Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Ēėshtja kombėtare

Ēėshtja kombėtare Nė kėtė forum diskutohet vetėm mbi ēėshtjen tonė kombėtare dhe interesat shqiptare nė trojet etnike dhe nė mbarė botėn.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 13-07-2019, 14:03   #21
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,763
Thanks: 3,332
Thanked 2,664 Times in 1,799 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqipėria drejt zhdukjes

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga lonely_lion Shiko postimin
Ore.... E googloni pak emrin e kesaj goces ne video. Amarilda Paja. J'u del gjekundi ? Se une nuk kam fb. Kjo goca puna e saj. Nderkohe qe une njoh shume e shume te tjere , mbaruar me mesatare pothuaj 10 ne mjeksi, qe nuk kane care dot dhe pse me gjermanishte te mesuar. Sic e e thashe. Kjo ka fatin e saj, por qe te ngrihet nje studente shqiptare(apo gjysma e brezit te saj - sic thote kjo), me nje shkolle qe Gjermani as qe besoj e njeh dhe te fillojne pune ne Gjermani .... Pak si veshtire te jete kaq fushe me lule , kur nuk ke as eksperience pune qofte dhe nje dite te vetme. Ka plot mjeke italiane, spanjolle,greke,bullgare,rumune apo polake qe i kane te gjitha avantazhet te shkojne aty dhe te rrine sa te duan (se shqiptaret pas 90 diteve j'u bejne dalje), plus qe vijne dhe nga universitete shekullore dhe me shume emer ne Europe. Thua u hap thesi ?
Apo shkojne ne Gjermani fejohen apo martohen me dike dhe .... A ka ndonje gjermanke qe ben sevap per mua ? Une inxhinier jam, por nga e keqja dhe doktorin do e bej. He Beno ?
Nuk e kam ndjekur si emision dhe nuk e kam idenė se kush ėshtė ajo vajza qė pėrmende ti. Unė ndoqa rastėsisht kalimthi njė pjesė tė vogėl tė emisionit kur u ritransmetua dhe mė bėri pėrshtypje ajo gjė tė cilėn e pėrmenda nė postimin tim.
__________________
“The first step in liquidating a people,' said Hubl, 'is to erase its memory. Destroy its books, its culture, its history. Then have somebody write new books, manufacture a new culture, invent a new history. Before long the nation will begin to forget what it is and what it was. The world around it will forget even faster.”

― Milan Kundera, The Book of Laughter and Forgetting
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-07-2019, 14:32   #22
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,503
Thanks: 15,100
Thanked 9,025 Times in 6,088 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Question Re: Shqipėria drejt zhdukjes

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga lonely_lion Shiko postimin
Ore.... E googloni pak emrin e kesaj goces ne video. Amarilda Paja. J'u del gjekundi ? Se une nuk kam fb. Kjo goca puna e saj. Nderkohe qe une njoh shume e shume te tjere , mbaruar me mesatare pothuaj 10 ne mjeksi, qe nuk kane care dot dhe pse me gjermanishte te mesuar. Sic e e thashe. Kjo ka fatin e saj, por qe te ngrihet nje studente shqiptare(apo gjysma e brezit te saj - sic thote kjo), me nje shkolle qe Gjermani as qe besoj e njeh dhe te fillojne pune ne Gjermani .... Pak si veshtire te jete kaq fushe me lule , kur nuk ke as eksperience pune qofte dhe nje dite te vetme. Ka plot mjeke italiane, spanjolle,greke,bullgare,rumune apo polake qe i kane te gjitha avantazhet te shkojne aty dhe te rrine sa te duan (se shqiptaret pas 90 diteve j'u bejne dalje), plus qe vijne dhe nga universitete shekullore dhe me shume emer ne Europe. Thua u hap thesi ?
Apo shkojne ne Gjermani fejohen apo martohen me dike dhe .... A ka ndonje gjermanke qe ben sevap per mua ? Une inxhinier jam, por nga e keqja dhe doktorin do e bej. He Beno ?
King Bardhyl shkruajti qe...blendi fevziu eshte PLEHRE.

Sipas meje eshte....BACIL ose MIKROB.Pastaj per infermieret ne Gjermani,bejne nja...3 VJET SHKOLLE.Tashti per ne troje dhe kto qe permendet juve NUK e di se cfar kriteresh kane.Infermiereve Shqiptare apo CDO Shqiptar...NUK ka te drejte te PUNESOHET.

Si TURIST...po.blendi fevziun e kqyre ne fransua me ate KURVEN tjeter,apo ish funksionare i Bankes CENTRALE????
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-07-2019, 13:23   #23
doganieri
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Jan 2013
Posts: 313
Thanks: 0
Thanked 66 Times in 53 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 7
doganieri do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Nje bie, mijera ngrihen thoshte partia e gjyshit te njeres,

http://fax.al/read/news/21230370/209...e-te-pranishem

Ashraf 3/ Muxhahedinėt inaugurojnė “qytetin” e tyre nė Shqipėri, personalitete ndėrkombėtare tė pranishėm
12/07/2019 21:05


Tė paktėn 3 mijė muxhahedinė qė ndodhen nė Shqipėri do tė kenė “qytetin” e tyre. Ėshtė inauguruar sot kampi Ashraf 3 qė ndodhet nė afėrsi tė Manzės, 30 km larg Tiranės.

Pamjet nga brenda tregojnė pėr njė kamp gjigant, qė do tė plotėsojė nevojat e kėsaj organizate.
Disa dhjetėra ish-zyrtarė tė lartė nga tė dyja anėt e Atlantikut, duke pėrfshirė ish kryebashkiakun e Nju Jorkut, Rudy Giulianim qė ėshtė avokati personal i Presidentit Donald Trump, Senatorin Joseph Lieberman, Sekretarin Tom Ridge, Drejtorin Louis Freeh, Gjeneralin George Casey, Gjeneralin James Conway, Michelle Alliot Marie, ish-Ministre e Jashtme dhe e Mbrojtjes e Francės, Ingrid Betancourt, ish-kandidate presidenciale nė Kolumbi, e cila ka qenė e mbajtur peng, ishin tė pranishėm.
Maryam Rajavi, e cila ėshtė Presidentja e zgjedhur e Kėshillit Kombėtar tė Rezistencės sė Iranit (NCRI), u zotua tė premten se Irani ndodhet pranė njė kthese historike dhe fitorja e popullit dhe rezistencės iraniane kundėr regjimit teokratik ėshtė e sigurtė.
Nė njė pjesė tė fjalimit tė saj, Znj. Rajavi tha, “Sot nė Ashraf 3, jemi mbledhur nė njė Ekspozitė ku shfaqen 120 vite tė luftės sė popullit iranian pėr liri. Njė luftė me ulje e ngritje tė panumėrta, me shumė disfata e triumfe, sė cilės i kanė dhėnė jetė lotėt dhe buzėqeshjet e njė kombi tė lidhur me zinxhirė e tė shtypur nga dy diktatura, monarkia e mėparshme dhe pas saj njė regjim fetar e tiranik. Por ne jemi duke ēarė pėrpara nė rrugėn drejt fitores sė sigurtė.”
Duke iu referuar ekspozitės sė 120 viteve tė Luftės pėr Liri, Kryebashkiaku Giuliani tha, “Ėshtė njė gjė tė dėgjosh emrat dhe numrat, por ėshtė krejt ndryshe tė shohėsh fytyrat e 120,000 njerėzve tė vrarė—martirė qė kanė humbur jetėn sepse gjithēka qė donin ishte ajo qė na takon tė gjithėve si qenie njerėzore: Liria.”
Muxhahedinėt konsiderohen grup terrorist nga Republika Islamike e Iranit dhe prej dekadash ndodhen nė konflikt tė hapur me regjimin atje.
FOTO GALERI 1/15

Top Channel
🖤 (1)
doganieri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-07-2019, 13:35   #24
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,503
Thanks: 15,100
Thanked 9,025 Times in 6,088 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga doganieri Shiko postimin
Nje bie, mijera ngrihen thoshte partia e gjyshit te njeres,

http://fax.al/read/news/21230370/209...e-te-pranishem

Ashraf 3/ Muxhahedinėt inaugurojnė “qytetin” e tyre nė Shqipėri, personalitete ndėrkombėtare tė pranishėm
12/07/2019 21:05


Tė paktėn 3 mijė muxhahedinė qė ndodhen nė Shqipėri do tė kenė “qytetin” e tyre. Ėshtė inauguruar sot kampi Ashraf 3 qė ndodhet nė afėrsi tė Manzės, 30 km larg Tiranės.

Pamjet nga brenda tregojnė pėr njė kamp gjigant, qė do tė plotėsojė nevojat e kėsaj organizate.
Disa dhjetėra ish-zyrtarė tė lartė nga tė dyja anėt e Atlantikut, duke pėrfshirė ish kryebashkiakun e Nju Jorkut, Rudy Giulianim qė ėshtė avokati personal i Presidentit Donald Trump, Senatorin Joseph Lieberman, Sekretarin Tom Ridge, Drejtorin Louis Freeh, Gjeneralin George Casey, Gjeneralin James Conway, Michelle Alliot Marie, ish-Ministre e Jashtme dhe e Mbrojtjes e Francės, Ingrid Betancourt, ish-kandidate presidenciale nė Kolumbi, e cila ka qenė e mbajtur peng, ishin tė pranishėm.
Maryam Rajavi, e cila ėshtė Presidentja e zgjedhur e Kėshillit Kombėtar tė Rezistencės sė Iranit (NCRI), u zotua tė premten se Irani ndodhet pranė njė kthese historike dhe fitorja e popullit dhe rezistencės iraniane kundėr regjimit teokratik ėshtė e sigurtė.
Nė njė pjesė tė fjalimit tė saj, Znj. Rajavi tha, “Sot nė Ashraf 3, jemi mbledhur nė njė Ekspozitė ku shfaqen 120 vite tė luftės sė popullit iranian pėr liri. Njė luftė me ulje e ngritje tė panumėrta, me shumė disfata e triumfe, sė cilės i kanė dhėnė jetė lotėt dhe buzėqeshjet e njė kombi tė lidhur me zinxhirė e tė shtypur nga dy diktatura, monarkia e mėparshme dhe pas saj njė regjim fetar e tiranik. Por ne jemi duke ēarė pėrpara nė rrugėn drejt fitores sė sigurtė.”
Duke iu referuar ekspozitės sė 120 viteve tė Luftės pėr Liri, Kryebashkiaku Giuliani tha, “Ėshtė njė gjė tė dėgjosh emrat dhe numrat, por ėshtė krejt ndryshe tė shohėsh fytyrat e 120,000 njerėzve tė vrarė—martirė qė kanė humbur jetėn sepse gjithēka qė donin ishte ajo qė na takon tė gjithėve si qenie njerėzore: Liria.”
Muxhahedinėt konsiderohen grup terrorist nga Republika Islamike e Iranit dhe prej dekadash ndodhen nė konflikt tė hapur me regjimin atje.
FOTO GALERI 1/15

Top Channel
E kam lexuar SOT ne mengjes shkrimin tek...balkanweb.

Me...PROSTITUTA qe jane mediat e PESHTIRA me flamur...nuk gjen.

pandeli majko eshte nje....FSHATARUC.
Ndersa kryeDARI i partise republiKURAC nje SHKERDHAPATARUC.Dhe....KY PLEHRA i FUNDIT duhet te ishte ne....KAFAZ.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 16:20   #25
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 2,378
Thanks: 258
Thanked 420 Times in 325 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Kastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Mesa duket po nuk vepruam vdekja do vij me shpejt

''
Bizneset nė krizė pėr punonjės, tashmė nė emigracion po ikin tė arsimuarit


Njė valė e re emigracioni qė pėrfshin tė arsimuarit po pėrforcohet mė shumė kėtė vit, si pasojė i dekurajimit nga zhvillimet e brendshme dhe lehtėsive nė procedurat e emigracionit nga Gjermania, tė cilat kanė hyrė nė fuqi sė fundmi. Njė anketė qė po kryhet aktualisht nė kėtė kategori gjeti se, punonjės nė pozicione drejtuese nė industrinė bankare, kompani tė mėdha nė vend, kanė dhėnė dorėheqjen mė qėllim emigracioni, jo pėr arsye ekonomike. Bizneset po kėrkojnė punonjės jashtė vendit, ndėrsa sistemi arsimor nė vend po pėrshtatet pėr nevojat e emigrimit. Sektorėt e biznesit qė po zbrazen nga punonjėsit dhe pėrvojat rajonale dhe shqiptare pėr tė zbutur pasojat

Blerina Hoxha

Pėr shkak tė moralit tė trazuar, tė paaftėsisė, ose thjesht pėr shkak tė indiferencės, udhėheqėsit politikė tė Shqipėrisė nuk kanė nisur ende tė shpjegojnė pyetjen se pėrse largohen njerėzit, dhe jo mė tė zgjidhin problemin. Pėrkeqėsimi i kushteve tė demokracisė, zgjerimi i zotėrimeve tė krimit, korrupsioni i lartė, rritja e ngadaltė ekonomike dhe kushteve e kėqija social-ekonomike tė ndėrthurura me perspektivat nė rėnie, pritet tė nxisin njė valė tė re emigracioni kėtė vit.

Njė studim i fundit i Qendrės pėr Studime Ekonomike dhe Sociale gjeti se 70% e tė rinjve qė studiojnė nė universitetet shqiptare kanė pėr qėllim tė largohen nga vendi. Profili i ri i emigracionit pas liberalizimit tė vizave ka pėrfshirė tė gjitha grupmoshat e popullsisė, nė tė gjitha qytetet e vendit, duke e ēuar drejt zbrazjes sė shpejtė, por sė fundmi, stafet e mirėkualifikuara qė punojnė nė kompani me vlerė tė shtuar dhe paga tė larta.

Njė anketė qė po kryhet aktualisht nė kėtė kategori gjeti se, tre punonjės nė pozicione drejtuese nė industrinė bankare kanė dhėnė dorėheqjen, pėr arsye emigrimi. Ata po e ndėrmarrin kėtė nismė pėr njė perspektivė mė tė mirė pėr fėmijėt e tyre, pėr shkak tė ajrit tė ndotur nė Tiranė dhe mungesės sė cilėsisė nė arsim. Profesor Ilir Gėdeshi, i cili po udhėheq kėtė anketė, pohon se gjetjet e para tregojnė se vala e re e emigracionit ndėr njerėzit me aftėsi tė larta nuk kanė tė bėjnė me ekonominė, por me rrethanat tė cilat janė rėnduar ndėr vite dhe nuk kanė shpresė tė pėrmirėsohen sė paku nė afat tė shkurtėr.

Njė paketė e re ligjore, e jetėsuar sė fundmi nga Gjermania, e cila lehtėson mė tej kushtet e migrimit, pritet tė nxisė emigracionin kėtė vjeshtė.
Kryeministri Edi Rama e ka cilėsuar mė shumė se njė herė normal fenomenin, pasi, sipas tij, hendeku ekonomik ndėrmjet Shqipėrisė dhe vendeve tė BE ėshtė shumė i lartė dhe pėr kėtė qėllim, shqiptarėt kanė drejtė tė lėvizin pėr njė jetė mė tė mirė. Rama thotė se kjo po ndodh me tė gjitha vendet e rajonit.

Por, nė fakt, tė dhėnat tregojnė se ritmi i ikjeve nga shqiptarėt ėshtė mė i larti nė botė, nė raport me popullsinė, edhe nė raport me vendet e luftės, ndonėse Shqipėria ėshtė njė vend nė paqe dhe qė po punon prej vitesh tė anėtarėsohet nė Bashkimin Europian, duke u renditur nė listėn e vendeve tė sigurta. Tė dhėnat e Eurostat tregojnė se rreth 19 mijė shqiptarė kanė aplikuar pėr azil nė njė nga vendet e Bashkimit Europian nė vitin 2018, sipas tė dhėnave tė publikuara nga Eurostat.

Shqiptarėt renditen nė vend tė nėntė pėr nga numri i azilkėrkuesve nė vlerė absolute, pas Sirisė, Afganistanit, Irakut, Pakistanit, Iranit, Nigerisė, Turqisė, Venezuelės. Nė vend tė parė, nė vlerė absolute, ėshtė Iraku, me rreth 81 mijė aplikime.
Por, nė raport me popullsinė, shqiptarėt vijojnė tė duan tė ikin mė shumė se kushdo tjetėr, edhe se vendet qė janė nė gjendje lufte. “Monitor” ka pėrpunuar tė dhėnat pėr numrin e azilantėve shqiptarė pėr 1,000 banorė, ku rezulton se nė vitin 2018, pėr ēdo 1,000 banorė aplikuan 6.6 persona, duke u renditur tė parėt nė botė pėr nga numri i aplikimeve pėr azilantė nė raport me popullsinė.

Biznesit i ikėn fuqia punėtore

Me kėtė filozofi tė trajtimit tė problemit, bizneset shqiptare janė lėnė krejtėsisht tė pambrojtura, teksa mungesa e fuqisė punėtore nė shumicėn prej tyre u shndėrrua nė shqetėsimin kryesor pėr vitin 2019. Nė njė rrafsh mė tė gjerė, industria e turizmit po vuan momentalisht pėr shkak tė sezonalitetit nė tė cilin ndodhet.

Fatos Ēerenishti, i cili drejton FAFA Resort, njė nga hotelet mė tė mėdha nė vend, qė funksionon me prenotime nė avancė, tha se tani ka punėsuar 14 kuzhinierė turq, por po has vėshtirėsi pėr tė gjetur punonjės tė gatshėm pėr tė punuar me sezone.

Tė njėjtėn vėshtirėsi pohuan edhe menaxherėt e Rafaelo Resort nė zonėn e Shėngjinit, qė edhe pse kanė rritur pagat, e kanė pasur shumė tė vėshtirė gjetjen e punonjėsve kėtė vit. Altin Prenga, nga Mrizi i Zanave, i cili zotėron njėsinė mė tė madhe tė agroturizmit nė vend, tha se, bizneset shqiptare duhet tė ndryshojnė qasjen ndaj trajtimit tė fuqisė punėtore, sidomos nė drejtim tė pagesave. Z. Prenga u shpreh se pagat nė biznesin e tij pėr ēdo hallkė tė shėrbimit janė vetėm 20 deri nė 30% mė tė ulėta se nė Itali. Me kėtė pagė, asnjė i ri nuk do tė dėshironte tė shndėrrohej njė punonjės sezonal nė Itali, Greqi apo gjetkė, pasi nuk do tė kishte leverdi. Ai pohoi se, vetė gėrmadha qė po krijon emigracioni mund tė shndėrrohet nė njė vetėrregullim, pasi bizneset do tė detyrohen tė ofrojnė paga mė tė larta. Kjo ndikon shumė shpejt nė frenimin e emigrimit tė tė rinjve, tha Prenga.

Pėr njė kompani qė kėrkon kualifikim tė lartė, hendeku qė krijon emigracioni nuk riparohet me njė pagė mė tė lartė. “Pėrmirėsimi i kushteve tė tjera, qė lidhen me mjedisin, me infrastrukturėn e shkollimit, shėndetit, mjedisit dhe zbatimit tė ligjit” kėrkojnė kohė thotė profesor Gėdeshi.
Nė sfond tė emigracionit tė lartė, vendet e Ballkanit Perėndimor po bėjnė pėrpjekje pėr tė frenuar fenomenin, teksa qeveria e Shqipėrisė nė njė strategji kombėtare pėr qeverisjen e emigracionit parashikohen qė tė larguarit t’i zėvendėsojė me tė huaj duke lehtėsuar procedurat e qėndrimit tė tyre nė vend. Ndėrsa Polonia po aplikon disa lehtėsi fiskale, duke i pėrjashtuar tė rinjtė qė punojnė nga tatimi mbi tė ardhurat.

Tendenca e re e emigracionit zhvendoset tek tė arsimuarit

Nė dekadėn e fundit ka njė pėrmbysje tė tendencės pėr emigrim, ku vala e tė ikurve ėshtė zhvendosur nga tė pashkolluarit tek ata me edukim. Profesor Gėdeshi, i cili ka udhėhequr dy anketa mbi potencialin e emigrimit, njėrėn nė vitin 2017 dhe tjetrėn nė vitin 2018, ka vėnė re tendencėn nė rritje tė emigrimit tė personave tė arsimuar. Tė dhėnat e anketės tė vitit 2007 tregonin se sa mė i ulėt ishte niveli arsimor, aq mė e lartė ishte dėshira pėr migrim.

Kjo shpjegohej me faktin se njerėzit e paarsimuar dhe tė pakualifikuar ishin tė papunė ose kishin vėshtirėsi nė gjetjen e njė pune nė Shqipėri dhe dėshironin tė migronin (kryesisht nė Itali dhe Greqi). Ndėrsa ata qė zotėronin njė profesion, ose kishin njė arsimim mė tė lartė, e kishin mė tė lehtė tė integroheshin nė tregun e punės nė Shqipėri. Ka edhe njė arsye tjetėr qė e shpjegonte kėtė tendencė. Anketa me migrantėt e kthyer nė vitin 2007 tregonte se tė kthyerit me arsim terciar kishin punuar nė Greqi si punėtorė tė pakualifikuar dhe shpesh nė sektorin informal, ēka nuk nxiste tė tjerėt tė migronin.

Nė vitin 2007, rreth 40% e personave me arsim tė lartė donin tė largoheshin nga vendi. Nė vitin 2018, kjo tendencė ėshtė rritur me 13 pikė pėrqindje, pasi 53.7% e personave me arsim tė lartė kanė pohuar se po planifikojnė tė largohen nga vendi. Dekadėn e fundit ka njė lidhje mė tė fortė midis edukimit dhe dėshirės pėr emigrim. Tė dhėnat e anketės sonė tregojnė se migrimi potencial ėshtė mė i lartė pėr personat me edukim profesional, terciar dhe sekondar. Ky fakt, nga njėra anė, shpjegohet me mundėsitė mė tė mėdha tė punėsimit nė Gjermani, nė vendet e zhvilluara tė BE dhe nė Amerikėn e Veriut. Nė kushtet kur konkurrenca globale po rritet, vendet e zhvilluara rrisin gjithnjė e mė shumė kėrkesėn pėr persona tė kualifikuar. Kėtij interesi i pėrgjigjet pakėnaqėsia, mundėsitė e pakta dhe kushtet e punės nė Shqipėri.

Shqiptarėt po arsimohen pėr tė ikur

Dėshira pėr tė migruar nė Gjermani dhe nė vende tė tjera tė zhvilluara tė Europės Perėndimore mund tė shėrbejė si nxitje pėr arsimim, kualifikim profesional dhe mėsimin e gjuhės sė huaj nga ana e emigrantėve potencialė. Kėshtu, sipas njė interviste tė zhvilluar nė Institutin Goethe nė Tiranė, numri i tė rinjve qė mėsojnė dhe marrin dėshminė e gjuhės gjermane ėshtė rritur tre herė nė vitin 2017 nė krahasim me vitin 2013.
Nė shumė nga intervistat e realizuara nga CESS-i me azilkėrkuesit e kthyer nga Gjermania vėrehej interesi pėr tė kryer shkolla profesionale nė mėnyrė qė t’u pėrshtaten kėrkesave tė tregut tė punės nė kėtė vend, nė rast tė njė migrimi tė mundshėm.

Interesi nė rritje i emigrantėve potencialė pėr arsim dhe trajnim profesional provohet edhe nga tė dhėnat e anketės sė emigrimit potencial, 2018. Thuajse 85% e emigrantėve potencialė dėshirojnė tė marrin pjesė nė njė trajnim nė Shqipėri pėr t’u pėrgatitur pėr tė jetuar dhe pėr tė punuar jashtė vendit. Emigrantėt potencialė qė dėshirojnė tė marrin pjesė nė kėto kurse shprehin mė shumė interes pėr mėsimin e gjuhės sė huaj (72.3%), trajnim profesional (39.1%), orientim kulturor (22.9%) dhe studime universitare (17%)

Ky interes pėr t’u pėrgatitur pėr tė punuar dhe pėr tė jetuar nė vendin e migrimit ka njė rritje tė dukshme nė krahasim me anketėn e vitit 2007, kur vetėm 48.7% e migrantėve potencialė shprehte kėtė dėshirė. Kjo dėshirė duhet mbėshtetur, sepse rrit kapitalin human tė vendit dhe atė tė migrantit potencial. Tė dhėnat e anketės tregojnė se studentėt dhe tė punėsuarit janė mė tė prirė tė migrojnė nė krahasim me tė papunėt, tė vetėpunėsuarit dhe shtėpiaket. Kjo tregon se punėsimi nė vetvete nuk parandalon emigrimin.

Sektorėt me prirje mė tė madhe pėr tė ikur

Kushtet e punės, pagat e ulėta dhe mungesa e perspektivės janė disa nga faktorėt qė i shtyjnė njerėzit tė emigrojnė. Tė dhėnat e anketės tregojnė se nė disa sektorė tė ekonomisė dhe nė disa profesione, si nė shėndetėsi, call center, rrobaqepėsitė, kėpucaritė, ndėrtim, etj., njerėzit janė mė tė prirė tė migrojnė,

Anketa mbi potencialet e emigrimit gjeti se punonjėsit e call center, qė pėrgjithėsisht janė me universitet ose vazhdojnė studimet dhe pėrgjithėsisht zotėrojnė njė gjuhė tė huaj, duan tė ikin. 85% e tė anketuarve nė kėtė sektor pohuan se duan tė ikin. Gjithashtu 75% e infermierėve, 56% e punonjėsve nė sektorin e ndėrtimit duan tė ikin, 53% e rrobaqepėsve dhe 38% e tyre qė punojnė nė fabrikat e kėpucėve.

Mungesa e fuqisė punėtore ėshtė kthyer nė njė problem madhor pėr tė gjithė sektorėt. Pėrfaqėsuesit e industrisė kryesore nė vend pohuan se pėrveē ambientit jo shumė favorizues pėr sipėrmarrjet, mungesa e fuqisė punėtore ėshtė kthyer nė njė sfidė pėr tė cilėn zgjidhjet janė tė vėshtira.
Lorenc Goga, administrator i Facile.it, njė kompani qė ofron shėrbime nė web marketing pohoi pak kohė mė parė se, gjetja punonjėsve shpeshherė ėshtė kthyer nė njė sfidė pėr aktivitetin. Mungesa e punonjėsve tė kualifikuar nė shėrbimet e TIK e kanė penguar atė tė nėnshkruajė njė kontratė tė re shėrbimi me njė kompani tė huaj. Kontrata ishte pėr shėrbime tė njė niveli mė tė lartė se web marketing dhe pagesat ishin premtuese, por mungesa e punonjėsve tė kualifikuar pėr kėto shėrbime po bėhet pengesė pėr nėnshkrimin e saj. Goga, mė shumė se emigracionin, bėn me faj sistemin arsimor nė vend, qė nė dekadėn e tretė tė tranzicionit nuk po mund tė pėrmbushė nevojat e tregut tė punės.

Industria fason, bujqėsia dhe turizmi kanė filluar tė vuajnė mė sė shumti mungesėn e punonjėsve. Por ankesa janė vėrejtur nė tė gjithė sektorėt, sidomos nė shėrbimet publike tė mjekėsisė. Flamur Hoxha, administrator i kompanisė Kler, pohon se “vala e migracionit po bėn qė ndėrmarrja tė zbrazet nga mėngjesi nė darkė dhe ty si biznes tė duhet tė gjesh mėnyrėn sesi t’i zėvendėsosh”. Situata ėshtė shumė e dukshme, sidomos nė disa zona tė vendit si Librazhdi, Puka apo tė ngjashme. “Kompanitė sot nuk mund tė shkojnė dhe tė hapin njė filial tė ri nė kėto zona, sepse nuk ka forcė tė mjaftueshme pune. Edhe ata qė kanė tentuar, janė kthyer sėrish nė Tiranė”, pohoi ai.

Nė vėshtirėsi pėr punonjės janė edhe bizneset e fasonit nė Shkodėr, Durrės dhe Korēė. Kompania Grori nė Durrės me aktivitet nė fasoneri, pohoi se vitin e kaluar ishin 300 vende pune tė paplotėsuara, ndėrkohė qė mungonte tėrėsisht kėrkesa pėr punė. Mungesa e specialistėve shėndetėsorė nė vitet e fundit ka prekur edhe spitalet rajonale dhe qendrat universitare, pėr shkak tė nivelit tė lartė tė emigracionit.

Emigracioni i ri, 80% nėn 34 vjeē

Mesatarisht, 80% e aplikuesve pėr herė tė parė pėr azil ishin mė tė rinj se 34 vjeē. Nė 2018-n, sipas Eurostat, 79.3% e azilkėrkuesve shqiptarė i pėrkisnin kėsaj grupmoshe, 29% e tyre ishin mė tė vegjėl se 18 vjeē, ndėrsa 50% e aplikuesve i pėrkisnin grupmoshės 18-34 vjeē. Aplikantėt pėr azil, pėr herė tė parė nėn 34 vjeē, pėrbėnin 1% tė popullsisė sė asaj grupmoshe. Numri total i aplikimeve pėr herė tė parė i tė rinjve, sipas publikimit tė Eurostat ėshtė 140,390 nga viti 2009. Sigurisht, qė edhe pėr kėtė grupmoshė, rekordi i aplikimeve u shėnua nė vitin 2015, me njė numėr prej 53,175 aplikimesh. Nė tre vitet nė vijim, numri i aplikimeve tė reja ka rėnė.

Riformėsimi i tendencės sė largimit tė trurit

Departamenti pėr marrėdhėniet me jashtė nė Kėshillin Europian lėshoi sė fundmi njė analizė alarmante pėr dėmin qė po krijon emigracioni nė prosperitetin ekonomik tė Ballkanit Perėndimor, duke u bėrė thirrje tė gjithė aktorėve politikė dhe jo politikė qė tė riformėsojnė tendencėn e largimit nė rajon.

Qeveritė e Ballkanit Perėndimor kanė mjete tė kufizuara pėr tė parandaluar emigrimin e personave shumė tė kualifikuar, por ata mund tė lehtėsojnė kthimin e atyre, tė cilėt janė larguar, duke prezantuar skema ekonomike dhe stimuj tė tjerė.

Analiza sugjeron qė liderėt nė Ballkanin Perėndimor tė shfrytėzojnė pėrfitimet e mundshme tė mėdha nga migracioni (nė kapitalin ekonomik, social dhe njerėzor), fillimisht ata duhet tė ndryshojnė qėndrimin e tyre ndaj kėsaj problematike. Brenda rajonit, diskutimi publik mbi emigracionin, pėr momentin, kufizohet deri tek organizatat joqeveritare dhe tek grupet e tjera tė shoqėrisė civile, tė cilat paralajmėrojnė pėr largimin e punėtorėve mė tė kualifikuar dhe pėr njė rėnie nė tė ardhurat nga taksat nė ekonomitė tashmė tė dobėta. Mirėpo institucionet dhe politikėbėrėsit duhet tė pranojnė tė vėrtetėn e pakėndshme nė lidhje me numrin e njerėzve, tė cilėt po largohen nga rajoni, nėse dėshirojnė ta formėsojnė debatin nė tė mirėn e tyre. “Gjithashtu, ata duhet tė braktisin edhe shprehjet boshe tė cilat fshehin realitetin. Dėshtimi nė arritjen e njė gjėje tė tillė, do t’i dobėsonte mė shumė vendet nė rajon” bėn thirrje Kėshilli i Europės.

KE u bėn thirrje vendeve tė Ballkanit tė pėrfshihen nė hartimin e politikave dhe strategjive pėr migrimin dhe zhvillimin. Kohėt e fundit, mungesa e komunikimit midis diasporave dhe kėtyre institucioneve i kanė penguar pėrpjekjet. Diskutimi nė lidhje me mėnyrėn se si mund t’i shfrytėzojmė diasporat ka bėrė disa pėrparime nė vitet e fundit. Nė vitin 2013, Kosova paraqiti njė fushatė tė quajtur “Ti je pjesė e atdheut”, nė tė cilėn u regjistruan 400,000 anėtarė tė diasporės, njė hap i parė i rėndėsishėm nė trajtimin e ēėshtjes.

Pėr Ballkanin Perėndimor, emigrimi ka qenė njė burim i jashtėzakonshėm rritje, pėrvoje dhe lidhjesh me tregun global, por sfida kyēe mbetet promovimi i migracionit qarkor. Shtetasit e kthyer nė rajon ndoshta kanė pasur ndikimin mė tė madh nė shėrbimet qeveritare dhe nė sektorin financiar nė rajon, me shumė prej tyre qė tashmė punojnė nė kėto fusha. Tė paktėn 20% e punonjėsve nė industrinė e financave nė Bosnjė-Hercegovina, Serbi dhe Kroaci kanė diploma tė huaja. Shumica e punonjėsve nė qeverinė shqiptare janė arsimuar jashtė vendit.

Qė tė parandalojė emigracionin, qeverisė sė Shqipėrisė i propozohet tė ndėrtojė njė ekonomi tė bazuar nė dije. Nė kėtė mėnyrė, qeveria mund t’i referohet Italisė sė viteve 1960 dhe 1970, periudhė nė tė cilėn vendi shėnonte njė emigrim neto negativ. Pasi iu nėnshtrua njė ndryshimi demografik tė balancuar gjatė dy dekadave nė vijim, Italia u rikthye nė emigrimin neto pozitiv. Vendi pėrjetoi emigracion tė lartė gjatė viteve 2002-2006, duke fituar rreth tetė persona pėr njė mijė banorė nė vit.''
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 16:24   #26
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 2,378
Thanks: 258
Thanked 420 Times in 325 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Kastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Gjendja po shkon e tille, saqe shume shpejt do merren emigrante te huaj per vendet e punes ne Shqiperi, e njeta gje qe po ndodh prej 70 vitesh ne europe perendimore, dhe qe tashme vendasit do behen minoritete atje ne vendet e tyre.


Nje analize me e thelluar pqe ata qe kane sy e vesh per te degjuar dhe pare, se kush e shkakton ne te vertet kete katastrofe



SHQIPĖRIA DHE BALLKANI NĖ PLANET AFATGJATE TĖ HEGJEMONISĖ PERĖNDIMORE (SIONISTĖVE)!

Citim:
Savash VELIU

Sipas hebreut Theodor Herzl themeluesi i Sionizmit thuhet se: Sheti i Israilit shtrihet nga kufijtė e Egjıptit e shkon deri nė Eufrat. Kurse Rabbi Fischmann anėtar i agjensisė hebraike pėr Palestinėn, ka deklaruar publikisht nė Komitetin e Posaēėm tė Kombeve tė Bashkuara se: “Tokat e premtuar tė hebrenjve shtrihen nga lumi i Egjıptit dhe arrinė deri nė Eufrat” dhe brenda kėtyre kufijve pėrfshihen edhe disa pjesė tė Sirisė e Libanit. Por vėrtetsia qėndron se tokat e premtuara tė hebrenjve shtrihen nga lumi Nil e deri nė Eufrat duke pėrfshırė tokat e Irakut, Sirisė, Royal of Arab, Egjiptit dhe Libanit, kėto i arrin ti kuptoj vetėm ai qė njeh gjeopolitikėn sioniste hollėsıshtė si njė qėllim i pėrbashkėt e botės perėndimore me Izraelin.

Pra siē e shikoni, krijimi i Israelit tė Madh, nuk ėshtė njė utopi konspirative siē mendojnė disa, por ėshtė njė realitet politik qė ka filluar tė realizohet qė me krijimin e Israelit. Po ta shikoni sot hartėn e vjetėr tė Palestinės, Israeli zinte vetėm njė vend tė vogėl, kurse sot jo vetėm qė ka rrėmbyer gjithė Palestinėn, por ėshtė zgjeruar edhe nė Siri me Majat strategjıke tė Golanit qė dikur i pėrkisnin Sirisė, kurse sot janė pjesė e Israelit me bekimin e SHBA-sė dhe aty Israeli po bėnė investime tė mėdha. Edhe lufta nė Siri, filloi pikėrishtė pėr kėtė arsye, tė zgjerohet Israeli dhe kjo do tė arrihet vetėm duke e shkatėrruar Sirinė mė pas (me forcė) do larrgohet Asadi dhe do vendoset kukulla qė do tė firmos zyrtarishtė coptimin e Sirisė ku Israeli do tė jetė pėrfituesi kryesor. Pas Sirisė rradhėn do ta ketė Jordania, Libani dhe tė gjitha shtetet e tjera tė Gjirit qė kufizohen me Israelin dhe kjo do tė arrihet vetėm mes njė destabilizim tė pėrgjithshėm qė do ti bėhet Lindjes sė Mesme. Tani planprojekti arriti tė gllabėroj Egjiptin dhe Jordaninė, por plani djallėzor nuk e kishte paraparė Turqinė qė shpejtoj tė aneksoj pjesėt veriore tė Sirisė dhe İrakut duke mbyllur transferzallėn e bartjes sė energjısė sė plaēkitur prej sirianėve dhe irakianėve drejt mesdheut lindor, operacione furioze qė fundosėn planet sioniste tė daljes sė tyre nė Mesdhe.

Nė tė ardhmen ėshtė planifikuar lufta me Iranin qė si njė fuqi ushtarake e konsiderushme nuk ėshtė lehtė tė gllabėrohet nga sionistėt, e cıla mund tė pėrfundoj nė njė shkatėrrim total tė rajonit ku me qindra milionė rrefugjatė do ti drejtohen Evropės, qė deri tani po lėngon nga dyndjet masive tė rrefugjatėve.

Tani lind pyetja se ku do tė shkojnė nė tė ardhmen kėta rrefugjatė? Sigurisht nė shtetet e tjera si puna e Shqipėrisė, Kosovės, Maqedonisė e tjera qė ēdo ditė po ēpopullizohet dhe tė gjitha qytetet kanė filluar ta ndjejnė mungesėn e popullsisė, se pėr fshatrat nuk bėhet mė fjalė se ato thuajse janė boshatisur tė gjitha. Nėse pak logjikojmė do tė shohim se kjo gjendje e krıjuar nė vendet e lartėpėrmendura sjanė rastėsi por janė pjesė tė planit Marshall qė i mbyti ato nė korrupcion tė lejuar nga Ambasada Amerikane – Fondacioni “Soros”- Ambasada e Bashkimit Europian, qė mė pas aı tė justifikohet me luftėn kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar, duke u bėrė presion Partive tė korruptuara nė Pushtet, qė tė pranonin krijimin e njė strukture tė posaēme tė ndjekjes penale, e quajtur Prokuroria Speciale qė vazhdon edhe nė Shqipėri e mbikqyrur nga organizatat qeveritare OPDAT amerikane dhe EURALIUS e BE qė ashiqare lejuan zhvatjen ekonomike tė tyre pėr resht 30 vite.

Jo shumė kohė mė parė, Zėvendės Kryemistri Italian Salvini, deklaroj publikishtė se kishte biseduar me disa politikanė tė tjerė evropian dhe kishin arritur nė njė konkluzion interesant qė ta kthenin Shqipėrinė nė njė qendėr tė madhe pėr pritjen e rrefugjatėve. Si pa u kuptuar u arritė edhe njė marrėveshje mes Shqipėrisė dhe Italisė ku nė vendin tonė do tė vendoseshin pėrfundimishtė disa refugjatė qė ishin shpėtuar nga njė anije qė ishte nė pėrmbytje. Pra plani dhe ideja pėr kthimin e Shqipėrisė dhe Ballkanit jugperėndimor nė njė qendėr rrefugjatėsh ėshtė realitet dhe pritet vetėm koha dhe momenti i duhur kur ky plan do tė vihet nė zbatim pasi tė jenė korruptuar politikanėt dhe partitė sahanlėpirėse. Jo rastėsısht edhe kryeministri Edi Rama pandėrprer atakohet nė dukje nga proevropianėt qė ia ngushtojn hapsirėn vepruese si mė i miri mes tė kėqinjve qė pa kursim ndihmohet nga presidenti i Turqisė Erdogan, president i cili sheh larg prapaskenave tė projektuara nga hegjemonistėt uniglobalist. Kėtij zjarri tė heshtur shqiptar benzin i derdhin edhe ca zagar sorosian siē janė familja Xharra, Blerim Latifi, Kastriot Myftaraj, Frash Demaj, Berat Buzhalla, Festim Lato, Mehmet Kraja e shumė mercenarė tjerė tė azdisur.

Besoj se i keni parė ato mijėra pallate pa kritere qė ndėrtohen gjithandej Shqipėrisė?! Si mendoni ju, me se do mbushen kėto pallate, se vetė shqiptarėt po e braktisin vendin dhe nuk kanė nė mendje qė tė kthehen pėrsėri?!

Nė fund kur tė realizohet plotėsisht plani pėr zgjerimin e Israelit, nė Jerusalemin e shpallur nga SHBA kryeqytet i İsraelit do tė tentohet tė ngritet Tempulli Masonik i Mbretit Solomon qė do tė ndėrtohet mbi rrėnojat e xhamisė All-Aksa qė do tė shkatėrrohet nga themeli dhe pas kėtij ndėrtimi pėrfundimtar do tė shpallet zyrtarishtė Rendi i Ri Botėror Unipolar.

Por kėtij planprojekti Hegjemonist njė Polarshe me suksess i kundėrvihen tri shtetet tė fuqishme ekonomiko-ushtarake rajonale dhe globale nė rritje tė sipėrt siē janė Turqia-Rusia dhe Irani tė cilėt arrijnė ti rezistojnė sanksioneve ekonomike dhe kėrcėnimeve ushtarake tė hegjemonisė globaliste
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 17:15   #27
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,199
Thanks: 342
Thanked 604 Times in 446 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Citim:
Gjendja po shkon e tille, saqe shume shpejt do merren emigrante te huaj per vendet e punes ne Shqiperi, e njeta gje qe po ndodh prej 70 vitesh ne europe perendimore, dhe qe tashme vendasit do behen minoritete atje ne vendet e tyre.
Po le te behen nji her shqiptaret zotni ne shpin e tyre, e te punojn te tjeret per ta ...
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 17:19   #28
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 2,378
Thanks: 258
Thanked 420 Times in 325 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Kastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Duaje Siveten Shiko postimin
Po le te behen nji her shqiptaret zotni ne shpin e tyre, e te punojn te tjeret per ta ...
Nuk ekziston dicka e tille.
Nuk ka nevoje per emigracion te huaj, edhe sikur GDP-ja e Shqiperise te ishte 5 here me madhe nga cka eshte.

Futja e emigrmit te huaj eshte vetvrasje qe eshte e sigurt qe do ndodhi.

Europa perendimore eshte shembulli me i mire.
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 17:40   #29
kanina
V.I.P
 
Avatari i kanina
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Posts: 11,314
Thanks: 145
Thanked 1,247 Times in 927 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 128
kanina i pazėvėndėsueshėmkanina i pazėvėndėsueshėmkanina i pazėvėndėsueshėmkanina i pazėvėndėsueshėmkanina i pazėvėndėsueshėmkanina i pazėvėndėsueshėmkanina i pazėvėndėsueshėmkanina i pazėvėndėsueshėmkanina i pazėvėndėsueshėmkanina i pazėvėndėsueshėmkanina i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kastrioti1443 Shiko postimin
Nuk ekziston dicka e tille.
Nuk ka nevoje per emigracion te huaj, edhe sikur GDP-ja e Shqiperise te ishte 5 here me madhe nga cka eshte.

Futja e emigrmit te huaj eshte vetvrasje qe eshte e sigurt qe do ndodhi.

Europa perendimore eshte shembulli me i mire.
Po per emigrantet shqipetare kudo ne bote cfare mendimi keni?
__________________
Don't feel guilty you are good as you are.
kanina nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 18:04   #30
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 2,378
Thanks: 258
Thanked 420 Times in 325 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Kastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kanina Shiko postimin
Po per emigrantet shqipetare kudo ne bote cfare mendimi keni?
Emigrantet shqiptare me se shumti kane emigruar ne vende qe ose i kane krijuar shqiptaret ( Bie fjala Greqia moderne) ose Italia ( qe i ka shpetuar bythen nga osmanet) ose qe kane lidhje shekullore me to.

Emigrantet qe do vinin ne Shqiperi jane aliene ndaj genetikes dhe kultures kombetare shqiptare dhe do perzienin popullaten, ose me keq do e benin minoritet.
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 18:06   #31
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 4,815
Thanks: 1,917
Thanked 2,711 Times in 1,507 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 103
par ka mbyllur reputacionin
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Unė di tė them qė shumė tė afėrm, miq dhe shokė e ish kolegė pune po largohen nga Shqipėria ose po ndihmohen nga tė afėrmit e tyre nė Itali , Francė , Angli pėr dekumentimin e fėmijėve minorenė ndėrsa nė Gjermani me kontrata pune.
Nuk kalon java po nuk dėgjova qė njė i njohur ėshtė pajisur me letra qėndrimi/pune apo rregjistruar nė shkollė si minoren diku nė EU.
Demoralizimi shoqėrorė i ardhur nga politikat e dhunės ndaj varfėrisė, mos qasja e njerzėve tė moralshėm nė dikastere shoqėrore, mediatizimi i ndyrė qė mbart media on line dhe e shkruar, drejtėsia e zhytur nė KAOS, klima politike e monopolizuar, sistem arsimorė nė kolaps, mjekėsi tė shpėrbėrė dhe tepėr tė korruptuar ( e lėnė me shkak qė tė mjekohen tek spitalet private tė Klodian Allajbeu i lidhur ngushtė me parajsat off shore ku marketingu ėshtė parėsor dhe shėndeti i njeriut ėshtė dytėsorė) polici e kriminalizuar nė shumė qeliza tė tij, ambasadorė tė huaj qė janė kthyer nė guvernatorė tė Shqipėrisė, mbytja e fjalės sė lirė, pėrdjekja nga puna nėse pėrpiqesh tė referosh situatėn reale tė gjendje ku gjendemi ( rasti A.Malaj) e shumė e shumė tė tjera.
Do ishte misioni i duhur qė tė organizoheshin protesta nė emėr tė Shqipėrisė.
UNĖ E DUA SHQIPĖRINĖ MĖ SHUMĖ SE AMERIKA apo EU.
Boll mė me eksperimente VELINASH!
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
🖤 (1)
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 18:48   #32
Khaleesi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: May 2014
Posts: 5,556
Thanks: 2,640
Thanked 2,492 Times in 1,572 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 131
Khaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Shqipria nuk behet dhe per disa breze. Sa te zhduken njerezit e prapambetur, rracistet, paragjykuesit dhe dembelet. Jo se nuk ka ne cdo vend te till (dhe gjithmon do ket) por me shpres se do jen pakica. Te jesh i sigurt qe pas 100 vitesh ka shpres per tu permiresuar
__________________
______________________________________
Herėn e fundit ėshtė persosur nga Fierakja : 09-17-2097 nė 01:43
Khaleesi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 18:51   #33
Kastrioti1443
V.I.P
 
Avatari i Kastrioti1443
 
Data e antarėsimit: Aug 2014
Posts: 2,378
Thanks: 258
Thanked 420 Times in 325 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
Kastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarėKastrioti1443 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Khaleesi Shiko postimin
Shqipria nuk behet dhe per disa breze. Sa te zhduken njerezit e prapambetur, rracistet, paragjykuesit dhe dembelet. Jo se nuk ka ne cdo vend te till (dhe gjithmon do ket) por me shpres se do jen pakica. Te jesh i sigurt qe pas 100 vitesh ka shpres per tu permiresuar
Po, se problemi eshte ''rracizmi'' dhe paragjykimi tek shqiptaret.

Analize shume e thelle.
Kastrioti1443 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 18:53   #34
Khaleesi
V.I.P
 
Data e antarėsimit: May 2014
Posts: 5,556
Thanks: 2,640
Thanked 2,492 Times in 1,572 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 131
Khaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėmKhaleesi i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Kastrioti1443 Shiko postimin
Po, se problemi eshte ''rracizmi'' dhe paragjykimi tek shqiptaret.

Analize shume e thelle.
Gezohem qe biem dakort.
__________________
______________________________________
Herėn e fundit ėshtė persosur nga Fierakja : 09-17-2097 nė 01:43
Khaleesi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 19:34   #35
AAO
Against All Odds
 
Avatari i AAO
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Tiron
Posts: 4,758
Thanks: 834
Thanked 1,586 Times in 920 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 158
AAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėmAAO i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Me kto ritme emigrimi rrezikojme te perfundojme 1 milion nga 2050 dhe jo 2100.

Mbi 400 mije jane largu 7-8 vitet e fundit , dhe nqf se vende si Gjermania , Austria , Italia do vazhdojne politikat e tyre me kontrata pune , dhe Shteti jone do vazhdoje me ritmin e tyre 30 vjecar , vidh , shkaterro dhe beja jeten mizerabel njerezve , atehere ne shume pak vite rrezikojme mos kemi fare krahė pune.

Ne Tirane pershembull call centerat ankohen qe ska gjerman foles. Spitalet ankohen per mungese stafi (infermierė). Ndertuesit gjithashtu ankohen qe ska puntor. Nderkohe po te shkosh ne Jug ankohen qe ska kuzhiniera...etc
__________________
Always loud & always proud!
AAO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 19:39   #36
Angelisa
V.I.P
 
Avatari i Angelisa
 
Data e antarėsimit: Sep 2014
Posts: 15,627
Thanks: 12,590
Thanked 6,982 Times in 4,406 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 402
Angelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Khaleesi Shiko postimin
Gezohem qe biem dakort.
Gezohem qe nuk keni rene dakord
Angelisa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 19:43   #37
Performer
Sweet
 
Data e antarėsimit: Nov 2016
Posts: 18,028
Thanks: 13,820
Thanked 8,424 Times in 4,930 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 243
Performer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

lereni Shqiperine ju po e gjithe bota po vazhdoi me kete ritem shfrytezimi te planetit dhe 500 vjet I kan ngelur ,
tani ose do grow up humanet feminore ose do ikim te gjithe per shel …

its a choice
Performer nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 19:45   #38
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,655
Thanks: 1,254
Thanked 2,057 Times in 1,177 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 78
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Performer Shiko postimin
lereni Shqiperine ju po e gjithe bota po vazhdoi me kete ritem shfrytezimi te planetit dhe 500 vjet I kan ngelur ,
tani ose do grow up humanet feminore ose do ikim te gjithe per shel …

its a choice
Ngelėt duke kthy filxhan....
Po pas 500 vjetėsh nė p. s le tė vejė
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 19:46   #39
Performer
Sweet
 
Data e antarėsimit: Nov 2016
Posts: 18,028
Thanks: 13,820
Thanked 8,424 Times in 4,930 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 243
Performer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėmPerformer i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

pse sdo tja dish ti per te ardhmen e brezave te ardhshem dhe femije tuaj?

apo ha sot e mos mendo per neser
plus qe kte se shpika une te gjithe shkenctaret po e thone

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Performer : 30-07-2019 nė 19:48
Performer nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-07-2019, 19:53   #40
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,655
Thanks: 1,254
Thanked 2,057 Times in 1,177 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 78
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Re: Shqiperia drejt vdekjes ne 100 vitet e ardhshme.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Performer Shiko postimin
pse sdo tja dish ti per te ardhmen e brezave te ardhshem dhe femije tuaj?

apo ha sot e mos mendo per neser
plus qe kte se shpika une te gjithe shkenctaret po e thone
Kėta brezat qė vinė.. merre me lėng...
Qė sot kėta i bėjnė ADN gjyshit a stėrgjyshit se kanė dyshime... jo mė nė atė kohė qė do mė klonojnė vetėm pėr tė parė kot pėr sport, apo pėr tė patur aty pėr muhabet nė vend tė qėnit...
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur