Glow Taxer de Ta as
Terme de Tipua ou de Terminus venant de Tipua
Termes figures d hommes ou femmes sansbras & sans iambes ipuaj
Termes au lieu de Hermes
Tertre peult estre de 7 p Spoy en la significationde & por
Tesme voyez
Theme Tette 7 n
Thalent pour desir dont vient Enthalenté de xovTiē
Thaller dict desbleds de uwer
Theatre Theatrum 34xgr
Theme Thema Séua
Theologie Theologien onoyia So é ec
Theorique apraxé la
Thiphaine ou selon aucuns Saincte Thiphaine la feste des Rois Stopafia
Thresor pour Thesor Thesaurus 9nouvpoc Et
Thresorizer (trezorje) punonjes i pagesave te taksave) pour
Thesaurizer Snozveler
=====================================
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 17:18   #13
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?



Thriacle Theriaca Sneax4
Throne Thronus Spóyoē
Tifer & Atifer de 7Upos
°Tiller (TIJEr) ose
Tiller (tijerrje e leshit ne furk (fursh) ne pirun per te nxjerrur penin) shavar e jo zhavor, prej; tiwer (TILLER)
Tiltre Titulus zizaos
Tombe voyez Tumbe
Tome vior Topasse nza Cios
Toret que les autres appellent Foret deop r Touiller de oxźir Trace ie ne sēay s il viendroit point de darazée
Trepan arUatuor Tres particule quise met deuant le Positif pour en faire vn Superlatif comme Heureux
Tresheureux (trezyry) de; relē
Voyez ce qui en est dict au premier liure au chapitre du Nom
Tringue de Spisząc selon aucuns
Triques niques de se vreizoē selon aucuns
Trone voyez Throne
Troter de é xoē dont vient é
Trou Trouer de Tpaier
Truffe & Truffer de TpvpJ duquelle cóposé 5g o2 signifie le mesme que Setruffer de quelqu vn Tuer de Soeir
Tumbe que les autres disent Tombe de; rou6oc
Tympan &Tympanizer Tympani de; Toazavor &
===========================================
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 18:06   #14
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?


etymologie du Grec entre autres de nostre
MADIA & nostre NIDA
c' est ą dire lettre pour lettre
uą /va dia & vł dia

Vray (vraj) est qu en quelques lieux & (mesmes)njajta nene (mėmė)
"Nanda" ou "Ananda" ou "Mananda" ou/OSE "Parmananda"
Or comme ceste faēon de serment est prise des Grecs ainsi le vieil Franēois empruntoit son
"Se m' aist Dieux" pour (per)
"Si m aid Dieu'' Venitien
"Cosi Dio m' aiuti''
Et de ce: dhee nga kjo;
"Se m' aist Dieux"
"SEMEDIY" (si emri femre te ne "Semedije"?!
behet ;
"Mi dieux"
"maj got"
==========================

En Franēois en plusieurs manieres de parler de ces Pronōs au Datif cas
"Moy" moj (mua)
"Toy" toj (tua)
"Nous" (nu)
"Vous" (vu)
Grecs: "moi" "toi" "ouļr" "öśr"

==========================


Rregulorja e emrave permes ndryshimit te shkronjave;
Greket thone ;
"Simon" "Ciceron" "simo" "cicero" "sisera"
Les Grecs disent Alexsandpoē/drosrec
Latins Alexäder
France Alexćdre
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-03-2019, 18:26   #15
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?


__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-03-2019, 22:00   #16
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?

Pozicioni i gjuhės shqipe, Eric P. Hamprocedura e Konferencės pėr gjuhėt IE e mbajtur nė Universitetin e Kalifornisė, Los Anxhelos, 1963 Eric P. Hamp:



Procedura e Konferencės pėr gjuhėt IE e mbajtur nė Universitetin e Kalifornisė, Los Anxhelos, 25-27prill, 1963, ed. Nga Henrik Birnbaum dhe Jaan Puhvel =Pozicioni i gjuhės shqipe= Eric P. Hamp: Universiteti i Chikagos dialektet e lashta IE

Procedura e Konferencės pėr gjuhėt IE te mbajtur nė Universitetin e Kalifornisė, Los Anxhelos, 25-27 prill, 1963, ed.

Nga Henrik Birnbaum dhe Jaan Puhvel

Ėshtė nė modė qė nė konferenca tė dilet pa asnjė pohim tė qartė, as pozitive e as negative, por mė tepėr me njė deklaratė tė tė gjitha vėshtirėsive tė shumta.

Ndėrsa unė, nuk kam aspak shije pėr modė mbi kėtė fushė, si nė asnjė tjetėr !

Nganjėherė, na duket tepėr e vėshtirė qė tė thuhėn pėrfundimisht e me siguri tiparet e gjuhės IE ose gėnjeshtrat edhe mė vėshtir ėshtė pėr ti identifikuar qartė dhe pėr ti caktuar nė njė marrėdhėnie tė kufizuar tė inovacionit tė pėrbashkėt.

Kjo nuk do tė thotė se, gjėrat qė i kanė vėnė si G. Meyer, kjo ėshtė shumė e njohur, ka mjaft material tė mirė indo-evropian nė shqipen por, shpesh ėshtė i paqartė dhe e pėrfaqėsuar nga njė numėr i vogėl tė shembujve pėr ēdo veprim dhe kombinim .

Pėr mė tepėr, unė nuk jam ende nė njė pozicion pėr tė thėnė atė qė unė shpresoj se do tė jetė e mundur tė thuhėt kur materialet dialektore nga shumica e rretheve tė janė analizuar dhe krahasuar. Kjo vlen veēanėrisht pėr foljet.

Ka edhe tė panjohura tė fundit qė janė tė rėndėsishme pėr pyetjen kryesore nė tė cilėn unė nuk jam i informuar nė mėnyrė adekuate pėr tė mbajtur njė mendim tė duhur: thrakaset, dalin me materiale marramendėse (-ev-) ky pra ėshtė shembull i dukshėm kėtu.

2. Ka mėnyra ku subjekti ynė ka qenė i sintetizuar nė tė kaluarėn dhe lehtėsojnė detyrėn tonė disi: N. Jokl (Eberts Reallexikon der Vorgeschichte; nė artikullin "Albaner," "Illyrier," dhe "Thraker")- i jep njė shqyrtim tė vetėm; por ai megjithatė nuk jep pikėvėshtrimin e tij. W. Porzig ( Die Gliederung des indogermanischen Sprachgebiets Heidelberg, 1954 )- jep njė pėrmbledhje tė drejtė dhe nė mėnyrė tė plotė por, ai nuk ka mendime tė mprehta vendimtare.

Pėr mė tepėr, ai ishte me krejt pak veprimtari sė fundi, pėr njė fushė tė tillė tė vogėl, dhe jam munduar ta analizoj e plotsoj nėse mundem.

Kėshtu qė unė shpresoj pėr tė arritur njė shkallė tė drejtė tė tėrėsisė nė raportim, edhe se, nė tė njėjtėn kohė permes disa nga paragjykimet e mia qė tregohen terthorazi. . 3

Kur e shikojmė nė terren hapsiren qė mbulon, duket se subjekti ynė ndahet natyrisht nė tri pjesė: Pozita gjeografike e shqiptarėve nė Ballkan, vendi dhe marrėdhėniet e ilirėve, trakve, dhe pjestarve tė tyre dhe lidhjet gjenetike tė shqiptarėve nė nėngrupet IE simotra tė saj.

Kėto simotra, pjesėrishtė ndeshen nė fusha tepėr tė veēanta tė ekspertizės: "Gjuhėsi Ballkanike"; letėrsi klasike, filologji dhe epigrafi, dhe studimet Indo-evropiane nė kuptimin tradicional. Askush nuk mund tė jetė po aq i aftė nė tė gjitha. 4.

Nė pyetjen rreth vendndodhjes mė tė hershme tė shqiptarėve, ka njė pėrmbledhje tė mirė dhe tė grumbulluar me referenca nga A. Rosetti, (Istoria romīne limbii. II. Bakanice Limbile 3 41-44 (Bucuresti, 1962). Rosetti, megjithatė, gabimisht pėrsėrit mitin se, "disa dialekte tė tosknishtės tregojn karakteristikat e gegnishtes, duke treguar, gjoja se, pėr njė ndarje mė tė vonshme tė dialekteve. Isoglosat, kjo ėshtė e qartė nė tė gjitha dialektet, i kam studiuar, tė cilat permbajnė pothuajse tė gjitha llojet e mundshme. Ato duhet tė jenė relativisht tė vjetra qė datojnė nė mijėvjeēarin e parė post-romake. Si njė supozim duket e mundshme qė kjo isoglos pasqyron njė pėrhapje tė zonės sė fjalės, pas vendosjes sė shqiptarėve afėrsisht nė vendndodhjen e tyre aktuale. Nė kėtė kontekst ėshtė e mundur pėr tė gjetur pothuajse ēdo mendim.

Shumė janė dakord se shqipes i mungon njė terminologji e vjetėr detare, por D. Deev ( Charakteristik der Sprache thrakischen 113 [Sofje 1952]) mendon se, ata e kanė pasur por e kanė humbur atė! Mė shumė pozitivisht, mund tė thuhet se, mungesa e thjeshtė e fjalorit tė trashėguar detar nuk mund tė provojė asgjė. Kohėt e fundit, megjithatė, E. Ēabej ( Congresso VII intemacionale di scienze onomastiche , 4-8 Aprile 1961 248-249) ka argumentuar pėr praninė e vertetė detare, por mungojnė deri mė tani disa terma tė vjetėr e tė ruajtura. Por mua, mė duken se kėto janė pėr pjesėn mė tė madhe jobindėse nė vetvete:

= Det = 'detit' (lidhje me= 'thellėsi'= mund ti referohet ujit tė thellė ?
= Vā ='vend zbarkimi ?
= mat =plazh? valė ? dallg ?
= Vala= mund te aplikohet tek organet e ndryshme tė ujit.

Njė fjalė si -Grykė ='ngushtic "ėshtė njė metaforė e lehtė =(' fyt '); anī(: ā njė apo ān-īé anije (ė) = ? 'anije')dhe disa emra tė pjesėve tė anijes si;
=Balle= 'ballin', pėlhurė
=vela= 'lundrim', =shul ='direk' ,
=luga = "timon", i pėrkasin Lugeve= 'kupė') janė gjithashtu tė kuptueshme lehtė si metafora; "likurishtė " (krh. likurė 'lėkurė') ? dhe shumė emra tė tjerė, shpesh komponime mjaft transparente (f. 249), janė pėrshkruese dhe me sa duket mund tė ketė lindur nė pėrdorimet e tyre tė vulosura nė pothuajse ēdo kohė.

Fjala =ngjalė ="ngjalė" ngjalat :
="engella" edhe nė qoftė se e lidhur si duhet me fjalen ilire:
=Eggelane, nuk presupozon domosdoshmėrisht lidhje me detin.

Kėshtu, neve, ende na mungon njė trup i demonstruar i morfemes amtare detare, qė s'kanė lidhje morfologjike ose semantike me tjera gjuhė pėr tė bėrė transferimin e mundur. Pėr njė argument tė tillė, vetėm forma tė izoluara do tė jenė bindėse. Edhe historia e kohėve tė fundit ėshtė e diskutueshme: emri Shqiptar shfaqet sė pari nė shekullin e katėrmbėdhjetė.

"Albi" hynė nė njė dokument Angevin tė vitit 1330, sipas Ptolemeut, nė shekullin e dytė =Albanoi = kanė jetuar rreth Albanopolit (Krujė), ku identiteti etnik ėshtė i regjistruar nė kohėn moderne.

Enklavat e Italisė dhe Greqisė, nė masėn qė ata pėrdorin njė emėr tradicional, e pėrdorin kėtė term: arbresh (p.sh., Vaccarizzo Albanese), arbėrķshte nė (Greqi). Tė dhėnat e mėhershme janė tė perseritura me referenca nga, H. Bari Lingvisticke studije (Sarajevė, 1954;. Abbr LS ), dhe Hymje nė historķnė e gjuhės shqipe 7 (Prishtinė, 1955,. Abbr Hymje ;.

= trans Istorija =Arbana= KOG Jesika 30 [Sarajevė, 1959]).

Ēėshtja e emrave si: Elbasan, Arbėni, Albanopolis, Shqipėtar, Shqipeėri diskutohet gjerė e gjatė, por disi e pa mbrrijshme, te Dh. S. Shuteriqi, (Buletini pėr shkencat Shoqerore 1956:3.189-224 (abbr. BShkSh) dhe Buletini i Universiteiit Shtetėror, Tiranės 1958:3.45-70 (abbr. BUShT ). Ėshtė e qartė se, nė Mesjetė shqiptarėt janė zgjeruar mė larg nė veri (Jokl, albaner § 2), se, ka argumente bindėse tė cilat kanė qenė tė shtyėr deri nė bregdetin e Adriatikut;

- Fakti qė Scodra= 'Shkodra' ( Shkodėr ) tregon njė zhvillim jo-shqiptar (shih 6 mė poshtė), se, nuk e ka tė demonstruar fjalorin e vjetėr detarė (shih mė lart), dhe se, ka pak huazime tė Greqisė antike (Jokl, albaner 5, por shih 5 mė poshtė), dhe se, ka argumente nė favor tė Dardanisė sė vjetėr:
=Ni= < Naķssos, me zhvillimin si nė;
= pyll ="pyll" =pyelli ? = pėżll = jastėk le (-m-) : = pal=
=dem= (Jokl, albaner § 5).

Pa dyshim qė shumė nga argumentet janė negative qė do tė trajtohen mė poshtė. Nė njė seri studimesh, G. Reichenkron ka pėrpunuar kohėt e fundit nė korrespondencėn shqiptare-rumune, qė e ka sjellė edhe nė armenisht. Ky argument i fundit nuk ėshtė i ri, pasi qė ėshtė sė pari i vendosur me forcė i pėrcaktuar nga H. Pedersen ( KZ 1900:36.340-341). Aspektet pėrkatėse tė Reichenkron do tė diskutohen mė poshtė, por puna e tij nė thelb nuk ndryshon gjendjen e huamarrjes siē ėshtė e kuptuar. S. Pucariu: ( Die rumanische Sprache [Leipzig, 1943) nga i cili citim ėshtė nxjerrur kėtu) shqyrton kėto ēėshtje nė "Das autochthone Element" (f. 203-210) dhe nė diskutimin e tij rreth trashėgimisė sė pėrbashkėt latine (f. 326-336). Edhe se ai merret me pamje tė tjera (pp 336-338), ai i sheh (f. 205) elementet shqiptare-rumune se rrjedhin nga trakishtja, dhe mendon se ata kanė trashėguar (si substrat) nė gjuhėn rumune, por huazuar mė parė nga ilirėt, paraardhės tė shqiptarėve.

Mė i pasuri shtjellim i kėsaj lėnde gjer me tani ėshtė nga Rosetti: (Istoria II 3), i cili lavdėrueshėm trajton Ballkanin si njė njėsi historike. Pėr lidhjen shqiptaro-rumune dhe korrespondencen fonologjike janė tė pėrcaktuara (f. 103-106), si dhe leksikor (f. 106-121), ku shumė nga kėto janė tė njohura qė nuk kanė nevojė pėr ilustrimet me shembuj kėtu - nė bruto, ata janė tė qartė e tė vėrtetė, dhe nė masė tė madhe kuptohėn mirė. Ata theksojnė nė mėnyrė solide tė (1) njė gjuhe amtare lokale, dhe pėr (2) njė dialekt tė veēantė tė latinishtės. G. Reichenkron: ( Romanistisches Jahrbuch 1960:11.19-22) shkurtimisht disa hipoteza, qė kam i pėrmbledhur kėtu: a) Jo te gjitha huazimet shqiptare-rumune janė huazime nga shqipja nė rumunishte, tė cilėt mund tė jenė edhe nga Ilirėt dhe Daco-trakėt si burime tė hershme. b) Elementet "autoktone" vrehen nė rumune vetėm nė rregullin e pjesės ilire-trake-shqipe, qė shfaqen nė pjesėn e zhvillimit proto-Romanė. c) Shumica e huazimeve shqipe-rumune vijnė prej huazimeve nga latinishtja vulgare (si prekursorė tė rumunėve) nė Dardani nga njė substrat ilir.

Pastaj, ne supozojmė se, para-rumunėt u zhvendosėn nė veri tė Danubit dhe u bashkuan me njė dialekt dako-romanė, qė pėrmbanin elemente trake e tregon edhe Korrespondenca me Armenianėt ( ndryshime tė shėndosha dhe tė caktuara qė trajtohen nė Rom. JB. 9, pėr detaje , shih mė poshtė). d) Tė dhėnat dako-trake-rumune: IE *(- q -) para (-be-) IE * (-s + front -V- , dhe IE * (-k ; - f -) -p -)' ). e) Nga mbetja e fjalėve tė pashpjegueshme, huazimet nga sllavėt dhe hungarėt llogariten shumė. f) Pėr disa huzime te lashta greke duhet tė mendojnė edhe se nuk presin huazime me shumicė nė zonat ku nuk u preken nga romakėt. g)

Ka edhe disa huazime gjermanike pėrndryshe, ne duhet tė pėrballohėmi edhe me pesė komponente tjera: IE, gjermanike, latine, greke, dake e sllave. h) Ne duhet tė jemi tė pėrgatitur pėr situatėn kur kemi dy etimogji qź bien fonetikishtė sė bashku pa asnjė lidhje mes tyre, por vazhdojnė me dy kuptime krejtė tė ndryshme, tė tilla si: = ofr = = mont = = botė = = mbi male = = mundum = = montem= kjo mundėsi shumė shpesh ėshtė anashkaluar. Reichenkron i arsyeshėm kėtu ( Rom Jb .. 1958:9.59-105, esp 59-62) nė korrespondenca tingllore shqipe-rumune shkojnė si vijon: kėto korrespondenca mund tė reflektojnė ose: (1) Nga dako-trake nga rumunishtja dhe nė ilirishte, qė mė vonė bėhėn shqipe, ose; (2) Nga Iliria qė mė pas bėhėn shqipe, qė shėndrrohen nė Gete- trake nga rumunishtja. Mbi baza tė supozimit tė njė ndryshimit tė tingullit trak nga IE, e ngjashme me atė nė armenishte, Reichenkron ndjek teorinė e Gamillscheg-ut se, dialektet rumune tė perendimit (dmth. Dardane dhe ato nėn Danubiane) shkojnė me gjuhėn shqipe, nė reflekset e tyre tė huazimeve, ndėrsa dialektet rumune tė Lindjes shkojnė me reflekse tingllore thrakase dhe tė tregohen tė -zhvendosura. Prandaj, reflekset kryesore tė diagnostikes janė: IE. (d , g, g ) kurse nė Lindj tė rumunishtės janė, (t, k, k ). Nė bazė tė kėsaj teorie dako-trake, Reichenkron pėrpiqet tė shpjegojė fjalė tė ndryshme rumune, tė vėshtira qė pėrfshijnė (-z-) , qė disa prej tyre mund tė jenė tė lidhura me disa fjalė shqipe. Ai pėrpiqet tė shpjegoj disa fjalė rumune nė (-zg-) si duke konsideruar huazime fillimisht nga format trake me njė * prefiks (-gh -), duke i krahasuar disa zhvillime armene. Pėrpjekja e tij, tė cilėn e konsideroj tė pasuksesėshme ose mė mirėe tė themi tė dyshimtė, qė e kam kritikua diku tjetėr, tė paktėn pėr aq sa dėshmia e shqipes shkon. Nė ēdo rast, argumenti i tij kryesor, i drejtė apo i gabuar, nuk ėshtė e duhur kjo penges qė patjetėr ti pėrfundojmi mendimet tona mbi gjuhėn shqipe, nese ajo me tė vėrtetė ka tė bėjė me natyrėn e Dako-trakve dhe reflekset e saj tė supozuara nė gjuhėn rumune. Reichenkron argumenton duke pėrsėritur disa herė supozimet e tija nė drejtim tė huazimeve kėshtu qė; huazimet gjuhėsore, sipas tij, gjithmonė kanė lėvizur nga njė strukturė mė e lartė sociale nė njė struktur mė tė ulėt. Pa hyrė nė kėto perfekcione ndoshta tė pamundshme tė kėtyre aspekteve tė kulturave nė fjalė, (Dakėt, Getes, dhe para-shqiptarėt), e as nė konceptin antropologjike jo tė qartė tė barazisė dhe superioritetit tė kulturave, ia vlen tė pėrmendet se, nė rastin e kulturave ne e dimė shumė por ne mund tė supozojmė paraprakisht krejt pak, se, nga cila anė kėto kategori huazimesh tė shumta kanė lėvizė ?

Nė rrjedhėn e diskutimit: = shtrungė= 'ahur pėr mjeljen e kafshėve " ="corde"=nė rumune, = korde=(gōrdhé, gārdhé, rrethore, Kreksi)*, Reichenkron: ( Rom. Jb 11,51-52) ka njė excursus mbi Baltike dhe sllave nė: = (-pa-) e: = (-po-) = Art = = (-pas-) = Nach =.(nashta) .. Ky argument humbe fuqin kur kemi parasysh artikullin e E. Westh Neuhard-it nė: (Scando-Slavica 1959:5.52-63), duke treguar se, kėto komponimet sllave janė kalke tė njė gjermanishtes tė ndėrtuar mbi njė bazė tė hollė trashėgimi sllavė, pėr mė tepėr, ato kalke duket se janė pasqyrime tė mbėshtetura mbi njė burim letrarė tė arsimuar ose tė alfabetizuar pra, pra, kjo ndėrhyrje e dobėt kozmopolite e kulturės gjermane nuk ka hyrė nė kontakte me nivelin popullor sllavė drejtė per sė drejti por vetem se permes njė kontakti letrarė nga njė aristokraci e arsimume sadopak qė njihte alfabetin gjerman, (sigurishtė se, nga njė kopjim i dobėt kėto forma te reja hyjnė nė gjuhėn sllave me njė ndrysho tė hollė, prej gjuhės gjermane kalojnė nė rumanishtėn dhe shqipen). Sa pėr format interesante Baltike tė sjellura nga Reichenkron, dy lloje tė shpjegimit duken se mjaftojnė pėr shkatėrrimin e tyre si kalke,. Komponimet e tjera tė "afrimit" duken pėrsėri tė gjurmueshme pėr pėrhapjen gjermane, sidomos kur merret parasysh se sa i fortė ishte ky ndikim, nė mėnyrė tė veēantė nė letoneze dhe nė prusishte tė Vjetėr.

Kėshtu, madhėsia e kufizuar e korpusit tė prusishtės sė Vjetėr theksuar nga Reichenkron nė lidhje me legalizimin relativisht tė madh tė kėsaj karakteristike, i humbet vlera e saj provuese. Reichenkron vazhdon pėr tė nxitur njė marrėdhėnie tė veēantė duke i pėrfshirė trakėt, sllavėt dhe baltėt, nė bazė tė njė prefiksi; -po- (-pa-) nga ana tjetėr e lidh me tė folmen e variantit qė pėrfshin gjuhėn postrumune si (corde) dhe =pociump= dhe =pozmóc=. Me konsideratat e mėsipėrme, supozimi i njė marrėdhėnie tė tillė tė veēantė shpėrbėhet nė ajėr.

Duhet tė theksohet kjo me tė drejtė qė Reichenkron (f. 53), lejon mundėsinė qė format e dialektit -po/pa-mund tė vinin nga kontaktet e hershme serbe. Argumenti i Reichenkron mė tej nė (f. 52-53), duke i dhėnė njė alternativė konvencionale (dmth., Joklit) pėr =Pariu= "pėrrua", ėshtė, nė mėnyrė tė pavarur pyetjeve tė mėsipėrme tė dyshimta nė njė zgjidhje tė ndryshme. Sipas Jokl; = Pariu= rumune; = Frīu= Reichenkron sugjeron trake (-pa-) asimiluar nė.
= Pa -) + Latine = Rivus = Riu ='lumin'.=

Po aqė e mundur nėse dikush kėmbėngul pėr njė alternativė tjetėr *
= Per-r n -)= ėshtė * =
P er-r vus =. 5.

Para se tė vazhdohet me tė kaluarėn Ballkanit tė shkallėzuar, ka dy huazime tė vjetra nė gjuhėn shqipe tė cilat na ēojnė nė njė perfundim tė hollė por tė vlefshėm. Ajo ka qenė prej kohėsh e njohur (qė nga neni bazė A. Thumb IF 1910:26.1-20) se huazimet e lashta greke janė tė rralla.

Para-shqipja ishte pothuajse krejt pak nė kontakt tė ngushtė me gjuhėn greke nė lashtėsi.

Megjithatė, Ēabej ka dėshmuar kohėt e fundit (Congresso VII intemazianale di scienze onomastiche 250-251) se, kėto huazime greke nuk e fshijnė para-shqipėn largė nga territori grek, jo se ata pėrshtaten mirė nė njė vend qė ėshtė Shqipėria e sotshme, ata ishin nė kontakt ose me kolonistėt dorike-greke ose me dorianėt e veri-perendimit. Pikat e tij mbi karakterin Dorik tė huazimeve me siguri duken bindėse si:
=drapėn= , Tosk =
Draper= "drapėr '<* = drapanon= nė vend se =drepanon =;
=kumbull =;
=< kok-kumhlon ;
=brukė= 'Tamariske'
=murikh =, thym="trumzė ;
=qumbra= qrumbh =.

Tre tė fundit ( reflekset e sė parės) riprodhohen nė forma paralele edhe nė kolonit greke tė Italisė jugore (edhe pse natyra dorike e kėtyre dialekteve ėshtė njė tjetėr debat i famshėm!).
Por kjo ende nuk do tė na tregon saktėsisht se ku ndodheshin dorianėt me kėtė rast tė kontaktit ? Ka disa huazime tė lashta gjermanike:
=shkum= 'shkumė',
=tirq= 'pantallona' (Gote; =žiu-brokis )
=duhėt parė mirė. Bari: ( LS 73-91) ka nxjerrur disa detaje lidhur me kėtė ēėshtje.
Kėto janė prova mbėshtetėse, por pa i vendosur gjėrat mė afėr gjeografikisht.

Me sa duket mė nė veri dhe lindje, shqiptarėt duej tė kishin patur rastin e tyre pėr kontakte pėr njė kohė edhe me gotėt, por e gjithė ēėshtja ėshtė e pasigurt. 6. W. Cimochowski ( BUShT 1958:3.37-48) i zhvendos shqiptarėt shumė mė pak se tė tjerėt: nė malet pranė Matit, nė veri tė Nishit. Ēabej (BUShT 1958:2.54-62) ėshtė edhe mė pak i gatshėm pėr tė parė shqiptarėt tė zhvendosur: nė bazė tė toponimeve, ai argumenton pėr njė rajon bregdetar. Veēanėrisht, pėr shkak tė qasjes relative tė kėtyre neneve, dhe pėr shkak se, tezat e tyre kanė qenė tė prirura pėr tė qenė nė sy tė keq, vlen tė diskutohet edhe mė gjatė. Cimochowski fillon duke shqyrtuar shkurtimisht dhe nė mėnyrė kritike argumentet e Weigand: ( Balkan-Archiv 3,227-251) pėr njė rrėnjė trake tė gjuhės shqipe, dhe pėr njė venlindje mė tė hershėme tė vendndodhjes sė saj: a) Toponimet me origjinė latine nė Shqipėri tregojnė zhvillim fonologjik dalmat, jo shqiptar. b) Trashėgimi detar dhe kushtet e peshkimit mungojnė nė gjuhėn shqipe. Kėto fakte janė dhe kuptohen lehtė, thotė Cimochowski, pasi qė shqiptarėt duhet tė kenė vazhduar nė zonat e thella ku Romakėt nuk ishin shuar aty plotėsisht - kėshtu pra, jo nė ato zonat ku toponimet e origjinės latine ndieheshin ende tė forta.

Shqiptarėt do tė kishin jetuar nė brendėsi tė territorit largė nga bregu i detit, nė male, por jo domosdoshmėrisht pėrtej kufijve tė Shqipėrisė. c)

Disa fjalė tė tilla si ="maniferrė' =ndahen me trake =manteia =. Por kjo mund tė trgoje thjesht se, ka pasur kontakte, pėrveē trake-frigjiane e brigje qė kanė jetuar pranė Durrėsit.

Pėr mė tepėr, Ēabej mendon se, edhe kėto fjalė mund tė tregohen tė jenė ilire. Cimochowski vazhdon tė theksoje (fq. 48) se; = karpė= dhe; = burrat= janė tė ndarė nė zonėn italiane para-Romake prandaj kjo korrespondenca e pretenduar trake ėshtė zhvleftėsuar. d) Disa emra Trake janė shpjeguar gjoja se me ndihmėn e shqipes. Nga kėto, vetėm Dacia Maluensis (: mal ?) ėshtė shpjeguar edhe nė kėtė mėnyrė; = Decebalus= (: Balle ) dhe; = Burebista= = Burre + Bishtit = janė me siguri tė gabuara. e) Toponimet shqiptare tė njohura nga antikiteti nuk tregojnė zhvillimin fonologjik shqiptar. Kjo nuk duhet tė jetė e habitshme, nga fundi i shekullit tė dhjetė e tėrė Shqipėria jugore u muar nga bullgarėt. Por kjo nuk do tė thotė se nuk ka pasur shqiptarė kudo nė Shqipėri. f)

Huazimet e vjetra nė rumunishte nga shqipja dhe zhvillimi i shqiptarve rumun tė shperndarė nga pika latine ka njė origjinė shqiptare nga pika Latine me origjinė lindore.

Por zakonet nomade tė Vllehėve dhe kulturės sė blegtorisė sė shqiptarėve nomad do t'i ēoje ata nė kontakte me ta ndoshta nė njė kohė tė gjatė nė tė kaluarėn. Pėr mė tepėr, nėse shqiptarėt mund tė kenė patur kontakte nė Veri-Lindje, por ne ende nuk e dijmi saktėsisht se, ku ishte kjo vija iliro-thrakase, por dihet se, Naissos= (Nishi ), ėshtė konsideruar nga shumė si territor ilir. Nga kėto vėzhgime Cimochowski arrin nė pėrfundimin se, jugu i Shqipėrisė, veriu rrethė Shkodrės dhe bregu i detit Adriatik ishin tė pėrjashtuara si territore shqiptare qysh herėt por, kjo nuk dėshmon se shqiptarėt ishin nė njė marrėdhėnie me trakėt. Pastaj pason njė diskutim i gjatė i dėshmive pėr njė marrėdhėnie ilire, ku do tė shohim nė pjesėn mė poshtė, pasi qė do tė pėrfundoje Cimochowski se, vėndbanimi i shqiptarėve ka qenė diku nė afėrsi tė Matit, qė shtrihen nė Veri. . Pretendimi i Ēabej-it ėshtė edhe mė i fortė se sa ai i Cimochowskit.

Ai sė pari jep njė pėrshkrim praktik tė historisė rreth vendbanimit tė hershėm tė shqiptarve nė njė mėnyrė tė pėrshtatshme: Shqiptarėt vijojnė tė jetojnė nė venbanimet e ilirve sipas: ( Thunmann, Hahn, Kreēmer, Ribezzo, La Piana, Sufflay, dhe Erdeljanovi ). Ilirėt e romanizuar janė derdhur nė jug nga malet midis Dalmacisė dhe Danubit (pikpamje e Ireēek-ut). Nė shekullin e tretė e tė gjashtė, si nomadė, ata u zhvendosėn nė jug tė Karpateve, sipas (Parvan, Puscariu, Capidan). tė ardhur nga Pannonia sipas: (Procopovici, Philippide). Shqiptarėt dhe rumunėt ishin nė territorin trakė mes Nishit, Sofija, dhe Shkupit sipas Weigand). Shqiptarėt ishin nė Dardani ku takohen Ilirėt e Trakėt, dhe u zhvendosėn nė Shqipėri nė periudhėn e vonė romake, sllavėt erdhen dhe i gjeten ata nė pellgun e Bojanės sipas (Jokl, Durham, Skok). Nga malet e Ballkanit dhe Rodopeve ata u zhvendosėn nė Shqipėri pėrpara sllavėve sipas: (Bari ). Ata ishin nė fushat e Matit nė Shqipėrinė Veriore dhe u zgjėruan nė jug nė Mesjetė sipas: (Stadtmüller).

Ky vend i fundit ėshtė shumė i ngushtė, sipas Ēabej.

Megjithatė, nė Congresin e VII Internazionale 245, Ēabej lidhet te lumi Mat (Vibius) pėr ="mat"= 'bregu i lumit'. Ēabej thekson se, emrat e fshatrave nė Ballkan janė nė pėrgjithėsi tė kohėve tė vonshme me rregullime tė ndryshueshme. Pėr kėtė arsye pėr studimin e toponimeve, emrat e qyteteve dhe lumejve janė mė tė sakta. Nėse do ti kontrollojmi kėta emra nga burimet antike vertetojmi se, shumica e atyre emrave tė vjetėr ndjekin zhvillimin fonologjik shqiptar:

= Scardus =Shar , pa metatezė, si nė:
= Scardona =
= Skradin= .
= Scodra =
= Shkodėr=

Ēabej vėren se, sk -> h - i pėrkiste para- Periudhes Ballkanike, dhe krahason (VII Congresso Internazionale 244), pėr fonologji, emrin;
= Shkamb =scamnum dhe; = kulshedėr = chersydrus= .

Kurse( "Rogame") ėshtė njė sufiks i kohėve tė fundit formuar nga:
= Ame e Rege =, dhe pėr kėtė arsye nuk ka problem pėr shkak tė (- g-) sė)
= Barbanna =
= Buene = ėshtė e rregullt, siē tregohet nga Jokl (IF 1932: 50.33 ff.), Slavia (1934-1935: ff. 13,286), Glotta(1936:25.121
= Lissus = Lezh (krh.
= Lissa >=lisat , etj);

Ēabej vė nė dukje ( VII Congresso intemazionale 245) latinishtja ėshtė e rregullt, njė deklaratė qe unė as nuk mund tė pohoj as ta kontrolloj nė kėtė moment.

= Dyrrachium >
= Durrės = Isamnus >= Ishm = Drivastum >= Drisht, siē pretendon Krahe, theks ilir;

= Shkum (-b-) (- ī- ) = Scampinus = ėshtė i rregullt nė dialektin qendrore tė Shqipėrisė, ku paratonet;

= (-ė- )> (-u-) dhe (-mb-) > (-m-) janė tė pritshme ( VII Congresso Internazionale 246). = Aulwn = Vlorė ndoshta mund tė pėrfshijė njė ndėrmjetsim sllavė.

= Thyamis >= Ēamėria, (parė nga Leake nė 1814, ėshtė pranuar nga Ēabej, megjithatė, mund tė presim( -s- t -) (-krh-).

Lat.= Arachthos >= Arta, me sa duket mė mirė shpjegohet me shqipen se sa me greqishten, por, ėshtė e habitshme se, (-kt-) duhet tė ishte (-ft -)apo (-jt-) e jo (-t -), nga ai nivel kohorė por;

= Ragusium= ( Ragusa ) ėshtė: = Rush=* te Bogdani (1685 Kėshtu thotė Ēabej se, bregdeti ishte shqiptar qė nga lashtėsia.

Emrat e huaj pėrfaqėsojnė disa shtresa tė ndėrhyrjes sė mėvonshme pėr tė cilat Weigand ka dėshtuar pėr ti pastruar dhe tė trajtohen pa dallim, nė bazė tė Ēabejt ( Internazionale VII Congresso 243). Bari ( LS 25 ff.) i jep njė llogari qė ėshtė aq bindėse nė anėn tjetėr tė debatit, bazuar nė punėn e kujdesėshme tė bėrė nga Skok mbi toponimet e Ballkanit nė raport me Romakėt.

Bari e sheh shqipen tė ndarė me trakishtėn (-kt- t-) (f. 26), por duhet theksuar se, siē do tė shohim mė tej sipas V. Georgievit tek trakėt por pėrjashton lidhjen Daco-Miziane.

Duke pėrdorur kėtė simbiozė tė njohur me para-rumunėt dhe bazuar sipas emrit tė Nishit (f. 26), Bari i vendos shqiptarėt nė rajonin mes Dardanisė-Peonisė (f. 27). Ai pastaj vazhdon tė diskutojė nė (f. 30-34) problemin e vendndodhjes sė para-rumunėve se, mos ndoshta ata janė zhvendosur edhe mė largė nė veri tė Danubit nė atė kohė. Dihet kjo prej kohėsh se ekzistojnė dy lloje tė huazimeve latine nė gjuhėn shqipe. Bari pėrcakton (LS 27-28, dhe Godinjak, Balkanoloski Institut, Sarajevo 1,1-16 [1957], esp. 7-11) njė kėrkim pėr njė zgjidhje shumė bindėse pėr aksentin latinė sidomos mes (-ct-) dhe (-cs-) qė i jep gjuhės shqipe (-ft-) , (-p-f-) si ps:

="luftė" =kofshė=, e qė pėrputhet me gjuhėn rumune; ="lupt"=luftė = e; ="coaps"=kofshė =(shpatulla)= pra, kėto ndryshime tė lehėta do tė pėrfaqėsojnė zėvendėsime tė shėndosha sipas IE * (-kt-) ishte bėrė * (-t- ). (unė shoh njė problem kėtu; = ftua=ftoni= = 'ftua' = cotonum= , qė do tė duhet tė ishte (-ct -) pothuajse menjėherė pėr tė mos u ngatrruar me = Keta =(kotonum)= nė; = kėtė =kėto [m.]".) nė grup pėrfshihet edhe fjala shqipe; = traft -r-=traktit = Nga ana tjetėr kemi edhe fjalėn; = derjt= 'drejtė' =(d (i) rectus)= (drejtus) = (direktus) =dhe; ="trajtojn" = njė rezultat tė ndryshėm por qė pėrputhet me dalmatinen e vjetėr = traita = traktit =..

Nė mėnyrė tė ngjashme kemi nė shqipe "-un-" dhe "(-e-)" si reflekset e latines "(-a-)" , tė cilat pėrputhen me zhvillimet rumune dhe dalmate. Kėto pra, do tė qojnė prapa nė dy shtresa kronologjike dhe gjeografike, njė nė "Ballkan i brendshėm" dhe tjetri "Adriatik bregdetar." Bari ( Godinjak 13) konsideron se, rumunishtja ka huazua nga shqipja por shqipja nuk ka praktikisht asnjė nė drejtim tė kundėrt, te gjitha kėto forma rumune duhet tė jenė tė "Restwörter," e jo "Lehnwörter", por, si Reichenkron (mė lartė) merr nė konsideratė, se, situata e huazimit mund tė jetė edhe mė e ndėrlikuar. 7.

Pra, shtrohet pyetja se, ku ishin shqiptarėt para se tė vinin sllavėt nė Ballkan ?

Bari e diskuton kėtė (LS 28-29).

Sheliev mendon se, sllavėt u takuan nė Shqipėri nė kohėn romake.

Ai e tregon qartė se, territori shqiptar ishte i ekspozuar prej sllavėve nė Mesjetė, vetėm rajoni qendror kishte mbetur i ndijshėm nga toponimet sllave, ndoshta se ky ishte njė pėrqendrim i shpejtė nga shqiptarėt. Sipas mendimit tim, kronologjia e sllavėve dhe shqiptarėve nė Shqipėri nuk ėshtė e sigurt. Bari ( Hymje 77) konsideron humbjen e intervokalit tė shprehur (-c-) nė gjuhėn shqipe si post-sllave, sipas Jokl ( 1926:44.37 ff.).

Kjo shpjegohet me =Shkinikė ='Bullgaria'= < Sclavinica= ; etimologjia rishfaqet nė mėnyrė tė qartė nė mjediset greke si; =(-k- ) Erite= 'nė tjetėr gjuhė " (greke). Por edhe kėtu mund tė ketė pasur njė etimologji Latinė sė pari nė =Labėrija= (La-Berija)=nė jug ka;
=Tosk (- r -)= =(To sk-r-ija)= nga intervokali (- w - ) dhe metateza sllave (-la -), por ne mund tė parashtrojmi njė radhitje pėr ndodhjen e tyre.

Skok e shef nė =Durrės nga;
= Durrazzo= < = Dra = Dyrrachium =(por vini re * (-Du-) ėshtė e nevojshme).

Megjithatė, para-serbe duhej tė ketė patur theksin ="Dra" = qė nė rrokjen e dytė ?

(=Draē=(Drakuin=(Drakari vikingi)=Drak=Draē ) *Kreksi)*

Pėr mė tepėr, pėr ti bėrė gjėrat edhe mė tė pezmatuara, Cimochowski: (. Ling. Posn 1960:8.133-145) parashtron pėr Durrėsin diēka tjetėr, nė vendė tė;
= Durracion= ai gjen kėtu;
= Durakhi= qė e ka marrė prej gjuhės ilire nga fjala
= Duraktu =
= Durak- t -u - = pas (-o- a -)
= Durrės
= Dśrrėc (e)=
= Dures= kjo zgjeron dhe mpreh mendimin e referuar mė lart nga Ēabej tė kėtyre emrave.

Ndoshta kjo do ju dukej naive tė kėrkohėt aqė thellė nė kėto zonat e popullsive tė pathyeshme pėr tu njohur me gjendjen e tyre aqė te familiarizuar tė Ballkanit ? Mbi gjendjen e sotme, unė nuk mund tė pranojė nė pergjithėsi njėren nga zgjidhjet e pezmatuara kėtu mė-sipėr, as nuk mund ta refuzojė tėrėsisht njė zgjidhje tjetėr qoftė edhe si e gabuar.

Njė pėrmirėsim i Barit i paraqitjes sė emrit tė lumit;
= Bojana= ( LS 29) parashtruar nga Tit-Livi;
= Barbanna = me njė formė tjetėr;
= Bar-anna =(vini re kėtu se
=Berati =(Beligrat) e ka humbur (-g-) nė e saj sllave )
= Bar-anna = Borjan (-n-)= (me pershtatje sllave) *
= Bojana= (nė shqip, cf. = Ujė- B-uji= (e zgjėruar, e fryme, e Bumume=Bumim=nga -Bum-im- kalon nė -Bun-a-) (*) (shtesa nga Kreksi)

Kėtu kemi tė gjitha ndryshimet dhe shpjegohen me rregulla tė njohura, mirėpo nuk ka kronologji tė qartė. Natyrisht se nė ēdo rast, ne kurrėsesi nuk mund tė dėshmojmi pėr shqiptarėt se ata nuk i paraprijnė sllavėt. 8. Ne duhet tė kthehemi tani nė pyetjen e mundimshme dhe jo bindėse tė ilirėve dhe trakėve, dhe lidhjen e tyre tė mundshme me shqipėtarėt.

Pa hyrė nė hollėsi nė kėto argumente qė do ti sjellim nga Bari, jo se mė duket pėrmbajtja e tyre si njė rrezatim jobindės nė vėzhgimet e tij tė sigurta tė konkordancave me asnjė parathėnie mbi ato tė punimeve mė tė hershme - Bari ( LS 24 dhe gjetkė) ai anon pėr njė marrėdhėnie shqiptare-armene me trakėt si ndėrmjetsues. Mė saktėsisht, ai parashtron njė vazhdimėsi shqiptare-trake nė njė anė dhe tjetren frigje-armene. Vini re se, kjo ėshtė njė marrėdhėnie mjaft e ndryshme nga ajo e supozuar nga Reichenkron mė sipėr. II Russu ( Cercetri de lingvistic 1958:3.89-107) gjen ilirishtėn tė jetė njė gjuhė satelite, njashtu si edhe trakishtja, mirėpo pasi qė ato kanė njė leksik krejt tė ndryshėm tė toponimeve dhe onomastikes, ato nuk janė tė njėjtės gjuhė. Prandaj Ilirishtja do tė ishte romanizua nė njė datė tė afėrme nė gjuhėn shqipe, pasi qė kjo mbijetoi si e pavarur dhe ka shumė tė ngjarė tė jetė nga trakishtja. Por, Russu deklaron se, problemi i shqipes ende nuk ėshtė zgjidhur.

Rosetti ( Istoria II 3 51-63) shqyrton ēėshtjen nė pėrgjithėsi.

Tė dy fushat si ilirishtja dhe trakishtja ishin tė ndara nga vija e lumit Morava-Vardar. Ndėrsa, duke pohuar atė qė kam marrė parasysh, konsiderohet se gjuha shqipe ėshtė njė dialekt i trakishtės, Rosetti pėrmend Georgievin (f. 53) dhe Barin (f. 54), duke pėrmendur aty edhe V. Ivanov si dhe Hamp pėr efektin se, shqipja nuk ėshtė mė as Sateme e as Centume (shih mė shumė pėr kėtė mė poshtė nė lidhje me ilirėt), dhe duke pėrmendur Russu dhe Cimochowskin si mbrojtės tė njė (-m-) karakteristike pėr ilirishtėn (shih mė poshtė gjithashtu), ndėrsa -. C.de Simone: ( kėtu 1960:65.33) dyshon nė kėtė tė fundit. Njė listė e mirė e ekuacioneve leksikore tė propozuara pėr ilirėt dhe trakėt, poshtė (f. 56-62).

Njė konsideratė tė duhur tė kėsaj liste do tė lehtėsoje tė gjenerojė njė ese tė mirė, por siē dihet, ka probleme nė tė gjitha anėt, dhe Rosetti ėshtė nė thelb te raporteve sė gjendjes sė bursave si e sheh ai. Ndėrsa mendimi mund tė ndryshojė pėr ēėshtjet e mėsipėrme, asnjė nga pozicionet nuk ndryshojnė nė thelb nga qėndrimet e mbajtura gjatė nga njė ose njė tjetėr studiues nė kėtė fushė.

Kur i kthehemi punės sė fundit tė Georgievit shofim se edhe njė burim tjetėr i ri iu ėshtė shtuar tė tė mėparshmit. Nė studimin e tij (La toponymie ancienne de la péninsule balkanique et la Thčse méditerranéenne (Sofje, 1961; = Linguistique balkanique 3.1), ai i pėrmend shtatė rajone te ndara nė tri grupe; Dako-Myziane, Thrakase- Phrygiane. (. Afėrsisht, dy tė parėt ndeshen me Trakishtėn e shumė tė tjera)

E para e kėtyre grupeve ėshtė evidentuar nga toponimet nė; (- deva /-dava /-dova (variantet janė tė shpjeguara me kronologjinė) <* -dh e (-w-) , ėshtė paraardhėsi i shqipes dhe ilustron lidhjen e saj nga ndryshimet zėrit, shifet nė tablon e mėsipėrme. Georgiev parashtron njė seri tė tėrė tė ndryshimeve fonologjike pėr kėtė gjuhė, tė cilat pėrputhen me zhvillimet e njohura nė fonologji e Gjuhės shqipe: * (-é-,) -o-, -au-, -ei- (> e), -ue-(> -e-), (> -a-), (> -ri-), (> -s- -b-), (-h-) (> -z-, -d-), -tt- (> -s-), -s- (> ) . Kjo ėshtė diskutuar nė (Toponymi 7-8), si dhe nė: (Issledovanija Posravitel'no-istoriceskomu jasykosnaniju 145 (Moskė 1958). Kjo para-gjuhė do tė kishte lindur nė Daki dhe u pėrhap nė Dardani dhe Maqedonin Lindore dhe qė nga andej zbret poshtė deri nė Axhios (Vardar).

Georgiev pėrmend edhe kronologjin por unė nuk e di se si ia ka arritur deri nė atje. Trakia e Georgievit ėshtė pėrcaktuar (f. 9) duke filluar nga lumi = Bria ='qytet', =Diza= "kalaja", siē ėshtė bėrė zakon nė ēėshtje tė tilla ku, Etimologėt gjejnė zgjidhje pėr tė gjitha kėto toponime. Zona e Trakisė zėn rajonin qė kufizohet me Detin e Zi, Propontikėt, Egjeun, Timokun, Strimonin, dhe lumin Danub.

Nėse rregullat fonologjike tė Georgievit do t' ishin tė saktėta, ne jemi ballafaquar me njė punė leksikore tė frikshme, nė saje tė elementeve tė rralla dhe tė perthekueshme: =Darda = duket edhe si Daco-Mysian dhe si Trake. Nė vijim, tablot tė cilat ne do mund ti pėrshtatnim nė skemėn shqiptare, ato deklarohėn trake ( Issledovanija 119-121):
= Bistas
=Boure-Bista=
= Pisto= ( e pist=sllave) shqip= e zhyt, = ( -b- (-o-) (-ur -)= (pėr Burrė ? = (-zeiz -) = e zez ? = ( -zize -) pėr i-zi ? = (-mal -) pėr male ? = skiįr= Kardendistel =sh-qer ? E pėrsėrisim se, ilirishtja (f. 32-34) perfshinė Ilirinė, Dalmacinė dhe Pannonin jugore. Kėtu ne gjejmė =Delm= - ( delmė/dele, por formė e zakonshme ėshtė =dele= , dhe ne mund tė pyesim veten se a janė gjetur tjera forma tė tilla), (-ulc -) ( -ulk-)=ujk. Dako-Mizianėt gjoja se kanė depėrtuar nė Iliri dhe nga aty Dalmacinė qė nga mijėvjeēari parė para krishti. Nga ana tjetėr, Venetėt dhe keltėt zbresin nga veri-perėndimi duke i dhėnė kėshtu njė analisti njė gamė tė gjerė tė alternativave tė mundshme.

Kjo do tė shtjelloje dy konceptet tradicionale tė ilirianve: Hirt, Krahe, Bari , Pokorny, Popovi janė pėr ( Centum ), kundrejt Kreēmer, Jokl, Ribezzo, Pisani, Mayer ( Satem, me njė pėrbėrės tė Centum-it). Nė Issledovanija (f. 133-137) Georgiev vazhdon tė japė hollėsi mbi marrėdhėniet e tij Dako-Miziane/Shqiptare/Trake, ai ka dy teori, tė cilat i shtjellon, por ne do te ndalemi kėtu. Te Misianėt e Azisė sė Vogėl, sipas tė vetmit mbishkrim tė njohura = patrizi = nė grek. = patravi= mendohet se ėshtė shqiptare. =RI= * .

Njė tjetėr mbishkrim i gjetur nė Bullgari vjen me =diern-s =, e cila rrjedh nga * =(-k w- ) ersna = perėndimor , kėtu, me sa duket, labiovelar ėshtė i palatalizuar dhe spirantizuar, si nė gjuhėn shqipe. Kėshtu pra qė shqipja dhe elementet pėrkatėse tė rumunishtės vijnė nga Dako-Mizėt; =Athrus= > =Jantra= dhe =Utus= > =Vit= nė Bullgarinė veriore tregohet se rajoni nuk ishte thrakas, por Daco-Mizianė.

Prova konkrete pėr pretendimet e mėsipėrme ėshtė tėrėsisht jashtė kontrollit tim. V. Pisani, e njohur kjo mirė qė ai ėshtė kundėr lidhjeve kartografike, por ai ka vė nė dukje paralelen familiare tė gjuhėn shqipe dhe ilire.

Nė Paideia (1958:12.271) ai tėrheq vėmendjen me njė izoglos pėr "Maqedoni-Traki" me fjalėt pėr 'emrin':. Alb = Emen= Sllave = Ime= Baltike = Emnes / Emmens= Kelte = Ainmn = , etj.

Dialekti dorik poashtu tregonė gėrmadha ilire nė; = Enumakratida=, = Enumantiada= (qė tė dyja nga Lakonia), dhe pėrpos tyre Pisani shton nė Lakoni edhe fjalėn = Diza=Dhiā (shqip).

Nė Paideia (12,298) ai sjellė nga Lakonia edhe fjalėn; = grifasqai= =grafein=, me ilirishtėn > = Ri= tė hellenizuar si; = Phi= dhe = deisa= 'sterco', e para e vėrtetuar nė fjalėn; = deisozos = tek Leonidi i Tarentes, tė cilėn ai e barazon me shqipen: = dhjes = = défequer ="pastroj"=.

Nė shqyrtimin e tij tė Vėllimit I tė A. Maire: Die Sprache der Alten Illyrier ( Paideia 1958: 13,319-320) Pisani numron disa glosa tė ndryshme ilire prej tė cilave nuk ka asnjė shpresė dhėnėse me gjuhėn shqipe, por e tregojnė vėshtirėsin e konsiderueshme Filologjike: = Pelio= = Pelia= ? 'qė ndoshta mund tė vihet nė lidhje me; = Plak=' =plakush=?

Ne nuk mund t'ia qellojmi as kėtyre fjalve; = tritw= ("Testa") ngjitur me =tru = 'trurit' ? = medo= 'hydromel' nuk ndodh nė shqip (shih mė poshtė), ndoshta mė interesante ėshtė; = dibri= qalassa '("senza etnico") ? (apo tallasa e cila ėshtė sugjeruar nė lidhje me fjalėn shqipe) = Det=? por qė Pisani mendon ndoshta se ėshė Frigjiane. M.Deev, mendon se gjuha shqipe ėshtė nga trakishtja jo, nga ilirishtja. R. Gusmani ( Paideia 1957:12.164-165) vėren se:

"Ora qui il D. jo ha tenuto calcolo del fatto che ogni lingua č la confluenza di larmishme e molteplici tradizioni linguistiche, jo di un filone Unik, com'egli implicitamente pensa. " Kėshtu qė, gjuha shqipe ndoshta do tė ishte dalur nga njė gjuhė e lashtė e Ballkanit =Koine= por kjo shmang pyetjen qėndrore, mėnyren se si erdhi deri tek kjo "pėrzierje" ?.

Korrespondencat ilire-shqiptare nga Jokli ( albaner 3a) janė ndoshta mė tė njohura, disa nga kėto kėrkojnė dhe komente: (Straboni (7,314) ; = Elo Lougeon = : = legat = "moēal". Kjo mund tė jetė ndoshta* = llaē = - por mundet t ishte * (shamak)* = lag = - "lagėshti", e cila mundet tė pėrfaqėsoje sigurishtė edhe* = loug =
= Ludrum = : Tosk;
= Lum = 'pleh'
=llaē= nė Tosk;
= pler = Geg =lymphome=, por ka edhe fjalė latine e greke.
= Aquae Balizae : =baltė=. Por Krahe ( IF 1962:67.151-158) mendon se; = Balissae =vjenė nga =Bal- (i) un : = Bal-sa= si nė; = Balsenz= = Bal-s-antia= = Ap-s-antia = Lith ="bala"= "moēal" Sllave:= Blato= ., Shqip = Baltė= . Prandaj, pėr Krahe; = Balissae / Balizae= ėshtė "Alteuropaisch" (shih mė poshtė).

= Metu-Barbis - Barris ėshtė i paqartė.
= Malo / untum =, etj, pėrfshijnė etimologji rrėnjėsore dhe janė tė dyshimta. Emrat e vendeve nė;
=V-ste/a/o= : kopshtė 'dru frutor', vresht "vresht": ( Illyrier § 4) Lith.= ysta; Por edhe se kjo vepėr me sa duket e qėndrueshme, ėshtė kundershtuar nga J. Hubschmid: ("Substratprobleme," Vox Romanica 1960:19): ". Letzten Endes sind sie aber vorindogermanischen Ursprungs Sie drücken vdesin Zugehörigkeit aus, haben ferner oder Bedeutung" (f. 177). Hubschmid pretendon se, prapashtesat janė tė formume prej gjuhės Baske qė shkon nga perėndimi i Rumanisė e deri n'Azi tė Vogėl, kundėr Georgievit qė mendon se janė nga Pelazgėt (-a-) (s) (f. 298-299).

Kjo =inj = nė shqipe ėshtė njė shumės kolektiv ėshtė e qartė, por a shkon me kuptimin e Delminium ?

Korrespondenca e brishtė e Joklit: "Trakėt" ka nevojė pėr njė rregullim tė plotė nė dritėn e punės sė kohėve tė fundit, mė shumė se njė akuzė. Ndėrsa ne duhet ti kushtojmi kujdes tė duhur nė pėrdorimin e formave qė duken si ilire (shih mė poshtė), Cimochowski: ( BUShT 1958:2.41-46) ka disa diskutime tė rėndėsishme pėr tė kontribuar nė debatin qė zgjati mbi reflekset e "grykoreve" indo-evropiane nė ilirishte. Pa dyshim, thotė ai, se, "disa etimologji tė propozuara e tė gabuara" si: Volturex, Regontius, Regius, Rega, Genthius ; shembuj shumė tė mirė tė mbetjeve palatale e velare.

Gjithashtu, = Barzidihi= mund tė jetė; = Barzes = = Bards = .

Nė gjuhėn shqipe fjala =mjekrrosh= "bearded '), por aty mbeten shumė palatale sa duket origjinale tė shkruara =s, z, s, z, q = nė burimet klasike. Gjithashtu, sipas tij; = Aquilis= , = Aquincum= padyshim tregojnė labiovelare. Cimochowski mė tej argumenton (fq 42-44) se, "tė gjithat (-u-) (-ul-) (-m-) tregojė disa gabime me refleksin velar pėr qėllzore tė gjuhės origjinale, tė cilat shumė studiues janė pėrpjekur ti shpjegojnė gjoja se datojnė nga lashtėsia. Jokl: (Eberts Reallexikon der Vorgeschichte 1,89-94, 6,38-45, 13.29) u pėrpoq pėr tė treguar se kjo ndodhi nė pranin e (-r-) dhe (-n-)-it. Kundėr kėsaj, Cimochowski i cili propozon pėr mbretin Genc kėtė pėrmirsim:

= Genti-Genusus-Epicadus-Magaplinu = (-s-) nė vend tė:
= Volturex-Regontius-Regius-Rega-Genthius=
Genti Magaplinu = i pėrket ndoshta njė spjegimi tė sanskrishtes;
= Mahant
=Madheshtori ? Nga shqipja:

=Madh= i madh ?
= Bersumno= pranė;
= Berginium= dhe;
= Bargulum=
= Barzidihi= pranė;
= Bargilius= dhe;
= Bargulis=
Cimochowski kėshtu beson se, iliro-mezapishtja tregon velaret pa vėshtirėsi, (-u-) (-m-) dhe se pėr kėtė arsye kėto reflekse dėshtojnė pėr tė bėrė gjuhėn ilire brėnda statusit tė dialektev Centum.

Unė pajtohem me konstatimin tė pėrkohėshėm tė Cimochowskit kėtu por, pėr arsye tė tjera. Vėrtetė qė faktet flasin kundėr njė Centumi tė statusit pėr ilirishtėn por kjo formula e Cimochowskit ėshtė e thjeshtė. Nė tė gjithė shembujt e tij mjedisin e mėposhtėm e pėrfshin gjithmonė njė tingėllore, ndėrsa "konjatet" tjera tė paraqitura nganjėherė janė tė dobėta apo tė dyshimta apo tė dyshimta por nė shpjegime tė tjera:
= Vescleves =
= Kan-davia = (pėr tė cilat * - ėshtė rindėrtuar nevoja por qė tregon vetėm pėr;

= Acra-banis =
= Bargulis =
= Bargilius =
= Skerdis =
= Aggro =
Ky mjedis pėrputhet saktėsisht me mendimet tjera pėr bashkimin e palatales dhe velares nė gjuhėn shqipe ( KZ 1960:76.275-280), dhe nė asnjė mėnyrė nuk varet nga rasat e parregullta nė gjuhėt Sateme, gjuhė qė kuptohet si konvencionale. Njė tipar i veēantė i gjuhės ilire pretenduar nga Cimochowski ėshtė se, ai ndan refleksin e saj nga labiovelaret (f. 44-46). para zanoreve tė pėrparme si (Pedersen dhe Jokl) qė e tregojnė se, shqipja dallon labiovelaret siē e thotė edhe Jokli se, edhe ilirishtja qė dallohet nga thrakishtja, ajo i heton gjithashtu si shqipja por ai u pėrpoq gabimisht pėr tė provuar se, edhe trakishtja ishte gjithashtu si ilirishtja.

Argumenti i Joklit u vu gabimishtė mbi:

= Akuenision= (qė ėshtė thjesht Latine)
= Aquensium =
= Kouimedaba=
= Koumoudeba= (e elementit tė pasigurta tė parė),
= Gouolhta= (e segmentimit tė pasigurt)
=Zououath= (r) (i paqartė edhe pėr vlerat trakė te shkronjave), dhe = Koadama= Kėshtu pra, sipas Cimochowskit, provat pėr labiovelare trakase deshtojnė. Reflekset e dallueshme tė labiovelares me formėn e gjuhės shqipe dhe ilire ėshtė njė dėshmi madhore e prejardhjes ilire tė shqiptarve !

Por, pėrballė gjithė kėsaj, ne duhet tė mbajmė nė mendje kźtė se, provat pozitive pėr ilirishtėn labiovelare janė tepėr tė rralla dhe tė terthurta, nė ekstrem.

Pėr mė tepėr, tė thuhet se, janė shenja me diagnostika tė dobėta. Cimochowski gjithashtu pohon se, aksiomat e shqipes me Mezapishtėn (-au> (-a-) dhe me atė ilire IE * ku pastaj kalon nė > Shqipen si (-o-) si do tė shihet nė kėta shembuj; = Spalatum= = Spolhtion= nė Italiane.

Por O. Haas ( Messapische Studien 173-174 [Heidelberg, 1962]) thotė se: (-au-)> kjo ndodhi nga pėrshtatja vulgare latine:

= Ascoli=
= Ausculum=
= Basta=
= Bausta= dhe jo nė vetė mezapishten e cila kishte (-au> (-ao-)> (-o-) .

Me humbjen e (-c-)sė 's' para (-s-) nė ilire dhe shqipe, shih Hamp ( IF 1961:66.51-52).
Pėr mė tepėr, "Alteuropäisch" Krahe ka shtuar edhe njė pėrbėrės tė ri. Pėr shembull, nė "Baltico-ilire" ( Festschrift für Max Vasmer 245-252 [Berlinit, 1956]), ne shohim ekuacione tė ndryshme qė pėr Jokl mund tė kenė qenė shenjat e farefisnisė midis iliro-shqiptarėve dhe Baltėve.

Me dėshmi aqė tė rralla, kėtu ka njė aspekt vetė-shkatrrues nė kėtė fushat, ti konsiderojmi ekuacionet nga Krah: (nė BZN (1956:7.1-8); si vijon;
= Nette=,
= Netze= do tė pėrputhen me sansk.kurse
= Nad= , = Nady-h= ndėrkohė qė (-na-) do tė pėrputhet;
= Nada= -deri mė tani nė rregull.

Por pastaj:
= Nie=paraqitet tek:
= Neta= (Norvegji) kurse greke;
= Neda= e:
= Nedwn= Ciles gjuhė ia kemi borxh tani, dhe, si ta dijmi kur hasim nė njė gjuhė tė kėtij niveli dhe kush janė te parėt e tyre ?
Kohėt e fundit ( BZN 14,1-19 dhe 113-124 [1963]) Krahe ka shfaqur "Die Gewässernamen im Alten Illyrien" tė renditura ato nė "Alteuropäisch," Baltik-Adriatik, dhe lidhjet Veri-Perendimore gjermanike me definicionin e ri pėr ilirėt.

Nė kategorinė e fundit aty ne gjejmė;
= Ar-daxano =
= Artatus =
= Dr Nus =
= Drilwn= (janė tė lidhura kėto?
= Genusus =
= Kat-arbath =
= Clausala =
= Pizwn = .
Nė mėnyrė tė qartė, ne duhet tė jemė shumė tė kujdesėshėm para se tė percaktohėmi pas ēdo forme si, patjetėr tė ilirishtės.

9. Ne do tė merremi veēmas me problemin e Mezapishtės pjesėrisht sepse, i kam marrė mė parė tėk ( Studime nga Joshua Whatmough 73-89 [Hagės, 1957]) dhe dėshirojmė kėtu pėr tė rishikuar deklaratėn time tė problemit, pjesėrisht sepse nuk e kemi shumė tė lehtė ti bėjmi bashkė ilirėt dhe Mezapėt. Nė kėtė pikė tė fundit, shih tani permbajtjen e Haas nė (Messapische Studien) ku nė faqen e tij tė (11-tė), Haas deklaron se, "ka ndėrmend tė diskutoje diku tjetėr kėto pikėpamjet e tij mbi supozimet e pamjaftueshme bazuar mbi Mezapļshten dhe unitetit tė tyre me ilirishtėn; kėtu ai thjesht nxjerr arsytimin mbi bazat e pamjaftueshme dhe tė ndijshme qė varen nga segmente mjaft arbitrare tė fjalėve".

Nė faqen e tij tė 12_te ai thotė se; "teza ilire pėr Mezapishten i pėrket sė kaluarės dhe shpresojmė qė sė shpejti do vėhėn nė harresė."

Kjo nuk do thotė tė pėrjashtohėt njė provė e re ilire qė nė tė ardhmen tė percaktohet mė mirė, por, ėshtė e vetmja gjuhė qė nuk demonstron deri me tani dėshmi tė tilla. Nė faqen e tij tė 13, ai deklaron se; "ėshtė e mundur qė emrat Ilirė mund tė sqarohen nė bazė tė njohurive tona tė Mezapishtės, por e kundėrta ėshtė metodologjikisht e pamundur." Pas punės sė mundimshme filologjike mbi tekstet nga O. Parlangčli ( Studi messapici [Milano, 1960]), Haas (shėnimi cit.), C. de Simone ( Die messapischen Inschrifien ) dhe J. Untermann ( Die messapischen Personennamen [Wiesbaden, 1964) , duke vazhduar Krahe; Die Sprache der Illyrier .

Po kėshtu, unė nuk e kisha parė kėtė artikullin e de Simone mbi diftongėt e Mezapishtės ( 1964:69.20-37), e as shqyrtimin nga Parlangčli e Haas ( Kratylos 1963:8.179-186). Me sa duket pa e parė artikullin tim tė lartpėrmendur (abbr. A & M ), Ēabej ėshtė marrė me disa fjalė tė Mezapishtės nė studimin e tij "Une Probleme de istoriei limbii Albaneze" ( Studii i cercet ri lingvistice 1959:. 10,527-560, esp 555), ku dhe disa nga trajtimet tona aty pėrputhen. Edhe se ēėshtja frigje na merr pėrtej qėllimit tė kėtij studimi, tė interesuarit tani duhet tė konsultohen mė tej (ad A & M 76) nė gazetat e fundit tė Haas nė Die Sprache dhe Linguistique balkanique . Duke marrė pika tė veēanta nė A & M: (§ 3.1) poashtu edhe Ēabej (fq. 555) e ka vrejtur kėtė, ( 3.3) Ēabej nxjerr aty se:
= BALIAS =
= Balakriaihi =
= Bįlakros = nga Plini,
= Balisca la vitis = e nga Puja =dialecte
= Bįlaku = krejtė afėr fjalės shqipe;
= Balosh = term ( pėr kuajt dhe kafshėt me njė ballin, balush te bardhė nė ball). Nė anėn tjetėr, de Simone ( 1962:67.36-52) e lexon fjalėn; = Balles= = Balle = si (Illyr.) = Diteius =
= Poteius =
= Ateia= etj, nė formė) ku ai lidh fjalėn;
= Bales = me Bal = si me fjalėn;
="Balįsh"= dhe ai thotė se, fjalėn mezape;
= Balasiiri= qė do thotė ( Lat.hi =shėndet, tungjat jeta.(shq.) nuk duhet me ngatrrua me fjalėn;
= Bįlakros= .

Por, lidhja e kėtyre formave te drejtpėrdrejta me fjalėn;
= Balįsh= ėshtė e pamujtun, e pasaktė, pėr arsye se:
= (- l -) vjen nga *( - LC -) dhe jo nga * (-VlV-) ose nga * (- l -) (§ 3.4) Haas ( Mess. Stud . 144) parashtron pėr fjalėn;
= Bije= * =(BH- l)= por qė nuk mund tė jetė kjo sepse, pėrndryshe do tė jepte; = Byjė= si tek
= Bolles= dhe
= Bili= (v) nė tė vėrtetė pasqyrohet si;
= BH (-l -) (-i-) -= qė Haas supozon nė faqen; (f. 28, 41, 131, 142-144), dhe atėherė ne duhet tė braktisim ekuacionin shqiptar.

Mbi fjalėn =Bir = Pisani ( 1959:64.170 n 1), sipas E. Risch shėnjat; ku -f-it primare ia lidh me sekondare (-f-) =Lius= dhe =Putlo= mbarue =puer = pastaj vien =socer= pra kėtu duhet tė mbėshtetet njė paralele;
=Lius= dhe * =putlo= - rimodeluar pėr "puer" "socer" , kėtu mund tė jetė njė paralele pėr tė mbėshtetur; ="bi" = "bir" . (§ 3.5)

Nė qoftė se sugjerimi pėr; = delme 'dele' me emėr tė;
= Dalmacisė = ėshtė i shėndoshė, atėherė sugjerimi im bie poshtė. (§ 3.10)

Nėse nga shqipja;
=Mez= vėrtetė i bashkohet baskes,
=Mando= 'mushkė', siē e thotė Bari ( Hymje 57) atėherė kėto shkojnė me (-r -) prapashtesė mė sipėr.
Bari gjithashtu e kupton kėtu si (-h-)+ardhi =Hardhi=
=Ardhi
=Hardhķ=(Grapevine) qė nė Baske kemi;
=Ardao= 'verė' dhe ; =bisht'= nė Baske ;
=buztan= ( 3.13)

Shpresoj qė nė njė rast tjetėr te perfundojmi me =mjegullė=.(§ 3.14)

Ēabej sjellė "Nde" "in" por jo tė tjera. (§ 3.16) fjalė pėrkatėse nė aspektin krahasues tė diskutimit me;
= atavetes = dhe = sivjet = qė tani na del Mikene = za-we-te = (nė krahasim me = pe-ru-si-nwa = PY Ma 225) = kjawetes= 'kėtė vit' sipas Palmer dhe Killen ( Nestor 240 [Mars, 1963]), dhe = 85-u-te= , e cila nuk do tė jetė * = sjawetes= , si Palmer e do sipas Killenit ( Nestor 258). Nė fjalen Mikene * =(-kj-)= dhe * =(-tj-)= ndoshta do tė japė tė njėjtin rezultat nė kėtė rast. (§ 3.19) Krahe ( 1959:64.248) e sheh kėtu si prapashtesė Mezape (- o-) , parė edhe nė =alzanaidihi= ((Genčse). Kjo pastaj mund tė krahasohet me shqipen nė shumės (- z -). (§ 3.24) Ēabej, gjithashtu, nxjerr kėtė ekuacion. (§ 4.3)

Ēabej pyet veten nėse = veinan = a mos duhėj krahasuar me Lith. = vķenas= ?

Vini re se Haas (Mess. Stud 37 dhe 221.) vazhdon rindėrtimin e papranueshėm tė shqipės = vete = si * = (-s e-ti -)= duke sugjeruar njė krahasim me mezapike = vetai = "ihr selbst". Kalimthi, ia vlen pėr tė respektuar se Haas (f. 95) ai bėn njė identifikim dhe rindėrtim Mezapik qė ėshtė mendje e njė linje tė re tė mendimit. Ai pėrkthen fjalėn =Aran= si 'illam' (kontrast A & M § 3.1) dhe krahason me Umbriane =Oro= - dhe kjo mund ose nuk mund tė jetė kėshtu.

Edhe kėtu (dhe pėrsėri nė p. 177) Haas pėrkthen =Ennan= si ='illam'= rindėrtuar mbi (-en-) (-m-) dhe e krahason me fjalen greke = Enh= 'jenen" mė Latine =ENIM= .

Nėse ėshtė kėshtu, kjo formė e njėjtė e rikonstruktuar do tė mbroje fjalėn shqipe =Nje= dhe kuptimi nuk ėshtė shumė larg.

Gjithashtu Haas, (46 ff.), gjen fjalėn = graiva= apo = graibia= (- f -) (njė festė nė Tarentum)nė ( B.1.43) ai sheh =grahis damatria= * = (-gr s-) = = grau = (Haas, op . cit. 142 > (-i-), sugjeron nė shqipe = (-gr-) shumėsin pėr = Gruan= 'grua'.

Nė kėtė fjalė tė fundit, shih HAMP ( KZ 1960:76.276).(§ 4.6) Unė jam i kėnaqur tė shoh se Haas pajtohet (f. 184-185) me mua (perpos pėr disa detaje nė tė cilėn unė jam i paqartė) mbi zhvillimet e "gutturals." Reflekset e ndara tregojnė pėr labiovelare (f. 185-187) dhe dentale rrjedhin nga palatalet (f. 188) qė janė njė tregues i shqipes, por shembujt qė mbėshtesim janė ende tė pamjaftueshme.

Nė kėtė ēėshtje, shih edhe diskutimin e ideve tė Cimochowskit e tjerėve.

Diskutimi i Haasit qė, nga labiovelare nė (Ling. Posn . (1953:4.78-80) mė duket mua jobindėse nė krahasim me punėn e tij tė mėvonshėm. Mė tej, Bari ( LS 9-14) diskuton mbi grupin Satem, (ul m) ku tė gjithė shembujt e tij pėr ilirishtėn Centum karakteristika (f. 11) janė tė dyshimta, siē ėshtė trajtimi i tij me -kr- . Vėzhgimet e mėsipėrme mbi pyetjen ilire.

Popoviq (f. 21-22) ku ai nė thelb ndjek Bari pėr ilirishten -m-Centum . Ēėshtje supozuar e palatatalizimit tė labiovelares nė trake shkon pėrtej diskutimit tonė. S. Josifovi "Nova mi ljenja o indoevropskim jezi kim supstratima na Balkanu " Godi njak Filozofskog Fakulteta u Novom Sadu 1959:4.97-115) komenton veprat e Budimir nga vitit 1950 dhe 1956 nė "Pelasti," dhe nga Pavlovi ( 1957 dhe 1958) mbi substratin e Mesdheut nė Ballkan.

Shumica e tyre janė tė panevojshme kėtu, por Budimir nė (f. 99) duhej ta ndante =Kohe= nga se <* (-k w si-), tė cilat i lidh me =Esati=, =ESNO=, =kosa= , =xainw=, =xew=, =xoanon=. Budimir: "Kėshtu shqipja ka ruajtur karakterin shpėrthyes tė gutturaleve qiellzor pėr njė kohė tė gjatė qė nuk ėshtė rasti me tė tjera gjuhė tė dialekteve sateme, dhe pėrveē saj, velaret e dallueshme dhe labiovelaret nė kundėrdallim gjuhėt sateme." Kjo mund tė jetė kėshtu, por, unė nuk e shoh se si kjo deklaratė vjen e natyrshėm nga konteksti ? (§ 4.7) Nė =haiva y ias= (f. 89), shih de Simone, (Si 1960:65.31-34.)

Fjala fantome =ana= bien tani, largė; (shih L. Ognenova, Studia nė honorem (D. Deev 333-341 (Sofje, 1958) = K (uri) e bohqh = ''Anna" = , dhe E. Ēabej ( BShkSh 1957:2.122-126 ,) e pėrshtatshme dhe e raportuar nga M. Lamberc, Südostforschungen 1959:18.402-403) =ana [b] ohqh ' I (h) s (ou) K (u) r (ie)=. Pėrveē formave qė i kam diskutuar, Ēabej (f. 555) ka propozuar edhe ekuacionet e mėposhtme: = MEDUMA= (emri i vendit) = = i-MJE= (t) =ME=(e cila, megjithatė, duhej tė theksohet thjesht njė derivat produktiv i grimcave), = tabaras , tabarra 'prifti,-ess= ()?' = parafjalė shqipe (fosile) -tė- dhe rrėnja/ = bar =(mos)=(ma) =kos= '(?) = (ai min) kos (?) =si quis= 'kush'? (kush quhesh=si quet emni )? nga *Kreksi*

Shumica e kėtyre formave mezapike janė ende tė interpretimit tejet tė pasigurt, tė konsultoheni tek Haas pėr mė shumė detaje, Ēabej gjithashtu sugjeron dialektin Kalabrez = Menna Minna ="MEND" shqipe".(amel) Pėr shkrimin nė Salentine, G. Rohlfs ( Die Sprache 1959:5.173-175) ka propozuar njė etimologji Mezape * =squčros= pėr fjalėn "ndryshku" dhe e vė kėtė nė lidhje me shqipen =hirrė= "Käsewasser." 10. Ne kemi ardhur tani deri kėtu qė ti shohim propozimet nė lidhje me marrėdhėniet ndėrmjet grupeve tė tjera indo-evropiane dhe shqipes. Materiali do tė kalojė sė shpejti nė shqyrtim. M. Durante: ("Etrusco e lingue balcaniche," Annali ... Napoli 1961:3.59-77) ka disa implikime tė rrezikshme tė lidhura me disa vėzhgime nė gjuhėn shqipe tė cilat nuk mė bindin mua. Ėshtė e pėrshtatshėme kėtu tani pėr tė riprodhuar nėn grupin e indo-europianve nga Georgievi; ( Issledovanija 282-283): Veri: Baltik-sllavo-gjermanike, ndoshta Tokarian; Perendim: Italic-kelt, Venetic, ilir Qendrore: Greqisht, dako-Mysian (duke i pėrfshirė Shqiptarėt), indo-iraniane, Phrygian-armene, trake, Pelazge, Jug: Hitejtė-Luwian, etrusk;

Pėrveē shumė pikave tė debatueshme qė bien jashtė objektit tė kėtij punimi, nga qė shqipja i takon grupit mė tė madh, ka shumė pak pėr tė thėnė rreth problemeve tė rėndėsishme.

Nėse njė gjė ėshtė e qartė pėr mua, ėshtė se, nuk ka marrėdhėnie tė veēanta nėse ka ende propozime pėr italic, kelt, apo anadollak.

Por nė kėtė fushė ēdo gjė mund tė ndodhė.

11. Nga mėnyra se si tė orientohemi, ti pėrmbledhim ēėshtjet e hapura njėherė dhe ti korrigjojmi disa detaje te pasqarume, ne tani do ti marrim nė konsideratė ēėshtjet e trajtuara nė Porzig e Gliederung .

Sė pari, disa korrigjime: = Dore = ='dora' =(f. 187), - =ceir = , etj, janė marrė pėrsėri nė * ='greifen'= =e saj, dmth, * = (-saj-s -)=, natyrisht, nė dritėn e Hititve paraformoj diēka si * = h sr = (fem. nė gjuhėn shqipe =ri= vėrtetė nuk pėrputhen me Balto-sllave as kelte qoftė nė shpėrndarjen alophonike ose nė mėnyrė tė detajuar fonetik pa njė konsiderat tė madhe mbėshtetėse.

Ndoshta nė fund tė fundit duke i permirsuar kėto pretendime, pėr momentin unė nuk shoh asnjė shterngim e lidhje fonologjike nė formėn e njė risi tė strukturuar tė pėrbashkėt me njė grup tjetėr indo-evropiane.

16. Pėrfundimet e paraqitura (f. 147-148) pėr morfologjinė bėjnė pretendime tė ngjajshme. Ne do tė hulumtojmi kėtu vetėm korrespondencat qė pėrfshijnė gjuhėt Balto-sllave, qė nuk do tė thotė se, nė njė rishqyrtim tė plotė tė problemit qė ne nuk mund tė gjejmi tiparet mė thelbėsore tė ndara qė pėrfshijnė grupe tė tjera ne rreth tė ngusht.

Pėremrat personale, janė karakteristika qė janė mė tė vėshtira pėr ti vlerėsuar nė distancė tė tillė rindėrtuese. Pėrdorimi i aktiv plus refleksi pėr njė pasiv nuk ėshtė mjaft paralele nė Balto-sllave dhe gjuhėn shqipe (ku ėshtė e kufizuar nga koha), por, nė qoftė se me vend, se dhe sintaksa e adoleshencės e numrave dhe ndoshta kombinimi i pyetėsor dhe pėremrat demonstrative duken kandidatė tė mirė pėr origjinėn me shperndarje. Kjo lė tė mundshme artikujve tė pėrbashkėta nė mėnyrė unike: diminutive nė (-l- + - o-, (- t o-) nė ethnica, ndryshimi ne (- ti-) dhe ( - t-) (njė mundėsi e dobėt), (-nouns-) verbale nė (- g -) dhe ( - es + ) , dhe mbiemra tė mesėm nė (- usto ).

Duke pasur parasysh se shumė nga kėto thirrje pėr kėrkim diskutimi qė mund tė mos qėndrojnė mirė nė tė gjitha rastet, kjo ėshtė thuajse njė listė mbresėlėnėse.

Pėr mė tepėr, pikėpamjet tona tė indo-evropiane kanė ndryshuar nė masė tė madhe qė nga Jokli dhe vetėm njė rishqyrtim tė plotė ab initio mund tė marrė nė konsideratė tė duhur pėr kėtė.

Nė mėnyrė tė qartė, e gjithė ēėshtja mbetet plotėsisht e hapur. Por ndoshta ne kemi qenė nė gjendje pėr tė pastruar njė terren tė vogėl.

17. Pėr lehtėsi, dhe me anė tė pėrmbledhur nga fushat kryesore tė mbuluara, njė selektive Bibliografia ėshtė e bashkangjitur.

Pergatitur nga kreksi 2015

==================================
EDHE NJĖ HERĖ “GĖZUAR E TUNGJATJETA!” PĖR ERIC HAMP-IN!

19 Shkurt 2019nga Eda Derhemi
nga Eda Derhemi

Kėtė shkrim e kam shkruar mė 2009, plot dhjetė vjet mė parė, dhe botuar po atėherė nė njė revistė tė pėrjavshme, gėlltitur tashmė nga tregu makut.

Pėr shkrimin s’ka mė gjurmė tė gjallė, sepse revista nuk pati njė version online. Shkrimi del sot nė “Peizazhe tė fjalės” pėr tė kujtuar njeriun dhe albanologun Eric Hamp qė na la nė moshėn 99-vjeēare, dy ditė mė parė, mė datėn 17 shkurt, 2019. E botoj me titullin dhe pėrmbajtjen qė pati nė origjinal.

Arrin njė moshė dhe kuptojmė qė tė vjetrit qė duam nuk mund tė jenė gjithnjė me ne. Vdekja bėn udhėn e vet e pėrzihet me jetėn, njė nga pasionet e saj mė tė mėdha… (apo ėshtė jeta qė luan me vdekjen dhe i ngatėrrohet nėpėr kėmbė, sfiduese dhe e papushtetshme, absolutes vdekje nė kohė e hapėsirė?) Nis dhe e mendon kėtė sė pari pėr prindėt. I sheh qė plaken, nisin tė kenė probleme zemre e tensioni, tėrhiqen nga jeta, ecin mė ngadalė, por tė shohin ende me sy tė kuptimshėm dhe bėjnė sikur gjithēka shkon si kurdo, si atėherė kur u kėrkoje dorėn se nuk i zbrisje dot shkallėt pa ndihmė, kur kishe frikė nga dallga e mėngjesit nė plazh, ose kur ai burri me mustaqe gjigante ish shfaqur prapė tek kthesa e rrugės. Dhe ti e kupton qė ata vetė tė pėrgatisin qė tė mos e ndiesh hidhėsirėn e ikjes sė tyre gjithnjėherėsh, duke tė tė lėnė t’i shohėsh shenjat e jetės qė nis tė lėshohet e tė dorėzohet, duke thėnė paqshėm “kjo ishte copa e rrugės qė duhej tė ecja, dhe unė eca aq mirė sa munda”. Ndėrsa ne, pas prindėrve, mbetemi me ndjesinė e tė mosbėrit sa duhet, me fajin e atij qė s’ka thėnė sa duhet ‘falemnderit’, e sidomos qė s’e ka thėnė kėtė atėherė kur nderi u bėhej tė gjallėve e jo tė vdekurve.

Kėtė fundjave pata kėtė ndjesi mirėnjohjeje dhe dėshire pėr ta falėnderuar, ndaj Eric Hamp-it, gjuhėtar dhe indoeuropianist e albanolog i shquar amerikan. Ishim nė njė konferencė albanologjie nė Universitetin e Chicagos. Drejtuesi i qendrės sė studimeve slave pranė kėtij universiteti, Victor Friedman, edhe ky veē tė tjerash edhe albanolog, pėr fat tė keq ėshtė nė Maqedoni. Por ka vėnė nė dispozicion tė gjuhėtares Kelly Maynard qė po organizon konferencėn, gjithė stafin e tij tė pėrpiktė e efikas. Qendra shkencore dhe emocionale e kėsaj konference ėshtė Eric Hamp, 89 vjeē, njė shpirt i bukur njerėzor, dhe njė nga mendjet mė tė rralla qė jetojnė sot nė botė. Ia ka dalė tė balancojė natyrshėm brenda vetes skrupulozitetin dhe idealet e 1700-ės me kompleksitetin dhe lėvizjen e viteve 2000. Ecėn tejet ngadalė nga pleqėria, por sytė i ka ende fort energjikė e vitalė. I vetėtijnė, kur diēka profesionale e tėrheq, dhe qesh nėn mustaqet e tij tė bardha gjigante kur ironizon njė ide. Por ka gjithnjė njė pauzė para se ta thotė atė qė do, sikur ta rrotullojė nė mendje qė tė tė bėjė tė presėsh e ta shijosh mė shumė kur llafi i arrin. Ka humor tė mirė, si kur flet pėr albanologė qė kanė jetuar treqind vjet tė shkuara, ashtu edhe kur i referohet mėnyrės se si ngatėrrohen sot gjuhėtarėt nėpėr botė me idetė dhe hartat e tij shpesh tė pandjekshme. Si ēdo profesor amerikan i asaj moshe, titulli professor nuk i bėn shumė pėrshtypje e nuk ia kėrkon kujt t’ia njohė…tė gjithė e thėrrasin Eric. Por nėse pėr shumė profesorė tė tjerė “afėrsia” ngelet e kufizuar vetėm tek emri, tek Eric Hamp, mund tė gjesh njė mik qė tė mbetet i afėrt. Eric nuk mban asgjė prapa asaj qė ia sheh nė sy e ia thotė goja.

Ka shkruar rreth 4000 artikuj shkencorė gjatė jetės sė vet Hamp, dhe ėshtė fat qė dikush shpesh ka insistuar t’ia “rrėmbejė” fjalėn e folur e t’ia dokumentojė disi qoftė edhe artikuj fare tė shkurtėr, por qė janė si shafran i zgjedhur mali. Po tė qe pėr tė, Hamp, si njė enciklopedi endacake mbi dy kėmbė tė palodhura (tė cilave duhet t’u shtojmė edhe dy tė tjera tė gruas sė tij tė zgjuar Margo qė e ndoqi kudo baltrave e shkėmbinjve tė Ballkanit, Italisė apo Skocisė), do kish bredhur ēdo ditė tė jetės sė vet nė kėrkim tė fjalės sė njerėzve qė tė ribėnte pazėllin indoeuropian dhe tė vendit qė zenė bijat e pasardhėset e indoeuropianishtes nė kėtė pazėll, pa u kujdesur shumė pėr botime. Ajo qė i intereson ende mė shumė se gjithēka ėshtė gjurmimi i dialekteve maleve e fshatrave mes tė folmeve arbėreshe e arvanitase, e pastaj kthimi nėpėr salla leksionesh ku e ftojnė papushim, duke derdhur me njė pėrpikmėri detaji gati monstruoze, thesin e tij tė pafund tė dijes. Njohuritė e tij nė dialektetet e humbura tė Europės qė rrallė i interesojnė kujt, si nė shqipet e ndryshme, gjuhėt e vdekura ose gati tė vdekura mes skocezėve, galėve, e bretonėve, dhe bukuria nė lidhjen qė Hamp u bėn dialekteve tė gjalla me dhjetėra gjuhė tė vdekura dhjetėra mijėra vjet tė shkuara, por qė ai i njeh dhe pėrdor lehtėsisht, janė mahnitėse. Mė kujtohet profesori im i universitetit, Shaban Demiraj, edhe ky njė tjetėr indoeuropianist i shquar qė ende prodhon, krahason, e rindėrton nga copėza tė vjetra e tė harruara, qė njėherė duke bėrė shaka pėr ardhjen e pleqėrisė tha: “ne indoeuropianistėt jetojmė sa duam vetė…” dhe pastaj nisi tė numėronte sa tė vjetėr ishin disa nga shkencėtarėt e njohur tė indoeuropianistikės. Ndoshta ėshtė vėrtet kėshtu: sė paku Hamp dhe Demiraj vėrtetojnė teorinė e Demirajt.

Herėn e parė e kam takuar para 10 a 11 vjetėsh nė njė konferencė albanologjike organizuar nga grekologu e albanologu Brian Joseph nė universitetin e Columbus nė Ohio. Hampi, qejfli, i verės e i muhabetit, mė tha: “Jam i dashuruar me kategorinė e foljes. Ėshtė vepruese, energjike, ka aq shumė forma pra edhe ėshtė aq shprehėse, dhe ėshtė e vetėmjaftueshme e s’ia ka nevojėn kujt pėr tė thėnė atė qė do…” Kėshtu janė dashuritė e tij, me kategori, me paradigma, me pemė gjenealogjish gjuhėsore, me grupime absolutisht jo-binare, me dialekte, katunde e njerėz qė prodhojnė e pėrdorin fjalėn e ēmuar e qė vdes. Ka qenė gjithnjė duke gėrmuar e kėrkuar fjalėn, tė cilėn e ka ndjekur gjithė jetėn qė nga Harvardi i largėt ku nisi studimet, dhe e ka gjėmuar pas mė me pasion se Kazanova 122 gratė e veta.

Kėsaj radhe nė Chicago e pashė mė tė kėrrusur se mė parė, me hap shumė mė tė ngadalshėm, por ende me njė mendje krejt tė ndriēuar e e ide befasuese. Kur erdhi radha e leksionit tė tij, nxori me kujdes njė orė xhepi tė florinjtė e shumė tė vjetėr, mezi e hoqi nga njė ylyk i xhepit qė mbante sahatin, e vuri pranė vetes nė bankėn ku kish shtruar rreth dhjetė pirgje me letra shėnimesh tė ndryshme qė do duhej ta drejtonin gjatė leksionit, dhe u bė gati tė niste. Kelly Maynard qė i dha fjalėn, tha diēka pėr eksentricitetin e njerėzve me sahatė xhepi nė ditėt kur celularėt janė komputera dhe televizorė nė tė njėjtėn kohė. Hamp qetė qetė u pėrgjigj: “Ashtu si gjuha shqipe qė mban fort ēdo folje tė parregullt, madje edhe supletive, thjesht sepse ato funksionojnė ende, ashtu edhe unė mbaj e nuk hedh asgjė qė ende funksionon…pra edhe sahatin tim tė vjetėr tė xhepit”. Dhe kėshtu nisi tė flasė pėr foljet e parregullta e supletive tė shqipes dhe njė mijė e njė ēėshtje tė tjera tė lidhjes mes shqipes e gjuhėve indoeuropiane.

E nis leksionin me njė nderim tė albanologut Holger Pedersen, e mė pas thotė… “Imagjinoni: Danimarka, njė vend qė nė tėrėsinė e vet numėron mė pak banorė se Chicagoja, i ka dhėnė shqipes dhe rolit tė saj tė pakrahasueshėm nė familjen indo-europiane nėntė gjuhėtarė tė kalibrit ndėrkombėtar”. Hamp i quan tė nėntė- “The Great Danes”, duke nisur me Rasmus Rask-un, zbuluesin e vėrtetė tė ligjit tė Grimit, qė ky i fundit vetėm sa e publikoi para Raskut danez, duke i dhėnė padrejtėsisht emrin. Pastaj u tėrheq vėmendjen gjuhėtarėve historikė shqiptarė qė “gjithnjė i referohen Pedersenit duke e cituar gabim sikur tė kish thėnė se kishte dy dhe jo tre laterale (bashkėtingėllore laterale/anėsore) nė indoeuropianishte…kam frikė se ata nuk e lexojnė Pedersenin nė origjinal…thjesht i referohen njėri pas tjetrit gabimit qė ka bėrė i pari i atyre qė e kanė cituar…”- shton pastaj duke lėnė pas Ė-nė e tij tė gjatė, tė plotė e tingėlluese mes fjalive, por edhe fjalėve; njė “ė” qė njihej si legjendare nė fund tė viteve 1960 mes studentėve pasuniversitarė tė linguistikės nė Universitetin e Chicagos, nė epokėn kur linguistika ishte mėma e rilindur e shkencave sociale moderne. “Ėėėėėėėėėėė, por nuk dua tė bėj listėn me emra… s’ka rėndėsi”, – thotė pastaj. Ngadalė, me njė tufė rritėse parantezash, por edhe pa e humbur kurrė fillin, nis e lidh logjikisht tezėn e tij, duke sjellė shembuj nga fjalė tė mbledhura nė 80 fshatrat arvanitase tė Boeotisė greke, ku ka bėrė ekspedita gjuhėsore nė vitet 1950-1960. Mban mend e pėrmend ēdonjėrin fshat, bashkė me moshat dhe karakteristikat e folėsve qė ka intervistuar, me njė shqiptim perfekt (ndonėse tejet tė sforcuar prej dishepulli tė paepur) tė tė folmeve, e me njė keqardhje prej ati qė ka humbur bijtė e vet flori. Nis e thotė: “ėėėėėėėė, nė vitet 50-60 ishin 570 ngulime tė shqipes nė Greqi… i kam numėruar njė nga njė… veē nuk pata kohė fizike tė regjistroja mė shumė se 80 ngulime”. Vetėm njė gjuhėtar e di se ēfarė do tė thotė vjelje nė 80 ngulime nė terren! Dhe fytyra i pritet, e shfaqet njė pezm i thellė. “Tani thuajse kanė vdekur tė gjithė… folėsit qė intervistova unė, ishin nė tė gjashtėdhjetat atėherė. Duhet tė kėnė vdekur, megjithėse prapė mund tė gjenden folės tė mbijetuar.” Politika i intereson pak. Se si e pse jan zhdukur kaq ‘me nxitim’ arvanitasit e Greqisė, pėrse gjuha nuk flitet edhe kur dihet prej disa grupesh, se ē’rol kanė politikat institucionale greke nė kėtė, nuk ėshtė puna e tij. Veē gjuha i intereson, ajo e gjalla. Gjithsesi modestisht injoron qė ėshtė i pari, para Trudgill-it, Kazazis-it, e Tsitsipis-it qė ka folur pėr ndjesitė e forta tė inferioritetit dhe diskriminimit tė arvanitasve kur ata ende ndiheshin jo-grekė. Dhe lehtėsisht, sikur t’i referohej rrugės qė bėn ēdo mėngjes nga shtrati tek tavolina e punės, vizaton nė ajėr me gisht hartat e udhėve nga fshati nė fshat nė ndjekje tė fjalės shqip nėpėr Ballkane, prej shkrepave tė malėsive greke, malazese, atyre dalmate, serbe, kosovare e maqedonase. Po kėshtu bėn me fshatrat e tjerė tė shqipes arbėreshe nė Itali, i vizaton nė ajėr, si zogj qė zhvendosen nė hartėn qė vetėm ai sheh, ku historia gjuhėsore s’zė fill e s’ka fund, dhe as kufij, por vetėm continuum. Lakon lėvizjen e dorės nė ajėr dhe dredh vijėn e drejtė, duke shmangur male e lumenj qė i patėn zėnė rrugėn mė kėmbė dikur, por tė cilėve u ra qark, sepse pėrtej e priste fjala.

Cilėsitė e metodės shkencore tė Hampit? -Empirik, rigoroz nė ligjėsitė e fonetikės dhe gramatikės historike, i pėrpiktė nė imtėsi dhe i palodhur nė kėrkim tė konfirmimit pa fund tė ēdo zbulimi nė kuadrin e gjerė gjuhėsor, i paepur e konsistent, me integritet shkencor tė palakueshėm. Kur Hampi flet, tė krijohet ideja se jeton nė gjithėkohė e gjithėhapėsirė; tė duket vetja e pėrjetshme si ai. Nis me njė formė foljore tė fshatrave arbėreshė Cerzeto e Vaccarizzo Albanese, qė jehohet nga arvanitishtja e fshatit Mandres dhe Magoula, dhe krejt natyrshėm dhe logjikshėm kalon nė format e hetitishtes, anatolishtes, e mesapishtes, njėlloj sikur t’i kish vjelė mes tė gjallėve edhe kėto tė fundit. Ė-tė e tij tė stėrgjata janė njė fat i madh nė kėsi rastesh, se tė japin kohė tė gjesh fillin qė me siguri e ke humbur. Nuk ka kufij mes vdekjes dhe jetės nė gjuhė apo shoqėri pėr Hampin. E gjitha ėshtė komunikim njerėzor i pandėrprerė, domethėnė gjuhė e pėrdorur dhe gradualisht e ndryshuar; e gjitha ėshtė vazhdimėsi. Dhe ndoshta veē sipas kėsaj filozofie, rindėrtimi i miliona fijeve tė shkėputura mes mėmės indo-evropiane e gjuhėve bija do ishte ndonjėherė i mundur.

Dhe kur ka pėrfunduar sė pėrshkruari nė detaj rrjetin fantastik qė lidh Lindjen me Perėndimin, dhjetėra gjuhė tė vdekura me ato qė sot lulėzojnė apo po humbasin, kombe folėsish miq e armiq, Hampi thotė: “Albanian is a personal love of mine. Albanian is the pinion on which Balkan linguistics all rests. Albanian is what is the fundament of Balkan Sprachbund.” (Shqipja ėshtė dashuri e imja personale. Ėshtė strumbullari rreth sė cilės sillet gjithė gjuhėsia ballkanike. Ėshtė themeli i sprachbundit ballkanik). E pastaj shton se “Slavishtja e vjetėr dhe gjuhėt balltike—edhe lituanezėt do binin dakord, u pėlqen apo jo—janė si binjakė. Por kėta binjakė nuk do mund tė rrinin bashkė pa trinjakun e tyre, shqipen.”

Ah, shėnimet komplekse, tė mbishtresuara, tė kapėrthyera e tė ndėrlidhura me shenja fonetike, simbole komplekse, shigjeta e paranteza dyshimesh interesante tė Hampit, janė njė tjetėr mesele shumė e veēantė. E kam provuar kur doja t’i botoja njė artikull mbi numėrorėt themelorė nė gjuhėt indoeuropiane. Sa djersė e mund pėr t’i deshifruar e riprodhuar elektronikisht dorėshkrimet e tij, tamam ashtu siē i donte i pakomprometueshmi Hamp: “hundorėsia e asaj zanoreje ėshtė ndryshe nė atė fshat dalmat, dhe kjo lloj “ė-je” ėshtė rreth 1/10 e sekondės mė e gjatė se ajo e shembullit tė mėparshėm, dhe kėto ndryshime duhen dėshmuar saktėsisht nė simbolet fonetike, pėrndryshe nuk bėjmė shkencė por mashtrojmė”. E pastaj, kur i kėrkova tė mė jepte nė bibliografi tė shkrimit qė kish pėrgatitur, burimet bibliografike pėr Buzukun, Matrangėn, Bogdanin dhe Kristoforidhin, ca i fyer e ca i irrituar mė tha: “Kėto nuk duhet tė jepen nė bibliografi. Ēdo shqiptar po ta zgjosh nga gjumi, duhet ta dijė kėtė informacion. Do ishte e tepėrt tė shkruheshin”. Por do duhej njė tjetėr shkrim pėr to.

Nė darkė, teksa pinte pak verė, me njė buzėqeshje qė pėrcjell aq shumė mirėsi e sinqeritet, me sy gjithnjė tė ndritshėm e tė zgjuar, ngriti ai dollinė e fundit tė tryezės: “Gėzuar e tungjatjeta!”- na tha Hamp me njė shqipe jugore fshatarake, tė pastėr e tė ėmbėl.

Me gjithė zemėr, i dashur e i virtytshėm Eric!

T’u ngjattė jeta edhe ty, dhe tė falemi nderit tė gjithė pėr njė jetė qė na e kushtove ne shqiptarėve e gjuhės sonė mė shumė se vetes. Dhe shpresoj tė mund tė ta themi kėtė sa je gjallė e na dėgjon.

Nėse ju pėlqeu ky shkrim, lutemi konsideroni tė dhuroni diēka, nė shenjė mirėkuptimi pėr pėrpjekjet tona vullnetare. Dhuro »

Rreth Autorit

Eda Derhemi ėshtė shqiptare qė sot jeton nė Champaign, Illinois, ShBA. Ka lindur mė 1963 nė Tiranė, dhe ėshtė rritur e edukuar po aty. Pėrfundoi Universitetin e Tiranės nė degėn Gjuhė e Letėrsi Shqipe nė 1985, dhe deri mė 1990 punoi si pedagoge nė Departamentin e Gjuhėsisė nė po atė universitet. Nga 1990 deri nė vitin 1995 jetoi dhe punoi nė Itali ku u pėrpoq tė balancojė Italinė-ėndėrr tė brezit tė saj, me Italinė-realitet tė viteve 90. Balanca nuk punoi asnjėherė besueshėm nė ato pesė vjet. Jeta, pritshmėritė, zhgėnjimi dhe ėndrra silleshin tė gjitha pandashėm nė njė vorbull absurde. Mes vitit 1995 e 2002 kompletoi shkallėt konvencionale tė studimeve pasuniversitare nė ShBA: rinisi njė master nė gjuhėsi, dhe pas tij kreu studimet dhe kėrkimet pėr PhD nė komunikim nė Universitetin e Illinoisit nė Urbana-Champaign, ku vazhdon ende tė japė leksione nė sociolinguistikė e komunikim nė Departamentin e Frengjishtes dhe Italishtes. Gjuhėt nė rrezik dhe mbrojtja e tyre janė pasioni i saj shkencor mė afėr zemrės. Shqipja, Tirana, dhe Shqipėria vazhdojnė tė jenė pjesė e jetės sė saj tė pėrditshme . Eda ka dy vajza, jeton me tė shoqin, i falet familjes, dhe do fort e beson shoqet e shokėt e vet.

__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga kreksi : 07-03-2019 nė 23:05
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-03-2019, 10:27   #17
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?


Missale origjinale e jo e gerrivishne, e rjepun....1565
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-03-2019, 17:34   #18
Mollos
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jun 2013
Posts: 80
Thanks: 0
Thanked 53 Times in 36 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Mollos ėshtė njė i shkėlqyerMollos ėshtė njė i shkėlqyerMollos ėshtė njė i shkėlqyerMollos ėshtė njė i shkėlqyerMollos ėshtė njė i shkėlqyerMollos ėshtė njė i shkėlqyer
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?

A u ''ktheve'' a ?
Mollos nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-03-2019, 22:05   #19
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,768
Thanks: 249
Thanked 29 Times in 22 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?







Keto jane Missale te verteta, "meshari vertete"e jo i rjepun, Pra, nese ndonjerit prej juve ia ka lene katragjyshi ne tavan nje kopje te Buzukut si ky origjinal, i ka 1MILION DOLLAR SHPERBLIM !
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-03-2019, 22:14   #20
nghi ngo
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Nov 2013
Posts: 2,142
Thanks: 1,854
Thanked 783 Times in 567 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 79
nghi ngo i pazėvėndėsueshėmnghi ngo i pazėvėndėsueshėmnghi ngo i pazėvėndėsueshėmnghi ngo i pazėvėndėsueshėmnghi ngo i pazėvėndėsueshėmnghi ngo i pazėvėndėsueshėmnghi ngo i pazėvėndėsueshėmnghi ngo i pazėvėndėsueshėmnghi ngo i pazėvėndėsueshėmnghi ngo i pazėvėndėsueshėmnghi ngo i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si u shartuan fjalet greke ne gjuhet europiane ?

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kreksi Shiko postimin
Sa per njohurit tjera shtese;
Fjalet e theksuara ne te djathte me alfabet greke deshmohet se kjo fjale ka sherbyer per nderrtimin e fjales frenge/ valone te belgjikes por edhe frengjishtes ne pergjithesi;

Si shembull;
fjala frenge "BREZ" (qe do thote prushi, zjarri) ka gjetur kete form, si ne shqipe "brez" nga greke ;
Braise/BREZ de źexx3r
"Braize" Brazier de (4e4 o )Bramer épéusir
===============================

===============================

===============================
https://books.google.fr/books/conten...%2C1359&edge=0
e mesova frengjishten sonte ...
nghi ngo nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Tags
franke, frenge, gjuha, greke, shqipe

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur