Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare

Toleranca fetare Kėtu mund tė diskutojmė rreth kontributit qė duhet tė japin komunitetet fetare nė ushqimin e tolerancės fetare midis shqiptarėve si dhe pėr rolin e fesė nė ēėshtjen tonė kombėtare.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 07-01-2015, 13:45   #1
daniel00
Kakulukiam
 
Avatari i daniel00
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Diktatrojska
Posts: 3,915
Thanks: 30
Thanked 175 Times in 119 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 59
daniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėm
Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės

Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės


Mashtrimi mysliman mund tė shihet si njė mėnyrė fare pak mė fisnike nė shėrbim tė qėllimit tė lavdishėm tė mbizotėrimit islamik nėn sheriatin, qė ėshtė e konsideruar prej tyre si e mirė qoftė pėr jomyslimanėt e qoftė pėr myslimanėt. Nė kėtė kuptim, tė gėnjesh nė shėrbim tė altruizmit ėshtė e lejuar. Shembull i tė sotmes, Sheiku musliman , Mahmoud al-Masri ka treguar nė publik historinė e njė myslimani qė kishte gėnjyer ndaj njė ēifuti dhe e kishte shtyrė tė konvertohej nė islam, duke e vlerėsuar se ishte njė «marifet i bukur».
Nė sytė e jomyslimanėve, islami duhet tė duket si njė fe e kontradiktave. Nga njė anė, pėrshkruhet pandalur si feja e paqes; nga tjetra, ndjekėsit e saj janė pėrgjegjės pėr shumicėn e sulmeve terroriste nė botė. Lavdėruesit e islamit vėnė nė pah qė bėhet fjalė pėr njė fe tė bazuar nė kritere etike tė larta; tė tjerė insistojnė nė faktin qė ėshtė njė fe e ligjeve tė Zotit. Dualiteti i nocioneve tė sė vėrtetės dhe gėnjeshtrės pėr islamin zbulon mė mirė natyrėn e tij paradoksale: kur Kurani i ndalon njė besimtari tė mashtrojė besimtarė tė tjerė – meqėnėse «sigurisht Allahu nuk udhėzon atė qė ėshtė teprues dhe mashtrues» Kuran 40:28 – Mashtrimi ndaj jomyslimanėve, atė qė quhet nė arabisht takia (taqiyya), ėshtė po ashtu e kėshilluar nga Kurani dhe i takon kategorisė ligjore tė gjėrave tė lejuara.

Takia (taqiyya) pėrdoret pėrgjithėsisht nė dy raste. Mė e njohur ėshtė situata ku bėhet fjalė pėr tė maskuar identitetin e vet fetar kur druhet njė persekutim. Ėshtė pėrdorimi historik i takias nė komunitetet shiite, kudo dhe kurdoherė qė rivalėt e tyre sunitė ishin mė tė shumtė dhe si pasojė i kėrcėnonin.
Nė tė kundėrt, myslimanėt sunitė, larg nga vuajtjet e persekutimeve, ēdo herė qė kanė pasur mundėsinė, kanė nisur xhihadin kundėr mbretėrisė sė tė pafeve; dhe shpalosėn takian (taqiyya) – jo si manovėr fshehjeje por si mashtrim aktiv. Nė fakt, mashtrimi, qė e gjen burimin e saj tek doktrina e islamit, ėshtė pėrshkruar shpesh si i barabartė – madje superior – ndaj virtyteve tė tjera ushtarake universale si kurajoja, aftėsia apo ndjenja e sakrificės.

Megjithatė, nėse myslimanėt janė tė nxitur pėr tė qenė tė denjė pėr t’u besuar, si mundet mashtrimi jo vetėm tė ekzistojė por tė jetė deri i kėnaqshėm pėr Allahun? Ē’ėshtė ekzaktėsisht takia (taqiyya) ? Si ėshtė e justifikuar nga dijetarėt dhe nga ata qė e pėrdorin ? Si rradhitet ajo nė njė pamje mė tė gjerė tė kodit etik tė islamit, nė veēanti pėr sa i pėrket marrėdhėnieve me jomyslimanėt ? Mė konkretisht, nė ēfarė gjėrash doktrina e takias (taqiyya) depėrton, pėr tė gjitha bashkėveprimet ndėrmjet myslimanėve dhe jomyslimanėve ?



Doktrina e takias (taqiyya)


Sipas sheriatit – pėrmbledhja e rregullave tė drejtėsisė qė pėrcaktojnė mėnyrėn me tė cilėn njė mysliman duhet tė sillet nė tė gjitha rrethanat – gėnjeshtra jo vetėm qė ėshtė e lejuar nė disa situata por mund tė konsiderohet e detyrueshme nė disa tė tjera. Nė kundėrshtim me traditėn e krishterė, pėrshembull, myslimanėt nėse ishin tė detyruar tė zgjidhnin ndėrmjet mohimit tė islamit apo tė jenė tė persekutuar, kishin tė drejtėn tė gėnjenin e tė shtireshin me apostazinė (lėnie tė fesė)
Tė tjerė juristė dekretuan qė myslimanėt kanė detyrėn tė gėnjejnė pėr t’u mbrojtur (Fakhr ad-Din ar-Razi, At-Tafsir al-Kabir (Beirut: Dar al-Kutub al-’Ilmiya, 2000), vol. 10,faqja. 98.) , ky rekomandim mbėshtetet mbi vargjet kuranike qė i ndalojnė myslimanėve tė jenė ndihmės tė vdekjes sė tyre. (Kuran 2:195, 4:29. )

I tillė ėshtė pėrkufizimi klasik i doktrinės sė takias (taqiyya). E bazuar si term mbi njė fjalė arabe qė evokon frikėn, takia (taqiyya) pėr shumė kohė ėshtė kuptuar veēanėrisht nga pedagogėt e universiteteve perėndimore, si njė sjellje pėr t’u pėrdorur nė kohėrat e persekutimit fetar, dhe ėshtė nė pėrdorur nė kėtė kuptim nė pėrgjithsi nga grupe shiite mė tė vogla qė jetonin nė mes tė shumicave sunite armiqsore. (Paul E. Walker, The Oxford Encyclopedia of Islam in the Modern World, John Esposito, ed. (New York: Oxford University Press, 2001), vol. 4, s.v. “Taqiyah,” pp. 186-7; Ibn Babuyah, A Shi’ite Creed, A. A. A. Fyzee, trans. (London: n.p., 1942), pp. 110-2; Etan Kohlberg, “Some Imami-Shi’i Views on Taqiyya,” Journal of the American Oriental Society, 95 (1975): 395-402.)

Takia (taqiyya) i lejonte shiitėve tė maskonin nė mėnyrė tė vazhdueshme ndaj sunitėve, pėrkatėsinė e tyre fetare, jo vetėm me klandestinitetin, qė nėnkupton fshehjen e besimit tė tyre, por gjithashtu nė mėnyrė aktive duke u lutur dhe duke u sjellė si sunitė.

Megjithatė, njė nga librat kushtuar kėtij subjekti At-Taqiyya fi’l-Islam (Fshehtėsia nė islam), tregon shumė qartėsisht qė takia (taqiyya) nuk ėshtė e kufizuar nė fshehjen e shiitėve tė kėrcėnuar nga persekutimi.
I shkruar nga Sami Mukaram, ish profesor i studimeve islame nė Universitetin Amerikan tė Beirutit dhe autor i rreth njėzet e pesė librave mbi islamin, kjo vepėr vė qartėsisht nė dukje gjithanshmėrinė dhe fushėn e gjerė tė pėrdorimit tė takias (taqiyya):

Takia (taqiyya) mban nė islam njė rėndėsi thelbėsore. Praktikisht tė gjithė sektet islamike e pranojnė principin e saj dhe e praktikojnė... Mund tė shkojmė deri duke thėnė se praktikimi i takias (taqiyya) ėshtė mjaft mbizotėrues nė islam dhe ato pak sekte qė nuk e praktikojnė largohen nga kjo rrymė e shumicės... Takia (taqiyya) ėshtė shumė e gjendur nė politikėn islamike dhe veēanėrisht nė kohėn moderne. (Sami Mukaram, At-Taqiyya fi ‘l-Islam (London: Mu’assisat at-Turath ad-Druzi, 2004), p. 7, pėrkthim i autorit.)

Takia (taqiyya) nuk ėshtė pra, siē e besojmė shpesh njė fenomen i kufizuar me shiizmin. Sigurisht, qė si grup i pakicės i shpėrndarė nėpėr armiqtė e tyre sunitė, shiitėt historikisht kanė pasur mė shumė arsye pėr t’u fshehur.
Nė tė kundėrt, islami sunit ka dominuar me shpejtėsi perandori tė mėdha qė shtriheshin nga Spanja nė Kinė. Prej kėtij fakti, ndjekėsit e kėsaj rryme nuk kishin pse t’i jepnin llogari askujt, nuk kishin pse tė shfajėsoheshin pėr asgjė dhe ata nuk kishin nevojė tė fshiheshin ndaj qafirėve jobesimtarė (ndėr pėrjashtimet e rralla mund tė gjejmė Spanjėn dhe Portugalinė, gjatė La Rekonkista (la Reconquista) Rimarrjes sė trojeve tė vendasve prej pushtuesve islamė, kohė nė tė cilėn sunitėt e kanė fshehur identitetin e tyre tė vėrtetė fetar duke u shtirur.) [Devin Stewart, “Islam in Spain after the Reconquista,” Emory University, p. 2, accessed 27 Nėntor, 2009.]
Megjithatė, ironia e historisė ėshtė qė sunitėt qė jetojnė nė Perėndim gjenden sot nė situatėn e shiizmit. Ata janė minoriteti i rrethuar nga armiqtė e tyre tė pėrhershėm – qafirėt e krishterė – megjithėse ėshtė e rrallė qė kėta tė krishterė nė tė kundėrt tė paraardhėsve tė tyre tė La Reconquista, tė arrijnė tek veprat apo edhe thjesht ta njohin apo tė kenė dijeni pėr kėtė armiqsi historike.
Shkurt pra, sunitėt jetojnė sot situatėn e pėrgjithshme qė e solli takian (taqiyya) tė ishte pjesė pėrbėrėse e shiizmit, por pa kėrcėnimin e jetės qė e kishte sjellė kėtė taktikė.



Formulimi i Takias (Taqiyya)


Vargu 3:28 i Kuranit ėshtė konsideruar shpesh si kryesori pėr ata qė kėshillojnė shtirjen ndaj jomyslimanėve « 3:28. Besimtarėt (myslimanėt) tė mos i miqėsojnė mosbesimtarėt, duke i lėnė mėnjanė besimtarėt. E kush bėn atė, ai nga feja e All-llahut nuk ka asgjė, pėrveē nėse ėshtė pėr qėllim ruajtja prej tė keqes sė tyre. All-llahu ua tėrheq vėrejtjen me dėnim prej Tij...» (Shih gjithashtu Kurani 2:173, 2:185, 4:29, 16:106, 22:78, 40:28, vargje tė cituara nga ligjvėnės myslimanė qė legjitimojnė takian , taqiyya.)

Muhammad ibn Jarir at-Tabari (vdekur mė 923), autori i njė komentimi klasik tė Kuranit qė i njihet autoritet, shpjegon kėtė varg 3:28 nė mėnyrėn e mėposhtme:

Nėse ju [myslimanė] ndodheni nėn autoritetin e tyre [jomyslimanėve] dhe qė keni frikė pėr veten tuaj,
silluni ndershmėrisht me ta nė fjalė, gjithashtu duke ruajtur brenda jush armiqsi kundėr tyre...
[dijeni qė] Allahu u ka ndaluar besimtarėve miqėsinė apo intimitetin me jobesimtarėt nė vend se me
Besimtarėt e tjerė – pėrveē rastit kur qafirėt (jobesimtarėt) janė tė vendosur sipėr tyre [pėr sa i pėrket autoritetit]. Nėse ėshtė ky rast, tė veprojnė me miqėsi duke ruajtur gjithashtu fenė e vet.
(Abu Ja’far Muhammad at-Tabari, Jami’ al-Bayan ‘an ta’wil ayi’l-Qur’an al-Ma’ruf: Tafsir at-Tabari (Beirut: Dar Ihya’ at-Turath al-’Arabi, 2001), vol. 3, faqja. 267, pėrkthim i autorit.)

Mbi tė njėjtin varg tė Kuranit 3:28, Ibn Kathir (vdekur mė 1373), njė tjetėr figurė e klasit tė parė pėr Kuranin, shkruan : «Kushdo, nė ēdo vend dhe ēdo kohė qė tė jetė, qė druhet se do i bėhet e keqe [nga jomyslimanėt] ka tė drejtėn tė mbrohet me sjelljen e tij tė jashtme». Nė mbėshtetje tė kėtij interpretimi, ai citon njė shok tė afėrt tė Muhamedit, Abu Darda, qė thoshte :
«Tė qeshim pėrballė fytyrės sė disa personave ndėrsa zemra jonė i mallkon ».
Pėr njė tjetėr shok, i njohur thjesht me emrin Al-Hasan, « tė praktikosh takian (taqiyya) ėshtė e lejueshme deri nė ditėn e Gjykimit [do tė thotė deri nė fund tė kohėrave]». [’Imad ad-Din Isma’il Ibn Kathir, Tafsir al-Qur’an al-Karim (Beirut: Dar al-Kutub al-’Ilmiya, 2001), vol. 1, p. 350, pėrkthim i autorit.]

Tė tjerė dijetarė tė rangut tė lartė, si Abu’Abdullah al-Qurtubi (1214-1273) dhe Muhyi’d-Din ibn al-Arabi (1165-1240), e kanė kuptuar takian (taqiyya) me anė tė veprave. E thėnė ndryshe, myslimanėt kanė tė drejtėn tė sillen si jobesimtarėt madje edhe mė keq, pėrshembull duke u pėrkulur para idhujve apo kryqeve dhe duke i adhuruar, duke bėrė dėshmi tė rreme dhe madje duke i zbuluar armikut qafir dobėsitė e vėllezėrve tė tyre myslimanė – deri sa tė mos shkojnė deri nė vrasjen e njė myslimani :
« Takia (Taqiyya) edhe e praktikuar jashtė ēdo lloj presioni apo detyrimi, nuk ēon nė njė gjendje jobesimtari – edhe nėse ēon nė njė mėkat qė meriton zjarrin e ferrit ». [Mukaram, At-Taqiyya fi ‘l-Islam, faqet. 30-37.]









Mashtrimi nė arritjet ushtarake tė Muhamedit


Muhamedi - « njeriu mė i pėrkryer », shembulli i tė cilit duhet tė ndiqet deri nė detajet mė tė vogla – kishte pėr sa i pėrket gėnjeshtrės njė qėndrim pėrfitues. Ėshtė mjaft e njohur, pėrshembull, qė ai autorizonte gėnjeshtrėn nė tre situata : pėr tė sjellė fundin e sherrit mes dy palėve, pėr tė qetėsuar gruan e tij, dhe nė luftė. [Imam Muslim, “Kitab al-Birr wa’s-Salat, Bab Tahrim al-Kidhb wa Bayan al-Mubih Minhu,” Sahih Muslim, rev. ed., Abdul Hamid Siddiqi, pėrkthimi. (New Delhi: Kitab Bhavan, 2000).]

Sipas njė manuali tė juridiksionit arab qė i kushtohet xhihadit nga tė katra shkollat kuranike, « Ulemat (Dijetarėt) bien dakort me mendimin se mashtrimi pėrgjatė luftės ėshtė legjitim... Gėnjeshtra ėshtė njė formė e artit tė luftės » [Ahmad Mahmud Karima, Al-Jihad fi’l Islam: Dirasa Fiqhiya Muqarina (Cairo: Al-Azhar, 2003), faqja. 304, pėrkthim i autorit.]
Pėr mė tepėr, sipas Mukaramit, ky mashtrim ėshtė konsideruar si njė vepėr e takias (taqiyya) : « Takia e pėrdorur pėr tė t’ia hedhur armikut ėshtė e autorizuar». [Mukaram, At-Taqiyya fi ‘l-Islam, faqja. 32.]

Shumė ulema (dijetarė) vlerėsojnė se gėnjeshtra ėshtė pjesė pėrbėrėse e luftės: Ibn al-’Arabi deklaron se « nė hadithet [fjalėt dhe veprat e Muhamedit], praktikimi i gėnjeshtrės nė luftė ėshtė pėrshkruar mirė. Ndėr tė tjera, gėnjeshtra ėshtė e prezantuar si mė e nevojshme sesa kurajoja».
Ibn al-Munir (vdekur mė 1333) ka shkruar : « Lufta ėshtė gėnjeshtra, qė do tė thotė se lufta mė e kompletuar dhe mė perfekte qė ėshtė e mundur tė zhvillosh nė luftėn e shenjtė ėshtė njė luftė mashtrimi dhe jo pėrballjeje, sepse kjo ėshtė patjetėr e rrezikshme dhe se ėshtė e mundur ta arrish fitoren me anė tė hilesė pa pėsuar vetė dėme». Dhe Ibn Hajar (vdekur mė 1448) u kėshillon myslimanėve « tė jenė tė kujdesshėm nė luftė, nė tė njėjtėn kohė duke u ankuar e duke qarė [publikisht] nė mėnyrė qė t’u hedhin hi syve qafirėve (jobesimtarėve)» [Raymond Ibrahim, The Al Qaeda Reader (New York: Doubleday, 2007),faqet. 142-143.]

Ky nocion sipas tė cilit lufta ėshtė gėnjeshtra vjen qė prej Betejės sė llogores (627), nė tė cilėn u kundėrvunė Muhamedi me besimtarėt e tij ndaj disa tribuve jomyslimabe tė njohura me emrin Al-Ahzab. Njė prej Ahzabėve, Na’im ibn Mas’ud, shkoi nė kampin e myslimanėve dhe u konvertua nė islam. Kur Muhamedi zbuloi se Ahzabėt nuk e dinin kėtė konvertim tė shokut tė tyre, ai i kėshilloi Mas’ud –it tė kthehej tek tė vetėt dhe tė provonte t’i bėnte forcat e ushtrisė pagane ta braktisnin rrethimin. Atje Muhamedi bėri deklaratėn e tij tė famshme: «Sepse lufta ėshtė gėnjeshtra».
Mas’ud shkoi tek Ahzabėt, qė nuk e dinin se ai kishte ndėrruar kah, dhe ai filloi tė jepte me qėllim kėshilla tė kėqija tė afėrmve dhe aleatėve tė tij tė mėparshėm. Ai u aktivizua gjithashtu shumė pėr tė nxitur pėrēarjen me anė tė konflikteve ndėrmjet tribuve tė ndryshme deri nė pikėn qė, duke mos pasur mė fare besim te njėri tjetri, ato u ndanė dhe e hoqėn rrethimin e imponuar ndaj myslimanėve, duke shpėtuar kėshtu islamin prej shkatėrrimit nė njė stad akoma embrional tė pazhvilluar. [Mukaram, At-Taqiyya fi ‘l-Islam, faqja. 32-33.] Mė afėr, bashkėpuntorė tė atentateve tė 11 shtatorit, si Khalid Sheikh Muhammad, e kanė arsyetuar arsyetuar planin e tyre tė pėrbashkėt nė mbrojtje tė tyre para gjykatėsve duke cituar deklaratėn e profetit sipas sė cilės «lufta ėshtė gėnjeshtra».

Tregimi qė vijon e ilustron nė mėnyrė mė bindėse akoma legjitimitetin e gėnjeshtrės ndaj jobesimtarėve. Poeti Ka’b ibn Ashraf kishte ofenduar Muhamedin, qė ishte ankuar duke thėnė : « Kush do ta vrasė kėtė njeri qė ka lėnduar Allahun dhe profetin e tij ? ». Njė i ri mysliman qė quhej Muhammad ibn Maslama kishte dalė vullnetar me kusht qė tė lejohej ta gėnjente poetin pėr tė mundur t’i afrohej mjaftueshėm. Muhamedi kishte pranuar. Ibn Maslama kishte shkuar tė takonte poetin Ka’b dhe kishte nisur tė mohonte dhe pėrēmonte islamin dhe Muhamedin. Ai kishte vazhduar nė tė njėjtėn mėnyrė deri sa u bė aq bindės sa poeti i quajtur Ka’b tė kishte besim tek ai. Pak mė pas, Ibn Maslama u paraqit me njė tjetėr mysliman dhe atėherė kur Ka’b ishte pa mendje e nuk ruhej, ai e vrau. [Ibn Ishaq, The Life of Muhammad (Karachi: Oxford University Press, 1997), faqe. 367-368.]

Muhamedi ka thėnė tė tjera gjėra qė hedhin njė dritė pozitive mbi gėnjeshtrėn, ndėr tė tjera : « Allahu mė ka urdhėruar qė tė mbaj tė gjallė dyshimin tek njerėzit po ashtu siē ai mė ka urdhėruar tė krijoj detyrime [fetare] » ; ose « Jam dėrguar qė tė hedh njė mbulesė pėshtjellimi » ; ose akoma « ai qė jeton jetėn e tij nė tinėzi vdes si martir ». [Shihab ad-Din Muhammad al-Alusi al-Baghdadi, Ruh al-Ma’ani fi Tafsir al-Qur’an al-’Azim wa’ l-Saba’ al-Mithani (Beirut: Dar al-Kutub al-’Ilmiya, 2001), vol. 2, faqja. 118, pėrkthim i autorit.]

Shkurtimisht, tė dhėnat mė tė hershme historike mbi islamin tregojnė qartėsisht pėrdorimin e takias (taqiyya) si armė lufte islamike. Pėr mė tepėr, pėrshkruhet shpesh here mėnyra me tė cilėn myslimanėt e parė gėnjenin pėr t’u liruar nga detyrimet e tyre nė pėrgjithsi duke mohuar apo ofenduar islamin ose Muhamedin, shpesh me aprovimin e Muhamedit, kriteri i vetėm ishte qė qėllimet e tyre (niya) tė ishin tė pastra. [Mukaram, At-Taqiyya fi ‘l-Islam, faqet. 11-12.]
Gjatė luftrave kundėr tė krishterėve, ēdo herė qė tė krishterėt ishin nė pozitė mbizotėruese, praktika e takias (taqiyya) bėhej akoma mė shumė pjesė e jetės sė tyre. Sipas Mukaram, « Takia (Taqiyya) ėshtė pėrdorur si mjet pėr tė larguar rreziqet e myslimanėve, sidomos nė kohė kritike dhe kur kufinjtė e tyre iu pėrballėn luftrave me perandorinė bizantine e pastaj, mė vonė, fushatat [kryqėzatat] e Frankėve dhe tė tjerėve». [Ibid., faqe. 41-2.]



Takia (Taqiyya) nė shkrimin kuranik


Kurani vetė dėshmon pėr takia (taqiyya). Pėrderisa myslimanėt besojnė se ėshtė Allahu qė i ka diktuar ato vargje, Allahu ėshtė i konsideruar normalisht si pėrgjegjėsi i vėrtetė i gėnjeshtrės – gjė qė nuk ėshtė e habitshme meqėnėse ėshtė i pėrshkruar nė Kuran si «makar» mė i mirė, e thėnė ndryshe gėnjeshtari apo konspiruesi mė i mirė. (pėrshembull vargjet 3:54, 8:30, 10:21).

Kurani ėshtė i vetmi libėr qė komentuesit kanė ndėrtuar njė doktrinė pėr tė shpjeguar diferencat shumė tė dukshme qė shfaqen nga njė thėnie nė tjetrėn.
Asnjė lexues i vėmendshėm nuk mund tė mos vėrejė vargjet e shumta kontradiktore tė Kuranit, dhe mė saktėsisht mėnyrėn se si vargje paqėsore dhe tolerante gjenden praktikisht ngjitur me vargje tė dhunshme dhe intolerante.
Ulemat (dijetarėt) nė fillim qenė hutuar kur bėhej fjalė pėr tė pėrcaktuar vargjet qė do tė kodifikoheshin nė vizionin botėror tė sheriatit : atė qė pohon se nuk ka detyrim e dhunė nė fe (2:256), apo ato qė u urdhėrojnė besimtarėve tė luftojnė tė gjithė jomyslimanėt deri sa tė arrijnė konvertimin e tyre, ose tė paktėn, nėnshtrimin e tyre ndaj islamit (8:39, 9:5, 9:29) ?.
Pėr tė dalė nga kjo situatė e vėshtirė, komentuesit vunė nė punė doktrinėn e shfuqizimit, qė pohon nė thelb se nė rast mosmarrėveshjeje, vargjet e ardhura mė vonė nė jetėn e Muhamedit marrin epėrsi mbi vargjet mė tė hershme.
Pėr tė ditur se cilėt vargje shfuqizonin tė tjerat, ėshtė shfaqur njė shkencė fetare e pėrkushtuar ndaj kronologjisė sė vargjeve kuranike ( quhet an-Nasikh wa’l Mansukh, qė do tė thote - Shfuqizuesi dhe i shfuqizuari).

Por nėse pyesim thjeshtė fare, pse ka kontradita ? Konsiderohet zakonisht qė, nė vitet e para tė islamit, Muhamedi dhe komuniteti i tij duke qenė shumė mė i pakėt nė numėr sesa kundėrshtarėt e tyre jobesimtarė, ndėrsa ata jetonin ngjitur nė Mekė, njė mesazh paqeje dhe bashkekzistence ishte nė rendin e ditės.
Por, kur myslimanėt emigruan nė Medinė mė 622 dhe arritėn forcė ushtarake, vargjet qė i nxisnin tė kalonin nė sulm dalėngadalė «erdhėn» - nė princip, tė dėrguara nga Allahu – gjithmonė sipas nivelit nė rritje tė kapaciteteve tė islamit.
Nė tekstet juridike, kėta vargje janė tė klasifikuara nė nivele :

- Pasivitet ndaj agresionit,
- Leje pėr t’iu pėrgjigjur kundėr agresorėve,
- Urdhėr pėr tė luftuar agresorėt,
- Urdhėr pėr tė luftuar tė gjithė jomyslimanėt, qė bėjnė agresion ose jo.

[Ibn Qayyim, Tafsir, in Abd al-’Aziz bin Nasir al-Jalil, At-Tarbiya al-Jihadiya fi Daw’ al-Kitab wa ’s-Sunna (Riyahd: n.p., 2003), faqet. 36-43.]

Forca nė rritje e myslimanėve ėshtė parametri i vetėm qė shpjegon kėtė ndryshim qė ēon pėrpara politikėn.

Tė tjerė dijetarė kanė sjellė njė tjetėr shpjegim duke argumentuar se, nė njė periudhė prej njėzet e dy vjetėsh, Kurani ka zbritur me fragmente, duke kaluar nga vargjet pasive dhe shpirtėrore, nė kėshillime dhe urdhėresa ligji pėr tė pėrhapur besimin me anė tė xhihadit dhe pushtimit, dhe kjo thjesht pėr tė lejuar ambjentimin dhe pėrshtatjen e tė konvertuarve tė parė myslimanė me detyrimet e islamit dhe pėr tė evituar qė tė dekurajoheshin qė nga fillimi me detyrimet e mėdha qė duhej tė lajmėroheshin nė vargjet mė tė vonshme. [Mukaram, At-Taqiyya fi ‘l-Islam, faqja. 20.]
Vargjet e ardhura drejt fundit tė jetės sė Muhamedit – si psh « Luftimi ju ėshtė bėrė detyrim edhe pse pėr ju eshtė i papėlqyer» [Kurani 2:216. Juve u ėshtė bėrė obligim lufta, ndonėse ju e urreni atė.] do tė kishin qenė jashtė kontekstit kur lufta tė mos ishte e parashikuar nė fakte.

Cilido qoftė shpjegimi i nxjerrė, interpretimi klasik i shfuqizimit kuranik nė vargjet mbi paqen dhe luftėn konsiston nė tė thėnė se kur myslimanėt janė tė dobėt dhe nė pozitė minorance, ata duhet tė predikojnė dhe tė sillen sipas kuptimit tė vargjeve tė Mekės (paqe dhe tolerancė) ; kur ata janė tė fortė, pėrkundrazi, ata duhet tė kalojnė nė sulm duke u bazuar mbi urdhrat e formuluara nė vargjet e Medinės (luftė dhe pushtim).

Tallanditė e historisė islamike dėshmojnė pėr kėtė dyzim, qė ėshtė i trajtuar qartė me njė nocion tė pėrhapur tek myslimanėt dhe tė bazuar mbi njė hadith :

- nėse ėshtė e mundur, xhihadi duhet tė zhvillohet me duart (forcė),
- e nėse jo, me anė tė gjuhės, (predikimi) ;
- e nėse edhe kjo nuk ėshtė e mundur, me anė tė zemrės dhe qėllimeve.

[Yahya bin Sharaf ad-Din an-Nawawi, An-Nawawi’s Forty Hadiths, faqja. 16, botuar mė 1 gusht, 2009.]







Lufta ėshtė pambarim


Qė islami legjitimon gėnjeshtrėn gjatė luftės, kjo nuk ka sigurisht asgjė pėr t’u habitur; gjithėsesi, siē e thonte shkrimtari John Lyly : «Gjithēka ėshtė e lejuar nė dashuri dhe nė luftė». [John Lyly, Euphues: The Anatomy of Wit (London, 1578), faqja. 236.]
Tė tjerė filozofė dhe strategė jomyslimanė – si Sun Tzu, Makiaveli dhe Thomas Hobbes - e kanė justifikuar gėnjeshtrėn nė luftė.
Tė mashtrosh armikun gjatė njė luftė ėshtė thjesht e llogjikshme. Diferenca esenciale dhe mė e rėndėsishme ėshtė qė, nė islam, lufta kundėr jobesimtarėve (qafirėve) ėshtė njė ēėshtje e pafundme, qė duhet tė zgjasė, sipas termave tė Kuranit, deri sa « i gjithė kaosi tė marrė fund dhe ēdo fe t’i pėrkasė Allahut ». [Kurani 8:39. Luftoni ata derisa tė mos mbetet idhujtari (besimi i kotė), e i tėrė adhurimi tė bėhet vetėm pėr All-llahun. Po nėse ata ndalen (i japin fund mosbesimit), All-llahu ėshtė mbikėqyrės pėr atė qė veprojnė.]

Nė Artikullin e saj mbi xhihadin nė Enciklopedinė e islamit, Emile Tyan shkruan : « Detyra e xhihadit ekziston pėr aq kohė sa dominimi universal i islamit nuk ėshtė arritur ». Paqja me kombet jomyslimane ėshtė pra vetėm njė situatė provizore; vetėm rastėsia e rrethanave mund ta justifikojė pėrkohėsisht ». [Emile Tyan, The Encyclopedia of Islam (Leiden: Brill, 1960), vol. 2, s.v. “Djihad,” faqet. 538 - 540.]

Pėr mė tepėr, pėr t’u rikthyer tek doktrina e shfuqizimit, dijetarėt myslimanė si Ibn Salama (vdekur mė 1020) janė dakort pėr tė menduar qė vargu 9;5 i Kuranit, i njohur me emrin verseti i shpatės (ayat as-sayf), [ Kurani 9:5. E kur tė kalojnė muajt e shenjtė, luftoni idhujtarėt kudo qė t’i gjeni, robėroni dhe ngujoni ata, e vijuni pritė nė ēdo shteg. Nė qoftė se pendohen, e falin namazin dhe e japin zeqatin, atėherė ua lėshoni rrugėn, se vėrtet All-llahu falė ėshtė mėshirues.], ka shfuqizuar rreth 124 vargje mė paqėsore qė i pėrkasin periudhės sė Mekės, po ashtu shfuqizon « tė gjithė vargjet (versetet) e Kuranit qė urdhėrojnė ose pėrfshijnė mė pak se njė ofensivė totale kundėr jobesimtarėve ». [David Bukay, “Peace or Jihad? Abrogation in Islam,” Middle East Quarterly, Fall 2007, faqet. 3-11, f.n. 58; David S. Powers, “The Exegetical Genre nasikh al-Qur’an wa-mansukhuhu,” in Approaches to the History of the Interpretation of the Qur’an, Andrew Rippin, ed. (Oxford: Clarendon Press, 1988), faqet 130 - 131.]

Nė fakt, tė katrat shkollat sunite tė ligjvėnies bien dakort pėr tė konsideruar se « xhihadi, ėshtė kur myslimanėt i bėjnė luftė qafirėve (jobesimtarėve), pasi i kanė thirrur qė tė pranojnė islamin ose tė paktėn tė paguajnė taksėn [ xhizjen ] dhe tė jetojnė tė nėnshtruar, e nėse jobesimtarėt kanė refuzuar ». [Jalil, At-Tarbiya al-Jihadiya fi Daw’ al-Kitab wa ‘ s-Sunna, faqja 7.]

Karakteri detyrues i xhihadit shprehet nė mėnyrėn mė tė mirė nė vizionin dualist tė botės prej islamit, qė kundėrve mbretėrinė e islamit me mbretėrinė e luftės.

- E para, [dar al-islam], ėshtė « mbretėria e nėnshtrimit », bota ku sheriati qeveris ;
- E dyta, [dar al-Harb], ėshtė « mbretėria e luftės », ėshtė bota joislamike.

Lufta vazhdon derisa mbretėria e islamit (nėnshtrimit) tė nėnshtrojė botėn joislamike – dhe ėshtė njė situatė e pafund qė vazhdon akoma edhe sot. Ibn Khaldun (vdekur mė 1406), historian i famshėm dhe filozof mysliman, e shpreh qartėsisht kėtė ndarje :

Nė komunitetin mysliman, xhihadi ėshtė njė detyrė fetare prej arsyes sė karakterit universal tė misionit tė myslimanėve dhe tė detyrimit pėr tė konvertuar qė tė gjithė nė islam, me anė tė bindjes apo tė forcės. Grupet e tjera fetare nuk kishin mision universal, dhe xhihadi nuk ishte pėr ta njė detyrė fetare, pėrveēse pėr qėllime mbrojtjeje. Por islami ėshtė nė detyrimin qė tė marrė pushtetin mbi kombet e tjera. [Ibn Khaldun, The Muqadimmah. An Introduction to History, Franz Rosenthal, trans. (New York: Pantheon, 1958), vol. 1, faqja 473.]

Sė fundmi, pa llogaritur elementet e provės dhe nė rast se duket akoma e paarsyeshme qė njė fe qė numėron mė shumė se 1 miliard besimtarė tė detyrojė pėr njė luftė nė emėr tė saj nė mungesė tė ēdo lloj provokimi, ėshtė interesante pėr tė theksuar se xhihadi pushtues dhe qė zgjerohet, ėshtė i parė si njė sipėrmarrje altruiste, qė nuk ėshtė larg nga kujtimi i ideologjisė sė « zgjedhės sė njeriut tė bardhė » tė shekullit tė nėntėmbėdhjetė.
Llogjika ėshtė se bota, edhe nėse jeton nė demokraci, nė regjim socialist apo komunist apo nėn ēdo lloj sistemi tjetėr qeverisjeje, jeton nė mėnyrė tė pashmangshme nėn mėkat, pėrderisa e mira e njerėzimir qėndron nė faktin qė tė jetojė sipas ligjit tė Allahut. Nė kėtė kontekst, gėnjeshtra myslimane mund tė shihet si njė mjet fare mė pak fisnik nė shėrbim tė njė objektivi tė lavdishėm, tėrėsia islamike nėn sheriatin, qė shihet si e mirė po aq sa pėr myslimanėt dhe po aq edhe pėr jomyslimanėt.

Kjo mėnyrė tė tė parit tė gjėrave ėshtė e lashtė : pak pas vdekjes sė Muhamedit (634), kur luftėtarėt e xhihadit dolėn nga gadishulli arabik, njė udhėheqės pers qė duhej tė nėnshtrohej shpejt, pyeti pushtuesit myslimanė se cfarė donin. Pėrgjigjia e tyre ishte si mė poshtė, pėr tu mbajtur mend :

Allahu na ka dėrguar dhe na ka drejtuar kėtu pėr tė na lejuar qė tė lirojmė ata qė e dėshirojnė nga shėrbimi i sundimtarėve tė Tokės dhe t’i bėjmė shėrbyes tė Allahut, pėr tė shkėmbyer varfėrinė e tyre nė pasuri dhe pėr t’i liruar nga tirania dhe nga kaosi i feve [tė rreme] dhe t’i sjellim nė drejtėsinė e islamit. Ai na ka dėrguar pėr tė sjellė fenė e tij tek tė gjitha krijesat e tij dhe t’i thėrrasim nė islam. Ata qė do tė pranojnė kėtė prej nesh do tė jenė tė pacėnuar dhe ne do t’i lėmė nė paqe ; por ata qė do tė refuzojnė, ne do t’i luftojmė deri sa ne tė kemi pėrmbushur premtimin e Allahut.

[Hugh Kennedy, The Great Arab Conquests (Philadelphia: Da Capo, 2007), faqe 112]

Njė mijė e katerqind vjet mė vonė – nė mars tė 2009-ės – eksperti juridik saudit Basem Alem bėnte publikisht jehonė kėtij vizioni tė gjėrave :

Si pjestar i fesė sė vėrtetė, kam mė tepėr tė drejtė tė pushtoj [tė tjerėt] pėr tė imponuar njė lloj mėnyre tė jetės [konform sheriatit], tė cilėn historia e ka treguar qė ėshtė mė e mira dhe mė e drejta nga tė gjitha qytetėrimet. E tillė ėshtė domethėnia e vėrtetė e xhihadit ofensiv. Kur ne nisim xhihad, nuk ėshtė pėr tė konvertuar njerėzit nė islam por pėr t’i liruar nga skllavėria e errėt nė tė cilėn jetojnė.

[Saudi Legal Expert Basem Alem: We Have the Right to Wage Offensive Jihad to Impose Our Way of Life,” TV Monitor, clip 2108, Middle East Media Research Institute, trans., Mar. 26, 2009.]

Dhe kuptohet vetė qė takia (taqiyya) nė shėrbim tė altruizmit ėshtė e lejuar. Pėrshembull, sė fundmi, pasi kishte treguar nė publik historinė e njė myslimani qė kishte zėnė nė kurth njė ēifut dhe e kishte bėrė tė konvertohej nė islam – duke e paralajmėruar se nėse ai kėrkonte tė braktiste islamin, myslimanėt do e vrisnin pėr apostazi – fetari mysliman Mahmoud al-Masri vėrejti se ishte « njė marifet i bukur ». [”Egyptian Cleric Mahmoud Al-Masri Recommends Tricking Jews into Becoming Muslims,” TV Monitor, clip 2268, Middle East Media Research Institute, trans., Aug. 10, 2009.]
Sepse nė fund tė fundit, nga kėndvėshtrimi islamik, ėshtė ēifuti qė pėrfitonte prej mashtrimit qė e kishte sjellė nė islam.



Traktate dhe armpushime


Karakteri i pafund i xhihadit ėshtė i nėnvizuar nga fakti qė, mbi bazėn e traktatit tė Hudaibias [Hudaybiya ( i vitit 628)] tė firmosur pėr dhjetė vjet ndėrmjet Muhamedit dhe kundėrshtarėve tė tij Kurejsh, pjesa mė e madhe e juristėve kanė rėnė dakort pėr tė vlerėsuar se dhjetė vjet pėrfaqsojnė kohėzgjatjen maksimale gjatė sė cilės myslimanėt mund tė jetojnė nė paqe me qafirėt (jobesimtarėt) ; me tė mbaruar traktati, ėshtė e nevojshme tė rivlerėsohet situata. Sipas shembullit tė Muhamedit qė e prishi traktatin qė kur u mbushėn dy vjet ( duke pretenduar njė shkelje tė Kurejshėve), funksioni i vetėm i armpushimit ėshtė qė t’i japė myslimanėve tė dobėsuar kohėn e nevojshme pėr t’u mbledhur sėrisht pėrpara se tė rimarrin ofensivėn (sulmin) [Denis MacEoin, “Tactical Hudna and Islamist Intolerance,” Middle East Quarterly, Summer 2008, Faqet. 39-48.]
«Nga vetė natyra, traktatet duhet tė jenė me njė kohėzgjatje tė pėrkohshme, sepse nė teorinė e ligjvėnies myslimane, marrėdhėniet normale ndėrmjet territoreve myslimane dhe jomyslimane nuk janė paqėsore, por konfliktuale» [Majid Khadduri, War and Peace in the Law of Islam (Baltimore: The Johns Hopkins Press, 1955), faqe. 220.]
Nga ky fakt, « fukaha (ligjvėnėsit) janė dakort pėr tė vlerėsuar se traktatet pa afat nuk janė tė justifikuara nėse myslimanėt kanė forcat e mjaftueshme pėr tė rinisur luftėn kundėr tyre (jomyslimanėve)». [Ahmad Mahmud Karima, Al-Jihad fi’l Islam: Dirasa Fiqhiya Muqarina, faqe. 461, pėrkthim i autorit.]

Megjithėse sheriati iu urdhėron myslimanėve t’i pėrmbahen traktateve, ata kanė njė rrugė pėr t’i shpėtuar kėtij detyrimi, njė rrugė qė e lė portėn e hapur pėr abuzime: nėse myslimanėt mendojnė – edhe pa prova serioze – qė kundėrshtarėt e tyre janė nė pikėn qė do ta prishin traktatin, myslimanėt mund ta paraprijnė situatėn duke i sulmuar tė parėt. Akoma mė tepėr, disa shkolla islamike juridike, si ajo e Hanafitėve, pohojnė se drejtuesit myslimanė kanė tė drejtėn tė shfuqizojnė traktatet pėr motivin e thjeshtė se kjo duket nė avantazh tė islamit. [Ahmad Mahmud Karima, Al-Jihad fi’l Islam: Dirasa Fiqhiya Muqarina, faqe. 469]
Kjo i referohet hadithit si mė poshtė : « Nėse bėni betim njė ditė pėr tė bėrė diēka dhe zbuloni mė pas qė diēka tjetėr ėshtė mė mirė, atėherė mohojeni betimin tuaj dhe bėni atė qė ėshtė mė e mirė ».[Muhammad al-Bukhari, “Judgements (Ahkaam),” Sahih al-Bukhari, book 89, M. Muhsin Khan, trans., accessed July 22, 2009.]
Dhe ēfarė ka mė tė mirė, mė altruiste, se sa tė bėsh qė tė mbretėrojė fjala e Allahut duke rinisur xhihadin ēdo herė qė tė jetė e mundur ?
Sipas traditės, drejtuesit myslimanė respektojnė angazhimin qė tė fillojnė njė xhihad tė paktėn njė herė nė vit. Ky ritual ėshtė veēanėrisht i qartė tek sulltanėt otomanė, qė kalonin gjysmėn e jetės sė tyre nė fushėn e betejės. [Michael Bonner, Jihad in Islamic History: Doctrines and Practice (Princeton: Woodstock Publishers, 2006), faqe. 148.]
Detyra e xhihadit ishte aq e rėndėsishme sa sulltanėt nuk ishin tė autorizuar qė tė bėnin pelegrinazhin nė Mekė, njė detyrė individuale pėr ēdo mysliman. Fushatat e tyre tė xhihadit lejonin qė kjo detyrė kolektive [pelegrinazhi nė Mekė] tė vazhdonte tė praktikohej nga myslimanė tė rinj, e nė tė kundėrt, pa xhihadin e sulltanėve, pelegrinazhi do tė kishte rėnė nė plogėshti. [Ahmed Akgündüz, “Why Did the Ottoman Sultans Not Make Hajj (Pilgrimage)?” accessed Nov. 9, 2009.]

Pėr ta pėrmbledhur, kushti i nevojshėm qė tė ketė paqe apo pajtim ėshtė qė myslimanėt tė kenė avantazhin. Ėshtė e formuluar nė mėnyrė shumė tė qartė nė njė tekst sunit tė ligjit islamik, Umdat as-Salik, shkruar nė shekullin e katėrmbėdhjetė nga njė dijetar egjiptian, Ahmad Ibn Naqib al-Misri : « Duhet qė tė ketė ndonjė avantazh [maslaha] nė rast ndalimi tė luftimit, pėrveē armpushimit :
“Atėherė, mos e kini zemrėn e dridhur dhe mos thėrrisni nė paqe nėse jeni ju qė keni epėrsinė” (Pra, mos u dobėsoni e tė kėrkoni pajtim {armėpushim}, kur ju jeni ngadhėnjyes dhe All-llahu ėshtė me ju dhe nuk ua pakėson veprat tuaja. Kurani, kapitulli 47 vargu 35). [Ahmad Ibn Naqib al-Misri, Reliance of the Traveller: A Classic Manual of Islamic Sacred Law (Beltsville: Amana Publications, 1994), faqja 605.]

Nė ditėt tona, ėshtė shumė domethėnėse pėr udhėheqėsit tanė perėndimorė qė kėshillojnė bashkėpunimin me islamistėt, Jaser Arafat, pak pasi kishte negociuar njė traktat paqeje tė kritikuar se i kishte lėshuar shumė Izraelit, iu drejtuar njė komuniteti mysliman nė njė xhami tė Johanesburgut ku ai justifikoi sjelljen e tij : « Nė sytė e mi, kjo marrėveshje nuk ėshtė asgjė mė shumė se sa marrėveshja e firmosur nga profeti jonė Muhamedi ndaj Kurejshėve nė Mekė ». [Daniel Pipes, “Lessons from the Prophet Muhammad’s Diplomacy,” Middle East Quarterly, Sept. 1999, faqet 65-72.]
Me fjalė tė tjera, ashtu si Muhamedi, edhe Arafati e jep fjalėn e tij veē pėr ta tėrhequr pėrsėri nėse « ndonjė gjė mė e mirė » shfaqet – qė do tė thotė, sapo Palestinezėt tė jenė bėrė aq tė fortė pėr tė rimarrė sulmin dhe pėr tė vazhduar rrugėn drejt Jeruzalemit. Pėrveē tė tjerash, ėshtė vėnė nė pah se emri Hudaibia [Hudaybiya] ėshtė njė fjalė kyēe pėr islamistėt ritual. Fronti islamik i lirisė Moro, me tre kampe stėrvitjeje nė kompleksin e Abu Bakar, nė Filipine. Njė prej tyre ishte kampi Hudaibia. [Arabinda Acharya, “Training in Terror,” IDSS Commentaries, Institute of Defence and Strategic Studies, Nanyang Technological University, Singapore, May 2, 2003.]


Armiqsia e maskuar nėn formė vajtimesh

Nė deklaratat e tyre tė destinuara pėr publikun evropian ose amerikan, islamikėt pretendojnė qė terrorizmi qė ata ushtrojnė kundėr Perėndimit ėshtė vetėm pėrgjigjia ndaj dhjetėvjeēarėve tė shtypjes perėndimore dhe izraelite. Por, nė shkrimet e destinuara pėr bashkėfetarėt e tyre mysliman, kėto aksione janė tė prezantuara jo si njė reagim ndaj provokimeve ushtarake ose politike por si produkti i njė detyrimi fetar.

Pėr shembullm duke iu drejtuar publikut perėndimor, Osama Bin Laden rradhit lista me ankesa si motive tė luftės sė tij kundėr Perėndimit – qė nga shtypja e Palestinezėve deri tek shfrytėzimi i grave nga Perėndimi dhe madje edhe refuzimi amerikan pėr tė firmosur protokollin e Kiotos (Kyoto) mbi ambjentin – tė gjitha kėto gjėra tė kuptueshme nga kėndvėshtrimi perėndimor. Pėrkundrazi, ai nuk justifikon kurrė sulmet e Al Kaedės mbi shėnjestra perėndimore me motivin e thjeshtė qė vendet jomyslimane janė entitete qafirėsh (jobesimtarėsh) qė duhet tė nėnshtrohen.
Nė fakt, ai fillon shpesh mesazhin e tij ndaj Perėndimit duke thėnė : « Drejtėsia komandon reciproken » ose « Paqe atyre qė ndjekin rrugėn e Allahut » [”Does hypocrite have a past tense?” for clip of Osama bin Laden, accessed Aug. 1, 2009.] – kur ai do tė thotė diēka krejt ndryshe nga ajo qė dėgjuesit e tij perėndimore kuptojnė me fjalė si « paqe », « drejtėsi » ose « rrugė ».

Ėshtė nė rastin kur Bin Ladeni u flet myslimanėve qė e vėrteta del nė dritė. Kur njė grup myslimanėsh naivė i shkroi njė letėr tė hapur popullit amerikan pak pas sulmeve tė 11 shtatorit, duke i shpjeguar se islami kėrkon tė bashkėjetojė nė paqe, [Ibrahim b. Muhammad al-Shahwan, et al, “Correspondence with Saudis: How We Can Coexist,” AmericanValues.org, accessed July 28, 2009.], Bin Ladeni u shkroi pėr t’i kritikuar ashpėr :

Sa i pėrket marrėdhėnies ndėrmjet myslimanėve dhe qafirėve, ėshtė e pėrmbledhur nga fjala e Shumė tė Lartit : « Ne (myslimanėt) ju ( jomyslimanė) ju mohojmė. Ndėrmjet jush dhe nesh, armiqsia dhe urrejtja janė deklaruar njė herė e pėrgjithmonė deri sa ju tė besoni Allahun, Njė» [ Referencė e vargut tė Kuranit 60:4. Ju e keni shembullin mė tė mirė te Ibrahimi dhe te ata qė ishin me tė, kur i thanė popullit tė vet: "Ne tėrhiqemi prej jush dhe prej asaj qė adhuroni, pos All-llahut, nuk besojnė tuajėn, prandaj ndėrmjet nesh e jush ėshtė e hapėt armiqėsia e urrejtja derisa ta besoni vetėm All-llahun, Njė!"...]
Ka pra njė armiqsi, qė dėshmon njė kundėrshtim dashakeq tė thellė e tė egėr, dhe kjo armiqsi, qė do tė thote kjo luftė, nuk do tė ndalojė, vetėm nėse qafiri jobesimtar i nėnshtrohet autoritetit tė islamit, atje ku ėshtė e ndaluar tė derdhėsh gjakun tėnd ( qė do tė thotė nėse ėshtė njė dhimi – pakicė e nėnshtruar jomyslimane qė paguan taksėn e xhizjes pėr frymė) ose nėse myslimanėt janė nė atė moment tė dobėt dhe tė pamundur pėr tė luftuar. Por nėse urrejtja e thellė e shpirtit fiket nė njė moment tė ēfarėdoshėm, ėshtė njė apostazi e madhe (mohim besimi) ! ...
Kėto pra janė baza dhe themeli i marrėdhėnies ndėrmjet qafirit jobesimtar dhe myslimanit. Luftė, armiqsi dhe urrejtje, nga myslimani ndaj qafirit, ėshtė themeli i fesė tonė. Dhe ne e konsiderojmė qė ėshtė provė drejtėsie dhe mirėsie ndaj tyre. [Ibrahim, The Al Qaeda Reader, faqe. 43.]


Katėr shkollat e ligjvėnies tė rrymės kryesore tė islamit sjellin mbėshtetjen e tyre kėtij kėndvėshtrimi tė botės armiqsore duke folur pėr qafirin (jobesimtarin) me terma tė ngjashme. Fjalimet e Bin Ladenit pėr Perėndimin me fjalėt e tij qė thonin pėr drejtėsi e paqe janė shembuj tė paraqitjes sė takias [taqiyya]. Jo vetėm ai ishte i angazhuar nė njė xhihad fizik, por gjithashtu nė njė luftė propagande, qė do tė thotė njė luftė gėnjeshtre. Nėse arrinte tė bindte Perėndimin qė ėshtė plotėsisht pėrgjegjės i konfliktit aktual, ai pėrfitonte simpati pėr ēėshtjen e tij.
Nė tė njėjtėn kohė, ai e dinte se nėse amerikanėt do tė arrinin tė kuptonin se asgjė tjetėr, pėrveē nėnshtrimit tė tyre, nuk do tė mundet kurrė tė sjellė paqen, fushata e tij e propagandės do ishte demaskuar shpejt. Prej kėtej vjen nevoja e vazhdueshme pėr t’u maskuar dhe pėr tė cituar ankesa e vajtime, sepse, siē e tha profeti i Bin Ladenit, « Lufta ėshtė gėnjeshtra ».



Pėrfshirja

Takia [taqiyya] sjell shumė e shumė dilema tė etikės. Dikush qė beson vėrtetė se Allahu justifikon dhe, me anė tė shembullit tė profetit tė tij, shkon deri aty sa ta inkurajojė gėnjeshtrėn, pra njė fetar i tillė, nuk do tė ketė fare skrupuj tė llojit moral pėr tė gėnjyer. Le tė shohim rastin e Ali Mohammad, «mėsuesi» i parė i Bin Ladenit, dhe agjent i Al Kaedės qė prej shumė kohėsh.
Egjiptian, ai ishte nė fillim pjestar i Xhihadit islamik dhe shėrbeu nė shėrbimin informativ tė ushtrisė egjiptiane. Pas vitit 1984, ai punoi njė moment pėr CIA-n nė Gjermani. Megjithėse konsiderohej si jo i besueshėm, ai arriti qė tė shkonte nė Kaliforni ku u rradhit nė ushtrinė amerikane. Ėshtė e mundshme qė ai tė ketė vazhduar tė punojė nė njėfarė mase pėr CIA-n. Mė vonė, ai pėrgatiti xhihadistė nė Shtetet e Bashkuara dhe nė Afganistan dhe e gjejmė pas disa sulmeve terroriste nė Afrikė.
Ata qė e njihnin e konsideronin me « frikė dhe respekt pėr besimin e tij tė jashtėzakonshėm tek vetja, pamundėsinė e tij qė tė linte veten tė frikėsohej nga tė tjerėt, vendosmėria e tij absolute dhe e dhunshme pėr tė shkatėrruar armiqtė e islamit, dhe besimi i tij i zellshėm nė principet e militantizmit fondamentalist (themelues) islamik ». [Steven Emerson, “Osama bin Laden’s Special Operations Man,” Journal of Counterterrorism and Security International, Sept. 1, 1998.]
Nė fakt, kjo frazė i pėrmbledh tė gjitha : sepse njė besim i zjarrtė dhe i zellshėm nė principet e islamit, qė legjitimon gėnjeshtrėn pėr tė bėrė qė tė mbizotėrojė mbi gjithēka fjala e Allahut, kontribuon me siguri shumė qė t’i japė njė « besim tė jashtėzakonshėm tek vetja » kur gėnjen. [For lists of other infiltrators of U. S. organizations, see Daniel Pipes, “Islamists Penetrate Western Security,” Mar. 9, 2008.]

Megjithatė, shumica e Perėndimorėve vazhdojnė tė mendojnė se zakonet, ligjet dhe detyrimet etike tė myslimanėve janė praktikisht identike me ato tė traditės judeo-kristiane. Me naivitet ose arrogancė, udhėheqėsit e shteteve me shumė kultura, projektojnė vizionin e tyre tė sė ardhmes mbi islamistėt dhe mendojnė se njė shtrėngim duarsh dhe njė buzėqeshje pėrpara njė kafeje, me lėshime tė shumta, do tė mjaftojė pėr tė zbėrthyer forcėn e fjalės sė Allahut dhe shekuj tradite tė pandryshueshme.
Fakti mbetet : e mira dhe e keqja, nė islam, nuk kanė tė bėjnė me normat universale dhe i referohen unanimisht dhe vetėm mėsimeve tė vetė islamit, ku shumė gjėra i kundėrvihen etikės perėndimore.

Duhet pra kuptuar qė, nė tė kundėrt tė hipotezave tė zakonshme tė pranuara qė prej kohėsh, doktrina e takias [taqiyya] shkon shumė mė tej se sa maskimit fetar nė tė cilėn myslimanėt do tė merrnin pjesė pėr tė ruajtur veten e tyre, dhe qė kjo doktrinė pėrfshin gėnjeshtrėn ndaj armikut qafir nė njė mėnyrė tė pėrgjithshme. Ky fenomen duhet tė ndriēojė situatėn nė tė cilėn manifestohet zelli i Iranit shiit – sepse takia [taqiyya] ėshtė vėrtetė njė natyrė e dytė pėr shiizmin – pėr tė pasur fuqinė bėrthamore nė tė njėjtėn kohė qė kėmbėngul nė faktin se qėllimet e tij janė krejtėsisht paqėsore.

Takia [ Taqiyya ] nuk kufizohet as vetėm me vende tė huaja tė largėta. Walid Phares, i Universitetit Kombėtar tė Mbrojtjes (National Defense University), u shpreh me dėshpėrim qė islamistėt e formuar brenda Amerikės veprojnė nė tokėn amerikane falė pėrdorimit tė tyre tė takias [taqiyya] : « Qeveria jonė a e di se ēfarė predikon nė tė vėrtetė kjo doktrinė dhe, mė e rėndėsishme akoma, autoritetet a formojnė strukturat e mbrojtjes kundėr kėtij kėrcėnimi tė maskuar qė ėshtė mes nesh ? ». [Walid Phares, “North Carolina: Meet Taqiyya Jihad,” International Analyst Network, 30 Korrik, 2009.]
Pas masakrės sė Ford Hood, ku Nidal Malik Hasan, njė amerikan mysliman qė kishte shfaqur shenja tė shumta islamizmi pa e marrė njeri parasysh, vrau trembėdhjetė nga shokėt e tij tė ushtrisė, burra dhe gra, e pra jemi tė detyruar qė kėtyre pyetjeve t’u pėrgjigjemi negativisht.

Ja pra dilema : ligji islamik ndan pa asnjė paqartėsi botėn nė dy gjysma nė luftė tė pėrhershme – bota islamike kundėr joislamikes – dhe konsideron se vullneti i Allahut ėshtė qė e para tė nėnshtrojė tė dytėn.
Por nėse lufta kundėr qafirėve (jobesimtarė) ėshtė njė ēėshtje e vazhdueshme qė s’ka fund, nėse lufta ėshtė gėnjeshtra, e nėse veprat janė tė justfikuara nga qėllimet – myslimanė nė numėr tė papėrcaktueshėm do arrijnė nė pėrfundimin nė mėnyrė tė natyrshme se Allahu u jep tė drejtėn pėr tė gėnjyer, pėr aq kohė sa besojnė se gėnjeshtra e tyre i shėrben islamit « derisa i gjithė kaosi tė marrė fund dhe qė ēdo fe t’i pėrkasė Allahut » [Kuran 8:39.].
Akoma mė shumė, kėto gėnjeshtra do tė konsiderohen si njė mjet nė shėrbim tė njė qėllimi altruist. Gatishmėria e myslimanėve pėr paqe, dialog apo madje edhe pėr traktate paqeje tė pėrkohshme, duhet tė shihen nė kėtė dijeni, duke sjellė nė mendje vėrejtjet praktike tė formuluara kėtu e njė shekull mė parė nga filozofi Xhejms Lorimer (James Lorimer) : « Pėr sa kohė islami vazhdon, pajtimi i ndjekėsve dhe pjestarėve tė kėsaj feje me ēifutėt dhe tė krishterėt, e akoma mė tepėr me pjesėn tjetėr tė njerėzimit, pra ky pajtim do tė mbetet njė problem i pazgjidhshėm ». [ James Lorimer, The Institutes of the Law of Nations: A Treatise of the Jural Relations of Separate Political Communities (Clark, N.J.: The Lawbook Exchange, Ltd., 2005), faqe. 124. ]

Pėr tė pėrfunduar, nėse nė kontekstin perėndimor alternimi i natyrshėm ėshtė ndėrmjet luftės dhe paqes, nė kuadėr tė islamit pėr mė tepėr ėshtė ndėrmjet luftės dhe gėnjeshtrės.
Sepse, nga kėndvėshtrimi i islamit, kohėt e paqes – ato kohė nė tė cilat islami ėshtė dukshėm mė i dobėt se kundėrshtarėt e tij qafirė – janė kohė paqeje tė shtirė dhe gėnjeshtre, me njė fjalė, tė takias.

http://www.meforum.org/2538/taqiyya-islam-rules-of-war
__________________
Nėse jeni nė botė tė pėrshkruani tė vėrtetėn, lėrjani elegancėn rrobaqepėsit
daniel00 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2015, 14:10   #2
TerraN
incognito
 
Avatari i TerraN
 
Data e antarėsimit: Jul 2012
Vendndodhja: ANTAHKARANA
Posts: 1,883
Thanks: 759
Thanked 461 Times in 276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 66
TerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės

*

Ti o primat degesh...


...ia fillove propagandes, a?

Ftoi edhe majmunerit e tjere ne ndihme.

Ke gjetur momentin e volitshem...egersire...


*
__________________
Be what you are. Do not follow one another. If you practice honesty of mind, sincerity of spirit and detachment, you will know your Self, ... Me, ... Lord.
TerraN nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2015, 14:13   #3
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,544
Thanks: 6,921
Thanked 8,179 Times in 5,227 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 384
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga TerraN Shiko postimin
*

Ti o primat degesh...


...ia fillove propagandes, a?

Ftoi edhe majmunerit e tjere ne ndihme.

Ke gjetur momentin e volitshem...egersire...


*
ka ndonje ndryshim nga propaganda jote haxhi?
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2015, 14:32   #4
TerraN
incognito
 
Avatari i TerraN
 
Data e antarėsimit: Jul 2012
Vendndodhja: ANTAHKARANA
Posts: 1,883
Thanks: 759
Thanked 461 Times in 276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 66
TerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės

*

Ti mundesh edhe me e truse me 1 vend, po deshe...

Per cilen propagande t'hamamit e ke fjalen... gjeje vendin, sille citatin... e mos ha....

apo mos e pate edhe ti mizen nen kapele ?!

*
__________________
Be what you are. Do not follow one another. If you practice honesty of mind, sincerity of spirit and detachment, you will know your Self, ... Me, ... Lord.
TerraN nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2015, 14:38   #5
gurax
Super Moderator
 
Avatari i gurax
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Vendndodhja: Virgo Supercluster, Local Group, Milky Way, Orion-Cygnus Spur, Sol-3, THE UNIVERSE
Posts: 3,047
Thanks: 4
Thanked 53 Times in 39 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 64
gurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės

Mos u merr me mizat, TerraN, se mizat jane vetem per te justifikuar largimin e vemendjes nga tematika e hapur. Me mire na thuaj sa te verteta, apo paverteta, jane tere cfare shkruhet ne shkrimin e pare te kesaj teme, i cili eshte edhe i mbushur plot e perplot me referenca dhe indekse per te argumentuar mbi tere cfare eshte shkruar.
__________________
"I refuse to prove that I exist," says God, "for proof denies faith, and without faith I am nothing". "But," says man, "the Babel Fish is a dead giveaway, isn't it? It proves you exist and so therefore you don't. QED." "Oh dear," says God, "I hadn't thought of that," and promptly vanishes in a puff of logic. "Oh, that was easy," says man, and for an encore goes on to prove that black is white, and gets killed on the next zebra crossing.
gurax nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2015, 14:46   #6
Angelisa
V.I.P
 
Avatari i Angelisa
 
Data e antarėsimit: Sep 2014
Posts: 16,092
Thanks: 13,127
Thanked 7,249 Times in 4,590 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 423
Angelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėmAngelisa i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga TerraN Shiko postimin
*

Ti mundesh edhe me e truse me 1 vend, po deshe...

Per cilen propagande t'hamamit e ke fjalen... gjeje vendin, sille citatin... e mos ha....

apo mos e pate edhe ti mizen nen kapele ?!

*
bashkangjitje 16090 shshsh shet shush aty
Angelisa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2015, 14:49   #7
TerraN
incognito
 
Avatari i TerraN
 
Data e antarėsimit: Jul 2012
Vendndodhja: ANTAHKARANA
Posts: 1,883
Thanks: 759
Thanked 461 Times in 276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 66
TerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėmTerraN i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga gurax Shiko postimin
Mos u merr me mizat, TerraN, se mizat jane vetem per te justifikuar largimin e vemendjes nga tematika e hapur. Me mire na thuaj sa te verteta, apo paverteta, jane tere cfare shkruhet ne shkrimin e pare te kesaj teme, i cili eshte edhe i mbushur plot e perplot me referenca dhe indekse per te argumentuar mbi tere cfare eshte shkruar.
Mjafton t'i lexosh nentitujt dhe e ke fare te qarte ku eshte qellimi i temes se hapur. Nese kesaj ia shtojme dhe ngjarjen e dites, e kuptojme perse eshte hapur kjo teme pikerisht tani. Plus, nga kush eshte hapur - nga nje Fundamentalist. Ti e njeh kete njeri me mire se une (se pakut duhet ta njohesh) dhe qellimet e keqia.

Dhe, krejt ne fund:

Cfare domethenie ka "toleranca fetare"? Eshte vend revanshimi? Larje hesapesh? Ngjallja dhe thellimi i urrejtjes...


...apo ndoshta une nuk e kam kuptuar fjaloret kur kam lexuar per fjalen tolerance?

*
__________________
Be what you are. Do not follow one another. If you practice honesty of mind, sincerity of spirit and detachment, you will know your Self, ... Me, ... Lord.
TerraN nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2015, 15:05   #8
gurax
Super Moderator
 
Avatari i gurax
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Vendndodhja: Virgo Supercluster, Local Group, Milky Way, Orion-Cygnus Spur, Sol-3, THE UNIVERSE
Posts: 3,047
Thanks: 4
Thanked 53 Times in 39 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 64
gurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės

Te te them une cfare kuptoj me termin 'tolerance fetare'.
Nje farse! Nje hipokrizi. Nje menyre rekoncilimi e fese si rrjedhoje e presionit dhe ndjenjes se turpit prej "peer presure". "Peer presure", me kalimin e kohes ekspozon esktremitetin (dhe sic pafund ka shembuj, makabritetin) ne te cilat te shtyjne te jetohen jetet e besimtareve kur keta ndjekin pike per pike mesimet e feve perkatese. Fete, sidomos ato monoteiste, jane ekspulsive per njera tjetren, nuk mund te jesh drita e te vertetes se vetme kur perkrah teje ka edhe drita te tjera te te vertetes se vetme... qe s'na qenka e vetme sepse e predikon dhe ai tjetri, edhe ai tjetri, edhe ai tjetri... te tere te vertetat e tyre te vetme!

Per te mbuluar jo vetem lajthitje logjike te ketij lloji por edhe per te mos u bere gazi i botes me diskutimet pa buke dhe qesharake qe zakonisht pasojne ndermjet ndjekesve te seciles fe qe tregon rrugen (e vetme?) drejt te vertetes se vetme, po vete fete dhe ndjekesit e tyre kane konjuktuar nocionin e tolerances fetare. "Le te jemi tolerante me fete e njeri tjetrit. Une do te zgjedh me preseleksionim meritat e fese tende, ti zgjidh me preseleksionim meritat e fese time, kapemi perdore, kendojme nje kenge dhe shpallim qe te dy jemi tolerante."
Kjo eshte ideja.
__________________
"I refuse to prove that I exist," says God, "for proof denies faith, and without faith I am nothing". "But," says man, "the Babel Fish is a dead giveaway, isn't it? It proves you exist and so therefore you don't. QED." "Oh dear," says God, "I hadn't thought of that," and promptly vanishes in a puff of logic. "Oh, that was easy," says man, and for an encore goes on to prove that black is white, and gets killed on the next zebra crossing.
gurax nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2015, 15:13   #9
Hawk
V.I.P
 
Avatari i Hawk
 
Data e antarėsimit: Nov 2014
Posts: 6,712
Thanks: 2,532
Thanked 2,503 Times in 1,300 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 130
Hawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėmHawk i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės

Takia ka qen e praktikuar nga nje grup specifik Shiit, nese sjam gabim Ismailitet qe konsiderohen si heretik. Nuk ka prova se eshte perdor nga masa e gjere Muslimane.
__________________
Remember, today is the tomorrow you thought about yesterday.
Hawk nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-05-2018, 10:14   #10
ciarli
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Apr 2018
Posts: 207
Thanks: 0
Thanked 19 Times in 16 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 2
ciarli ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Si i modifikon Takia (Taqiyya) rregullat e luftės

Takija, kapuci apo kapela qe mbajne muslimanet eshte nje bidat i futur ne fe nga ata qe fabrikuan genjeshtren e Isllamit! Isllami i paster nuk e pranonte takijen
ciarli nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur