Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Trojet shqiptare

Trojet shqiptare Ēdo gjė mbi trojet shqiptare: Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Mali Zi, Ēamėria. Ēfarė i bėn trojet nga vini ju mė tė veēanta?

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 25-12-2017, 17:04   #61
juanito02
V.I.P
 
Avatari i juanito02
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 899
Thanks: 0
Thanked 63 Times in 44 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
juanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Ta dija une nuk pyesja
__________________
Albania Uber Alles
juanito02 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-12-2017, 21:35   #62
Hawk
V.I.P
 
Avatari i Hawk
 
Data e antarėsimit: Nov 2014
Posts: 6,538
Thanks: 2,487
Thanked 2,435 Times in 1,258 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 129
Hawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

__________________
Remember, today is the tomorrow you thought about yesterday.
Hawk nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Hawk pėlqehet nga
i vjetėr 28-03-2018, 18:04   #63
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,412
Thanks: 1,166
Thanked 1,878 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 71
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Rėnia e Janinės dhe fillimi i tragjedisė ēame

Nga Prof. Selman Sheme

Nė 105-vjetorin e masakrės sė Selanit dhe pushtimit tė Ēamėrisė

Nė marsin e kėtij viti mbushen 105 vjet nga rėnia e Janinės, pushtimi i Ēamėrisė dhe fillimi i gjenocidit grek mbi popullsinė ēame. Prej po kaq e mė shumė vitesh qarqet nacionaliste greke, bazuar nė platformėn e “Megalo Idesė” vijojnė mosnjohjen e “Ēėshtjes ēame” dhe rivendikojnė pėr tė ashtuquajturin “Vorio-Epir”. Ndonėse pala greke vijon tė shprehet pėr mosnjohjen e kėsaj cėshtjeje, ėshtė detyrim ligjor dhe moral i qeverisė shqiptare qė kėtė problem tė mprehtė historik dhe aktual ta mbrojė dhe ndėrkombėtarizojė, si njė ndėr tė drejtat themelore tė minoritetit shqiptar nė Greqi, pjesė e rėndėsishme e tė cilėve janė edhe 300.000 shqiptarėt e Ēamėrisė qė jetojnė nė shtetin amė. “Ēėshtja ēame” dhe pėrgjithėsisht ēėshtja e minoritetit shqiptar nė Greqi lindi me vendimet e Konferencės sė Ambasadorėve nė 1913, e cila e shkėputi kėtė trevė shqiptare dhe ia aneksoi atė Greqisė. Me shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė mė 28 Nėntor 1912, shqetėsimi mė i madh pėr patriotėt shqiptarė vinte nga vendimi qė do tė merrnin Fuqitė e Mėdha nė lidhje me kufijtė territorialė tė Shqipėrisė. Kjo pėr pasojė se tė tre monarkitė ballkanike fqinje, Greqia, Serbia dhe Mali i Zi kishin deklaruar hapur lakmitė e tyre ndaj viseve shqiptare. Tė drejtat kombėtare mbi trojet etnike shqiptare nė kufirin e ri me Greqinė, qeveria e pėrkohshme e Ismail Qemalit i parashtroi nė memorandumin qė hartoi mė 2 janar 1913, tė cilat u plotėsuan me memorandumin shtesė tė nėnshkruar mė 25 janar 1913 nga anėtaret e delegacionit shqiptar dhe qė iu paraqit Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr. Nė kėtė memorandum jepen tė dhėna demografike pėr Sanxhakun e Ēamėrisė si vijon;

- Kazaja e Reshadijes (Gumenicė), me 16.000 banorė shqiptarė.
- Kazaja e Margėllicit me 26.000 banorė shqiptarė.
- Kazaja e Filatit me 20.000 banorė shqiptarė.
- Kazaja e Paramithisė mė 13.000 banorė shqiptarė.
- Kazaja e Lurosit. 7 fshatrat qė pėrbėjnė Lakanė e Lelovės nė rrethin e Luros janė krejtėsisht shqiptarė. Po ashtu edhe 5 fshatrat qė formojnė lakan e Sulit.

Tė gjitha pronat, prej qytetit tė Luros dhe deri nė Prevezė u pėrkasin shqiptarėve. Nė vija tė pėrgjithshme memorandumi shqiptar kėrkonte qė tė merrej si kriter pėr pėrcaktimin e kufijve gjuha qė flitej nė familjet e shumicės sė banoreve tė krahinės, kultura dhe qytetėrimi shqiptar i banorėve tė Ēamėrisė. Nė lėvizjen kombėtare dhe kryengritjet antiosmane qė u kurorėzuan me shpalljen e pavarėsisė shqiptarėt e Ēamėrisė kanė dhėnė njė kontribut tė rėndėsishėm. Nė vitet 1910-1912 nė Ēamėri vepronin ēetat e Muharrem Rushitit dhe disa grupeve tė tjera tė komanduara nga Fuat Pronjo, Musa Hamiti, Subhi Dino, Ēaperenjtė e Luaratit Beqir Bako, Mete Duēe, Tahir Mete, Alush Taka etj, tė cilėt u bėnė tė njohur nė gjithė Shqipėrinė e Poshtme. Nė mbledhjen e organizuar nė Manastirin e Cepos mė 21 korrik 1911, krerėt e kryengritjeve tė Ēamėrisė sė bashku me kryengritėsit e tyre tė Jugut kėrkuan qė Qeveria Turke tė zbatonte memorandumin e Gerēes, i cili kėrkonte autonominė e katėr vilajeteve shqiptare. Ēetat shqiptare tė Ēamėrisė zhvilluan njė sėrė luftimesh kundėr forcave turke si nė Kurvelesh, Pleshavicė, Koskė, Smartė, nė grykėn e Bogazit e tjerė. Kryengritjet antiosmane tė viteve 1910-1912 dhe kėrkesat shqiptare pėr autonomi ndeshėn nė kundėrshtimin e hapur tė qeverisė greke, e cila po pėrpiqej tė aneksonte territoret e Shqipėrisė sė Poshtme. Natyrisht grekėt nuk u mjaftuan vetėm me kundėrshtimin politik, por nė mesin e vitit 1911 ata hodhėn nė Ēamėri dhe nė krahinat e tjera tė Shqipėri sė Jugut ēeta tė armatosura pėr tė krijuar turbullira dhe pasiguri. Pėr rrjedhojė kryengritėsve shqiptare iu desh tė luftonin nė dy fronte: Kundėr pushtuesve osmanė dhe kundėr lakmisė sė shovinistėve grekė. Popullsia e Ēamėrisė dhe e trevave tė tjera shqiptare tė Jugut mori pjesė aktivisht nė qėndresėn kundėr depėrtimit tė trupave ushtarake greke nė kėto vise. Qė nė fillimet e Luftės Ballkanike dhe me formimin e Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės ajo veproi pėr mbrojtjen e tokave jugore shqiptare dhe bashkimin e tyre me Shtetin e pavarur shqiptar. Nė tetor tė vitit 1912 rreth 10.000 trupa tė ushtrive greke tė shoqėruara nga forca tė tjera tė parregullta, rrethuan Janinėn dhe nga fundi i nėntorit zunė Follorinėn e Kosturin. Nė dhjetor ushtria greke iu drejtua Ēamėrisė. Nė kėto rrethana kudo nė Ēamėri e nė vise tė tjera, u krijuan kėshillat e mbrojtjes vullnetare qė u vendosėn pėrgjatė vijave tė frontit si dhe nė Janinėn e rrethuar. U shquan pėr qėndresėn e tyre kundėr forcave greke, ēetat e Muharrem Rushitit, e Hamid bej Filatit, e Muharrem Takės etj. Pas pėrpjekjeve tė ashpra, njėsite ushtarake greke zunė disa qytete tė krahinės dhe mė 6 mars 1913 hynė nė Janinė. Hyrja nė Janinė vendosi fatin e Ēamėrisė. Rėnia e Janinės dhe e Ēamėrisė ndėrpreu lidhjet e popullsisė sė Ēamėrisė me Qeverinė e Vlorės. Popullsia ēame dhe e viseve tė tjera protestoi kundėr shkėputjes nga shteti i ri shqiptar. Por kėto protesta tė shqiptarėve nė kushtet e njė terrori tė madh ishte e pamundur tė ngjizeshin nė revolta tė gjera e tė organizuara. Pėr tė nėnshtruar pėrfundimisht viset shqiptare administrata greke ndėrmori aksionin e mbledhjes se armeve, vendosi gjendjen e shtetrrethimit dhe ndalimin e qarkullimit tė shqiptarėve jashtė juridiksionit tė fshatit apo qytetit tė tyre. Nė kėto rrethana u shkelėn tė drejtat civile dhe ato kombėtare, shqiptarėve u ndaloheshin mbledhjet, krijimi i organizatave etj. Autoritetet ushtarake e administrata civile, filluan tė shpronėsojnė popullsinė myslimane shqiptare dhe tė ushtrojnė dhunė mbi to pėr ta detyruar tė shpėrngulej. Ndėrkohė, popullsinė e krishterė e shtrėngonin tė mohonte pėrkatėsinė kombėtare dhe tė pranonte tė shpallej greke. Pėr tė shtypur qėndresėn e shqiptarėve u ndėrmorėn masa tė egra terrori dhe u shkatėrruan qindra shtėpi nė fshatrat e Ēamėrisė. Nė vitet 1913-1914 nė Kazanė e Paramithisė u shkatėrruan fshatrat Gardhiq me 300 shtėpi, Dhragomia me 200 shtėpi, Petrovica me 75 shtėpi, Minina me 65 shtėpi, nė kazanė e Filatit u shkatėrruan ndėr tė tjera Ninati me 120 shtėpi, Markati me 120 shtėpi, Janjari me 150 shtėpi etj. Njė krim i shėmtuar ishte ai qė u organizua te Pėrroi i Livarit, pranė fshatit Selan tė Paramithisė ku bandat greke, 105 vjet mė parė, mė 27 mars 1913 mblodhėn dhe masakruan nė pabesi 72 veta nga paria e fshatarėve ēamėr tė Nikolicanjit, tė Shininės, tė Petrovicės, tė Shėmėrizės, tė Vratilas, tė Bedelenit, tė Dramėsit, tė Rreganjit etj. Keqtrajtimet e shqiptarėve u shtrinė kudo e u shoqėruan me poshtėrime tė simboleve kombėtare dhe atyre tė fesė myslimane, me internime e burgosje. Masakra e Selamit shėnon fillimin e gjenocidit nė Ēamėri dhe fillimin e spastrimit etnik tė popullsisė shqiptare. Trojet shqiptare tė Ēamėrisė e viseve tė tjera nė jug tė Gramozit, tė pushtuara nga Greqia gjatė Luftės Ballkanike, iu aneksuan asaj me vendimet e padrejta tė konferencės sė Londrės mė 11 gusht 1913. Vija pėrfundimtare e kufirit u vendos me Traktatin e Firences mė 17 dhjetor 1913. Me kėto akte shteti grek pėrvetėsoi njė pjesė tė madhe tė Shqipėrisė sė Poshtme dhe nė mėnyrė tė veēantė Ēamėrinė. Diplomati i shquar shqiptar Rasih Dino i deklaroi konferencės sė Londrės, se paqja dhe qetėsia e Gadishullit do tė arrihej vetėm nė qoftė se Shqipėrisė sė ardhshme, do t’i jepej njė strukturė homogjene dhe kufijtė e saj tė ndiqnin vijėn e kufirit tė atėhershėm me Malin e Zi, tė pėrfshinin bashkė me hinterlandin e tyre pėrkatės, qytetet e Ipekut, Mitrovicėn, Prishtinėn, Shkupit e Manastirit, deri nė Meēove dhe tė ruanin kufijtė ekzistues me Greqinė, deri nė Prevezė.

Personalitetet shqiptare pavarėsisht nga trauma qė pėsuan me cungimin e trojeve tė tyre, e pėrshėndetėn vendimin e Konferencės sė Ambasadorėve pėr faktin se, tashmė u krijua njė shtet i pavarur shqiptar dhe se ky shtet do tė shėrbente si pikėmbėshtetjeje pėr tė realizuar nė tė ardhmen programin madhor tė Rilindjes Kombėtare. Qė nga viti 1913 kombi shqiptar jeton i copėtuar dhe lėvizja kombėtare shqiptare ende nuk ka pėrfunduar misionin e saj.
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i edlin pėlqehet nga
i vjetėr 04-06-2018, 22:32   #64
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,412
Thanks: 1,166
Thanked 1,878 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 71
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Tregim nga Shefki Hysa.....

.....................
..
Kostandin Nikėjani ma thonė, jam kaur, po jam safi shqipėtar, me gluhė e me gjak, si qė kanė klėnė gjisma e Ēamėrisė e mė shumė tė themi. Jam kėtej kaha Arpica, po rri nė Filat. Jemi soj tjetėr ne, soj trimash, na e do puna tė hiqemi si grekė, se nuk na lidh gjė me ta… Ata janė burracakė e tė pabesė, qė i trėm edhe hija e vetes… Ohu!… Si nata me ditė… Jemi tjetėr soj na… Soj elimėsh… Ke dėgjuar pėr elimėt, zotrote Fatos?… Do keshė dėgjuar se je i ditur, zotrote… Elimėt kanė klėnė njėrėz tė bėdhinj kaha kurmi, shumė tė gjatė e me shpatulla tė gjėra… Edhe na kaha sporua e elimėve jemi… Pėr elimėt na kanė treguar gjushėrit… Nė zeman tė parė ata kanė jetuar e pėnuar nė Ēamėri e Labėri… kanė klėnė njėrėz jigandė. Ata nuk njihnin asnjė fe. Ata dinin vetėm tė pėnonin, tė hanin e tė mos bėnin keq. Bėnin kalara me gurė qiklopikė, merreshin me skalitjen e gurit, bėnin karsella kaha gur pėr varre, kazane kaha gur, qupa, sufranje, tasa e lugė kaha gur. Ata sillnin ujė atje ku s'kish. Thanin kėneta dhe bėnin fusha tė pėnonin njėrėzit…

Fatosi u habit mė shumė nga ajo kthesė e ngjarjes se sa nga dijet e mėdha tė plakut. E quanin Kostandin?!… Si Kostandini i Baladės sė Ringjalljes, qė u ngrit nga varri pėr tė mbajtur fjalėn e dhėnė?!… Dhe ishte ēam i krishterė, siē thoshte?!… Patjetėr ishte njeri i mirė… Ndihej mirėsia e tij… Sikur e rrėmbeu qė nė fillim shpirti i atij njeriu… Tashmė po e rrėmbente dhe e folura e tij… Ishte ēamėrishtja origjinale e konservuar nė kėtė pellg, e folur fshehtas prej tė krishterėve, si gjuhė e ndaluar prej shtetit grek!… Gjuha kishte mundur tė mbijetonte dhe ja tek e dėgjonte tė gjallė nė gojėn e njė ēami etnik tė gjallė… Dhe rrėfente aq bukur pėr paraardhėsit… elimėt…

Teksa fliste Kostandini, mendimet e Fatosit, si bletėt, gjurmonin nektarin nėpėr lėndinat, lirishtat e livadhet e kujtesės sė vet… Ai ndėr vite kishte takuar shumė ēamė tė moēėm qė pėrmendnin elimėt dhe, pas njė arsyetimi tė gjatė, kishte arritur nė pėrfundimin se rrėfimet e tyre janė dėshmi e qenėsisė sė njė fisi tė lashtė ilir me banim diku pranė Trojės, rreth shekullit tė dymbėdhjetė para erės sė re, qė u dynd sė pari drejt brigjeve tė Vardarit, pastaj nė truallin e dikurshėm tė Labėrisė e Ēamėrisė sė sotme e mė nė fund nė Siēili. Arkeologėt e historianėt e huaj e shqiptarė gjer mė sot njohin si tė vetmin ngulim tė elimėve Butrintin, ndėrsa rrėfenjat popullore territoret e tyre i shtrijnė qė nga fshatrat e Margėllėēit nė Ēamėri e gjer nė lumin e Vlorės. Dhe vėrtet ata kanė lėnė gjurmė tė shumta nė jetėn materiale dhe shpirtėrore tė kėtyre krahinave, gjurmė tė cilat duhen qėmtuar me vullnetin dhe durimin e bletės, siē kishte bėrė njė jetė ai vetė… Po tė hetosh me kujdes vėren se me emrin e elimėve lidhen mjaft toponime kalash, varresh, gurėsh, arash, pusesh etj., si dhe legjenda nė tė cilat ata janė personazhe viganėsh… Qenėsinė e tyre e pėrmend edhe Virgjili nė librin e pestė tė Eneidės, kur tregon pėr njė garė vrapimi midis dy heronjsh antikė, Elimit dhe Panopesė…

I lindi dėshira pėr t'ia treguar edhe Kostandinit ato qė kujtoi, mirėpo sepse u step… Ndoshta nuk deshi qė tė krijonte figurėn e njė mburraveci nė sytė e tė zotit tė shtėpisė… U mjaftua me lėvizjet pohuese tė kokės shoqėruar hera-herės me nga njė "po, po" entuziaste, qė e nxiste dėshirėn e Kostandinin pėr tė rrėfyer gjithēka dinte pėr elimėt…
- E kap kollaj fillin e tė llafosurės time, zotrote Fatos? Se kam shumė tregime, po tė pėlqen… Tė mbaj me llafe edhe njėmijė e njė net, po deshe, si ajo arapja e pėrrallave tė Arabisė… Mė kėpton?!… Thomė, po u bezdise! - u ndie befas Kostandini disi i shqetėsuar, ndoshta prej fytyrės sė menduar tė mikut.

- Ē'ėshtė ai llaf, bre Kostandin?! Nuk pėrtoj sikur tė tė dėgjoj edhe njėmijė e njė net, po tė na jepej mundėsia… Nuk do tė lodhem edhe sikur tė mė urdhėrosh ta bredh, pa pushuar, me kėmbė dhe pa vėnė kafshatė bukė nė gojė, ēdo pėllėmbė tė Ēamėrisė, ku shfaqen qartė gjurmėt e elimėve… Fol bre, vėlla, kam mall tė tė dėgjoj kur flet kaq ėmbėl gluhėn e tė parėve tėnė, tė mėsoj gjithė ē'nxė mendja jote e ndritur, se pėr nga mosha je babai dhe mėsuesi im, mė duket… I ke kaluar tė tetėdhjetat, zotrote a e kam kabim?! - ia ktheu ngutas Fatosi, si pėr tė mbushur atė boshllėk tė vogėl qė ishte krijuar njė hop midis meditimit tė tij dhe rrėfimit tė tjetrit…

Kostandinit i qeshi fytyra aq sa dukej sikur morėn jetė tėrė rrudhat e saj, madje edhe e prera me atė kallon kanceroze nė buzėn e poshtme. Ajo e qeshur sikur ia ngrohu shpirtin Fatosit dhe ia largoi si me magji atė mjegull bryme qė ia zaptoi njė ēast brendinė… Nuk donte kurrsesi tė tregohej asnjė grimė i pavėmendshėm ndaj tė zotit tė shtėpisė, aq mė tepėr qė ishte treguar mikpritės si rrallėkush, si ata kryeparėt e qėmoēėm, pavarėsisht nga rrethanat misterioze tė kėsaj mikpritjeje. E kishte vėrtet interesante temėn e bisedės…

- Kam nėntėdhjetė e kusur vjeē nė kėtė palo bina tė tharė, qė sheh, zotrote, Fatos. Kam rrukullisur nė gurmaz milėra e milėra qupa me klumsht, val ulliri e verė, pa jam kokallgur, siē mė gjete, bre vėlla…, - tha Kostandini, duke i rėnė gjoksit me grusht aqsa jehoi njė dung-dung, me njė tingėllimė paksa metalike, si krismat e njė dėrrase tė vjetėr prej druri lisi, tėrė blozė, e tymosur gjatė nėpėr kohėra qė s'mbahen mend, teksa rrėzohet befas nga njė ēati e njė gėrmadhe shumėshekullore… Nėntėdhjetė e kusur vjeē?!… Dhe kaq i ditur e i pasionuar?!… Personazh tipik i folklorit ēam, mendonte Fatosi, teksa zbulonte hop pas hopi cilėsitė e rralla nė mėnyrėn e tė folurit dhe tė tė sjellurit tė Kostandinit.

Ndėrkohė ai e ftoi tė bėnte dush, tė vishte ndėrresa tė reja, tė hante mėngjes dhe tė pėrgatitej pėr rrugė. Do tė bėnin sė bashku njė shėtitje nėpėr Ēamėri pėr tė parė, midis tė tjerash, gjurmėt e vendeve ku kishin banuar elimėt, qė nuk mund t'i dallonte syri i njė turisti a vizitori tė zakonshėm…

5.
Makina rrėshqiste pa u ndier midis blloqeve me ullinj, portokalle, mandarina e limonė, qė shtriheshin si njė det i gjelbėr nėpėr fushėn e gjerė pėrqark qytetit kryesor, Gumenicės, tė Ēamėrisė sė re apo Thesprotisė (kėtė emėr mbante edhe nė lashtėsi kjo trevė), siē e quanin qėllimisht krahinėn grekėt e sotėm pėr tė zhdukur emrin "Ēamėri". Mė tej, nė tė djathtė, shtrihej deti blu i ndryrė nė Kanalin e Korfuzit. Nė krahun e majtė ngriheshin njė varg malesh, qė e ndanin Gumenicėn nga Janina e Ali Pashait, e mbronin edhe nga erėrat e ftohta tė Veriut, duke e shndėrruar nė njė zonė me njė mikroklimė tepėr tė pėlqyeshme pėr ullinjtė dhe agrumet. Vende-vende tė zinte syri edhe blloqe me vreshta dhe me pemėt karakteristike tė zonave bregdetare mesdhetare tė mirėmbajtura me dashuri… Njė sy i mprehtė studiuesi, si i Fatosit, qė vėrente vėmendshėm gjithēka, e kuptonte menjėherė se ajo zonė ushqehej nė sajė tė bujqėsisė, mė saktė pemėtarisė, ndoshta edhe turizmit, kurse pėr industri asqė mund tė flitej… Pra, mjediset ishin tė virgjėra dhe ashtu tė pėrmbytura nė atė diell llapėtitės, megjithėse fundi i vjeshtės, nuk tė shkonte kurrė ndėr mend se mund tė gjeje qoftė edhe njė pėllėmbė tė natyrės tė ndotur. Dhe ky ishte njė privilegj pėr banorėt…

Fatosi nuk ngopej sė shijuari bukuritė e rralla tė asaj natyre ku harmonizoheshin, aq mrekullisht, nė njė hapėsirė disa dhjetėra kilometrash, mali, kodra, fusha, deti… E ē'donte mė shumė njeriu pėr tė jetuar "parajsėn" tokėsore?!… Duhej tė ishe i ēmendur tė hapje luftėra nė atė krahinė…
Eh… Grekėt!… Po tė gėrmoje tokėn, ku shtriheshin rrėnjėt e atij gjelbėrimi aq mahnitės, patjetėr do tė hasje nė eshtra e skelete tė vrarėsh tė pavarr… Tė pavarrėt ēamė… Dhe kjo ishte vepėr e grekėve, e atyre qė s'i pranonte as dheu dhe dilnin nga varret netėve si kokudhė e lugetė… Po!… Kėta ishin grekėt… Dhe pretendonin pėr tė sjellė paqe e drejtėsi nė Evropėn e Bashkuar… Jo, Zoti nuk duhej tė heshtte mė!…

Kostandini nė timonin e makinės fliste e fliste pėr elimėt, pėr kalatė e tyre majėmaleve nė Kuē, nė Mazrek, nė Paramithi, pėr puset nė malin e Kladhit, pėr shpellėn nė Arpicė, pėr tre gurėt nė Paramithi, pėr gurin nė Luarat, tė cilin gratė elime e pėrdornin edhe si magje pėr tė larė rrobat… Po Fatosi hahej mė shumė me mendimet e veta se sa dėgjonte… A e di, Fatos, thoshte ai, se te Qafa e Murit, afėr Margėllėēit, elimėt kanė punuar pėr tė ndėrtuar njė mur tė lartė tė lartė qė do tė lidhte malin e Kranesė me Ēukėn e Priftit dhe shpresonin qė, kur tė hipnin nė atė lartėsi, do tė arrinin qiellin dhe do ta shihnin tėrė botėn prej andej?… Mirėpo muri qė ndėrtonin ditėn, u rrėzohej natėn dhe ata nuk e rreshtnin kurrė punėn… A nuk ishte pėr t'u pasur zili vullneti i tyre?… Sikur ta kishin njerėzit sot, atė fuqi, atė vullnet…, - psherėtinte Kostandini, i cili dukej se e adhuronte marrėzisht, ishte pothuajse i verbuar prej madhėshtisė sė botės elime dhe dėshira pėr t'u folur tė tjerėve pėr elimėt i ishte shndėrruar nė mani… Nė fund tė ēdo rrėfimi nuk harronte tė nxirrte pėrfundimin se shqiptarėt janė pasardhės tė elimėve, prandaj, ndryshe nga kombėsitė e tjera, janė aq tė aftė pėr tė mbijetuar edhe nė rrethana nga mė tė jashtėzakonshmet.

6.
Mbrėmja i zuri nė Arpicė, njė fshat i madh mes ullishtes, i vendosur nė prehėr tė malit, si nė njė ballkon natyror tejet madhėshtor, qė zgjatej pothuajse pėrmbi det. U strehuan nė njė vilė dykatėshe me tunele pjergullash rreth e rreth dhe me oborrin plot me trėndafila, qė shihte nga deti. Kostandini thoshte se ishte me origjinė andej dhe vinte shpesh pėr tė parė gjėra qė nuk mund t'i shihnin dot tė tjerėt… Fjala vjen, nė malin e Dhimokastrės, pėrmbi Arpicė, elimėt kishin ndėrtuar kalanė mė tė bukur dhe diku aty rrotull, thuhej se gjendej edhe i fundit i elimėve… Nė atė zonė mund tė shihje ullinj tė moēėm, tė mbjellė prej dorės sė elimėve…

Fatosi i kishte dėgjuar edhe nga gojėt e tė tjerėve, nė variante tė ndryshme, rrėfimet pėr elimėt, por, kur i rrėfente Kostandini, i pėrjetoje aq shumė saqė tė dukej se, po tė ngjiteshe nėpėr shpatet e majat e maleve, do tė hasje patjetėr nė ata gjigantė, tė cilėt bartnin nė shpinė gurė qė peshonin me tonelata dhe ndėrtonin e ndėrtonin pa pushuar kala… Tanimė edhe ai sikur ishte infektuar prej manisė sė Kostandinit dhe me tėrė ato peripeci qė kishte pėsuar nė jetė dhe u kishte shpėtuar, i pėrfytyrohej vetja si elim…

Fatosi nėpėr gjumė ndjeu se dikush e tundi dhe i thirri tė zgjohej. Hapi sytė dhe pėrmes dritares vuri re se jashtė ishte errėsirė. Ora e murit tregonte mesnatė. Kostandini ndėrkaq ishte veshur dhe po bėhej gati pėr tė dalė. Deshi s'deshi u vesh shpejt e shpejt edhe ai dhe pėrgjumėsh ndoqi tė zotin e shtėpisė. Ku do tė shkonin?!… Lart nė mal nė kėrkim tė elimit, ku tjetėr?!…

Ecėn e ecėn gjatė nė tė pėrpjetė, nė errėsirė, udhė e paudhė, midis shkurreve dhe drurėve tė mėdhenj qė duhej tė ishin lisa. Ishte natė pa hėnė dhe ndriēonte herė-herė paksa vetėm drita e projektorėve tė anijeve qė pėrpunoheshin nė port ose qė peshkonin nė det. Mė nė fund dolėn te arat dhe livadhet qė ngriheshin pranė e pranė si ballkone mali pėrfund majėmalit ku duhej tė ndodhej kalaja e vjetėr e Elimokastrės, siē e quanin dikur ēamėt ose e Dhimokastrės, siē e quanin banorėt e ardhur tė zonės. Buzė arave dremisnin parmendat dhe pendėt e qeve, kurse anės livadheve shquheshin turbull aty-kėtu ca vatha tė vegjėl.

Fatosi dihaste prej lodhjes, por nuk e lėshonte veten nė sytė e Kostandinit, qė ēante pėrpara, po nuk dukej i lodhur… Do tė hasnin ndonjė elim kėtyre anėve apo do t'u shkonte mundimi dėm?!… Ēamėrinė arriti ta shihte, sikur tė takonte edhe ndonjė prej atyre stėrgjyshėve viganė do tė shpėrblehej me njė mrekulli tjetėr… Dashtė Zoti dhe i ndihmoftė, thoshte me vete paksa skeptik, teksa ngjiteshin nga ara nė arė e nga livadhi nė livadh, ku hasnin dhen e dhi, lopė e viēa, qetė e punės, kuaj, gomarė, mushka qė kullosnin ose lodronin nė atė liri tė pėrkohshme qė u kishte dhėnė dora e njeriut, dhe herė-herė u prisnin udhėn lepuj e dhelpra, derra tė egėr e drerė qė vraponin me kėrcime si tė vallėzonin njė lloj valleje tė magjishme…

Befas Fatosi u pengua dhe u rrėzua mbi diēka tė ftohtė e tė trashė aq sa vėshtirė ta mbėrthenin krahėt e tij. Dukej si njė tub ēeliku nga ato qė pėrdoren pėr sifone nė vende tė thyera ose pėr ujėsjellės. Po ku e ēonte ujin ky ujėsjellės a sifon me kėtė tub kaq tė trashė, njėlloj sikur do tė ushqente turbinat e ndonjė hidrocentrali?!… Tubi zinte fill diku lart nė pyllin e majėmalit, kalonte pėrmes livadhit dhe varej poshtė, arė mė arė, drejt njė pėrroi e njė humnere. Fatosi hapi kėmbėt pėr tė kapėrcyer, por mbeti kaluar tubacionit si mbi kurrizin e njė kali. U mbush me frymė njė hop, kur ndjeu se zuri tė rrėshqiste tatėpjetė nėpėr kurrizin e lėmuar tė asaj binaje metalike. E humbi njė ēast dhe ngriu ashtu i pėrkulur si kalorės mbi atė tubacion ēuditėrisht tė rrėshqitshėm, si lėkura e njė delfini a balene, qė po e ēonte drejt humnerės.

- Mooos! - dėgjoi zėrin e alarmuar tė Kostandinit, i cili e mbėrtheu pėr krahu dhe e plasi nė tokė. - Nuk sheh qė shket si ngjalė?!… Gjarpėr, jo tubė hekuri, mo njėri!…
- Gjarpėr?!… Gjarpėr kaq i trashė e kaq i gjatė?! - briti Fatosi i llahtarisur dhe iu ngjeth tėrė trupi si t'ia kishin gudulisur me hithra.
Kostandini i shpjegoi se ishte gjarpėr qė nga koha e elimėve, po Fatosi nuk u besonte dot syve. Kishte dėgjuar tė thuhej se njė lloj gjarpri, kur nuk e sheh syri i njeriut, rritet e rritet e bėhet azdėrha, shumė, shumė mė i madh nga pitonėt e Afrikės, por, ta shihte kėtė ēudi me sy, nuk e priste kurrė… Mbeti gjatė ashtu i vuvosur duke parė atė mrekulli tė gjallė qė rrėshqiste qetė qetė pėrballė, nga shpella e elimėve pėr nė pėrrua.

- Fuuuvvv! - fluturoi para hundės sė tij njė zog nate i stėrmadh dhe u pėrplas disa metra mė tej nė trungun e trashė tė lisit buzė arės.
Fatosi, sa zemėrdridhur aq dhe kureshtar, u afrua ngadalė nė majė tė gishtave tė shihte atė qenie. Ashtu si nėpėr gjysmėterr dalloi siluetėn e njė gjėje tė ngecur nė trungun e lisit. E hetoi me kujdes dhe nuk u besonte dot mė as syve e as mendjes. Nga forma dhe pėrmasat gjėri tė linte tė kuptoje se ishte njė shigjetė, sa njė parmendė, e ngulur aq thellė nė dru sa qė ishte e pamundur ta shkulnin edhe disa burra bashkė.

- Shigjetė elimi! - u shtang Kostandini njė copėherė. - Duhet tė jetė diku afėr elimi dhe vėzhdron kaha na…
- Tė ruhemi atėherė, se mos na pėrlan!… Duhet tė jetė ndonjė lloj divi a qikllopi, ndonjė gjigant i tmerrshėm, - pėshpėriti Fatosi i druajtur.
- Jigand ėshtė, tė thaēė, bre Fatos, po nuku mė kėptove tamam! - brofi Kostandini zėdridhur e gjithė gjeste qė tregonin padurim, gėzim, emocion dhe frikė njėherėsh.

- Pshshsht!… Mos na dėgjon dhe e pėsuam! - murmuriti Fatosi dhe si e kapi pėr krahu e tėrhoqi pėr t'u fshehur pas lisit. Kostandini nė fillim kundėrshtoi duke thėnė se elimėt janė qenie paqėsore, nuk bėjnė kurrė keq, mirėpo u bind shpejt nga vendosmėria e mikut.
- Tė mos ngutemi njėherė, tė presim nė pėrgjim, tė shohim ē'ėshtė?!… Nuk ka kurrė dėm njeriu prej kujdesit, - murmuriti rishtas Fatosi me veshėt bigė e sytė dritė tutje, djathtas e majtas, gjer nė krye tė arės, aty ku fillonte pylli.

Zotėronte ende errėsira dhe donte kohė pėr tė aguar, megjithatė pamja sikur ishte paksa mė e tejdukshme. Shquheshin turbull siluetat e drurėve dhe gjallesat nė lėvizje. Ndiheshin qartė zėrat e natės: kėngėt e zogjve, klithmat e shpezėve dhe tė egėrsirave, mumurimat e gjedhėve, hingėllimat e kuajve, angarimat e gomarėve. Edhe nata, gjithė mister, e jetonte jetėn nė ėndjen e vet… Frynte njė puhizė e lehtė e lehtė…

Njė zhurmė trokėllitėse e turfulluese fėrshėlleu pėrballė. Njė hije doli prej pyllit, u rrotullua, si shtjellė, mes arės dhe u kthye pėrsėri nė pyll… Ndoshta ishin njė ēift drerėsh, qė lodronin a ndiqeshin prej bishave, kėtė tė linte tė kuptoje tė paktėn ajo pamje e kufizuar.
Zėrat e natės heshtėn njė hop, pastaj diēka brambulliu tej midis drurėve, qė u tundėn e u shkundėn. Krisėn degė e trungje si prej njė krisme rrufeje a tufani tė beftė; baptiu dhe u lėkund trualli si prej tėrmetit dhe njė siluetė e lartė si e njė makinerie gjigante qė rrihte dheun me ēekiē pneumatik u shfaq nė krye tė arės…

Fatosi dhe Kostandini ngrinė tė shtrėnguar pas shoku-shokut prej asaj pamjeje tė paimagjinueshme. Bubullima pushoi njė ēast dhe silueta u pėrkul tokas, si qeni kur nuhat gjurmėt e gjahut.
- Elimi! - pėshpėriti Kostandini.
Nė gjysmėzėrin e tij ndihej mrekullim dhe llahtarė. Fatosi, nė tė njejtėn gjendje, i vuvosi gojėn me cepin e xhaketės. Qėndruan pak ashtu, kur befas Kostandini u shkėput dhe vrapoi pėrpara si i tėrhequr prej njė fuqie magnetike.

- Mooos! - briti Fatosi, me sa duket i nxitur nga instinkti i vetėmbrojtjes dhe u turr pas shokut pėr ta ndalur.
- Kush je ti?!… Ndjeva zė njėriu! - bubulloi si altoparlant njė zė i trashė i ngjirrur.
Fatosi, qė e kishte arritur shokun, ia vulosi pėrsėri gojėn me xhaketė. Nuk u ndjenė mė, nė pritje, shtrirė nja pesėdhjetė hapa larg asaj hijeje madhėshtore qė turfullonte me hundėt nėpėr hasėllin e arės.

- Fol, bre!… Mė janė tharė veshėt pėr zė njėriu! - gjėmoi rishtas megafoni.
Kostandini brofi i paduruar dhe, pa mundur ta ndalonte Fatosi, thirri:
- Ej, njėri je ti?!
- Pa njėri jam, nuku mė sheh, elim jam, po jam qorr…
- … …
- Po ti ēė je? - buluroi zėri i trashė e i fortė.
- Njėri jam e u!
- Po je njėri, afrou afrou njė ēikė tė tė ndiej mė mirė se e ke zėrin tė dobėt e tė hollė, tė pjekim duart njėherė.
- Obobo! Po tani?! - i shteri guximi Kostandinit.
- Mos lėviz ti, po i afrohem unė, - ia behu Fatosi i trimėruar dhe bėri pėrpara.
- Jo, jo vetėm! - mori zemėr Kostandini dhe e ndoqi pas e larg.

Dukej se para tyre ishte shtrirė njė qenie tejet madhėshtore dhe ashtu nėpėr terr, si elefant a deve, shfrynte e kulloste gjithė babėzi hasėllin e arės.
- Bobo, ē'karabina! - u ēudit Fatosi i trembur, kur dalloi se, sa ishte ai vetė mė kėmbė, ishte mė i trashė elimi i shtrirė. Kostandini i pėshpėriti nė vesh se mos nxitohej e i jepte dorėn dhe sakaq vrapoi e rrėmbeu njė paramendė qė ishte nja njėzet hapa mė tė djathtė. Fatosi e kuptoi zgjuarėsinė e shokut, u ndal, ngriti paramendėn me tė dyja duart dhe ia zgjati elimit, qė pėrtypte bar i uritur.

Gap e mbėrtheu plorin dora e gjigantit dhe, si e shtrėngoi sa e bėri pllakė, tha:
- Tė fortė ini edhe ju, si hekuri, po nė zė nuku nglisni me ne, e keni shumė tė hollė…
- Tė fortė jemi, posi! - ia ktheu Fatosi me tė qeshur, kur pa se vigani ishte i parrezikshėm po t'i rrije larg.
- O njėri, e di ti ē'e kam hallė u?! Nuk mba mėnd sa kam qė rroj duke ngrėnė bar, se njėrėzit e mi kanė ikur tė gjithė kur u prish kalaja e Elimokastrės ka hasmi, po, po ke njė ēikė bukė me vetėhe, ama.

Fatosi e Kostandini vėshtruan njėri-tjetrin dhe ngritėn supet. Kishin vetėm njė bukė nė njė trastė, po ku fryhej elimi me aq? Ai kushedi sa furrė bukė donte qė tė mbushte barkun. Kostandini u kujtua se nja dy ara mė poshtė ishte stani i tij dhe barinjtė e gatuanin vetė bukėn. I tha Fatosit nė vesh qė ta mbante me llafe sa tė shkonte tė merrte bukėt dhe tė kthehej. Dhe ashtu vepruan.

- Na ka mbetur ca pak, po duron dot, do tė ta sjellim. Ndėrkohė le tė bisedojmė. Si e ke emrin? - tha Fatosi.
- Pėr hair kloftė! Po pres. Durova kohėra qė s'mbahen mėnd, akoma duroj. Ėmrin e kam Belibardh, elimeja ime ka vdekurė, quhej Borėbardhė, vajza quhej Detbardhė; po ē'tė tė llafos mė parė, o njėri! Eh! - psherėtiu Belibardhi i pikėlluar.

Shfryu njė ēast si njė rrymė e fuqishme ere, aq sa gati e rrėzoi Fatosin, pastaj nisi tė rrėfente pėr jetėn e vet. Tha se ai dhe gruaja kishin vuajtur shumė. Kur po ndėrtonin kalanė, gurėt i sillnin nga malet, qė nga mali i Nikolicanjit. Ngarkoheshin burra e gra. Mbanin nga dy tre gurė secili nė krahė ose nė kurriz (guri mė i vogėl peshonte sa dhjetė buaj bashkė). Bartte gurė edhe Borėbardha, gruaja e tij. Ai ndėrkohė ishte bari, ruante delet. Vajza, Detbardha, ishte e sėmurė.

Njė ditė Borėbardha sillte dy gurė tė skalitur pėr jastėk pėr pajė pėr tė bijėn, mirėpo dikush e ndali nė rrugė dhe i tha se lodhej mė kot. Detbardha e saj kishte vdekur. Gruaja u pikėllua shumė nga ai lajm i papritur. Lėshoi gurėt nė vend rrėzė malit dhe filloi tė gjuante tokėn me shkelma. Pak mė tutje buronte uji qė ushqente kėnetėn. Borėbardha i futi njė shkelm dheut dhe burimi sakaq u bllokua. Vazhdoi mė tej duke gjuajtur me shkelma pėranash kėnetės derisa mbylli gjithė kanalet kulluese tė ujėrave, qė tė pėrmbytej e tėrė fusha. Dhe vėrtet u pėrmbyt ēdo pėllėmbė e saj me gjithė tė mbjellat. Mė tutje i hyri me shkelma njė kodre dhe e vėrviti atė mbi shtėpitė e njė fshati, derisa u shembėn, njėlloj si tė kishte rėnė tėrmet. Kur i dolėn pėrpara ullinjtė, e tėrbuar siē ishte, Borėbardha u sul dhe zuri t'i shkulė njė e nga njė, si tė ishin preshė. Ec e shkul, ec e shkul, i la shkretė tėrė fshatrat, njėri pas tjetrit. Mbasi kishte arritur nė Currilė, dikush u kujtua ta qetėsonte, duke i thėnė se vajzėn e kishte ende gjallė. Atėherė Borėbardhės i qeshi fytyra dhe hoqi dorė nga ullinjtė. Ja, ē'nėnė ishte Borėbardha.

Belibardhi i kulloste dhitė nėpėr pyllin aty rrotull Kalasė sė Elimokastrės dhe nė mbrėmje i strehonte nė shpellėn e elimėve, nja dyqind kėmbė mė poshtė. Atė ditė, qė Borėbardha shfrynte dufin mbi ullinjtė, kusarėt i zunė pritė Belibardhit pėr t'i vjedhur dhitė. Ishte mbrėmje dhe ai po e mbyllte kopenė nė shpellė. Papritur e goditėn me shigjeta nė sy aq sa u verbua. Atė ēast, ashtu tė verbėr e tė pėrgjakur Belibardhin e mbėrtheu njė zemėrim i tėrbuar, saqė hyri nė shpellė, zuri t'i rrėmbente njė e nga njė e dy e nga dy dhe i thėrmoi me duar tėrė dhitė, vetėm e vetėm tė mos i merrnin kusarėt. Ndėrkohė mbėrriti Borėbardha. Sapo e pa tė verbur burrin, u bė rishtas si e marrė, u turr mbi kusarėt dhe i ndoqi gjatė gjithė natės, derisa i vrau njė pėr njė. Si e mori hakun e Belibardhit u mblodh e qetė nė shtėpi. Mirėpo aty gjeti tė vdekur vajzėn, Detbardhėn. E raskapitur siē ishte dhe e dėshpėruar, zuri tė shkulte flokėt, tė griste fytyrėn dhe trupin me thonj dhe mė nė fund u ngjit nė majė tė kalasė dhe u hodh nė greminė. Trupi i saj u copėtua nėpėr tehet e shkėmbinjve…

- Si ēė e sheh vate e elimeja ime, Borėbardha… Vate e bila, Detbardha… Nuku janė mė… Nuku janė mė as vėllezėrit elimė, vanė edhe ata… Kur dojėn tė ndreqnin kalanė e prishur kaha hasmi, se kishėm hasėm tė madh e na, andaj bėnim kala, tė mbronim vėndė, se kaha mbiu njė re meshkash tė mėdha qė u hinin nė hundė e veshė e vdisėn. Ata qė mbetėn lanė vėndė e ikėn mėrguar… E u mbeta i vetėm, i qorrosur nė gravė tė elimet, si qė mė gjete, - psherėtiu bubullimthi Belibardhi, tėrė nostalgji pėr tė kaluarėn, pas njė cope heshtjeje tė rėndė.

Fatosit, tė prekur shumė, iu mblodh njė komb nė grykė, prej atij rrėfimi pikėllues dhe nuk foli dot, megjithėse diē donte tė thoshte.

Ndėrkaq erdhi Kostandini me njė thes plot me bukė, qė e uli pėrdhe duke dihatur.
- Tė sollėm ca bukė, po i do?! - iu drejtua Fatosi Belibardhit, duke vendosur shtatė a tetė copė grumbull tre-katėr metra larg gjigantit.
- Aman, era bukė tė bjerė! - bubulloi elimi dhe, siē ishte shtrirė, u zgjat e me nuhatje gjeti grumbullin e bukėve qė i pėrlau si njė kafshatė.
- Bobo, ē'llupės! - u ēuditėn njėzėri Fatosi e Kostandini.
- Ha! Mė ra pak erė si bukė, ca drudhe ishin, - tha Belibardhi paksa i zhgėnjyer, duke lėpirė buzėt me tėrė atė gjuhė.
- Do tė dukemi prapė, do tė tė sjellim sa tė duash! - ia ktheu Fatosi elimit, me njė ton qetėsues.

Ndėrkohė mendoi se ishte ēasti pėr t'u ndarė. Duhej tė shihnin kalanė, rrėnojat e sė cilės ngriheshin disa dhjetėra metra mė lart si kurorė nė majė tė malit, puset ku pinin ujė elimėt, shpellat e tyre dhe sa e sa gjurmė tė tjera pėr tė cilat dėshmonin rrėfenjat popullore ēame, dėshmonte edhe pasioni i Kostandinit, mikut tė tij, ēam i krishterė.

- Pėr hair kloftė!… U pres!… Dihmė gjuaj ka ju…, - psherėtiu rishtas zėtrashi Belibardh.
- Pėr hair! - u pėrgjigjėn zėhollėt teksa morėn udhėn pėrpjetė drejt mureve tė kalasė sė Elimokastrės.
Ngjitja bėhej gjithnjė e mė e vėshtirė nėpėr errėsirėn qė priste tė pėrēahej, tė zbardhej e tė zhbėhej prej flakėrimave tė agut qė ende nuk po dukej… Errėsirė… Dihatje… Dihatje dhe rishtas errėsirė nė pritje tė djegies prej dritės sė agut…

Fatosi hapi befas qepallat e syve dhe brendia iu mbush sakaq me dritėn e ditės sė re… Po mrekullitė e natės sė shkuar… elimi… kalaja?!…
U mendua njė ēast dhe aty pėr aty kuptoi se kishte parė njė ėndėrr tė bukur… Ajo botė e rrallė ishte frut i saj… Ėndėrroi gjithēka qė pėrfytyroi imagjinata e tij e ngacmuar nga rrėfimet e Kostandinit… Dhe ndihej plot e pėrplot me dritėn e ditės sė re… Njė ditė mė shumė nė Ēamėri…

Ndėrkaq Kostandini ishte zgjuar. Dukej i menduar… Diē bluante nė kokė… Ndoshta rikujtonte edhe ai ėndrrat e natės sė shkuar… Tė kishin parė tė njėjtat ėndrra?!… Kush e di?!…
- Eh! - murmuriti Kostandini psherėtimthi. - Njėriu!… Njė qenie sa e menēur dhe e ndėrlikuar… E ndėrlikuar jeta e tij… E ndėrlikon vetė ai… Lėmsh tė pazgjidhur e bėn jetėn e vet njėriu ndonjėherė… Dėshiron diēka tė mundur e s'mundet… Ia bėn tė pamundur njė tjetėr njėri… Njėriu pengon njėriun… Njėriu ha njėriun, bre Fatos vėllai… siē hėngri njėriu njėrinė dikur kėtu nė Ēamėri… mė kėpton dot a jo?!… Kjo ėshtė jeta…

Fatosi tundi kokėn nė shenjė pohimi si tė bashkohej me atė brengė tė fshehtė tė tė zotit tė shtėpisė, megjithėse diēka nuk i pėlqeu nė mėnyrėn se si filozofonte pėr jetėn… Diēka nuk shkonte… Diē e mundonte tė gjorin Kostandin… Ndihej njė lloj druajtjeje, njė lloj pendese, lodhje a tėrheqje gjer nė stėrmundim nė atė filozofim… Ē'e shqetėsonte vallė njeriun e mbrojtur tė Asfalisė, qė atė ēast ndihej aq i pambrojtur?!…

- Mendoj se ka ardhur ēasti tė ndahemi, bre vėlla!… Tė lutem mė kėpto!… Je i padėshiruar pėr shtetin tėnė… Dhe zotrote e di se nuku bėnet shaka me ujėt e detit dhe punėt e mbretit…, - vazhdoi ai me njė gjysmėzė tė pikėlluar.
- Ē'ėshtė ai llaf?!… Patjetėr Kostandin vėllai… U bėmė dhe do tė mbetemi miq dhe miku nuk e vė nė siklet mikun… Qė tani do tė ndahemi! - brofi Fatosi i qeshur, pa e dhėnė veten, megjithėse diē iu kėput nė shpirt.
- Do tė tė pėrcjell gjer nė kufi, Fatos vėllai… andej ti e di vetė udhėn, kaluar malit dhe nė vėndin tėnd… Tė mė kėptosh, bre vėlla, nuk mė dhėmet vetėheja, mė dhėmen djeltė se i kam me punėra tė mira nė shtetin tėnė…

- Djemtė i paē me jetė!… edhe vet mė rrofsh sa njė elim!… Pa unė kėtė punė kam… Do kthehem nė Shqipėri dhe do vazhdoj luftėn time… pėr Ēamėrinė…, - ia ktheu Fatosi, pa e hequr tė qeshurėn prej fytyrės.
- Ti luftėn tėnde, unė timen… Mė duhet ta ruaj Ēamėrinė kaha njėrėz si ti, bre Fatos, - u qesh edhe Kostandini.
Qesh njėri e qesh tjetri dhe, nga shakaja nė shaka, sikur e hodhėn mbrapa krahėve atė brengė tė hidhur qė shkakton pėrherė fjala "ndarje"…

Ishin vėllezėr tė kahershėm tė njė gjuhe e gjaku e megjithatė duhej tė jetonin tė ndarė, siē jetonte e ndarė edhe Ēamėria prej truallit amė, Shqipėrisė… Le tė jetonin tė ndarė e tė pėrmalluar dhe jo tė armiqėsuar siē dėshironin paria e grekėve nė jetė tė jetėve… Le tė jetonin tė ndarė derisa njė ditė Zoti tė bėnte mrekullinė: t'i kthente ēamėt nė Ēamėri…
Befas jehoi njė melodi e pikėlluar klarinete, qė mbushi hapėsirėn dhe shpirtrat e tyre… Ishte melodia e njė kėnge tė njohur ēame… Kėngėtari grek i kėndonte me dashuri e dhimbje Salushes, sė Bukurės sė Dheut ēam…

[ Kthehu ]

ShefkiHysa.com © 118 - Tė drejtat e rezervuara
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i edlin pėlqehet nga
i vjetėr 22-06-2018, 10:50   #65
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,412
Thanks: 1,166
Thanked 1,878 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 71
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Piktorja ka udhėtuar drejt Ēamėrisė nė Greqi. Ka fotografuar dhe pikturuar peizazhet magjepsėse tė Pargės, Volės, Margaritoit me gjiret e brigjet magjike tė kėtyre trevave. Harresa kurrė s’do tė mund t’i mbulojė. Ēamėria blu, qiell e det bashkuar, me kalatė dhe portat e rrėnuara qė klithin shqip nga malli pėr tė zotėt e tyre, rikthehet pėrmes pikturave nė Shqipėri.

Pikturat nga Ēamėria u realizuan nė ilegalitet nga nė koloni piktorėsh shqiptarė qė kanė shkuar atje. E tronditur kur ėshtė pėrballur me qėndrimet raciste dhe diskriminuese tė autoriteteve greke, Atmira Rira rrėfen pėr Report TV historinė e udhėtimit. Arvanitasit qė flasin shqip nuk janė vetėm njė histori e shkuar. ‘Na vėzhgonin nga lart, ishte e ndaluar tė fotografoje dhe pikturoje nė ato vende nėse ishe shqiptar’ thotė Atmira Rira.

Atmira Rira flet edhe pėr dy veprat e saj qė shkėputi nga realiteti magjik i trevave ēame. Piktorja ka shumė pėr tė treguar, por ajo e ka sfiduar frikėn kur ėshtė ndeshur me sytė e mallit ēam. Nė ekspozitėn qė do tė qėndrojė e ēelur mė Muzeun Historik Kombėtar deri mė 27 qershor, janė tė shėnuar pėrgjithmonė gjurmėt e kėsaj aventure artistike me ndjenja ankthi, por edhe me ngjyra tė ndezura dashurie e malli.

edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i edlin pėlqehet nga
i vjetėr 22-06-2018, 20:42   #66
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,412
Thanks: 1,166
Thanked 1,878 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 71
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i edlin pėlqehet nga
i vjetėr 12-07-2018, 22:26   #67
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,412
Thanks: 1,166
Thanked 1,878 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 71
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

stop.tvklan.al Nje emision satiro-investigativ nga Saimir Kodra & Gentian Zenelaj. E hene - E premte ora 20:05 @ Tvklan & KlanHD; Hatixhe Isufi ka lindur nė Arpice tė Ēamėrise dhe qė prej moshės 2-vjeēare jeton nė Vlorė, por nuk mundet tė pajiset me pasaportė.

“Unė jam shqiptare. Kam lindur nė Ēamėri, por ngaqė kishim kombėsi shqiptare, greku na largoi. Si tė gjithė ēamėt, jo vetėm mua. Nė Vlorė jam rritur e kam krijuar familje, por sot qė kam nevojė pėr njė pasaportė shqiptare nuk mė jepet sepse kam lindur atje. Pse tė mė hiqet mua kjo e drejtė?”, u shpreh e shqetėsuar 75-vjeēarja.

Nga zyrat e Gjendjes Civile tė Njėsisė numėr 4, Hatixheja ėshtė pajisur me letėrnjoftim nė vitin 2009, por me ligjin e ri nuk mund tė pajiset me pasaportė pėr shkak tė vendlindjes.

“Unė sot kėrkoj vetėm pasaportėn qė tė jem e lirė dhe tė mos jem e izoluar nė Vlorė!”, bėri thirrje denoncuesja. Marrėveshja e toponimeve tė vitit 2014 duhet ta zgjidhte kėtė situatė, por mesa duket gjithēka ka mbetur nė letėr.“Pėr pjesėn e Ēamėrisė nuk ka akoma njė marrėveshje, udhėzim tė saktė, por duhet tė rregullohet nė bazė tė aktit tė lindjes”, u shpreh punonjėsja e gjendjes civile, e cila u sugjeroi komunikimin me Drejtorinė e Pėrgjithshme pėr njė pėrgjigje mė korrekte.

Por 75-vjeēarja kėrkon tė drejtėn e saj, pasi ėshtė shqiptare dhe meriton tė ketė pasaportėn biometrike shqiptare. Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Ditmir Bushati nė muajin Maj tė vitit 2014 deklaroi se kishin arritur marrėveshjen me shtetin grek pėr toponimet, nė mėnyrė qė qytetarėt tė lėviznin pa asnjė problem.

Nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Gjendjes Civile u tha se ēėshtja e Hatixhe Isufit u zgjidh, por nuk mund tė dilnin publikisht pėr tė ruajtur stabilitetin e marrėdhėnieve me shtetin fqinj

edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-08-2018, 08:17   #68
HTFengineer
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jun 2018
Posts: 215
Thanks: 2
Thanked 35 Times in 28 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
HTFengineer ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Alkoma Shiko postimin
Vendimi pėr zhvendosjen e popullsisė Ēame nė Azi

Vendimi pėr zhvendosjen e popullsisė Ēame nė Azi
Mė 23 janar 1923 u nėnshkrua Traktati i Lozanės. Nė nenin e fundit tė saj, pėrcaktohej shkėmbimi i popullsisė turke nė Greqi, me atė greke nė Turqi. Ky angazhim u konfirmua disa herė nga qeveria greke. Por nė mėnyrė tė kundėrligjshme u bėnė shumė pėrpjekje tė dhunshme nga qeveria greke dhe administrata lokale, qė shqiptarėt myslimanė me kombėsi shqiptare tė pėrfshiheshin nė shkėmbim dhe tė dėrgoheshin nė Azinė e Vogėl. Tashmė ishte bėrė e qartė pėr tė gjithė se ishte planifikuar njė strategji e tėrė pėr shpronėsimin e kolonizimin e pronave shqiptare, me refugjatėt grekė tė ardhur nga Azia e Vogėl. Nė mbėshtetje tė kėsaj ideje, Ministria e Bujqėsisė Greke, mė 1 tetor 1922, me anėn e njė Qarkoreje urdhėronte administratėn e pėrgjithshme tė Epirit, qė"… familjet e refugjatėve tė stabilizoheshin nė pronat e myslimanėve shqiptarė", (AYE/A/5 (9). (Guvernatori i Pėrgjithshėm i Epirit, MPJ Greke, Janinė 2 mars 1923). Njėkohėsisht, me urdhėr, nisi zhvendosja e ēamėve nga shtėpitė e trojet e tyre. Ja si shkruan Krapsites:
"Qeveria greke, kishte planifikuar tė vendoste nė krahinėn e Ēamėrisė, nė pronat e shqiptarėve, 18.000 refugjatė grekė tė ardhur nga Azia e Vogėl. Ndėrkohė, kontigjente kolonėsh grekė, kishin nisur tė vendoseshin nė fshatin Gardhiq, Dhragomi, Karbunarė, Vole, Niste, Arpicė etj. Kėshtu p.sh., nė fshatin Arpicė nga 300 shtėpi qė kishte fshati, 250 i kishin zėnė refugjatėt, ndėrsa shqiptarėt u detyruan tė sistemoheshin 3-4 familje nė njė shtėpi. (Vas.Krapsites, "Oi Mousolmanoi tsamides tis Thesprotias", Athina, 1986, f.33). Edhe nė fshatrat myslimane tė Shkallės (Filat), si nė Picar, Muzhakė, Sollopi, Pjadhul dhe Sklav, u zaptuan me forcė nga refugjatėt grekė, shtėpitė dhe pronat e myslimanėve.
Mė 15 shkurt tė vitit 1923 u lėshua njė urdhėresė tjetėr lidhur me sistemimin e tė krishterėve pa tokė, sipas tė cilit, tokat publike dhe ato nė pronėsi tė myslimanėve shqiptarė, do tė ndaheshin pėr t'u sistemuar refugjatėt . Ligji i shpronėsimit u vu nė bazė tė Kushtetutės Greke tė vitit 1911 dhe hyri nė fuqi para vitit 1923. Ky ligj nuk ishte gjė tjetėr, veēse njė grabitje zyrtare dhe ishte i mjaftė pėr t'i lėnė shqiptarėt pa bukė dhe t'i shtrėngonte tė largoheshin nga Ēamėria, ("Oi Mousolmanoi tsamides tis Thesprotias", Athina, 1986, f.33)…


Ja dhe mbeturinat pushtuese turke is ja futen ne fund, qe sot kane dhe fytyre te na qujne vellezer dhe hiqen sikur na ka ndihmuar per interesta e vet na qujten dhe klasifikuan si turq mire qe na percaven sa ta donin.
Mbeturinat greke morren hakun e turkut, te ne,
thjesht gjeten pa ben.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga HTFengineer : 07-08-2018 nė 08:28
HTFengineer nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-08-2018, 21:37   #69
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,412
Thanks: 1,166
Thanked 1,878 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 71
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Si u dėbuan mė dhunė shqiptarėt myslimanė nė vitet 1944-1945.

Nė pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore, andartėt e Napoleon Zervės, spastruan me dhunė e gjak krahinėn e Ēamėrisė nga banorėt historikė. Qysh nga kjo kohė njė pjesė e mirė e histrorigrafisė greke tenton tė justifikojė ngjarjet duke i peshuar argumentit se ēamėt bashkėpunuan me fashistėt, madje morėn pjesė nė masakra ndaj popullatės greke bashkė me ta. Nga ana tjetėr historigrafia shqiptare vazhdon nė tė njėjtėn linjė tė pandryshuar tė cilėsimit tė gjithēkaje si Genocid, apo spastrim etnik i organizuar, qė vinte nė njė linjė me realizimin e ėndrrės sė vjetėr greke tė “Greqisė sė Madhe” apo Megaliidesė.

Por si qendron e vėrteta? Ēfarė konkluzionesh tė forta, tė patjetėrsueshme dhe bindėse sjellin dokumentet mė tė fundit apo historigrafėt pėr kėtė ngjarje? Cilėt ishin frymėzuesit dhe aktorėt? Ishte njė akt brenda fuqive tė faktorit grek tė copėzuar nga konfliktet e brendshme, apo gjithēka ndodhi kishte lidhje me mbėshtetjen e aktorėve tė tjerė mė tė plotfuqishėm? Dhe nė fund cili ishte roli i Enver Hoxhės dhe komunistėve shqiptarė tė ardhur ndėrkohė nė pushtet? Kėto pikėpyetje tenton tė zbardhė ky dokumentar./abcnews.al

edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-02-2019, 20:05   #70
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,366
Thanks: 3,125
Thanked 2,450 Times in 1,653 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar


Gjysh Avduli realizon ėndrrėn, falė “Italia 1”
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-02-2019, 20:28   #71
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,366
Thanks: 3,125
Thanked 2,450 Times in 1,653 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

1889-1898
Sami bey Frashėri
Description of Chameria


Sami bey Frashėri and his wife.

Among the most impressive publications of Albanian writer, Sami bey Frashėri (1850-1904), is a 4,830-page Ottoman Turkish dictionary entitled “Kamus al-a’lam” (Universal Dictionary of History and Geography), published in Istanbul in the years 1889-1898. This dictionary contains numerous entries on the towns and regions of Chameria or southern Epirus, now in northwestern Greece, as it was under the Ottoman Empire with a primarily Albanian population.


View of Paramythia
by George de la Poer Beresford, 1855.


Aydonat [Paramythia]

This town is also known as Paramythia. It is a kasaba and the capital of a kaza in the Vilayet and Sandjak of Janina that is situated in Chameria, the southeastern part of Albania. It is about 40 kilometres to the southwest of Janina, 18 kilometres to the east of the port of Morto, at the foot of a mountain on the left or eastern side of the river Vouvo [Kokytos]. It has a pleasant climate although it is at a high altitude. It is endowed with vineyards and gardens. It has 2,500 inhabitants, all of whom are Muslims and Albanians. The fortress is called Agios Donatos that, according to the inhabitants, is also called Paramythia. the name Aydonat that is in official use is derived from this Agios Donatos. Not far away are the ruins of the ancient town of Orija [Elea?]. It is a kasaba known for its trade and commerce and each year, in early September, a large fair is organized that lasts for five days. A very popular plant grows in some parts of this kasaba and kaza known as enfiye [basil?] of Janina, as does common tobacco.

The kaza with its kasaba encompasses 64 villages, of which 40 are situated to the north of the capital of the kaza, and 24 to the south. The nahiye of Souli whose population is known for its courage and the resistance it offered to Ali Pasha Tepelena, is situated to the southeast of this kaza. It is a mountainous region, but there are several plateaux and fair valleys. The land is farmed and produces a variety of cereals, tobacco etc. The population is about 16,000, of whom most are Muslims. Of these about half are Albanian. In this kaza, there are 22 mosques and prayer houses, 51 rushdiye [secondary schools], one medresa [religious school], two sibyenmektebe [elementary schools], three tanner shops and 13 bridges. One can travel the length of the kaza in 23 hours.


View of Filat
by George de la Poer Beresford, 1855.


Filat [Filiates]

This is a kasaba and the capital of a kaza in the territory of Albanian Chameria. It is situated in the Vilayet and Sandjak of Janina, 45 kilometres to the north of Janina and 15 kilometres to the northeast of the port of Sajada [Sagiada]. It has 5,000 inhabitants who are all Muslims, and one rushdiye.

The kaza of Filat borders on the Sandjak of Preveza to the south, on the Sandjak of Gjirokastra to the north, on the kaza of Janina to the east and on the coastline and the kasaba of Filat to the west. It includes 68 villages with 24,179 inhabitants. There are many orchards of olive and almond trees, fair farmland, and hills covered in various types of trees. The climate is mild which is why many people come here from higher reaches to spend the winter. Agricultural activity has been neglected and, as such, the land is not actually used for farming. In fact, many of the olive orchards have gone wild because there is no one to prune the trees. Most of the people of the kaza are Muslim and they are all Albanian. They are known for their courage, intelligence and wealth, but are not inclined towards farming and herding. In other words, they are not interested in such activities.



Janina [Ioannina]

This is a town and capital of the vilayet of the same name which is situated to the south of the Vilayet of Shkodra. It is 700 kilometres from Istanbul and 200 kilometres from Salonika [Thessalonika], and is situated on the western bank of the lake bearing the same name. Its geographical coordinates are 39˚47’ N and 18˚41’ E. It has 35,000 inhabitants, 30 mosques, six churches, two synagogues, three tekkes, many medresas, one library, one idadiye [secondary school], one iptidayye [elementary schools], several sibyenmektebe, one idadiye school specially for the Greeks called Zosimea, several sibyenmektebe, one mekteb [religious school] for women, and one rushdiye specially for the Vlachs. It also has one Greek home for old people, poor people and orphans, and one hospital. A hospital was recently built to cover the needs of the town. It has an attractive market, many inns and public baths. On the headland sticking out into the lake, there is a fortress from the time of Ali Pasha Tepelena, around which are many military buildings to train the army. Near town are vineyards and fertile land. There are tanners, silversmiths, tinkers and many merchants.

[The town] was constructed by a prince called Yani who appeared here when the Byzantine Empire took over. It surrendered peacefully at the time of the late Yildirim Sultan Bayazid Khan, but later managed to rebel and was retaken definitively at the time of His Majesty, Sultan Murat Khan II, in 835 AH [1431 AD]. Independent once more, it was embellished and flourished at the time of Ali Pasha Tepelena, with more and more inhabitants flocking to it.

The kaza of Janina extends through the middle of the sandjak and vilayet of the same name. Together with the two nahiye of Zagora and Korondos, it encompasses 223 villages with 87,256 inhabitants. The land is used variously; there is farmland, pastureland and forests. Most of the inhabitants are Christians. There are Greeks and Vlachs.



Janina, Vilayet of

The Vilayet of Janina is one of the vilayets of Roumelia [European Turkey]. It includes most of the south, i.e. the half of Toskeria that was formerly called Epirus. It is situated between 38˚56’ and 41˚ N and 17˚ and 19˚ E. It has a surface area of 18,200 square kilometres and 650,000 inhabitants. It borders to the north on the Vilayet of Shkodra, to the northeast on the Vilayet of Monastir, and to the southeast on Greece. To the south, it borders on the Gulf of Arta, to the southwest on the Greek [Ionian] Sea and to the west on the Adriatic Sea. Land usage is varied.

The highest mountain range in eastern Roumelia is the Pindus that stretches from north to south. To the west of it is Mount Gramos. Near Berat there is is an isolated mountain called Tomor. There are many other mountains within the borders of the vilayet, such as Trebeshina, Nemėrēka, Lungara, Uliēka, Souli, etc. In these mountain areas there are few wide plains and valleys. There is a beautiful range of hills along the coastline to the south, and to the northwest there is a expansive plain called Myzeqeja. All the rivers of this vilayet empty into the Adriatic and Greek Seas.

The largest rivers are the Vjosa [Aoos] and Seman. The former takes its source in the Pindus mountains in the southeast of the vilayet and flows in a northwesterly direction, emptying into the Adriatic Sea north of Vlora. As to the Seman river, it takes over from Devoll and Berat rivers, the latter also known as the Osum. Both of these take their sources from Mount Gramos. It flows in a northwesterly direction and joins the Dishnica in Myzeqeja, then turning southwest and to the left of the Vjosa flows into the above-mentioned sea. Smaller rivers include the Vouvo, that is also called Mavropotamo, and the Arta [Arachthos], that constitutes the border with Greece and flows into the Gulf of Arta. Following these are the Lurus [Louros], that also flows into the Greek Sea and the Pavlle, Bistrica and Kalamas rivers that also flow into this body of water.

Some of the rivers flow into the Vjosa are of a considerable size. The largest of them is the Lengarica on the right side and the Drino on the left. The largest lake is that of Janina, and following it come that of the plain of Myzeqeja, Tėrbuf and Lurus. Along the coastline, there are swampy lagoons such as Karavasta in Myzeqeja, Souli and Vlora.

In the winter, the mountains are covered in snow. Although it is very cold in higher reaches, the valleys and the coastal area have a mild, warm climate. It rarely snows there in the winter and the soil is fertile. The main crop is maize, followed by wheat, barley, rye, oats and other cereals, rice, tobacco, and some cotton and flax, etc. After covering domestic needs, much of his produce is exported. Near the coast, they grow olives and in some places wild olives. Around Preveza, there are many lemon, orange and mandarin trees. And the vineyards produce much fruit, which is mostly for export. There are various kinds of trees, in particular many mulberries, and in some place they make silk. Although there are not many forests, they suffice to meet local needs and there is enough left over for firewood and for construction. The trees are primarily Scotch pines and firs, etc. There is much pastureland, both in summer and in winter, and the inhabitants raise many goats and sheep. There are not many cows, and these are mostly of a small race. The horses that are raised on the plain of Myzeqeja are also small in build.

The lake of Janina produces various types of fish. Particularly well known are the eels. They also fish in Preveza and Butrint and have good-quality roe. The mines have not yet been sufficiently investigated, but in many places there are sulphuric waters with various minerals that are used to cure a variety of illnesses. They are still in an untouched, natural state.

As to the population, two-thirds of the people are Muslims and one-third Christians. Aside from this, all the Muslims are Albanians as are most of the Christians. Only in the Sandjak of Janina are there also Vlach and Greek villagers. The Albanian Christians have expressed their desire to read and write in their own language.

Local industry is based on wool production for jerkins, bed and floor covers, and socks, but cotton and silk are also used to make fine clothes, Albanian costumes and cord etc. In Parga, they produce a type of grey soap that is very fragrant. In Konica [Konitza], there is an excellent type of cheese called arnavud peynir [Albanian cheese] and other dairy products. Many articles, from foodstuffs to wool and hides, are exported to Trieste, Italy, Greece and elsewhere, and more is exported than imported. Aside from taxes and other duties, the Vilayet has annual revenues of 300,000 pounds. Expenditures amount to about 80,000 pounds.

The Vilayet of Janina consists of four sandjaks, 19 kaza, 10 nahiye and 1,597 villages, as follows:



Sandjak


Kaza


Nahiye


No. of villages

Janina


Janina

Leskovik
Konica
Maēva
Aydonat
Filat


Zagora
Korondos


223

49
34
3
62
68

Preveza


Preveza
Lurus
Margėlliē




Ēermenika
Parga
Fanar


36
68

71

Gjirokastra


Gjirokastra
Delvina
Pogoni
Pėrmet
Tepelena
Kurvelesh




Saranda

Frashėr

Himara


64
92
38
99
63
22

Berat


Berat
Vlora
Lushnja
Gusteniēka


Mallakastra

Fier
Skrapar


218
71
215
101

The Sandjak of Janina is the centre of the vilayet of the same name. It borders to the southeast on Greece, to the northeast on the Vilayet of Monastir, to the northwest on the Sandjak of Gjirokastra, to the west on the Greek Sea, and to the south on the Sandjak of Preveza.



Konica [Konitza]

This is a kasaba and the capital of a kaza in the Vilayet and Sandjak of Janina, 45 kilometres to the northwest of Janina. It extends along the side of a plain at the foot of a mountain that rises above the Vjosa [Aoos] river, and has 5,500 inhabitants. There is much pastureland in the vicinity and, because there are many sheep, they produce a well-known Albanian cheese. The population is known for its intelligence and wit.

The kaza of Konica is surrounded by the kaza of Janina to the south, the Sandjak of Gjirokastra to the west, the kaza of Leskovik to the north and the Vilayet of Monastir to the east. It has 34 villages with about 25,000 inhabitants, half of whom are Muslim Albanians and the other half Christian Albanians and Vlachs. The terrain is mountainous and there is little farmland, but there is an abundance of pastureland so there are many sheep, goats and other animals. On the plain of Konica and in the valley of the Vjosa there are many mulberry orchards on which the silkworms feed, producing much silk. In the villages, the children make woollen socks and undershirts, woollen bed and floor covers, and other things. The Vjosa river divides the kaza and takes on the waters of the Vojdomati [Voidomatis] and the Sarandopori [Sarandaporos]. In this kaza, there are sulphuric baths with very hot water that has proven itself useful in many concrete cases. Once a year, there is a fair called pazarpol, to which are brought many animals and many good made by the women, etc.



Lurus [Louros]

This is a river in the southern part of Albania that is situated to the south of Janina. It takes its source from Mount Uliēka, flows southwards and, upon entering the plain of Arta, it turns southwestwards and flows across the aforementioned plain, forming several marshes on its way, and empties into the Gulf of Arta, between Preveza and Salahora.

Lurus, also called Filipiada, is a kasaba and the capital of a kaza in the Vilayet of Janina and in the Sandjak of Preveza, 30 kilometres north of Preveza. It is situated on a plain, beside a river that flows into a river of the same name. It has 2,000 inhabitants, one mosque, several inns and some shops. When Arta was given to Greece, this kasaba was populated primarily by refugees from Arta. It has an arduous climate.

The kaza of Lurus makes up the eastern part of the Sandjak of Preveza. To the north it borders on the Sandjak of Janina and to the east on Greece. Together with the nahiye of Ēemernika, it has 68 villages and 20,000 inhabitants. The land is very fertile and is used for farming. There is much pastureland, enough for the sheep to spend the winter here. It exports many animals, maize and other articles.



Margėlliē [Margariti]

This is a kasaba and the capital of a kaza in the Sandjak of Preveza. It is situated about ten kilometres from the sea and has 3,000 inhabitants, all of them Muslim Albanians.

The kaza, together with the nahiye of Parga and Fanar, encompass 71 villages with about 25,000 inhabitants. All of the population is Albanian, of whom most are Muslims. They are known for their courage and bravery. The soil is fertile and produces crops such as rice and olives, etc.

Since it is near the sea, it has a mild climate, so there is good pastureland here for the sheep in the winter. Aside from [the port of] Parga, there are a few small rivers that are navigable with small boats and skiffs.


View of Parga
by George de la Poer Beresford, 1855[/B].

Parga

This is a kasaba and the capital of a nahiye on the southern coast of Albania, in the Vilayet of Janina, Sandjak of Preveza and the kaza of Margėlliē. It is situated 45 kilometres to the northwest of Preveza and 55 kilometres to the southwest of Janina. It has 5,000 inhabitants, one mosque, one fortress that rises on a cliff overlooking the sea, surrounded by orange, lemon and olive orchards. Its primary exports are oranges, lemons and olives. This kasaba also produces a type of grey-coloured soap. It has a splendidly mild climate that is very conducive to healing respiratory diseases. Swimming in the sea is also very helpful. Although ships cannot dock here, it is the chief port of Chameria, with sailing ships coming and going to Corfu and Trieste and conducting much trade. This kasaba was in the hands of the English for a long time. When Ali Pasha Tepelena bought the kasaba from the English, the population emigrated and it became the personal ēiflik of Ali Pasha. After his execution, his assets were handed over to the government and then sold by Rifat Pasha, a finance inspector. Nowadays, it is in private hands. The people here are Muslim Albanians with some Christian Albanians and Greeks.

The nahiye of Parga includes the central part of the plain of Chameria and belongs to the kaza of Margėlliē. It consists of the kasaba itself and three surrounding villages. Together with other villages, it forms the kaza itself.



Preveza


This is a kasaba in southern Albania, to the west of Arta. It is situated in the Vilayet of Janina and is a sandjak of the same name and a centre of Chameria. It is 92 kilometres to the southwest of Janina and has the geographical coordinates: 38˚57’5” N and 18˚24’57” E. It has 8,000 inhabitants. There are many orchards with oranges, lemons and olives. It is protected from the sea by four fortresses and two positions equipped with cannons, and from the land by a canal built by Ali Pasha Tepelena. In the kasaba there are two mosques, one of which constructed by the aforementioned Ali Pasha and the other one by Ahmet Agadino, as well as two tekkes and a number of mausoleums. It has one rushdiye [secondary school], several iptidayye [elementary schools], two schools especially for the Greeks, one for boys and the other for girls, one steam mill, two tanner shops, and a number of soap makers, etc. Good-quality textiles of cotton and silk are made in the kasaba, as are socks, etc. The harbour is very profitable and gains much revenue from trade with Trieste, Corfu and a few ports in Greece and Italy. To the north, there was once a large harbour called ‘vathi’ which means deep. This was the harbour of the ancient town of Nicopolis. The word Preveza is taken from the name of the ancient town founded by the famed Pyrrhus. It was constructed by Octavian, whereas the ruins to be found one hour to the north of Preveza are those of Nicopolis, destroyed in a Bulgarian-Serbian attack. The Republic of Venice constructed present-day Preveza and the town was under its rule for quite some time. Later, with the seven islands [Heptanesos], it fell into the hands of the French and in 1798, Ali Pasha Tepelena took it in fighting with the French. Since that time, it has been under the sway of the Ottoman authorities. Its position is promising from a commercial and military point of view.



Preveza, Sandjak of

This is the smallest of the sandjaks in the Vilayet of Janina. It is situated in the southern corner of Albania and forms the southern half of Chameria. It borders to the north on the Sandjak of Janina, to the east on Greece, to the south on Arta and the channel of Preveza, and to the west and southwest on the Greek Sea. Most of the land consists of hills covered in orchards of lemon and orange trees, and of beautiful pastureland. Although the soil is very fertile, the presence of a number of swamps and marshes poisons the climate, such that most of the land is not used for farming. It is only used as pastureland for the animals in the winter. The Arta [Arachthos] river flows to the east of the sandjak and forms the border with Greece. There are two other rivers in this district. One of them is in the Sandjak of Janina and is joined by the waters flowing down from the Uliēka mountains to form the Lurus river. It makes the plains between the Gulf of Arta and Preveza very swampy, and then flows into the bay. The other river is the Ferar that flows through the kaza of Margėlliq. It takes its source in the Souli mountains, flows westwards, joins the Vouvo [Kokytos] river coming from the north, and flows into the Greek Sea. This river which in ancient Greek legends was known as the gates of hell, is called the Acheron.

The population is about 55,000, most of whome are Muslims. There are also Christians and a few Jews. The Muslim population is all Albanian, as are most of the Christians. Only near the Greek border in the kaza of Preveza are there Greek Christians. In this district there are 179 villages, 48 mosques and prayer houses, 2 medresas, 30 mekteb [religious schools], 220 churches and monasteries, 450 shops, 50 mills, etc. Of agricultural produce, mention may be made of various cereals. Primarily they grow oranges, lemons, pomegranates, olives and other fruit. They export large amounts of olive oil, and many animals. All the herders who spend their summers in the mountains of the Sandjak of Janina, come down with their sheep to the pastures of the Sandjak of Preveza. The climate is mild and there is rarely snow.

The sandjak is divided as follows:

Kaza Nahiye No. of villages
Preveza ---- 38
Lurus Xhemernik 68
Margėlliē Parga 73

The kaza of Preveza is situated in the southern part of the vilayet. To the east it borders on Lurus and to the north on the kaza of Margėlliē. The territory of the kaza is extensive, but there are few inhabitants. It consisted of only 38 villages and, including the capital, it has 13,000 inhabitants. In the countryside, most of the people are Albanian Christians. With its pastureland and olive orchards, this kaza is the wealthiest one in the sandjak.





[Extracts from: Samy-Bey Fraschery, Kamus al-a’lam (Istanbul: Mihran 1889-1898 [1306-1316 A.H.]). Republished in Albanian as Sami Frashėri, Vepra 7 (Prishtina: Rilindja 1984). Translated from the Albanian by Robert Elsie.]

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga King Bardhyl : 02-02-2019 nė 20:34
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i King Bardhyl pėlqehet nga
i vjetėr 08-02-2019, 18:45   #72
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,655
Thanks: 1,234
Thanked 764 Times in 477 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Tokat me te begata ia dhane fqinjeve,Shqiperise i lane ferrat dhe guret
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-02-2019, 19:32   #73
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,412
Thanks: 1,166
Thanked 1,878 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 71
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Tokat me te begata ia dhane fqinjeve,Shqiperise i lane ferrat dhe guret
Edhe prapė u lėshon goja lėng pėr "ferrat" mė tė mira.....
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i edlin pėlqehet nga
i vjetėr 09-02-2019, 09:41   #74
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,412
Thanks: 1,166
Thanked 1,878 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 71
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Po dėgjoja... pėr ceremoninė e foibe tė italianėve nė Dalmaci dhe Istria ku u shpėrngulėn 300000 italianė mbas l2b...
Mė bėri pėrshtypje qė pėrfshihen edhe nxėnėsit e shkollave me konkurse ndėrmjet shkollave mbi kėtė tragjedi....
Presidenti pėrmendi qė qėllimi ėshtė qė tė ruhet kujtesa dhe brezat tė dinė ēka ndodhur...
Pėrse kėrkojnė ta fshinė emrin Ēamėri nga tekstet e shkollave...?
Pa kujtesė rrezikon tė pėsosh tė njėjtėn nė tė ardhmen, dhe paqja ėshtė gjithmonė false...
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2019, 19:48   #75
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,166
Thanks: 338
Thanked 583 Times in 432 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Une bej ēudi te madhe kur degjoj BE-ne e shtete te veēanta ndaj debimit te etnise Rohingya nga Mianmar, sikur i kane zgjidhur te gjitha problemet e kesaj natyre ne Europe.

Masakrimi e debimi i Ēameve eshte i te njejtes natyre, ashtu si edhe boshnjaket qe u theren shkuar gjese se gjalle ne Srebrenice, etj.

Keto standarte te dy-trefishta te Europes plake kane rudhur Shqiptaret ne troje, kuptohet me shtytje te Rusise, dhe mbijeteses Otomane gjate e pas LIBot.

Perse Shqiperia nuk kerkon, te pakten ne parlamentin europian. nje delegacion fakt-percjelles per Ēamet dhe Ēamerine? Apo kane frike apo paguhen te heshtin nga Greket? Apo duhet te mos ekzistoje me asnje Shqiptar i lindur ne Ēameri, apo te jene debuar edhe Ēamet (te konvertuar ne grek) e fundit nga ato troje. Po pronat???
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Duaje Siveten pėlqehet nga
i vjetėr 20-02-2019, 08:10   #76
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,655
Thanks: 1,234
Thanked 764 Times in 477 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Duaje Siveten Shiko postimin
Une bej ēudi te madhe kur degjoj BE-ne e shtete te veēanta ndaj debimit te etnise Rohingya nga Mianmar, sikur i kane zgjidhur te gjitha problemet e kesaj natyre ne Europe.

Masakrimi e debimi i Ēameve eshte i te njejtes natyre, ashtu si edhe boshnjaket qe u theren shkuar gjese se gjalle ne Srebrenice, etj.

Keto standarte te dy-trefishta te Europes plake kane rudhur Shqiptaret ne troje, kuptohet me shtytje te Rusise, dhe mbijeteses Otomane gjate e pas LIBot.

Perse Shqiperia nuk kerkon, te pakten ne parlamentin europian. nje delegacion fakt-percjelles per Ēamet dhe Ēamerine? Apo kane frike apo paguhen te heshtin nga Greket? Apo duhet te mos ekzistoje me asnje Shqiptar i lindur ne Ēameri, apo te jene debuar edhe Ēamet (te konvertuar ne grek) e fundit nga ato troje. Po pronat???
Ceshtja came eshte pa peshe ne Europe. Si pasoje e luftes pati me miliona njerez qe mbeten jashte kufijve etnik.Disa u shperngulen disa mbeten nen nje shtet tjeter.Behet fjale per miliona gjermane,ceke,hungareze,polake e te tjere. Nuk i bie ne mend njeriu per 30 mije came.E shumta camet mund te arrijne te marin ndonje prone individualisht kur te hiqet ligji i luftes.Shteti mund te beje dicka ne kete drejtim,por nuk ka as vullnet e as interes per kete gje.Si shpata e damokleut qendron ceshtja e qindra mijra shqiptareve qe jetojne ne Greqi qe nga 1990.Pra kandari anon nga keta qindra mijra e jo nga ata 30 mije qe iken ne kohe lufte.Iku ai muhabet lodhemi kot me camet megjithe deshiren qe kemi qe ai problem te zgjidhet.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-02-2019, 08:45   #77
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,366
Thanks: 3,125
Thanked 2,450 Times in 1,653 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Ceshtja came eshte pa peshe ne Europe. Si pasoje e luftes pati me miliona njerez qe mbeten jashte kufijve etnik.Disa u shperngulen disa mbeten nen nje shtet tjeter.Behet fjale per miliona gjermane,ceke,hungareze,polake e te tjere. Nuk i bie ne mend njeriu per 30 mije came.E shumta camet mund te arrijne te marin ndonje prone individualisht kur te hiqet ligji i luftes.Shteti mund te beje dicka ne kete drejtim,por nuk ka as vullnet e as interes per kete gje.Si shpata e damokleut qendron ceshtja e qindra mijra shqiptareve qe jetojne ne Greqi qe nga 1990.Pra kandari anon nga keta qindra mijra e jo nga ata 30 mije qe iken ne kohe lufte.Iku ai muhabet lodhemi kot me camet megjithe deshiren qe kemi qe ai problem te zgjidhet.
Ėshtė shumė e vėshtirė me grekėt por ēėshtja ēame mund tė ketė njė tė ardhme. Fuqitė e mėdha krijuan shtetet kombėtare nė Ballkan si rezultat i konjukturave qė u krijuan pėr shkak tė kontradiktave qė kishin nė lidhje me tė ardhmen e territoreve qė kontrollonte Perandoria Osmane. Krijimi i shteteve kombėtare ka qenė njė aksident historik. Rajoni, por edhe mė gjerė ka qenė sunduar historikisht nga Perandori tė ndryshme. Tani Fuqitė e Mėdha, me sa duket kanė vendosur eleminimin e shteteve kombėtare, njė rrezik qė na prek edhe ne Shqiptarėve, pra ideja pėr njė bashkim me Kosovėn ėshtė njė utopi. Ata kanė mendimin e kantonizimit, Europa e rajoneve, kjo ėshtė idea mbizotėruese. E filluan me Jugosllavinė. Bėnė edhe njė provė me Katalonjėn por atje nuk u eci sepse pavarėsisht gjėndjes aktuale qė mund tė jetė Spanja, ajo mbetet njė shtet i fortė dhe ėshtė njė mbretėri. Edhe marrėveshja e fundit midis Greqisė dhe Maqedonisė duket se nė kėtė drejtim shkon, ka akoma minoritet sllav nė pjesėn greke. Serbisė mund ti heqin Sanxhakun dhe Vojvodinėn. Shqipėrinė mund ta ndajnė nė disa rajone, prandaj u miratua ai ligj pėr minoritet nė Parlament dhe prandaj mund edhe tė dėgjosh thirrje kundėr Shqipes Standarte, kėrkesa pėr pėrdorimin e dy dialekteve paralelisht si gjuhė zyrtare secila, biles edhe pėrdorimin e disa dialekteve, janė teori me mbėshtetje nga Shqiptarė kėto. Prandaj ka edhe konventa Europiane pėr autonominė lokale dhe Europa e promovon shumė kėtė autonomi. Domethėnė Shkodra flet tė vetėn, Kukėsi dialektin e vet, Korēa pėr hesap tė vet dhe Vlora po kėshtu, pak a shumė. Nė kėtė skenar, nuk ėshtė e pamundur njė "Republikė" e Ēamėrisė, ose njė lloj Despotati modern i Epirit.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga King Bardhyl : 20-02-2019 nė 08:49
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-02-2019, 20:21   #78
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,166
Thanks: 338
Thanked 583 Times in 432 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Ceshtja came eshte pa peshe ne Europe. Si pasoje e luftes pati me miliona njerez qe mbeten jashte kufijve etnik.Disa u shperngulen disa mbeten nen nje shtet tjeter.Behet fjale per miliona gjermane,ceke,hungareze,polake e te tjere. Nuk i bie ne mend njeriu per 30 mije came.E shumta camet mund te arrijne te marin ndonje prone individualisht kur te hiqet ligji i luftes.Shteti mund te beje dicka ne kete drejtim,por nuk ka as vullnet e as interes per kete gje.Si shpata e damokleut qendron ceshtja e qindra mijra shqiptareve qe jetojne ne Greqi qe nga 1990.Pra kandari anon nga keta qindra mijra e jo nga ata 30 mije qe iken ne kohe lufte.Iku ai muhabet lodhemi kot me camet megjithe deshiren qe kemi qe ai problem te zgjidhet.
Dakord me kete arsyetim po t'i referohemi viteve '90, por tani nuk eshte e njejta situate. Nje pjese e mire e Shqiptareve jan integruar ne shoqerine greke, nje pjese biles jane "gerkizuar", pak jan ata qe punojne atje me stine. Pra shpates se Damokleut i eshte thyer tehu.

Une mendoj se ka vend edhe rruge per ta percjell problemin ēam, duke u nisur qe nga sensibilizimi i Europes per ekzistencen e Ligjit te Luftes, pa anashkaluar edhe aktin e asambles Shqiptare nen pushtimin italian, per ta denuar/abroguar kete te fundit.

Si ēdo dukuri tjeter, gjerat vijojne, duke patur nje modus vivendi per kete ēeshtje, dhe mos te qendrojme gjithnje ne pozita reaguese.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-03-2019, 15:19   #79
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,412
Thanks: 1,166
Thanked 1,878 Times in 1,086 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 71
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Skandali/ “Babait tim 79-vjeēar tė lindur nė Ēamėri i ndryshojnė vendlindjen”


Nga Alket Veliu

Po i vrasin pėr tė tretėn herė!

Sot, im atė 79 vjeē merr nė dorė kartėn e identitetit tė rinovuar dhe konstaton gabime nė tė dhėnat e vendlindjes.
Deri nė kėtė moshė vendlindja e shėnuar nė ēertifikatė lindje dhe familjare, ID Card apo pasaportė ka qėnė shėnuar: Varfanj, Ēamėri.

Sot pas marėveshjes sė fshehtė mes qeverisė Shqiptare dhe asaj Greke im atė ka lindur nė Varfanj, Shqiperi.
Duke u interesuar pranė autoritetit qė lėshon kartat e identitetit lidhur me kėtė pasaktėsi nė tė dhėnat personale jepet pergjigje qė : nė plotėsimin e tė dhėnave personale dhe mė konkretisht pėr vendin e lindjes zbatohet udhezimi nr. 7733/4 datė 23.10.2014.

Lexoj me vėmendje udhėzimin dhe konstatoj qė nėse do tė zbatohej udhėzimi i mėsiperm karta e identitetit duhet te ishte njė nga opsionet:
1) Varfanj, Ēamėri ( nėse ska toponime tė dorėzuara ne OKB) ose,
2) Parapotamos, Greqi (nėse toponimet janė tė dorėzuara nė OKB)

Lind pyetja: ku e gjeti gjendja civile toponimim inekzistent Varfanj, Shqipėri?

Pas interesimeve paraprake rezulton qė nuk kemi tė bejmė me njė gabim teknik pasi ky problem evidentohet te tė gjithė Ēamėt e lindur nė Ēamėri para 1945.

Nuk ka dyshim qė gjithė shqetėsimet e Ēamėve lidhur me marėveshjen e fshehtė mes dy vendeve nuk ishin rrufe ne qiell tė hapur por ishim ne qė kuptuam qartė se ēfarė ēorbe po gatuhej nė atė kazan anti-Shqiptar tė quajtur marėveshje.

Ideatori i kėsaj rrumpallnaje ka njė emėr dhe ai ėshtė Edi Rama.

Ėshtė ky njeri i cili pasi dėboi nga vendi me politikat e veta qeverisėse mė shumė 400.000 Shqiptarė (shumica te rinj).
Pasi lejoi pushtimin e jugut tė Shqipėrisė me ushtarė tė vdekur imagjinarė apo me varre bosh.
Pasi nėn petkun e “nacionalistit” kėrkon tė coptojė Kosovėn apo dhe tė zhduk termin Ēamėri nga dokumente shtetėrore dhe tekste shkollore.

Sot, kėtij anti-shqiptari nuk i ka mbetur gjė tjetėr veēse te jetė bashkėautor nė krimin e nisur nė 1944 nga Zerva dhe vazhduar ne 1953 me heqjen e dhunshme tė nėnshtetėsisė nga Enver Hoxha, duke i vrarė pėr tė tretėn herė ne 2019.

Me tjetėrsimin e tė dhėnave identitare qė po u bėn atyre pleqve tė lindur ne Ēamėri qė janė akoma gjallė, Edi Rama po ua bėn ditėt e mbetura tė jetės akoma mė tė vėshtirė.

Nėse kėta pleq do tė kenė procese gjyqsore nė Shqipėri apo jashtė, ndryshimi i vend lindjes pėrben problem juridik pėr ta dhe do tu duhet njė kalvar mundimesh pėr vėrtetuar qė janė tė njėjtėt persona, nėse Zoti do tu japi aq ditė jetė.

Me tjetėrsimin e qėllimshėm tė tė dhėnave Edi Rama varrosi pėrfundimisht ėndrrėn e kėtyre pleqve pėr tė parė edhe njė herė tokėn ku lindėn duke u renditur nė njė ndėr shqipfolėsit mė anti-shqiptar tė tė gjitha kohėve.
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-03-2019, 06:11   #80
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,227
Thanks: 14,950
Thanked 8,818 Times in 5,940 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 383
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Greqia kėrcėnon Shqipėrinė me bllokimin e anėtarėsimit nė BE.

Kryeministri i Greqisė Alexis Tsipras ka folur pėr njė zhvillim negativ qė sipas tij po ndodh me minoritetin grek nė Shqipėri, konkretisht nė Himarė. Duke folur nga Bukureshti gjatė njė samiti mes 4 shteteve Greqi-Bullgari-Serbi-Rumani, Tsipras u shpreh se sot kishte marrė informacion lidhur me pronat e minoritetit grek nė Himarė, por qė kėto tė dhėna duhet tė verifikohen.

Kreu i qeverisė greke la tė nėnkuptohej se nėse kėto zhvillime negative janė tė vėrteta, atėherė Greqia do tė bllokojė procesin e negociatave tė Shqipėrisė pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.

“Kohėt e fundit po shikojmė zhvillime qė nuk na pėlqejnė. Sot mėsova qė ka pasur njė zhvillim negativ nė lidhje me minoritetin grek. Nėse ėshtė e vėrtetė, do tė jetė njė zhvillim shumė negativ. Njė ēėshtje qė fatkeqėsisht neve nuk na jep optimizėm drejt perspektivės evropiane. Nėse informacioni qė kemi ėshtė i vlefshėm, nuk ekzistojnė parakushte pėr tė ecur nė kėtė drejtim. Shpresoj tė jem i gabuar. Sepse dėshira e tė gjithėve ėshtė qė hapat e vendeve tė Ballkanit drejt perspektivės evropiane tė bėhen realitet. Por, ne ēdo shtet e shikojmė veē e veē”, u shpreh Alexis Tsipras.

Sipas mediave greke, Kryeministri i referohej njė informacioni qė kishte marrė se Qeveria Shqiptare ka konfiskuar prona tė minoritetit grek nė Himarė pėrmes njė vendimi tė botuar nė Fletoren Zyrtare.

PS....ne ato thepinjte e Atos-it,femije shqiptare BEHEN....AGJENTE te asfalise.Dhe nuk jane gojedhana keto qe SHKRUAN Maurice.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur