Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 07-11-2018, 16:12   #1
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 1,405
Thanks: 127
Thanked 163 Times in 123 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Kastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyer
Beteja e Galipolit u drejtua nga Oficere Shqiptare dhe Gjermane

''The Battle of Galipoli was leaded by Albanian-Ottoman and German officers mostly ''


Nje studim deri diku serioz qe na hedh nje veshtrim te ri te historise se shqiptareve.

Edhe midis 1902 -1918, ka pasur 3 kryeminista shqiptare ne Perandorine Osmane qe drejtuan ate per 11 vite, nja nga keta ishte kushuriri i pare i Ismail Qemalit

https://mpra.ub.uni-muenchen.de/6503...aper_65032.pdf

'' The first sources which this paper begins with, is the secondary evidence or already published stories about the event concerned, to provide a reinterpretation which may give a different meaning and understanding. Although used as a benchmark which takes into consideration some neglected roles from the mainstream theory, this is supplemented by primary evidence consisting of:

i) a critical analysis from recent
observation how the Battle of Ēanakkale is presented in its 100th anniversary, where a conference was organized and held by the Yunus Emre Institute in Prizren on 21st March
2015; and

ii) a case study of an individual Albanian participant from Kosovo who
survived the battle and died of natural causes in 1951. Unlike popular belief that many Moslem volunteers from the Balkans fought in Gallipoli, much of which have also fallen, the available evidence gathered from still alive eyewitnesses suggest that he did not go as a volunteer but was taken in a kind of forced mobilization. These two cases of primary sources add as new in the series of a very broad approach and stories about the Battle of Gallipoli. ''


'' 1. Neglected role of Albanians and Germans

The geopolitics in the early second decade of 20th century was marked by dramatic changes in the Ottoman Empire. Ottoman possession in the Balkans was reduced to mainly Albanian inhabited areas, known as Albanian Vilayets (Arnavutler Vilayeti).1 The Ottomans lost control in the Balkans after the first Balkan War in late
1912. The Battle of Gallipoli is presented, understood and used as a Turkish victory, and became more labeled in this way after the Turkish War of Independence.

In fact, the battle at the time was Ottoman, despite Turkey accounting to present day as the sole successor of the Ottoman Empire. It is true that the Ottoman Empire emerged from the
Seljuk Turks, but in its growth and expansion, it relied on the contribution of people who joined the rule under the system known as millet (community) were the role of

1 The four Albanian Vilayets totalling 90 170 km2 were:

i) Kosovo, the largest with 32 900 km2
(three times
larger than modern day Kosovo);

ii) Manastir 28 500 km2

; iii) Ioannina 17 900 km2

; and iv) Shkodra 10 970 km2
. See more in Miftari, Faik (2001), ”Pakėz dritė pėr Kosovėn” (Little light for Kosovo), Prizren: NGL
“BAF”.

3.ethnicity or national identification was negligible. Ottoman Albanians became the most prominent rulers of the empire after Ottoman Turks. The first man climbing the wallsof Constantinople when it fell in 1453, was an Albanian named Mikel (Michael), who
became known as Ballaban Pasha and was appointed Sanjabey (governor) of Ohrid.

2

Between 36 and 39 grand viziers or sadriazems (prime ministers) of Ottoman Empire were Albanians by origin, the second largest number only to the Turks who accounted
for around 70

.3 However, Albanians joined later the Ottoman rule upon the latter arrival and consolidation of rule in the Balkans, and some Albanians left a little earlier due to secessionist movements on national lines in the empire that was crumbling. It only suggests what a great role the Ottoman Albanians had.

Who were they in the Battle of Ēanakkale?

They were the second largest contributors in manpower after the Turks, but first or primary in command and combat during the battle.

Let us have a look at some sources which report the national identity of key commanders on the Ottoman side, and to which almost everyone agrees with.

The commander of the Ottoman Fifth Army was the German general of Jewish origin Otto Liman von Sanders (1855-1929).
4 He was appointed as German military
advisor to the Ottoman army.

The second in command of the battle was Mehmed Esat Bülkat (1862-1952) an Albanian from Ioannina, who led the Ottoman III Corps. He had earned the honorific title pasha while in Greek captivity after his defense of Ioannina.

His brother Vehib Pasha (1877-1940) led the XV Army Corps along with German colonel Hans Kannengieser.

Mustafa Kemal (1881-1938) as one of the commanders who
would later, in 1934, become Atatürk (the father of Turks) was half Albanian (from his father) and half Turkish (from his mother) and under the command of Mehmed Esat.

The only high ranking commander of Turkish ethnicity was Cevat Cobanlı (1870-1938) in charge of the Dardanelles Fortified Area Command. Mustafa Kemal began to be known as the commander of the 7th, 9th, and 19th division of the 5 th Army in Gallipoli. He
was appointed in that position by Liman von Sanders who later noted in his diaries that it was Mehmed Esat who organized the defense in Gallipoli and led the Ottoman army during the battle. Liman von Sanders would have been happier to address this merit to his appointee – Mustafa Kemal. The III Corps which Mehmed Esat was commandingproved to be the most combat effective formation during the battle, consisting ofsoldiers from the Balkan wars with fresh fighting experience.5


Who were these combatants with fresh fighting experience from the Balkans?

They were mainly Albanians, the extent of whose commitment in the battle remains to be clarified and investigated into more details. This claim can be backed by the fact that majority of Albanians in the Balkans were Moslems, and as noted earlier, their role in
the Ottoman Empire has been massive. If we are unable to name one by one every Albanian participating and falling in the battle, at least we know that all three key Ottoman commanders (Mehmed East, Vehib Pasha, and Mustafa Kemal) were from the
Balkans, they were Moslems, and they were Albanians.

This was not an accident why the key commanders were Albanians. The leader of the 1908 Young Turk Revolution, Enver Pasha (1881-1922) was of Albanian origin, who prior to, in the course of, and after the battle, was the minister of war in the Ottoman Empire. Contrary to Ottoman Albanians, the Ottoman Turk majority wanted an alliance with the Allies. The Albanian alternative prevailed, thus the Ottomans found themselves aligned with Germany through a secret
agreement signed on 30 June 1914, just two days after the outbreak of WWI. In addition, Mehmet Akif, the son of an Albanian from Kosovo who as of his early 1913 poem “Ben ki Arnavudum” (My name is Albanian), in his largest poem titled “The cleric on the chair/throne” expressed a sympathy towards the Germans against the French, and
recommended that the Turks should learn lessons from the Germans.''
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Kastrioti1443 pėlqehet nga
i vjetėr 07-11-2018, 16:33   #2
King Bardhyl
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 2,622
Thanks: 1,348
Thanked 1,136 Times in 760 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 53
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Beteja e Galipolit u drejtua nga Oficere Shqiptare dhe Gjermane

Shumė interesante Kastriot, sidomos fakti qė ishin Shqiptarėt ata qė vendosėn qė Perandoria duhej tė lidhej me Gjermanėt.
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-11-2018, 16:35   #3
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 1,405
Thanks: 127
Thanked 163 Times in 123 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Kastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyer
Pėrgjigje e: Beteja e Galipolit u drejtua nga Oficere Shqiptare dhe Gjermane

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga King Bardhyl Shiko postimin
Shumė interesante Kastriot, sidomos fakti qė ishin Shqiptarėt ata qė vendosėn qė Perandoria duhej tė lidhej me Gjermanėt.
Nuk i kisha kushtuar shume rendesi kesaj periudhe, por 5 vitet e fundit te perandorise osmane, u drejtua nga 2 kryeministra shqiptare, njeri ishte nip i Muhamed Aliut te Egjiptit....

Ndersa perpara ne vitet 1903-1908 kryeminister ishte kushurir i pare i Ismail Qemalit....

Ndoshta kjo shpejogn edhe nr e madh te shqiptareve ne betej e Galipolit, sepse fitorja e perandorise osmane, do ishte edhe fitore e Gjermaneve, dhe keshtu fitore e shqiptareve ne Ballkan.

Asnje historian shqiptar nuk e ka studiaur kete gje.
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-11-2018, 10:44   #4
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 1,405
Thanks: 127
Thanked 163 Times in 123 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Kastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyer
Pėrgjigje e: Beteja e Galipolit u drejtua nga Oficere Shqiptare dhe Gjermane

Nje shkrim shume i bukur dhe shkencor

https://www.radiokosovaelire.com/dri...dorine-osmane/

'' The endless Albanian rulers and governors of the Ottoman empire''

Dritan Egro: Mbi shtetarėt e integruar nė Perandorinė Osmane



Nė Gjenealogjinė e familjes Muzaka, shkruar nė fillim tė shekullin XVI, fisniku shqiptar Gjon Muzaka rrėfen se Bejlerbeu i Rumelisė/Ballkanit, Sinan Pasha, qė mė 1430-n kishte qenė protagonist nė marrjen nga osmanėt tė Selanikut dhe Janinės, nuk ishte askush tjetėr veēse i biri i Bogdan Muzakės.

Kronikani bizantin, Dukas, kur rrėfen ngjarjet nė kampin osman gjatė sundimit tė Sulltan Bajazitit I nė fund tė shekullin XIV, pohon se veziri i oborrit, Bajazit Pasha, ishte shqiptar. Kėto tė dhėna tregojnė qė lidhjet njerėzore mes turqve dhe shqiptarėve dhe fillesat e integrimit tė shqiptarėve nė nivele tė larta tė administratės osmane zbresin shumė thellė nė kohė, qysh nė dekadat e fundit tė shekullin XIV.

Moment kyē nė marrėdhėniet mes elitave ballkanase dhe veēanėrisht shqiptare me atė osmane duket se ka shėnuar Beteja e Kosovės e vitit 1389. Nė atė betejė aristokracia ballkanike ishte rreshtuar nė tė dyja kampet, si nė atė tė Aleancės Ballkanike, ashtu edhe nė atė osmane. Disfata ballkanase ngjalli pasiguri tė madhe nė rajon, ēka e shtyu njė pjesė tė mirė tė aristokracisė shqiptare qė, nga ky moment rrugėt e pėrfitimit t’i kėrkonte brenda strukturave tė Perandorisė Osmane, e cila po lėshonte rrėnjė nė Ballkan.

Dokumentacioni osman dėshmon se tė tre djemtė e Teodor Muzakės, i vrarė nė kėtė betejė, u konvertuan nė Islam dhe u bėnė funksionarė tė lartė osmanė: Jakupi, kreu i sanxhakut shqiptar, Kasem Pasha, kreu i sanxhakut shqiptar dhe mė pas bejlerbej i Rumelisė, dhe Sulejmani, subash i qytetit tė Beratit.

Ndonėse hasen rėndom fakte tė tilla, deri mė sot janė lėnė jashtė vėmendjes sė studimit, madje jo vetėm nė historiografinė shqiptare, por edhe nė historiografinė moderne turke dhe atė perėndimore. Pėrgjatė shekullit XX, nė kushtet e shtetndėrtimit tė vėshtirė kombėtar, si shqiptarėt, ashtu edhe fqinjėt, madje edhe vetė Turqia republikane mbajti njė qėndrim tė ashpėr kritik ndaj trashėgimisė osmane. Nė kėto kushte, historiografia moderne shqiptare e braktisi nė mėnyrė tė vullnetshme njohjen e tė gjithė shqiptarėve qė u integruan nė strukturat shtetėrore osmane, ndėrkohė qė falė tyre, duke filluar nga shekulli XVI, historia e shqiptarėve zgjerohet shumė nė terma gjeografikė dhe zgjatet nga Hungaria deri nė Jemen, nga Algjeria deri nė Poloni e Ukrainė.

Madje, ata edhe sot e kėsaj dite shėrbejnė si bazamenti historik i marrėdhėnieve shqiptaro-turke. Ndėrsa nė Turqinė republikane tė shekullit XX, paragjykimi pėr tė shkuarėn osmane ishte mirėfilli ideologjik, nė rastin shqiptar paragjykimi mori edhe karakter politik, duke sjellė refuzimin e njohjes sė kėsaj kategorie shqiptarėsh, tė cilėt bėnė emėr dhe famė qė shumė herė i kaloi edhe kufijtė e Perandorisė Osmane. Nga ana tjetėr, historiografia shqiptare e shekullit XX mbeti e kyēur brenda hapėsirės shtetėrore shqiptare. Kėshtu, nuk u arrit tė njihej ajo se ēfarė pėrfaqėsonte realisht Perandoria Osmane dhe cila ishte domethėnia e zgjerimit tė saj fillimisht nė Ballkan dhe mė pas nė Evropėn Qendrore e Perėndimore. Kjo optikė e kufizuar e ka bllokuar sheshpamjen reale tė asaj se ēfarė ka ndodhur realisht me elitėn shqiptare qysh nė shekujt e parė tė realitetit osman.

Historiografia moderne turke tokat shqiptare dhe shqiptarėt i ka studiuar shumė pak, madje pothuajse fare, por edhe kur i ka analizuar, hapėsira gjeografike e analizės ėshtė shtrirė nga Anadolli deri nė brigjet adriatike shqiptare. Pėrsa i pėrket dokumentacionit tė pėrdorur, dominanca absolute i ka takuar dokumentacionit osman, duke lėnė pėrgjithė-sisht mėnjanė dokumentacionin perėndimor. Kėshtu, historia osmane e shkruar nė Turqi pėrgjatė shekullit XX ka qenė mirėfilli njė rrėfim turk. Historiografia moderne turke nuk e ka bėrė objekt tė veēantė studimi peshėn e grupeve etnike brenda drejtimit tė perandorisė, dhe veēanėrisht tė grupeve etnike qė kishin pėrqafuar fenė islame.

Njė realitet i tillė njohjeje e ka ngushtuar tej mase hapėsirėn e veprimit tė shqiptarėve, tė cilėt gjatė periudhės sė invazionit osman kanė qenė lojtarė tė rėndė-sishėm jo vetėm nė Ballkan dhe nė pellgun e Adriatikut, por edhe pjesė e projekteve politike qė fillonin nga Atlantiku dhe pėrfundonin nė Anadoll. Pėr sa i pėrket historiografisė perėndimore qė ėshtė marrė me shqiptarėt nė periudhėn osmane, hapėsira gjeografike e analizės fillon nė Evropė/Atlantik dhe mbaron nė viset mė lindore tė zotėrimeve tė Kastriotėve, pra nė linjėn Tetovė-Ohėr.

Kjo historiografi i ka lėnė tėrėsisht mėnjanė shqiptarėt qė bėnė karrierė nė shtetin osman, njohja dhe studimi i aktivitetit tė tė cilėve do tė kėrkonte krijimin e njė hapėsire integrale veprimi qė fillon nga Evropa Perėndimore e zgjatet deri nė Lindjen e Mesme. Ėshtė me vend tė thuhet qė nė shekujt e parė tė sundimit osman, tokat shqiptare u shpėrfaqėn si arenė rivaliteti e konflikti mes Venedikut dhe Perandorisė Osmane, kurse nė shekujt e mėpasėm si vise kufitare mes dy botėve, asaj tė krishterė dhe asaj islame. Nė kėtė kontekst tė gjerė politik dhe fetar, pika e lidhjes mes Lindjes sė Mesme dhe Evropės Perėndimore ishte Ballkani, kurse pika e lidhjes mes Ballkanit dhe Evropės Perėndimore ishin shqiptarėt, tė cilėt treguan fleksibilitetin mė tė madh politik dhe fetar qysh nė fillimet e vendosjes sė sundimit osman nė Ballkan.

Studimi i elitės mesjetare shqiptare dhe procesi i integrimit tė saj nė strukturat shtetėrore osmane kėrkon, sė pari, ēlirim tė plotė ideologjik, qė do tė thotė elita shqiptare dhe mė pas populli shqiptar gjatė periudhės osmane duhen konceptuar tė vendosur brenda ligjėsive historike tė kohės, nė raport me botėn islame dhe me atė tė krishterė. Sė dyti, duhen kėrkuar shkaqet qė elitėn mesjetare shqiptare e detyruan tė reagonte nė forma tė ndryshme ndaj realitetit tė ri qė po instalohej nė rajon.

Nga ana tjetėr, njohja e shqiptarėve tė integruar nė shtetin osman kėrkon profesionalizėm dhe mjeshtri tė njė klasi tė veēantė, pasi studimi i tyre si individė dhe i periudhės nė pėrgjithėsi ngėrthen brenda vetes sa historinė osmane, po aq edhe historinė turke paraosmane dhe historinė e Islamit; sa historinė e Evropės dhe tė Krishterimit, aq edhe njohjen e trashėgimisė politike dhe kulturore tė Bizantit, por edhe studimin e marrėdhėnieve intensive me popujt sllavė.

Shqyrtimi preferencial i dokumentacionit historik do tė sillte veēse njohje tė pjesshme tė realitetit dhe nuk do tė mundė t’u pėrgjigjet tė gjitha pyetjeve qė edhe pas gati dy shekujsh historishkrimi modern qėndrojnė ende pa pėrgjigje; pėr shembull: Pse elita mesjetare shqiptare, nė njė masė tė madhe, ndoqi rrugėn e integrimit nė strukturat osmane? Cilat ishin ligjet morale dhe politike tė kohės? Krahas qasjes horizontale, pra njohjes sė gjithė spektrit tė reagimeve tė elitės shqiptare dhe institucioneve turke tė thithjes sė kuadrove ballkanike, hulumtimi nė kėtė fushė duhet tė depėrtojė edhe vertikalisht nė kohė, duke pėrfshirė natyrėn e marrėdhėnieve tė elementėve shqiptarė edhe nė perandoritė apo shtetet e tjera pararendėse tė osmanėve nė Ballkan e mė gjerė.

Qėndrimi i ashpėr ideologjik i mbajtur ndaj shqiptarėve tė integruar nė shtetin osman, duket se nuk ka qenė i njėjtė me atė tė shqiptarėve tė integruar nė perandoritė e mėparshme qė kanė sunduar nė tokat shqiptare. Pėr shembull, burimet mesjetare na bėjnė me dije se njė pinjoll i familjes sė njohur Matrėnga, Nikolla, u ngjit deri nė postin e lartė tė gjykatėsit tė pėrgjithshėm nė Bizant, nė gjysmėn e parė tė shekullit XIV, vetėm pak kohė para se bashkėkombėsit e tij tė ngjiteshin nė poste tė larta nė Perandorinė Osmane.

A ishte pra edhe ai njė renegat, ndėrkohė qė nga bizantinėt thirrej barbar (jo greqishtfolės i lindur)? Shqiptarėve tė integruar nė shtetin osman historianėt perėndimorė u vunė njė emėr tė pėrgjithshėm, renegatė, njė cilėsim thellėsisht ideologjik, duke i klasifikuar si tė kėqijtė e historisė mesjetare shqiptare, duke mos marrė nė konsideratė faktin qė pikėrisht tek ata duhen kėrkuar rrėnjėt e familjeve tė mėdha shqiptare qė u formuan gjatė shekujve osmanė dhe nė shekullin XIX morėn pėrsipėr zhvillimin e nacionalizmit shqiptar, por edhe ndėrtimin e shtetit shqiptar. Problemi me tė cilin pėrballemi sot ėshtė se si duhet studiuar metodologjikisht kjo kategori shtetarėsh shqiptarė.

Elita mesjetare shqiptare, qė pėrbėhej nga njė varg familjesh disashekullore (Skurrajt, Muzakėt, Arianitėt, Topiajt dhe Balshajt etj.), ishte njohėse dhe protagoniste nė zhvillimet politike tė realitetit mesdhetaro-ballkanik. Potencialisht ato gėzonin pėrvojėn e kapacitetin politik qė tė sundonin nė territore gjithnjė e mė tė gjera, duke synuar t’ia zinin vendin cilėsdo familjeje dinastike vendėse apo sunduese nė rajon, mjafton qė t’i jepej rasti.

Kėto veēori tė elitės aristokratike shqiptare nė dokumentacionin osman i gjejmė tė shprehura me njė fjali: princ fisnik i kohės, i zoti pėr shpatė dhe pėr shtetadministrim. Kjo fjali shpreh nė formė sintetike mėnyrėn se si zyrtarisht osmanėt e njohėn elitėn mesjetare shqiptare, por njėkohėsisht edhe arsyen se pse kjo pjesė e elitės shqiptare arriti qysh nė shekullin XV rangjet mė tė larta tė shtetit osman. Procesi i integrimit tė shqiptarėve nė strukturat e shtetit osman u detyrohet dy institucioneve:

Pengu i gjallė, marrja e djemve tė princėrve tė krishterė peng nė oborrin e sulltanit. Kjo situatė lidhej drejtpėrdrejt me faktin nėse princi i krishterė ngrinte krye pėr tė hedhur poshtė vasalitetin osman, apo jo. Pėr kėtė kontingjent djemsh nė Sarajin Osman ishte rezervuar njė dhomė e veēantė. Institucioni i pengut tė gjallė nuk ishte njė institucion mirėfilli turko-osman; ai ishte huazuar nga Bizanti.

Devshirmeja, grumbullimi i fėmijėve tė krishterė pėr nevojat ushtarake osmane. Ky institucion lindi si nevojė pėr forca njerėzore nė kohėn qė shteti osman realizoi njė ekspansion shumė tė shpejtė nė Ballkan dhe nė Evropėn Qendrore. Ky institucion e furnizoi rregullisht ushtrinė osmane me gjak shqiptar dhe me tė shpjegohet roli i shqiptarėve nė krye tė Korpusit tė Jeniēerėve. Nėpėr kėtė institucion kanė kaluar edhe Qyprilinjtė e famshėm nga Rroshniku i Beratit.
Nga ana tjetėr, kastėn e shqiptarėve tė integruar nė strukturat e shtetit osman nga shekujt XV-XVIII mund ta klasifikojmė nė tri grupe: Grupi i atyre qė jetuan dhe punuan nė tė gjitha hapėsirat e perandorisė, qė e pėrdornin ende emrin etnik Arnavud, por qė mė sė shumti shėrbyen nė vise tė ndryshme tė perandorisė. Njė vėshtrim kritik mbi dokumentacionin osman tregon se solidariteti etnik mes shqiptarėve ka filluar shumė herėt, qysh nė gjysmėn e dytė tė shekullit XV.

Pėr shembull, njė vajzė e Arnavud Sinan Pashės, pinjoll Muzakash, dhėndėr i Sulltan Bajazitit II e bejlerbej i Rumelisė, u martua me Ahmet bej Dukagjinin, fillimisht sanxhakbej i Ankarasė, e mė pas Kryeministėr i Perandorisė Osmane. Pėrtej solidaritetit etnik, tashmė ka ardhur koha tė njohim edhe rolin qė kėta shtetarė shqiptarė kanė luajtur nė politikėbėrjen dhe nė vendimmarrjen brenda strukturave shtetėrore osmane.

Qyprilinjtė nga Berati ( jane nje tjeter grupim qe si shqiptare te konvertuar, bene karriere ne Perandorine Osmane), jo vetėm qė i dhanė pesė kryeministra perandorisė, por me politikat e tyre frenuan shumė procese qė shpejt do ta ēonin perandorinė drejt kolapsit tė plotė.

Nė grupin e dytė do tė klasifikonin ato familje myslimane shqiptare, tė cilat nga gjiri i tyre nxorėn zyrtarė osmanė nė tokat shqiptare, por edhe kryeministra tė perandorisė. I tillė ėshtė rasti i familjes Vlora, e cila sipas udhėtarit turk Evliya Ēelebi, nė mes tė shekullit XVII, nė krye tė sanxhakut tė Vlorės kishte Hysen Pashėn Vlorėn, kurse po nė atė kohė, nė Stamboll kryeministėr ishte xhaxhai i tij, Kara Murat Pasha.

Me kėtė pozitė qė ka gėzuar pėr shekuj mund tė shpjegohet pesha politike e kėsaj familjeje nė nivel perandorak, por edhe roli i saj specifik nė lėvizjen nacionaliste shqiptare.

Nė grupin e tretė do tė klasifikonim ata shqiptarė, shtetarė osmanė, qė u shfaqėn nė skenėn politike osmane, duke mos kaluar nga Stambolli.

Afirmimi i tyre u bė pa lejen e Stambollit, por u konfirmua prej tij. Tė tillė ishin Bushatllinjtė dhe Ali Pasha Tepelena me tė bijtė. Megjithatė, ngjitjen deri nė postin mė tė lartė kryeministrat shqiptarė tė perandorisė nuk e kanė pasur tė lehtė. Ismail Qemali kujton se karrierat e tyre janė zhvilluar edhe me gjak; pra, ata vėrtet kanė bėrė emėr, por edhe janė vrarė apo ekzekutuar. Shqiptarėt u integruan nė Perandorinė Osmane, por vetė pėrdorimi i emrit etnik shqiptar dėshmon se ata e ruajtėn identitetin e tyre, jo vetėm nė komunikimin e pėrditshėm, por edhe nė dokumentet zyrtare e literaturėn historike tė kohės.

Ndaj mund tė themi se shqiptarėt myslimanė u integruan fort nė Perandorinė Osmane, por nuk u asimiluan. Ndėrsa natyra dhe shkallėt e integrimit tė tyre nė shtetin osman ishin tė ndryshme, njė gjė ėshtė mė se vėrtetė: shqiptarėt e integruar nė shtetin osman kanė mbajtur mbi supe njė pjesė tė madhe tė peshės nė drejtimin e perandorisė; falė elementit etnik shqiptar mund tė kuptohet mė mirė karakteri multietnik i kėsaj perandorie dhe fleksibiliteti i treguar prej saj nė ndarjen e pushtetit, ēka ėshtė edhe njė prej faktorėve qė i garantoi jetėgjatėsi asaj.''
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-11-2018, 13:37   #5
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 3,668
Thanks: 236
Thanked 413 Times in 311 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Beteja e Galipolit u drejtua nga Oficere Shqiptare dhe Gjermane

Beteja e Ēanakalas ishte per mbijetesen e Otomani - Turqise, e jo per Shqiptarine.
Sa per Ballabane, e kemi then shum here, kemi nxjerr me bollek. Qashtu kaq.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Duaje Siveten pėlqehet nga
i vjetėr 10-11-2018, 11:06   #6
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 6,949
Thanks: 2,885
Thanked 3,000 Times in 1,992 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 136
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Beteja e Galipolit u drejtua nga Oficere Shqiptare dhe Gjermane

gjithe ata ēalankalejat arnauten milet qe kane marre pjese aty, jo vetem qe kane ikur per lesh loqeje, por jane sikur keta isisat e shekdhit XXI qe kane ikur ke Siria e Iraku to make Xhamahurija Islamija in Xhehnet to go and fuking make 100 hyrija.

Si nuk u vie turp te sillni keshtu budallenje per diskutim. Thuaj me mire jevgj ishin.
__________________
...fly, fly, fly my Butterfly !
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-11-2018, 21:32   #7
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 1,405
Thanks: 127
Thanked 163 Times in 123 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Kastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyerKastrioti1443 ėshtė njė i shkėlqyer
Pėrgjigje e: Beteja e Galipolit u drejtua nga Oficere Shqiptare dhe Gjermane

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Duaje Siveten Shiko postimin
Beteja e Ēanakalas ishte per mbijetesen e Otomani - Turqise, e jo per Shqiptarine.
Sa per Ballabane, e kemi then shum here, kemi nxjerr me bollek. Qashtu kaq.
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Pirati Shiko postimin
gjithe ata ēalankalejat arnauten milet qe kane marre pjese aty, jo vetem qe kane ikur per lesh loqeje, por jane sikur keta isisat e shekdhit XXI qe kane ikur ke Siria e Iraku to make Xhamahurija Islamija in Xhehnet to go and fuking make 100 hyrija.

Si nuk u vie turp te sillni keshtu budallenje per diskutim. Thuaj me mire jevgj ishin.

KJo eshte menyre romantike e te parit te historise.Nuk shihet historia me lupen e Enverit

Shume shqiptare kane qene myslimane , do apo nuk do ti, dhe shume veta e kane ndjere kete thirrje.

Pa diksutim qe edhe pozitat qe shqiptaret kane pasur ne perandorine osmane i ka bere te shkojne ne beteje.

Por kjo eshte per oficeret shqiptare qe kane drejtuar betejen, qe ishin falilje me shejuj te integruar ne perandorine osmane, jo vullnetaret qe shkuan.

Dhe mos harroni edhe njehere o mjeshtra te midhjes, qe perandopria osmane ishte ne aleance me gjermanet dhe austriaket, qe po te kishin fituar luften e pare boterore, sot shqiperia do ishte 3 here me e madhe, dhe servet do ishin shfarros si komb.

Po te mos ishte fituar beteja e Galipolit nga Osmanet, ku shqiptaret dhane kontribut te madh, aleanca e mesiperme do kishte rene me kohe.

Sa per ty o pirat, a cfare je ti, une solla nje rast historik, dhe besoj se duhet te ndjehemi mire qe shqiparet kane ndikuar kaq shume ne faqet e historise.

Ta kesh nje gje te sigurt, qe paaradhesit e tu kosovare kane shtyp shume koka per osmanet, po do te sjell fakte pa fund.

Shqiparet e kane ngrene ne byth ne shekullin e 20 se nuk kane ditur te ngrejne shtet kombetar, jo se nuk kane qene '' mjaftueshem europiane''

Ende me keto kompkeset e '' europianizmit'' ju??? late kokrren e namit, une jam Ortodoks dhe jane shume me objektiv e lidhje me osmanet dhe mysliamet shqiptare se ju.

Nuk e di cfare mendimi ka Bardhyli per kete gje.
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur