Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Politika Ndėrkombėtare

Politika Ndėrkombėtare Ēfarė mendoni mbi politikėn e pėrdorur nga shtete tė ndryshme nė rang ndėrkombėtar? Cilat janė aktualitetet ndėrkombėtare dhe si po ndikojnė ato tek tė gjithė ne?

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 12-03-2017, 20:56   #521
ODEON
.
 
Avatari i ODEON
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Posts: 6,320
Thanks: 213
Thanked 640 Times in 351 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 57
ODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Ukraina ka vetem nje shans dhe nuk mund te zgjedhe ndryshe; te gjeje gjuhen me Ruset se amerika eshte ne anen tjeter te globit dhe nuk do ta ndihmoje shume gjate.
ODEON nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i ODEON pėlqehet nga
i vjetėr 13-03-2017, 22:13   #522
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,654
Thanks: 1,235
Thanked 759 Times in 474 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Si do i veje halli Shqiperise e shqiptarve thuaj....
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-03-2017, 22:23   #523
ODEON
.
 
Avatari i ODEON
 
Data e antarėsimit: Apr 2014
Posts: 6,320
Thanks: 213
Thanked 640 Times in 351 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 57
ODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėmODEON i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Sa te kete hashash do e shtyjme se do na e bejne mendjen pordhe me bar.

Me vrap ne 18 Qershor si delet ke kutite, shiteni shpirtin per nje thes miell, 50 euro, apo nje vend pune qe se di ne do e gezosh shume pas zgjedhjeve.

Yyyy popull pa shpirt, ju kane ndrydhur si pula nen kosh.
ODEON nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i ODEON pėlqehet nga
i vjetėr 11-06-2017, 16:44   #524
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,050
Thanks: 313
Thanked 536 Times in 399 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 37
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Poroshenko: Ukraina i thotė “lamtumirė Perandorisė Ruse

Presidenti ukrainas, Petro Poroshenko, udhėtimin pa viza nga qytetarėt e tij, e ka konsideruar si “njė lamtumirė pėrfundimtare ndaj Perandorisė Ruse”.

Poroshenko ka thėnė se beson qė, Ukraina do tė anėtarėsohet nė NATO dhe BE dhe se “nuk mund t’i ndalojė mė asgjė dhe askush”.

“Fjalėt ‘pėrsėri nė BRSS’ do tė mund t’i dėgjojmė vetėm nė kėngėt e grupit Beatles”, ka thėnė Poroshenko.

“Ne kurrė nuk do tė kthehemi nė BRSS, sepse ne jemi komb i lirė dhe demokratik, nė rrugėn drejt familjes evropiane”.

Poroshenko i ka bėrė kėto deklarata nė njė ceremoni gjatė sė cilės ka prezantuar njė orė, e cila do tė numėrojė mbrapa 12 orėt e fundit para se tė zyrtarizohet udhėtimi pa viza, me 11 qershor.

Ai po ashtu ka deklaruar se “tingulli i fundit i numėrimit mbrapa” do tė shėnojė “rėnien e jo konkretisht Murit tė Berlinit, por tė njė perdeje prej letre qė ka ndarė ukrainasit nga familja evropiane pėr vite tė tėra”.

Kreu i delegacionit tė BE-sė nė Ukrainė, Hugues Mingarelli, ka thėnė se ukrainasit do tė kenė mundėsi tė "udhėtojnė pa viza nė 33 vende tė Evropės Perėndimore".

Mingarelli po ashtu ka thėnė se liria e lėvizjes pa viza, ka qenė "vetėm hapi i parė" drejt "intensifikimit tė marrėdhėnieve" midis BE-sė dhe Ukrainės.

/Agjensia e Lajmeve Sot News/
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-06-2017, 19:12   #525
SystemA
Banned
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,743
Thanks: 13,754
Thanked 8,185 Times in 5,450 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Pra ukraina ne eu para skipetareve????
Qudi.
PS: ukraina fitoi festivalin eurolesh te kenges...para do koheve.
ehhhhhhhhhhhhhhhhhhhh?
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-06-2017, 19:32   #526
Akrepi
Anėtar
 
Avatari i Akrepi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 44,359
Thanks: 13,069
Thanked 11,473 Times in 7,073 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 588
Akrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Pra ukraina ne eu para skipetareve????
Qudi.
PS: ukraina fitoi festivalin eurolesh te kenges...para do koheve.
ehhhhhhhhhhhhhhhhhhhh?
Udhėtimi pa viza jo futja nė EU mo SystemA.
Ne e kemi marr me kohė udhėtimin pa viza.
Akrepi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-06-2017, 19:35   #527
SystemA
Banned
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,743
Thanks: 13,754
Thanked 8,185 Times in 5,450 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Akrepi Shiko postimin
Udhėtimi pa viza jo futja nė EU mo SystemA.
Ne e kemi marr me kohė udhėtimin pa viza.
Jane investuar MILIARDA ne ukraine.
Ne troje nuk i di.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-06-2017, 21:22   #528
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,050
Thanks: 313
Thanked 536 Times in 399 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 37
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Jane investuar MILIARDA ne ukraine.
Ne troje nuk i di.
Po s'do mend, se me duket qe Ukraina eshte sa Laberia dhe Puka te mara se bashku!
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-06-2017, 12:06   #529
SystemA
Banned
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,743
Thanks: 13,754
Thanked 8,185 Times in 5,450 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Duaje Siveten Shiko postimin
Po s'do mend, se me duket qe Ukraina eshte sa Laberia dhe Puka te mara se bashku!
mustaqemiun e genjyen....mendoj veda!
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-06-2017, 12:20   #530
SystemA
Banned
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,743
Thanks: 13,754
Thanked 8,185 Times in 5,450 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Duaje Siveten Shiko postimin
Po s'do mend, se me duket qe Ukraina eshte sa Laberia dhe Puka te mara se bashku!
Ruset ta CAJNE KAFKEN po ju hyre ne troje.


Ka dhe me kec.
Chapeau.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-06-2017, 19:23   #531
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,050
Thanks: 313
Thanked 536 Times in 399 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 37
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Ruset ta CAJNE KAFKEN po ju hyre ne troje.

Ka dhe me kec.
Chapeau.
Varet se ēfare kupton me troje ruse.
Brrrrr, eshte shum ftohte atje - hyrja konvencionale ne troje nuk eshte me e rekomandueshme.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-09-2017, 22:51   #532
SystemA
Banned
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,743
Thanks: 13,754
Thanked 8,185 Times in 5,450 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Hapat e rinj tė Donald Trump kundėr Rusisė nė fushėn ushtarake.

Njė nga veprimet e dukshme tė Amerikės kundėr Rusisė pas krizės nė lindje tė Ukrainės nė vitin 2014 ishte rritja e pranisė ushtarake nė Evropėn Lindore me vendosjen e pajisjeve tė reja dhe shtimin e trupave ushtarake. Megjithatė, Presidenti i SHBA Donald Trump kohėt e fundit mori masa pėr rritjen akoma mė tė madhe tė pranisė ushtarake nė Ukrainė dhe si rezultat nė Detin e Zi.
Nė kėtė drejtim, Shtetet e Bashkuara filluan punėn pėr ndėrtimin e qendrės sė saj detare operative nė Ukrainė qė ėshtė nė kuadėr tė planeve pėr tė forcuar praninė ushtarake nė Detin e Zi dhe ekspeditėn ushtarake kundėr Rusisė. Qendra do tė jetė pėrgjegjėse pėr menaxhimin e operacioneve detare dhe ushtrimeve nė det tė hapur nė Detit e Zi. Qendra e Operacioneve Detare nė Ukrainė po ndėrtohet nė kuadrin e programit tė asistencės sė Uashingtonit. Plani mbėshtetet nga qeveria perėndimore e Kievit, e cila ka ftuar Shtetet e Bashkuara tė rrisin praninė e tyre ushtarake nė rajon me qėllim tė pėrballjes me Rusinė. Gjithashtu ekziston mundėsia qė flota e SHBA tė marrė kontrollin e bazės detare tė Ochacovės dhe ta pėrdorė atė pėr tė pėrmbushur objektivat e veta nė Detin e Zi.
Qeveria perėndimore-ukrainase prej kohėsh ka kėrkuar rritjen e pranisė sė NATO-s dhe Shteteve tė Bashkuara nė vend me pretekstin e pėrballjes me kėrcėnimet dhe veprimet e Rusisė. Nė kėtė drejtim, parlamenti ukrainas lėshoi ​​njė leje nė janar 2017 duke autorizuar praninė e trupave tė huaja dhe pajisjeve ushtarake tė huaja nė vend. Ligji lejon praninė e trupave tė huaja nė vend dhe eliminon pengesat ligjore pėr ushtrime tė pėrbashkėta me Organizatėn e Traktatit tė Atlantikut Verior (NATO) dhe Shtetet e Bashkuara dhe nė kėtė mėnyrė hapi rrugėn pėr futjen e trupave tė huaja gjatė viti 2017 dhe kryerjen e ushtrime ushtarake nė kėtė vend. Veprimi i parlamentit tė Ukrainės, i cili hapi rrugėn pranisė zyrtare tė forcave tė huaja ushtarake nė vend, u bazua nė thelb nė kėrkesėn e presidentit tė orientuar nga perėndimi, Petro Poroshenko. Poroshenko i bėri thirrje parlamentit tė autorizojė planin e tij pėr tė futur trupat e huaja brenda vendit nė mėnyrė qė kėto trupa tė marrin pjesė nė manovrat e vitit 2017. Ligji pėrfshin forcat ushtarake amerikane dhe tė shteteve tė tjera anėtare tė NATO-s dhe vendet qė marrin pjesė nė programin e paqes. Brenda kėtij kuadri, rreth 3,000 trupa me njė larmi automjetesh luftarake u futėn nė Ukrainė. Qeveria pro-perėndimore ukrainase, nė fakt, sinjalizoi mosrespektimin e Linjės sė Kuqe tė Sigurisė sė Rusisė, nga ana e Kievit. Tani, me lejen e ndėrtimit tė Qendrės sė Operacioneve Detare tė SHBA-sė nė portin e Odessas, Ukraina ka shkelura njė nga vijat e kuqe tė Rusisė nė rajonin e Detit tė Zi, e cila kundėrshton seriozisht ēdo prani tė huaj ushtarake nė ujėrat e Detit tė Zi.
NATO, e udhėhequr nga Shtetet e Bashkuara, po zhvillon ushtrime javore dhe praktikon mėnyra tė ndryshme pėr t'u pėrballur me agresionet e armatosura. Rusia, kėto ushtrime dhe manovra ushtarake qė janė shtuar pas fillimit tė krizės sė Ukrainės nė vitin 2014, i ka cilėsuar kėrcėnim pėr sigurinė e saj dhe ka paralajmėruar se do tė japė pėrgjigje duke kryer ushtrime reciproke. Qėllimi i Shteteve tė Bashkuara ėshtė rritja pranisė sė NATO-s nė Detin e Zi, pėr tė kufizuar dhe ushtruar presione mbi Rusinė dhe pėr tė izoluar Moskėn nė Detin e Zi. Uashingtoni, nė kėtė drejtim, pėrdor njė sėrė aftėsish dhe aleatėt e tij nė NATO. Nė tė vėrtetė, Shtetet e Bashkuara prej kohėsh kanė kėrkuar njė prani tė pėrhershme nė Detin e Zi. James Foggo, ndihmės Komandant i Marinės sė SHBA nė Evropė nė shtator 2015 ka thėnė: Duke qenė se rajonet nė Detin e Zi janė tė rėndėsishme, Uashingtoni po kėrkon tė zgjerojė prezencėn e tij tė pėrhershme nė rajon. Ai theksoi se ushtria amerikane po pėrpiqet tė kthejė nė diēka normale praninė e saj nė Detin e Zi duke bėrė vizita tė rregullta. Admirali James Foggo theksoi se nė vitin 2014 Amerika ka stabilizuar praninė nė Detin e Zi, nė kohėn kur ajo ishte vazhdimisht aktive nė Mesdhe. Ai tha se prej asaj kohe pėr stabilizimin e pranisė ushtarake nė rajon, janė kryer manovra dhe ushtrimeve tė rregullta dhe tė shpeshta ushtarake nė bashkėpunim me forcat detare tė zonės. Ndėr masat e marra nga Shtetet e Bashkuara sė bashku me aleatėt e saj pėr tė stabilizuar praninė e tyre ushtarake nė Detin e Zi, janė ushtrimet detare vjetore tė quajtur Sea Breeze “flladi i detit” tė cilat filluan nė vitin 1997 dhe vėllimi i tyre ėshtė shtuar pėr ēdo vit. Njoftimi i vendimit amerikan pėr t'u angazhuar pėrgjithmonė nė Detin e Zi, qė tradicionalisht ka qenė sfera e ndikimit tė Rusisė, ėshtė njė lloj lufte e Uashingtonit me Moskėn nė kėtė zonė tė rėndėsishme detare.
Qė nga viti 2014, veprimet e SHBA nė Evropėn Lindore, duke pėrfshirė edhe nė rajonin e Detit tė Zi , janė formuar nė bazė tė dy ēėshtjeve kryesore. Sė pari ėshtė cėstja e pretendimeve tė zyrtarėve politikė dhe ushtarakė tė Uashingtonit rreth rrezikut serioz tė Rusisė pas nisjes sė krizės ukrainase. Kriza ukrainase dhe konfrontimi ushtarak i Bashkimit Evropian dhe Shteteve tė Bashkuara nė kuadrin e NATO-s me Rusinė, janė bėrė qė atmosfera paqėsore e Evropės pas Luftės sė Ftohtė, tė pėsojė disa ndryshimeve dhe liderėt evropianė dhe amerikanė, veēanėrisht nė samitin e NATO-s nė vitin 2014 tė bien dakord pėr krijimin e njė force, si pėrgjigje e shpejtė ndaj Rusisė nė Evropėn Lindore. Gjithashtu nė deklaratėn pėrfundimtare, pas takimit tė NATO-s nė korrik 2016 nė Varshavė, pjesėmarrėsit shprehėn nevojėn pėr tė forcuar praninė ushtarake tė aleancės nė vendet e Baltikut dhe Evropėn Lindore me vendosjen e katėr batalioneve tė NATO-s nė shtetet baltike dhe Poloni. Pėrveē kėsaj ata ranė dakord pėr zbatimin e planit pėr instalimin e sistemeve anti-raketore nė Evropė. Sfondi i kėsaj qasjeje duket se ėshtė qėndrimi i NATO-s ndaj Rusisė. NATO-ja nė pėrgjithėsi ka ndjenjė mosbesimi ndaj Rusisė. Por kjo ndjenjė mosbesimi ndaj Rusisė ndryshon sipas vendndodhjes gjeografike dhe kushteve historike tė vendeve anėtare tė NATO-s. Vendet e Evropės Lindore, nė veēanti Polonia dhe treshja baltike, gjeografikisht afėr me Rusinė, nuk kanė aspak besim tek Moska.
Ēėshtja e dytė ėshtė shpallja e njė strategjie tė re ushtarake amerikane nė korrik 2015. Nė strategjinė e re ushtarake tė SHBA-sė, duke pasur parasysh krizėn nė Ukrainė dhe konfrontimin gjithėpėrfshirės ndėrmjet Rusisė dhe Perėndimit nė formėn e kundėrshtimit tė Rusisė ndaj NATO-s nė Evropėn Lindore, rreziku i njė lufte me Rusinė ka mė shumė gjasa se kurdoherė tjetėr. Faktet tregojnė se Rusia nė mėnyrė tė pėrsėritur ka treguar se sovraniteti i saj nuk respektohet dhe se ėshtė e pėrgatitur tė pėrdorė forcėn pėr tė arritur qėllimet e saj. Nė kėtė drejtim, Amerika me pretekstin e mbėshtetjes sė aleatėve tė saj nė Evropėn Lindore, si Rumania dhe Bullgaria, po kėrkon njė prani tė pėrhershme detare nė rajonin e Detit tė Zi. Por kjo nuk ėshtė diēka qė Rusia mund ta pranojė lehtė. Selia e flotės ruse nė Detit tė Zi, ėshtė njė nga qendrat mė tė rėndėsishme tė kėtij vendi. Ajo ėshtė e vendosur nė portin e Sevastopolit, nė gadishullin e Krimesė, i cili u aneksua nga Rusia nė shkurt tė vitit 2014. Nga kėndvėshtrimi i Rusisė, prania e forcave detare perėndimore dhe i forcave ushtarake tė tyre nė det, pėrbėn njė kėrcėnim pėr sigurinė kombėtare tė Rusisė dhe pėr kėtė Moska ka paralajmėruar vazhdimisht NATO-n dhe Shtetet e Bashkuara. Nė fakt, kriza ukrainase ka forcuar praninė e marinės sė NATO-s nė Detin e Zi, Detin Baltik dhe Mesdheun dhe si rezultat strategėt rusė theksojnė se kėrcėnimet detare nga blloku perėndimor janė rritur, veēanėrisht nė kufijtė detarė perėndimorė tė Rusisė. Kjo ėshtė arsyeja pse doktrina e re detare ruse thekson forcimin e pranisė sė saj nė Detin e Zi. Si rezultat kjo ėshtė njė shenjė e qartė e forcimit tė pranisė dhe rritjes sė gatishmėrisė ushtarake tė forcave detare tė Rusisė pėr t'u pėrballur me kėrcėnimet e NATO-s, veēanėrisht tė Shteteve tė Bashkuara. Ndėrkohė, Moska, duke shfrytėzuar si pretekst forcimin praninė e sė NATO-s nė Detin e Zi, ka ndėrmarrė njė tjetėr hap pėr pėrforcimin e pranisė sė saj ushtarake nė rajonin e Kaukazit, tek i cili Rusia ka interesa jetike.
Reagimi i ashpėr i rusėve ndaj rritjes sė pranisė sė forcave detare tė NATO-s nė Detin e Zi ėshtė i kuptueshėm duke pasur parasysh ndjeshmėrinė dhe rėndėsinė e kėsaj zone detare pėr Moskėn. Nė fakt, Deti i Zi ėshtė oborri i qetė i Rusisė dhe kėtė e tregon prania e bazės mė tė madhe tė flotės ruse nė Detin e Zi, e cila konsiderohet si njėsia mė e fuqishme e marinės ruse. Megjithatė, NATO tashmė ka marrė masa serioze pėr tė ndėrtuar njė baze detare nė kėtė det brenda kuadrit tė pėrpjekjeve pėr forcimin e pranisė ushtarake nė Evropėn Lindore. Nė kėtė drejtim, qeveria rumune po negocion me NATO-n pėr tė krijuar bazėn e saj nė Detin e Zi. Rumania, njė anėtare e re e NATO-s nė Evropėn Lindore, u bashkua me aleancėn ushtarake nė vitin 2004, duke bėrė thirrje pėr praninė e amerikanėve, gjermanėve, italianėve dhe turqve nė bazat detare tė Detit tė Zi dhe krijimin e njė flote tė ngjashme me flotėn qė vepron prej dy vitesh nė Detin e Zi. Petro Poroshenko, presidenti i Ukrainės, mirėpriti krijimin e bazės detare tė NATO-s nė Detin e Zi dhe deklaroi se nėse njė flotė e tillė krijohet forcat ukrainase do tė jenė pjesė e saj. Megjithatė duhet tė rikujtohet se formimi i kėsaj flote do t'i nėnshtrohet vendimit pėrfundimtar tė Bullgarisė, Turqisė dhe Rumanisė, sepse, sipas Konventės sė Montreux tė vitit 1936, anijet detare nga vendet jashtė Detit tė Zi nuk mund tė qėndrojnė nė kėtė det mė shumė se 21 ditė. Irakali Aladashvili, kryeredaktor i revistės analitike ushtarake Arsenal tė Gjeorgjisė, thotė se sipas Konventės Montreux prania e anijeve ushtarake tė huaja nė Detin e Zi, ėshtė e ndaluar. Pėrkundėr kėtyre ēėshtjeve, pėrpjekjet e vazhdueshme tė Shteteve tė Bashkuara dhe anėtarėve tė tjerė tė NATO-s pėr tė rritur praninė e tyre ushtarake nė Detin e Zi dhe krijimin e njė qendre operative nė portin Odessa, tregojnė se qeveria Trump jo vetėm qė nuk ka hedhur ndonjė hap drejt zvogėlimit tė tensioneve me Rusinė, por me masa tė tilla si nėnshkrimi i ligjit pėr vendosjen e sanksioneve tė reja kundėr Rusisė dhe rritja e konfrontimit ushtarak me Rusinė nė rajonin e Evropės Lindore, veēanėrisht nė rajonin e Detit tė Zi, po i shtyn tensionet e Uashingtonit me Moskėn, drejt njė tensioni ushtarak. Sipas ekspertit politik Hadi Molavinia, , Rusia deri tani ka treguar se nuk dorėzohet pėrballe kėrkesave tė sanksioneve amerikane dhe njėkohėsisht me rritjen e pranisė ushtarake tė Perėndimit pranė kufijve tė saj, ajo ka pėrpiluar njė axhendė duke shtuar numrin e njėsive ushtarake, duke bėrė transferimet ushtarake dhe duke rritur aftėsinė mbrojtėse ushtarake tė saj, si dhe duke rinovuar armatimet dhe duke prodhuar armė tė reja.

@Dujso
Noten e mire dhe fillim jave te mbare.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-04-2019, 13:41   #533
SystemA
Banned
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 43,743
Thanks: 13,754
Thanked 8,185 Times in 5,450 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si do i veje halli Ukraines

Rusia modernizon forcat strategjike bėrthamore.

Ministri rus i Mbrojtjes ka bėrė tė ditur ndėrtimin e infrastrukturės sė re pėr forcat bėrthamore strategjike, veēanėrisht nė Krime dhe Arktik, prioritet i programit tė tij tė modernizimit tė pajisjeve tė nevojshme pėr forcat e armatosura tė Rusisė.

Ministria e Mbrojtjes do tė ndėrtojė 400 objekte tė reja kėtė vit pėr forcat e saj strategjike bėrthamore, tha Sergei Shoigu, ministri i mbrojtjes i Rusisė. Zbatimi i kėtyre projekteve u zhvillua gjatė tremujorit tė parė tė vitit me njė shpejtėsi 11 herė mė tė madhe se mė parė. Ne shpresojmė qė ky ritėm tė ruhet nė mėnyrė qė tė mund tė ndėrtojmė 400 objekte tė reja deri nė fund tė vitit , tha Shoigu. Sigurimi i objekteve moderne pėr forcat balistike strategjike ėshtė njė nga prioritetet tona, shtoi ai.

Apr 13, 2019 20:42 Europe.

E para...ne cdo vend te BOTES shumica e ndare shteteve voton per RIBASHKIM.
E dyta....akoma nuk ke KELLQE te besh VETVENDOSJE.
E treta...ne sondazhe votohet ose 46% jane kundra bashkimit me <njerken>.
E katerta...shkoni tashti ne Krime,dhe merre.
FAZIT....nuk mbrohen TROJET me llape,tu ba skiponjen,tu prit ka rete,tu mor kerra qe shiten per skrap,apo me ne SHQIP....ske i kaqatorr ne do me bo lufte frontale me shkinat apo greqiris.

KAQ se kom i takim te rendesishem TANI.
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg 4bpu684ace049d1aaqy_800C450.jpg (20.5 KiloByte, 11 shikimet)
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur