Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Politika Shqiptare

Politika Shqiptare Cilat janė bėmat e fundit tė politikanėve tanė? A po zgjidhen problemet e shqiptarėve apo po shtohen dita-ditės? Ē’mendim keni pėr aktualitetin shqiptar?

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 20-06-2019, 15:06   #1
Rrjeti
V.I.P
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 403
Thanks: 108
Thanked 254 Times in 143 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
M e m o r a n d u m - Nju-Jork, mė 15 qershor 2019

Pėr shkak tė anashkalimit, pėrkatėsisht tė injorimit tė riaktualizimit tė ēėshtjes koloniale shqiptare nė tė gjitha hapėsirat e aneksuara dhe tė kolonizuara tė Shqipėrisė etnike nga kolonizatorėt grek e sllavė fqinjė (1878-2019), Akademia Shqiptaro-Amerikane e Shkencave dhe e Arteve nė Nju-Jork, mė 15 qershor 2019, miratoi kėtė

M e m o r a n d u m

SHQIPĖRIA TĖ KĖRKOJĖ SANKSIONIMIN JURIDIK NDĖRKOMBĖTAR TĖ KOLONIALIZIMIT SLLAVO E GREK NĖ TOKAT ETNIKE SHQIPTARE

Shqiptaro-Amerikane e Shkencave dhe e Arteve nė Nju-Jork me presidentin e saj nė krye, Akademik Prof.Dr. Skėnder Kodra, miratoi kėtė Memorandum, duke kėrkuar :

Nga qeveria, nga parlamenti dhe nga presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, tė mos e mbėshtetin asnjė propozim dhe, asnjė marrėveshje tė arritur nė mes presidentit tė Kosovės, Hashim Thaēi me homologun e tij serb, Aleksandar Vuēiq ,pėr ndryshimin e kufijve territorialė tė Kosovės lidhur me shkėmbim, korrigjim territori etj.

Sepse ,kjo do tė ishte njė humbje e territorit tė Kosovės, pėrkatėsisht tė tokave tė Shqipėrisė etnike. Pėr mė tepėr, kjo humbja e territorit tė Kosovės Veriore, nė asnjė mėnyrė nuk do tė mbyllte asnjėherė konfilktin kolonial shekullor ,nė mes tė Kosovės me Serbinė, por do tė justifikonte tė drejtėn historike, tė Serbisė ,mbi gjithė territorin e Republikės sė Kosovės, duke kėrkuar mė pas edhe Graēanicėn, Pejėn, Deēanin, Prizrenin, ku sėrbėt pretendojnė se i kanė kishat dhe manastiret e tyre, pavarėsisht nga prejardhja e dyshimtė historike e tyre. Kėtė, me ēdo kusht e do Serbia kolonialiste, nė atė mėnyrė qė para Evropės dhe para bashkėsisė ndėrkombėtare, tė shtiret se po rehabilitohet nga kolonializmi gjenocidal mbi Kosovėn, si dhe mbi Preshevėn, Bujanocin, Medvegjėn dhe Novi Pazarin (1878-2019).

Se, duke u mbėshtetur nė tė drejtėn historike tė shqiptarėve ,si autokton ,nė territoret e Shqipėrisė etnike, si dhe nė dispozitat dhe nė nenet e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara pėr zgjidhjen e problemeve koloniale (Kreu XI: Deklarata pėr Territoret Joautonome, Kreu XII: Sistemi Ndėrkombėtar i Kujdestarisė dhe Kreu XIII: Kėshilli i Kujdestarisė), u krijua edhe rendi juridik ndėrkombėtar me bazė tė qėndureshme ,nė bazė tė dispozitave juridike ndėrkombėtare publike nė kėtė fushė tė marrėdhėnieneve publike ndėrkombėtare. Sė kėndejmi, Karta e Kombeve tė Bashkuara u bė njė armė e fuqishme juridike , e rėndėsishme nė procesin e dekolonializimit tė qindra vendeve tė kolonizuara nė kontinentin e Afrikės, tė Azisė dhe tė Amerikės Latine. Nė kėtė kontekst, duke marrė parasysh gjendjen e rėndė koloniale tė mė se gjysmės sė shqiptarėve dhe tė territoreve tė kolonizuara ,tė Shqipėrisė etnike para 1878-1912-2019 konsiderojmė se ėshtė momenti oportun dhe i domosdoshėm historik, pėr politikėn e jashtme dhe pėr diplomacinė zyrtare shqiptare si nė Tiranė, ashtu edhe nė Prishtinė, qė tė ridefinojnė kursin e tyre tė deritashėm 30-vjeēar,e tė veprojnė , duke kėrkuar nga bashkėsia ndėrkombėtare, pėrkatėsisht nga OKB-ja, qė tė marrin nė konsideratė e pėr shqyrtim:

KĖRKESĖN

nė mėnyrė qė kolonializmiserbo-malazez dhe greko-maqedon nė territoret autoktone tė Shqipėrisė etnike , tė sanksionohet juridikisht sipas Kartės sė OKB-sė dhe sipas sė drejtės ndėrkombėtare publike, ashtu siē u veprua me rastin e dekolonializimit tė popujve dhe tė shteteve tė Afrikės, tė Azisė dhe tė Amerikės Latine, pas luftės sė Dytė Botėrore.Kjo ,sepse gjendja ekzistuese e kolonive tė tokave shqiptare nė Ballkan, nuk ėshtė vetėm si njė ēėshtje e brendshme , vetėm e shteteve kolonizatore fqinjė (Serbia, Mali i Zi, M.Veriore dhe Greqia), por, para sė gjithash si njė ēėshtje qė ka tė bėjė me bashkėsinė e tėrėsishme ndėrkombėtare, tė organizuar brenda Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara.

Nė kėtė vėshtrim, duke u bazuar nė Nenin 1, paragrafi 2 dhe nė Nenin 55 tė Kartės, OKB-ja, nevojitet qė bashkėsia ndėrkombėtare tė “shpaketojė” dhe juridikisht ta sanksionojė sundimin kolonial tė grekėve dhe tė sllavėve tė jugut (Serbia, Mali i Zi, Greqia dhe M.Veriore) mbi 2 milionė shqiptarė dhe mbi territoret e tyre autoktone tė integruara si Shqipėri etnike, duke iu njohur tė drejtėn e vetėvendosjes, qė do tė thotė dekolonializimin, pavarėsimin e sovranitetin e tyre.

Sė gjashti, duke qenė se OKB-ja nuk ėshtė “night club ” i shteteve kolonialiste sllave e greke tė Ballkanit, por njė Organizatė Ndėrkombėtare, qė mbron drejtėsinė, sigurinė, paqen dhe rendin juridik ndėrkombėtar, kėrkojmė qė Prishtina dhe Tirana zyrtare ,tė bashkėveprojnė sė bashku me miqtė e tyre ndėrkombėtarė (Amerika, Britania e Madhe, Gjermania, Italia, Franca, Belgjika, Austria, Kandaja etj.) sa mė parė tė jetė e mundur, ta vėnė nė veprim mekanizmat e OKB-sė ,si Asamblenė e Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara, nė mėnyrė qė kjo ta “SHPAKETOJĖ” kolonializmin sllavo grek ballkanik pėr tė debatuar ndėrkombėtarisht , nė kuadrin e mekanizmave tė saj vepruese, ndryshe, do tė bėhet shumė vonė, kur Ballkani do tė digjet nė flakėn dhe nė zjarrin e kolonializmit sllav, ashtu sikurse nė vitet e 90-ta tė shekullit, ku Serbia kolonialiste dhe gjenocidale pushtuese, bėri 3 gjenocide tė njė pas njėshme,pėr t’i shfarosur shqiptarėt nė Kosovė, kroatėt nė Kroaci dhe myslimanėt nė Bosnjė (1990-1999).

Tanimė, e pranoi,apo se pranoi tė vėrtetėn e hidhur, Ivica Daēiq nė Beograd apo nė OKB nė Nju-Jork, nė Bruksel apo nė Berlin, historikisht, de fakto dhe de jure ėshtė dokumentuar se Serbia ishte dhe ende ėshtė njė shtet kolonialist. Sepse ,po kėrkon pėsėri ta rikolonizojė Kosovėn, duke e kėrkuar pjesėn veriore tė saj, si dhe tė “blindojė” edhe mė tej ta mbajė Preshevėn, Bujanocin dhe Medvegjėn ,nėn sundimin e saj tė mėtejmė kolonialist shekullor (1878-201)
Qė institucionet e larta shtetėrore tė Republikė Republikės sė Kosovės (qeveria dhe parlamenti) tė padisin Serbinė ,pėr kolonializmin gjenocidal tė saj para vitit 1912-e pas vitit 1999.
Kėtė padi gjithashtu, duhet ta bėjė edhe qeveria e Shqipėrisė, duke qenė se Kosova ,ende nuk ėshtė anėtare e OKB-sė dhe, tė njėjtėn, t’ia procedojė pėr shqyrtim ,Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara. Para se kjo padi t’i dėrgohet AP-sė,tė KB urgjentisht nevojitet, qė diplomacia e Kosovės dhe e Shqipėrisė,s'bashku ta pėrgadisin njė Projekt tė pėrbashkėt strategjik unik kombėtar dhe ndėrshtetėror ,e me pėrmbajtje historike dhe politike tė gjitha ngjarjeve tė zhvilluara nė territoret e Shqipėrisė etnike 1876-2019), “qė kur Serbia pas njohjes sė saj nga Kongresi i Berlinit(1878) terrorizoi dhe shfarosi shqiptarėt, duke filluar qė nga Sanxahku i Nishit: Toplicė, Kosanicė, prej Krushevcit deri nė Vrajė, ku ushtria serbe masakroi dhe dėboi me terror rreth 230-250 mijė shqiptarėt nga trojet e tyre shekullore, si dhe nga Plava, Gusia, Hoti, Gruda e Ulqini.” (Akademik Mark Krasniqi, “Kosova Sot”, Prishtinė, 1992, f.17).

sugjerojmė qė pas pėrfundimit tė kėtij Projekti, me materiale, e me fotografi, me filma dhe me dokumente tė tjera pėrkatėse arkivore historike, politike, kulturore, etnologjike, arkeologjike, qė pasqyrojnė krimet e gjenocidit kolonial serb ndaj popullsisė indigjene apo autoktone shqiptare dhe tė pushtimit tė territoreve tė Shqipėrisė etnike, (1876-1999), tė formohen ekipet e ekspertėve tė kėtyre lėmenjve dhe urgjentisht tė dėrgohen nė shtetet e Afrikės, tė Azisė dhe tė Amerikės Latine (tė cilat dikur ishin koloni, por pas Luftės Dytė Botėrore, tanimė tė gjitha e kanė fituar lirinė dhe pavarėsinė e tyre nga metropolet kolonialiste evropiane), nė mėnyrė qė popujt e tyre t’i njohtojnė me fakte dhe me argumente tė shkruara shkencore dhe tė ilustruara me fotografi dhe me filma historikė pėr krimet e kryera shekullore tė kolonializmit gjenocidal tė Serbisė mbi shqiptarėt dhe mbi Shqipėrinė etnike.

konsiderojmė se prezantimi i drejtpėrdrejtė i historisė tragjike ,tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė etnike e popujve tė kolonizuar, tė Afrikės, tė Azisė dhe tė Amerikės Latine, do tė ndikojė pozitivisht nė zgjimin e ndjenjės sė tyre antikolonialiste dhe, kėshtu, pa dyshim, se do tė solidarizoheshin me luftėn dhe me politikėn antikolonialiste tė popullit shqiptar dhe tė Shqipėrisė etnike nė Ballkan, duke njohur pikėsėpari Kosovėn e dekolonializuar dhe tokat tjera dhe tė pavarėsuar nga Serbia kolonialiste dhe imperialiste (1912-1999). Kjo do tė ishte njė formė mė e efektshme e mė produktive e strategjisė dhe e taktikės diplomatike tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė pėr t’i anuluar tė gjitha lobimet politiko-propagandistike dhe diplomatike antishqiptare tė Serbisė kolonialiste nė tė gjitha vendet qė nuk e kanė njohur Kosovėn nė Afrikė, nė Azi dhe nė Amerikėn Latine.

Sugjerojmė se ky Projekt ndėrshtetėror (Tiranė-Prishtinė) i cili ėshtė me karakter antilobues kundėr Serbisė kolonialiste ( e cila me tė gjitha mjetet dhe me format mė shpifėse dhe mė tė rafinuara, po e gėnjen opinionin e pėrgjitjėshėm nderkombėtar, e cila po e mashtron e po manipulon tėrė botėn, se gjoja “Kosova ėshtė territor legal” i Serbisė).Kjo duhet tė menaxhohet dhe tė bashkėrendohet nėpėrmes tė pėrfaqėsive diplomatike dhe konsullore tė dy shteteve shqiptare tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės ,nė botėn e jashtme nė bashkėpunim tė ngushtė me pėrfaqėsuesit e diplomacisė sė Amerikės dhe tė shteteve aleate evroperėndimore tė saj.

Presidenti i ASHASHA-sė,

Akademik Prof. Dr. Skėnder Kodra

Nju-Jork, mė 15 qershor 2019
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Rrjeti pėlqehet nga
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur