Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Trojet shqiptare

Trojet shqiptare Ēdo gjė mbi trojet shqiptare: Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Mali Zi, Ēamėria. Ēfarė i bėn trojet nga vini ju mė tė veēanta?

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 25-04-2019, 16:58   #81
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,107
Thanks: 326
Thanked 560 Times in 414 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 41
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Sot Online

Europa dhe qeveritė shqiptare e kanė mbyllur nė “burg” Ēamėrinė
Nga Hyqmet ZANE

Ajo ēka po ndodh me ēėshtjen ēame nė spektrin diplomatik dhe atė politik nė rrafshin kombėtar dhe atė ndėrkombėtar, e them se kemi tė bėjmė me njė precedent antidemokratik dhe antinjerėzor. Kush e di dhe e ka marrė vesh se ēfarė i ka ndodhur njė popullsie qė ndodhej nė vendin e quajtur Ēamėri brenda kufirit shtetėror tė Greqisė perėndimore, e beson se nė 75 vjet tė atij post genocidi, i ka ndodhur jo vetėm harresa dhe lėnia shmangia para tė drejtės ndėrkombėtare dhe njerėzore, por duket qartazi se kjo ēėshtje ėshtė future nė njė “burg” pėr tė mos dhėnė drejtėsi.

Duket se edhe ndėrkombėtarėt, si edhe qeveritė e njėpasnjėshme shqiptare nė diktaturė dhe tė kėtė tranzicion tė tejzgjatur demokratik, janė ndikuar nga “kalendat greke” jo vetėm pėr ta “burgosur” ēėshtjen ēame, pro edhe pėr tė rivrarė edhe njė herė trashėgimtarėt e atyre qė ishin viktimat e njė tragjedie qė la gjurmė tė rėnda nė kujtesėn e popullatės vendase ēame, por ishte edhe nė relacionet e shkruara tė kancelarive europiane dhe asaj amerikane.

Kjo burgosje pati prolog shtėpinė e Sali Hafyz Muhedinit nė Paramithi, shtėpi e cila ishte me tre kate dhe mbi 30 dhoma dhe qė ishte kthyer nė burg, ku ishin mbyllur mbi 500 gra e fėmijė nėn moshėn 15 vjeēare si dhe 10 burra. Historian qė kanė marrė tė dhėna nga dėshmitarė okularė, si Rasim Bebo, ka shkruar se “Ushqimi, 100 gram bukė misri dhe njė lugė lėng bizeleje ose fasuleje, tė pa larė dhe tė ngjitur me njėri tjetrin. Morri, sėmundjet dhe uria bėnė tė vdisnin ēdo ditė nga 6-7 veta. Bahēetė e Feti Kapolit tė Sami Janos u mbushėn me varre. U thėrritėn disa mjekė anglezė, tė veshur me maska, mjekėt pasi i vizituan, u thanė: “Ja zboni, ja vritini se brenda pak ditėve do t’ju marrin edhe juve me vete nė atė botė”!

Nga kjo frikė ish e burgosura Fatime Jasini nga Paramithia (Dt. 1925) dėshmon: Mė nė fund na pyetėn: “Doni tė rrini kėtu apo tė ikni”? vendosėm tė iknim menjėherė. U nisėm rreth 250 gra, nata e parė na zuri nė Mininė, e dyta nė Filat, e treta nė Koskė dhe kėndej u ndodhėm nė Vėrvė, brenda kufirit tė Shqipėrisė.

Njė kollonė e fuqishme ellasite (EAM) duke kaluar Janinė-Mininė, zbriti rrufeshėm nė Paramithi mė 26. 12. 1944, i pėrzuri zervistėt nga Gumenica. Nė tėrė Ēamėrinė u vendos komanda e EAM-it nė pėrbėrjen e sė cilės bėnin pjesė luftėtarėt ēamė tė batalionit IV tė regjimentit XV tė EAM-it.

Zervistėt e lanė vrapin nė Korfuz. Nėn koloneli Palmer, nė raportin e vet shėnon: se majori grek Sarandis i kishte thėnė se nė Korfuz ishin vrarė mbi 60 ēamėr muslimanė tė cilėt kishin ardhur nė verėn e 1944.

Qarkorja Nr. 39, Dt. 28. 01. 1945 e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė EAM-it pėr Epirin thuhet: “Duhet tė merrni tė gjitha masat pėr pritjen sa mė tė mirė tė ēamėve nga tė krishterėt, pėr t’u sistemuar ata nėpėr shtėpitė e tyre… Me ēamėt e rikthyer pėr njė jetė normale”.

Tė tėrhequr nga ftesa dhe zotimi i EAM-it, tė nxitur nga dėshira pėr t’u kthyer nė vatrat dhe pasuritė e veta, tė shtytur edhe mė tepėr nga vuajtjet qė po heqin, mbi 15.000 veta iu mbush mendja tė ktheheshin nė vendet e veta.

Askush nga tė kthyerit nuk u shtri pėrtej lumit Kalamait; tė gjithė zunė vend nė Filat dhe nė fshatrat pėrreth tij.

Profesor Sami Rrepishti qė jeton nė SHBA citon: “Mė 1 qershor 1944, britanikėt dhe rusėt kanė rėnė dakord qė nė Rumani rusėt tė lejohen tė marrin “inisiativėn”, ndėrsa nė Greqi, britanikėt me qėllim qė tė pengohen divergjencat e veprimit dhe tė politikės”.

Nėn diktatin e Uiston Ēėrēillit mė 26. 12. 1944 u mblodh konferenca anglo-greke… dhe u vendos nė vend tė mbretit Demaskinos dhe kryeministėr Plastira. Oficerėt britanikė deklaronin haptazi se “Greqia ėshtė britanike”. Kjo bėri qė ushtria angleze zhvilloi luftimet mė tė rrepta kundra ushtrisė sė EAM-it e cila e shkuli pas 4 muajsh luftimesh nga Pireja dhe Athina, dhe u shtri pėr nė veri.

Mė 12. 02. 1945, EAM pranoi marrėveshjen e Varkiza. Nė tė parashikohej ēarmatimi i ushtrisė sė EAM-it dhe tė EDESIT. Armėt do t’i dorėzoheshin ushtrisė angleze, e cila do tė mbante rendin e qetėsinė. Njėsitė e ushtrisė sė EAM-it nė Ēamėri u grumbulluan nė fshatin Kacika (nė jug tė Janinės). Kur ato gati kishin mbaruar sė dorėzuari armėt, u sulmuan nga aeroplanėt anglezė. Njė pjesė u vra, njė pjesė u shpėrnda nga mundi. Kurse zervistėt e vendosur nė Korfuz u lanė tė lirė tė zbrisnin nė Ēamėri. Mė 05. 03. 1945 me 4 lundra zbarkuan nė skelėn e Sajadhės; ata kryesoheshin nga major Gallami, Ilia Kaco, Vasil Ballumi etj.

Historiani Albert Kotini, na jep kėtė episod: “Vasil Ballumi i dogji djalin nė furrė Naile Gjinikės. Kur ja kapin djalin e vetė, Vasil Ballumit dhe ia dhanė Nailes, qė tė hakmerrej pėr djalin e saj, ajo, jo vetėm qė nuk pranoi, por tha: mua djalin nuk ma ka djegur ky fėmijė… mbasi e mbajti 7 ditė ja dorėzoi Vasil Ballumit, kriminelit tė Ēamėrisė. Qė atė ditė Vasili u betua se nuk do tė qėllonte mė mbi shqiptarėt e Ēamėrisė”.

Zervistėt e ardhur nga Korfuzi dhe zervistėt e fshehur nė Ēamėri pėr kohėn qė EAM-i ishte nė fuqi, u grumbulluan dhe morėn fuqinė me plot pushtet pas pėrpjekjes me EAMI-tė tė cilėt u vranė dhe i arrestuan. Zervistėt mblodhėn popullsinė muslimane tek puset e mėdha nė qendėr tė Filatit, nėn shoqėrimin e zervistėve i nisėn pėr nė “Shqipėri”. Me tė arritur nė Kodrez rreth 2 km pa arritur nė vendin e quajtur Vanėr, kollona e tė zbuarve ndeshi me rreth 200 civilė tė armatosur; ndėr ta Vasil Tasho, Mara Miho etj. Gjatė udhės automobilistike kishin ngritur tre prita njėra pas tjetrės. Burrat i veēonin dhe i merrnin roje tė posaēme. Me tė krisur pushkėt e para, tėrė zervistėt e mbi udhės iu vėrsulėn kollonės; kujt i prisnin kryet, kė e ēanin me sėpatė, i zhvishnin rrobat, u rrėmbenin gjithēka dhe mė pas i vrisnin. Njė pamje e tmerrshme. Duke mos parė shteg tjetėr pėr shpėtim, ēamėt u derdhėn nė pikė tė vrapit tatėpjetė pllajės thikė… me pėrjashtim tė Nustret Balos dhe njė nuseje, tėrė tė tjerėt ranė plasur kush kėtu e kush atje. Njė bari qė kulloste dhitė nė faqe tė malit tregon: se njė zervist i ra me sėpatė nė zverk e i preu kokėn. Disa zervistė iu afruan dy grave tė ngarkuara; njėri i mbėrtheu pėr mjekre dhe i ngriti kryet pėrpjetė, kurse dy tė tjerė ua prenė me thika, pastaj u hodhėn lakun nė kėmbė dhe duke i zvarritur i pėrplasėn poshtė murit tė xhadesė.

Mbi tragjedinė nė Vanėr Niko Zhango shkruan: “Me dėshminė e njė zervisti” atje “U vranė 65 ēamė; e dhjetra tė tjerė u hodhėn nė urėn e Naēit”. Hysen Jasini nga Varfanji, thotė: “Vrasėsit kryesorė nė Vanar pėrmend : Hristo Beratin, Hristo Shetunin, Ilia Vevesen e Thodhori Kallariqotin (Fletoria “Bashkimi” Nr. 684, 11. 03. 1947).

Poeti i kėndon:

O Vanėr, Vanėr i shretė,
Do na thuash njė tė vėrtetė
Atė qė ke parė me si
O ju dijetarė ēamė shkruani.

Prof. Dr. Agron Fico, citon: “Me mėrgimin tonė nė Shqipėri, qeveria demokratike e Shqipėrisė i dha masės sonė …njė fond 240.000 Fr. nė muaj…”. Nė mbėshtetje tė kėsaj situate, Misioni i UNRRA-s nė Shqipėri pati aprovimin nga qendra e Uashingtonit pėr akordimin nė favor tė emigrantėve 1.450.000 dollarėve si ndihmė imediate ndaj gjendjes tonė tė vėshtirė. (Illyria, Zėri i fuqishėm i Ēamėrisė, 05. 09. 2005).

Viktimat dhe humbjet, sipas statistikave, gjatė masakrave tė viteve 1944-1945 nė kurriz tė minoritetit shqiptar nė Greqi arrin numrin 2.877, tė ndarė si vijon:

Filati me rrethe 1.286, Gumenica me rrethe 292, Paramithia me rrethe 673, Margėllėēi dhe Parga 626, ky qe fati i tė gjithė atyre qė nuk mundėn tė largohen nga Ēamėria. Ka dėshmitarė tė gjallė tė kėsaj masakre ngjethėse dhe njė ndėr kėto ėshtė libri i Sali Bollatit “Gjurmė Ēame”, nė faqen 14 shkruan: “…mbeta vetėm unė 7 vjeē dhe motra Qerimani 10 vjeēare, ndėrsa 7 pjestarė tė tjerė tė familjes, si qindra ēamė tė tjerė u masakruan, u vranė e vdiqėn nga dora e zervistėve grekė”. (botimi 2004 Tiranė).

Kjo kasaphanė pėrfundoi me shpėrnguljen me forcė tė afro 43.000 ēamėve qė erdhėn e u strehuan nė Shqipėri nė konditat mė tė vajtueshme. U dogjėn e u shkatėrruan 68 katunde mbi 6500 ndėrtesa banimi si dhe 85 faltore islamike.

Nė llogaritjet e dėmeve rezulton tė kenė grabitur nė Ēamėri dhe nga forcat e zervės: 17.000 kokė bagėti tė holla, 1200 tė trasha, 21.000 kv. bereqet, 80.000 kv. vaj; gjithashtu produkti i vitit 1944-1945 qė arrijnė nė 110.000 kv bereqet dhe 30.000 kv vaj. Gjatė emigracionit 110.000 bagėti tė holla dhe 24.000 bagėti tė trasha ngordhėn dhe humbėn.

kėshtu del e qartė katastrofa e madhe ekonomike qė pėsoi popullata jonė duke mbetur nėpėr rrugėt e emigracionit vetėm mė rrobat e trupit. Kancelari gjerman Shrėder, thotė: “Njė njeri mund ta largosh nga shtėpia e tij, por shtėpinė s’ia largon dot nga zemra”. Ėshtė e “provuar” se “Shkretėtira dėgjon gjėmimet mbi tė edhe kur duket se nuk ka veshė”. Koha qė vonon aq sa diēka anėsore humbet, diēka tjetėr brenda saj e pjek mė mirė. Pėr Ēamėrinė zėri i saj nuk ėshtė lutje lotėsh pėr gjėra tė vogla, por ėshtė zė i tė gjallėve dhe tė vdekurve bashkė, klithmė qė vazhdon tė kullojė gjak.

Sidoqė tė jetė, as Europa, as Greqia, as edhe ēfarėdo lloj qeverie shqiptare qė mund tė bėjė lojėn greke, nuk do kenė fuqinė tė zhbėjnė kujtimet e asaj kohe me genocide mbi shqiptarėt e Ēamėrisė sado vite qė tė kalojė se nuk ka burg qė tė burgosė pėrjetėsisht tė vėrtetėn e asaj qė ėshtė shkruar me gjak nė Ēamėri.



Tė dhėnat mbi materialin

Sami Rrepishti,gazeta “Ēamėria”, “Genocidi grek ndaj Ēamėrisė…”, 6 Qershor 2004 Fq. 6.
Zef Mazi,dipllomat. Gazeta “Illyria”, Farsa e politikės greke…. 10 Shkurt 2005.
Prof. Dr. Muharrem Dezhgiu, ‘Tragjedia ēame…”, gazeta “Illyria”, 2 mars 2006.
Ibrahim Hoxha, “Viset kombėtare Shqipėtare…”, bot. Tiranė 2000.
James Petifer,“Illyria”, (Kisha greke kundėr…), 2 Shkurt 2006.
Prof. Dr. Agron Fico,“Zėri i fuqishėm i Ēamėrisė trime”, gazeta “Illyria”, 5 shtator 2005.
Albert Kotini,“Tre gurėt nė Prevezė”, bot. Tiranė 2000 F. 100.
Agim Shehu,“Pronėsi nė Skelete”, gazeta “Illyria”, 16 Mars 2006.
Sali Bullati,“Gjurmė ēame”, bot. Tiranė 2004 F. 14.
Historianėt grekė, Niko Zhango dhe Jani G. Sharra, “Viset kombėtare…” botim Tiranė 2000, F. 354-403, I. Hoxha.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Duaje Siveten pėlqehet nga
i vjetėr 28-04-2019, 05:54   #82
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 3,889
Thanks: 966
Thanked 1,625 Times in 928 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 66
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i edlin pėlqehet nga
i vjetėr 28-04-2019, 06:00   #83
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,019
Thanks: 6,508
Thanked 7,757 Times in 4,959 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 358
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

e keni dhjere fare qe beni pakt me vangjel dulen
__________________
E tmerrshme Ledio, ma sekuestruan magazinen
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-04-2019, 08:25   #84
BABA nga DURRSI
V.I.P
 
Avatari i BABA nga DURRSI
 
Data e antarėsimit: Sep 2014
Vendndodhja: zemra e alpeve Österreich
Posts: 7,223
Thanks: 7,852
Thanked 5,965 Times in 2,539 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 178
BABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėmBABA nga DURRSI i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
e keni dhjere fare qe beni pakt me vangjel dulen
rroft Partia, rroft Enveri
se Mehmeti desh na theri….
__________________
i besoj vetem vetes,dhe prap dyshoj tek ai
BABA nga DURRSI nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-04-2019, 10:05   #85
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 3,889
Thanks: 966
Thanked 1,625 Times in 928 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 66
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
e keni dhjere fare qe beni pakt me vangjel dulen
Unė s'jam Idriz....
Po Shpėtimi thotė vetėm me PD.... rrini tė qetė...
Si ēdo gjė bėhet me "do tė.."... tė shohim... siē kemi parė...
https://dosja.al/idrizi-per-te-gjith...e-dhe-pdiu-ne/
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-04-2019, 15:33   #86
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,107
Thanks: 326
Thanked 560 Times in 414 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 41
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
e keni dhjere fare qe beni pakt me vangjel dulen
Duhet kritiku edhe dulle per pakt me Ēamet
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-05-2019, 11:04   #87
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 3,889
Thanks: 966
Thanked 1,625 Times in 928 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 66
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga BABA nga DURRSI Shiko postimin
rroft Partia, rroft Enveri
se Mehmeti desh na theri….
Mehmeti theri mė shumė tė tijėt...
Mallakastra ka pas familje tė mira dhe me emėr... i zhduku Mehmeti me farė e mė fis
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur