Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Zhvillimet Urbane > Mjedisi

Mjedisi Diskutime mbi Mjedisin.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 26-05-2015, 07:35   #21
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 22,993
Thanks: 6,482
Thanked 7,724 Times in 4,945 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 357
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

fukarallėk = qelpsinllek dhe maskarallėk.
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-01-2016, 16:20   #22
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 4,009
Thanks: 318
Thanked 317 Times in 229 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Pyjet e fundit nė Shqipėri po marrin fund. Megjithėse me ligj kemi moratorium pėr prerjen e pyjeve qė mė 1 janar 2016, prerjet edhe sot mė 10 janar 2016 vazhdojnė tė pashqetėsuara fare, nė mes tė ditės.



Pylli i Sodės.


Librazhd


Shėngjergj
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-01-2016, 13:54   #23
bindi
dolcinio
 
Avatari i bindi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Ne bregdet
Posts: 1,884
Thanks: 5
Thanked 10 Times in 8 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 20
bindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Ky palla Rama duhet te ēoje taksat sa trefishin per ēdo renje drusore te prer,si dhe me ko para te mbledhura nga taksat, te stimuloje pellzimin e ri,..
__________________
Mos i bej dikujt ate,qe nuk ke deshire te ta bej dikush.
bindi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-01-2016, 14:06   #24
Sopoti
Banned
 
Data e antarėsimit: Mar 2013
Posts: 11,983
Thanks: 5,182
Thanked 5,740 Times in 3,037 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Sopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Pas c'do parcele te prere direkt vihet zjarri qe te mos kete gjurme keqperdorimi.

S'ka dru mbi 8 cm diameter


E habitshmja eshte se si munden te hapin rruge neper ato male ku s'shkonte as dhija?

Qeveri qensh,harbuteri.

Taulant Palla ka nje firme qe ben namin,e nqs dikush denoncon kan dal ca trima leshapuke te taulant palles
Sopoti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-01-2016, 09:36   #25
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 8,651
Thanks: 3,602
Thanked 3,908 Times in 2,656 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 194
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

vetem thuani atyre shkaterruesve te pyllit, a deshironi te fitoni akoma me shume leke ? ke per ti pare dhe naten duke mbjellur fidane dhe ta shenderrojne ambientin sikur pyje te Amazonise qe ē`ke me te

http://lajmi.net/blog/si-te-fitoni-1...me-paulownian/

Si tė fitoni 190.000 € me Paulownian?!

Autori: Ferat M Durguti
Publikuar mė: 06/01/2016
12241373_726802817451788_4222651618036324544_n

Paulownia nė njė te ardhme tė afėrt pritet tė jetė “Mushkėria” e botės.

Sipas njė studimi tė bėrė kohėve tė fundit ėshtė vėrtetuar se bima e paulownias thith 10 herė me shumė (CO2) Dioksid Carboni dhe ēliron 10 herė mė shumė (O2) Oksigjen se ēdo bimė tjetėr. Kjo gjė arrihet falė shtatėlartesisė sė saj dhe gjetheve tė mėdha qė ajo ka.


Njė fidan i Paulownias pėr 8 vjetė, jep 1 metėr kubė mas drusore.
Pėr 1 hektar (10 000 m) mbillen 1660 fidane afėrsisht = 1660 metra kubė dru.
Njė metėr kubė drusorė kushton 120 – 150 €
1660 metra kubė dru x 120 € = 199.200 €.
Investimi pėr 1 hektar ėshtė: 1660 x (3 – 5 €) =4980 € fidanet (+1000 € shpenzimet e tjera)
Fitimi pėr 1 hektar brėnda 8 viteve ėshtė: 199.200 € – 6.000 € = 193.200 €
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-01-2016, 10:38   #26
Sopoti
Banned
 
Data e antarėsimit: Mar 2013
Posts: 11,983
Thanks: 5,182
Thanked 5,740 Times in 3,037 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Sopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Pirate of Love Shiko postimin
vetem thuani atyre shkaterruesve te pyllit, a deshironi te fitoni akoma me shume leke ? ke per ti pare dhe naten duke mbjellur fidane dhe ta shenderrojne ambientin sikur pyje te Amazonise qe ē`ke me te

http://lajmi.net/blog/si-te-fitoni-1...me-paulownian/

Si tė fitoni 190.000 € me Paulownian?!

Autori: Ferat M Durguti
Publikuar mė: 06/01/2016
12241373_726802817451788_4222651618036324544_n

Paulownia nė njė te ardhme tė afėrt pritet tė jetė “Mushkėria” e botės.

Sipas njė studimi tė bėrė kohėve tė fundit ėshtė vėrtetuar se bima e paulownias thith 10 herė me shumė (CO2) Dioksid Carboni dhe ēliron 10 herė mė shumė (O2) Oksigjen se ēdo bimė tjetėr. Kjo gjė arrihet falė shtatėlartesisė sė saj dhe gjetheve tė mėdha qė ajo ka.


Njė fidan i Paulownias pėr 8 vjetė, jep 1 metėr kubė mas drusore.
Pėr 1 hektar (10 000 m) mbillen 1660 fidane afėrsisht = 1660 metra kubė dru.
Njė metėr kubė drusorė kushton 120 – 150 €
1660 metra kubė dru x 120 € = 199.200 €.
Investimi pėr 1 hektar ėshtė: 1660 x (3 – 5 €) =4980 € fidanet (+1000 € shpenzimet e tjera)
Fitimi pėr 1 hektar brėnda 8 viteve ėshtė: 199.200 € – 6.000 € = 193.200 €
Une i kam mbjellur ca

Liridoni do na jape e nja 500 rrenje tjera

https://www.facebook.com/paulownia1/?fref=ts
Sopoti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-01-2016, 12:45   #27
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 8,651
Thanks: 3,602
Thanked 3,908 Times in 2,656 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 194
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Sopoti Shiko postimin
Une i kam mbjellur ca

Liridoni do na jape e nja 500 rrenje tjera

https://www.facebook.com/paulownia1/?fref=ts
duken te jete rentabel, si per ambientin po ashtu edhe nese perdoret per ngrohje dhe eshte koha shume e shkurter e rritjes per 8 vite, krahasuar me diku 40 vite qe i duhet te rritur nje lloji tjeter te drunjeve te prere.
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-01-2016, 17:32   #28
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 4,009
Thanks: 318
Thanked 317 Times in 229 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Dita e 14-tė e moratoriumit tė prerjes sė pyjeve. Puna vazhdon e qetė dhe ditėn me diell ndėrsa shteti vigjilent shqiptar kap lepurin me qerre:

Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-04-2016, 16:22   #29
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 4,009
Thanks: 318
Thanked 317 Times in 229 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-12-2017, 19:35   #30
Onyx
Unpredictable
 
Avatari i Onyx
 
Data e antarėsimit: Mar 2016
Posts: 4,153
Thanks: 327
Thanked 1,327 Times in 845 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 56
Onyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Shqetėsuese, padyshim. Gjersa shteti ėshtė "aksionar" nė kėtė shkatėrrim, kjo tendencė nuk ka pėr t'u ndalur.
__________________
I am only responsible for what I say, not for what you understand.
Onyx nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-12-2017, 19:39   #31
SystemA
Askund
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 44,327
Thanks: 14,140
Thanked 8,410 Times in 5,615 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 357
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Onyx Shiko postimin
Shqetėsuese, padyshim. Gjersa shteti ėshtė "aksionar" nė kėtė shkatėrrim, kjo tendencė nuk ka pėr t'u ndalur.
Mbas viteve 90-te.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-02-2018, 21:24   #32
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 4,009
Thanks: 318
Thanked 317 Times in 229 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Masakrimi i pyjeve nė Republikėn e Shqipėrisė:
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-10-2018, 20:12   #33
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 4,009
Thanks: 318
Thanked 317 Times in 229 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

"Moratoriumi"-ndalimi i prerjes sė pyjeve... nė letėr...
Prerja e malit Polis 2015-2017




Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Edvin83 pėlqehet nga
i vjetėr 13-11-2018, 07:56   #34
par
V.I.P
 
Avatari i par
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Vendndodhja: Sa me shume kryqezim rrugesh ndertohen aq me pak dinjitet vardiset anes.
Posts: 4,365
Thanks: 1,624
Thanked 2,187 Times in 1,252 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 92
par i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėmpar i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

https://m.facebook.com/story.php?sto...&ref=bookmarks

Kur njeriu mendon per mjedisin.
__________________
KUR FUQIA E DASHURISE TE MPOSHT DASHURINE PER PUSHTET DO TE GJEJ PAQE NJEREZIMI
par nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2018, 07:12   #35
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,652
Thanks: 1,235
Thanked 760 Times in 474 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Edvin83 Shiko postimin
"Moratoriumi"-ndalimi i prerjes sė pyjeve... nė letėr...
Prerja e malit Polis 2015-2017




Perdite e me teper relievi shqiptar po i ngjan zonave te kufirit afgano-pakistanez ku vetem ndonje gjembac a ferre mbin.Ndersa zonat urbane ngjajne me rripin e Gazes. Katastrofe
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-01-2019, 17:22   #36
Edvin83
Mjedisor
 
Avatari i Edvin83
 
Data e antarėsimit: Aug 2012
Vendndodhja: Shkodėr
Posts: 4,009
Thanks: 318
Thanked 317 Times in 229 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Edvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarėEdvin83 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

INVESTIGIM29 Nov 2018
Bandat e druvarėve: Plaēkitja e pyjeve tė lashta tė Shqipėrisė

Prerja masive e pemėve nė parkun mė tė madh kombėtar tė

Shqipėrisė po shkatėrron pyllin natyror tė mbrojtur nga UNESCO, zbulon njė investigim i BIRN.
Autor: Arlis Alikaj | BIRN | Rrajcė, Librazhd, Elbasan dhe Strugė



Parku Kombėtar Shebenik-Jabllanicėėshtė shtėpi e pyjeve tė hershme tė ahut dhe kafshėve tė rralla, pėrfshirė shqiponjat e arta dhe rrėqebullin e rrezikuar. Foto nga EuroNatur – Gabriel Schwaderer

Shoferi futi kamionin prodhim sovjetik me marsh tė parė kur hyri nė rrugėn malore. Duke ecur mbi njė shkėmb tė madh, kamioni u anua rrezikshėm pranė humnerės. Poshtė, njė det me re shtrihej nė horizont.

“Dashtė Allahu, o do t’ia dalim ose do tė vdesim” tha shoferi.

Fatalizmi i tij nuk solli shumė qetėsi.

Kamioni u fik, u tund dhe mė pas u rikthye nė punė. Duke shkelur butė gazin, ai ia doli tė kapėrcejė shkėmbin pėr tė hyrė nė njė shteg balte.

Kjo ishte vetėm njė nga ditėt e zakonshme tė tregut tė zi tė drurit nė Parkun Kombėtar Shebenik-Jabllanicė nė Shqipėrinė lindore.

Pavarėsisht ndalimit strikt tė prerjes sė pyjeve dhe regjistrimit tė njė pjese tė Shebenik-Jabllanicės si vend i trashėgimisė botėrore tė mbrojtur nga UNESCO, rrjetet kriminale po shkatėrrojnė pyjet natyrore pėr tė furnizuar me dru zjarri tregun e vendit, zbuloi njė investigim nga Rrjeti Ballkanik pėr Gazetari Investigative.

Mė shumė se 2 mijė metra mbi nivelin e detit, pyjet e virgjėra tė ahut nė parkun mė tė madh kombėtar tė Shqipėrisė rriten tė larta dhe tė gjera, duke i bėrė ato plaēkė tė rėndėsishme nė njė vend qė ka humbur shumicėn e pyjeve tė veta pėrgjatė pesėdhjetė viteve tė fundit.

Nga ryshfeti te lejet e falsifikuara apo te flotat e kamionėve tė pajisur me mjete gjurmimi satelitore, investigimi i BIRN zbulon pėrmasat nė tė cilat druvarėt ilegalė shfrytėzojnė zonat e mbrojtura.

Ai thekson gjithashtu kulturėn e pandėshkueshmėrisė nė njė vend kandidat pėr anėtarėsim nė BE qė po vuan tė vendosė sundim ligji nė fushėn e mbrojtjes sė natyrės.

Nė lojė ėshtė shėndeti i njė ekosistemi qė shėrben si mushkėri e Shqipėrisė. Pyjet e larta ndihmojnė pėr tė stabilizuar klimėn e zonės, duke rregulluar rreshtjet dhe duke ndihmuar qarkullimin e ajrit, thonė mjedisorėt.

I gjendur nė kufi me Maqedoninė, parku ėshtė gjithashtu njė nga zonat e fundit tė mėdha tė egra nė Europėn juglindore, ku tufa ujqish tė hirtė konkurrojnė me sharrat elektrike.

Bashkė me pyjet e virgjėra tė ahut, sharra rrezikon bimė dhe kafshė tė rralla, pėrfshirė zambakun shqiptar, ariun e murrmė, shqiponjat e arta dhe rrėqebullin nė rrezik zhdukje tė njohur ndryshe si ‘’tigri i Ballkanit’’.

“Parku Shebenik-Jabllanicėėshtė njė nga parqet mė tė bukura nė Ballkan por nė anėn juglindore tė tij ėshtė dėmtuar shumė,” thotė Ahmet Mehmeti, udhėheqės i njė grupi mjedisorėsh tė quajtur Klubi Ekologjik i Elbasanit dhe njė konsulent nė prokurorinė e shtetit pėr krimet kundėr mjedisit.

“Ata pėrgjegjės pėr tregtinė e paligjshme tė drurit tė zjarrit po thyejnė ligjin dhe po pėrdorin parkun pėr tė bėrė miliona pėr vete”.

‘Masakra mjedisore’

Mė 2016, Shqipėria vendosi njė moratorium 10 vjeēar nė shfrytėzimin e tė gjitha pyjeve tė veta dhe ndaloi eksportin e drurit. Ndalimi erdhi pas dekadash shfrytėzimi tė egėr qė zhveshi shpatet dikur tė gjelbra tė vendit dhe shkaktoi erozion.

Autoritetet mund tė vijojnė tė lėshojnė leje pėr prerje pemėsh nė zona specifike pėr tė plotėsuar nevojat pėr dru zjarri pėr popullsinėvendase – por parqet kombėtare janė rreptėsisht tė ndaluara.

Sipas kodit penal shqiptar, shkelėsit mund tė dėnohen me deri tetė vjet burg pėr dėmtimin e zonave tė mbrojtura.

Tė dhėnat mė tė fundit nga Global Forest Watch, njė shėrbim me bazė nė SHBA qė monitoron pyjet nė tė gjithė botėn, tregojnė se pyjet mbulonin 17% tė Shqipėrisė mė 2010.

Mes viteve 2001 dhe 2017, humbja e mbulesės me pyje nė vend ka sjellėēlirimin e pothuajse tre megatonėve dioksid karboni, thotėGlobal Forest Watch.

Njė pjesė e pyjeve tė mbetura ėshtė nė Parkun Kombėtar Shebenik-Jabllanicė, i cili pėrbėn 70% tė biodiversitetit tė Shqipėrisė, sipas Klubit Ekologjik Shqiptar, njė grup mjedisorėsh.

Parku me sipėrfaqe 340 kilometra ėshtė pjesė e Brezit tė Gjelbėrt tė Europės, njė rrjet zonash ekologjike me rėndėsi pėr Komunitetin Europian. Pyjet e lashta tė ahut pėrreth fshatit tė thellė tė Rrajcės nė cepin jug-lindor tė parkut morėn mbrojtje nga UNESCO mė 2017.

Pelumb Gjini, ish-kryekomunar nė fshatin Steblevė nė veri tė Shebenik-Jabllanicės, ndihmoi nė organizimin e pleqėsisė pėr krijimin e parkut kombėtar mė 2008 pasi druvarėt shkaktuan dėme “tė stėrmėdha” pėr shumė vite me radhė.

“Por ironikisht situata nuk u pėrmirėsua dhe masakra mjedisore vijon,” i tha ai BIRN. “Biznesi prej miliona dollarėsh e bėn tė lehtė injorimin e asaj qė po ndodh duke e lėnė zonėn pa njė plan menaxhimi.”

Rreth 80 pėr qind e banorėve tė zonės mbėshteten te drutė e zjarrit pėr ngrohje gjatė muajve tė gjatė tė dimrit, shtoi Gjini.

‘Biznesi prej miliona dollarėsh e bėn tė lehtė injorimin e asaj qė po ndodh’

Pėlumb Gjini, ish-kryekomunar i Steblevės

Ministria e Mjedisit nuk iu pėrgjigj kėrkesės pėr intervistė apo pyetjeve me shkrim mbi prerjen e paligjshme tė pyjeve.

Por Enver Shkurti, drejtor i Inspektoratit tė Mjedisit pėr Qarkun Elbasani, institucioni pėrgjegjės pėr zbatimin e ligjit nė park, mohoi se kėtu kishte njė problem gjatė njė interviste nė njė kafene nė Librazhd, qyteti mė i afėrt me parkun.

“Nuk ėshtė e vėrtetė se ka prerje tė paligjshme tė pyjeve nė park,” tha Shkurti, i cili ka qenė zėvendėskryetar bashkie nė Librazhd nga viti 2015 deri nė fillim tė vitit 2018. “Institucioni jonė nuk ka informacion mbi asnjė prerje tė paligjshme nė park, megjithėse mund tė ketė raste tė izoluara.”

Investigimi i BIRN zbuloi njė pamje tjetėr.

Nė njė udhėtim njėditor tė fshehtė me prerėsit nė zonėn e mbrojtur nga UNESCO pranė Rrajcės, BIRN pa parcela pyjesh tė virgjėra ahu qė po pastroheshin. Nė shpatet e larta mbi retė gjendeshin pirgje me drurė tė sapoprerė nė pritje pėr t’u ngarkuar. Zhurma e sharrave dėgjohej kudo.

Ajo qė pa BIRN nga bota e tregut tė zi tė drurėve tė zjarrit filloi nė mėngjes vere nė njė kafene pranė rrugės nė fshatin Hotolisht, pak kilometra jashtė anės jugperėndimore tė Shebenik-Jabllanicės.

Pesė shoferė qė punonin pėr “bosėt” e druvarėve po pinin duhan dhe kafe. Theksi i tyre tregonte se vinin nga pjesė tė ndryshme tė Shqipėrisė. Targat e kamionėve tė parkuar aty pranė tregonin pėr mjete tė regjistruara nė rrethe tė largėta: Durrės, Fier, Korēė dhe Berat.


Degė tė prera nga pemėt pėr dru zjarri nė shpatet e Parkut Kombėtar Shebenik-Jabllanicė. Foto: Arlis Alikaj

Secili shofer punonte pėr njė “kompani” tė ndryshme. Detyra e tyre ishte qė tė lidheshin me skuadrat e druvarėve nė malet e Shebenik-Jabllanicės dhe tė ngarkonin lėndėn drusore.

Shoferėt filluan tė debatonin se kush do tė merrte ngarkesėn mė tė mirė nga lartėsitė mė tė mėdha nė park. Sa mė e mirė tė ishte lėnda drusore, aq mė i madh ishte fitimi i tyre.

Nė tavolinė ata kishin tė dhėna mbi lėvizjet e oficerėve tė policisė vendore – tė vlefshme pėr planifikimin e rrugės dhe shmangien e patrullave.

Pak mė vonė, njė njeri tjetėr mbėrriti nė kafene: plaku i njėrit prej disa dhjetėra fshatrat qė gjenden pranė parkut.

Grupi filloi tė grindej mbi atė se nė cilin kamion do tė hipte kryeplaku. Nė fund, ai zgjodhi njė shofer dhe tė gjithė tė tjerėt i hipėn kamionėve pėr tė krijuar njė karvan. BIRN shoqėroi njėrin prej shoferėve, njė njeri i bėshėm nė tė dyzetat.

“Ai zgjodhi kamionin dhe shoqėrinė e atij qė do t’i japė ryshfetin mė tė madh,” tha shoferi ndėrsa ndezi makinėn, duke shpjeguar se pasja e kryeplakut nė kamion do tė thoshte mė pak probleme me autoritetet apo banorėt vendės.

Kryeplaku pėrcakton gjithashtu vendet ku priten pemėt, tha ai. Shoferėt e dinė se ēfarė shtigjesh tė ndjekin nė park sipas shenjave tė vendosura me bojė nė shkėmbinj apo degė pemėsh nė degėzimet e rrugėve tė pashtruara. Secila kompani ka ngjyrėn e vet tė pėrcaktuar. Sa mė i madh tė jetė ryshfeti, aq mė e pasur ėshtė parcela pėr t’u prerė.

Armė dhe sharra

Ndėrsa ai pėrparoi nė park, shoferi mori telefonata nga bosėt, pėrmes tre telefonėve tė ndryshėm celular, secili me njė bateri tė jashtme. Ai tha se kamioni kishte pajisje tė gjurmimit satelitor pėr tė ndihmuar punėdhėnėsit qė tė ndiqnin vendndodhjen e tij.

Nė njė degėzim rruge, kamionėt u ndanė.

Duke dalluar ngjyrėn e kompanisė sė tij nė njė trung, shoferi mori njė shteg tė pjerrėt qė gradualisht u bė edhe me baltė dhe me gurė. Pėr 45 minutat qė pasuan, kamioni ēau ngadalė pėrpara duke u tėrhequr herė pas here pas. Nė njė pikė, ai ndali kamionin, zbriti, vendosi shkopinj e gurė nėn rrota nė mėnyrė qė tė mund tėēante nėpėr baltė.

Herė pas here burra me syze dielli shfaqeshin mes pemėve pėr t’u siguruar se kamioni do tė ndiqte shtegun e duhur, i cili duhej se ishte hapur nga njė buldozer qė gjendej i parkuar aty pranė.


Njė zinxhir sharre shihet nė njė trung ahu nė Parkun Kombėtar Shebenik – Jabllanicė. Foto: Arlis Alikaj

Njė i ri trupmadh pėrshėndeti shoferin dhe i dha atij dy apo tre dokumente qė shoferi tha se ishin lejet pėr tė prerė dru nė Dardhė, rreth 30 kilometra nė jug tė parkut.

“Kėto letra do tė mė shpėtojnė,” tha shoferi.

Kur kamioni nė fund mbėrriti nė destinacion nė kreshtėn e malit pranė fshatit tė vogėl Rrajca-Skėnderbej, mė shumė se 2 mijė metra mbi nivelin e detit, dhjetė banorė vendės filluan tė ngarkonin trungje ahu gjigant nė kamion. Burra tė tjerė me sharrė nė duar ishin tė zėnė duke prerė pemėt. Stivat e druve gjendeshin gjithkund.

Disa njerėz me armė nė brez mbikėqyrnin punėn. Njėri rrotullonte pistoletėn nė dorė.

“Ėshtė pėr kafshėt,” tha ai.

‘Mė vjen turp pėr ēfarė po bėj, por nuk kam zgjedhje tjetėr.

Druvar anonim

Njė nga punėtorėt qė po ngarkonte trungjet nė kamion ishte njė djalė rreth tė njėzetave nga njė fshat pranė parkut. Larg veshėve tė njerėzve me armė, ai tha se e vetmja mėnyrė pėr tė mbajtur familjen ishte puna e rėndė nė prerjen dhe ngarkimin e pemėve, nė disa raste duke punuar natėn.

“Mua nuk mė pėlqen tė pres pyjet,” tha ai. “Mė vjen turp pėr ēfarė po bėjmė, por ēfarė mund tė bėj tjetėr?”

Si tė gjithė njerėzit e pėrfshirė nė prerjen ilegale qė folėn pėr BIRN, ai refuzoi tė identifikohet.

Nė njė udhėtim tė vėshtirė pas duke zbritur nga mali, ndėrsa trungjet pėrplaseshin nė anėt e kamionit tė ngarkuar rėndė, shoferi bėri telefonata te bosėt pėr t’u informuar mė saktė mbi patrullat e policisė atė ditė – qė tė sigurohej se nuk do tė kishte ndalesa tė padėshiruara.

Kėrkesat e BIRN pėr komente nga policia e zonės mbetėn pa pėrgjigje ndėrsa Policia e Shtetit nė Elbasan nuk iu pėrgjigj njė kėrkese pėr tė drejtė informimi mbi zbatimin e ligjeve kundėr prerjes sė pyjeve.

Shoferi tha se ai gjithmonė pėrpiqej tė ngarkonte mė shumė dru nga sa lejonte leja e tij false pėr shkak se ēdo rrugė paguhej pak. Nėse dokumenti specifikonte pesė metra kub, ai merrte 15.

“Njerėzit e thjeshtė si unė janė poshtė fare,” tha ai, duke shpjeguar se bosėt ishin biznesmenė me lidhje me “njerėz tė fuqishėm” qė lejojnė prerjen e pyjeve.

Ai tha se gjysma e parave tė bėra nga shitja e druve tė zjarrit shkon te bosėt dhe punėtorėt e tyre. Pjesa tjetėr mbulon ryshfetet pėr zyrtarėt e qeverisė.


Shpatet e Parkut Kombėtar Shebenik-Jabllanicė. Foto nga Viktor Bogdani

Ryshfet dhe korrupsion

Leksione nga Maqedonia
Parku Kombėtar Shebenik-Jabllanicė shtrihet nė tė dyja anėt e kufirit mes Shqipėrisė dhe Maqedonisė. Mjedisorėt thonė se autoritetet e tė dy vendeve e luftojnė shumė ndryshe prerjen ilegale tė pyjeve.
“Nė kulturėn e tyre [Maqedonase], ata e mbrojnė pyllin si trashėgiminė e tyre,” thotė Armando Braho, njė jurist mjedisor nė Universitetin Ndėrkombėtar tė Strukės nė Maqedoninė perėndimore. “Ka ligje tė forta dhe patrulla 24 orė nė ditė. Stafi ėshtė i trajnuar dhe ka njė forcė speciale rojesh pėr tė zbatuar ligjet.”
Nga ana tjetėr, Shqipėria “ka ligje qė nuk zbatohen,” tha ai.
Prerjet ndodhin [nė Maqedoni] por ka edhe ripyllėzime. [Shqiptarėt] kanė njė kulturė tė shkatėrrimit tė asaj qė kanė.
Bajram Kullolli, njė roje e vjetėr nė Shebenik-Jabllanicė, tha se ana maqedonase e parkut menaxhohet shumė mė mirė.
“Maqedonasit kanė mė shumė kulturė ligjore dhe komunikim mė tė mirė,” tha ai.
“Ne kemi bėrė shumė shkėmbime dhe bashkėpunime me ta dhe ata duken shumė mė tepėr profesionistė nė skuadra, materiale dhe organizim. Ne na vjen turp, aktualisht, por ne kemi shumė pėr tė mėsuar prej tyre. Ne kemi nevojė pėr mbėshtetje nga shteti pėr tė fuqizuar shėrbimin e rojeve.”
Ahmet Mehmeti, kreu i Klubit Ekologjik tė Elbasanit nė Shqipėrinė lindore, tha Maqedonia ka ruajtur trashėgiminė e kujdesit pėr pyjet qė shkon pas qė nga koha kur vendi ishte pjesė e Jugosllavisė. Sot, ajo pėrdor teknologjinė pėr t’u kujdesur.
“Maqedonasit kanė kapacitetet dhe teknologjinė pėr tė mbrojtur pyjet,” tha ai. “Ata kanė zhvilluar teknologji me monitorim GPS dhe vrojtim me kamera. Por puna ėshtė gjithashtu edhe nė zbatim dhe ne nuk kemi kapacitetet cilėsore nė staf.”
Xhek Nezha, drejtor i Administratės sė Zonave tė Mbrojtura nė Elbasan nė Shqipėri, tha: “Ka fusha ku duhen pėrmirėsime, por ne kemi inxhinierėt e pyjeve qė janė profesionistė tė trajnuar.”
Ministria e mjedisit nė Maqedoni ka njė Departament pėr Natyrėn tė dedikuar pėr mbrojtjen e burimeve natyrore tė vendit. Detyrat e departamentit pėrfshijnė zbatimin e planeve pėr sigurimin e shėndetit afatgjatė tė zonave tė mbrojtura.
Nėse shohim edhe dėnimet pėr prerje ilegale, Maqedonia duket se e merr zbatimin e ligjit mė seriozisht.
Nė gjashtė muajt e parė tė vitit 2015, media raportoi (nė italisht) se gjykatat maqedonase dhanė 1,227 dėnime pėr prerje ilegale, pėrfshirė 1.7 milionė euro gjoba. Nė kontrast nga kjo, gjykatat nė Shqipėri dhanė njė gjobė tė vetme prej 650 eurosh mes viteve 2015 dhe 2017, zbuloi njė investigim i BIRN mė 2017.
BIRN nuk ishte nė gjendje tė merrte komente nga ministria e mjedisit e Maqedonisė apo autoritetet e zonės pranė parkut.
Delegacioni i BE-sė nė Shqipėri, i cili financon njė projekt pėr tė ndihmuar nė menaxhimin dhe shfrytėzimin e qėndrueshėm tė pyjeve tė mbrojtura, pėrmendi qeverisjen e dobėt dhe korrupsionin si pengesa nė mbrojtjen e pyjeve.

“Zonat e mbrojtura janė tė prekura nga shpyllėzimi ilegal, fragmentimi i habitateve dhe degradimi i ekosistemeve pėr shkak tė kapaciteteve tė dobėta administrative, mungesės sė aftėsive teknike, financimit tė paktė dhe korrupsionit nė administratė,” i tha delegacioni BIRN nė njė deklaratė me shkrim.

Armando Braho, jurist mjedisor nė Universitetin Ndėrkombėtar tė Strugės pak pėrtej kufirit me Maqedoninė, tha se problemi ishte “mė shumė politik se sa ligjor”.

“Ka interesa politikė tė lidhura me fitimet, gjė qė mundėson kėtė aktivitet,” tha ai.

Ndėrsa shumica e Shebenik-Jabllanicės administrohet nga autoritetet nė qytetin e Librazhdit, pjesa jugore e parkut – pėrfshirė zonat e mbrojtura nga UNESCO pėrreth Rrajcės – gjendet nė bashkinė e Prrenjasit.

“Mendimi jonėėshtė qė shteti nuk ka ndėrhyrė mjaftueshėm pėr tė bllokuar prerjet ilegale,” tha kryebashkiakja e Prrenjasit Miranda Rira nė njė intervistė pėr BIRN. “Moratoriumi i vitit 2016 nuk ėshtė zbatuar dhe popullsia nuk ka alternativa pėr ngrohje nė dimėr, gjė qė e bėn shumė tė vėshtirė ndalimin e prerjeve ilegale.”

Ajo tha se bashkia bleu 3,260 metra kub dru zjarri nga burime tė tjera pėr banorėt dimrin e kaluar, por me njė popullsi prej 25 mijė vetėsh sipas censusit 2011, furnizimi shtesė nuk mjaftoi.

“Nėse shteti nuk merr seriozisht nevojėn pėr njė alternativė pėr t’i mbajtur njerėzit ngrohtė, nė tė ardhmen e afėrt pylli unė do tė humbasė statusin UNESCO,” tha Rira.

‘Pylli ynė mund tė humbasė statusin UNESCO’

Kryebashkiakja e Prrenjasit Miranda Rira

Rojet e parkut qė punojnė pėr Administratėn e Zonave tė Mbrojtura nė Librazhd, APA Librazhd, janė pėrgjegjės pėr patrullimin e parkut.

Bajram Kullolli, i cili sė fundmi u bė i dyti nė komandėn e APA Librazhd, pas 25 vjetėsh pune si roje pylli, tha personeli prej 15 personazh ishte i mbingarkuar dhe pa burimet e nevojshme.

“Shteti duhet… tė rrisė pagat, tė japė tollona nafte [pėr automjetet e patrullimit] dhe tė rrisė burimet njerėzore,” i tha ai BIRN.

Delegacioni i BE-sė nė Shqipėri lavdėroi APA Librazhd pėr pėrpjekjet e saj pėr tė kontrolluar prerjet e paligjshme por ta se problemi vijonte pėr shkak tė “kapaciteteve tė kufizuara” tė administratės dhe “mungesės sė angazhimit serioz nga Inspektorati i Mjedisit”.

Kullolli tha se zyra e tij kishte dėrguar sė fundmi katėr raste nė polici dhe prokurori por asnjėra prej tyre nuk kishte rezultuar nė dėnime. Krahas vonesave burokratike, investigimet u penguan nga vėshtirėsia pėr tė provuar se nga vinte druri i prerė pasi ai ishte tharė, shtoi ai.

Kėrkesat pėr Prokurorinė e Elbasanit pėr tė dhėna tė kohėve tė fundit pėr dėnime mbetėn pa pėrgjigje si pasojė e ndryshimeve nė prokurorinė rajonale tė shkaktuara nga reforma nė drejtėsi, e cila ka lėnė pjesė tė mėdha tė sistemit tė drejtėsisė nė Shqipėri pezull.

Por njėinvestigim i BIRN i vitit 2017 (teksti ėshtė nė Shqip) tregoi se nga 26 rastet e prerjes sė paligjshme qė i janė referuar prokurorėve pėrgjatė dy viteve tė fundit, 23 prej tyre pėrfunduan me ngritje akuzash por vetėm njė person u dėnua – njė burrė nga Rrajca, i cili mori njė gjobė prej 650 eurosh pėr prerje pemėsh pa leje.

‘Lotėt e pemėve’


Pamje nga Parku Kombėtar Shebenik – Jabllanicė, zona e prerjeve tė paligjshme tė pyjeve. Foto: Arlis Alikaj

Mjedisorėt thonė se trungjet nga parku pėrfundojnė nė tregjet e druve tė zjarrit nė tė gjithė vendin, ku kanėēmim mė tė lartė pėr shkak tė trashėsisė, pėr shkak se janė tė tharė dhe pėr shkak se vlerėsohet se digjen mė gjatė nė sobė.

Pėrgjatė pak orėve, BIRN pa kamionė tė rėndė qė ecnin nė njė copė rrugė mes qyteteve tė Librazhdit dhe Prrenjasit nė qarkun Elbasan, tė gjitha tė mbingarkuara me trungje gati pėr t’u nxjerrė nė treg.

Tregtarėt e druve tė zjarrit nė qytetet juglindore tė Pogradecit dhe Korēės dhe nė zonėn pėrreth Librazhdit refuzuan tė thonė se cili ishte burimi i druve tė tyre, por menaxheri i njė tregu nė Elbasan qė kėrkoi tė mbetej anonim, tha se druri mė i mirė vinte nga Shebenik-Jabllanica.

Ai tha se furnizuesit pėrdornin dokumente false pėr tė treguar se druri ishte prerė nė Dardhė, njė zonė jashtė parkut ku autoritetet mund tė lėshojnė leje pėr plotėsimin e nevojave tė zonės pėr dru zjarri. Gjatė verės, druri qė me tė vėrtetė vjen nga Dardha shitet pėr rreth 24 euro (3 mijė lekė) pėr metėr kub ndėrsa druri mė i mirė nga Shebenik-Jabllanicė shitet pėr 32-35 euro (4,000-4,500 lekė), tha ai. Nė dimėr, druri nga parku shitet pėr 55 euro (7,000 lek).

Pyetur mbi aludimet se druri nga parku shitet sikur vjen nga zona tė tjera ku prerja lejohet, Shkurti nga Inspektorati i Mjedisit nė Elbasan tha: “Kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Kėto janė probleme tė sė shkuarės.”

Por ai tha se ka pak konfuzion mbi ligjshmėrinė e prerjeve jashtė parkut pėr shkak tė koncesioneve tė dhėna para moratoriumit tė vitit 2016.

“Disa koncesione u dhanė nė vitin 2003 dhe vijojnė deri mė 2022,” tha ai. “Kjo na jep ne imazh tė keq. Por kėto lloj koncesionesh nuk janė pėrgjegjėsia jonė.”

Mehmeti, kreu i Klubit Ekologjik tė Elbasanit, tha: “Koncesionet kanė abuzuar duke prerė mė shumė pemė nga sa janė lejuar, duke prerė nė zona pa leje dhe duke ndryshuar letrat pėr tė fshehur origjinėn.”

Kastriot Gurra, kryebashkiak i Librazhdit, u pyet sė fundmi mbi hapėsirat nė interpretimin e moratoriumit nė njė intervistė televizive (nė shqip).

“Ne nuk kemi aftėsinė pėr tė pezulluar apo anuluar kontratat pėr shkak se ato u nėnshkruan nga Ministria e Mjedisit nė vitin 2012,” tha ai.

‘Kėto pemė janė rritur me mua… duket sikur [druvarėt] mė kanė prerė mua’

Banor i zonės sė prerjeve ilegale nė Parkun Kombėtar Shebenik-Jabllanicė

Braho nga Universiteti Ndėrkombėtar i Strugės e hodhi poshtė idenė se koncesionet e vjetra mund tė shkaktojnė konfuzion ligjor ose tė pengojnė zbatimin e ligjit.

“Edhe nėse ka njė kontratė [para moratoriumit] qeveria mund tė gjejė zgjidhje,” i tha ai BIRN.

Fermerėt vendės pėrreth fshatrave tė Steblevės dhe Dragostunjės – nė anė tė ndryshme tė parkut – thotė se shpyllėzimi po shkatėrron tokat e tyre duke shkaktuar erozion. Fshatarėt qė mbajnė lopė, dele apo dhi nė malet shkėmbore thonė se po humbasin kullotat.

Ndėrkohė, njerėzit pėrreth Rrajcės ankohen se po humbet pylli i virgjėr i ahut pėr tė cilin thonė se kanė lidhje shpirtėrore.

“Kėto pemė u rritėn bashkė me mua,” tha njė tregtar 35 vjeēar qė kėrkoi tė mbetet anonim nga frika e hakmarrjes nga prerėsit e pyjeve. “Unė gdhenda emrin tim nė njė nga kėto pemė dhe shkoja pėr piknik atje me familjen. Sot, kur u ktheva pas gjeta se pema nuk ishte mė. Ata e kishin prerė. Ishte sikur tė mė kishin prerė mua.”

Nė njė lėndinė pranė fshatit Rrajca-Skėnderbej ku druvarėt ishin tė zėnė duke prerė pemėt, njė grua nė tė shtatėdhjetat po ecte me njė gomar pėr tė sjellė drekėn pėr djalin e saj, njė prej druvarėve.

“A e sheh kėtė pikėn qė rrjedh nga trungu?” tha ajo duke bėrė me shenjė nga njė ah i madh. “Ne e quajmė atė loti i pemės, pėr shkak se pemėt qajnė kur priten.”

Arlis Alikaj ėshtė gazetari lirė nė Shqipėri. Redaktimi u krye nga Timothy Large. Ky artikull u realizua si pjesė e Bursės Ballkanike pėr Gazetari Ekselente, mbėshtetur nga Fondacioni ERSTE dhe Fondacionet pėr Shoqėri tė Hapur, nė bashkėpunim me Rrjetin Ballkanik pėr Gazetari Investigative.

Arlis Alikaj
https://www.reporter.al/bandat-e-dru...te-shqiperise/
Edvin83 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-01-2019, 18:07   #37
lonely_lion
.
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 4,548
Thanks: 0
Thanked 1,475 Times in 1,145 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 56
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shkatėrrimi i pyjeve nė Shqipėri

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Edvin83 Shiko postimin
INVESTIGIM29 Nov 2018
Bandat e druvarėve: Plaēkitja e pyjeve tė lashta tė Shqipėrisė

Prerja masive e pemėve nė parkun mė tė madh kombėtar tė

Shqipėrisė po shkatėrron pyllin natyror tė mbrojtur nga UNESCO, zbulon njė investigim i BIRN.
Autor: Arlis Alikaj | BIRN | Rrajcė, Librazhd, Elbasan dhe Strugė



Parku Kombėtar Shebenik-Jabllanicėėshtė shtėpi e pyjeve tė hershme tė ahut dhe kafshėve tė rralla, pėrfshirė shqiponjat e arta dhe rrėqebullin e rrezikuar. Foto nga EuroNatur – Gabriel Schwaderer

Shoferi futi kamionin prodhim sovjetik me marsh tė parė kur hyri nė rrugėn malore. Duke ecur mbi njė shkėmb tė madh, kamioni u anua rrezikshėm pranė humnerės. Poshtė, njė det me re shtrihej nė horizont.

“Dashtė Allahu, o do t’ia dalim ose do tė vdesim” tha shoferi.

Fatalizmi i tij nuk solli shumė qetėsi.

Kamioni u fik, u tund dhe mė pas u rikthye nė punė. Duke shkelur butė gazin, ai ia doli tė kapėrcejė shkėmbin pėr tė hyrė nė njė shteg balte.

Kjo ishte vetėm njė nga ditėt e zakonshme tė tregut tė zi tė drurit nė Parkun Kombėtar Shebenik-Jabllanicė nė Shqipėrinė lindore.

Pavarėsisht ndalimit strikt tė prerjes sė pyjeve dhe regjistrimit tė njė pjese tė Shebenik-Jabllanicės si vend i trashėgimisė botėrore tė mbrojtur nga UNESCO, rrjetet kriminale po shkatėrrojnė pyjet natyrore pėr tė furnizuar me dru zjarri tregun e vendit, zbuloi njė investigim nga Rrjeti Ballkanik pėr Gazetari Investigative.

Mė shumė se 2 mijė metra mbi nivelin e detit, pyjet e virgjėra tė ahut nė parkun mė tė madh kombėtar tė Shqipėrisė rriten tė larta dhe tė gjera, duke i bėrė ato plaēkė tė rėndėsishme nė njė vend qė ka humbur shumicėn e pyjeve tė veta pėrgjatė pesėdhjetė viteve tė fundit.

Nga ryshfeti te lejet e falsifikuara apo te flotat e kamionėve tė pajisur me mjete gjurmimi satelitore, investigimi i BIRN zbulon pėrmasat nė tė cilat druvarėt ilegalė shfrytėzojnė zonat e mbrojtura.

Ai thekson gjithashtu kulturėn e pandėshkueshmėrisė nė njė vend kandidat pėr anėtarėsim nė BE qė po vuan tė vendosė sundim ligji nė fushėn e mbrojtjes sė natyrės.

Nė lojė ėshtė shėndeti i njė ekosistemi qė shėrben si mushkėri e Shqipėrisė. Pyjet e larta ndihmojnė pėr tė stabilizuar klimėn e zonės, duke rregulluar rreshtjet dhe duke ndihmuar qarkullimin e ajrit, thonė mjedisorėt.

I gjendur nė kufi me Maqedoninė, parku ėshtė gjithashtu njė nga zonat e fundit tė mėdha tė egra nė Europėn juglindore, ku tufa ujqish tė hirtė konkurrojnė me sharrat elektrike.

Bashkė me pyjet e virgjėra tė ahut, sharra rrezikon bimė dhe kafshė tė rralla, pėrfshirė zambakun shqiptar, ariun e murrmė, shqiponjat e arta dhe rrėqebullin nė rrezik zhdukje tė njohur ndryshe si ‘’tigri i Ballkanit’’.

“Parku Shebenik-Jabllanicėėshtė njė nga parqet mė tė bukura nė Ballkan por nė anėn juglindore tė tij ėshtė dėmtuar shumė,” thotė Ahmet Mehmeti, udhėheqės i njė grupi mjedisorėsh tė quajtur Klubi Ekologjik i Elbasanit dhe njė konsulent nė prokurorinė e shtetit pėr krimet kundėr mjedisit.

“Ata pėrgjegjės pėr tregtinė e paligjshme tė drurit tė zjarrit po thyejnė ligjin dhe po pėrdorin parkun pėr tė bėrė miliona pėr vete”.

‘Masakra mjedisore’

Mė 2016, Shqipėria vendosi njė moratorium 10 vjeēar nė shfrytėzimin e tė gjitha pyjeve tė veta dhe ndaloi eksportin e drurit. Ndalimi erdhi pas dekadash shfrytėzimi tė egėr qė zhveshi shpatet dikur tė gjelbra tė vendit dhe shkaktoi erozion.

Autoritetet mund tė vijojnė tė lėshojnė leje pėr prerje pemėsh nė zona specifike pėr tė plotėsuar nevojat pėr dru zjarri pėr popullsinėvendase – por parqet kombėtare janė rreptėsisht tė ndaluara.

Sipas kodit penal shqiptar, shkelėsit mund tė dėnohen me deri tetė vjet burg pėr dėmtimin e zonave tė mbrojtura.

Tė dhėnat mė tė fundit nga Global Forest Watch, njė shėrbim me bazė nė SHBA qė monitoron pyjet nė tė gjithė botėn, tregojnė se pyjet mbulonin 17% tė Shqipėrisė mė 2010.

Mes viteve 2001 dhe 2017, humbja e mbulesės me pyje nė vend ka sjellėēlirimin e pothuajse tre megatonėve dioksid karboni, thotėGlobal Forest Watch.

Njė pjesė e pyjeve tė mbetura ėshtė nė Parkun Kombėtar Shebenik-Jabllanicė, i cili pėrbėn 70% tė biodiversitetit tė Shqipėrisė, sipas Klubit Ekologjik Shqiptar, njė grup mjedisorėsh.

Parku me sipėrfaqe 340 kilometra ėshtė pjesė e Brezit tė Gjelbėrt tė Europės, njė rrjet zonash ekologjike me rėndėsi pėr Komunitetin Europian. Pyjet e lashta tė ahut pėrreth fshatit tė thellė tė Rrajcės nė cepin jug-lindor tė parkut morėn mbrojtje nga UNESCO mė 2017.

Pelumb Gjini, ish-kryekomunar nė fshatin Steblevė nė veri tė Shebenik-Jabllanicės, ndihmoi nė organizimin e pleqėsisė pėr krijimin e parkut kombėtar mė 2008 pasi druvarėt shkaktuan dėme “tė stėrmėdha” pėr shumė vite me radhė.

“Por ironikisht situata nuk u pėrmirėsua dhe masakra mjedisore vijon,” i tha ai BIRN. “Biznesi prej miliona dollarėsh e bėn tė lehtė injorimin e asaj qė po ndodh duke e lėnė zonėn pa njė plan menaxhimi.”

Rreth 80 pėr qind e banorėve tė zonės mbėshteten te drutė e zjarrit pėr ngrohje gjatė muajve tė gjatė tė dimrit, shtoi Gjini.

‘Biznesi prej miliona dollarėsh e bėn tė lehtė injorimin e asaj qė po ndodh’

Pėlumb Gjini, ish-kryekomunar i Steblevės

Ministria e Mjedisit nuk iu pėrgjigj kėrkesės pėr intervistė apo pyetjeve me shkrim mbi prerjen e paligjshme tė pyjeve.

Por Enver Shkurti, drejtor i Inspektoratit tė Mjedisit pėr Qarkun Elbasani, institucioni pėrgjegjės pėr zbatimin e ligjit nė park, mohoi se kėtu kishte njė problem gjatė njė interviste nė njė kafene nė Librazhd, qyteti mė i afėrt me parkun.

“Nuk ėshtė e vėrtetė se ka prerje tė paligjshme tė pyjeve nė park,” tha Shkurti, i cili ka qenė zėvendėskryetar bashkie nė Librazhd nga viti 2015 deri nė fillim tė vitit 2018. “Institucioni jonė nuk ka informacion mbi asnjė prerje tė paligjshme nė park, megjithėse mund tė ketė raste tė izoluara.”

Investigimi i BIRN zbuloi njė pamje tjetėr.

Nė njė udhėtim njėditor tė fshehtė me prerėsit nė zonėn e mbrojtur nga UNESCO pranė Rrajcės, BIRN pa parcela pyjesh tė virgjėra ahu qė po pastroheshin. Nė shpatet e larta mbi retė gjendeshin pirgje me drurė tė sapoprerė nė pritje pėr t’u ngarkuar. Zhurma e sharrave dėgjohej kudo.

Ajo qė pa BIRN nga bota e tregut tė zi tė drurėve tė zjarrit filloi nė mėngjes vere nė njė kafene pranė rrugės nė fshatin Hotolisht, pak kilometra jashtė anės jugperėndimore tė Shebenik-Jabllanicės.

Pesė shoferė qė punonin pėr “bosėt” e druvarėve po pinin duhan dhe kafe. Theksi i tyre tregonte se vinin nga pjesė tė ndryshme tė Shqipėrisė. Targat e kamionėve tė parkuar aty pranė tregonin pėr mjete tė regjistruara nė rrethe tė largėta: Durrės, Fier, Korēė dhe Berat.


Degė tė prera nga pemėt pėr dru zjarri nė shpatet e Parkut Kombėtar Shebenik-Jabllanicė. Foto: Arlis Alikaj

Secili shofer punonte pėr njė “kompani” tė ndryshme. Detyra e tyre ishte qė tė lidheshin me skuadrat e druvarėve nė malet e Shebenik-Jabllanicės dhe tė ngarkonin lėndėn drusore.

Shoferėt filluan tė debatonin se kush do tė merrte ngarkesėn mė tė mirė nga lartėsitė mė tė mėdha nė park. Sa mė e mirė tė ishte lėnda drusore, aq mė i madh ishte fitimi i tyre.

Nė tavolinė ata kishin tė dhėna mbi lėvizjet e oficerėve tė policisė vendore – tė vlefshme pėr planifikimin e rrugės dhe shmangien e patrullave.

Pak mė vonė, njė njeri tjetėr mbėrriti nė kafene: plaku i njėrit prej disa dhjetėra fshatrat qė gjenden pranė parkut.

Grupi filloi tė grindej mbi atė se nė cilin kamion do tė hipte kryeplaku. Nė fund, ai zgjodhi njė shofer dhe tė gjithė tė tjerėt i hipėn kamionėve pėr tė krijuar njė karvan. BIRN shoqėroi njėrin prej shoferėve, njė njeri i bėshėm nė tė dyzetat.

“Ai zgjodhi kamionin dhe shoqėrinė e atij qė do t’i japė ryshfetin mė tė madh,” tha shoferi ndėrsa ndezi makinėn, duke shpjeguar se pasja e kryeplakut nė kamion do tė thoshte mė pak probleme me autoritetet apo banorėt vendės.

Kryeplaku pėrcakton gjithashtu vendet ku priten pemėt, tha ai. Shoferėt e dinė se ēfarė shtigjesh tė ndjekin nė park sipas shenjave tė vendosura me bojė nė shkėmbinj apo degė pemėsh nė degėzimet e rrugėve tė pashtruara. Secila kompani ka ngjyrėn e vet tė pėrcaktuar. Sa mė i madh tė jetė ryshfeti, aq mė e pasur ėshtė parcela pėr t’u prerė.

Armė dhe sharra

Ndėrsa ai pėrparoi nė park, shoferi mori telefonata nga bosėt, pėrmes tre telefonėve tė ndryshėm celular, secili me njė bateri tė jashtme. Ai tha se kamioni kishte pajisje tė gjurmimit satelitor pėr tė ndihmuar punėdhėnėsit qė tė ndiqnin vendndodhjen e tij.

Nė njė degėzim rruge, kamionėt u ndanė.

Duke dalluar ngjyrėn e kompanisė sė tij nė njė trung, shoferi mori njė shteg tė pjerrėt qė gradualisht u bė edhe me baltė dhe me gurė. Pėr 45 minutat qė pasuan, kamioni ēau ngadalė pėrpara duke u tėrhequr herė pas here pas. Nė njė pikė, ai ndali kamionin, zbriti, vendosi shkopinj e gurė nėn rrota nė mėnyrė qė tė mund tėēante nėpėr baltė.

Herė pas here burra me syze dielli shfaqeshin mes pemėve pėr t’u siguruar se kamioni do tė ndiqte shtegun e duhur, i cili duhej se ishte hapur nga njė buldozer qė gjendej i parkuar aty pranė.


Njė zinxhir sharre shihet nė njė trung ahu nė Parkun Kombėtar Shebenik – Jabllanicė. Foto: Arlis Alikaj

Njė i ri trupmadh pėrshėndeti shoferin dhe i dha atij dy apo tre dokumente qė shoferi tha se ishin lejet pėr tė prerė dru nė Dardhė, rreth 30 kilometra nė jug tė parkut.

“Kėto letra do tė mė shpėtojnė,” tha shoferi.

Kur kamioni nė fund mbėrriti nė destinacion nė kreshtėn e malit pranė fshatit tė vogėl Rrajca-Skėnderbej, mė shumė se 2 mijė metra mbi nivelin e detit, dhjetė banorė vendės filluan tė ngarkonin trungje ahu gjigant nė kamion. Burra tė tjerė me sharrė nė duar ishin tė zėnė duke prerė pemėt. Stivat e druve gjendeshin gjithkund.

Disa njerėz me armė nė brez mbikėqyrnin punėn. Njėri rrotullonte pistoletėn nė dorė.

“Ėshtė pėr kafshėt,” tha ai.

‘Mė vjen turp pėr ēfarė po bėj, por nuk kam zgjedhje tjetėr.

Druvar anonim

Njė nga punėtorėt qė po ngarkonte trungjet nė kamion ishte njė djalė rreth tė njėzetave nga njė fshat pranė parkut. Larg veshėve tė njerėzve me armė, ai tha se e vetmja mėnyrė pėr tė mbajtur familjen ishte puna e rėndė nė prerjen dhe ngarkimin e pemėve, nė disa raste duke punuar natėn.

“Mua nuk mė pėlqen tė pres pyjet,” tha ai. “Mė vjen turp pėr ēfarė po bėjmė, por ēfarė mund tė bėj tjetėr?”

Si tė gjithė njerėzit e pėrfshirė nė prerjen ilegale qė folėn pėr BIRN, ai refuzoi tė identifikohet.

Nė njė udhėtim tė vėshtirė pas duke zbritur nga mali, ndėrsa trungjet pėrplaseshin nė anėt e kamionit tė ngarkuar rėndė, shoferi bėri telefonata te bosėt pėr t’u informuar mė saktė mbi patrullat e policisė atė ditė – qė tė sigurohej se nuk do tė kishte ndalesa tė padėshiruara.

Kėrkesat e BIRN pėr komente nga policia e zonės mbetėn pa pėrgjigje ndėrsa Policia e Shtetit nė Elbasan nuk iu pėrgjigj njė kėrkese pėr tė drejtė informimi mbi zbatimin e ligjeve kundėr prerjes sė pyjeve.

Shoferi tha se ai gjithmonė pėrpiqej tė ngarkonte mė shumė dru nga sa lejonte leja e tij false pėr shkak se ēdo rrugė paguhej pak. Nėse dokumenti specifikonte pesė metra kub, ai merrte 15.

“Njerėzit e thjeshtė si unė janė poshtė fare,” tha ai, duke shpjeguar se bosėt ishin biznesmenė me lidhje me “njerėz tė fuqishėm” qė lejojnė prerjen e pyjeve.

Ai tha se gjysma e parave tė bėra nga shitja e druve tė zjarrit shkon te bosėt dhe punėtorėt e tyre. Pjesa tjetėr mbulon ryshfetet pėr zyrtarėt e qeverisė.


Shpatet e Parkut Kombėtar Shebenik-Jabllanicė. Foto nga Viktor Bogdani

Ryshfet dhe korrupsion

Leksione nga Maqedonia
Parku Kombėtar Shebenik-Jabllanicė shtrihet nė tė dyja anėt e kufirit mes Shqipėrisė dhe Maqedonisė. Mjedisorėt thonė se autoritetet e tė dy vendeve e luftojnė shumė ndryshe prerjen ilegale tė pyjeve.
“Nė kulturėn e tyre [Maqedonase], ata e mbrojnė pyllin si trashėgiminė e tyre,” thotė Armando Braho, njė jurist mjedisor nė Universitetin Ndėrkombėtar tė Strukės nė Maqedoninė perėndimore. “Ka ligje tė forta dhe patrulla 24 orė nė ditė. Stafi ėshtė i trajnuar dhe ka njė forcė speciale rojesh pėr tė zbatuar ligjet.”
Nga ana tjetėr, Shqipėria “ka ligje qė nuk zbatohen,” tha ai.
Prerjet ndodhin [nė Maqedoni] por ka edhe ripyllėzime. [Shqiptarėt] kanė njė kulturė tė shkatėrrimit tė asaj qė kanė.
Bajram Kullolli, njė roje e vjetėr nė Shebenik-Jabllanicė, tha se ana maqedonase e parkut menaxhohet shumė mė mirė.
“Maqedonasit kanė mė shumė kulturė ligjore dhe komunikim mė tė mirė,” tha ai.
“Ne kemi bėrė shumė shkėmbime dhe bashkėpunime me ta dhe ata duken shumė mė tepėr profesionistė nė skuadra, materiale dhe organizim. Ne na vjen turp, aktualisht, por ne kemi shumė pėr tė mėsuar prej tyre. Ne kemi nevojė pėr mbėshtetje nga shteti pėr tė fuqizuar shėrbimin e rojeve.”
Ahmet Mehmeti, kreu i Klubit Ekologjik tė Elbasanit nė Shqipėrinė lindore, tha Maqedonia ka ruajtur trashėgiminė e kujdesit pėr pyjet qė shkon pas qė nga koha kur vendi ishte pjesė e Jugosllavisė. Sot, ajo pėrdor teknologjinė pėr t’u kujdesur.
“Maqedonasit kanė kapacitetet dhe teknologjinė pėr tė mbrojtur pyjet,” tha ai. “Ata kanė zhvilluar teknologji me monitorim GPS dhe vrojtim me kamera. Por puna ėshtė gjithashtu edhe nė zbatim dhe ne nuk kemi kapacitetet cilėsore nė staf.”
Xhek Nezha, drejtor i Administratės sė Zonave tė Mbrojtura nė Elbasan nė Shqipėri, tha: “Ka fusha ku duhen pėrmirėsime, por ne kemi inxhinierėt e pyjeve qė janė profesionistė tė trajnuar.”
Ministria e mjedisit nė Maqedoni ka njė Departament pėr Natyrėn tė dedikuar pėr mbrojtjen e burimeve natyrore tė vendit. Detyrat e departamentit pėrfshijnė zbatimin e planeve pėr sigurimin e shėndetit afatgjatė tė zonave tė mbrojtura.
Nėse shohim edhe dėnimet pėr prerje ilegale, Maqedonia duket se e merr zbatimin e ligjit mė seriozisht.
Nė gjashtė muajt e parė tė vitit 2015, media raportoi (nė italisht) se gjykatat maqedonase dhanė 1,227 dėnime pėr prerje ilegale, pėrfshirė 1.7 milionė euro gjoba. Nė kontrast nga kjo, gjykatat nė Shqipėri dhanė njė gjobė tė vetme prej 650 eurosh mes viteve 2015 dhe 2017, zbuloi njė investigim i BIRN mė 2017.
BIRN nuk ishte nė gjendje tė merrte komente nga ministria e mjedisit e Maqedonisė apo autoritetet e zonės pranė parkut.
Delegacioni i BE-sė nė Shqipėri, i cili financon njė projekt pėr tė ndihmuar nė menaxhimin dhe shfrytėzimin e qėndrueshėm tė pyjeve tė mbrojtura, pėrmendi qeverisjen e dobėt dhe korrupsionin si pengesa nė mbrojtjen e pyjeve.

“Zonat e mbrojtura janė tė prekura nga shpyllėzimi ilegal, fragmentimi i habitateve dhe degradimi i ekosistemeve pėr shkak tė kapaciteteve tė dobėta administrative, mungesės sė aftėsive teknike, financimit tė paktė dhe korrupsionit nė administratė,” i tha delegacioni BIRN nė njė deklaratė me shkrim.

Armando Braho, jurist mjedisor nė Universitetin Ndėrkombėtar tė Strugės pak pėrtej kufirit me Maqedoninė, tha se problemi ishte “mė shumė politik se sa ligjor”.

“Ka interesa politikė tė lidhura me fitimet, gjė qė mundėson kėtė aktivitet,” tha ai.

Ndėrsa shumica e Shebenik-Jabllanicės administrohet nga autoritetet nė qytetin e Librazhdit, pjesa jugore e parkut – pėrfshirė zonat e mbrojtura nga UNESCO pėrreth Rrajcės – gjendet nė bashkinė e Prrenjasit.

“Mendimi jonėėshtė qė shteti nuk ka ndėrhyrė mjaftueshėm pėr tė bllokuar prerjet ilegale,” tha kryebashkiakja e Prrenjasit Miranda Rira nė njė intervistė pėr BIRN. “Moratoriumi i vitit 2016 nuk ėshtė zbatuar dhe popullsia nuk ka alternativa pėr ngrohje nė dimėr, gjė qė e bėn shumė tė vėshtirė ndalimin e prerjeve ilegale.”

Ajo tha se bashkia bleu 3,260 metra kub dru zjarri nga burime tė tjera pėr banorėt dimrin e kaluar, por me njė popullsi prej 25 mijė vetėsh sipas censusit 2011, furnizimi shtesė nuk mjaftoi.

“Nėse shteti nuk merr seriozisht nevojėn pėr njė alternativė pėr t’i mbajtur njerėzit ngrohtė, nė tė ardhmen e afėrt pylli unė do tė humbasė statusin UNESCO,” tha Rira.

‘Pylli ynė mund tė humbasė statusin UNESCO’

Kryebashkiakja e Prrenjasit Miranda Rira

Rojet e parkut qė punojnė pėr Administratėn e Zonave tė Mbrojtura nė Librazhd, APA Librazhd, janė pėrgjegjės pėr patrullimin e parkut.

Bajram Kullolli, i cili sė fundmi u bė i dyti nė komandėn e APA Librazhd, pas 25 vjetėsh pune si roje pylli, tha personeli prej 15 personazh ishte i mbingarkuar dhe pa burimet e nevojshme.

“Shteti duhet… tė rrisė pagat, tė japė tollona nafte [pėr automjetet e patrullimit] dhe tė rrisė burimet njerėzore,” i tha ai BIRN.

Delegacioni i BE-sė nė Shqipėri lavdėroi APA Librazhd pėr pėrpjekjet e saj pėr tė kontrolluar prerjet e paligjshme por ta se problemi vijonte pėr shkak tė “kapaciteteve tė kufizuara” tė administratės dhe “mungesės sė angazhimit serioz nga Inspektorati i Mjedisit”.

Kullolli tha se zyra e tij kishte dėrguar sė fundmi katėr raste nė polici dhe prokurori por asnjėra prej tyre nuk kishte rezultuar nė dėnime. Krahas vonesave burokratike, investigimet u penguan nga vėshtirėsia pėr tė provuar se nga vinte druri i prerė pasi ai ishte tharė, shtoi ai.

Kėrkesat pėr Prokurorinė e Elbasanit pėr tė dhėna tė kohėve tė fundit pėr dėnime mbetėn pa pėrgjigje si pasojė e ndryshimeve nė prokurorinė rajonale tė shkaktuara nga reforma nė drejtėsi, e cila ka lėnė pjesė tė mėdha tė sistemit tė drejtėsisė nė Shqipėri pezull.

Por njėinvestigim i BIRN i vitit 2017 (teksti ėshtė nė Shqip) tregoi se nga 26 rastet e prerjes sė paligjshme qė i janė referuar prokurorėve pėrgjatė dy viteve tė fundit, 23 prej tyre pėrfunduan me ngritje akuzash por vetėm njė person u dėnua – njė burrė nga Rrajca, i cili mori njė gjobė prej 650 eurosh pėr prerje pemėsh pa leje.

‘Lotėt e pemėve’


Pamje nga Parku Kombėtar Shebenik – Jabllanicė, zona e prerjeve tė paligjshme tė pyjeve. Foto: Arlis Alikaj

Mjedisorėt thonė se trungjet nga parku pėrfundojnė nė tregjet e druve tė zjarrit nė tė gjithė vendin, ku kanėēmim mė tė lartė pėr shkak tė trashėsisė, pėr shkak se janė tė tharė dhe pėr shkak se vlerėsohet se digjen mė gjatė nė sobė.

Pėrgjatė pak orėve, BIRN pa kamionė tė rėndė qė ecnin nė njė copė rrugė mes qyteteve tė Librazhdit dhe Prrenjasit nė qarkun Elbasan, tė gjitha tė mbingarkuara me trungje gati pėr t’u nxjerrė nė treg.

Tregtarėt e druve tė zjarrit nė qytetet juglindore tė Pogradecit dhe Korēės dhe nė zonėn pėrreth Librazhdit refuzuan tė thonė se cili ishte burimi i druve tė tyre, por menaxheri i njė tregu nė Elbasan qė kėrkoi tė mbetej anonim, tha se druri mė i mirė vinte nga Shebenik-Jabllanica.

Ai tha se furnizuesit pėrdornin dokumente false pėr tė treguar se druri ishte prerė nė Dardhė, njė zonė jashtė parkut ku autoritetet mund tė lėshojnė leje pėr plotėsimin e nevojave tė zonės pėr dru zjarri. Gjatė verės, druri qė me tė vėrtetė vjen nga Dardha shitet pėr rreth 24 euro (3 mijė lekė) pėr metėr kub ndėrsa druri mė i mirė nga Shebenik-Jabllanicė shitet pėr 32-35 euro (4,000-4,500 lekė), tha ai. Nė dimėr, druri nga parku shitet pėr 55 euro (7,000 lek).

Pyetur mbi aludimet se druri nga parku shitet sikur vjen nga zona tė tjera ku prerja lejohet, Shkurti nga Inspektorati i Mjedisit nė Elbasan tha: “Kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Kėto janė probleme tė sė shkuarės.”

Por ai tha se ka pak konfuzion mbi ligjshmėrinė e prerjeve jashtė parkut pėr shkak tė koncesioneve tė dhėna para moratoriumit tė vitit 2016.

“Disa koncesione u dhanė nė vitin 2003 dhe vijojnė deri mė 2022,” tha ai. “Kjo na jep ne imazh tė keq. Por kėto lloj koncesionesh nuk janė pėrgjegjėsia jonė.”

Mehmeti, kreu i Klubit Ekologjik tė Elbasanit, tha: “Koncesionet kanė abuzuar duke prerė mė shumė pemė nga sa janė lejuar, duke prerė nė zona pa leje dhe duke ndryshuar letrat pėr tė fshehur origjinėn.”

Kastriot Gurra, kryebashkiak i Librazhdit, u pyet sė fundmi mbi hapėsirat nė interpretimin e moratoriumit nė njė intervistė televizive (nė shqip).

“Ne nuk kemi aftėsinė pėr tė pezulluar apo anuluar kontratat pėr shkak se ato u nėnshkruan nga Ministria e Mjedisit nė vitin 2012,” tha ai.

‘Kėto pemė janė rritur me mua… duket sikur [druvarėt] mė kanė prerė mua’

Banor i zonės sė prerjeve ilegale nė Parkun Kombėtar Shebenik-Jabllanicė

Braho nga Universiteti Ndėrkombėtar i Strugės e hodhi poshtė idenė se koncesionet e vjetra mund tė shkaktojnė konfuzion ligjor ose tė pengojnė zbatimin e ligjit.

“Edhe nėse ka njė kontratė [para moratoriumit] qeveria mund tė gjejė zgjidhje,” i tha ai BIRN.

Fermerėt vendės pėrreth fshatrave tė Steblevės dhe Dragostunjės – nė anė tė ndryshme tė parkut – thotė se shpyllėzimi po shkatėrron tokat e tyre duke shkaktuar erozion. Fshatarėt qė mbajnė lopė, dele apo dhi nė malet shkėmbore thonė se po humbasin kullotat.

Ndėrkohė, njerėzit pėrreth Rrajcės ankohen se po humbet pylli i virgjėr i ahut pėr tė cilin thonė se kanė lidhje shpirtėrore.

“Kėto pemė u rritėn bashkė me mua,” tha njė tregtar 35 vjeēar qė kėrkoi tė mbetet anonim nga frika e hakmarrjes nga prerėsit e pyjeve. “Unė gdhenda emrin tim nė njė nga kėto pemė dhe shkoja pėr piknik atje me familjen. Sot, kur u ktheva pas gjeta se pema nuk ishte mė. Ata e kishin prerė. Ishte sikur tė mė kishin prerė mua.”

Nė njė lėndinė pranė fshatit Rrajca-Skėnderbej ku druvarėt ishin tė zėnė duke prerė pemėt, njė grua nė tė shtatėdhjetat po ecte me njė gomar pėr tė sjellė drekėn pėr djalin e saj, njė prej druvarėve.

“A e sheh kėtė pikėn qė rrjedh nga trungu?” tha ajo duke bėrė me shenjė nga njė ah i madh. “Ne e quajmė atė loti i pemės, pėr shkak se pemėt qajnė kur priten.”

Arlis Alikaj ėshtė gazetari lirė nė Shqipėri. Redaktimi u krye nga Timothy Large. Ky artikull u realizua si pjesė e Bursės Ballkanike pėr Gazetari Ekselente, mbėshtetur nga Fondacioni ERSTE dhe Fondacionet pėr Shoqėri tė Hapur, nė bashkėpunim me Rrjetin Ballkanik pėr Gazetari Investigative.

Arlis Alikaj
https://www.reporter.al/bandat-e-dru...te-shqiperise/

Ahh more @Edwin83 ..keta jane pa din e pa imam.Duhet varur ndonjeri e do lene ne peme varur. S'ka menyre tjeter per t'a vene ne rrjesht, kete popull kafshe dhe race muti. Vetem dhuna.
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i lonely_lion pėlqehet nga
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur