Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Trojet shqiptare

Trojet shqiptare Ēdo gjė mbi trojet shqiptare: Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Mali Zi, Ēamėria. Ēfarė i bėn trojet nga vini ju mė tė veēanta?

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 17-06-2016, 05:03   #41
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,659
Thanks: 1,242
Thanked 776 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Po ca Camerie flisni, shqiptaret nuk po marin tokat e tyre ne Shqiperi e lere me ne Greqi..propagande per interesat e nje grushti dallaverexhinjsh. Kur do i marin tokat ne Cameri? Kane 25 vjet qe genjejne e as emrin nuk guxojne tja permendin Camerise por rrine gatitu si pioneret e Enverit para c'do ambasadori apo zyrtari grek qofte keta edhe anti shqiptare te deklaruar.Kjo eshte e verteta. Shkruani sa te doni ne forum nuk zgjidhet vete ky problem
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-06-2016, 05:18   #42
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 7,070
Thanks: 8,028
Thanked 3,675 Times in 1,948 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 159
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Po ca Camerie flisni, shqiptaret nuk po marin tokat e tyre ne Shqiperi e lere me ne Greqi..propagande per interesat e nje grushti dallaverexhinjsh. Kur do i marin tokat ne Cameri? Kane 25 vjet qe genjejne e as emrin nuk guxojne tja permendin Camerise por rrine gatitu si pioneret e Enverit para c'do ambasadori apo zyrtari grek qofte keta edhe anti shqiptare te deklaruar.Kjo eshte e verteta. Shkruani sa te doni ne forum nuk zgjidhet vete ky problem
Ēamėria nuk eshte problem por eshte krim i organizuar i shtetit grek ndaj ēameve (shqiptare autoktonus ne nje rajon dikur shqiptar, e tani grek). Kjo eshte e verteta e hidhur e tragjike e motrave dhe vellezerve ēame : kjo pune kerkon hakmarrje.
Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-06-2016, 16:26   #43
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 7,070
Thanks: 8,028
Thanked 3,675 Times in 1,948 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 159
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Tsitselikis: U vranė 3 mijė ēamė, u dėbuan 25 mijė

17 Qershor 2016 - 15:05

Ēėshtja Ēame kėtė periudhė ka qenė nė fokusin e mediave nė Shqipėri, Europė dhe Greqi, transmeton gazeta “Tema”.

CNN grek i ka kushtuar shumė hapėsirė ngjarjeve tė ditėve tė fundit rreth vizitės tė ministrit grek Nikos Kotzias nė Tiranė si dhe nė pėrgjithėsi ngjarjeve pas kėsaj vizite pėr ēėshtjen ēame. Ky televizion mė 12 qershor i mori njė deklaratė Konstandinos Tsitselikis, profesorit i historisė ballkanike, sllavėve dhe tė lindjes nė Universitetin e Maqedonisė nė Selanik.

Ndėr tė tjera profesori Konstandinos Tsitselikis tha:

“Gjėrat janė tensionuar tej mase pas viteve 1925-1926, kur qeveria e atėhershme e udhėhequr nga Venizellos sekuestroi pronat e ēamėve pa i kompensuar. Kėshtu, shpėrtheu vala e dhunės midis grekėve dhe ēamėve.

Pika kulmore arrin, kur njė pjesė e ēamėve bashkėpunuan me italianėt dhe gjermanėt. Ėshtė artificiale ideja se tė gjithė ēamėt ishin bashkėpunėtorė tė gjermanėve. Nė vitet 1943-1944 forcat e EDES tė udhėhequr nga Napoleon Zerva dėbuan me forcė pėr nė Shqipėri rreth 20.000-25.000 ēamė. Nga ky dėbim i dhunshėm u vranė rreth 3.000 njerėz, pjesa tjetėr arriti tė shpėtojė duke ikur nė Shqipėri.

Kjo ėshtė padyshim gjendja mė dramatike pėr ēamėt dhe pasardhėsit e tyre, sepse ata humbėn pronat e tyre dhe nėnshtetėsinė greke. EDES e udhėhequr nga Zerva nuk ishte ushtri shtetėrore greke, por ata kryen krime lufte. Greqia nuk duhet ta fshehė kėtė temė nėn rrogoz. Pala greke duhet tė ulet dhe tė diskutojė politikisht kėtė temė pėr t’u mbyllur. Ajo po e vendos kėtė temė nėn rrogoz, kur ajo duhet ta hapė pėr tė diskutuar se ēfarė ka ndodhur atė periudhė pėr ta mbyllur mė tej. Pėr fat tė keq kanė ndodhur ato qė ndodhėn, padyshim, por qė atėherė kanė kaluar tre breza.”
__________________________________________________ ___
http://koha.net/?id=27&l=119035
Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-06-2016, 21:27   #44
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,961
Thanks: 1,365
Thanked 2,252 Times in 1,262 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Po ca Camerie flisni, shqiptaret nuk po marin tokat e tyre ne Shqiperi e lere me ne Greqi..propagande per interesat e nje grushti dallaverexhinjsh. Kur do i marin tokat ne Cameri? Kane 25 vjet qe genjejne e as emrin nuk guxojne tja permendin Camerise por rrine gatitu si pioneret e Enverit para c'do ambasadori apo zyrtari grek qofte keta edhe anti shqiptare te deklaruar.Kjo eshte e verteta. Shkruani sa te doni ne forum nuk zgjidhet vete ky problem
Mire e ke ti madje ke shume te drejte.... po ē'te bej une s'me le krimbi... si puna e gjuhes qe vete vete te dhembi... ja psh. nje pershendetje :

edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-06-2016, 11:53   #45
xhori
V.I.P
 
Avatari i xhori
 
Data e antarėsimit: Feb 2016
Vendndodhja: MARCHE
Posts: 923
Thanks: 159
Thanked 358 Times in 207 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
xhori i pazėvėndėsueshėmxhori i pazėvėndėsueshėmxhori i pazėvėndėsueshėmxhori i pazėvėndėsueshėmxhori i pazėvėndėsueshėmxhori i pazėvėndėsueshėmxhori i pazėvėndėsueshėmxhori i pazėvėndėsueshėmxhori i pazėvėndėsueshėmxhori i pazėvėndėsueshėmxhori i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga murik Shiko postimin
Po ca Camerie flisni, shqiptaret nuk po marin tokat e tyre ne Shqiperi e lere me ne Greqi..propagande per interesat e nje grushti dallaverexhinjsh. Kur do i marin tokat ne Cameri? Kane 25 vjet qe genjejne e as emrin nuk guxojne tja permendin Camerise por rrine gatitu si pioneret e Enverit para c'do ambasadori apo zyrtari grek qofte keta edhe anti shqiptare te deklaruar.Kjo eshte e verteta. Shkruani sa te doni ne forum nuk zgjidhet vete ky problem
ci duan, si kompesim kane marre gjithe vloren
__________________
pis milet
xhori nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-06-2016, 06:52   #46
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,961
Thanks: 1,365
Thanked 2,252 Times in 1,262 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Ua dha reforma thua.... apo Shpėtua
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-06-2016, 21:31   #47
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 7,070
Thanks: 8,028
Thanked 3,675 Times in 1,948 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 159
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Sot pėrvjetori i gjenocidit grek mbi popullsinė shqiptare nė Ēamėri

Venhar Ramadani

Sot ėshtė dita e gjenocidit grek kundėr popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė, transmeton Telegrafi.

Kuvendi i Republikės sė Shqipėrisė mė 1994 votojė datėn e 27 qershorit si dita e gjenocidit grek kundėr ēameve. Kjo datė u vu pasi mė 27 qershor 1944 ushtria greke EDES e udhėhequr nga Napoleon Zerva dhe Mitropoliti i Paramithisė Dhorotheos hynė nė Paramithi ku u pritėn paqėsisht nga popullėsia shqiptare.

Pasditėn e asaj dite filloj masakra ku u masakruan rreth 600 burra, gra dhe fėmi. Ky gjenocid zgjati deri nė vitin 1945 ku u vranė rreth 3.000 shqiptarė tė Ēamėrisė, u larguan me dhunė nga shtėpite e tyre 30.000 dhe vdiqėn rrugės pėr nė Shqipėri si pasojė e plagėve, urisė dhe lodhjes rreth 2.500 persona.
Kjo ditė pėrkujtohet ēdo vit nga shqiptarėt e Ēamėrise, shoqata ‘Ēamėria’ dhe partia PDIU e cila ka si pikė referimi zgjidhen paqėsore tė ēėshtjes ēame./Telegrafi/
__________________________________________________ ___
http://www.telegrafi.com/sot-pervjet...are-ne-cameri/
Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-06-2016, 21:36   #48
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 7,070
Thanks: 8,028
Thanked 3,675 Times in 1,948 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 159
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Fshatari Shiko postimin
Sot pėrvjetori i gjenocidit grek mbi popullsinė shqiptare nė Ēamėri

Venhar Ramadani

Sot ėshtė dita e gjenocidit grek kundėr popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė, transmeton Telegrafi.

Kuvendi i Republikės sė Shqipėrisė mė 1994 votojė datėn e 27 qershorit si dita e gjenocidit grek kundėr ēameve. Kjo datė u vu pasi mė 27 qershor 1944 ushtria greke EDES e udhėhequr nga Napoleon Zerva dhe Mitropoliti i Paramithisė Dhorotheos hynė nė Paramithi ku u pritėn paqėsisht nga popullėsia shqiptare.

Pasditėn e asaj dite filloj masakra ku u masakruan rreth 600 burra, gra dhe fėmi. Ky gjenocid zgjati deri nė vitin 1945 ku u vranė rreth 3.000 shqiptarė tė Ēamėrisė, u larguan me dhunė nga shtėpite e tyre 30.000 dhe vdiqėn rrugės pėr nė Shqipėri si pasojė e plagėve, urisė dhe lodhjes rreth 2.500 persona.
Kjo ditė pėrkujtohet ēdo vit nga shqiptarėt e Ēamėrise, shoqata ‘Ēamėria’ dhe partia PDIU e cila ka si pikė referimi zgjidhen paqėsore tė ēėshtjes ēame./Telegrafi/
__________________________________________________ ___
http://www.telegrafi.com/sot-pervjet...are-ne-cameri/
Foto e egzodit te shqiptareve ...
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg Ēamėri-780x439.jpg (21.7 KiloByte, 78 shikimet)
Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-06-2016, 22:25   #49
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 7,070
Thanks: 8,028
Thanked 3,675 Times in 1,948 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 159
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Pamje tė vitit 1913, tė Ēamėrisė sė mbushur me shqiptarė (Foto)


Frédéric (Fred) Boissonnas (1858-1946), ishte fotograf zviceran qė lindi nė njė familje tė njohur fotografėsh. Mbahet mend kryesisht pėr fotot e hershme artistike tė Greqisė. Artin e fotografisė e mėsoi nga i ati, Henri-Antoine Boissonnas (1833-1889), ndėrsa studioi nė Shtutgart dhe nė Budapest.

Nė periudhėn 1907-1913 ai udhėtoi nė tokėn helene pothuajse ēdo vit, duke bėrė mijėra fotografi. Udhėtimi nė rajon – nė vitin 1913 me historianin zviceran tė artit, Daniel Baud-Bovy (1870-1958) – ishte veēanėrisht i frytshėm.

Nė vitin 1919 themeloi shtėpinė botuese Editions Boissannas, ndėrsa botoi gjithsej rreth 50 libra. Fotografitė e Ēamėrisė nė kohėn e pėrfshirjes sė saj nė shtetin grek, kanė jo vetėm rėndėsi dokumentare, por edhe njė vlerė tė lartė artistike. Ky koleksion i fotografive ėshtė vetėm njė pjesė e vogėl e fotografive qė ai bėri nė Greqi dhe nė jug tė Ballkanit. /Robert Elsie/
______________________________________________
http://www.telegrafi.com/fotot-te-vi...hqiptare-foto/







Vijon...
Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-06-2016, 22:30   #50
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 7,070
Thanks: 8,028
Thanked 3,675 Times in 1,948 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 159
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar








Vijon...
Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-06-2016, 22:32   #51
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 7,070
Thanks: 8,028
Thanked 3,675 Times in 1,948 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 159
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar





Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-07-2016, 22:36   #52
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,961
Thanks: 1,365
Thanked 2,252 Times in 1,262 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Si guxon Greqia zyrtare tė flasė me kėtė gjuhė!?


Nga Blendi Fevziu

Ka njė qėndrim gjithnjė regresiv, tė vjetėr dhe tejet demode tė politikės greke ndaj Shqipėrisė. Njė qėndrim qė nuk ndryshon as kur klasa politike greke transformohet dhe as kur parrullat pėr njė politikė moderne tentojnė tė dominojnė nė Athinė. Pak rėndėsi ka nėse nė pushtet ėshtė Papandreu plak apo Papandreu i ri; ėshtė Samaras apo Venizellos, apo akoma mė keq, Kryeministri i ri dhe me qasje mė moderne dhe mendje hapur siē ėshtė komentuar, Cipras. E pėrbashkėta e tė gjithėve ėshtė njė politikė thuajse proteksioniste dhe njė qėndrim i hapur racist ndaj zhvillimeve nė Shqipėri. Dje, nė kongresin e PBDNJ – sė, njė parti gjithnjė e moderuar nė Shqipėri dhe me kontribut nė zhvillimin 25 vjeēar tė demokracisė, ai qė ka ndezur gjakrat ka qenė kėshilltari i Kryeministrit Cipras dhe i dėrguari special nė kėtė event politik. Nė vend qė tė promovonte bashkėjetesėn dhe parimet e demokracisė, kėshilltari nė fjalė i ėshtė turrur PDIU – sė dhe komunitetit ēam, duke pėrdorur ndaj tyre njė llogjikė qė do ta kishte zili Stalini dhe Hitleri bashkė. Njė mendėsi totalitare, refraktare, raciste dhe banale. Ai ėshtė shprehur se ēamėt kanė qenė bashkėpunėtorė tė nazistėve dhe si tė tillė, ėshtė i ēuditur qė trashėgimtarėt e tyre janė pjesė e koalicionit qeverisės nė Shqipėri?! Nuk mund tė gjesh njė deklaratė mė tė ēmendur, mė idiote dhe mė mediokre se sa kjo. Nuk i hyj fare debatit historik, por disa parimeve qė janė tė qarta dhe tė aplikuara prej vitesh.

E para fajėsia kolektive ekziston vetėm nė regjimet diktatoriale, madje ato mė ekstremet. Hitleri bėri pėrgjegjės hebrejtė; Stalini bėri pėrgjegjės ēeēenėt, Sadam Hyseini kurdėt. Vetėm diktatorėt dhe paranojakėt mund ta shndrrojnė fajėsinė e disa personave nė fajėsi racore. Pikėrisht prej kėsaj filozofie kanė lindur masakrat dhe spastrimet mė tė mėdha etnike tė globit. Dhe fajėsia kolektive e pretenduar e kėshilltarit grek ndaj ēamėve nuk dallon fare nga kėto mendėsi.

E dyta, trashėgimia e fajėsisė dhe shikimi me njė prizėm tė pandryshueshėm tė gjėrave ėshtė njė ndėr elementėt mė tė kėqinj tė regjimeve totalitare tė majta. Dmth, tė bėsh pėrgjegjės djalin, nipin apo stėrnipin pėr gjyshin kjo ėshtė thjesht njė mendėsi e huazuar nga Stalini dhe regjimet komuniste. Tė besosh se stėrnipi ėshtė i keq sepse stėrgjyshi i tij ka bėrė njė veprim qė sipas kėshilltarit ėshtė i dėnueshėm, 70 vjet mė parė, kjo ėshtė ēmenduri. Me kėtė logjikė Gjermania nuk duhet tė ishte nė BE sepse gjyshi i Merkelit mund te ketė qenė ushtar i Hitlerit dhe Italia po ashtu duhej tė shihej si armike sepse stėrgjyshi i Renzit mund tė kete qenė njė besnik i Musolinit. Me kėtė vėshtrim, historia do ishte e pandryshueshme dhe tė kėqinjtė do mbeteshin tė kėqinj pėrjetė. Kjo nuk ka lidhje as me dialektikėn materialiste, por veē me njė mendėsi ekstremiste tė majtė, shartuar me racizėm, peng i sė cilės ėshtė me sa duket kėshilltari i Cipras.

E treta, asnjė njeri politik fqinj, nuk mund tė pėrcaktojė dhe tė tregojė se me cilėn forcė politike duhet dhe nuk duhet tė bėjnė koalicion partitė shqiptare. Ky ėshtė njė lloj proteksionizmi i pashpjegueshėm dhe njė megallomani e patolerueshme. Shqipėria ka vendimmarrjen e saj politike dhe Greqisė i mbetet tė jetė e kėnaqur ose jo me tė. Dy vendet duhet tė punojnė pėr njė bashkėpunim dhe fqinjėsi tė mirė, por jo t’i diktojnė vendimmarrjen njėri-tjetrit. Do ishte po kaq e papranueshme qė Shqipėria politike, t’i kujtonte Greqisė vėrtitjen me brekė nėpėr kėmbė nėpėr financat botėrore, borxhet e pakthyera dhe nivelin fals te jetesės ngritur falė ndihmave tė Gjermanisė dhe BE, qė kėshilltari i Ciprasit i quan nazistė, dhe jo falė punės sė tyre.

Dhe sė fundmi, ėshtė fare e papranueshme qė Kryeministri i vendit dhe kryetar i PS Edi Rama dhe kryetari i Grupit Parlamentar tė PD Edi Paloka, qėndruan nė sallė pa reaguar. Minimumi ishte dalja nga salla dhe mė e mira, do ishte t’i tregonin zotėrisė nė fjalė se me stilet politike tė para Luftės sė Dytė Botėrore, nuk mund tė trazojė njė politikė, qė me gjithė difektet e saj, ėshtė mė e hapur dhe mė e emancipuar se sa ajo greke sot! Vetė Kryeministri Cipras dhe PBDNJ duhet tė dėshmojnė se ky ka qenė njė qėndrim dhe opinion personal dhe jo njė qėndrim i strukturuar politik. Nė tė kundėrt, ky do tė pėrbėnte njė skandal real nė marrėdhėniet mes dy vendeve!
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-08-2016, 10:50   #53
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,961
Thanks: 1,365
Thanked 2,252 Times in 1,262 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

PĖR ĒAMIN E PA BESĖ

Nga Enkel Demi

Sa herė qė shkruaj pėr Ēėshtjen Ēame has nė njė mur, nė mos shpėrfilljeje, nė njė gropė heshtje. E njėjta gjė ndodhte edhe nė gazetėn “Republika”, kėtu e njėzetė e ca vjet mė parė, kur shkruanim pėr Kosovėn. Njė herė mbaj mend bisedoja me Lutfi Dervishin pėr kėtė temė dhe thonim qė na duket sikur po flasim pėr Lindjen e Mesme, jo pėr njė punė tė shqiptarėve. Edhe atėherė kishte zėra qė thonin se kot e keni qė merreni me njė ēėshtje tė vdekur. Sipas tyre, Kosova ishte Jugosllavi dhe nuk e lėshon serbi. Nė njė farė mėnyre, nėse prekje kėtė temė konsideroheshe ose tip i mykur, nacionalist, ėndėrrimtar, krejt jashtė mode, ose thjesht trap. Nuk ka kaluar shumė kohė, por “modernėt” e atyre moteve sot janė popullorė nė Prishtinė, megjithėse tezat pėr Kombin nuk i kanė ndryshuar aspak.

Pėrse ka ngjarė edhe me Ēėshtjen Ēame e njėjta gjė?

Kjo ka rrjedhur prej izolimit tė ēėshtjes nė fjalė, falė propagandės shtetėrore tė komunistėve gjatė gjysėm shekullit qė qėndruan nė pushtet. Veēanėrisht pas arrestimit, vrasjeve tė Teme Sejkos dhe Tahir Demit, nis historia e ngjizjes sė legjendės sė pabesisė sė ēamėve, terri i plotė pėr historinė e genocidit grek, burgosja e njė pjese tė tyre, mosdhėnia e tė drejtės sė shkollimit, trajtimi i kėtyre shqiptarėve si muhaxhirė, tė cilėt ishin tė njė dore tė dytė, pak a shumė si hebrenjtė, armenėt, romėt apo ballkano-egjyptasit. Me njė fjalė, ishte njė lloj racizmi, i cili krijoi thuajse bindjen se njė ēam ėshtė ēam, por njė ēam nuk ėshtė shqiptar. Kur flisje pėr ta dukej sikur flisje pėr njė komunitet tė huaj me doke, zakone krejt tė tjera nga lebėrit a toskėt e jugut tė Shqipėrisė. Gjithsesi, ky lloj margjinalizimi shėrbeu mė sė miri pėr izolimin e Ēėshtjes Ēame, krijimin e idesė qė kjo ēėshtje nė radhė tė parė nuk ekziston nė Shqipėri, jo mė nė Greqi. Botimi i librit “Dy popuj miq” i vuri pikėn, ku ēamėt pėrmenden si tradhėtarė, tė cilėt kanė shtėnė urat e zjarrit pėr tė prishur kėtė vėllazėri kaq tė vyer, pėr tė cilin flasin vetė fotot dhe filmat e udhėheqėsit nė Dropull.

Nė vitin 1990 u formua Shoqėria Politike Atdhetare “Ēamėria”, fill pas krijimit tė Partisė Demokratike, i dyti grupim opozitar nė pluralizmin e sapoēelur. U duk nė atė kohė sikur ishte krijuar ndonjė organizatė tė “jashtmish”, jo shqiptarėsh, sepse bindja ishte e plotė, sterotipi ishte krijuar, ēamėt janė tė pabesė dhe ngatėrrestarė. Kaq e thellė ishte kjo bindje sa tė thonin: “Ēudi, se ti je ēam i mirė, jo si tė tjerėt”. Pak a shumė si grekėt a italianėt, kur donin tė lėvdonin njė shqiptar emigrant, por pėr ēamėt ta thoshte shqiptari dora vetė.

Izolimi i Ēėshtjes Ēame ka bėrė qė toskėt dhe gegėt e tjerė tė Shqipėrisė mos ta ndjenin si hall tė tyrin. Kjo nuk ndodhte me kosovarėt, tė cilėt nuk patėn fatin tė hynin nė kėtė morsė. Ata vazhdonin tė shkonin si pushues nė Ēamėri, por shpėrndanin abetare. Pėrse e bėnin? Sepse nuk i kishte molepsur legjenda e ēamit tė pabesė. Sot, kur jua rrėfen shqyejnė sytė, ndėrsa kėtu ka ende ndonjė tė lojtur qė tė thotė ju bėmė me prona e katandi, thua se pėr banesat a plaēkėn qė kanė blerė ēamėt, paret ia ka dhėnė daja e kėtij tė rrypit. Ndaj, sot kur flitet pėr Ēėshtjen Ēame, nuk flitet pėr dertin e Kel Demit dhe tė parėve tė tij, tė pronave tė gjyshėrve tė mi. Jo, flitet pėr njė plagė tė Kombit, njėsoj si atėherė, kur nė gazetėn “Republika” Lutfi Dervishi, Ylli Rakipi, Arben Popoci, Mero Baze, Ruben Avxhiu e plot tė tjerė shkruanin pėr Kosovėn
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-06-2017, 19:10   #54
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,961
Thanks: 1,365
Thanked 2,252 Times in 1,262 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

....Copa copa te me bluash
mos t'me lesh nam e Nishan
njeqind here te me gatuash
njemije here do behem ēam



edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 15-07-2017, 08:35   #55
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 7,070
Thanks: 8,028
Thanked 3,675 Times in 1,948 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 159
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Dokumentar i RAI 3: Nė kėrkim tė rrėnjėve ēame



Tiranė, 8 korrik – Televizioni italian, RAI 3, ka paraqitur njė dokumentar pėr Ēamėrinė dhe padrejtėsitė qė i janė bėrė popullit tė kėsaj krahine.
Emisioni “Radici” (Rrėnjėt), ku dhe u shfaq dokumentari, udhėton nga Bergamo ku jeton dhe punon personazhi kryesor i dokumentarit deri nė krahinėn e Ēamėrisė.
Sonila Alushi, personazhi i kėtij dokumentari tregon pėr padrejtėsitė qė i janė bėrė kėsaj popullsie nga shteti grek.
Nė videon e mėposhtme do tė shihni dokumentarin e RAI3, tė pėrkthyer nė shqip nga Konica.al, ku tregohet historia e ēamėve, largimi i tyre nga tokat e tyre, etj.
Televizioni Italian RAI 3 ka paraqitur njė dokumentar pėr Ēamėrinė dhe padrejtėsitė qė i janė bėrė popullit tė kėsaj krahine.
Emisioni “Radici” (Rrėnjėt), ku dhe u shfaq dokumentari, udhėton nga Bergamo ku jeton dhe punon personazhi kryesorė i dokumentarit deri nė krahinėn e Ēamėrisė. Sonila Alushi, personazhi i kėtij dokumentari tregon pėr padrejtėsitė qė i janė bėrė kėsaj popullsie nga shteti grek. Nė videon e mėposhtme do tė shihni dokumentarin e RAI3, tė pėrkthyer nė shqip nga Konica.al, ku tregohet historia e ēamėve, largimi i tyre nga tokat e tyre, etj.

https://www.facebook.com/web.konica....6927623407450/
__________________________________________________
http://www.koha.net/kulture/30292/do...rrenjeve-came/
Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-09-2017, 05:59   #56
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 260 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Vendimi pėr zhvendosjen e popullsisė Ēame nė Azi

Vendimi pėr zhvendosjen e popullsisė Ēame nė Azi
Mė 23 janar 1923 u nėnshkrua Traktati i Lozanės. Nė nenin e fundit tė saj, pėrcaktohej shkėmbimi i popullsisė turke nė Greqi, me atė greke nė Turqi. Ky angazhim u konfirmua disa herė nga qeveria greke. Por nė mėnyrė tė kundėrligjshme u bėnė shumė pėrpjekje tė dhunshme nga qeveria greke dhe administrata lokale, qė shqiptarėt myslimanė me kombėsi shqiptare tė pėrfshiheshin nė shkėmbim dhe tė dėrgoheshin nė Azinė e Vogėl. Tashmė ishte bėrė e qartė pėr tė gjithė se ishte planifikuar njė strategji e tėrė pėr shpronėsimin e kolonizimin e pronave shqiptare, me refugjatėt grekė tė ardhur nga Azia e Vogėl. Nė mbėshtetje tė kėsaj ideje, Ministria e Bujqėsisė Greke, mė 1 tetor 1922, me anėn e njė Qarkoreje urdhėronte administratėn e pėrgjithshme tė Epirit, qė"… familjet e refugjatėve tė stabilizoheshin nė pronat e myslimanėve shqiptarė", (AYE/A/5 (9). (Guvernatori i Pėrgjithshėm i Epirit, MPJ Greke, Janinė 2 mars 1923). Njėkohėsisht, me urdhėr, nisi zhvendosja e ēamėve nga shtėpitė e trojet e tyre. Ja si shkruan Krapsites:
"Qeveria greke, kishte planifikuar tė vendoste nė krahinėn e Ēamėrisė, nė pronat e shqiptarėve, 18.000 refugjatė grekė tė ardhur nga Azia e Vogėl. Ndėrkohė, kontigjente kolonėsh grekė, kishin nisur tė vendoseshin nė fshatin Gardhiq, Dhragomi, Karbunarė, Vole, Niste, Arpicė etj. Kėshtu p.sh., nė fshatin Arpicė nga 300 shtėpi qė kishte fshati, 250 i kishin zėnė refugjatėt, ndėrsa shqiptarėt u detyruan tė sistemoheshin 3-4 familje nė njė shtėpi. (Vas.Krapsites, "Oi Mousolmanoi tsamides tis Thesprotias", Athina, 1986, f.33). Edhe nė fshatrat myslimane tė Shkallės (Filat), si nė Picar, Muzhakė, Sollopi, Pjadhul dhe Sklav, u zaptuan me forcė nga refugjatėt grekė, shtėpitė dhe pronat e myslimanėve.
Mė 15 shkurt tė vitit 1923 u lėshua njė urdhėresė tjetėr lidhur me sistemimin e tė krishterėve pa tokė, sipas tė cilit, tokat publike dhe ato nė pronėsi tė myslimanėve shqiptarė, do tė ndaheshin pėr t'u sistemuar refugjatėt . Ligji i shpronėsimit u vu nė bazė tė Kushtetutės Greke tė vitit 1911 dhe hyri nė fuqi para vitit 1923. Ky ligj nuk ishte gjė tjetėr, veēse njė grabitje zyrtare dhe ishte i mjaftė pėr t'i lėnė shqiptarėt pa bukė dhe t'i shtrėngonte tė largoheshin nga Ēamėria, ("Oi Mousolmanoi tsamides tis Thesprotias", Athina, 1986, f.33)…
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-09-2017, 11:04   #57
lonely_lion
.
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 4,623
Thanks: 0
Thanked 1,591 Times in 1,235 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 65
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mandi Shiko postimin
https://www.youtube.com/watch?v=9NyyASzg0gA

Historiani Mihalopoulos: Camet ishit pronar tokash dhe ishin te fuqishem. Dhe ngaqe jan Shqiptare dhe dinak dhe te afte, mund ti marin pasurite e tyre, dhe do zoterojne fuqi ekonomike shume te madhe ne rajon. Prandaj ekziston ligji i luftes qe te bllokohen pronat.
Vazhdon tjetri qe ben emisionin: Mund ti marin sepse ne, thote, duke firmosur Traktatin e Lisbones njohem dhe Karten e te Drejtave te Njeriut. Camet do vine dhe do thone: Me shkele te drejtat e njeriut dhe me more pronat, tani mi kthe mbrapa. Dhe do ti marrin bashke me demshperblimet. Dhe mos harroni se Camet i kane titujt dhe jane pronare trojesh te konsiderueshme.
-Pastaj akuzojne dhe kritikojne qeverine greke qe te dy

Qeverite shqiptare kane qe ne 1990 , qe i perulen cdo greku qe hedh nje pordhe. E kuptoj shume mire se nuk ka qene koha gjate ketyre viteve per shkak te qindra e mijera emigranteve shqiptare qe jane aty. Por sot mbas 27 vjetesh nuk mund te sillesh me si dikur. Shqiperia, sot ben pjese ne organizma Europiane dhe Boterore ku duhet te dije te flase. Shumica e vendeve te NATOS ( me bindje dhe eksperience personale),nuk ja kane idene hic se Greqia ka akoma ligj lufte me Shqiperine.Kjo bije ndesh me parimin e aleances qe ka NATO ( sulmi ndaj njerit eshte sulm ndaj te gjitheve).Kur ja thua nje ushtari te nje vendi te NATOS kete , shqyen syte dhe thote: po cfare aleance eshte kjo?Greqia de juro mund ta sulmoje kur t'i ngrihet Shqiperine dhe ta trajtoje ne cdo moment si rrezik te sigurise se saj territoriale, nacionale e ku di une se cdo shpikin greket, sepse lighin e luftes e kane. Llogjikisht dy vende, qe kane midis tyre nje ligj lufte (qe mbahet ne fuqi nga njeri ndaj tjetrit), s'kane se si te jene aleate.Mund te jene aleate/partnere biznesi per tregeti orizi ose tregeti kapartonash po kursesi aleate ushtarake. Ja te themi u sulmua Shqiperia nga ushtria XX, Grqeia dhe pse force e NATOS, nuk nderhyn sepse nuk ja lejon ligji i luftes qe ka me Shqiperine.Dhe imagjino qe greket hapen bythesh duke thene qe une lobova ne NATO per ty ! Kulmi i kulmeve. Ka lobuar qe Shqiperia te hyje ne NATO vetem per nje te vertete: Qe te mbajne ne fuqi ligjin e luftes dhe te sigurohen qe ne te ardhmen mos kene qofte dhe me te voglin incident ushtarak nga ana shqiptare.Greku cdo dite i thote Shqiperise, qepe gojen per kete, shtrihu barkas per ate, bej pak anash etj etj. se per ndryshe do votoj kundra per hyrjen tende ne BE. Shqiperia duhet te filloje ti thote gjerat troc dhe si jane. T'ju thote troc grekeve: Ju Camet i vrate ne 1945 me sebepin se qene kolaboracioniste te gjermaneve(kur asnje force aleate ne luften e 2 boterore nuk kreu krime dhe genocid ndaj civileve gjermane ne kete lloj far feje dhe pse Gjermania qe shkaktari i luftes - kurse greket e bene duke vrare e prere femije,gra, pleq e plaka).Masakrat u udhehoqen nga famekeqi Zerva, qe bashkepunoi me gjermanet para se te kalonte ne anen e kundert me oferten : harrojme me ke qene dhe c'ke bere, vetem tani lufto te zhdukesh faren e komunisteve greke, ke bonus dhe dore te lire per pastrime etnike. I duhet thene troc grekeve dhe me ze te larte (qe s'kam degjuar ta beje asnje pushtetar shqipetar per vite , po ashtu as dhe PDIU,Partia e Cameve ne Shqiperi ): Ne 1945 na vrate me sebepin e kolaboracionisteve: Po ne 1935, po ne 1925, po ne 1915 , po ne 1893 me ke ishin camet kolaboracioniste?Cdo 10 vjet greket kane kryer pastrime etnike.Keshtu flitet me greket. Dhe i thuhet ti qeveri greke, po deshe fryme te mire bashkepunimi filloje duke hequr ligjin e luftes dhe kerkuar falje. Mos kini me frike se do fillojne fshesen.Greku nuk eshte budalle te filloje fshesen ne menyre masive se e di qe nga ata 500.000 shqiptare, qe jane ne Greqi, qe sot ka plot e plot qe jane dhe pronare dhe do kete nje reaksion shume te fuqishem deri ne perplasje me dhune ose dhe me keq se kaq.Ky rrezik s'do i vinte vetem nga Shqiptaret por dhe emigrantet e kombesive te tjera ne te tilla kushte , qe me pak mend ne koke do thonin: Sot eshte rradhe e shqiptareve neser mund te jete e jona.Kjo do i vinte flake Greqise dhe efekti do qe i pariparueshem.
Ka nje fakt qe e kam konstatuar dhe per te cilin me vjen shume keq, qe greku nga frika e mesiperme i ka dale perpara duke u treguar shume i zgjuar : Shumicen e femijeve shqiptare te lindur aty, greku i ka bere mesim feje e historie ne shkolla sa qe kur i degjon se c'thone habitesh: Ta thone troc - juve shqipetareve,greku ju beri njerez - nderkohe qe shkolla shqiptare te ha [email protected] se vetem seder nacionale nuk kultivon.
I thuhet troc grekut. Po qe se ne BE duhet te hyj duke shkelur dinjitetin , nderin, gjakun e derdhur dhe qe te hyj ne Evrope na qenka ne doren tende... nuk dua te hyj HIC. Ju pjesa tjeter e BE qe rrini e beni sehir kur ky jevgu i Evropes,qe ju ka borxhet e dynjase ne vend te paguaje borxhet pretendon te beje garipin nen emrin tuaj, duke kujtuar se eshte njesoj me Ju , po qe se keni mendjen e ketij jevgut, as qe dua te hy ne BE. Ne njesoj e kemi si jashte si brenda BE / se ne brenda e kemi pas dhe brenda e kemi akoma/ Ne duhet te dime te kemi miq dhe aleate potenciale. USA, Italia, Austria dhe Turku dalin dhe mjaftojne. Do thoni ju Turqia? Ndiqni me kujdes te gjitha acarimet dhe ngjarjet qe nga 1990. Sa here qe ka nje pershkallezim ose acarim te marredhenijeve greko-shqiptare , ata qe udheheqin boten kane cuar ne Shqiperi nje Minister ose Burre Shteti Turk dhe kete s'e kane bere kot. Rasti i fundit ka qene kur u acarua situata dhe greket prune forcat speciale ne kufi , per anulimin e tenderit te kerkimit per gaz e nafte ne zone detare, qe ju shofte fara dhe vafte ne ferr, ai qe donte t'ja u bente dhurate grekerve. Greket dhjesin ne poce nga Turqit nderkohe qe Turqit e dine shume mire se cfare origjine kishte Kemal Ataturku,babai i kombit te tyre dhe cfare ka lene nder porosite dhe amanetet e tij per aleancen midis Turqise dhe Shqiperise. Ne duhet vetem te bejme nje gje shume te thjeshte : Te dime te tregojme se jemi komb me dinjitet dhe jo komb rrembythje. Dinjiteti dhe krenaria tregohen me vepra jo me fjale dhe .... / kush nuk kercen nuk eshte shqiptar - po kete trapllik ku e kane gjetur? si motiv pedesh /. Kaq per sot.
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-11-2017, 13:07   #58
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,265
Thanks: 351
Thanked 634 Times in 462 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

TemA Online

Kryeministri Rama foli troē pėr Ēamėrinė!
Nga Hyqmet ZANE

Kur kryeministri shqiptar Edi Rama foli nė intervistėn pėr televizionin grek, ΣΚΑΪ (SKAI), duke folur troē pėr ato qė ishin herezi greke kur pėrmendej popullsia ēame apo ēėshtja ēame, nuk e kisha pritur qė njė shtetar i lartė i Shqipėrisė do tė fliste me atė gjuhė. Tė thuash se “popullsia u ērrėnjos nga trojet e veta, tė lejohen tė kthehen nė shtėpitė e tyre, pronat e tyre dhe fėmijėt shqiptarė do ta mėsojnė se ka njė vend qė quhet Ēamėri, ku jetonin shqiptarė e sot nuk mund tė kthehen nė trojet e tyre, sepse nė fuqi ėshtė ende Ligji i Luftės mes Shqipėrisė dhe Greqisė”, kjo mė ėshtė dukur njė mrekulli qė bėri njė kryeministėr shqiptar pėr herė tė parė nė historinė e dy vendeve fqinjė.

Teza e Ramės se “Nuk ėshtė propagandė irredentiste t’iu thuash fėmijėve shqiptarė qė ka qenė njė zonė qė quhej Ēamėri dhe qė shqiptarėt jetonin atje e ku pėr fat tė keq nuk mund tė shkojnė nė atė vend, atje ku kanė shtėpitė e tyre, ku patėn familjen e tyre”, mė duket si njė ėndėrr kur e dėgjova. Tė guxosh tė thuash tė vėrtetėn dhe aq mė shumė kur kėtė e thotė njė kryeministėr dhe nuk e dėgjon ta thonė troē akademikėt apo diplomatėt, nuk e kanė thėnė asnjėherė askush, ndjehem mirė.

Por deri kėtu, sepse kėtė mesazh dhe oratori duhet ta marrin politikanėt qė mendojnė dhe thonė ndonjė fjalė ku si rebus ėshtė fjala “Ēamėri” dhe kaq. Foli edhe kryeministri shumė bukur, me guxim e oratori dhe kaq. Them kėshtu sepse mė tej asnjė hap, asnjė fjalė, vetėm retorikė. Historia e problemit ēam mungon nė ligjėrimet diplomatike, mungon nė tekstet shkollore, a thua se specialistėt e teksteve shkollore nuk jetojnė me realitetin dhe nuk janė pjesė e qeverisė ku kryeministėr ėshtė Edi Rama. Ēėshtja ēame nuk ėshtė as nė programet e partive politike, ndėrkohė qė kryetari i PDIU Shpėtim Idrizi do tė mungojė nė Parlamentin Shqiptar dhe kauza e Ēamėrisė do tė mbetet njė ėndėrr e njė nate vere.

Ėshtė e vėrtetė qė kryeministri shqiptar nė kėtė bisedė nė median greke ka folur po aq hapur pėr ēėshtjen ēame pa u tėrhequr nė asnjė prej deklaratave tė tij tė bėra nė Kuvend herė pas here, sa herė i ka ardhur momenti. Ai ngul kėmbė qė tė lejohen ēamėt tė kthehen nė trojet e tyre duke theksuar se Shqipėria nuk ka asnjė qėllim pėr tė ndryshuar kufijtė.

“Pėr ēfarė ata nuk lejohen tė kthehen? Nuk kemi asnjė pretendim pėr ndryshim kufijsh. Ne thjesht besojmė se ka ardhur koha t’i tejkalojmė tė gjitha kėto pengesa tė sė shkuarės e tė shohim njėri-tjetrin nė sy e tė themi a ėshtė e mundur qė ata 80 vjeēarė gra e burra tė mos mund tė shkojnė nė vendin e tyre sėrish. A ėshtė e mundur qė personat qė janė nga ky rajon tė mos mund tė kalojnė kufirin e njė vendi si Greqia? A ėshtė e mundur? Ēfarė ka kėtu pėr irridentizėm?!

Duke mbetur peng i kėtyre temave e duke ndenjur peng i sė shkuarės i japim ushqim vetėm nacionalistėve. Pėrse tė mos themi po, ka njė problem me kėta njerėz qė janė ērrėnjosur nga shtėpitė e tyre. Shtėpitė e tyre janė nė Greqi dhe mund tė kthehen nėse duan, kanė tė drejtė tė pretendojnė pronat e tyre nėse duan. Cili ėshtė problemi kėtu?!”.

Mund tė mė thotė ndonjė se cili diplomat e ka kėtė qartėsi, cili politikan ėshtė shprehur kaq qartėsisht, cili historian i ka pėrmbledhur studimet e tij nė kaq pak rradhė qė janė domosdoshmėri tė shkruhen me gėrma tė mėdha. Kur Edi Rama iu pėrgjigj Vangjel Dules se “Ēamėria ėshtė ēėshtje ndėrkombėtare e jo Himara…” nuk e di se sa e morėn vesh ata qė duan dhe duhet ta dinė se ndėrkombėtarizimi i ēėshtjes ēame ėshtė ēelėsi i njė hapi tė madh pėr tė nisur zgjidhjen e kėtij problemi.

Nėse kryeministri Rama rrėfen pėr ΣΚΑΪ (SKAI) se “Flas pėr 80-vjeēarė dhe nuk e besoja dot. Ishte njė grua 80-vjeēare qė dėshmoi historinė e saj. Iku, kur ishte tetė vjeē, por nuk mund tė kthehet nė vendin e saj, nuk mund tė kalojė kufirin grek”. I akuzojnė pėr kolaboracionistė… Ka pasur njerėz qė kanė bashkėpunuar, po ku kemi parė nė kėtė botė qė breza tė tėrė tė privohen nga mundėsia pėr t’u kthyer nė vendin e tyre, vetėm se dikush prej tė parėve tė tyre ka qenė kolaboracionist. Ku nė ē’vend tė botės keni parė?

A e dinė grekėt se jemi nė gjendje lufte? Kjo do tė thotė se ka njė dekret mbretėror i cili ėshtė ende nė fuqi. Miqve tė mi ua them kėtė, ia kam thėnė Papandreut, Ciprasit, Samarasit. Pėrse nuk e heqim kėtė Ligj tė Luftės dhe i themi pastaj njerėzve se jemi nė rregull. Por, ēėshtja ėshtė se ky Ligj i Luftės pengon shqiptarėt e Ēamėrisė tė kthehen nė trojet e tyre”.

Ėshtė rasti t’i bėj me dije kryeministrit se im atė, Nuri Emin Zane, kur u kthye gjallė nga Dakao, kampet gjermane tė shfarosjes njerėzore nga nazistėt nė Janinė pėr tė shkuar nė shtėpinė e tij nė Filat, e ndaluan sepse i thanė qė ēamėt i pėrzumė se ishin bashkėpunėtorė me nazistėt?! Kėshtu u veprua edhe me shumė tė tjerė burra ēamė qė u internuan sa nė Gjermani e sa nė Itali. Po me kėta ēfarė patėn? Po familjet e partizanėve ēamė nė luftėn e dytė botėrore pėrse mund tė quhen “bashkėpunėtorė me nazistėt” kur ata luftuan edhe krahpėrkrah me antifashistėt grekė kundėr nazizmit, pėrse nuk lejohen tė kthehen nė shtėpitė e tyre, as edhe si vizitorė?

Nėse kryeministri shqiptar Edi Rama foli kaq hapur nė mes tė Athinės greke nė njė televizion si TV ΣΚΑΪ (SKAI), bėj ēudi se si nė televizionet shqiptare nuk flitet kaq hapur nga politikanė dhe diplomatė, nga akademikė dhe specialistė tė teksteve e programeve shkollore ku mungon tėrėsisht informacioni pėr Ēamėrinė dhe ēamėt, a thua se ata janė grekė apo grekofilė me urrejtje njerėzore nė mendje dhe nė shpirt.

Do tė doja qė edhe pėr kėtė problem kryeministri Rama tė fliste njė herė hapur se tekstet shkollore ku qeveria ka akseset e veta tė padiskutueshme nuk flasin pėr trojet shqiptare aq mė tepėr pėr Ēamėrinė qė mban vulėn shqiptare. Njėlloj sikur tu thuash gjermanėve tė mos flasin nė Gjermani pėr Sudetet apo tu thuhet kosovarėve tė mos flasin pėr Shqipėrinė?! Kur vjen dita e ēlirimit tė atdheut, asnjėherė dhe nga askush, kushdo qoftė ai, pushtetar apo politikan, veteran apo diplomat, nuk ėshtė pėrmendur emri i asnjė dėshmori apo i heroit tė popullit Ali Demi. Nė emėr tė kujt nuk pėrmendet ky fakt kur ai ekziston dhe batalioni Ēamėria, batalioni Miks shqiptaro-grek dhe luftėtarė tė brigadave partizane qė ishin tė inkuadruar me origjinė nga Ēamėria, luftuan, sakrifikuan, dhanė jetėn pėr lirinė e atdheut . cila ėshtė ajo dorė qė bėn kėtė lloj pėrkujdesje dhe ēmonton tė vėrtetat historike nga historia reale e shqiptarėve.

Nuk dua ti bėj lavde kryeministrit, por tė vėrtetėn qė ai tha nė mes tė Athinės, brenda njė televizioni grek, e dua shumė duke cituar kėtu atė shprehjen qė ka thėnė Aristoteli “E dua shumė Platonin, por mė shumė se ai dua tė vėrtetėn”. A e duan kėtė tė vėrtetė hartuesit e teksteve, politikanė dhe diplomatė, historianė dhe akademikė? Nė fakt dhe para sė gjithash kam mendimin se gjithēka duhet tė fillojė nga vetė komuniteti ēam dhe strukturat e tij pėrfaqėsuese edhe nė politikėn shqiptare.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-12-2017, 08:40   #59
juanito02
V.I.P
 
Avatari i juanito02
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 899
Thanks: 0
Thanked 63 Times in 44 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 23
juanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarėjuanito02 ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

Keni degjuar per kete qeveine came e Festim Laton qe kane krijuar nje qeveri came ne mergin ne Holande?
Eshte fiction apo realitet?


HAARETZ, eshte nje media Izraelite, sot ajo shkruan :-
Te djelen date 16 korrik pritet qe Shtetin e Izraelit ta vizitoje Presidenti i Republikes te Camerise Festim Lato. Per Qytetarin qe nuk e di se ku eshte Cameria, po ju bejme nje rezyme te shkurter se mbase nuk e dini.
Cameria eshte nje territor Europian ndodhet ne gadishillin Ballkanik. Ne jug kufizohet me Greqine, ne Veri me Shqiperine, ne lindje me Maqedonine, dhe ne perendim ka dalje ne mesdhe, me ane te detit Jon. Eshte shteti i cili eshte krijuar mbi shtetin e vjeter te Epirit, me emrin modern Cameria. Ky shtet shpalljen e Pavarėsisė e beri 30 Tetor 2016, dhe drejtues i shtetit eshte Z. Festim Lato qendron do mberrije ne Izraelin diten e djele. Vecantite e kesaj vizite jane disa, por me kryesoret dhe qe lidhen drejt- perdrejt me popullin Hebre jane: Ne kete shtet kane jetuar dhe jetojne nje komunitet i Hebrenjve qe kane shkuar ne vite aty ku nje prej tyre eshte edhe vet familja Cohen nga nena e Presidentit te Camerise Z.Festim Lato, e cila e ka origjine Hebreje. Vizita vjen ne nje moment ku zoti Lato pritet te marre “Celsat” e Camerise. Kete konfirmim pritet tja jape zoti Netanjahu.
Vete shteti i Izraelit eshte perfshire ne negociata me Shtetin Grek, per “blerjen “e Camerise. Kete e konfirmoi e vizita e Benjamin Nethanjau ne Greqi rreth nje muaj me pare. Ku u firmos marrveshja, midis dy qeverive asaj Izraelite dhe Greke, Shteti Grek do te marre rreth 80 miliard Dollare ndermjet bankave te Izraelit, dhe ka firmosur shkeputjen e territorit te Camerise qe ndodhet ne Greqi.
Shtetit Izraelit do ti kethehen 50 Miliarde Dollar
20 miliarde dollare nuk do kethehen mbrapsht sepse jane nje dhurate qe shteti i Izraelit ben per Shtetin e ri te Camerise, ne shenje mirnjohje te familjes Cohen, te ciles i perket edhe Festim Lato. Kjo eshte marrveshja qe ka fimosur shteti i Izraelit me Kompanine” SAMSON” e cila do beje riblerjen nga Izraeli, pasi si e theksuam me lart, Shteti i Izraelit ka vetem rol negociatori ne kete proces, pasi shteti Grek nuk pranoi ti bente drejteperdrejt negociatat me Kompanine SAMSON me seli ne Hage, e cila zoteron nje pasuri prej 260 Miliarde Dollare ne asete ari ne shtete si ShBA, Britani, Zvicer dhe Gjermani. Ku 38 % te aksioneve te kesaj kompanie zoterohen nga Festim Lato i cili eshte njekohesisht edhe Presidenti i Camerise.
Ne shtypin grek ka patur mendime te ndryshme mbi pasurine e Festim Lato, duke akuzuar se pas tij qendron shteti Amerikan. Duke e cilesuar ate si nje “agjent “te Cia-s dhe Mossad.
Kjo eshte arsyeja e vizites se Festim Lato.
Ai pritet te firmose te henen ne Tel Aviv me Kryeministrin Netanjahu marrveshjen per kalimin e Camerise drejt kompanise SAMSON e cila pritet te vazhdoje me tutje procesin perfundimtar te vendosjes se Qeverise te re Came me drejtues Festim Lato.
__________________
Albania Uber Alles
juanito02 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-12-2017, 08:57   #60
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,961
Thanks: 1,365
Thanked 2,252 Times in 1,262 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ēamėria-Toka e premtuar

O Joan di gje ti kush e pompon kaq Fort Lato... se me sa kuptoj une masen gri e ka si kakerdhi....
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur