Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Shkenca > Shkenca dhe jeta

Shkenca dhe jeta Studime shkencore dhe tė rejat mė tė fundit nga shkenca.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 09-01-2011, 19:55   #21
SEa
I Miss You
 
Avatari i SEa
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: marina di massa
Posts: 1,546
Thanks: 0
Thanked 9 Times in 9 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
SEa ėshtė vėrtetė talentėSEa ėshtė vėrtetė talentėSEa ėshtė vėrtetė talentėSEa ėshtė vėrtetė talentėSEa ėshtė vėrtetė talentė
Post Shkenca, dhjetė pyetjet pa pėrgjigje

“Royal Society”, akademia shkencore mė prestigjioze e botės, do tė festojė 350-vjetorin, duke propozuar temat e sė ardhmes. Nga ndėrgjegjja, te numrat prim, shkrimtarė dhe shkencėtarėt do tė prezantojnė enigmat qė duhen zgjidhur nė tre shekujt e ardhshėm



Njė numėr i madh studiuesish tė mbledhur nė njė dhomė, tė vendosur pėr tė bashkuar forcat, pėr tė kuptuar botėn qė i rrethonte pėrmes eksperimenteve dhe vėzhgimeve tė ndryshme: me pak fjalė, pėrmes shkencės. Ishte 30 nėntori i vitit 1660. Pikėrisht nė atė ditė u krijua “Royal Society”, akademia mė antike dhe mė prestigjioze e shkencės, e frymėzuar nga fjalėt e Francis Bacon, i cili synonte t’i bėnte njerėzit tė ndriēonin planetin pėrmes njohjes. 350 vjet mė vonė, pėrvjetori do tė festohet mes debateve, mbledhjeve dhe publikimeve. Artin Rees, profesor astronomie dhe presidenti i “Royal Society”, pėrfiton nga rasti pėr tė treguar se cilat janė zbulimet qė njeriu mund tė bėjė nė 350 vitet e ardhshme. Cilat janė pyetjet e reja, qė shkenca duhet t’u pėrgjigjet?



Me ndihmėn e kolegėve, shkrimtarėve, intelektualėve, presidenti i “Royal Society” ka caktuar disa dhjetėra prej tyre qė i ka publikuar nė njė artikull nė gazetėn “Guardian”. Shumė prej pyetjeve tė pyetėsorit i pėrkasin kozmosit. Dyshimet nisin me pyetjen “nga vijmė” apo “ku do tė shkojmė”. Njė tjetėr dyshim lidhet me faktin se ēfarė kishte ndodhur para Big Bang-ut? T’i pėrgjigjesh nuk ka kuptim, sepse ashtu siē mbėshtet edhe astrofizikani Stephen Hawking, krijuesi i teorisė sė vrimave tė zeza, Big Bang nuk kishte hapėsirė, as kohė, ndaj pyetja nuk ka kuptim. “Ėshtė e vėshtirė tė pranohet”, thotė Joan Bakewell, shkrimtar, autor dhe njė prej bashkėhartuesve tė listės me dhjetė pyetje. Sipas tij “faktin se materia ėshtė krijuar nga asgjėja mendja jonė e ka tė vėshtirė ta pranojė”. Po a do tė arrijė shkenca tė shpjegojė nė mėnyrė bindėse ēfarė do tė thotė qė hapėsira ėshtė e pafundme? Andrew Motion, njė poet i famshėm i Mbretėrisė sė Bashkuar, tregon: “E dimė qė hapėsira nuk ka limite dhe qė universi vazhdon tė zgjerohet, por deri ku mund tė arrijė?”. Kėto dhe pyetje tė tjera, shkenca i konsideron ende pa pėrgjigje. Gjithsesi pjesėrisht mund t’u jepet shpjegimi. Nė vitin 1660, pjesa mė e madhe e botės ishte njė vend i panjohur, tregon presidenti i “Royal Society”, e qė atėherė shkenca ka bėrė progrese tė mėdha, ka zgjeruar njohjen nė ēdo lloj fushe. Por mbetet ende shumė pėr t’u eksploruar. Kemi ende shumė pyetje pa pėrgjigje.



Ēfarė ėshtė ndėrgjegjja?
“A do tė kuptojmė ndonjėherė gjithēka pėr ndėrgjegjen? Ndoshta jo”, thotė Kathy Sykes, pedagoge shkencash nė Universitetin e Bristolit dhe bashkėdrejtuese e “Cheltenam Science Festival”. Tani jemi tė detyruar tė pėrdorim trurin pėr tė kuptuar funksionimin e tij, por shpresoj qė nė rrjedhėn e jetės t’i afrohemi mė shumė faktit pėr tė zbuluar se rreth kujt dhe cilėt jemi nė tė vėrtetė.



Ēfarė kishte para Big Bang-ut
Sipas gazetares Joan Bakewell: “Tė deklarosh, ashtu siē bėjnė disa shkencėtarė, se para Bing Bang-ut nuk ekzistonte hapėsira dhe koha, del se pyetja nuk ka kuptim. Ėshtė e vėshtirė tė pranohet dhe na bėn tė mendojnė se materia ėshtė krijuar nga asgjėja. Po atėherė, nėse ekzistonte njė lloj kaosi i hershėm i modeluar pastaj nga dora e Zotit nė univers, nga e ka pasur origjinė ai?”.



Si do ta pėrballojmė bumin demografik botėror?
“Mund tė flasim sa tė duam pėr energjinė e rinovueshme dhe agrikulturėn e qėndrueshme, por mė e rėndėsishme nga tė gjitha temat ėshtė ajo e popullsisė”, thotė shkrimtarja Tracy Chevalier. Mbi kėtė fakt, shumė njerėz ende heshtin. E dimė qė riprodhimi ėshtė njė e drejtė njerėzore qė duhet mbrojtur fort. Por herėt ose vonė duhet tė ndėrhyjnė. Do tė vijė njė moment kur shtimi i madh i numrit tė popullsisė do ta bėjė planetin tė pabanueshėm”.



A do tė kalojmė nga prodhimi i masės nė prodhimin individual?
Sipas shpjegimit tė dhėnė nga fizikani. Mark Miodownik i “King’s College” tė Londrės “ekziston njė risi teknologjike e laboratorėve shkencorė tė universiteteve qė mund tė shkaktojnė njė revolucion industrial. Quhet printeri 3D. Ai lejon prodhimin e njė objekti fizik direkt nga projekti i dizajnuar nė kompjuterin tuaj. Pėr momentin, ėshtė nė fillim, por mendoni pėr tė ardhmen: pėrse tė blejmė njė telefon kur mund ta dizajnojnė dhe prodhojmė vetė?”.



A ekziston njė rend nė numrat prim?
“Pėr mė shumė se 2000 vjet, matematicienėt kanė luftuar pėr tė treguar sekretin e numrave prim”, thotė Arcus du Sautoy (autor i “Enigma e numrave prim”). “Ekziston njė rregull qė na ndihmon tė gjejmė njė interval mes njėrit dhe tjetrit? Ēdo brez ka kontribuar me nga njė kapitull nė odisenė tonė pėr tė kuptuar kėta numra thelbėsorė. Tani ėshtė ndjesia se pėrgjigjja pėr enigmėn e numrave prim mund tė jetė shumė afėr, mė nė fund”.



A do ta pushtojė botėn mendimi racional shkencor?
Brian Cox, fizikan i Universitetit tė Manēestertit dhe Cernit tregon: “Mendoj se vetėm kur pjesa mė e madhe e popullsisė do tė kuptojė metodat e shkencės dhe do tė pranojė guidėn qė ofrohet nga kėrkimet qė bazohen nė evidencė, atėherė do tė jemi nė gjendje tė ndėrtojmė njė botė mė tė sigurt, tė qetė dhe paqėsore. Edukimi shkencor duhet tė jetė parimi mbi tė cilin duhet tė mbėshtetet e ardhmja jonė”.



Si mund ta garantojmė mbijetesėn e specieve tona?
“Ky ėshtė konteksti ku do tė asistojmė me zbulimet mė tė mėdha”, tregon John Sulston, i cili drejton studimet e “Royal Society” mbi popullsinė dhe planetin. “Do tė jemi nė gjendje tė mbijetojmė vetėm duke menduar nė mėnyrė mė tė thellė dhe kolektive se sa jemi mėsuar tė bėjmė. Shkencat e natyrės duhet tė punojnė bashkė me shkencat sociale dhe qeveritė pėr tė arritur rezultate”.



A do tė arrijmė ta shpjegojmė konceptin e pafundėsisė?
“Ideja se hapėsira nuk ka fund logjikisht duket e pamundur”, thotė poeti Andrew Motion. “Si nuk mund tė ketė limite nė hapėsirė? Dimė qė universi po zgjerohet gjithmonė e mė shumė, por lind pyetja se drejt kujt. Ēfarė e zėvendėson hapėsirėn qė ishte zėnė nga universi?”.



A do tė mundemi tė regjistrojmė atė qė ndodh nė trurin tonė, siē regjistrojmė programet nė televizor?
Do tė doja shumė tė riprovoja diēka domethėnėse, siē ėshtė rėnia nė dashuri”, thotė shkrimtari Lionel Shriver. “Do tė doja tė regjistroja ėndrrat e mia, t’i shoh pėrsėri imazhet, t’i kthej pas nė kohė. Sigurisht nėse personat e tjerė ‘do tė transmetonin’ regjistrimet e tė tjerėve nė mendjet e tyre, teknologjia do tė gjendej pėrballė problemeve tė reja dhe sigurisht zhdukjes sė privatėsisė”.



A do t’i arrijė njerėzimi yjet?
Nė 100 vitet e ardhshme do tė kemi njohur limitet e sistemit tonė diellor dhe do t’i kemi ekspozuar falė robotėve”, shprehet Piers Sellers, astronaut i NASA-s. “Robotėt do tė arrijnė tė parėt yjet dhe ēdokush mund t’i shohė nė sallonin e tij. Pastaj do tė vijohet me njerėzit, edhe pse ende nuk dihet se si do tė mbahen nė jetė, pėr shkak tė distancės sė kohės sė kėrkuar”.
SEa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2011, 19:56   #22
SEa
I Miss You
 
Avatari i SEa
 
Data e antarėsimit: Jan 2010
Vendndodhja: marina di massa
Posts: 1,546
Thanks: 0
Thanked 9 Times in 9 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
SEa ėshtė vėrtetė talentėSEa ėshtė vėrtetė talentėSEa ėshtė vėrtetė talentėSEa ėshtė vėrtetė talentėSEa ėshtė vėrtetė talentė
Post 5 teknologjitė legjendare tė sė ardhmes

Si do tė jetė bota pas 10 ose 40 viteve? A do tė arrijmė ta mundim ngrohjen globale? Mos vallė robotėt do jenė miqtė tanė? A e dini sa interesante apo tė vėrteta janė mendimet mė popullore nė lidhje me teknologjinė e sė ardhmes?Ja pesė legjenda rreth teknologjive tė sė ardhmes tė publikuara nė adresėn “HowStuffWorks” tė internetit:
Robotėt do jenė miqtė tanė: A do tė munden makinat e sė ardhmes tė kopjojnė njerėzit pa qenė nėn kontrollin e tyre? A do tė kemi makina tė cilat ecin nė mėnyrė automatike? Ditėve tė sotme kemi pare makina, tė cilat tė ndihmojnė nė parkim dhe mund tė parandalojnė kalimin e shiritit nga shoferi por a mund tė bėjnė mė shumė se kaq? Roboti i prezantuar nga iRobot, Roomba ėshtė prodhuar mbi njė teknologji tė lartė pastruese, mund tė shkojė nė ēdo qoshe tė shtėpisė dhe tė pastrojė tapetet, parketet e pllakave dhe mund tė ndryshojė drejtim sapo tė dallojė njė objekt tė thyeshėm nė dysheme. Nė vitin 2009 specialistėt e kompjuterit, studiuesit e robotėve dhe specialistė tė fushave tė tjera diskutuan rreth etikės sė shfrytėzimit tė avantazheve teknologjike tė brezit tė ardhshėm siē janė inteligjenca artificiale pėr tė imituar njerėzit e vėrtetė dhe pėr tė marrė informacion. Specialistėt theksuan se ėshtė akoma herėt tė punojnė me tema tė tilla.

Mund tė parandalojmė ndryshimet klimaterike: mos vallė ndryshimet klimaterike janė tė pashmangshme?Ky ėshtė dhe mendimi i shumicės sė shkencėtarėve. Shkencėtarėt mė tė njohur klimaterikė pohojnė se njerėzimi ka kaluar pikėn kritike dhe nuk mund tė kthehet mė mbrapa. Ne akoma shohim ndikimet e ndryshimeve klimaterike. Kėto pasoja parashikohen tė jenė shumė tė rėnda pėr qindra milionė njerėz. Nėse nuk prodhojmė sera gazi atėherė temperaturat do tė vazhdojnė tė rriten deri nė mesin e kėtij shekulli. Sepse sasia e dioksidit tė pėrhapur mund tė qėndrojė nė atmosfere 50 vjet ose mė shumė.




Ligji Moore do jetė gjithnjė i vlefshėm: i njohur si njė nga udhėzuesit mė tė rėndėsishėm tė prodhuesve tė mikro procesorėve qė nga viti 1965, ligji Moore do tė dale jashtė mode pasi tė kalojė kufirin 20nm. Nė njė intervistė tė dhėnė pėr njė revistė nė vitin 1965 themeluesi i Intel, Gordon Moore kishte thėnė se numri i transistorėve nė procesorėt e kompjuterit do tė dyfishohej ēdo 18 muaj. Por specialistė tė ndryshėm tė kompjuterit janė tė mendimit se ligji Moore nuk do tė zgjasė mė shumė se 20 vjet. Sepse me zvogėlimin e transistorėve prodhimi i monedhave do tė bėhet dhe mė i shtrenjtė. Njė analist parashikon se nė vitin 2014 madhėsia e transistorėve do tė arrijė 20nm. Por tė prodhosh njė monedhė tė tillė tė kėsaj madhėsie do t’u kushtojė shumė shtrenjtė prodhuesve nė seri. Qė nga vera e vitit 2009 vetėm firma si Samsung dhe Intel kanė investuar nė kėtė fushė.

Kėndvėshtrimi i njėjėsisė teknologjike: Disa parashikues tė sė ardhmes pohojnė se deri nė vitin 2030 do tė pėrfshihemi nga njėjėsia. Makineritė do t’i lėnė prapa njerėzit pėr nga inteligjenca dhe llojet mė potente tė planetit do tė krijojnė makineri tė reja dhe inteligjente. Disa shkrimtarė dhe akademikė pohojnė se tė gjitha kėta janė vetėm njė skenar i njė filmi fantastiko-shkencor.

Sė afėrmi do tė kemi makina fluturuese: Mendimi i makinave fluturuese ekziston qė para shumė vitesh. Mund tė keni pare dhe fotografitė apo videot e modeleve tė kėtyre makinave. Por “autoplane” i pare ėshtė prezantuar nė vitin 1917 dhe mė pas u ndoq nga shumė pėrpjekje tė tjera. Henry Ford kishte parashikuar se makina fluturuese do tė prodhohej nė vitin 1940. Deri sot janė dhėnė shumė alarme tė rreme. Kemi kaluar 10 vjet tė shekullit tė ri por akoma nuk i jemi afruar makinės fluturuese. Sepse janė prerė fondet. NASA ka ndaluar tė gjithė shpikėsit tė krijojnė makinė fluturuese pėr shkak tė krijimit tė njė “mjeti ajror privat”. Prandaj duhet tė kalojnė shumė vite pėr tė arritur tek makina fluturuese. Por, kohė mė pare u realizua ėndrra e makinės fluturuese pėr t’i dhėnė fund tmerrit tė trafikut. Duke punuar me benzinėn e njė makine tė zakonshme dhe e njohur si “The terrafugia Transition” ėshtė makina e pare fluturuese. Me dy krahė tė palosur “Terrafugia” mund tė pėrdoret dhe si njė makinė normale. Gjatė kohės kur ėshtė duke ecur nė rrugė normale, shtyp butonin e krahėve dhe vjen nė pozicionin e fluturimit. Por pėr tė pėrdorur kėtė mjet pėrveē patentės sė makinės duhet tė kesh dhe patentėn e pilotit. Ēmimi i mjetit, i cili parashikohet tė dale nė trafik pas vitit 2011, mendohet tė jetė 200 mijė dollarė.
SEa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-01-2011, 15:40   #23
PuffetiNa
MbetiTeThemiNaIshteNjeher
 
Avatari i PuffetiNa
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 9,788
Thanks: 0
Thanked 694 Times in 249 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 169
PuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėm
Dinosaurėt u vranė nga lulet, bari dhe “macet”


Ēfarė i vrau dinosaurėt? Pyetja ka munduar shkencėtarėt prej kohėsh, ndėrsa zhdukja e specieve qė popullonin botėn 65 milion vjet mė parė i ėshtė atribuar zakonisht impaktit tė njė asteroidi me Tokėn, ftohjes globale qė pasoi goditjen apo shpėrthimeve vullkanike.
Megjithatė, ajo qė mund tė ketė shkaktuar vdekjen e kėtyre specieve mund tė ketė qenė shumė mė pak e ndėrlikuar se kėto teori, ishte pėrfundimi i njė grupi shkencėtarėsh, studimi i tė cilėve u raportua nga e pėrditshmja ruse “Pravda”, nė numrin e saj tė sotėm.
Ajo qė i ka dhėnė fund jetės sė dinosaurve ėshtė zhvillimi i luleve dhe barit. Teoria bazohet nė arsyetimin se njė shpėrthim vullkanik apo i ftohti qė do tė pasonte goditjen nga njė asteroid, nuk do tė kishte zhdukur tė gjitha format e jetės, sidomos insektet apo gjitarėt e vegjėl, qė ishin shumė mė tė pambrojtur e tė papėrshtatur se kafshėt gjigante ndaj ndryshimeve.
Hipoteza se kafshėt mė tė vogla arritėn tė pėrshtateshin mė mirė me kushtet dhe mė pas evoluan nė specie tė ndryshme, duke mbėrritur deri nė diversitetin e ditėve tė sotme, prej kohėsh ka qenė tepėr e debatuar.
Pėr mė tepėr, studimet kanė treguar se pikėrisht nė fundin e epokės mesozoike (215-65 milion vite mė parė) nisėn tė zhvilloheshin format e bimėsisė si bari dhe lulet. Deri atėherė ekzistonin vetėm pemė dhe disa lloje shkurresh.
Krijimi i barit ndryshoi tėrėsisht pamjen e planetit dhe toka u popullua nga stepa tė tėra, pyje tė vėrteta ku bari mund tė rritej deri nė disa metra. Nė kėto kushte, pretė e dinosaurve filluan ta kishin shumė mė tė lehtė tė fshiheshin, ndėrsa predatorėt e tyre ishin tė vetmet specie qė dilnin mbi dendėsinė e gjelbėrt.
Ky ndryshim nė planet krijoi kushte tė pėrshtateshme edhe pėr evolimin e gjitarėve tė vegjėl. Njėri prej tyre, i quajtur herbivor, edhe pse kishte madhėsinė e njė maceje tė sotme ishte shumė agresiv dhe jetonte nė grupe tė mėdha.
Herbivorėt mund tė ketė shndėrruar nė objektiv tė tyre kėlyshėt e dinosaurve, duke pakėsuar drastikisht numrin e atyre qė arrinin nė moshė madhore. Sipas studimit tė njė grupi shkencėtarėsh rus, e vėrteta e zhdukjes sė dinosaurve nuk qėndron nė asnjė prej teorive tė mėparshme. Janė lulet, bari dhe njė kafshė me madhėsinė e maceve tė sotme shtėpiake ato qė vranė gjigantėt.
__________________
Ne nuk mund tė bėjmė Gjithēka...
Se gjithēka bėn vetėm ZOTI!
Por mund tė bėjmė diēka dhe vetėm me ndihmėn e ZOTIT!
PuffetiNa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-01-2011, 17:21   #24
Meri
...
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Posts: 11,159
Thanks: 2,061
Thanked 2,320 Times in 1,532 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 352
Meri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Dinosaurėt u vranė nga lulet, bari dhe “macet”

Lulet..bari dhe nje "mace" vrau Dinosauret ?!

.........Sa i forte qenka Njeriu ..............!!!

....
__________________
M2.
Meri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-01-2011, 10:02   #25
ediplus
Super Anėtar
 
Avatari i ediplus
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Me kembe ne toke
Posts: 135
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 9
ediplus do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Dinosaurėt u vranė nga lulet, bari dhe “macet”

Hamendje ka sa te duash por se cu be me dinosauret dreqi e mer vesh......thuaj me car do meret njeriu, me keto budalliqe do meret
ediplus nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-01-2011, 15:37   #26
Devil
Anėtar i ri
 
Avatari i Devil
 
Data e antarėsimit: Mar 2009
Vendndodhja: Oxford - England
Posts: 21
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Devil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuarDevil ėshtė njė gur i ēmuar
Pėrgjigje e: Dinosaurėt u vranė nga lulet, bari dhe “macet”

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga PuffetiNa Shiko postimin

Ēfarė i vrau dinosaurėt? Pyetja ka munduar shkencėtarėt prej kohėsh, ndėrsa zhdukja e specieve qė popullonin botėn 65 milion vjet mė parė i ėshtė atribuar zakonisht impaktit tė njė asteroidi me Tokėn, ftohjes globale qė pasoi goditjen apo shpėrthimeve vullkanike.
Megjithatė, ajo qė mund tė ketė shkaktuar vdekjen e kėtyre specieve mund tė ketė qenė shumė mė pak e ndėrlikuar se kėto teori, ishte pėrfundimi i njė grupi shkencėtarėsh, studimi i tė cilėve u raportua nga e pėrditshmja ruse “Pravda”, nė numrin e saj tė sotėm.
Ajo qė i ka dhėnė fund jetės sė dinosaurve ėshtė zhvillimi i luleve dhe barit. Teoria bazohet nė arsyetimin se njė shpėrthim vullkanik apo i ftohti qė do tė pasonte goditjen nga njė asteroid, nuk do tė kishte zhdukur tė gjitha format e jetės, sidomos insektet apo gjitarėt e vegjėl, qė ishin shumė mė tė pambrojtur e tė papėrshtatur se kafshėt gjigante ndaj ndryshimeve.
Hipoteza se kafshėt mė tė vogla arritėn tė pėrshtateshin mė mirė me kushtet dhe mė pas evoluan nė specie tė ndryshme, duke mbėrritur deri nė diversitetin e ditėve tė sotme, prej kohėsh ka qenė tepėr e debatuar.
Pėr mė tepėr, studimet kanė treguar se pikėrisht nė fundin e epokės mesozoike (215-65 milion vite mė parė) nisėn tė zhvilloheshin format e bimėsisė si bari dhe lulet. Deri atėherė ekzistonin vetėm pemė dhe disa lloje shkurresh.
Krijimi i barit ndryshoi tėrėsisht pamjen e planetit dhe toka u popullua nga stepa tė tėra, pyje tė vėrteta ku bari mund tė rritej deri nė disa metra. Nė kėto kushte, pretė e dinosaurve filluan ta kishin shumė mė tė lehtė tė fshiheshin, ndėrsa predatorėt e tyre ishin tė vetmet specie qė dilnin mbi dendėsinė e gjelbėrt.
Ky ndryshim nė planet krijoi kushte tė pėrshtateshme edhe pėr evolimin e gjitarėve tė vegjėl. Njėri prej tyre, i quajtur herbivor, edhe pse kishte madhėsinė e njė maceje tė sotme ishte shumė agresiv dhe jetonte nė grupe tė mėdha.
Herbivorėt mund tė ketė shndėrruar nė objektiv tė tyre kėlyshėt e dinosaurve, duke pakėsuar drastikisht numrin e atyre qė arrinin nė moshė madhore. Sipas studimit tė njė grupi shkencėtarėsh rus, e vėrteta e zhdukjes sė dinosaurve nuk qėndron nė asnjė prej teorive tė mėparshme. Janė lulet, bari dhe njė kafshė me madhėsinė e maceve tė sotme shtėpiake ato qė vranė gjigantėt.

mfal ku i gje ti kto lloj infosh ? kur ne astronomi eshte dhene prova qe dinosauret jane zhduk nga perpasla e asteroidit.
thjesht mund ta di se ku i mer kto lajme qesharake dhe kush jan burimet e ktyre shkenctarve . jo per gje por tkemi nje objekt bisede te henen qe mund te qeshim me presorat e astronomise ktu ne shkollen time .
Devil nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-01-2011, 12:57   #27
Alb
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Tirane
Posts: 229
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Alb do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Dinosaurėt u vranė nga lulet, bari dhe “macet”

Me te vertet qe ky eshte nje budallallik super i madh hera e pare qe po e degjoj kete teori.
Nga teorite qe kam lexuar neper faqe te huaja thuajse te gjitha teorite jane vetem per asteroidet dhe disa nga mungesa e ushqimit tani na doli nga bari kur kishte dhe dinosaur barngrenes dhe disa mishngrenes.
Me te vertet qe ketu ne shqiperi degjon lloj lloj teorish pa lidhje fare .
__________________

Live Your Life With No Regrets.
Alb nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-01-2011, 10:46   #28
PuffetiNa
MbetiTeThemiNaIshteNjeher
 
Avatari i PuffetiNa
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 9,788
Thanks: 0
Thanked 694 Times in 249 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 169
PuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Dinosaurėt u vranė nga lulet, bari dhe “macet”

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Devil Shiko postimin
mfal ku i gje ti kto lloj infosh ? kur ne astronomi eshte dhene prova qe dinosauret jane zhduk nga perpasla e asteroidit.
thjesht mund ta di se ku i mer kto lajme qesharake dhe kush jan burimet e ktyre shkenctarve . jo per gje por tkemi nje objekt bisede te henen qe mund te qeshim me presorat e astronomise ktu ne shkollen time .
Zoteri kto e lexova ne interente ke nje faqe kush e ka shkrujt kte sdi gje se nuk mbaje mend dhe un ngela pak e habitur ... po mire qe te ra ne sy....
Un e di qe zhukja e kafsheve dinosauret ka qen versioni origjinal ASTEROIDIT pra i pari qe e hodhi si teori ishte Wlter Alvarez dhe vellau Luis ndoshta e keni mesu meqe studion per shkenc....
un dashta me shtu edhe diqka flitet se zhdukja e dinosaureve eshte be prej dy arsyeve:
thuhet se prej renjes se nje asteroidi po thuhet se edhe gjate evolucionit te botes ata nuk kane pase mundesi me ju adaptu kushteve sepse kane qene krijesa gjigande edhe per mbijetimin e tyre u eshte dashte te hane shume keshtu qe vet natyra i ka zhduke ato sepse nuk kan kriju kushte per me jetu krijesat tjera,dmth qe kane mbete pa ushqim.....
__________________
Ne nuk mund tė bėjmė Gjithēka...
Se gjithēka bėn vetėm ZOTI!
Por mund tė bėjmė diēka dhe vetėm me ndihmėn e ZOTIT!
PuffetiNa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-01-2011, 07:04   #29
PuffetiNa
MbetiTeThemiNaIshteNjeher
 
Avatari i PuffetiNa
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 9,788
Thanks: 0
Thanked 694 Times in 249 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 169
PuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėm
Afrika po ēahet nė dysh nga aktiviteti i jashtėzakonshėm sizmik


Shenjat nisėn qė dy vjet mė parė. Aktiviteti sizmik nė veriperėndim tė Afrikės ka nisur qė tė shfaqet dukshėm, ndėrsa kontinenti po ndahet nė dysh ngadalė. Studiuesit thonė se llava nė kėtė rajon ėshtė e njėjtė me magmėn qė ėshtė nė shtratin e detit dhe se nė fund tė kėtij aktiviteti uji do tė mbulojė shkretėtirėn

Cinthia Ebinger, njė gjeologe nga Universiteti i Rochester nė Nju Jork, nuk mund ta besonte atė qė po i thoshte i sapoardhuri nga shkretėtira e Etiopisė. Ai ishte njė i punėsuar i njė kompanie minerare dhe po i thoshte se vullkani i famshėm nė verilindje tė Etiopisė kishte nisur procesin e erupsionit. Bėhej fjalė pėr vullkanin Erta Ale. Ebinger, e cila kishte vite qė merrej me studimin e vullkaneve, u step. Krateri i vullkanit kishte qenė mbuluar gjithmonė me njė lloj lėnde llave ngjyrė argjendi, por kishte qėndruar nė kėtė gjendje tė qėndrueshme prej dhjetėra vitesh. Erupsioni i fundit i takonte shumė kohėve mė parė.

Kėtė njoftim e mori nėntorin e kaluar dhe menjėherė u nis pėr nė Etiopi me disa studiues tė tjerė. Kur arriti nė vend e pa se vullkani ishte duke valuar dhe se llava e nxehtė dhe e zjarrtė po prekte lartėsitė e reja ēdo ditė e mė shumė. Toka nuk ėshtė shumė e stabilizuar nė kėtė zonė tė botės dhe i gjithė rajoni ėshtė duke pėsuar njė ndryshim tė jashtėzakonshėm. Vullkanet kanė nisur qė tė valojnė dhe toka tė pėsojė ēarje fillimisht tė lehta. Sipas shkencėtarėve, dhe pėr kėtė ata janė shumė tė sigurt, ėshtė duke u ndarė nė dysh me njė shpejtėsi qė nuk ėshtė parė mė parė nė gjeologjinė e planetit. Fraktura e parė u shfaq miliona vjet mė parė dhe pas saj u krijua Deti i Kuq dhe Gjiri i Adenit. Fraktura e dytė, qė shtrihet nė jug nga Etiopia nė Mozambik, njihet si Lugina e Ēarjes sė Madhe dhe ėshtė e lidhur nėn tokė me disa vullkane. Miliona vjet mė pas, edhe ajo do tė mbushej me ujė. Por nė Danakil, nė pjesėn veriore tė luginės, oqeani mund tė arrijė shumė mė shpejt. Kodrat janė e vetmja gjė qė ende e pengojnė vėrshimin e ujit tė Detit tė Kuq. Toka nė pjesėn e pasme tė kodrave ėshtė nė rrezik tė madh dhe ka humbur shumė nga niveli fillestar, ndėrsa depozitat e kripės nė dyshemenė e shkretėtirės dėshmojnė pėr futje tė mėparshme tė detit nė kėto zona. Por ka qenė llava ajo qė e ka bllokuar nė atė kohė.

Pėr momentin askush nuk mund tė thotė se kur do tė mundet deti tė mėsyjė shkretėtirėn. Por ajo qė dihet ėshtė se kjo gjė do tė ndodhė mė shpejt nga sa ėshtė imagjinuar deri mė tani. Sipas njė shkencėtari holandez, kodrat mund tė zhyten nė ujė pėr ēėshtje ditėsh. Kėtė deklaratė ai e bėn nė njė studim tė botuar nė njė revistė shumė prestigjioze gjeografike dhe mė pas e ka deklaruar edhe nė Bashkimin Ndėrkombėtar tė Gjeografėve. Sipas tij, gjatė kėtyre 5 viteve tė fundit, Afrika ka pėsuar nė verilindje tė saj ndryshime tė jashtėzakonshme, tė cilat janė kryer me njė pėrshpejtim tė pakonstatuar mė parė dhe ky proces ėshtė duke avancuar shumė mė shpejt nga sa merrej me mend. Sipas tij, tani toka ishte duke u hapur gradualisht. Trazirat nė tokė kanė shkaktuar ēarje dhe krisje tė zonave tė mėposhtme tė tokės dhe shkėrmoqja e tyre i ngjan thyerjes sė qelqit nga njė goditje jo e drejtpėrdrejtė. Shkencėtarėt nė Gjirin e Tadjourės, qė ėshtė afėr Xhibutit, kanė regjistruar njė sėrė tronditjesh shumė tė fuqishme sė fundi. Sipas tyre, ato vijnė nga tėrmete qė ndodhin nė mesin e oqeanit. Llava del nga tė ēarat nėnujore duke u shndėrruar nė pjesė tė shtratit tė detit. Ndėrsa magma pėrparon drejt sipėrfaqes, ajo pėrhapet edhe nė zona tė tjera tė oqeanit, duke krijuar kėshtu njė shtresė tė re nė koren e jashtme tė tokės. Kur ajo forcohet, shndėrrohet nė pjesė tė dyshemesė sė detit. Dalja e magmės nė sasi tė madhe shkakton lėvizje edhe nė pllakat tektonike.

Muajt e fundit, tėrmetet nė kėto zona janė bėrė mė tė shpeshta nė frekuenca dhe po i afrohen gjithnjė e mė shumė bregut. Sipas shkencėtarėve, ēarja e tokės qė ka filluar nė thellėsi tė oqeanit do tė vazhdojė derisa tė kapė tokėn e thatė. Edhe vetė karakteristikat e tėrmeteve e mbėshtesin konkluzionin se peizazhi i shkretėtirave ėshtė duke pėsuar transformime. Kjo ka gjithashtu tė bėjė me tėrmetet e mėdha dhe ndikimin e tyre nga thellėsia e deteve nė tokė.

Muajt e fundit, shkencėtarėt kanė regjistruar nė tė gjithė kėtė zonė delikate njė aktivitet vullkanit tė shtuar dhe tė pėrshpejtuar nė afėrsi tė sipėrfaqes sė tokės nė 22 vende tė ndryshme. Nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve magma qėndron nėn sipėrfaqen e tokės dhe vetėm nė shumė pak raste ajo shfaqet edhe pėrtej. Kjo, pėr shembull, ėshtė vėnė re nė Erta Ale, pėr tė cilėn folėm edhe nė fillim. Shkencėtarėt kanė vėnė re gjithashtu se lloji i magmės qė vlon nė tė gjithė rajonin ėshtė i ngjashėm vetėm me atė qė konstatohet nė thellėsitė e oqeanit. Njė nga karakteristikat e kėsaj ėshtė pėrqendrimi i paktė i acidit tė silicit.

Aktiviteti i ri masiv dhe i pėrshpejtuar ka nisur nė vitin 2005 kur u krijua menjėherė njė e ēarė e madhe prej 60 kilometrash. Qė nga ai moment, rreth 3.5 kilometėr kub magmė ka dalė pėrjashta. Kjo sasi ėshtė e mjaftueshme qė tė mbulojė tė gjithė zonėn e Londrės, pra njė sasi shumė e madhe.

Nga njė perspektivė gjeologjike, shpejtėsia me tė cilėn magma ėshtė duke dalė jashtė dhe duke pėrparuar ėshtė vėrtet njė fenomen i jashtėzakonshėm. Ajo ėshtė duke e gjetur rrugėn e saj nė drejtim tė sipėrfaqes sė tokės me njė shpejtėsi prej 30 metrash pėr minutė. Matjet qė bėhen me anė tė satelitėve mė modernė flasin se sasia e madhe e magmės ndodhet nė afėrsi tė sipėrfaqeve tė tokės jo vetėm nė Etiopi, por edhe nė zona tė tjera.
__________________
Ne nuk mund tė bėjmė Gjithēka...
Se gjithēka bėn vetėm ZOTI!
Por mund tė bėjmė diēka dhe vetėm me ndihmėn e ZOTIT!
PuffetiNa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-02-2011, 07:49   #30
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Posts: 1,769
Thanks: 0
Thanked 45 Times in 43 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Kalendari Julian Gregorian,- Kristian apo pagan.

[IMG][/IMG] Sot nė botė, sipas llogarive tė fundit, ka rreth (40) katėrdhjetė kalendarė. Prej kėtyre mė tė pėrhapurit janė “Kalendari Kristian” ose Julian-Gregorian, qė ėshtė Diellor ose Solar dhe Kalendari i Hixhretit, qė ėshtė Hėnor ose Lunar, qė e pėrdor Bota Islame.

H Y R J E
Prejardhja e kalendarit

Nuk ka njeri qė nuk ka kalendar nė shtėpi. Nuk ka shqiptar, shehėrli apo katundar, qė nuk ka njė apo mė shumė kalendarė, kalendarė tė ēdo forme, lloji, cilėsie apo madhėsie.
Kalendari ėshtė bėrė nevojė e pėrditshme e jetės. Jeta pa kalendar ėshtė diēka e paparė…!
Po , por prej nga vjen fjala kalendar?
Fjala kalendar vjen nga gjuha latine. Rromakėt ditėn e parė tė muajit e quanin kalendes ose kalendae. Prej fjalės kalendes-kalendae, qė e ka burimin nga gjuha latine, prej fjalės kalare, qė do tė thotė shpallje solemne ose thirrje, vjen fjala kalendar.
Sot nė botė, sipas llogarive tė fundit, ka rreth (40) katėrdhjetė kalendarė. Prej kėtyre mė tė pėrhapurit janė “Kalendari Kristian” ose Julian-Gregorian, qė ėshtė Diellor ose Solar dhe Kalendari i Hixhretit, qė ėshtė Hėnor ose Lunar, qė e pėrdor Bota Islame.

Kalendari (Julian) – Gregorian-
Kalendar Kristian apo pagan?


Kalendari (Julian)-Gregorian qė e pėrdorė Europa dhe Amerika nuk ėshtė Kalendar Kristian, ai ėshtė kalendar pagan.
Ėshtė kalendar pagan sepse nuk ka prejardhje kristiane, por ka prejardhje rromake-pagane…
Rromakėt e pėrvetėsuan nga grekėt, tė cilėt e kishin pėrvetėsuar nga egjyptasit, tė cilėt e pėrvetėsuan nga persianėt, qė e kishin pėrvetėsuar nga babilonasit…
“Kalendari Kristian” apo Kalendari Gregorian, qė nė tė vėrtetė ėshtė Kalendari Julian, emėrtuar sipas perandorit rromak, Julius Cesarit, i cili me ndihmėn e astronomit Sozigen nga Aleksandria, e reformojė kalendarin e vjetėr rromak nė vitin 45 para Krishtit…
“Kalendari Kristian” qė nė tė vėrtetė ėshtė rromako-pagan, ishte nė pėrdorim para Krishterimit, por meqė kishte gabime, u detyrua Papa qė tė bėjė nė te pėrmirėsime. Sot, ky kalendar quhet Kalendari Gregorian, sipas Papės Gregori i XIII-tė, i cili me urdhėresėn, vendimin e tij:”Inter gravissimas” me 24 shkurt 1582, e reformojė Kalendarin Julian…
Me gjithė reformat , ndryshimi prej 10-tė ditėsh ndėrmjet Kalendarit Gregorian dhe Julian sot ėshtė rritur nė 13-tė ditė.
Me gjithė kėtė, Kalendari Gregorian u pėrhapė shumė ngadal nėpėr Europėn e krishterė.
Nė fillim e pranuan vetėm vendet qė kishin popullsi katolike, tė cilat ishin nėn ndikimin, kontrollin e Papės, Kishės Katolike. Mė vonė e pranuan edhe vendet protestante, siē ishte Anglia nė vitin 1752 dhe njėkohėsisht, Amerika, aty ku kishte protestantė, po nė vitin 1752.
Vendet me besim orthodoks e pranuan mė vonė, kurse vendet me popullsi myslimane edhe mė vonė. Shqipėria e pranojė nė dhjetor, 1912, kurse Turqia me 1 janar 1927….
Mbas shekullit XVIII-tė Kalendari Gregorian fillojė tė pėrhapet me shpejtėsi gati nė tėrė Europėn.

Prejardhja e muajve tė vitit-
Kuptimi i tyre

Kalendari i lashtė rromako-pagan kishte dhjetė muaj, tė cilėt kishin 304 ditė gjithsejt. Viti fillonte nė muajin Mars dhe pėrfundonte me muajin Dhjetor. Mė vonė u shtuan edhe dy muaj dhe viti u bė me dymbėdhjetė muaj me 355 ditė. Dikur iu shtuan edhe dhjetė ditė dhe viti u plotėsue me 365 ditė, sikur qė ėshtė edhe sot e kėsaj dite…
Emrat e kėtyre dymbėdhjetė muajve kanė prejardhje pagane, janė emėrtime nga gjuha latine dhe kanė kėto kuptime:

1. Muaji i parė, Janari, ėshtė me prejardhje nga gjuha latine, vjen nga emri Janus, qė ishte hyjni i dyerve dhe hyrjeve.
2. Muaji i dytė, Shkurti, pėrpara quhej Fruer ose Fror nga gjuha latine, Februalia, kėshtu quhej njė periudhė kohore, kur bėheshin flijime, kurbanė, hyjnive, pėr shlyerjen e mėkatėve.
3. Muaji i tretė, Marsi, vjen nga gjuha latine, Martius, hyu pagan i luftės.
4. Muaji i katėrt, Prilli, nga gjuha latine, prej fjalės Aperire, me hapė, hapje, ēelja e natyrės…
5. Muaji i pestė, Maji, nga gjuha latine, prej emrit Maia, e cila ishte hyjnesha e tė mbjellave, rritėsja e zhvilluesja e tyre.
6. Muaji i gjashtė, Qershori, ėshtė shqip, muaji nė tė cilin piqen qershijat, por nė gjuhėt tjera vjen nga gjuha latine, Junius, njė nga hyjnitė paganė…
7. Muaji i shtatė, Korriku, ėshtė shqip, muaji i korrjeve, por nė gjuhė tjera vjen nga gjuha latine Julius, sipas perandorit rromak, Julius Cesarit, ėshtė emėrtuar nė vitin 44 para Krishtit.
8. Muaji i tetė, Gushti, vjen nga gjuha latine, sipas perandorit rromak, Augustus Cesarit, nė vitin 8-tė para Krishtit.
9. Muaji i nėntė, Shtatori, vjen nga gjuha latine, Septembres, qė ka kuptimin: “ i Shtati”. Pse i shtati? Sepse viti fillonte me muajin Mars, kėshtu qė ky muaj ishte dikur muaji i shtatė. Kėshtu emėrtohen edhe tre muajt tė tjerė qė vazhdojnė, pra emėrtohen me numra rreshtorė me prejardhje nga gjuha latine.
10. Muaji i Dhjetė, Tetori, vjen nga gjuha latine, Octombres, muaji “ i Teti”, sepse ishte muaji i tetė.
11. Muaji i Njėmbėdhjetė, Nėntor, vjen nga gjuha latine: Novembres; i “Nėnti”, sepse ishte muaji i nėntė.
12. Muaji i Dymbėdhjetė, Dhjetori, vjen nga gjuha latine: Decembres, i “Dhjeti”, sepse ishte muaji i dhjetė, i fundit, kur viti kishte dhjetė muaj, me 304 ditė.
Shėnim: Muaji korrik, nė fillim, nė origjinal quhej Quintilis, nga gjuha latine : i “Pesti” ndėrsa muaji gusht quhej Sextilis, nga gjuha latine: i “Gjashti”. Kėta dy muaj mė vonė u emėruan nė shenjė nderimi ndaj perandorėve paganė, me emrat e perandorėve rromak Julius Cesarit, nė vitin 44 para Krishtit dhe nipit tė tij, Augustus Cesarit, nė vitin 8 para Krishtit.
Pra, prej 12-tė muajve tė vitit, vetėm tre muaj janė nė gjuhėn shqipe dhe kanė kuptim shqip.
Muaji i dytė Shkurti, i cili siē dihet, pėr njė ditė-dy, ėshtė mė i shkurtėr se muajt tė tjerė. Muaji igjashtė, Qershori, muaji nė tė cilin piqen qershijat dhe muaji i shtatė, Korriku, nė tė cilin fillojnė korrjet…
Tė gjithė muajt tė tjerė tė vitit, qė mbesin nėntė, janė me prejardhje nga gjuha latine. Disa prej tyre emėrtohen nė nderim tė hyjnive paganė, perandorėve paganė, kurse tė tjerėt me numra rreshtorė, sipas renditjes qė kanė…
Me pak fjalė, ky ėshtė Kalendari i lashtė rromako-pagan, i reformuar nga perandori rromak- pagan, Jul Cesari, nė vitin 45 para Krishtit, qė ėshtė quajtur Kalendari Julian, mė vonė u “krishterizue” dhe u emėrtue si “Kalendari Kristian”, sepse u reformuar me urdhėr nga Papa Gregori i XIII-tė nė Vatikan, por mbeten emėrtimet latine nė nderim tė hyjnive paganė…!

DITĖT E JAVĖS


Tė gjithė e dijmė se java i ka shtatė ditė, por pak kush e di se nga e kanė prejardhjen ditėt e javės dhe ē’kuptim kanė!?
Nė njė ilahi, nė gjuhėn shqipe, e cila kėndohet aq shpesh, nėpėr Kosovė, sidomos nė Gjakovė, nė njė varg tė kėsaj ilahije thuhet:
”Shtatė ditė ymėr n’kėt dynja…”
Pra, e gjithė jeta nė kėtė botė, e shkurtėr apo e gjatė, jeta nė kėtė dynja vetėm shtatė ditė i ka!

Prej kah e kanė prejardhjen ditėt e javės?
Ditėt e javės, java prej shtatė ditėsh, s’pari u pėrvetėsue nė Rromė nė shekullin e katėrt, prej nga u pėrhapė mė vonė nė Europė.
Me urdhėr tė perandorit rromak, Konstantini i Madh, nė vitin 321 u vendos qė dita e parė e javės tė caktohet dita e diel.
Dita e diel u caktuar si ditė e parė e javės nė nderim tė Diellit, sepse Kulti i Diellit adhurohej prej rromakėve paganė si Sol Invictus, (Dielli i pathyeshėm, i pamposhtur)…
Por, ditėt e javės qenė pėrvetėsuar nga rromakėt prej egjyptasėve, prej tyre i pėrvetėsuan popujve tjerė pėr rreth Detit Mesdhe. Egjyptasit i kanė pėrvetėsuar ditėt e javės prej persianėve, tė cilėt i kanė pėrvetėsuar prej babilonasėve nė Mesopotami.
Ditėt e javės janė emėrtuar sipas emrave tė trupave qiellor ose planeteve. Tė gjitha kėto emėrtime janė nga gjuha latine. Por, kėto emėrime nga gjuha latine, nė tė vėrtetė, janė pėrkthime. Janė pėrkthime nga greqishtja, tė cilat i pėrvetėsoj latinishtja.
Dita e parė, e Diel, sipas Diellit, i cili adhurohej nga rromakėt paganė si hyjni i pamposhtur, por edhe prej grekėve, egjyptasve, persianėve paganė me emrat: Helios, Ra, Apollo, Ogmios, Mithras…Mithra qė thirrej Bir’i Zotit dhe Dritė e Botės besohej se kishte lindur me 25 dhjetor, siē besohej se kishin lindur edhe Osirisi, Adonisi dhe Dionisi, hyjni paganė…
Dita e dytė, e Hėnė, sipas Hėnės, hyjneshė e adhuruar me emra tė ndryshėm: Selene, Luna, Mani…
Dita e tretė, e Martė, sipas Marsit, i cili te rromakėt paganė adhurohej si hyjni i luftės me emrin Martius.
Dita e katėrt, e Merkurė, sipas Merkurit, i cili ishte hyjni pagan te rromakėt, kurse te grekėt adhurohej me emrin Hermes.
Dita e pestė, e Enjte, adhurohej si hyjneshė e fuqisė…
Dita e gjashtė, e Premte, sipas Venerės, dita kushtuar Venerės, hyjneshė e dashurisė.Tė gjitha planetet rrotullohen rreth Diellit nė drejtim tė kundėrt me akrepat e orės, pėrveē Venerės, hyjnesha e dashurisė, qė sillet nė drejtim tė akrepave tė orės.
Dita e shtatė, e Shtunė, sipas Saturnit, i cili adhurohej prej rromakėve paganė si hyjni i bujqėsisė.
Pothuajse tė gjitha gjuhėt e Europės i pėrvetėsuan kėto emėrtime, me pėrjashtim tė gjuhės gjermane, e cila katėr ditė tė javės, nė vend tė emrave tė trupave qiellor i zavendsoi me emėrtime tė katėr hyjnive pagane rromake…
Mbeturinat e besimit pagan nė simbologjinė e krishterė janė tė dukshme, janė tė pamohueshme…
Shtrohet pyetja: A ka kuptim qė shqiptarėt muslimanė, pse jo edhe shqiptarėt kristianė, ta presin, ta pėrcjellin, ta kremtojnė, Vitin e Ri, sipas Kalendarit (Julian)-Gregorian, i cili ėshtė pagan?
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2011, 06:49   #31
PuffetiNa
MbetiTeThemiNaIshteNjeher
 
Avatari i PuffetiNa
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 9,788
Thanks: 0
Thanked 694 Times in 249 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 169
PuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėm
Zbulohet njė popull i ri


Ekzistenca e popujve indigjenė nė ditėt e sotme ėshtė konfirmuar me kohė, por ekzistenca e popujve indigjenė tė pakontaktuar nga bota e civilizuar, nuk ishte vėrtetuar…tė paktėn deri mė tani.

Survival Internacional gjatė njė ekspedite ajrore nė zemėr tė xhunglės sė Amazonės ka filmuar disa banorė indigjenė tė cilėt duke mos patur asnjė lloj kontakti me njeriun e bardhė, i kanė mbijetuar ‘zhdukjes’.

“E vėshtirė tė thuhet se sa ėshtė numri i tyre dhe me siguri kontakti me botėn e qytetėruar do t’i zhdukte. Nėpėrmjet kėtyre filmimeve dimė vetėm qė ekzistojnė, por jo se ku fshihen”, deklaron stafi i ekspeditės sė Survival.

Nė filmimet e shfaqura nga Survival shfaqen qindra persona nė kufirin mes Brazilit dhe Perusė. Mė herėt Peruja ka mohuar ekzistencėn e popujve indigjenė tė pakontaktuar nga bota e civilizuar, por e gjendur pėrballė kėtyre pamjeve ėshtė tėrhequr, duke e pranuar ekzistencėn e tyre.

Autori: Bota Sot
__________________
Ne nuk mund tė bėjmė Gjithēka...
Se gjithēka bėn vetėm ZOTI!
Por mund tė bėjmė diēka dhe vetėm me ndihmėn e ZOTIT!
PuffetiNa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2011, 11:36   #32
USA NR1
United State of Albania
 
Avatari i USA NR1
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: uhu sa larg
Posts: 1,885
Thanks: 73
Thanked 36 Times in 10 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 17
USA NR1 ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėUSA NR1 ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėUSA NR1 ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėUSA NR1 ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėUSA NR1 ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėUSA NR1 ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Pėrgjigje e: Zbulohet njė popull i ri

shume interesant asgje nuk dijne per boten e civilizuar nese nuk eshte e kunderta ,ndoshta keta jane me te civilizuar
USA NR1 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-02-2011, 11:40   #33
PuffetiNa
MbetiTeThemiNaIshteNjeher
 
Avatari i PuffetiNa
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 9,788
Thanks: 0
Thanked 694 Times in 249 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 169
PuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėmPuffetiNa i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Te reja nga Shkenca dhe Jeta

Shkencėtarėt pėrpiqen tė zbulojnė mė tepėr pėr pėrhapjen e kancereve



Njė nga pyetjet mė tė shpeshta qė pacientėt me kancer u bėjnė mjekėve ėshtė: a do tė jetė e izoluar sėmundja e tyre apo do tė pėrhapet mė tej? Njė studim i kohėve tė fundit, i kryer nga shkencėtarė amerikanė dhe kinezė mund tė ndihmojė qė shkencėtarėt tė marrin pėrgjigje. Duke ekzaminuar materiale gjenetike nga disa lloj tumoresh kancerogjene, shkencėtarėt zbuluan se prania e njė proteine tė veēantė nė nivel tė lartė, bėnte qė kanceret tė pėrhapeshin brenda dy vitesh.
Studimi u bė nė popullatėn e Azisė, ku hepatiti B dhe kanceri i mėlēisė janė tė pėrhapur. Organizata Botėrore e Shėndetėsisė llogarit se nė Azi kanceri i mėlēisė i shkaktuar nga hepatiti B ėshtė njė nga tre shkaqet madhore tė vdekjeve tek burrat dhe njė shkak po aq i rėndėsishėm pėr femrat.
Tek njė e katėrta e 2 miliard njerėzve nė botė tė infektuar me hepatitin B zhvillohet kanceri i mėlēisė dhe ata vdesin.
Shkencėtarėt nga Hong Kongu kanė studiuar mostra tė qelizave kanceroze nė mėlēi dhe kanė gjetur qė disa qeliza pėrmbajnė nivel tė lartė tė njė varianti tė proteinės Karboksipeptidase E ose CPE.
Nė tė njėjtėn kohė, shkencėtarėt nė Institutin Kombėtar tė Shėndetit tė Fėmijėve nė periferi tė Uashingtonit, po studiojnė proteinėn CPE dhe kanė identifikuar variantin e njėjtė, tė quajtur tani CPE-Delta N.
Dr. Peng Loh ėshtė neuro - endokrinolog nė Instituin Kombėtar.
“Ne gjetėm se ajo qė ishte nė qelizat kanceroze nė fakt ishte forma CPE- Delta N ndaj nisėm sė bashku ta studionim kėtė proteinė si proteinė kaceroze”.
Shkencėtarėt nė uashington injektuan inde me kėtė proteinė tek njė kavie dhe konfirmuan se kur ishte e pranishme CPE Delta N , kishte gjasa mė tė mėdha qė kanceri tė pėrhapej nė dy vjet.
CPE- Delta N ėshtė identifikuar dhe nė kancere tė kokės dhe qafės, tė zorrės sė trashė dhe tė gjirit. Testet paraprake tregojnė se ajo mund tė jetė e pranishme edhe nė kancerin e tiroides.
Dr. Loh thotė se mund tė jenė gjithėsej 14 lloj kanceresh ku gjendet CPE- Delta N.
“Secili kancer duhet tė testohet mė vehte, por mund tė thuhet se numri i kancereve ėshtė i madh”.
Shkencėtarėt thonė se ky zbulim mund tė ēojė nė ndryshimin e trajtimit klinik sidomos pėr pacientėt qė janė nė fazėn e parė ose tė dytė tė kancereve dhe qė pėrmbajnė CPE- Delta N.
“Kėta pacientė janė ata qė duhen ndihmuar mė shumė, sepse atyre u ėshtė thėnė se nuk kanė nevojė tė trajtohen pas shfaqes sė sėmundjes. Nėse arrijmė tė zbulojmė kėto proteina, mund tė shpėtojmė jetė njerėzish”. Studimi u publikua nė revistėn e Vėzhgimeve Klinike.
__________________
Ne nuk mund tė bėjmė Gjithēka...
Se gjithēka bėn vetėm ZOTI!
Por mund tė bėjmė diēka dhe vetėm me ndihmėn e ZOTIT!
PuffetiNa nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-02-2011, 20:51   #34
baaroar
"<(@)>"
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 421
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
baaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyer
Astronautėt e Discovery-t kryejnė ecjen e parė nga dy tė planifikuarat nė hapėsirė

Astronautėt e Discovery-t kryejnė ecjen e parė nga dy tė planifikuarat nė hapėsirė

Zėri i Amerikės E hėnė, 28 Shkurt 2011

Astronautėt e anijes sė hapėsirės Discovery kanė nisur njė prej dy daljeve tė planifikuara nė hapėsirė, jashtė Stacionit Ndėrkombėtar Orbital.
Pjesėtarėt e ekuipazhit tė anijes Discovery Steve Bowen dhe Alvin Drew nisėn sot projektin e tyre i cili zgjati pėr rreth 6 orė e gjysėm nė hapėsirė. Tė dy astronautėt nisėn menjėherė punėn, duke pėrfunduar fazėn e parė tė projektit pėr tė instaluar njė zgjatim tė njė kablli korrenti.
Dy astronautėt po e pėrgatisin stacionin hapėsinor pėr njė njėsi tė re tė quajtur Moduli Shumėfunksional i Pėrhershėm. Gjatė udhėtimeve tė tyre nė hapėsirė, ata do tė pėrfundojnė njė eksperiment tė njė agjencie japoneze tė hapėsirės, tė quajtur Mesazhi nė Shishe, duke futur njė pjesėz tė boshllėkut kozmik brenda njė cilindri dhe duke e sjellė nė Tokė pėr publikim.
Dalja e sotme nė hapsirė, ėshtė e para pėr astronaution Drew dhe e gjashta pėr Bowen. Bowen ėsht astronauti i parė qė ka kryer misione tė njėpasnjėshme hapėsinore. Ai ishte nė bordin e anijes tjetėr tė hapėsirės Atlantis majin e kaluar.
baaroar nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-03-2011, 16:13   #35
Kryeplaku
Kryeplak
 
Avatari i Kryeplaku
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: Albania
Posts: 1,769
Thanks: 0
Thanked 45 Times in 43 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Kryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejtKryeplaku do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Mish ne laborator

Doktori Morris Benjaminson prane shkolles Touro te Shkences dhe Sendetit ne New York kryeson grupin e shkencetareve qe po merret me nje eksperiment i cili po te dale me sukses do te beje te mundur rritjen e mishit jashte trupit te kafshes duke siguruar furnizim te vazhdueshem te astronauteve me mish te llojve te ndryshme. Eksperimenti financohet nga agjencia amerikane per fluturime ne hapesire.

Deri tani shkencetaret kane arritur ne perfundimin se disa substanca te kepurdhave dhe te peshkut duke i bashkuar me nje serum nxisin rritjen e qelizave. Ata thone se ky zbulim eshte premtues pasi nese mishi i peshkut rriten ne hapesire, atehere i njejti mish mund te perdoret per te riprodhuar vetveten.

Eksperti James Gilchriest thote se nje zhvillim i tille mund te eleminonte plotesisht therrjen e bagetive, dhe do te behej shkak per nje revolucion rrenjesor ne industrine ushqimore. Por per te arritur deri ketu ekzitojne pengesa te ndryshme dhe teknologjia ndodhet te pakten 5 vjet perpara cdo perdorimi praktik, pa permendur ketu problemet qe lindin nga perceptimi publik.
__________________
Jesus is Love. http://www.youtube.com/watch?v=9E3VVFS_jUg
Kryeplaku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-03-2011, 17:47   #36
Robbery
V.I.P
 
Avatari i Robbery
 
Data e antarėsimit: Dec 2010
Posts: 5,854
Thanks: 365
Thanked 1,153 Times in 312 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
Robbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėmRobbery i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mish ne laborator

Citim:
Por per te arritur deri ketu ekzitojne pengesa te ndryshme dhe teknologjia ndodhet te pakten 5 vjet perpara cdo perdorimi praktik, pa permendur ketu problemet qe lindin nga perceptimi publik.
Ah, ky na qenka Koēi!
Robbery nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-06-2013, 13:54   #37
gurax
Super Moderator
 
Avatari i gurax
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Vendndodhja: Virgo Supercluster, Local Group, Milky Way, Orion-Cygnus Spur, Sol-3, THE UNIVERSE
Posts: 3,047
Thanks: 4
Thanked 53 Times in 39 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 64
gurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Te reja nga Shkenca dhe Jeta

Klonimi i minjve nga pikat e zakonshme te gjakut.

Qeliza te zakonshme gjaku, te marra me zgjedhje arbitrare nga zona e bishtit tek minjte, u perdoren per te prodhuar nje klon te organizmit te miut donor.
http://www.bbc.co.uk/news/health-23068423

Miu ne fjale ishte nje femer dhe sipas studiuesve kaloi nje jete teresisht normale: ne jetegjatesi, prekje nga semundjet, pjellori dhe pasardhes, etj.

Vlen te permendet se ne te njejtin institut, jane formuar rreth 600 kopje ekzakte gjenetike te nje miu te vetem.



Minjte jane klonuar tashme shume e shume here nga qeliza te ndryshme te organizmit te tyre, ku vlen te permenden qelizat e bardha te sistemit imunitar, palca e kockave dhe melcia. Ne kete rastin e fundit, studiuesit japoneze faktuan qe nje gje e tille mund te behet dhe nga qelizat e gjakut qe rrjedh cdo dite neper vena. Kjo gje do te thjeshtoje ne menyre te konsiderueshme burimin fillestar te qelizave qe do te perdoren per eksperimentet e metejshme me klonimin e minjve, ne menyre specifike me disa variante te caktuar qe paraqesin interes shume te larte studimor. Kjo gje eshte e rendesishme pasi disa vecori gjentike eshte e mundur te studiohen vetem kur organizmi eshte i gjalle dhe ne gjendje natyrale funksionale (ne dallim psh nga rastet kur kemi te bejme me fertilizim artifical, apo material organik ne gjendje inkubacioni apo pothuajse kriogjenike).


Nderkohe para pak ditesh lexova dhe nje lajm tjeter qe eshte arritur te behet nje mini-laborator xhepi, me madhesine pak a shume sa te nje pakete cigareje, e cila me nje pike gjak nxjerr me pas analizen e sakte bazuar ne kete pike gjak, ato lloj analizash qe jemi mesuar te ikim e t'i bejme ne ambulance apo klinike. Por pertoj ta gjej linkun e ketij lajmi.
__________________
"I refuse to prove that I exist," says God, "for proof denies faith, and without faith I am nothing". "But," says man, "the Babel Fish is a dead giveaway, isn't it? It proves you exist and so therefore you don't. QED." "Oh dear," says God, "I hadn't thought of that," and promptly vanishes in a puff of logic. "Oh, that was easy," says man, and for an encore goes on to prove that black is white, and gets killed on the next zebra crossing.
gurax nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-07-2013, 14:37   #38
gurax
Super Moderator
 
Avatari i gurax
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Vendndodhja: Virgo Supercluster, Local Group, Milky Way, Orion-Cygnus Spur, Sol-3, THE UNIVERSE
Posts: 3,047
Thanks: 4
Thanked 53 Times in 39 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 64
gurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Te reja nga Shkenca dhe Jeta

Perseri me minjte.



Ky eshte miu i stepes (Microtus ochrogaster).

Ne keta minj eshte vezhguar nee menyre te sakte se cfare ndodh me ta kur lidhen me njeri tjetrin ne cifte riprodhues.
Ne momentin qe dy individe kane kontakt seksual, aktiviteti kimik ne organizmin e tyre shkakton nje zinxhir efektesh te njepasnjeshme duke perfunduar ne nje modifikim, ne nje ndryshim, ne strukturen e tyre gjenetike. Kjo do te thote qe maredhenia seksuale sherben si nje 'cels' qe aktivizon terheqje te ndersjelle perkundrejt njeri tjetrit, si te thuash "jane bere per njeri tjetrin" dhe ne kete menyre keta dy individe ngelen cift monogam deri ne fund te jetes. Ne menyre instiktive ata pranojne te kryejne maredhenie seksuale vetem me njeri tjetrin dhe refuzojne kete gje me individe te tjere.

Pas studimit te detajuar, u gjet se cilet elemente kimike jane pergjegjes per kete sjelllje dhe u vu re se oksitocina dhe vasoprecina modifikojne strukturen gjenetike te disa qelizave neurotransmetuese (shenim: ndihme per perkthimin e sakte). Kur po keto substanca u injeektuan ne organizmin e disa llojeve te tjere minjsh qe jane te njohur si specie poligame, menjehere edhe keta filluan te sillen si monogame, duke demonstruar qarte sjellje preferenciale dhe 'terheqje natyrale' vetem me individe te caktuar. Ky eshte nje tregues i forte per ekzistencen e faktoreve epigjenetike, qe jane modifikime gjenetike nga faktore kimike te jashtem.

Skuadra kerkimore do te vazhdoje te studioje kete fenomen ne perpjekjet per te kuptuar se si funksionon mekanizmi i zgjedhjes se partnereve tek njerezit.

http://www.nature.com/news/gene-swit...n-love-1.13112


Para 2-3 vjetesh pata thene diku qe eshte vetem ceshtje kohe kur te shohim ndonje liber matematike me titull "Dashuria". Kjo eshte pjesa "Parathenie" e atij libri.

Mireseerdhet ne shekullin XXI
__________________
"I refuse to prove that I exist," says God, "for proof denies faith, and without faith I am nothing". "But," says man, "the Babel Fish is a dead giveaway, isn't it? It proves you exist and so therefore you don't. QED." "Oh dear," says God, "I hadn't thought of that," and promptly vanishes in a puff of logic. "Oh, that was easy," says man, and for an encore goes on to prove that black is white, and gets killed on the next zebra crossing.
gurax nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-12-2013, 10:58   #39
gurax
Super Moderator
 
Avatari i gurax
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Vendndodhja: Virgo Supercluster, Local Group, Milky Way, Orion-Cygnus Spur, Sol-3, THE UNIVERSE
Posts: 3,047
Thanks: 4
Thanked 53 Times in 39 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 64
gurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Te reja nga Shkenca dhe Jeta



Akademiket e shkencave kompjuterike ne universitetin e Harvardit kane ideuar nje menyre per te konvertuar algoritmet matematike pergjegjese per procesin e mesimit te makines (machine learning) ne nje forme e cila lejon inteligjencen artificiale te programohet ne raksione komplekse kimike. Rezultati perfundimtar do te jete nje gjenerate te re ilacesh, ilacet inteligjente, te cilat do te sillen ne menyre te ndryshme ne varesi te situates perballe se ciles do te gjenden - pa nevojen e ndonje strukture nanoelektronike per te dhene instruskionet e veprimtarise. "Kjo lloj inteligjence artificale e bazuar ne reaksionet kimike eshte e domosdoshme per ndertimin e terapive qe jane te afta te ndjejne dhe te adaptohen perballe ambientit qe na rrethon," keto jane fjalet e Ryan Adams, asistent profesor ne shkencat kompjuterike te SEAS(Harvard School of Engineering and Applied Sciences), nje nga bashkautoret e dokumentit qe pershkruan procesin. "Shpresojme qe me kalimin e kohes te kemi ilace qe specializojne vetveten sipas perberjes kimike te organizmit te cdo individi ne vecanti, ne kete menyre e afte te diagnostikoje apo kuroje nje game te gjere semundjes dhe patologjish." Teknikat ne fjale jane pjese e nje prpjekje shume me masive per te programuar molekulat per procesin e prodhimit, vendimmarrjes dhe diagnozes, duke perdorur edhe nano-elektronike por edhe teknikat e deges shume te re studimore ne bionanoteknologji".

http://www.seas.harvard.edu/news/201...mart-molecules


Ky eshte hapi i dyte drejt inteligjences artificiale, pas atyre qe quhen rrjete neurale. Programim algoritmik (ekuacion + procedure) rreth boshtit qendror te rreaksioneve kimike, duke implementuar vendimmarrjen komplekse te nje rrjeti neural... e thene me thjesht, nje strukture e tille nuk eshte asgje tjeter vecse truri.
__________________
"I refuse to prove that I exist," says God, "for proof denies faith, and without faith I am nothing". "But," says man, "the Babel Fish is a dead giveaway, isn't it? It proves you exist and so therefore you don't. QED." "Oh dear," says God, "I hadn't thought of that," and promptly vanishes in a puff of logic. "Oh, that was easy," says man, and for an encore goes on to prove that black is white, and gets killed on the next zebra crossing.
gurax nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-12-2013, 17:46   #40
bindi
dolcinio
 
Avatari i bindi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Ne bregdet
Posts: 1,884
Thanks: 5
Thanked 11 Times in 9 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 20
bindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Te reja nga Shkenca dhe Jeta

Sonda kozmike Kineze dergon fotot e para nga Hena

http://www.koha.net/repository/imag/...1387187989.jpg
Peking, 16 dhjetor - Sonda kozmike e Kinės i ka dėrguar fotografitė e para nga Hėna. Agjencia zyrtare e lajmeve Xinhua ka raportuar sot se sonda ka lėvizur disa metra nga vendi i aterimit dhe i ka bėrė disa fotogradfi pėr afro njė minutė.Fotgrafitė e transmetuara nė Tokė e tregojnė flamurin kinez nė sondėn Jade Rabbit.

Presidenti i Kinės, Xi Jinping, dhe kryeministri Li Keqiang, ishin nė Qendrėn e Kontrollit tė Gjithėsisė nė Pekin, me ē’rast komandanti i operacioneve kineze tė gjithėsisė, Ma Xingrui, e shpalli tė suksesshėm misionin e sondės nė Hėnė.

Kjo sondė ateroi tė shtunėn dhe ėshtė aterimi i parė i tillė nė 40 vitet e fundit.

Kina ėshtė vendi i tretė qė e bėrė kėtė aterim nė Hėnė, pas ish-Bashkimit Sovjetik dhe Shteteve tė Bashkuara.
bindi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur