Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Shkenca > Jurisprudencė

Jurisprudencė Strukturat dhe konceptet ligjore qė pėrbėjnė tė drejtėn nė terėsi.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 19-08-2011, 16:09   #21
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga peshkaqeni33 Shiko postimin
Serafim, mos krahaso Zogun me Enverin. Enveri mund te ishte idealist dhe nje lloj komunisti nacionalist, por kishte koncept te qart Zhvillimi per vendin. Kishte studime dhe zhvillimi i vendit behej mbi baza shkencore.

Te krahasosh Zogun ku ne kohen e tij, ne shqiperi numeroheshin me gishta dy a tre oficina, kur Enveri futi ndustrializimin me fabrika, uzina e kombinate eshte te tallesh me historin.

Te vetmin koncept te gabuar qe kishte Enveri per mua ishte parimi i mbeshtetjes ne forcat e veta(izolimi). Te tjera nuk kishte asnje gabim ai. Puna qe eshte bere ne kohen e Enverit(nje zhvillim me etapa te sforcuara, tipike komuniste) nuk eshte bere dhe nuk do behet kurr ne shqiperi. Lufta e klasave e me the-te thashe nuk ishin fajet e Enverit, por konseguencat e rruges qe ai ndoqi. Keto lloj hollesirash nuk ndikojne fare ne madheshtin e nje figure, sepse historia ka parametrat e saj. Luften e klasave historia do tia veshi si nje gabim te komunizmit(qe ishte rruga te cilen po ndiqte Enveri), jo te Enverit.


Pra vetizolimi do jete i vetmi gabim ku do qortohet Enveri nga historia.
Qe nga prishja e mardhenieve me Kinen dhe prerja e ndihmave prej .
I kerkoj Falje te tjereve per kete fjalor qe do te perdor, por eshte e pamundur te mos rreagosh ne kete menyre kur digjon marrezina dhe cmendurina te tilla.

Peshkaqeni33,

duhet te te vij turp per at fjale qe shkruan. jo vetem qe jane budallalleqe por jane edhe Blesfami! Si quan nacionalist ti nje kriminel qe ekzekutoj eliten e vertet te shqiperise, vrau preu dhe persekutoj per nje gjysem shekulli te gjithe nacionalistat e vertet dhe familjet e tyre. Jo vetem kaq por krimi me i madh qe beri ishte ndrydhja, perdhunimi e mendjes se shqipetarit, Ri-formimi i njeriut, Nje percudnim i ter. Ai shkaterroj nje popull te ter, shkaterroj identitetin e je populli te lasht. Beri ate qe osmanet, greket dhe serbet nuk arriten ta benin per 500. Ai formoj njeriez si ti, qe arrijn sote te thone se patriotizmi eshte demode. Sote e kasaj dite ne akoma po vuajm bemat e tij. Sote e kesaj dite akoma nuk gjenden kockat e njerezve qe burgosi, pushkatoj pa mas. Nje kriminel qe torturoj barbarisht jo burra, femij dhe pleq por edhe grat. Perdori menyrat me cnjerezore me makaber. Torturoj grat e viktimave, pa dienin e tyre, qe te firmosnin akuza rreme. Akuza qe me von u perdoren per te varur dhe ekzekutuar familjare e tyre. Gje qe shtyja qindra njerez te benin vetvrasje kur mesuan se per cfar i kishin perdorur. Ke konsideron ti Nacionalist, ate Qen qe konsoderonte Kinezet dhe Ruset vellezer dhe Kosovaret Miq. Vetem njeri i lindur kriminel dhe sadist mund te bej gjera te tilla. Ti na vjen ketu pa pike turpi dhe na thua qe nuk ishte fai i tij. Jo vetem aq por po na tregon se sa shume vendi ka perparuar me Indurstrine qe ai "krijoj'. per cfar industrie e ke fjalen ti. per mbeturinat qe vinin ne shqiperi nga Rusia dhe KIna. Per cfar perparimi e ke fjalen ti, per dritat qe sote e kesaj dite fiken 5 here ne dite, per ujin e pishem dhe ushqimet qe sote e kesaj dite akom nuk nuk jane te mjaftueshem, dhe ne rastin me te mire helmojn.

Sa per bejleret, ajo qe thua eshte nje maskarrallek. Ti ben jehonen e histrorise se rreme te Kristo Frasherit dhe shokeve te tij qe me ane te qenjeshtrave arriten ne 'ri-krijonin' egjiptin e lasht ne mes te evropes me Faraon dhe Skllever dhe Piramida te verteta. Ti ke koje te flasesh per Bejleret? Sa per dijenine tende te zbeht dhe te kufizuar marredhenjet mes Bejlereve dhe klasave te tjera ne shqiperi ishin njisoj sic ato jane ne cdo shoqeri tjeter te botes edhe sot. Ne kete bot ka njerez te mije dhe te keqije, te afte dhe te paafte. Dhe kur keta te fundit arrijn te sundojn, sigursht jo me forcat e veta por me poshtersite dhe matrapazlleqet qe bejn, bota normale permbyset. Absurditeti dhe Padrejtesia kthehet ne dicka "normale". prandaj njerezit si ti guzojn edhe te flasin budallalleqe, dhe cdo gje qe i vjen neper mend pa e filtruar ate qe thone. Bejleret E fituan token me forcat e veta, e punuan e trasheguan dhe e mborjten me gjak, per shekuj te tere. Kurse Xhaxhy yt i shtrenjt ua morri me dhun dhe, gjoja e shprndau tek populli. ironia ne kete rast eshte sepse ajo tok qe u dha popullit jo vetem qe nuk mjaftonte per te arritur nje mireqenje te vertet por nuk ishte mjaft as per te mbijetuar. Koperativistet 9 muajt e vitit shkonin neper ferma dhe i luteshin duqaneve te fermave per nji kile buke Gruri, sepse 9 muajt e vitit ishin te detyruar te hanin buke misri qe as plumbi nuk e shponte. Ja pra koperativat ishin ato qe do te perfitonin nga reforma "agrare". Por cfar pret nga nje sprodhjak si ti qe u nxorr nga fundrrinat e baltave dhe me punen e "tij" arriti te fitoj nje pak Triska Fronit. Kjo ishte arritje me e madhe qe sub-humanet si puna jote mund te arrinin. Ato qe thua ti per bejleret jane genjeshtra dhe poshtersira. ne cdo shoqeri ka pasur dhe gjithmone do te ket nje element te keq, por ne pergjithese bejleret nuk ishtin ata qe bie ti ketu. Familja ime vjen nga Bejleret. Bile nji nga Bejleret me te fuqishem te Dibres. ne jeten time kam hasur tek njerez qe mbanin emerin e gjyshit time. Keta ishin profesora intelektuaL , sigurisht me standartet e asaj kohe. Vamiljet e tyre kishin qene yzmeqar tek Dera Jone. Ne qoftese keta njerez ishin trajtuar aq keq sa i paraqet tij kety, perse atehere ata emertonin femijet e tyre me emerat e "Bejlereve". Edhe sote e kesaj dite ketyre Bejlereve iu drejtohen me nje rrespekt qe ti dhe lloj i jot nuk ka per te gezuar kurre. Keta Bejleret qe na bie ti ketu kane derdhur gjak, kan sakrifikuar familjet e tyre per te miren e shqiperise, dhe nji Spordhjak si ti, ke ftyr dhe kuxim ti permendesh "emrin" e tyre dhe aq me teper te shtremberosh personalitetin e tyre!

TE TE VIJ TURP!!!
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 17:12   #22
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
Peshaqen pershendetje.
Po te nisemi nga historia se Shqiperia qe protektoriat i Italise ne kohen e Zogut,kjo hsitori e pavertete duhet te vleje edhe per Enverin;qe ishte ne fillim protektoriat i Jugosllavis,pastaj i Bashkimit Sovietik,edhe ne fund i Kines.(Mos haro borxhet e falura nga Krushovi Enverit o Shqiperise).
Merita e Zogut ishte se la tregetar e tregetine e lire,pasurohej kush punonte jo kush vidhte o koruptonte.Me kete nuk dua te them qe nuk kishte varferi o korrupsion ne kohen e Zogut,kishte po te jesh i sigurte qe kishte shume me pak se ne kohen e Enverit.

Edhe per sa i perket Xhandarmerise,mos e permend me,se aty qendron merita me e madhe e Zogut.Zogu o Shqiperia kishin vetem 800 Xhandare.Habiteshin te gjithe se si mund te ruhej rendi vetem me 800 xhandare.("Dhe vet Zogu levizte me nje xhandar me vete").

Zogu ndertoi pak ne krahasim me Enverin, ato 15 vjet,ligje apo rruge,po i sherbyen popullit,edhe i qenduhan kohes e pushtimit Italian.
Enveri ndertoi shume,(gjithmon shume me pak se diktatoret e tjere komunist te vendeve te huaja),por shumica e veprave nuk sherbejne per asgje...si ato mbrojtese..o kombinate pa prespektive,e si nga ana ligjore o morale.
Zogu me gabimet e tija mbetet Mbret,Enveri edhe me ato pak gjera pozitive qe beri mbetet Kriminel.
Bravo!!! Eshte plotesisht e vertet ajo qe shkruajte. Shkurt dhe Sakt. Te pergezoj per gjakftohtesine qe tregon ne "debate" te tilla. Une nuk i konsideroj debate sepse ana tjeter flet kodra mbas bregut. Mundohet te na mbushin mendjen se e pardha eshte e zeze dhe anasjelltas.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 17:54   #23
Morrison
V.I.P
 
Avatari i Morrison
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: me kembe ne toke
Posts: 712
Thanks: 9
Thanked 14 Times in 11 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 40
Morrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maqellarjot Shiko postimin
Bravo!!! Eshte plotesisht e vertet ajo qe shkruajte. Shkurt dhe Sakt. Te pergezoj per gjakftohtesine qe tregon ne "debate" te tilla. Une nuk i konsideroj debate sepse ana tjeter flet kodra mbas bregut. Mundohet te na mbushin mendjen se e pardha eshte e zeze dhe anasjelltas.
Maqellarjot, une nuk te pergezoj fare per gjakfohsine tende e cila eshte inekzistente ne citimin qe i ke bere peshkaqenit. Do te lutesha te rregullosh fjalorin tek citimi qe e ke nxire me sharje dhe ofendime. Dhe une vij nga fis patriotash qe derdhen gjakun e tyre per atdheun, si ne kohen e turkut, por edhe gjate Luftes Nacional Clirimtare. Nuk e di sa burre i mire ka qene gjyshi yt por bejlere te tjere ktej nga jugu kane vrare e prere parardhesit e mi per ti grabitur token. Dhe nuk jane fantazira nga filmat me partizan por jane historira qe kane dale nga goja e gjysherve te mi.

Sec kam nje nuhatje per kto daljet jashte teme mbas kaq vitesh neper forume, prandaj dhe iu kundervura reklames se Coca Coles qe hodhe ne fillim. Tema eshte per Zogun, nese do te diskutosh per Enver Hoxhen jane temat perkatese ose hap nje teme te re.

Forum-al ka nje nivel dhe nuk lejot perdhunimi i ktij niveli. Ktu jane te gjithe te barabarte, ndac ji komunist, ndac ji fashist, ndac ballist, e ndac zogist, ktu jemi te gjithe shqiptare. Gjuha e urretjes ktu eshte e ndaluar. Nese do te diskutojme dicka atehere kjo do te behet ne baze te argumenteve dhe jo te ndjenjave ekstreme. Duke bertitur e duke ofenduar nuk ben gje tjeter vec "humbet te drejten tende" Besoj se u morem vesh dhe le t'i kthejme temes nivelin e meparshem.

Sa per temen... Do isha shume i lumtur nese do na sillje dokumente apo citime nga libra historike bazuar ne fakte per te gjitha ato qe thua, perndryshe nuk mund te me imponosh mendimin tend. Ne e kemi mesuar ashtu sic e kemi mesuar historine mbi Zogun, dhe historia zyrtare shqiptare nuk ka ndryshuar shume qe nga koha e xhaxhit (mbase t'i bejme kerkese Sales per kte). Kshu qe ti qe kerkon ta ndryshosh historine do te duhet te sjellesh fakte.
Morrison nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 21:14   #24
peshkaqeni33
nje ze midis jush
 
Avatari i peshkaqeni33
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Kush tha, qe s'jemi komshinj!
Posts: 5,385
Thanks: 210
Thanked 488 Times in 319 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
peshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maqellarjot Shiko postimin
I kerkoj Falje te tjereve per kete fjalor qe do te perdor, por eshte e pamundur te mos rreagosh ne kete menyre kur digjon marrezina dhe cmendurina te tilla.

Peshkaqeni33,

duhet te te vij turp per at fjale qe shkruan. jo vetem qe jane budallalleqe por jane edhe Blesfami! Si quan nacionalist ti nje kriminel qe ekzekutoj eliten e vertet te shqiperise, vrau preu dhe persekutoj per nje gjysem shekulli te gjithe nacionalistat e vertet dhe familjet e tyre. Jo vetem kaq por krimi me i madh qe beri ishte ndrydhja, perdhunimi e mendjes se shqipetarit, Ri-formimi i njeriut, Nje percudnim i ter. Ai shkaterroj nje popull te ter, shkaterroj identitetin e je populli te lasht. Beri ate qe osmanet, greket dhe serbet nuk arriten ta benin per 500. Ai formoj njeriez si ti, qe arrijn sote te thone se patriotizmi eshte demode. Sote e kasaj dite ne akoma po vuajm bemat e tij. Sote e kesaj dite akoma nuk gjenden kockat e njerezve qe burgosi, pushkatoj pa mas. Nje kriminel qe torturoj barbarisht jo burra, femij dhe pleq por edhe grat. Perdori menyrat me cnjerezore me makaber. Torturoj grat e viktimave, pa dienin e tyre, qe te firmosnin akuza rreme. Akuza qe me von u perdoren per te varur dhe ekzekutuar familjare e tyre. Gje qe shtyja qindra njerez te benin vetvrasje kur mesuan se per cfar i kishin perdorur. Ke konsideron ti Nacionalist, ate Qen qe konsoderonte Kinezet dhe Ruset vellezer dhe Kosovaret Miq. Vetem njeri i lindur kriminel dhe sadist mund te bej gjera te tilla. Ti na vjen ketu pa pike turpi dhe na thua qe nuk ishte fai i tij. Jo vetem aq por po na tregon se sa shume vendi ka perparuar me Indurstrine qe ai "krijoj'. per cfar industrie e ke fjalen ti. per mbeturinat qe vinin ne shqiperi nga Rusia dhe KIna. Per cfar perparimi e ke fjalen ti, per dritat qe sote e kesaj dite fiken 5 here ne dite, per ujin e pishem dhe ushqimet qe sote e kesaj dite akom nuk nuk jane te mjaftueshem, dhe ne rastin me te mire helmojn.

Sa per bejleret, ajo qe thua eshte nje maskarrallek. Ti ben jehonen e histrorise se rreme te Kristo Frasherit dhe shokeve te tij qe me ane te qenjeshtrave arriten ne 'ri-krijonin' egjiptin e lasht ne mes te evropes me Faraon dhe Skllever dhe Piramida te verteta. Ti ke koje te flasesh per Bejleret? Sa per dijenine tende te zbeht dhe te kufizuar marredhenjet mes Bejlereve dhe klasave te tjera ne shqiperi ishin njisoj sic ato jane ne cdo shoqeri tjeter te botes edhe sot. Ne kete bot ka njerez te mije dhe te keqije, te afte dhe te paafte. Dhe kur keta te fundit arrijn te sundojn, sigursht jo me forcat e veta por me poshtersite dhe matrapazlleqet qe bejn, bota normale permbyset. Absurditeti dhe Padrejtesia kthehet ne dicka "normale". prandaj njerezit si ti guzojn edhe te flasin budallalleqe, dhe cdo gje qe i vjen neper mend pa e filtruar ate qe thone. Bejleret E fituan token me forcat e veta, e punuan e trasheguan dhe e mborjten me gjak, per shekuj te tere. Kurse Xhaxhy yt i shtrenjt ua morri me dhun dhe, gjoja e shprndau tek populli. ironia ne kete rast eshte sepse ajo tok qe u dha popullit jo vetem qe nuk mjaftonte per te arritur nje mireqenje te vertet por nuk ishte mjaft as per te mbijetuar. Koperativistet 9 muajt e vitit shkonin neper ferma dhe i luteshin duqaneve te fermave per nji kile buke Gruri, sepse 9 muajt e vitit ishin te detyruar te hanin buke misri qe as plumbi nuk e shponte. Ja pra koperativat ishin ato qe do te perfitonin nga reforma "agrare". Por cfar pret nga nje sprodhjak si ti qe u nxorr nga fundrrinat e baltave dhe me punen e "tij" arriti te fitoj nje pak Triska Fronit. Kjo ishte arritje me e madhe qe sub-humanet si puna jote mund te arrinin. Ato qe thua ti per bejleret jane genjeshtra dhe poshtersira. ne cdo shoqeri ka pasur dhe gjithmone do te ket nje element te keq, por ne pergjithese bejleret nuk ishtin ata qe bie ti ketu. Familja ime vjen nga Bejleret. Bile nji nga Bejleret me te fuqishem te Dibres. ne jeten time kam hasur tek njerez qe mbanin emerin e gjyshit time. Keta ishin profesora intelektuaL , sigurisht me standartet e asaj kohe. Vamiljet e tyre kishin qene yzmeqar tek Dera Jone. Ne qoftese keta njerez ishin trajtuar aq keq sa i paraqet tij kety, perse atehere ata emertonin femijet e tyre me emerat e "Bejlereve". Edhe sote e kesaj dite ketyre Bejlereve iu drejtohen me nje rrespekt qe ti dhe lloj i jot nuk ka per te gezuar kurre. Keta Bejleret qe na bie ti ketu kane derdhur gjak, kan sakrifikuar familjet e tyre per te miren e shqiperise, dhe nji Spordhjak si ti, ke ftyr dhe kuxim ti permendesh "emrin" e tyre dhe aq me teper te shtremberosh personalitetin e tyre!

TE TE VIJ TURP!!!
Mjeran...
Eshte pikerisht menyra si i mendon gjerat qe me ngaterron mua. Kam vene re, qe ata, qe i mendojn keshtu si ty, jane gjithmon ata me te "zgjuarit".
Keshtu si i ke shkruajtur ti ketu, do humbasin kot gjithe keto xhevahire. Nese do vertet te me ndihmosh, une do te lutesha te mi shkruash ne nje cope leter dhe te mi dergosh, se ndoshta ashtu edhe mund te me hyjne ne pune. Supermarketet jane ne greve dhe mua po me mbaron letra higjenike.

Mos kujton ky, se ia kam fajin une, qe eshte ky qe eshte.
Ej zoti "Ce nesuno in casa", nuk e kam fajin une qe natyres i mbaruan fondet dhe lenda e pare kur ishte duke perfunduar trurin tend.
Nejse... "Maqellariotit dhe femise hapi rruge" thot nje proverb e vjeter popullore. Prandaj e Leme Maqellariotin ne boten e tij dhe i kthehemi temes tone.




Ja pikeveshtrimi i italise per ate pjese te historise tone, fiksuar ne kete dokumentar.




http://www.youtube.com/watch?v=J9qr--YY_P0
__________________
Zoti ne qiell... Une ne det...


(Po ne toke kush do jete?!)
peshkaqeni33 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 21:31   #25
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Morrison Shiko postimin
Maqellarjot, une nuk te pergezoj fare per gjakfohsine tende e cila eshte inekzistente ne citimin qe i ke bere peshkaqenit. Do te lutesha te rregullosh fjalorin tek citimi qe e ke nxire me sharje dhe ofendime. Dhe une vij nga fis patriotash qe derdhen gjakun e tyre per atdheun, si ne kohen e turkut, por edhe gjate Luftes Nacional Clirimtare. Nuk e di sa burre i mire ka qene gjyshi yt por bejlere te tjere ktej nga jugu kane vrare e prere parardhesit e mi per ti grabitur token. Dhe nuk jane fantazira nga filmat me partizan por jane historira qe kane dale nga goja e gjysherve te mi.

Sec kam nje nuhatje per kto daljet jashte teme mbas kaq vitesh neper forume, prandaj dhe iu kundervura reklames se Coca Coles qe hodhe ne fillim. Tema eshte per Zogun, nese do te diskutosh per Enver Hoxhen jane temat perkatese ose hap nje teme te re.

Forum-al ka nje nivel dhe nuk lejot perdhunimi i ktij niveli. Ktu jane te gjithe te barabarte, ndac ji komunist, ndac ji fashist, ndac ballist, e ndac zogist, ktu jemi te gjithe shqiptare. Gjuha e urretjes ktu eshte e ndaluar. Nese do te diskutojme dicka atehere kjo do te behet ne baze te argumenteve dhe jo te ndjenjave ekstreme. Duke bertitur e duke ofenduar nuk ben gje tjeter vec "humbet te drejten tende" Besoj se u morem vesh dhe le t'i kthejme temes nivelin e meparshem.

Sa per temen... Do isha shume i lumtur nese do na sillje dokumente apo citime nga libra historike bazuar ne fakte per te gjitha ato qe thua, perndryshe nuk mund te me imponosh mendimin tend. Ne e kemi mesuar ashtu sic e kemi mesuar historine mbi Zogun, dhe historia zyrtare shqiptare nuk ka ndryshuar shume qe nga koha e xhaxhit (mbase t'i bejme kerkese Sales per kte). Kshu qe ti qe kerkon ta ndryshosh historine do te duhet te sjellesh fakte.
Eshte e vertet qe une perdorea nje tone te ashper. Per kete kerkova edhe falje.

Nuk kam dashur kurre te hyje ne debatesh familjare sepse per secilin familja e vet esht gjithmone me e mira. Une prura nje shembull konkret per ilustrim.

Ajo qe me rrevolton mua me teper eshte perhapja e propagandes se ish-komunistave 20 vjet pas 'renjes' se diktatures. Na hengren shqiprtin per 50 vjet na vran na persekutuan na ndan perzgjalli nga njeri tjetri, tani duhet ti hapim rruge sepse jemi te gjithe te barabart? Eshte turp. Keta njerez une nuk mund ti quaj te barabart. Jane kastraveca. jo vetem qe nuk flasin me ansje lloj kompetence por mundohen edhe te diskretitojn personalitetin tend me deklarate te cmendura. Flasin pa pike pergjegjesie.

Fatkeqesisht jo drejtesia por ai me i fuqishmi ne shumicen e rasteve "Fiton". Dhe shkruan historine sipas leverdise se tij. Nuk mesohet cdo gje me libra, Morrison, njerezit mund te shkruajn cfar te duan neper libra. historia e veret qendron diku ne mes te keqberesve dhe viktimave britmat e te cileve akoma jehojne ne hapsiren e pafund fatkeqsishte atehere binin ne vesht te shurdhet, dhe aq me keq sote trajtohen si nje bezdisje dhe jo te faktuara sepse u shkruajt dicka krejt ndryshe nga ajo qe ndodhi.

Mesimi i historise se gabuar nu duhet te jet justifikim per berjen e jehones se saj dhe aq me teper kur ai perdoret me aq "kompetenca" sikur te jet pervoja e vet folesit.

Une flas me fakte te jetuara, ketu flitet me 'fakte' te lexuara nga libra te shkruajtur nga kriminelat.
Keto libra konsideron ti si fakte???

Une theksova ne shkrim sepse ne cdo shoqeri existon nje element keqberes. Ky element nuk duhet te perfaqesoj dhe te etikoj te gjithe shoqerine. Ky perjashtim mund te behet vetem ne kohen e diktatures. Ne rastin e shqiperise duhet perdorur arsyeja. Fakti me i pakontestueshem eshte e kaluara. Shikoni ku eshte shqiperia sote qe te dini se ku ka qene. hapni syte dhe shikoni te vertetn dhe jo vetem ate qe ju pelqen. E verteta absolute eshte gjithmon tronditese. sidomos ne rastin e shqiperise.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 22:07   #26
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Nejse....Nuk kam ardhur ketu te zihem apo armiqesohem me ansji, por ndodh qe has ne disa mina qe kur shkel ne to te gjelbin me eren qe leshojn, dhe natyrisht ndizen gjakerat dhe thuhen fjale te ashpera. Megjithate nuk terheq as edhe nje pik apo prejse nga ai shkrim. Ne fund te fundit ca pret nga qenje te tilla. Marresi i meritoj te gjitha! E mbyllim me kaq.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 22:27   #27
Morrison
V.I.P
 
Avatari i Morrison
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: me kembe ne toke
Posts: 712
Thanks: 9
Thanked 14 Times in 11 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 40
Morrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Personalisht nuk me intereson fare as e verteta jote dhe as e verteta e peshkaqenit apo ndonje tjetri. Mua me intereson e verteta ime, ajo e vertete qe une e kam jetuar vete. Kur shkruan ke shume perceptime te gabuara. Bile, bile dhe kutpimin e shume llafeve ti e keqiterpreton sa qe u kacafyte qe ne postimin e pare me Peshkaqenin per nje llaf qe ti faktikish tregove qe nuk ja dije kuptimin, ishte pikerisht fjala "ordiner" qe do te thot i zakonshem, ndersa ti dije kuptimin me brutal te saj ate qe perdoret dhe me shume nga shtresat e nivelit te ulet arsimor dhe u acarove menjehere, aty e tradhtove veten dhe u krijua disniveli yt me peshkaqenin ne diskutim. Por disniveli ama nuk do te thote qe peshkaqeni ka te drejte ne argumentimet e tij, prandaj dhe une ne shume gabime te tuat u shmanga qe te citoja, te ruaja balancen e diskutimit. Kte gje e kuptoi dhe peshkaqeni dhe te coi ty ne acarim gje qe ne nje diskutim te ul piket edhe me shume. Ekziston nje shprehje qe thot: "Nese ti nuk e bind dot tjetrin atehere e ke fajin ti".
Morrison nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 22:40   #28
peshkaqeni33
nje ze midis jush
 
Avatari i peshkaqeni33
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Kush tha, qe s'jemi komshinj!
Posts: 5,385
Thanks: 210
Thanked 488 Times in 319 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 106
peshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėmpeshkaqeni33 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maqellarjot Shiko postimin
Nejse....Nuk kam ardhur ketu te zihem apo armiqesohem me ansji, por ndodh qe has ne disa mina qe kur shkel ne to te gjelbin me eren qe leshojn, dhe natyrisht ndizen gjakerat dhe thuhen fjale te ashpera. Megjithate nuk terheq as edhe nje pik apo prejse nga ai shkrim. Ne fund te fundit ca pret nga qenje te tilla. Marresi i meritoj te gjitha! E mbyllim me kaq.
Jo or jo, mos u zi, se nuk eshte mire. Degjom mua. Une te isha ne vendin tend nuk do ziesha. Nuk ia vlen. Ti je djal i mencem. Vertet mund t'a ngaterrosh rrugen kur shkon per ne shtepi, por kjo nuk i ul vlerat e tua si strateg per te gjetur rrugen qe do coj shqiperin drejt prosperitetit.
Une per vete te kam zili dhe cuditem si ka mundesi ajo koke e vogel te mbaj ate mase te madhe trush. Sigurisht duhet te jene te kompresuara, por kjo nuk me pengon ti lutem cdo dite zotit, qe ato mos te derdhen rrugeve neper te cilat ti kalon kur vete per ne shtepi.


He ci thoni kesaj... haha
Nese kjo nuk eshte nje shaka e natyres... ateher cfare mund te jete...
Or ti zoti Nastradin, vertet mendon se me ofendon mua me ato budalliqet qe shkruan?! Vetes tende i nxjerr bojen.
Nga une e ke marre noten, tani bej kujdes mos t'a marresh edhe nga te tjeret, se me keto qe shkruan ti...
__________________
Zoti ne qiell... Une ne det...


(Po ne toke kush do jete?!)
peshkaqeni33 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 22:54   #29
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 48 Times in 42 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Diskutojme o debatojme,thjesht per te kaluar kohen,e per te shpehur mendimet tona.
Diskutohet ne pergjithesi,per te mesuar diēka te re,se asnje person nuk i di te gjitha,e asnje nuk ka te drejten o te verteten ne xhep.
Nje diskutim ka lezet;kur nuk ka fyerje,e kur ka shume kendveshtime.
E rendesishme eshte qe mos ta mendojne te gjithe njesoj,dhe mundesisht te respektohet mendimet qe nuk na pershaten o nuk na pelqejne.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 23:11   #30
Morrison
V.I.P
 
Avatari i Morrison
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: me kembe ne toke
Posts: 712
Thanks: 9
Thanked 14 Times in 11 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 40
Morrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėmMorrison i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Peshkaqen sikur tham qe do i leme kto talljet e fyerjet... Mundohem ne maksimum qe te rrespektoj mendimin e tjetrit por nese do fillojme ta kthejme temen ne pacavure nuk me ngelet gje tjeter vecse te filloj dhe te fshij gjitha postimet te cilat e di shume mire qe ju kushtujne kohe nga jeta juaj para PC. Sinqerish po e mendoj dy here qe te filloj te fshij postimet....
Morrison nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 23:29   #31
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,123
Thanks: 6,491
Thanked 3,076 Times in 1,264 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh



Mbreti Zog i shqiptarėve ishte monarku evropian mė i pazakontė i shekullit tė 20-tė; njė njeri pa asnjė lidhje mbretėrore qė themeloi mbretėrinė e tij nė vitin 1928. Bashkėkohėsit nuk dinin ēfarė tė mendonin. Epitetet pėr tė varionin sipas shijeve dhe opinioneve nga me te ndryshmet. Sigurisht qė nė sytė e tė huajve mbėrritja e beftė e kėtij mbreti,shtoi misterin e njė vendi tė njohur kryesisht pėr malet, revoltat dhe gjakmarrjen. Sado qė Mbreti dėshironte tė identifikohej me rregullin dhe progresin, emri i tij ishte mė sė shumti i lidhur me intrigat politike qe implementoheshin atehere ne politiken e brishte shqiptare. Ai ka rrėfyer: “Jeta ime ėshtė njė histori aventurash”. Oborri i tij nė miniaturė nė Tiranė vuri nė punė imagjinatėn e botės perėndimore nė vitet ’30, para se fashistėt italianė ta detyronin tė arratisej dhe stalinistėt e post-luftės ta mbanin aty. Komunistėt mė pas e minimizuan vendin e tij nė histori, vendin e njė njeriu qė sipas ēdo standardi objektiv duhej tė renditej si njė prej figurave tė tij mė tė shquara. Pėr pesė dekada me radhė Shqipėria ishte njė vend i mbyllur, sinonim i marksizėm-leninizmit, por si kudo nė Evropėn lindore, pėrfundimi i Luftės sė Ftohtė ka shfaqur vazhdimėsi tė sė shkuarės sė para luftės qė sistemi totalitar i kishte fshirė.Njė editorial i “The Times” iu referua njėherė “mbretit tė ēuditshėm Zog si njė shtojcė ireale” e historisė sė Shqipėrisė. Ky libėr ka si qėllim ta bėjė atė tė duket real. Njerėzit qė jetojnė nė vende tė sigurta e tė qėndrueshme, me kufij tė mirėpėrcaktuar dhe njė traditė qeverisjeje ftohen tė lėnė mėnjanė supozimet e tyre mbi monarkinė moderne evropiane.Mbreti Zog ishte njė kuriozitet dhe mbeti kėshtu deri ne fund.Nga bashkėkohėsit e tij ai etiketohej si nje personalitet me rezonance te gjere. Edhe sot reputacioni i tij ėshtė burim debatesh, por Zogu ishte padyshim njė prej figurave mė tė shquara nė historinė shqiptare. Edhe pse i njohur pėr politikbėrje origjinale, ai premtoi tė vinte rregull e progres nė njė vend qė s’kishte njohur prej kohėsh asnjėrin prej kėtyre. “Unė e bėra Shqipėrinė”, ka thėnė ai.Nė biografinė e parė tė plotė, Jason Tomes eksploron realitetin pas njė njeriu tė pėrshkruar nga “The Times” si “mbreti i ēuditshėm Zog” dhe dėshmon se ai ka qenė produkt i njė hapėsire dhe kohe unike. Njerėzit qė jetojnė nė vende tė sigurta e tė qėndrueshme janė tė ftuar tė lėnė mėnjanė supozimet e tyre mbi monarkinė moderne evropiane dhe tė njihen me njė mbret, i cili u ka qėlluar atentatorėve tė tij dhe qė i paguante faturat me shufra ari.

JASON TOMES ka dhėnė mėsim lėndėn e historisė dhe politikės moderne nė universitetet e Oksfordit, Varshavės dhe Bostonit. Interesi i tij mbi Shqipėrinė daton 25 vjet mė parė, kur ai dėgjoi pėr herė tė parė nė valė tė shkurtra radio Tiranėn. Ai ėshtė autori i librave “Balfour” dhe “Foreign Policy” si dhe mbi pesėdhjetė artikujve pėr “Oxford Dictionary of National Biography”.

Njė audiencė me mbretin Zog
Vendi mė i harruar i Evropės, Shqipėria. Nė vitet ’30 tragetet zbarkonin ēdo ditė nga taka e Italisė dhe njė avion pesė vendesh i “Adria-Aero-Lloyd” fluturonte tre herė nė javė drejt aeroportit tė Tiranės, por shėrbimet ishin nėn standardet e pėrdorimit dhe nuk viheshin dot nė punė pa subvencione. Nė vendin mė tė vogėl ballkanik, tė huajt ishin aq tė rrallė sa bėheshin menjėherė tė famshėm. Njė anglez, francez apo amerikan i respektuar, i cili shfaqte interes tė kėnaqshėm ndaj vendit mund ta kishte relativisht tė lehtė tė pėrftonte njė pritje nga mbreti-politikan. Ekzistonte njė histori sipas tė cilės kur Zogu mėrzitej u telefononte hoteleve pėr tė gjetur ndonjė tė huaj interesant qė tė shkėmbente dy llafe me tė. Pallati i tij ishte mė pak se pesė minuta larg dhe gjuha e pėrbashkėt gjendej shumė kollaj. Mbreti nuk ishte kozmopolitan, por ai fliste turqisht shumė mirė, gjermanisht mirė dhe frėngjisht mjaftueshėm pėr tė biseduar. Anglishtja nuk ishte opsion, ai refuzonte tė humbiste kohė me njė gjuhė, e cila i bindej gramatikės vetėm dhjetė pėr qind. Njė roje me njė “Z” tė ndritshme nė pelerinė shoqėronte vizitorėt pėrmes rrugės me tulla tė kuqe nė kompleksin mbretėror, nė juglindje tė sheshit qendror. Njė sekretar, mbase Sotir Martini, apo adjutanti energjik Zef Sereqi shfaqeshin para tė ftuarve pėr t’i informuar mbi disa pika tė protokollit. Dymbėdhjetė hapa mė tej shfaqej vila dykatėshe me stuko tė verdhė, e cila ishte ndėrtuar pėr njė tregtar turk para luftės. I drejtuar nė sallonin e vogėl tė pritjes me pasqyra tė ndritshme dhe llambadarė venecianė vizitori mund tė shihte stallierin e oborrit nėpėrmjet perdeve pėrpara se tė shfaqeshin kanatet e xhamit. Njė burrė me flokė kafe dilte menjėherė nė skenė, i ulur nė fund tė njė dhomė tė gjatė dhe tė ndriēuar mirė, e mobiluar nė stil modern me letėr muri ngjyrė tė gjelbėr. Mbreti dukej i vogėl dhe thuajse i padukshėm ndėrmjet tryezės sė madhe prej druri tė kuq dhe portretit tė madh tė varur nė murin mbas. Syprina e tryezės ishte e rregullt dhe me shkėlqim. Nė pikturė shfaqej njė grua e ashpėr meso-moshė me njė paraqitje jo dhe aq mbretėrore. Vizitori hynte nė dhomė dhe kollitej lehtė. Kishte gjithnjė njė shtėllunge tymi duhani dhe rrallėherė ndonjė dritare tė hapur. Ai pėrkulej tre herė (siē ishte udhėzuar) dhe ecte pėrpara me hapa tė kujdesshėm. Ata mė me pak fat janė penguar shpeshherė nė qilimat dekorativė tė shtruar nė dyshemenė e lėmuar. Teksa i afrohej tryezės, sytė e tij pėrqendroheshin nė tiparin mė ekstravagant nė horizont: Mustaqet e Mbretit. Edhe pse shumė tė mėdha, ato ishin gjithmonė tė rregulluara dhe tė stiluara me maja tė holla tė rregullta. Tundimi pėr t’u ngulur sytė mustaqeve duhej nėnshtruar teksa mbreti ngrihej avash dhe pėshpėriste disa fjalė pėrshėndetje me zė tė ulėt e tė qartė. Ai ishte rreth 1 metėr e 80 i gjatė, qėndrimi i tij i drejtė dhe figura e tij thatime. Ai bėnte ēmos qė tė dukej i mbajtur: Njė kostum ngjyrė gri dopiopet nga Savile Roė, njė kėmishė e bardhė nga Sulka, Paris, kėpucė tė prodhuara me dorė nė Itali. Njė buzėqeshje e qetė shoqėronte shtrėngimin e fortė tė dorės dhe vizitori ulej.

“Njė cigare?”
Me njė gjest mospėrfillės, Mbreti ofronte njė sėrė markash cigaresh nga tavolina e tij. Ai merrte gjithnjė njė pėr vete (i kėrkonte falje jo duhanpirėsve) dhe teksa cigarishtja e mbante tė zėnė pėr njė moment, vizitori mund tė skanonte nė mendje mbretin. Ai kishte njė fytyrė tė gjatė si rozė, jo me tipare mesdhetare, qė vinte nė formė konike nga balli i gjerė tek mjekra e ngushtė. Balli ishte i lartė dhe mund tė kishte qenė mė i lartė po tė mos ishte pėr flokėt e krehur nė anėn e majtė. Mė pas, vihej re, sado e ēuditshme qė tė ngjajė, se mjekra nuk ishte aq e mprehtė sa dukej nė fotografi. Tipari qė binte mė shumė nė sy ishte hunda e drejtė, e cila nė profil shkrihej me ballin nė vijė tė drejtė. Herė pas herė vetullat e rėna i jepnin njė pamje zymtėsisht tė pėrvuajtur qė ngjante simpatike dhe lehtėsisht komike. Vizitori mė pas pyeste veten nėse aristokrati 38-vjeēar ishte vėrtet prijėsi i pamėshirshėm malėsor, i cili kishte shkatėrruar rivalėt e tij dhe themeluar mbretėrinė. Zogu ulej nė karrigen e tij, buzėqeshte sėrish lehtė, a thua se po i zbulonte vizitorit hijen e njė sekreti qė veē ai vetė e dinte. Pavarėsisht plogėshtisė qė i shfaqej nė portret, sytė blu nė gri ishin gjithmonė nė gatishmėri. “Shkrepini pyetjet tuaja tė pavend”, thoshte duke qeshur pėrpara se tė vazhdonte tė jepte pėrgjigje krejtėsisht tė matura. Pse e ktheu Shqipėrinė nga republikė nė monarki para disa vjetėsh? Kishte vetėm njė arsye pėr kėtė. Ndryshimi ishte bėrė nė pėrputhje me shpirtin dhe dėshirėn e shqiptarėve, themeli politik i tė cilėve kishte qenė gjithnjė ndarja nė prijės e baronė, secili i udhėhequr nga njė shef suprem. Intonacioni i zėrit tė tij ngjante ēuditėrisht i ri; njė lloj rezervimi adoleshent davariste menjėherė idenė e njė gjarpri dhome. “I vetmi ndryshim pėr mua ėshtė se, nė vend qė tė punoj tetė orė nė ditė tani punoj 18 dhe mbaj pėrgjegjėsi pėr gjithė shtetin. Jam njė punonjės i vetėm qė bėj punėn time. Ky ėshtė kuptimi i mbretėrisė pėr mua”, thoshte me njė ngėrdheshje komike. Mbreti sigurisht nuk e mohonte faktin se Shqipėria kishte probleme tė mėdha financiare. Si mund tė pėrballojė njė familje mbretėrore njė komb aq i varfėr? Ky kundėrshtim zhvendosej me mirėsjellje nga atmosfera. “Financiarisht, njė mbret nuk i kushton njė vendi asnjė qindarkė mė shumė se njė president”. Tė dy kanė nevojė pėr njė pallat. Tė dy kanė nevojė pėr roje. Me njė buzėqeshje tjetėr – e ngjyrosur me njė nuancė tė pavend melankolie romantike – Zogu i referohej uniformės sė tij tė bardhė me zbukurime floriri, e lidhur ngushtė me tė. Ajo ishte blerė para se ai tė merrte fronin: “Kur isha president duhej tė vishesha siē ma kėrkonte posti, por edhe mė i varfri i shqiptarėve ka njė nuancė mbretėrore, ndaj tani qė jam mbreti i tyre nuk ėshtė e nevojshme qė ta theksoj nė njė ndonjė mėnyrė”. Nė njė mėnyrė kokėfortė dukej sikur ai kėrkonte aprovim, edhe intimitet. Ai kishte njė intonacion intim tė alternuar me pėrmbajtjen aspak personale tė pėrgjigjeve tė tij dhe i mbante sytė e ngulur me ngulm tek i ftuari, i pavėmendshėm ndaj gumėzhimave tė ndihmėsve tė tij qė depėrtonin mes dyerve tė xhamit. Ishte gabim i zakonshėm qė monarkia tė konsiderohet si luksoze, vazhdonte mė tej ai. “Adoptimi i njė regjimi qė i shkon mė shumė pėr shtat vendit garanton stabilitet mė tė madh tė brendshėm, i cili si pasojė garanton dhe mbėshtetje mė tė madhe tė huaj”. Njė republike ballkanike s’kishte qenė ndonjėherė anomali. Sigurisht, mbreti i shqiptarėve nuk mendonte se i takonte e drejta hyjnore. Ai ishte njė monark kushtetues, i cili e kuptonte se pushteti i tij vinte nga njerėzit.

Kjo nėnkuptonte njė regjim tė lirė dhe demokratik?
Zogu ishte gati tė tundte kokėn nė shenjė miratimi, kur i kujtohej se tė huajt kishin zakonin e ngatėrrueshėm tė ulnin e ngrinin kokėn pėr tė pohuar dhe tė tundin kokėn anash pėr tė mohuar. Ai sforcohej pėr tė lėvizur kokėn poshtė-lart. “Si mbret i popullit tim unė nuk kam asnjė interes se cila parti fiton dhomėn e lartė pėrmes metodave kushtetuese. Kjo do tė ndihmojė nė edukimin e njerėzve sipas linjave demokratike, si nė SHBA dhe do tė sigurojė liri mė tė madhe pėr tė gjithė”.

Kishte parti politike nė Shqipėri?
Jo nė kuptimin formal pėr momentin, rrėfente ai. Pėr momentin, mbreti i shqiptarėve duhej tė ishte lideri dhe mėsuesi i popullit tė tij. Zhvillimi i vėrtetė politik, do kohė. “Nuk mund tė mėsohet njė fėmijė pesė vjeē njėsoj siē mund tė mėsohet njė i rritur. Vetėm me vazhdimin e luftės ndaj analfabetizmit, fuqitė dhe pėrgjegjėsitė e njerėzve tė zgjedhur si pėrfaqėsues, mund tė rriten.” Progres i konsiderueshėm ishte bėrė nė arsim, theksonte ai. Jo shumė kohė mė parė, jo mė shumė se dy mijė fėmijė shkonin nė shkollė. Sot, ky numėr ishte rreth 60 mijė.

Kur do tė fitojnė femrat shqiptare tė drejta tė barabarta politike?
“Statusi i lartė e femrave ėshtė njė prej faktorėve kryesorė nė forcimin e njė shteti”, deklaronte me bindje Zogu. “Mendoj se do tė ndjej pėrmbushjen e misionit mė tė madh tė jetės sime, kur statusi dhe kultura e femrave nė Shqipėri tė arrijė majat, fillimisht nė lartėsinė e vendeve tė tjera ballkanike e mė pas nė nivelin e femrave tė botės perėndimore”. Tė drejtat politike ishin vetėm njė segment i procesit. “Unė dua t’i arsimoj femrat, por dua dhe t’u mėsoj tė jenė nėna e shtėpiake tė mira. Unė dua qė femrat shqiptare tė jenė gra tė mira si ajo”. Ai e kthente karrigen dhe pėrkulej lehtėsisht ndaj portretit qė varej nė murin pas tij, i vetmi portret nė dhomė nė fakt. “Ajo ėshtė nėna ime”, shpjegonte ai me ndjenjė dhe ndalej njė moment pėr tė vėnė rregull nė mendimet e tij e pėr tė ndezur njė cigare tjetėr. Poligamia dhe fejesa nė djep ishin ndaluar tashmė dhe shumė shpejt do hiqej dhe perēja. “Do jetė njė proces i gjatė sepse na duhet tė ērrėnjosim shumė paragjykime e menjėherė mė pas do tė vijė dhe e drejta e votimit pėr femrat.

E drejta e votės pėr gratė ėshtė njė fenomen i ri dhe nė shoqėritė mė tė avancuara, kujtoni.
“Ne jemi shekuj pas Evropės pėr sa i pėrket civilizimit”, vėrente Mbreti me njė rrudhje vetullash. Kushdo mund ta dallonte se subjektet e tij tė bisedės ishin injoranca dhe progresi. Nuk ishte faji i tyre. Sundimi turk deri nė vitin 1912 i kishte lėnė ndjenjat, moralin dhe metodat bujqėsore tė Mesjetės. Nėse vizitori udhėtonte nė male, ai do shokohej me kushtet mė tė varfra tė jetesės qė mund tė gjendeshin nė Evropė. “Mė vjen shumė turp nga kjo ndonjėherė”, psherėtinte ai. “Justifikimi ynė i vetėm ėshtė se nuk i bėjmė dot tė gjitha njėherėsh”. Pesėqind vjet qėndrim nė vend, duhej tė ē’bėheshin nė njė farė mėnyre. “Ėshtė qėllimi im qė tė civilizoj njerėzit e mi dhe t’i bėj me sa tė mundem qė tė pėrftojnė zakonet dhe traditat perėndimore”. Gjakmarrja mund tė jetė e pranishme nė vende tė ndryshme tė mbretėrisė, por ligji dhe rregulli kishin bėrė progres tė madh sė fundmi. Mbreti thoshte ftohtė se dhe ai vetė ishte objekt i shumė armiqėsive, e asnjė prej tyre s’kishte pasur sukses. Nė njė pikė tė intervistės, Mbreti e linte cigaren dhe pėrkulje lehtė me vėshtrim reflektues ndėr sy. Duke vėnė duart e bardha delikate nė tryezė, ai fliste butė dhe ndershmėrisht: “Unė do u mbetem besnik interesave tė Shqipėrisė dhe mirėqenies sė popullit tė saj, edhe nėse mė duhet tė sakrifikoj jetėn. Nėse kėto fjalė nuk justifikojnė veprimet e mia, atėherė gjithēka kam bėrė deri tani pėr vendin tim, ėshtė thjesht shtirje”.Kushdo qė s’ishte bindur nga ndershmėria e Zogut deri nė kėtė pikė, mbase s’do bindej kurrė. Sidoqoftė, vizitori i sjellshėm i uronte suksese nė misionin e tij. Ministėr i Brendshėm nė moshėn 24-vjeēare; Kryeministėr nė moshėn 27-vjeēare; President nė moshėn 29-vjeēare dhe mbret nė moshėn 32-vjeēare – ai me siguri qė kishte punuar fort pėr konsolidimin e kombit shqiptar. Sovrani i kėnaqur falėnderonte mė pas vizitorin pėr mendjemprehtėsinė e tij. Qeveritė e huaja, fatkeqėsisht nuk ishin gjithnjė aq tė shpejta pėr tė vlerėsuar punėn e tij. Shqipėria ishte njė vend i vogėl, thuajse aq sa Uellsi apo Nju Xhersi: 354 kilometra e gjatė dhe 144 e gjerė. Por Zogu insistonte se pozicioni nė hyrje tė detit Adriatik, i jepte rėndėsi strategjike tė rėndėsishme. “Pavarėsia e Shqipėrisė ėshtė thelbėsore pėr paqen nė Evropė”, pohonte ai. Duhet tė jetė njė shtet neutral, i pėrhershėm si Zvicra. Ky krahasim mund tė ēohej dhe mė tej. Ėndrra e tij ishte qė njė ditė, rrugėt dhe hotelet e reja e tė bukura, do ta kthenin “Hirushen” e tij nė njė destinacion turistik tė lakmuar, duke ofruar edhe ski alpine, edhe plazhe mesdhetare.

mare nga lajmishqip
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-08-2011, 23:58   #32
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 48 Times in 42 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Smile Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mandi Shiko postimin


Mbreti Zog i shqiptarėve ishte monarku evropian mė i pazakontė i shekullit tė 20-tė; njė njeri pa asnjė lidhje mbretėrore qė themeloi mbretėrinė e tij nė vitin 1928. Bashkėkohėsit nuk dinin ēfarė tė mendonin. Epitetet pėr tė varionin sipas shijeve dhe opinioneve nga me te ndryshmet. Sigurisht qė nė sytė e tė huajve mbėrritja e beftė e kėtij mbreti,shtoi misterin e njė vendi tė njohur kryesisht pėr malet, revoltat dhe gjakmarrjen. Sado qė Mbreti dėshironte tė identifikohej me rregullin dhe progresin, emri i tij ishte mė sė shumti i lidhur me intrigat politike qe implementoheshin atehere ne politiken e brishte shqiptare. Ai ka rrėfyer: “Jeta ime ėshtė njė histori aventurash”. Oborri i tij nė miniaturė nė Tiranė vuri nė punė imagjinatėn e botės perėndimore nė vitet ’30, para se fashistėt italianė ta detyronin tė arratisej dhe stalinistėt e post-luftės ta mbanin aty. Komunistėt mė pas e minimizuan vendin e tij nė histori, vendin e njė njeriu qė sipas ēdo standardi objektiv duhej tė renditej si njė prej figurave tė tij mė tė shquara. Pėr pesė dekada me radhė Shqipėria ishte njė vend i mbyllur, sinonim i marksizėm-leninizmit, por si kudo nė Evropėn lindore, pėrfundimi i Luftės sė Ftohtė ka shfaqur vazhdimėsi tė sė shkuarės sė para luftės qė sistemi totalitar i kishte fshirė.Njė editorial i “The Times” iu referua njėherė “mbretit tė ēuditshėm Zog si njė shtojcė ireale” e historisė sė Shqipėrisė. Ky libėr ka si qėllim ta bėjė atė tė duket real. Njerėzit qė jetojnė nė vende tė sigurta e tė qėndrueshme, me kufij tė mirėpėrcaktuar dhe njė traditė qeverisjeje ftohen tė lėnė mėnjanė supozimet e tyre mbi monarkinė moderne evropiane.Mbreti Zog ishte njė kuriozitet dhe mbeti kėshtu deri ne fund.Nga bashkėkohėsit e tij ai etiketohej si nje personalitet me rezonance te gjere. Edhe sot reputacioni i tij ėshtė burim debatesh, por Zogu ishte padyshim njė prej figurave mė tė shquara nė historinė shqiptare. Edhe pse i njohur pėr politikbėrje origjinale, ai premtoi tė vinte rregull e progres nė njė vend qė s’kishte njohur prej kohėsh asnjėrin prej kėtyre. “Unė e bėra Shqipėrinė”, ka thėnė ai.Nė biografinė e parė tė plotė, Jason Tomes eksploron realitetin pas njė njeriu tė pėrshkruar nga “The Times” si “mbreti i ēuditshėm Zog” dhe dėshmon se ai ka qenė produkt i njė hapėsire dhe kohe unike. Njerėzit qė jetojnė nė vende tė sigurta e tė qėndrueshme janė tė ftuar tė lėnė mėnjanė supozimet e tyre mbi monarkinė moderne evropiane dhe tė njihen me njė mbret, i cili u ka qėlluar atentatorėve tė tij dhe qė i paguante faturat me shufra ari.

JASON TOMES ka dhėnė mėsim lėndėn e historisė dhe politikės moderne nė universitetet e Oksfordit, Varshavės dhe Bostonit. Interesi i tij mbi Shqipėrinė daton 25 vjet mė parė, kur ai dėgjoi pėr herė tė parė nė valė tė shkurtra radio Tiranėn. Ai ėshtė autori i librave “Balfour” dhe “Foreign Policy” si dhe mbi pesėdhjetė artikujve pėr “Oxford Dictionary of National Biography”.

Njė audiencė me mbretin Zog
Vendi mė i harruar i Evropės, Shqipėria. Nė vitet ’30 tragetet zbarkonin ēdo ditė nga taka e Italisė dhe njė avion pesė vendesh i “Adria-Aero-Lloyd” fluturonte tre herė nė javė drejt aeroportit tė Tiranės, por shėrbimet ishin nėn standardet e pėrdorimit dhe nuk viheshin dot nė punė pa subvencione. Nė vendin mė tė vogėl ballkanik, tė huajt ishin aq tė rrallė sa bėheshin menjėherė tė famshėm. Njė anglez, francez apo amerikan i respektuar, i cili shfaqte interes tė kėnaqshėm ndaj vendit mund ta kishte relativisht tė lehtė tė pėrftonte njė pritje nga mbreti-politikan. Ekzistonte njė histori sipas tė cilės kur Zogu mėrzitej u telefononte hoteleve pėr tė gjetur ndonjė tė huaj interesant qė tė shkėmbente dy llafe me tė. Pallati i tij ishte mė pak se pesė minuta larg dhe gjuha e pėrbashkėt gjendej shumė kollaj. Mbreti nuk ishte kozmopolitan, por ai fliste turqisht shumė mirė, gjermanisht mirė dhe frėngjisht mjaftueshėm pėr tė biseduar. Anglishtja nuk ishte opsion, ai refuzonte tė humbiste kohė me njė gjuhė, e cila i bindej gramatikės vetėm dhjetė pėr qind. Njė roje me njė “Z” tė ndritshme nė pelerinė shoqėronte vizitorėt pėrmes rrugės me tulla tė kuqe nė kompleksin mbretėror, nė juglindje tė sheshit qendror. Njė sekretar, mbase Sotir Martini, apo adjutanti energjik Zef Sereqi shfaqeshin para tė ftuarve pėr t’i informuar mbi disa pika tė protokollit. Dymbėdhjetė hapa mė tej shfaqej vila dykatėshe me stuko tė verdhė, e cila ishte ndėrtuar pėr njė tregtar turk para luftės. I drejtuar nė sallonin e vogėl tė pritjes me pasqyra tė ndritshme dhe llambadarė venecianė vizitori mund tė shihte stallierin e oborrit nėpėrmjet perdeve pėrpara se tė shfaqeshin kanatet e xhamit. Njė burrė me flokė kafe dilte menjėherė nė skenė, i ulur nė fund tė njė dhomė tė gjatė dhe tė ndriēuar mirė, e mobiluar nė stil modern me letėr muri ngjyrė tė gjelbėr. Mbreti dukej i vogėl dhe thuajse i padukshėm ndėrmjet tryezės sė madhe prej druri tė kuq dhe portretit tė madh tė varur nė murin mbas. Syprina e tryezės ishte e rregullt dhe me shkėlqim. Nė pikturė shfaqej njė grua e ashpėr meso-moshė me njė paraqitje jo dhe aq mbretėrore. Vizitori hynte nė dhomė dhe kollitej lehtė. Kishte gjithnjė njė shtėllunge tymi duhani dhe rrallėherė ndonjė dritare tė hapur. Ai pėrkulej tre herė (siē ishte udhėzuar) dhe ecte pėrpara me hapa tė kujdesshėm. Ata mė me pak fat janė penguar shpeshherė nė qilimat dekorativė tė shtruar nė dyshemenė e lėmuar. Teksa i afrohej tryezės, sytė e tij pėrqendroheshin nė tiparin mė ekstravagant nė horizont: Mustaqet e Mbretit. Edhe pse shumė tė mėdha, ato ishin gjithmonė tė rregulluara dhe tė stiluara me maja tė holla tė rregullta. Tundimi pėr t’u ngulur sytė mustaqeve duhej nėnshtruar teksa mbreti ngrihej avash dhe pėshpėriste disa fjalė pėrshėndetje me zė tė ulėt e tė qartė. Ai ishte rreth 1 metėr e 80 i gjatė, qėndrimi i tij i drejtė dhe figura e tij thatime. Ai bėnte ēmos qė tė dukej i mbajtur: Njė kostum ngjyrė gri dopiopet nga Savile Roė, njė kėmishė e bardhė nga Sulka, Paris, kėpucė tė prodhuara me dorė nė Itali. Njė buzėqeshje e qetė shoqėronte shtrėngimin e fortė tė dorės dhe vizitori ulej.

“Njė cigare?”
Me njė gjest mospėrfillės, Mbreti ofronte njė sėrė markash cigaresh nga tavolina e tij. Ai merrte gjithnjė njė pėr vete (i kėrkonte falje jo duhanpirėsve) dhe teksa cigarishtja e mbante tė zėnė pėr njė moment, vizitori mund tė skanonte nė mendje mbretin. Ai kishte njė fytyrė tė gjatė si rozė, jo me tipare mesdhetare, qė vinte nė formė konike nga balli i gjerė tek mjekra e ngushtė. Balli ishte i lartė dhe mund tė kishte qenė mė i lartė po tė mos ishte pėr flokėt e krehur nė anėn e majtė. Mė pas, vihej re, sado e ēuditshme qė tė ngjajė, se mjekra nuk ishte aq e mprehtė sa dukej nė fotografi. Tipari qė binte mė shumė nė sy ishte hunda e drejtė, e cila nė profil shkrihej me ballin nė vijė tė drejtė. Herė pas herė vetullat e rėna i jepnin njė pamje zymtėsisht tė pėrvuajtur qė ngjante simpatike dhe lehtėsisht komike. Vizitori mė pas pyeste veten nėse aristokrati 38-vjeēar ishte vėrtet prijėsi i pamėshirshėm malėsor, i cili kishte shkatėrruar rivalėt e tij dhe themeluar mbretėrinė. Zogu ulej nė karrigen e tij, buzėqeshte sėrish lehtė, a thua se po i zbulonte vizitorit hijen e njė sekreti qė veē ai vetė e dinte. Pavarėsisht plogėshtisė qė i shfaqej nė portret, sytė blu nė gri ishin gjithmonė nė gatishmėri. “Shkrepini pyetjet tuaja tė pavend”, thoshte duke qeshur pėrpara se tė vazhdonte tė jepte pėrgjigje krejtėsisht tė matura. Pse e ktheu Shqipėrinė nga republikė nė monarki para disa vjetėsh? Kishte vetėm njė arsye pėr kėtė. Ndryshimi ishte bėrė nė pėrputhje me shpirtin dhe dėshirėn e shqiptarėve, themeli politik i tė cilėve kishte qenė gjithnjė ndarja nė prijės e baronė, secili i udhėhequr nga njė shef suprem. Intonacioni i zėrit tė tij ngjante ēuditėrisht i ri; njė lloj rezervimi adoleshent davariste menjėherė idenė e njė gjarpri dhome. “I vetmi ndryshim pėr mua ėshtė se, nė vend qė tė punoj tetė orė nė ditė tani punoj 18 dhe mbaj pėrgjegjėsi pėr gjithė shtetin. Jam njė punonjės i vetėm qė bėj punėn time. Ky ėshtė kuptimi i mbretėrisė pėr mua”, thoshte me njė ngėrdheshje komike. Mbreti sigurisht nuk e mohonte faktin se Shqipėria kishte probleme tė mėdha financiare. Si mund tė pėrballojė njė familje mbretėrore njė komb aq i varfėr? Ky kundėrshtim zhvendosej me mirėsjellje nga atmosfera. “Financiarisht, njė mbret nuk i kushton njė vendi asnjė qindarkė mė shumė se njė president”. Tė dy kanė nevojė pėr njė pallat. Tė dy kanė nevojė pėr roje. Me njė buzėqeshje tjetėr – e ngjyrosur me njė nuancė tė pavend melankolie romantike – Zogu i referohej uniformės sė tij tė bardhė me zbukurime floriri, e lidhur ngushtė me tė. Ajo ishte blerė para se ai tė merrte fronin: “Kur isha president duhej tė vishesha siē ma kėrkonte posti, por edhe mė i varfri i shqiptarėve ka njė nuancė mbretėrore, ndaj tani qė jam mbreti i tyre nuk ėshtė e nevojshme qė ta theksoj nė njė ndonjė mėnyrė”. Nė njė mėnyrė kokėfortė dukej sikur ai kėrkonte aprovim, edhe intimitet. Ai kishte njė intonacion intim tė alternuar me pėrmbajtjen aspak personale tė pėrgjigjeve tė tij dhe i mbante sytė e ngulur me ngulm tek i ftuari, i pavėmendshėm ndaj gumėzhimave tė ndihmėsve tė tij qė depėrtonin mes dyerve tė xhamit. Ishte gabim i zakonshėm qė monarkia tė konsiderohet si luksoze, vazhdonte mė tej ai. “Adoptimi i njė regjimi qė i shkon mė shumė pėr shtat vendit garanton stabilitet mė tė madh tė brendshėm, i cili si pasojė garanton dhe mbėshtetje mė tė madhe tė huaj”. Njė republike ballkanike s’kishte qenė ndonjėherė anomali. Sigurisht, mbreti i shqiptarėve nuk mendonte se i takonte e drejta hyjnore. Ai ishte njė monark kushtetues, i cili e kuptonte se pushteti i tij vinte nga njerėzit.

Kjo nėnkuptonte njė regjim tė lirė dhe demokratik?
Zogu ishte gati tė tundte kokėn nė shenjė miratimi, kur i kujtohej se tė huajt kishin zakonin e ngatėrrueshėm tė ulnin e ngrinin kokėn pėr tė pohuar dhe tė tundin kokėn anash pėr tė mohuar. Ai sforcohej pėr tė lėvizur kokėn poshtė-lart. “Si mbret i popullit tim unė nuk kam asnjė interes se cila parti fiton dhomėn e lartė pėrmes metodave kushtetuese. Kjo do tė ndihmojė nė edukimin e njerėzve sipas linjave demokratike, si nė SHBA dhe do tė sigurojė liri mė tė madhe pėr tė gjithė”.

Kishte parti politike nė Shqipėri?
Jo nė kuptimin formal pėr momentin, rrėfente ai. Pėr momentin, mbreti i shqiptarėve duhej tė ishte lideri dhe mėsuesi i popullit tė tij. Zhvillimi i vėrtetė politik, do kohė. “Nuk mund tė mėsohet njė fėmijė pesė vjeē njėsoj siē mund tė mėsohet njė i rritur. Vetėm me vazhdimin e luftės ndaj analfabetizmit, fuqitė dhe pėrgjegjėsitė e njerėzve tė zgjedhur si pėrfaqėsues, mund tė rriten.” Progres i konsiderueshėm ishte bėrė nė arsim, theksonte ai. Jo shumė kohė mė parė, jo mė shumė se dy mijė fėmijė shkonin nė shkollė. Sot, ky numėr ishte rreth 60 mijė.

Kur do tė fitojnė femrat shqiptare tė drejta tė barabarta politike?
“Statusi i lartė e femrave ėshtė njė prej faktorėve kryesorė nė forcimin e njė shteti”, deklaronte me bindje Zogu. “Mendoj se do tė ndjej pėrmbushjen e misionit mė tė madh tė jetės sime, kur statusi dhe kultura e femrave nė Shqipėri tė arrijė majat, fillimisht nė lartėsinė e vendeve tė tjera ballkanike e mė pas nė nivelin e femrave tė botės perėndimore”. Tė drejtat politike ishin vetėm njė segment i procesit. “Unė dua t’i arsimoj femrat, por dua dhe t’u mėsoj tė jenė nėna e shtėpiake tė mira. Unė dua qė femrat shqiptare tė jenė gra tė mira si ajo”. Ai e kthente karrigen dhe pėrkulej lehtėsisht ndaj portretit qė varej nė murin pas tij, i vetmi portret nė dhomė nė fakt. “Ajo ėshtė nėna ime”, shpjegonte ai me ndjenjė dhe ndalej njė moment pėr tė vėnė rregull nė mendimet e tij e pėr tė ndezur njė cigare tjetėr. Poligamia dhe fejesa nė djep ishin ndaluar tashmė dhe shumė shpejt do hiqej dhe perēja. “Do jetė njė proces i gjatė sepse na duhet tė ērrėnjosim shumė paragjykime e menjėherė mė pas do tė vijė dhe e drejta e votimit pėr femrat.

E drejta e votės pėr gratė ėshtė njė fenomen i ri dhe nė shoqėritė mė tė avancuara, kujtoni.
“Ne jemi shekuj pas Evropės pėr sa i pėrket civilizimit”, vėrente Mbreti me njė rrudhje vetullash. Kushdo mund ta dallonte se subjektet e tij tė bisedės ishin injoranca dhe progresi. Nuk ishte faji i tyre. Sundimi turk deri nė vitin 1912 i kishte lėnė ndjenjat, moralin dhe metodat bujqėsore tė Mesjetės. Nėse vizitori udhėtonte nė male, ai do shokohej me kushtet mė tė varfra tė jetesės qė mund tė gjendeshin nė Evropė. “Mė vjen shumė turp nga kjo ndonjėherė”, psherėtinte ai. “Justifikimi ynė i vetėm ėshtė se nuk i bėjmė dot tė gjitha njėherėsh”. Pesėqind vjet qėndrim nė vend, duhej tė ē’bėheshin nė njė farė mėnyre. “Ėshtė qėllimi im qė tė civilizoj njerėzit e mi dhe t’i bėj me sa tė mundem qė tė pėrftojnė zakonet dhe traditat perėndimore”. Gjakmarrja mund tė jetė e pranishme nė vende tė ndryshme tė mbretėrisė, por ligji dhe rregulli kishin bėrė progres tė madh sė fundmi. Mbreti thoshte ftohtė se dhe ai vetė ishte objekt i shumė armiqėsive, e asnjė prej tyre s’kishte pasur sukses. Nė njė pikė tė intervistės, Mbreti e linte cigaren dhe pėrkulje lehtė me vėshtrim reflektues ndėr sy. Duke vėnė duart e bardha delikate nė tryezė, ai fliste butė dhe ndershmėrisht: “Unė do u mbetem besnik interesave tė Shqipėrisė dhe mirėqenies sė popullit tė saj, edhe nėse mė duhet tė sakrifikoj jetėn. Nėse kėto fjalė nuk justifikojnė veprimet e mia, atėherė gjithēka kam bėrė deri tani pėr vendin tim, ėshtė thjesht shtirje”.Kushdo qė s’ishte bindur nga ndershmėria e Zogut deri nė kėtė pikė, mbase s’do bindej kurrė. Sidoqoftė, vizitori i sjellshėm i uronte suksese nė misionin e tij. Ministėr i Brendshėm nė moshėn 24-vjeēare; Kryeministėr nė moshėn 27-vjeēare; President nė moshėn 29-vjeēare dhe mbret nė moshėn 32-vjeēare – ai me siguri qė kishte punuar fort pėr konsolidimin e kombit shqiptar. Sovrani i kėnaqur falėnderonte mė pas vizitorin pėr mendjemprehtėsinė e tij. Qeveritė e huaja, fatkeqėsisht nuk ishin gjithnjė aq tė shpejta pėr tė vlerėsuar punėn e tij. Shqipėria ishte njė vend i vogėl, thuajse aq sa Uellsi apo Nju Xhersi: 354 kilometra e gjatė dhe 144 e gjerė. Por Zogu insistonte se pozicioni nė hyrje tė detit Adriatik, i jepte rėndėsi strategjike tė rėndėsishme. “Pavarėsia e Shqipėrisė ėshtė thelbėsore pėr paqen nė Evropė”, pohonte ai. Duhet tė jetė njė shtet neutral, i pėrhershėm si Zvicra. Ky krahasim mund tė ēohej dhe mė tej. Ėndrra e tij ishte qė njė ditė, rrugėt dhe hotelet e reja e tė bukura, do ta kthenin “Hirushen” e tij nė njė destinacion turistik tė lakmuar, duke ofruar edhe ski alpine, edhe plazhe mesdhetare.

mare nga lajmishqip
Ja dhe nje interviste,"qe mbase nuk tregon asgje"....Por te parten tregon se Zogu shikonte nga vendet perendimore.
Sa ja hariti ta modernizonte ate vend ?.Me shume seē pritej,e me teper seē ishte e mundur.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-08-2011, 16:58   #33
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Morrison Shiko postimin
Personalisht nuk me intereson fare as e verteta jote dhe as e verteta e peshkaqenit apo ndonje tjetri. Mua me intereson e verteta ime, ajo e vertete qe une e kam jetuar vete. Kur shkruan ke shume perceptime te gabuara. Bile, bile dhe kutpimin e shume llafeve ti e keqiterpreton sa qe u kacafyte qe ne postimin e pare me Peshkaqenin per nje llaf qe ti faktikish tregove qe nuk ja dije kuptimin, ishte pikerisht fjala "ordiner" qe do te thot i zakonshem, ndersa ti dije kuptimin me brutal te saj ate qe perdoret dhe me shume nga shtresat e nivelit te ulet arsimor dhe u acarove menjehere, aty e tradhtove veten dhe u krijua disniveli yt me peshkaqenin ne diskutim. Por disniveli ama nuk do te thote qe peshkaqeni ka te drejte ne argumentimet e tij, prandaj dhe une ne shume gabime te tuat u shmanga qe te citoja, te ruaja balancen e diskutimit. Kte gje e kuptoi dhe peshkaqeni dhe te coi ty ne acarim gje qe ne nje diskutim te ul piket edhe me shume. Ekziston nje shprehje qe thot: "Nese ti nuk e bind dot tjetrin atehere e ke fajin ti".
Morrison,

Ne rradh te par jam kurjoz te di se cilat "preceptime" ne vecanti te mijat jane te gabuara. Une nuk te njoh por me ate qe thua me le te kuptoj se sa do qe mundohesh te trajtosh gjerat ne menyre objektive, bie ne ngacken e subjektivizmit. Sidomos kur arrin te thuash se Ty te mjaftoj vetem e verteta jote dhe nuk te intereson ajo e te tjereve. Une te garantoj ty se vetem e verteta jote nuk te mjafton. E verteta qe kam jetuar une dhe mijera njerez te tjere bashk me mua eshte plotesisht, te pakten per ate qe ke thene dri tani, e kundert me ate tenden. Prandaj njeriu duhet te mbaj mendjen sa me te hapur dhe duhet te tregohet i matur perpara se te arrij ne konkluzione perfundimtare. Une te pergezoj per mundimin qe ben per te qen objektive. Kjo ka rendesi me teper se cdo gje tjeter. Te tjerat fitohen me pune dhe eksperience.

Te ftoj te lexosh shkrimin e fundit tim, drejtuar ty, tek tema "ka ardhur koha per shqiperine etnike"

Sa i perket fjales "ordiner" shpjegimi qe i bera eshte domethenia e vertet e fjales, te pakten ne gjuhen shqipe. Se cfar shtrese e shoqerise e perdore ate fjale une nuk e di. Une di kuptimin e vertet te fjales. Duhet te tregohesht pak me i matur kur luan rrolin e "moderatorit". Disa nga fjalet qe zgjedh te shkruash, me siper, "nenkuptimet" "zbulojn" qendrimin tend te menjanshem sado neutral qe mundohesh te jesh. Une isha i pari qe kerkova "gjakftohetesi" ne kete tem. Fatkeqsisht une rash "brenda" vet.

Per mendimin time keto jane debate shume te bukura, por duhet perdorur pak fines dhe kujdes sepse jane gjera delikate. Ne te vertet Realiteti imediat eshte gjithmone ose bardh ose zi. ne te njejten menyre ekzistojn e verteta dhe jo e verteta. E drejta dhe e padrejta. Fatkeqesisht, sidomos ne rastin e shqiperise, Historia pershkrimi i ngjarjeve qofshin keto te hedhura ne libra historie apo trajtimi i tyre neper medja dhe forume eshte paraqitur dhe vazhdon te paraqitet si Gri. Mendja e shqiptarit eshte ri-formuar me qellim qe te shikoj vetem Gri. Kjo mundeson manipuluesit qe te bindin me kollaj se Grija i afrohet te zezes me teper se te bardhes, dhe anasjelltas. Ashtu sic ju leverdise atyre.

Per hire te mirembajtjes se forumit, edhe pse "agresori" i vertet meritoj rreagimin e ashper, jam dakort qe te fshihen replikat e lart permendura. Ne fund te fundit ajo qe ka rendesi eshte te merremi vesh me njeri tjetrin. Edhe pse disa ketu kane njohuri te kufizuara dhe tregojn nje nivel te ulet maturie, mendoj se mund te arrijn te debatojn ne nivelin e duhur.Por ne radh te par duhet te degjojn dhe konsiderojn seriozosht anen tjeter perpara se ta hedhin posht me neveri dhe nervozitet, te bazuar vetem ne opinione dhe pikpamje personale. Nervoziteti dhe neveria nxit Nervozitet dhe Neveri.

Dua te bej nje sygjerim.

Une vlersoj qellimin dhe mundimet tuaja per debatimin rreth nje teme te tille. Per kete arsye do te qendroj ne kete debat perderisa te kem vertetuar ato qe kam thene. Per hire te korrekteses, si antetare i ri qe jam ketu, Le te fshihet vetem Replika ime e ashper, nje here per nje here, me nji kusht.

Une do te bie te gjitha faktet qe ju me kerkoni. Do ti mbroj ato qe kam thene rresht per rresht. Dhe kur te kem vertetuar perfundimisht ato qe kam thene, Replika ime te ri-postohet. Sado e "nxituar" dhe e ashper qe ju duket sote vetem atehere do te kuptohet pse rreagova ne ate menyre.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-08-2011, 17:28   #34
alem_de
V.I.P
 
Avatari i alem_de
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Vendndodhja: Gjermani.
Posts: 1,010
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 15
alem_de ėshtė vėrtetė talentėalem_de ėshtė vėrtetė talentėalem_de ėshtė vėrtetė talentėalem_de ėshtė vėrtetė talentėalem_de ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Lufta e klasave ne kohen e Komunizmit eshte e pa pershkruar dhe me e tmershmja ne historine e njerzimit.Flisni me ata qe kane bere burgje politike ne Shqiperi se ju tregojne.
__________________
Alles in der Welt läßt sich ertragen, Nur nicht eine Reihe von schönen Tagen.
alem_de nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-08-2011, 00:03   #35
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga peshkaqeni33 Shiko postimin
Pershendetje!Je i nderuar!



Serafim, mos krahaso Zogun me Enverin. Enveri mund te ishte idealist dhe nje lloj komunisti nacionalist, por kishte koncept te qart Zhvillimi per vendin. Kishte studime dhe zhvillimi i vendit behej mbi baza shkencore.

Te krahasosh Zogun ku ne kohen e tij, ne shqiperi numeroheshin me gishta dy a tre oficina, kur Enveri futi ndustrializimin me fabrika, uzina e kombinate eshte te tallesh me historin.

Te vetmin koncept te gabuar qe kishte Enveri per mua ishte parimi i mbeshtetjes ne forcat e veta(izolimi). Te tjera nuk kishte asnje gabim ai. Puna qe eshte bere ne kohen e Enverit(nje zhvillim me etapa te sforcuara, tipike komuniste) nuk eshte bere dhe nuk do behet kurr ne shqiperi. Lufta e klasave e me the-te thashe nuk ishin fajet e Enverit, por konseguencat e rruges qe ai ndoqi. Keto lloj hollesirash nuk ndikojne fare ne madheshtin e nje figure, sepse historia ka parametrat e saj. Luften e klasave historia do tia veshi si nje gabim te komunizmit(qe ishte rruga te cilen po ndiqte Enveri), jo te Enverit.
RRETHANA QĖ KUSHTĖZOJNĖ TĖ ARDHMEN E SHQIPTARĖVE
Agim Hamiti

Nė vitet tridhjetė tė shekullit tė kaluar, numri i popullsisė shqiptare ishte pothuajse i barabartė me atė tė intelektualėve tė sotėm shqiptarė. Ndėrsa numri i intelektualėve tė atėhershėm, nė shkallė vendi, ishte mė i vogėl nga ai i intelektualėve qė vegjetojnė sot nė njė qytet tė kategorisė sė dytė.
Megjithė tė metat e saj tė njohura, monarkia shqiptare e atyre viteve krijoi me atė grusht intelektualėsh shtetin mė tė konsoliduar tė historisė njėqindvjeēare, qysh prej shpalljes sė pavarėsisė kombėtare e deri sot, tė cilin do ta pasonte shteti-burg i diktaturės komuniste.
Nė kohėn e monarkisė monedha shtetėrore rreshtohej me tė fortat e kontinentit, qarkullimi i lirė i shqiptarėve ishte i barabartė me atė tė qytetarėve tė shteteve mė tė zhvilluar tė Evropės dhe prona mbrohej me ligj. Defektet ishin evidente, por edhe arritjet ishin reale e jo gėnjeshtra banale tė propagandės shtetėrore si sot. (marr nga libri Odiseja e nje Detektivi.Ngjarje te jetuara volumi# II: Konkluzioni)
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-08-2011, 00:23   #36
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maqellarjot Shiko postimin
Kodi Civil i zogut u shkruajt nga juristet me te mire dhe me te kulturuar qe shqiperia ka pasur ndo nje here. Nji nga ata qe shkruajti Codin Civil te Zogut, ndoshta shumicen, ishte Hasan Dosti! Ky i fundit ne nji kohe ishte kundershtar i Zogut. Kjo tregon se ne ate kohe kishte tolerance dhe ne disa raste edhe bashkpunim midis pozites dhe opozites se asaj kohe. Sote ky nocjon nuk egziston me ne shqiperi. Cdo gje tashme eshte perdhunuar, ne te njejten menyre edhe historia e vertet e popullit dhe te udheheqesave te tij. Historia e vertet e shqiperise ende nuk eshte shkruajtur. Klasa sunduese e shqiperise akoma vazhdon te bej seleksjonimin dhe shtremberimin e historise se vertet duke e perdorur ate si propagande!
“… Me 1928 ne bashkpunim me Idriz Mingon, Hasan Dosti shkroi Kodin e Ri Civil…(Hasan Dosti>Nje jete per ceshtjen e shqiperise: Faqe 38)

Hasan Dosti kthehet ne Berat per te ushtruar profesioni e avokatit. Pas pak muajsht, gjithnje ne vitin 1932, arrestohet me akuzen si I implikuar ne nje organizate te fshehte kundr regjimit. Nder te arrestuarit ishin Qazim Kokoshi, Myqerem Hamzarai, Skneder Muco, Hysni Lepenica, Dr. Seit Milali, Dr. Tare Libohova, Murat terbace, Seit Qemali, Rexhep Troqja et. Hasani denohet me 15 vjet burg, por ne 28 nendor te 1935 lirohet I falur nga Mbreti Zog, sic u liruan Brenda pak vjeteve te gjithe te denuarit, edhe ata me vdekje. Shkon ne Shkoder per te marre eshtrat e Cerciz Topullit e Muco Qullit, te pushkatura prej malazezeve me 1915.

...Eshte per tu shenuar merita e Mbretit Zog, i cili me synimin per te permiresuar e forcuar sistemin juridik te shtetit shqiptar, vleresonte aftesine dhe korrektesine e personelit te ketij sistemi, pavaresisht nga bindjet individuale jo monarkiste.(Hasan Dosti>Nje jete per ceshtjen e shqiperise: Faqe 39)



Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maqellarjot Shiko postimin
@"Peshkaqen:

Rreplika jote mu duk si e shprehur me shume nervozizem. Pse keshty???

...Shen Naumi nuk u shit kurr tek Malazezet. Kjo eshte nje propagande e perhapur nga komunistet qe fatkeqsisht akoma qarkukllon si e vertet. Shen Naumi u dha me qira! Une nuk e perkrah kete gjest qe ai beri. Por akuzat qe behen perreth kesaj gjarjeje nuk jane plotesisht te verteta. Shqiperia, dicka qe nuk e dine te gjithe, ka te drejt me ane te ligjit qe ta marri prap ate. Po kush ta kerkoj thua ti? Krye pardesyja e bardh, qe po mundohet te shesi edhe ato pak pllemb te shqiperise qe i ka mbetur!
Ate qe thash me siper do ta bije, si fakt, kur te me jepet mundesia. ajo qe thash vjen nga burime serioze, bile edhe Pandeli Majko e ka pohuar me gojen e vet, se e verteta e Shen Naumit eshte plotesisht e kundert me cpropogandohet nga ish-komunistat. Edhe sote e kesaj dite existon kopja e marreveshjes se shen naumit, ne arshivin shteteror te shqiperise. Fatkeqesisht dokumenti nuk eshte botuar i plot, sigurisht per te cenuar te verteten. Nje here per nje here do te bie disa shkrime qe kundershtojn propaganden e perhapur 70 vjet te fundit, qofte nga Serbet dhe nga "vellezerit" e tyre komuniste te shqiperise.

Historia e Shėn Naumit, e panjohur nga shqiptarėt
Tėrhequr mė 26 Korrik 2011
26-07-2011 / Nga Kostaq Xoxa
Pėr ērrėnjosjen e falsifikimeve komuniste

Me rrėzimin e komunizmit enverist nė vendin tonė, na mbeti njė e keqe qė gjallon edhe sot, si askund nė vendet e diktaturave homologe nė Europėn Lindore. Nuk mjaftoi enverizmi, qė e katandisi popullin nė njė varfėri ekstreme talonash dhe nė njė pasiguri jetike tė shkatėrrimit familjar pėr njė fjalė goje tė kryefamiljarit, apo thjesht pėr hakmarrje politike sipas klauzolave arbitrare tė luftės sė klasave. Mendėsia e pėrēartur e mashtrimeve tė gjithmbarshme krijoi, gjithashtu, „tė vėrteta“ tė shumta qė ishin thjesht mashtrime. Kėto mbetėn edhe pas shembjes sė diktaturės, nė njė sistem tė ri qė duhej tė ishte pastrues i tė gjitha interpretimeve tė shtrembra tė historisė. Pėr diktaturėn qė lamė pas, tė gjitha shėmtitė e saj iu ngarkuan kundėrshtarėve politikė, qė u quajtėn armiq, pėr tė pėrligjur mė lehtėsisht tė gjithė atė masakėr qė u bė edhe ndaj formacioneve qė luftuan okupatorėt, por qė nuk iu atashuan nacionalēlirimtares. Le tė merremi nė kėtė shkrim vetėm me mashtrimin historiografik. Nė pėrgjithėsi nxėnėsit e shkollave tė tė gjitha instancave kanė pėrshtypjen, por edhe bindjen, se Zogu ia shiti Jugosllavisė Shėn Naumin. Diktatori e pėrsėriste orė e ēast, kur ishte tema dhe jashtė saj, kėtė slogan tė sajuar nga ai, me ndihmėn e “historianėve” tė tij. Nė tė gjithė librat e shkollės dhe nė tė gjithė propagandėn indoktrinuese tė kohės, kjo pjesė e historisė shėrbente pėr ta paraqitur regjimin e Zogut si antikombėtar. Nė “Historinė e Shqipėrisė” pėrmendet fjala “shpėrblim” qė Zogu paska pasur si detyrim ndaj Jugosllavisė, si njė akt tradhtie kombėtare. Duket se E. Hoxha donte tė shfajėsonte regjimin dhe personin e tij nė marrėdhėnie me vasalitetin ndaj Jugosllavisė sė Titos. Por justifikimi i tij kishte gjetur njė shteg tė volitshėm pėr t’u bėrė si i vėrtetė me anė tė mashtrimit pėr atė qė mund tė quhet si “ēėshtja” e Shėn Naumit. A e dinė shqiptarėt se akti i tradhtisė ndaj Shėn Naumit u bė nga Enveri, nė Kongresin e Permetit? Le tė shohim aktet zyrtare, qė i janė fshehur popullit.
***
Opozita e Nolit e kishte marrė pushtetin me armė. Por nuk ėshtė e vėrtetė qė Zogun e risollėn nė pushtet jugosllavėt. Zogun e sollėn nė pushtet gabimet e qeverisė Noli: administrimi i dobėt dhe anarkia gjatė atij gjashtėmujori qeverisės tė Fan Nolit, mosnjohja ndėrkombėtare e qeverisė sė tij dhe vendosja e marrėdhėnieve diplomatike me B. Sovjetik, e alarmuan botėn perėndimore. Noli nuk u njoh nga ndėrkombėtarėt dhe nuk pati asnjė ndihmė. Madje qeverisja e tij u quajt pushtet revolucionar. Njė historian i huaj (B-J-Fisher) thotė se Noli la njė pėrshtypje tė keqe edhe kur iku, me marrjen e arkės sė shtetit me 40 mijė stėrlina. Zogu, nė kėto rrethana, e pati Jugosllavinė vetėm si njė vendkalim pėr nė Shqipėri, si njė urė kalimi pėrmes mbretėrisė serbe, kroate dhe sllovene. Dhe brenda ditės mori Peshkopinė. Ai nuk gjeti asnjė rezistencė pėr tė mbėrritur nė Tiranė, mė 24 dhjetor 1924. “Lejekalimin” ai e kishte nga faktori ndėrkombėtar dhe as qė bėhet fjalė pėr ndonjė detyrim ndaj kryeministrit Pashiē, i cili e pėrshėndeti nė kalimin e ngutshėm tė kufirit jugosllavo-shqiptar, me fjalėt: “Lamtumirė miku im i tanishėm dhe armiku im i nesėrm!”. Kėtu po flasim pėr anėn e errėt tė njė personaliteti tė jashtėzakonshėm, siē ka qenė F. Noli. Kjo figurė madhėshtore e kombit tonė, si politikan, ka rėnė nė gabime nė mirėbesim, veēanėrisht nė verbėrinė ndaj Stalinit. Sė fundi, edhe Noli ėshtė lajthitur si shumė njerėz tė tjerė tė mėdhenj: Si Romen Rolani, si Elsa Triolé, si Frederik Zholió Kyri dhe Maria, si Heminguej, si Zhan-Pol Sartri dhe Bovuari, si Lanzhveni e si shumė tė tjerė, qė besuan nė iluzionet e tyre. nė njė shoqėri “tė barabartė”. Ata qė rrojtėn sa tė kthjelloheshin (Zh.-P. Sartri etj.) bėnė mea culpa. Tė tjerėt e mbaruan jetėn me njė idolatrķ tė rreme. Tė flasėsh pėr Nolin tonė si politikan, ėshtė e lehtė tė keqkuptohesh nga njė numėr i madh njerėzish qė e adhurojnė, - si edhe né tė tjerėt, - por jo si politikan. Prandaj do tė ngjeshim njė mendim tė shprehur gjerėsisht tė Konicės, ndonėse ėshtė njė pėrsėritje jona, - tė na falin lexuesit. “Ndryshimi midis Fan Nolit dhe meje – shprehet Konica, - ėshtė qė unė e di se jemi tė mundur paq, kurse shoku im, Noli, s’ka haber qė hėngrėm dru (...) E ēuam vendin nė njė fazė kritike dhe e vetmja mėnyrė pėr tė shpėtuar shtetin ėshtė njė pajtim i ndershėm i tė mundurve me Mśndėsin. Zogu ka fituar besimin e popullit, si edhe besimin e Fuqive tė mėdha”. E kam thėnė edhe mė parė se Noli qé njė erudit i madh, njė letrar gjenial, njė pėrkthyes i shkėlqyer, qė do tė mbetej i pavdekshėm – siē thotė Faiku, - edhe vetėm me veprėn e tij madhore, Autoqefalinė.
Le tė kalojmė, tani, nė galop, nga Konferenca e Ambasadorėve e fuqive tė mėdha e Londrės (1913) kur gjysma e Shqipėrisė mbeti jashtė kufijve tė saj, -por n gjsmėn tonė mbeti Shėn Naumi-, por nė vitet 1912-’25 manastiri i Shėn Naumit nuk u administrua dot. Le tė kalojmė , mė tej, te Konferenca e Paqes, pas Luftės I Botėrore, kur kėrcėnimi i njė copėtimi tė ri pllakosi nė vendin tonė, por kjo gjėmė u pengua nga Presidenti Vilson. Kalojmė mė 17. 12. 1920, kur Shqipėria u pranua nė Lidhjen e Kombeve, Asambleja e sė cilės shpalli sovranitetin e Shqipėrisė me kufijtė e 1913-s. Vijmė te marsi i 1922-shit, kur Mehdi Frashėri, me njė pėrkushtim tė qartė, nė krye tė delegacionit shqiptar, do tė pėrfaqėsonte interesat shqiptare nė pėrcaktimin pėrfundimtar tė kufirit. Kalojmė edhe tri vite mė pas (korrik 1925) kur do tė caktohej kufiri me bisedime pėr shkėmbim territoresh, njė praktikė e njohur nė atė kohė. Pas mbledhjes me dyer tė mbyllura (16 korrik ’25) tė parlamentit tonė, mė 16 korrik ’25 vazhdojnė bisedimet edhe mė 17 korrik, nė mbledhjen qė mban numrin rendor 28. Kėtu lexohet raporti i komisionit tė Jashtėm, i kryesuar nga Eshref Frashėri. Propozimi i Raportit: Manastiri i Shėn Naumit (me asnjė shqiptar), tė kėmbehej me fshatin Peshkopi ( me banim shqiptarėsh), plus edhe me luginėn e sipėrme tė Ēėrravės. Nė kėtė mėnyrė Shqipėria merrte 4 herė mė shumė territore nga Jugosllavia, qė cedonte Manastirin e Shėn Naumit, me njė sipėrfaqe pak mė tė madhe se njė stadium. Pėrfitonim nga qė Jugosllavia kishte nė kėtė manastir varrin e Shėn Naumit, i prejardhur nga ekspansioni bullgar i sh. X nė kohėn e mbretit Simeon tė Bullgarisė. Shkurt, ky vend i vogėl buzė liqenit tė Ohrit, ishte njė vend pelegrinazhi me vlerė pėr Jugosllavinė. Pati kundėrshtime nė tė dy dhomat e parlamentit, por sė fundi u kuptua interesi shqiptar, sepse qeverisė shqipotare i jepesj edhe Vermoshi bashkė me njė tokė nga Libovica nė Lumbrajė. Mė 18 korrik 1928, nė mbledhjen nr. 29, me 42 pro, 9 kundėr dhe 1 abstenim u mor vendimi nė parlament dhe mė 14 tetor 1925 vendimi i tė dy dhomave tė parlamentit shqiptar qé unanim. Sepse Shqipėria fitoi njė sipėrfaqe prej 22 km², si edhe dy liqene tė vegjėl, pėr njė sipėrfaqe tė vogėl siē ishte manastiri i Shėn Naumit. Nė saje tė kėtij kėmbimi rruga Pogradec-Korēė, qė ishte bri kufirit, tanimė u largua shumė nga kufiri. Kjo ėshtė e vėrteta mbi Shėn Naumin. Tė dhėna dokumentare mė tė imta mund tė shihen nė librin e kujtimeve tė Mehdi Frashėrit (botim 2003), nė librin e Teki Selenicės, nė atė tė Gazmend Bakiut dhe nė “Bisedimet e Asamblesė Kushtetuese pėr ēėshtjen e Shėn Naumit dhe tė Vermoshit” tė autorėve Bajram Xchafa dhe Hasan Bello, ribotuar nė vitin 2006. Pra, hidhen poshtė pėrfundimisht pėrrallat me shitje, me dhurim e me falsifikime tė tjera nga Enveri dhe nga pseudo-historianėt e tij! Nė tė vėrtetė Enver Hoxha mund tė pėrfitonte nga Kongresi i Pėrmetit (14.05.1944), nė vendimin e tij se “nuk do tė njihej asnjė marrėveshje ekonomike dhe politike qė Zogu kishte bėrė me tė huajt”. Ky vendim e ēonte posedimin e Shėn Naumit nė vitin 1913, kur Shėn Naumi iu la Shqipėrisė! Pėr hir tė marrėdhėnieve tė ngushta tė asaj kohe me Jugosllavinė e Titos, nė mbėshtetje tė vendimeve tė Pėrmetit, Enveri s’kishte pėrse e dorėzonte Shėn Naumin. Zelli titist i asaj kohe e bėri vasalin Enver dhurues tė Shėn Naumit! Konkluzion: Sikundėr E.H.-a e shiti Shėn Naumin dhe kėtė veprim antishqiptar (sikur ishte i vetmi!) ia ngarkoi Zogut I, ashtu edhe neokomunistėt e E. Ramės janė provokatorėt e mėsymjes revolucionare tė pallatit kryeministror dhe viktimat e kėtij akti tė paligjshėm ia ngarkoi rivalit tė tij pėr bashkinė, Lulzim Bashės. Kjo kėrkon njė shtjellim tė gjatė, por ne po mjaftohemi vetėm me disa pyetje: Ē’do tė thotė Rama me atė thėnien e tij, mė 20 janar, se situata mund tė dalė jashtė kontrollit? Pėrse nuk ka pasur paralajmėrime tė kėsaj natyre, nė demonstratat e mėparshme? Pėr 90 minuta gardhi i policėve apo gardistėve ka qenė i goditur me hunj, me mjete tė forta tė shkulura nga kalldremet etj. Gjendja vėshtirėsohej minutė pas minuti. Sė fundi u zbėrthye edhe porta e hekurt e kangjellave tė kryeministrisė. Ē’mbeti? Porta e drunjtė! Pėrse nuk e mbylli me kaq mėsymjen e rrezikshme Edvin Rama? Do tė mjaftonte njė celular! A e ka pėrgėnjeshtruar Rama, thėnien e shebekut tė tij, S. Ngjela, se ia vlente marrja e pushtetit edhe me 13.000 viktima? Po tė mos akuzohej padrejtėsisht L. Basha gjatė fushatės elektorale tė 8 majit, ai do tė mund tė merrte edhe disa mijėra vota mė shumė. Mos ishte ky zbėrthimi i “situatės jashtė kontrollit”, nė kuptimin se dėshirohej QĖ TĖ ISHTE njė situatė e tillė? Kėtyre pyetjeve Edvini nuk mund t’u jepet dot pėrgjigjen me “tė fala Sandrit!”.

Ēėshtja e Vermoshit dhe e Shėn Naumit
Mehdi Frashėri


Pasi u ktheva nga Roma nė Florencė, mora njė telegram nga Ahmet Zogu, qė kishte ardhur nė Tiranė mė 24 dhjetor 1924 dhe qė mė 6 janar tė vitit 1925 kishte marrė nė dorė qeverinė, ku mė thoshte se duhej tė vazhdoja detyrėn...

Dimrin e vitit 1924-1925 pjesėrisht e shkuam nė Florencė dhe pjesėrisht nė Paris, sepse Jugosllavia me gjithė vendimin e Gjykatores sė Hagės, Shėn Naumin nuk donte t'ia dorėzonte Shqipėrisė dhe Komisioni i Kufijve kėshillonte qė tė bėhej njė marrėveshje me Jugosllavinė pėr tė shkėmbyer Manastirin e Shėn Naumit me njė vend tjetėr, sepse Shėn Naumi ėshtė njė shenjt sllav dhe popullsia sllave i jepte njė rėndėsi morale kėtij manastiri. Rreth kėsaj ēėshtjeje, midis meje dhe qeverisė zogiste nė Tiranė rrodhi njė korrespondencė rreth vendeve, qė do tė shkėmbeheshin si kompensim i manastirit tė Shėn Naumit. Qeveria e Tiranės, si kompensim kishte kėrkuar disa katunde, qė ndodhen nė fushėn e Dibrės afėr qytetit qė mban kėtė emėr. Ndėrmjetėsi i marrėveshjes ishte komisioni i kufijve. Jugosllavia kėtė propozim nuk e pranoi, sepse qyteti i Dibrės, qė i mbetej Jugosllavisė, do tė vetmohej krejt prej katundeve mė tė afėrta tė tij. Mbas shumė bisedave midis Komisionit dhe dy delegatėve tė interesuar, qeveria jugosllave mė nė fund si kompensim shkėmbimi pranonte qė t'i cedonte Shqipėrisė katundin Peshkopi nga ana e Pogradecit nė rrėzėn e Malit tė Thatė dhe tokat e tri katundeve qė si tė tilla i mbeteshin Shqipėrisė, por qė tokat e tyre mbeteshin nė Jugosllavi.

Me cedimin e kėtyre tokave Shqipėrisė, kufiri jugosllav largohej nga rruga Korēė-Pogradec 13 kilometra. Me njė fjalė, Shqipėria cedonte njė kishė dhe ballė saj merrte njė katund dhe tokat e katundeve: Tushemisht, Podgorican dhe Halamja; pėrveē kėtyre, kufiri jugosllav largohej nga rruga Korēė-Pogradec 13 kilometra. Se, po tė mos ishte bėrė kjo marrėveshje, rruga Korēė-Pogradec ndodhej njė nishan pushke me kufirin jugosllav.

Pasi mora propozimet e fundit tė delegacisė jugosllave dhe mendimin e Komisionit tė Kufijve pėr pjesėt e shkėmbimit, nė muajin maj 1925 u ktheva nė Tiranė pėr t'ia paraqitur ēėshtjen qeverisė. Aso kohe Ministėr i Jashtėm ishte Myfit Libohova. Ai, meqenėse, nuk i njihte as vendet, as ēėshtjen e dinte, m'u lut qė tė veja bashkė me tė nė parlament pėr tė dhėnė shpjegimet e duhura. Bashkė me Ēėshtjen e Shėn Naumit ishte edhe pranimi i kufijve tė Vermoshit.

Refugjatėt kundėrshtarė kėto dy ēėshtje donin t'i shfrytėzonin pėr qėllimet e tyre kundėrshtare dhe kėtė gjė e tregonin si tradhėti, por nė realitet tundej mali pėr njė mi. Rrethi i Shėn-Naumit qė cedonte Shqipėria, ishte njė copė tokė me diametėr 1/2 kilometėr. Pozitėn e Shėn Naumit donin ta tregonin si pikė strategjike, kurse nė realitet kjo pikė, me shkėmbimet e pėrmendura, pėrmirėsohej nė favor tė Shqipėrisė. Gjithė zhurma bėhej prej disa ortodoksėve tė Korēės, qė i jepnin Shėn-Naumit rėndėsi fetare...

Pasi parlamenti pranoi projektin e marrėveshjes, ēėshtja nga ana e Ministrisė sė Jashtme iu pėrcoll Legatės shqiptare nė Paris pėr t'u rreshtuar nė protokollin definitiv tė kufijve shqiptaro-jugosllave, qė do tė redaktohej nė Paris nė seksionin e shtatmadhorisė tė Konferencės sė Paqes..


22.4.2005 / Korrieri
🖤 (1)
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-08-2011, 02:05   #37
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga peshkaqeni33 Shiko postimin
Por keto nuk ishin hapa qe i ndermori ai, keto ishin ne azhenden politike qe ne kohen e Nolit. Zogu nuk beri asgje te vecante. Zogu ishte i detyruar te ecte ne ate rruge, se edhe vet turqia e kishte braktisur Sulltanatin dhe ne Evrop nuk kishte ndonje shembull me te keq se ai ne qeverisje. Bile qeverit perendimore ngelen te habitura kur vetem dy muaj para se te pushtohej nga italia Zogu kerkoj te vinte mardhenie dipllomatike me Bashkimin Sovjetik.

Zogu nuk ka qene politikan, as i ka ineresuar fati i kombit. Zogu thjesht ka qene nje rrugac politik qe e shihte politiken si rrugen e vetme per tu pasuruar.


"1 - "Duhet ta dini qė janė vetėm tri parti politike nė Shqipėri; agjentėt e Gjermanisė, agjentėt e Anglisė dhe agjentėt e Rusisė. Por, ajo qė asnjėri nga ne nuk e kupton ėshtė pėrse agjentėt e Rusisė paguhen nga anglezėt". - Ramadan Kaloshi nga Dibra…”

Materiali ėshtė marrė nga arkiva britanike. Oficerė anglezė rrėfejnė Shqipėrinė gjatė dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore dhe situatėn politike nė kėto momente

Albania
5 Nentor 2009

Nji nga shkimet me interesante qe kam lexuar Rreth Zogut dhe ngjarjeve te shume folura te luftes se Dyte Boterore.

Arkiva britanike. Zogu: Do tė bėj referendum pas lufte pėr rikthimin tim nė fron
Vijon nga numri i kaluar

Zogistėt, ky “titull” i ashpėr dhe i prerė ka tė ngjarė tė jetė diēka qė ngjan me njė term tė gabuar, pasi ka njerėz nė gjithė vendin, nė tė gjitha partitė, tė cilėt ose mbėshtesin Zogun, ose nuk do tė kundėrshtonin kthimin e tij nė atdhe sipas disa garancive pėr sa i pėrket regjimit tė ardhshėm. Por, ai ėshtė njė emėr i pėrshtatshėm pėr tė mbuluar partinė dhe forcat qė, jo thjesht tė kėnaqura qė Zogu, duhet tė kthehet nė atdhe, e tė vendosin kthimin e tij nė ballė tė programit tė tyre dhe e bazojnė tė ardhmen e shtetit shqiptar tek ky fakt.

Lideri i zogistėve dhe i forcave qė mbėshtesin mbretin ėshtė majori Abaz Kupi, i cili ka qenė nė terren pėr afro pesė vjet; nė fillim kundėr italianėve dhe mė pas kundėr gjermanėve. Dikush mund tė hamendėsojė njė lidhje tė ngushtė mes kėtij grupi dhe mbretit, ndoshta pėrmes burimeve neutrale. Megjithatė, politikat e tij janė pėrcaktuar me kujdes qė tė mos kompromentojnė Zogun nė sytė e aleatėve dhe kanė treguar mė shumė dorėn e njė burri shteti praktik sesa njė lideri tė guerilėve tė izoluar nėpėr male.

Siē ėshtė vėnė re, Kupi ishte njė prej njerėzve tė parė qė nisėn luftėn kundėr pushtuesit. Ai ishte njė prej themeluesve tė Luftės Nacional Ēlirimtare nė pėrpjekje pėr tė unifikuar aktivitetin gueril. Njė vit mė vonė, ai ndihmoi zhvillimin e njė tjetėr konference pėr ruajtjen e unitetit qė tashmė ishte thyer dhe nėnshkroi me liderėt partizanė manifestin pėr sulmin ndaj tendencės nė rritje tė Balkom-it pėr bashkėpunim me pushtuesin. Vetėm atėherė kur mbėrritja e gjermanėve theu mundėsinė e njė bashkimi imediat, grupi i tij vendosi tė krijonte organizatė mė vete, Lėvizjen Kombėtare tė Legalitetit. Kėtė ai e sponsorizoi tetorin e kaluar, me besimin se uniteti ishte i mundur tė arrihej nė Shqipėri vetėm pėrmes figurės sė mbretit Zog. Kjo ishte e vetmja parti qė deri tani prodhoi njė program politik mbi bazat e njė manifesti zgjedhor dhe kjo mund tė pėrmblidhet nga kolonat e gazetės zogiste “Atdheu”, si vijon:
1. Lufta kundėr pushtuesit pėr tė ēliruar Shqipėrinė nga pushtimi i huaj.
2. Krijimi i njė kombi shqiptar "me tė gjitha tė drejtat e tij etnike".
3. Kthimi i "regjimit tė ligjshėm", njė mbretėri demokratike dhe parlamentare nėn Zogu I
4. Reformat sociale: Njė shpėrndarje mė e drejtė e pronave, veēanėrisht nė fshat, ku ēdo fermer duhet tė zotėrojė tokėn qė e punon, pėr shembull, shpėrbėrja e pronave tė mėdha feudale. Institucioni i njė sistemi sigurimesh sociale.

Gazeta pretendonte se ky program ishte i shenjtė nė njė mėnyrė sublime dhe solemne nga konferenca qė zhvilloi lėvizja nė Herraj mė 21 nėntor 1943 dhe ku u ra dakord njėzėri nga delegatėt e tė gjitha provincave tė Shqipėrisė. Propaganda qė ofronte gazeta “Atdheu” ėshtė pa dyshim mė finokja dhe mė e zgjuara qė shfaqet tani nė Shqipėri. Ndėrsa partizanėt dhe kolaboracionistėt shajnė rėndė me fjalor qė i pėrket shekullit 18-tė, i pėrzier shpeshherė me terma tė shėmbėlltyrės orientale, zogistėt ndėrtuan vullnetin e mirė pėr regjimin e para luftės pa rėnė nė grackat gjermane qė kanė rezultuar tė efektshme nė kapjen e elementeve tė Balkom-it. Kėshtu, kaosi qė ekziston nė Shqipėri pėrforcon argumentin se Zogu e shpėtoi dikur vendin nga anarkia. Ai lavdėron patriotizmin e shėrbimit publik tė Zogut, duke theksuar se italianėt shkarkuan menjėherė nėpunėsit shqiptarė dhe emėruan tė vetėt. Nuk ka dyshim qė lavdėrohen "miqtė e mėdhenj anglo-amerikanė", ndėrsa nė tė njėjtėn kohė kundėrshtohet propaganda gjermane me mohimin zyrtar tė saj se nuk ėshtė e vėrtetė qė Zogu nuk ka shfaqur interes lidhur me ēėshtjen e Kosovės. Kushtet aktuale i shtojnė pikė kujtesės se “Zogu ishte themeluesi i Kryqit tė Kuq Shqiptar”.

Nuk ka dyshim se gjermanėt ishin tė gatshėm tė ri-themelonin parimin e monarkisė dhe regjencės sė emėruar nga shqiptarėt, pasi megjithėse ajo mund t'u linte atyre dorė tė lirė tė rikthenin Vilhelm Vidin (mbreti qė u caktua nė Shqipėri nga fuqitė e mėdha nė 1914) apo djalin e tij, ata mund tė kenė pritur se kjo do t'i bindte zogistėt dhe do t'i bėnte tė gatshėm pėr tė bashkėpunuar me shpresėn e sigurimit tė rikthimit tė kandidatit tė tyre. Kupi e ka anashkaluar kėtė kurth dhe ka refuzuar tė kompromentohej dhe ai ėshtė i ēliruar nga pėrgjegjėsia e tmerreve tė luftės civile. Nuk ka dyshim se qėndrimi i tij i lidhur me propagandėn e tij po rezulton i efektshėm. Njė vlerėsim nė nėntor 1943 sugjeronte se 15 pėr qind e popullsisė dėshironte qė Zogu tė kthehej, 25 pėr qind e kundėrshtonin fuqimisht kėtė tezė, ndėrsa 60 pėr qind ishin indiferentė lidhur me kėtė fakt. Informacioni i fundit qė erdhi nga Shkodra, e cila njihej si njė qendėr e fuqishme e opozitės ndaj Zogut, sugjeronte se 60 pėr qind e opinionit publik kishte filluar tė shprehej nė favor tė tij. Burimet amerikane theksonin se ky ndryshim nė janar dhe njė i arratisur nga Shkodra i marrė nė pyetje nga shkruesi nė shkurt, dha si arsye pėr mbėshtetjen ndaj Zogut, admirimin e tij pėr Kupin, respektin pėr forcat e tij qė janė mė tė qėndrueshme sesa ato tė partizanėve dhe dėshiron pėr krijimin e njė qeverie nėn udhėheqjen e mbretit shqiptar.

Ne mund tė hamendėsojmė se zogistėt po fuqizohen sė tepėrmi brenda vendit nė kuadėr tė lėvizjes pėr unitet mes shqiptarėve jashtė vendit dhe veēanėrisht nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Atje, shqiptarėt, tė cilėt janė bėrė qytetarė amerikanė i pėrkasin Organizatės “Vatra”, kryetar i sė cilės ishte Faik Konica, ish-Ministri Shqiptar nė SHBA. Vatra kishte organin e saj, gazetėn “Dielli”, kishte platforma pėr Frontin e Bashkuara qė u krijua disa muaj mė parė nėn udhėheqjen e Konicės, peshkopit Fan Noli dhe mbretit Zog. Marrėveshja u bazua nė tezėn se lidershipi i Mbretit gjatė luftės ishte e vetmja rrugė pėr tė arritur unitetin mes shtresave tė ndryshme tė shqiptarėve. Kjo i dedikohej pjesėrisht faktit tė njė suksesi edhe mes kritikėve tė tij mė tė ashpėr se uniteti shqiptar pa Zogun do tė ishte si Hamleti pa Princin e Danimarkės; por bazohej gjithashtu nė faktin se kurora ėshtė pėr momentin i vetmi organ i shtetit shqiptar nė ligjin ndėrkombėtar. Marrėveshja u pėrforcua nga garancitė e Zogut se regjimi i ardhshėm do t'i lihej nė dorė vetė popullit shqiptar. Kjo politikė mbėshtetet nga Komitetet e Miqve tė asociuar ngushtė me Shqipėrinė, qoftė nė SHBA, qoftė nė Britaninė e Madhe, tė kryesuara pėrkatėsisht nga zoti Charles Hart, ish-Ministėr i SHBA-sė nė Shqipėri dhe zonja Miriam Tildesley, antropologe dhe anėtare e Shoqatės Anglo-Shqiptare, njė degė e Komitetit Ballkanik. E vetmja opozitė e organizuar jashtė vendit pėr kėtė zgjidhje (as Balkom-i dhe as partizanėt nuk duket tė kenė siguruar mbėshtetje jashtė vendit) vjen nga zoti Kostandin Ēekrezi, i cili kryeson njė Lėvizje tė Lirė Shqiptare, tė vogėl por aktive nė SHBA dhe publikon gazetėn “Liria”. Ēekrezi dėshiron njė republikė dhe ka sugjeruar njė komitet provizor, bazuar nė modelin francez, me shpresėn se do tė jetė nė gjendje tė shpėrfillė mbretin Zog duke bashkuar njė numėr figurash me popullaritet tė cilat duke u kombinuar sė bashku do tė kishin mė tepėr peshė se ai. Protagonistėt e kėsaj ideje kanė shumė emra pėr tė sugjeruar si pėr shembull peshkopi Noli dhe dy vėllezėrit Frashėri janė figurat mė qendrore. Fakti se Noli e ka hedhur poshtė politikėn e Zogut, Mehdi Frashėri ėshtė kolaboracionist, ndėrsa Midhat Frashėri ka humbur nė mugėtirėn e errėt tė politikave tė Balkom-it, e pėrjashton planin Ēekrezi. Kėshtu, duart e Kupit janė forcuar ndjeshėm.

Pėrshtypja mė e mirė e organizimit tė forcave zogiste jepet nga njė oficer i ushtrisė jugosllave, i cili qėndroi i fshehur bashkė me ta nga shtatori deri nė dhjetor 1943. Ai shprehet se liderėt caktohen kryesisht nga ish-oficerė dhe zyrtarė tė ushtrisė, ndėrsa rangu dhe numri i forcave pėrfshinin myslimanė tė pa-interesuar nė politikė, por tė atashuar nga ndjenja simpatie ndaj ish-sovranit tė tyre qė ka tė ngjarė tė nėnkuptojė fiset e vendlindjes sė mbretit Zog nė rajonin e Matit. Guerilėt zogistė tė cilėt hyjnė nė operacione luftarake me vrull tė madh ndahet nė grupe prej rreth 200-300 veta, qė ndahen mė tej nė skuadra qė udhėhiqen nga njė oficer dhe 25 luftėtarė. Grupet komandohen nga liderė tė vetė-emėruar tė grupit tė cilėt nga ana e tyre emėrojnė oficerėt e tyre dhe NGO-tė. Ato janė grupe nė Zall Herr (pranė Tiranės), Prezė, Shijak dhe Dibėr. Armatimet pėrbėhen nga revole tė tipit “Lewis”, mitralozė italianė dhe mortaja tė lehta. Veshmbathjet pėrfshinė uniformat ushtarake tė hedhura nga avionėt britanikė apo kėpucė ushtarake italiane, uniforma tė vjetra italiane dhe artikuj suplementarė. Njė pjesė e burrave veshin ēizme britanike apo italiane, por shumica duhet tė kėnaqen me sandalet e dhuruara nga dyqanxhinjtė nė Tiranė dhe nė vende tė tjera. Ky oficer jugosllav vlerėson se numri i pėrgjithshėm i nacionalistėve tė organizuar nėn udhėheqjen e Kupit ėshtė 25 000, por druhet se ata po i kursejnė forcat pėr njė betejė tė mundshme me Jugosllavinė dhe Greqinė.

Vijon nė numrin pasardhės

Materiali ėshtė marrė nga arkiva britanike. Oficerė anglezė rrėfejnė Shqipėrinė gjatė dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore dhe situatėn politike nė kėto momente

Albania
5 Nentor 2009
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2011, 14:18   #38
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maqellarjot Shiko postimin
@Morrison,
Une nuk e permenda Enverin, me qe e permende ti dua te them dy fjal.
Shqiperia ne kohen e diktatures nuk ishte anji gje tjeter vecse nje burg gjigand. Shqiptaret u burgosen nga te TJERET. Anglezet ndihuan komunistet e shqiperise,gjate luftes se dyte, me nje qellim. Qellimi ishte te fitonin "komunistet" dhe te viheshte ne krye Enveri.!

Edhe pse shumica e informacionit qe kam prure ketu i perket nje teme tjeter, une vendosa ta bije per hire te disa Deklaratave te paqena qe jane bere ne kete tem dashje pa dashje.
Une do te hape nje teme te re per Nacionalistet e vertet. Personalitete qe populli mbar akoma i njeh si "quisling" sepse ashut iu desht ti paraqesin kuislinget e vertet. Une do te bije me fakte kontributin dhe sakrificat qe ata dhan per ceshtjen e kombit gjate te dyja lufterave boterore dhe si familjet e tyre u Persekutuan barbarisht per nje gjysem shekulli. Kjo eshte historia TJETER dhe e vertet.

Arkiva britanike, Balli akuzon britanikėt pėr mbėshtetjen e Hoxhės

Vijon nga numri i kaluar

Kjo tragjedi e tmerrshme qė sapo pėrshkruam, vazhdon prej nėntė muajsh nė Shqipėri. Misioni Ushtarak i Aleatėve, jo vetėm qė s'kishte bėrė asgjė pėr tė ndaluar kėtė katastrofė kombėtare, por disa prej anėtarėve tė Misionit mund tė konsiderohen pėrgjegjės pėr kėtė katastrofė pėr shkaqet e mėposhtme:

a) Oficerėt e parė tė Aleatėve mbėrritėn nė Shqipėri nė prag tė pranverės vitin e kaluar. Ata iu rekomanduan grupeve komuniste shqiptare nga partizanėt grekė dhe u mbajtėn nėn njė mbikėqyrje tė rreptė dhe pėr kėtė arsye ata ndoshta nuk kanė mundur tė hyjnė nė kontakt me popullin e aq mė shumė me grupet nacionaliste shqiptare qė luftonin kundėr fashizmit. Tė gjitha kėrkimet tona pėr ta ishin tė kota, pasi nuk mund tė gjendeshin. Duke parė se ata gjithmonė ishin tė shoqėruar nga grupet komuniste, ne filluam tė hedhim dyshime lidhur me kombėsinė e tyre. Publiku shqiptar besonte se ata ishin agjentė tė maskuar tė Internacionales sė Tretė. Ishte nė interesin e partizanėve shqiptarė pėr t'i mbajtur kėta oficerė tė Aleatėve larg lėvizjes kombėtare nė mėnyrė qė tė bindnin opinionin publik, qė nė pėrgjithėsi, nuk ishte dashamirės ndaj komunizmit, qė lėvizja komuniste ishte e vetmja qė gėzonte simpatinė dhe mbėshtetjen e fuqive tė mėdha demokratike anglo-saksone. Mbėrritja e Misionit tė Aleatėve me qėndrimin e tyre tė njėanshėm nė favor tė bolshevikėve ndikoi nė shtrirjen e pushtetit tė tyre nė vend.

b) Madje, edhe kur, pas kėrkimeve tė gjata, grupet e nacionalistėve shqiptarė hynė nė kontakt me pėrfaqėsuesin e Misionit tė Aleatėve, ky i fundit, i ndikuar edhe nga intrigat dhe propaganda degraduese qė iu servir nga komunistėt, shfaqi nė pėrgjithėsi njė qėndrim shumė tė rezervuar ndaj nacionalistėve. Njė pjesė e kėtyre oficerėve nuk hezituan qė nė mėnyrė tė hapur tė shfaqnin qėndrimin e tyre ndaj nacionalizmit shqiptar. Ne nuk e dimė nėse kėta oficerė vepruan nė pėrputhje me urdhrat e eprorėve tė tyre apo nė pėrputhje me simpatitė personale ideologjike. Sidoqoftė, ne druhemi se kėta oficerė kėtė herė, pėr fatin tonė shumė tė keq, nuk zotėronin mendjemprehtėsinė e duhur pėr tė vlerėsuar pak a shumė drejtė situatėn politiko-sociale tė njė populli pas njė qėndrimi tė shkurtėr nė njė vend. Pėrndryshe, ėshtė e pamundur tė shpjegohet se pėrse ata duhej qė nė fillim tė armatosnin dhe pajisnin komunistėt nė njė kohė kur forcat nacionaliste, edhe pse jo superiore, ishin tė paktėn tė barabarta me forcat marksiste dhe nė tė njėjtėn kohė tė gatshme pėr tė bashkėpunuar me Misionin e Aleatėve nė luftėn kundėr sundimit fashist. Kjo mbėshtetje materiale dhe morale e Misionit Aleat pėr bolshevikėt prishi ekuilibrin e forcave nė dėm tė nacionalistėve shqiptarė. Tė inkurajuar nga kėto favore, kėta vartės tė Internacionales sė Tretė nuk hezituan tė hidheshin me armatimin e Aleatėve kundėr patriotėve shqiptarė me qėllim vendosjen e bolshevizmit nė vendin tonė duke e mbytur nė njė luftė tė pėrgjakshme.
c) Disa nga kėta oficerė aleatė, jo vetėm furnizuan nė mėnyrė ekskluzive tė kuqtė me armatimet e Aleatėve, por njėkohėsisht bėnė gjithēka ishte e mundur pėr tė penguar ēarmatimin e trupave italiane nga nacionalistėt shqiptarė pas kapitullimit tė Italisė duke bėrė tė mundur kėshtu qė armatimet e italianėve tė binin nė duart e tė kuqve. Kėshtu ndodhi nė Kėlcyrė kur njė regjiment italian, i rrethuar nga nacionalistėt, ishte nė prag tė dorėzimit dhe ēarmatosjes, por ndėrkohė njė oficer i Misionit tė Aleatėve mbėrriti me njė grup partizanėsh dhe i kėrkoi komandantit tė trupave nacionaliste qė pajisjet e italianėve t'u jepeshin komunistėve. Nė Gjirokastėr, gjenerali qė komandonte divizionin italian, por njė oficer i Aleatėve ndėrhyri dhe e ndaloi njė gjė tė tillė. Gjatė betejės qė pasoi kėtė ngjarje, komandanti i trupave nacionaliste ra sė bashku me disa anėtarė tė tjerė tė grupit.

Fundi

Duke qenė njė nga viktimat e para tė agresionit tė imperializmit fashist, populli shqiptar ėshtė i gatshėm tė bėjė sakrificėn sublime pėr vendosjen e njė rendi tė ri tė drejtėsisė ndėrkombėtare dhe mbrojtjen e kauzės sė Aleatėve. Megjithatė, kjo sakrificė e kėrkuar nga interesi i pėrgjithshėm duhet tė jetė nė pėrpjesėtim me forcėn e kėtij populli dhe dobinė qė kjo sakrificė do tė kishte. Ėshtė e padrejtė tė pretendosh qė kombi mė i vogėl i Europės, siē ka kėrkuar deri tani Misioni i Aleatėve, tė hapė dhe mbajė njė front kundėr ushtrisė gjermane kur madje edhe miliona bajoneta tė anglo-saksonėve nuk e kanė bėrė njė gjė tė tillė deri tani.

Lufta kundėr fashistėve dhe pushtuesve gjermanė dhe lufta civile i kanė kushtuar popullit shqiptar mė shumė se 15 mijė tė vrarė, pa numėruar tė plagosurit apo viktimat e urisė dhe vuajtjeve, dhe gjysmėn e vendit tė rrėnuar plotėsisht. Humbjet e pėsuara nga armiku kanė qenė tė pallogaritshme nė krahasim me sakrificat tona. Oficerėt aleatė shpesh kanė kėmbėngulur qė rajone tė tėra tė ekspozohen ndaj rrezikut tė djegies dhe shkretimit tė plotė vetėm pėr tė shtėnė disa herė me armė kundėr njė autokolone gjermane.
Misioni Ushtarak i Aleatėve zotėron provat dhe faktet se si armėt, me tė cilat furnizuan komunistėt, shkaktuan gjakderdhje tė panevojshme mes shqiptarėve. Lufta Civile ka qenė nė favor tė pushtuesit. Kėtė pushtuesi e di plotėsisht dhe kjo ėshtė arsyeja pėrse ai nuk orvatet tė shkatėrrojė lėvizjen terroriste kur njė gjė tė tillė mund ta bėjė shumė lehtė.

Fund

Materiali ėshtė marrė nga Arkiva Britanike. Eksponentė tė lartė tė Ballit Kombėtar kanė paraqitur versionin e tyre pėr shkaqet e humbjes sė nacionalistėve, ardhjes sė komunistėve nė pushtet dhe rolit tė misioneve tė huaja gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

Albania
13 Nentor 2009



Arkiva britanike/Dorėzimi i Abaz Kupit. Anglezėt: Si u shkatėrruan nacionalistėt dhe ardhja e komunistėve nė pushtet

(Vijon nga numri i kaluar)

“Vendimi pėr tė mos u siguruar nacionalistėve mbėshtetje materiale apo propagandistike ishte dhe goditja vdekjeprurėse ndaj kauzės sė tyre. Tė dėbuar nga pjesa mė e madhe e territorit qė ata kontrollonin mė parė, tė gjendur nė luftė, si kundėr Frontit Nacional Ēlirimtar (FNĒ), ashtu edhe kundėr gjermanėve, pa tė drejtėn pėr tė hyrė nė Mirditė, pasi ndaloheshin nga Gjon Markagjoni nėse ata nuk paguanin, dhe tė paaftė pėr tė siguruar mė ndihmė nga tregtarėt e Tiranės, nacionalistėt u gjendėn nė njė krizė sė cilės nuk do t’i mbijetonin. Ndoshta do tė ishte plotėsisht e vėrtetė tė thuhej se nga ky moment asgjė nuk ishte mė e vlefshme, me gjithė ndikimin e tyre tė vogėl qė gėzonin ende, pavarėsisht zbarkimit tė trupave britanike tė pėrgatitura pėr t’i mbrojtur nacionalistėt, tė paktėn nga forcat e Frontit Nacional Ēlirimtar. Por, kjo shpresė e fundit u shua kur u detyruam tė refuzonim njė kėrkesė tė Abaz Kupit, nė kohėn e zbarkimit nė Sarandė, pėr t’i ardhur nė ndihmė tė drejtpėrdrejtė nė operacionet nė Durrės dhe nė rrugėn Tiranė-Shkodėr. Mė vonė, pasi ai e kuptoi qė largimi ynė ishte tashmė i pėrcaktuar, ai filloi tė shpėrndante trupat e tij, njė vendim pėr tė cilin ne ishim kėshilluar ta pėrkrahnim, duke mos qenė nė gjendje t’i mbante ata nė mėnyrė tė pavarur dhe njėkohėsisht, duke refuzuar tė kėrkonte mbėshtetje nga kolaboracionistėt e mbetur…”


[Zhgėnjimi

Udhėzimet bėnin tė ditur mė tej se nuk do tė dėrgohej asnjė furnizim pėr nacionalistėt dhe se kapiteni WMERY, i cili ishte shefi i pėrkohshėm i misionit, duhet tė vepronte si vėzhgues i paanshėm dhe tė mos e inkurajonte Kupin pėr tė luftuar. Kėto udhėzime u konfirmuan dy herė nė telegramet qė pasuan, veēanėrisht nė fillim tė luftės civile dhe mė vonė kur dėshtimi i misionit tė Smithit u bė evident, pikėrisht atėherė kur ne mund t'i kishim braktisur nacionalistėt me njė lloj konsistence nė dukje. Sidoqoftė, pėr ta bėrė kėtė nė momentin mė oportun kur vareshim nga udhėzimet dhe garancitė qė na jepte autoriteti i Forcės 399, ata sėrish kishin fituar terren ndaj gjermanėve, ne e gjetėm veten tė ekspozuar ndaj akuzave tė rėnda pėr mungesė mbėshtetjeje dhe prerje nė besė qė nuk do tė fshihen kurrė nga kujtesa.

Materiali ėshtė marrė nga kujtimet e majorėve britanikė qė morėn pjesė nė Luftėn Antifashiste Nacional Ēlirimtare nė Shqipėri gjatė viteve 1942-1944
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2011, 14:35   #39
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maqellarjot Shiko postimin
Falimentimi i mbledhjes se Mukes ishte pikerisht ky kriter. Komunistat nuk pranuan qe te merrnin kosoven. Kjo qe edhe perjudha e "vellvrasjes" Partizanet komunist me "urdherat" e Enverit drejtuan armet, qe u jepeshin nga aleatet (anglezet), drejt Nacionalistave te vertet. !
Vijon...

Materiali ėshtė marrė nga Arkivat britanike. Krerėt e lartė tė Ballit Kombėtar tregojnė gjendjen nė Shqipėri gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, situatėn politike dhe rolin e formacioneve ushtarake nė luftėn kundėr nazi-fashizmit


Lufta civile

Nė pėrputhje me rekomandimet e Misionit Ushtarak tė Aleatėve u mbajt njė takim mes pėrfaqėsuesve tė organizatės sonė dhe asaj komuniste nė Mukje, pranė Tiranės. Tė dy palėt arritėn njė marrėveshje qė u prit me entuziazėm nga publiku i gjerė shqiptar. Nė bazė tė kėsaj marrėveshjeje, tė dy organizatat do t'i jepnin fund propagandės kundėr njėra-tjetrės, do tė kishin njė staf tė pėrbashkėt pėr vazhdimin e luftės kundėr pushtuesit dhe nė mėnyrė tė sinqertė do tė punonin sė bashku pėr njė Shqipėri demokratike brenda kufijve tė saj etnikė. Pėr njė moment u duk sikur lufta civile tashmė ishte shmangur. Pėr fat tė keq, kjo shpresė ishte shumė jetėshkurtėr. Vetėm pak ditė pas nėnshkrimit tė marrėveshjes sė Mukjes, njė mbledhje e pėrgjithshme e Partisė Komuniste vendosi denoncimin e marrėveshjes dhe nisjen e njė sulmi tė menjėhershėm kundėr partisė nacionaliste, duke pėrfituar nė kėtė mėnyrė nga fakti qė ne ishim tė papėrgatitur pėr njė luftė civile dhe bolshevizmi do tė vendosej kėshtu mė lehtė. Sulmet kundėr nacionalistėve nisėn menjėherė dhe kudo, veēanėrisht nė Shqipėrinė e Jugut, me njė egėrsi tė pashembullt dhe nė pėrputhje me metodat e njohura tradicionale sllave, qė tashmė kishin hyrė dhe imponuar nė vendin tonė nėpėrmjet agjentėve tė organizatės terroriste pansllave. Hordhitė e kuqe kriminale, tė quajtura brigada, tė udhėhequra nga tipat mė tė kėqinj tė kėtij vendi, filluan tė hyjnė nė vend me tė gjitha mėnyrat, jo vetėm pėrmes sulmeve kundėr trupave nacionaliste, por edhe duke ushtruar terror nė ēdo pjesė tė vendit. Tė gjithė ata qė nuk pranuan tė mbanin yllin e kuq dhe t'u bashkoheshin bandave komuniste jo vetėm qė u plaēkitėn dhe u zhvatėn nga gjithēka kishin, por gjithashtu u torturuan dhe u masakruan. Mijėra bashkėkombės tė tė dyja gjinive dhe tė tė gjitha moshave u rropėn pėr sė gjalli dhe u masakruan pa provokuar askėnd. Pėr tre muaj me radhė, patriotėve shqiptarė iu desh tė luftonin jo vetėm kundėr pushtuesit, por edhe kundėr kėtyre kriminelėve tė kuq. Aty nga fundi i vitit tė kaluar, municionet qė u kishim marrė italianėve kishin mbaruar, ndėrkohė qė bandat e kuqe furnizoheshin rregullisht nga forcat ajrore tė Aleatėve. Kėshtu, ne u detyruam tė ndalonim luftėn tonė kundėr pushtuesit dhe tė pėrforcoheshim pėrreth qyteteve.

Nė fillim tė kėtij viti, njė mbledhje e pėrgjithshme e organizatės sonė u zhvillua nė Berat. Terrorizmi ndėrkombėtar u shpall armiku numėr njė i vendit tonė. Mbledhja vendosi t'u bėhej thirrje tė gjithė energjive kombėtare pėr tė luftuar kundėr terrorizmit. Natyrisht, rrethanat nuk na lejuan tė bėnim dallimin se kush kishte luftuar kundėr pushtuesit dhe kush kishte bashkėpunua me tė. Ky vendim u mor pasi konstatuam se nuk kishte rrugė tjetėr pėr mbrojtjen e popullit nga kjo organizatė terroriste.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2011, 14:43   #40
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,084
Thanks: 1,401
Thanked 1,968 Times in 1,023 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh

Ne qoftese doni te beni debate serioze, bujrume. Ne qoftesi vini ketu te kaloni kohen, apo te shfryni mllefin, dhe tekat personale. Ju lutem per hire dhe respekt te atyre personave qe kan dhene jeten dhe sakrifikuar gjithcka merruni me tema "argetuese" dhe jo te talleni me historine tragjike te vendit tone.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur