Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Arti dhe Kultura > Letėrsia shqiptare > Shkrimtarėt Shqiptarė

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 29-12-2014, 07:02   #61
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Diskutim me studjuesin ortodoks Pirro Prifti

Petro Luarasi
Diskutim me studjuesin ortodoks Pirro Prifti

(Mbi shkrimin ‘’Merrni shėmbėll nga pendimi i Ali Akēa-sė’’.
Replikė me apollogjetin e kėshilltarit tė Presidentit, z. Petro Luarasi)


Nė shkrimin ‘’Njė urim jo vetėm pėr ortodoksit shqiptarė’’, me anonimatin ‘’Pirro’’ apo ‘’Pirro 10’’, theksoja se nuk mund tė pėrfshihesha nė ‘’lojė’’ pėrderisa autori nuk paraqitej me identitet real, se mund tė na dilte rrobot dhe bėhesha unė gaz i botės. Pėrndryshe si besimtar ortodoks, pėrse e fshihte autorėsinė e opinionit tė tij? Tani qė u identifikua si Pirro Prifti, studjues I mirėnjohur besoj se diskutimi paraqet interes public. Atij i drejtohem me tė njėjtėn konsideratė duke e qetėsuar nė hamendėsimet e tij: si qytetar i Republikės sė Shqipėrisė, deklaroj publikisht, me pėrgjegjėsi morale e ligjore se ende nuk jam funksionar apo politikan, por punonjės i thjeshtė qė e nxjerr bukėn e gojės me djersėn e ballit. Nuk kam as miqėsi, as ndonjė ‘’konflikt interesi’’ personal apo institucional me z. Ndriēim Kulla.
Vetėm pėr shkėmbim mendimesh, aspak pėr sherr, kėrkova qė edhe ‘’Pirro’’ ( apo ‘’Pirro 10’’) tė shfaqej me identitet tė plotė. Nė shkrimin tim e kam theksuar qė nuk kam marrė rolin e avokatit (apo apologjetit) por tė njė shqiptari atdhetar ortodoks qė dėshiron tė mbrojė idealet e kontributet e paraardhėsve dhe mendimet e tij, qė beson se i mbėshtes nė prova dhe jo trillime e shpifje.
Pėr tė qenė konkret nė shkrimin ‘’Njė urim jo vetėm pėr ortodoksit shqiptarė’’ nė lidhje me personin Pirro Prifti (anonimin ‘’Pirro’’ apo ‘’Pirro 10’’) kam shkruar:
‘’I drejtohem anonimit ''Pirro''me dorė nė zemėr dhe shpirt tė qetė se nė artikullin e kėshilltarit tė Presidentit, nuk pėrmendet fare emri dhe veprimtaria e Fortlumturisė Anastas Janullatos, i cili vėrtet ėshtė kreu aktual i KOASH-it, por aspak vetė institucioni tok me tėrė grigjėn ortodokse shqiptare dikur, sot e nė tė ardhmen. Cilido shqiptar ka tė drejtė dhe detyrim moral, aq mė tepėr si studjues dhe kėshilltar i Presidentit, tė shqetėsohet dhe tė japė mendime mbi baza shkencore edhe pėr komunitetet fetare shqiptare. Nė lidhje me mendimin pėr qeverisjen nga tė huajt dhe akuzat pėr afera financiare, ato pėrmbajnė pėrgjegjėsi penale…’’ ‘(Urimi i Presidentit, mendimi i Keshilltarit dhe anonimi ''Pirro'')
Pėr replikėn ‘’Merrni shėmbėll nga pendimi i Ali Akēa-sė’’, theksoj mbi tė gjitha se nuk kam dashur dhe nuk dua tė bėj mėkėmbėsin apo dėshmitarin e z.Shkėlqim Kulla dhe pikėpamjeve tė tij, por me bindjen time e theksoj pėrsėri se shikoj njė diferencė tė madhe konceptuale midis komunitetit fetar, institucionit dhe kreut tė pėrkohshėm tė tij. Nė tė kundėrt do tė bija nė verbėrinė e hyjnizimit tė kultit tė individit, apo sikurse shprehet Pirro Prifti ‘’ nė kurthin e ateisto-komunistėve dhe tė ekstremistėve’’
Pėr tė mos personalizuar e ngjallur keqkuptime, duke njohur vlerat dhe kontributet reale tė kreut tė tanishėm tė KOASH, nuk mund tė minimizoj vlerat dhe veprimtarinė e themeluesive dhe krerėve paraardhės, tė cilėt vendosėn qė gjithnjė nė krye tė institucionit ortodoks tė ishte njė shqiptar.
Atėhere si shpjegohet qė studjuesi Pirro Prifti tok me tė tjerė ortodoksė, hyjnizon kreun aktual tė KOSH-it mbi tė tjerėt shqiptarė, edhe pėr ngjarje tė llahtarshme varrim-zhvarrimesh pėr tė mbushur me eshtra shqiptarėsh varre ushtarėsh grekė. Apo tė kujtoj ndalimin e vendosjes sė statujės sė peshkopit tė parė tė Durrėsit e tė gjithė Shqipėrisė, Imzot Fan Stilian Nolit, nė Katedralen Ortodokse nė Durrrės. Mirė qė u gjend ‘’i jashtėligjshmi’’At Nikolla Marku qė e shpėtoi grigjėn e ortodoksizmit shqiptar nga njė turp i pėrjetshėm, duke bėrė njė meshė nė nder tė tij dhe me nder e adhurim nga qindra tė pranishėm e vendosi themeluesin nė altarin e kishės ‘’sė zaptuar’’ ‘’Shėn Maria’’ nė kalanė e Elbasanit. Mos qe edhe ky akt sublime pėr ne, njė ‘’mėkat’’ edhe mė i madh pėr ju!?
Nė historinė e kombit shqiptar hasen shumė personalitete tė shquar tė huaj qė kanė synuar e vepruar kundėr interesave tė tij. Ndėr ta mund tė pėrmend edhe dhespotėr shovinistė grek, nga mė eruditėt dhe mė tė njohurit nė botėn religjioze ndėrkombetare, me shume tituj e nderime’’, qė kanė mallkuar e shkishėruar familjarisht atdhetarė shqiptarė si p.sh. i respektuari juaj dhe gjyshi im Petro Nini Luarasi, vetėm se u mėsonin fėmijėve gjuhėn shqipe dhe besimtarėve ortodoksė shqiptarė se si tė luteshin, tė kuptonin e tė merrnin bekimin e Zotit’’ . Mbasi nuk iu bind ‘’djajve me veladon’’, e helmuan dhe donin t’ia digjin edhe eshtrat me gėlqere ‘’se paskish patur kolerė‘’.
Historia e Papa Kristo Negovanit ėshtė akoma dhe mė e kobshme, edhe sot e kėsaj dite nuk i vihet identiteti mbi varr.
Pėrkundėr opinionit tė disave, qė as nuk mund ta pėrfytyrojnė njė institucion dhe grigjėn besimtare pa drejtuesin qė u dorovit privilegje, emri dhe vepra e Fortlumturisė do tė vlerėsohej pėrjetėsisht pikėrisht po tė largojej me nder, me pėrmbushjen e misionit tė pėrkohshėm tė rimėkėmbjes sė ortodoksisė shqiptare, sikurse kreu i huaj i katolikėve shqiptarė. Askujt nuk do ti mbetej ‘’hatri’’. Edhe kundėrshtarėt do tė bindeshin se ‘’gabimet e ndodhura ishin subjektive, sporadike, pa tė keq’’.
Hatri dhe dyshimet nuk mė mbeten as mua, qė mezi po pres tė pėrmbushet amaneti i paraardhėsve tė mi, pėr njė Shqipėri tė qytetėruar, tė begatė, pa hajna, tė korruptuar e hipokritė, ku shqiptarėt tė ndjehen tė bashkuar rreth atdheut dhe jo tė pėrēarė nė fe, krahina, dialekte e ide.
P.S. O zoti Pirro Prifti, pėr atė aludimin ‘’shaka e kripur me spec djegs’’ me Ali Akēa-nė, shko shpejt e ndiz qirinj e lutju Zotit, se mos i vete nė vesh ‘’Fortlumturisė‘’, prokurorisė apo disa ‘’sherrxhinjve’’ qė e ke menduar ti. Mos ndodhtė gjė, larg qoftė, se tė gjeti ty belaja tė parin, si ideolog e frymėzues i komplotit. Nuk tė ndihmonte as anonimati, pasi teknologjia investigative t’i zbėrthen menjėherė rrokotelat jashtė e brenda.
Unė,nuk kam mendje tė pakėt dhe kohė tė tepėrt qė tė mbush qypat e shpuar.
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-01-2015, 11:21   #62
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Zhaba dhe zhgaba

Petro Luarasi

O me zhabat nė moēale, o me zhgabat lart nė male!

Pirro shprehet: ''Duhet te kuptoni edhe nje aspekt tek shoqeria shqiptare sipas Konices: Shqipėtarėt nuk ndahen nė tė krishterė e nė muhamedanė, po ndahen me dy anė : Ana e kombėtarėve, nė tė cilėn ka Shqipėtarė nga tė gjithė besimet, edhe ana e zuzarėve.''

Petro Luarasi komenton:''Me fjalė tė tjera dikush qė nuk ėshtė atdhetar (zhgabe mali), i mbetet te jetė zuzar ( zhabė mocali)''.

Petro Luarasi
Zhaba dhe zhgaba

‘’Demagoge’’, i thanė shoqet
Mos shih ėndrra, lėri lloqet
Ti nuk je shqiponjė mali
Por veēse zhabė moēali

Por bretkosa mendjelehtė,
Kur pa zhgabėn lart tek retė
Iu ngjit majės e kėrceu,
Prej marazit qafėn theu.
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-01-2015, 11:50   #63
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 46,438
Thanks: 15,900
Thanked 9,421 Times in 6,364 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Zhaba dhe zhgaba

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga petrol Shiko postimin
Petro Luarasi

O me zhabat nė moēale, o me zhgabat lart nė male!

Pirro shprehet: ''Duhet te kuptoni edhe nje aspekt tek shoqeria shqiptare sipas Konices: Shqipėtarėt nuk ndahen nė tė krishterė e nė muhamedanė, po ndahen me dy anė : Ana e kombėtarėve, nė tė cilėn ka Shqipėtarė nga tė gjithė besimet, edhe ana e zuzarėve.''

Petro Luarasi komenton:''Me fjalė tė tjera dikush qė nuk ėshtė atdhetar (zhgabe mali), i mbetet te jetė zuzar ( zhabė mocali)''.

Petro Luarasi
Zhaba dhe zhgaba

‘’Demagoge’’, i thanė shoqet
Mos shih ėndrra, lėri lloqet
Ti nuk je shqiponjė mali
Por veēse zhabė moēali

Por bretkosa mendjelehtė,
Kur pa zhgabėn lart tek retė
Iu ngjit majės e kėrceu,
Prej marazit qafėn theu.
Me falni i Nderuar.....ky piro qenka spiro???
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-01-2015, 12:06   #64
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 46,438
Thanks: 15,900
Thanked 9,421 Times in 6,364 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Cool Pėrgjigje e: Skėnder Luarasi

Ja pashe surratin....me ne fund
http://tribunashqiptare.net/?p=16605
PS: dhe keta jane si puna e mirditorit manushaqe qe kur vjen puna per kulla behen fisnike,pra e kane <fajin> Historianet Xhufi,Frasheri po fus dhe Butka(kete te pakten si kamunist nuk e akuzon dot).
Mendimi im PERSONAL....mundesia e gabimit..0.1%
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-01-2015, 20:17   #65
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Nė 115-vjetorin e lindjes tė Skėnder Luarasit (1900-1982) Ditėn kur linda

Nė 115-vjetorin e lindjes tė Skėnder Luarasit (1900-1982)

Skėnder Luarasi
Ditėn kur linda


Tė enjten qė nė saba,
u kėput njė yll e ra,
o ē'gėzim pėr marshalla.
Thomaidhės dhe Dhimitrit,
sot u lindi njė vėlla.

Linda
Unė u linda mė gjashtė janar, alla turka, motin e fundit tė shekullit qė perėndoi, nė fshatin Luaras tė Kolonjės.
Me kėta sytė e ballit e kam kėnduar kėtė fakt ashtu nja tetė a nėntė vjet pas lindjes sime nė njė defter tė shtėpisė nė tė cilin babai kishte shėnuar datat e ngjarjeve me rėndėsi nė familjen tonė. E gjeta radhorin rastėsisht nė hatėllin e vatrės sė madhe duke kėrkuar atje ndonjė kėmborė a zile pėr ta pėrdorur ditėn e Vangjelizmoit, kur kalamajtė e fshatit, me shumė zhurmė e shamatė, trembnin e dėbonin gjarpėrinjtė, uriqtė e thithėlopat nga qilarėt.
Njė dėshmi tjetėr qė vėrteton ditėlindjen time gjėndet nė Kalendarin Kombial qė botonte pėr ēdo mot, nė atė shekull, shtypshkronja ‘’Mbrothėsia’’ e shoqėrisė ‘’Dėshira’’ tė cilėn patriotėt e komunitetit shqiptar e patėn filluar '' qė mė njė tė Kollozhegut atje brenda mu nė Sofje pėr skoli nė Shqipėri''.
Nė pragun e shekullit tonė, nė numrin e janarit 1901, nė shtyllėn e ndihmėtarėve ky kalendar lajmėronte botėn shqiptare se nė familjen e Petro Nini Luarasit pati lindur njė djalė, i pagėzuar me emrin Skėnder, i cili pa mbushur akoma motin, nga patriotizmi i tij i flaktė dhe i pėrvėluar pėr mėmėdhenė, zgjidhi qesen pėr tė ndihmuar kulturėn shqiptare. Natyrisht qė motaku zgjidhi qesen e t'et.
Qė nė mėngjesin e ditės sė enjte, djem kėmbėshpejtė tė mėhallės Kostallarė u vėrsulėn nė tė katėr drejtimet kardinale pėr nė katunde ku im atė kishte miq e farefis qė t’u jepnin lajmin e gėzuar tė lindjes sime dhe tė merrnin sihariqin. Qė atė ditė rrodhėn tezet, tetot e hallot, kushėrinj e kushėrira, krushk e krushka, tė gjithė plot gėzim pėr atė ferishte qė po shtonte numrin dhe tė qarat e shqipėtarėve nėn zgjedhėn turke. Ato erdhėn tė ngarkuara me torba dhe hejbe plot kuleēė e petulla, byrekė e brushtulla qė ta ndihmonin vėllanė a dajon e tyre, kunatin a motrėn e tyre nė kėtė hall tė madh qė i gjeti, t'u jepnin dorėn prindėrve tė gjorė tė cilėve po u shtohej edhe njė gojė tjetėr rreth sofrės varfanjake. Dhe ē'kuleēė e brushtulla qenė ato tė hallė Janes e hallė Nerėnxės (tė martuara nė Blush), tė hallė Kiles (motra mė e vogėl e babait) dhe tė teze Thinės (motra mė e vogėl e nėnės), tė dyja tė martuara nė Vodicė.
Tė atillė meshė nuk besoj tė gatuanin as duart e bardha tė zonjave korēare ditėn e Shėn Gjergjit pėr Mitropolitin e tyre Foton.

''Turpja''
Lindja ime qėlloi ditėn e Ujit tė Bekuar, festa e pagėzimit tė Jezu Krishtit. Ndėrsa orthodhoksėt ishin nisur herėt nė mėngjes qė tė merrnin pjesė nė meshėn e madhe tė Zotit, nė dhomėn e lehonės hyri njė plakė nga mėhalla Penkollarė, njė femėr e re nga vjetėt por e krrusur nga trupi, e reshkur nga fytyra dhe e thinjur nga flokėt. Ajo qe gruaja e fshatit tonė e cila pati humbur emrin. Atė e thėrrisnin me sa e sa nofka tė rastit, vetėm me emrin e saj tė pagėzimit , jo. ''Erdhi qė gjallė mos ardhtė'', ''Po shkon qė mos u ktheftė mė kurrė'', ''Punė zeza'', ''Jetė zeza'', ''Turpja'' dhe dukej sikur tė gjithė banorėt patėn bėrė be t'ia harronin emrin e vėrtetė. Ata thoshin se ajo shtinte fall e bėnte magji dhe ish e zonja tė zbriste hėnėn nė tokė e tė merrej vesh me vetė djallin, prandaj edhe nuk e qasnin nė kishė.
Vajza e mplakur e pyeti lehonėn se nė ē'orė tė ditės linda.
- Nė mes tė natės moj zonjė! - u pėrgjegj nėna.
- Uėu ! - klithi plaka e tmerruar, - nė sahatin e lugetėrve! E zeza ti! Po tė cilės nate moj? Mos tė sė martės!
- Sonte, tė enjten duke gdhirė Ujėt e Bekuar! - lėngoi lehona e trembur nga pyetjet qė i bėnte plaka.
- Epo, gjene shyqyr! - psherėtiu plaka e lehtėsuar. - Shyqyr o Perėndi! - psherėtiu pėrsėri duke bėrė kryq tri herė . - Gjysmė e sė keqes moj motėr, gjysmė e sė keqes, qė nuk e polle tė martėn nė mes tė natės. Do zoti, rron e bėhet djalė i mbarė se mjaft tė kanė vdekur dy me radhė gjer mė tani, moj e gjorė! Do zoti rron! Veē mos i ngjaftė t'et! Dhe ai babai yt korbi, me ē'burrė tė martoi - me njė tė mallkuar. Na ruajt Perėndia nga njė fat i tillė!
Me fjalėn e fundit akoma nėpėr dhėmbė, plaka bėri pėrsėri tri herė kryq, brofi nga froni, zgėrdhiti sytė mbi beben e mbėshtjellė nė djep, ptyti tri herė prapa supit tė majtė qė tė trembte hijet e liga dhe tė mos e pėrsyshte ferishten. Pastaj, e mbėshtetur nė shkop dhe duke ēuēuritur fjalė tė pakuptueshme, shpejt e shpejt, doli jashtė portės sė oborrit dhe humbi nga sytė e botės pėrgjithmonė.
Lehonės iu duk sikur e zu ēatia.
Tregonin pėr plakėn Turpja se dikur nė rininė e saj kishte qenė nga mė tė mirat vajza tė fshatit tonė dhe mė e bukura ndėr tė gjitha. Cili djalė, thoshin, do ta shpjerė nuse nė shtėpi dhe s'do tė jetė i lumtur me tė! Ajo pati qenė edhe shumė e menēur, por ja qė bėri njė gabim tė rėndė shumė, ndonėse jo krejt pėr faj tė saj, qė ia nxiu faqen pėr tėrė jetėn.
Kur dhespotėt e kishės bizantine udhėtonin ēdo vjeshtė nėpėr fshatra pėr tė mbledhur tagrat qė duhej t'i paguanin orthodhoksėt zemėrbutė Perėndisė me lutje qė t'u siguronte shpirtrave tė tyre njė vend pėr nė parajsė, koi ashtu ndonja njėzet e ca vjet mė parė, t’i bėnin Mitropolitit tė Kosturit konak nė shtėpinė ku banonte kjo vajzė. Dhjaku i taksidarit tė Patrikanės e vuri re dhe nuk u zuri besė syve qė njė lule kaq e bukur mund tė rritej nė ato vise malore. Dhe i tha dhiaku hirėsisė sė tij: -Imzot, nė kėtė shtėpi jeton njė perri qė s'mund ta gjesh nė Kostur e Korēė. Bukuria e saj vlen sa tėrė thesari qė japin vreshtat nė dioqezėn e gjerė tėnden. Dhe e thirri vajzėn qė tė eksomollogjisej, tė nunosej, tė rrėfente gjynahet nė odėn e shenjtėrisė sė tij, t'i puthte dorėn dhespotit, tė merrte uratėn e tė bekohej, qė t'i laheshin mėkatet...
Vajza fatzezė shpejt u venit si trėndafili i tharė nga bastra dhe nuk u nis mė nuse kurrė: se fshatarėt e malėsive tona qenė fetarė, por kishin njė mendje tė ēuditshme. Ata vėrtet i bėnin nderime veqilit tė Krishtit, mirėpo nderin e tyre e vinin mė lart se qiellin e se ēdo gjė tjetėr nė botė dhe nuk donin as frymėn e shenjtė t'u prekte grate, qoftė edhe me fillin e zambakut tė Shėn Gabrielit.
Kėshtu e mjera bijė e Xhoke N. qė nuk ishte shumė pėrmbi tė gjashtėmbėdhjetat kur ra viktimė e dhespotit tė Kosturit, shpejt u venit si lule e kėputur. E pėrbuzur nga bota ajo endej andej-kėndej, e pėrhėndur, gjer sa njė ditė shkurti tek shkonte nėpėr Vakėfe, nė Stratobėrdhė, Treskė, Katund e Trebickė, ku kish gjerinj tė largėt, e zuri tufani nė Makėrzė dhe e mbuloi me petalet e dėborės sė dimrit kur linda unė. Se ėshtė e vėrtetė sa thuhet pėr klimėn nė anėt tona: Kur fryn Qesaraka dhe vė ēallmė Mali i Zi, shkurti i shkurton udhėt e marsi mbledh lėkurėt.
Fshati ndau pėr Turpjen njė pėrshpirtje pėr ditėn e varrimit dhe njė dorė e dashur, e panjohur, nguli fshehurazi njė kryq tė bardhė mbi baltėn qė e mbuloi, mė tė bukurin kryq prej ēmėrsi nė oborrin e Shėn Kollit atje nėn goricėn prapa kishės, ku varroseshin tė mallėkuarit e fesė. Mė vonė as prifti dhe as fshati nuk u kujtuan mė kurrė tė bėnin njė ''Ndiezot!'' pėr tė, sikur donin ta harronte edhe vetė perėndia. Por as emrin e dhespotit nuk e pėrmendnIn fare. Dukej sikur patėn vendosur me pėrgjėrim fetar tė heshtur ta mbulonin punėn e tij prej djalli se qe gjynah tė flitej keq pėr shenjtėrinė e tij.
I vėllai i vajzės sė gjorė, nga turpi, e la fshatin papandehur dhe iku, sipas tė thėnave tė disave, nė Rillė tė Bullgarisė, sipas tė tjerėve nė Agjeon Oron, nė Mal tė Shenjtė, ku u bė kallogjer pėr tė larė mėkatet e motrės sė vetme. Pas ca kohe mbaruan edhe prindėrit e saj fatkeqė.
Katastrofėn e familjes e mbijetoi e bija natyrale e Turpjes. Qė pėr sė gjalli pleqtė e fshatit ia shkulėn nga gjiri gruas sė shkretė bijėzėn, duke e bėrė kėshtu edhe mė tė shkretė. E shpunė nė Korēė, qė atje tė rritej nė mėshirė tė Mitropolisė, nė shoqėri tė atyre ēupave qė gjuhėt e mira i quanin pėr eufemizėm ''mbesat e dhespotit''. Disa nga fshatarėt e saj, shpirtzinj e tė pamėshirė, sikur tė mos ishin ngarkuar mjaft me tė ligėn qė i patėn bėrė sėmės, i ngjitėn nofkėn ''Doēka'' sepse qė ditėn kur lindi, njerėzit e shtėpisė pėr tė fshehur turpin e familjes, bėnė pėrpjekje ta zhduknin beben, por vetėm se i thyen kėmbėn. Kėshtu qė njerėz mė tė urtė se tė tjerėt e thėrrisnin me cenin e saj fizik ''ēalamania''.


Festa e Ujin tė Bekuar
Ujin e Bekuar tė krishterėt e mbajnė pėr njėrėn nga festat mė tė shenjta dhe e kremtojnė me pasqylitė e njė panairi rruzullor nė tė gjitha viset ku rrojnė ithtarėt e Krishtit.
Sipas legjendės me tė cilėn fillon Ungjilli, si sot e ndonja dymijė vjet mė parė, Perėndia e dėrgoi tė birin, tė vetėlindurin, qė tė shpėtonte njerėzimin nga gjynahet. Kėtė udhėtim tė mrekullueshėm tė birit tė Perėndisė nga qielli nė tokė, Papa Vasili, prifti i fshatit nga mėhalla Mal, na e rrėfente ne kalamajve si njė pėrrallė:
‘’Ishte mos na ishte, na ishte njė burrė i mirė qė e quanin Shėn Jan i cili pagėzonte njerėzit nė lumin Jordan qė buron pranė fronit tė Perėndisė dhe derdhet nė gjolin Galile. Meqė pagėzonte njerėzit i vunė mbiemrin Pagėzori, qė ta dallonin nga Janėt e tjerė. Ditėn e 6 janarit (rreth tridhjetė vjet pas fillimit tė erės sonė) erdhi tek Shėn Jani njė burrė 30-vjeēar, tė cilin Pagėzori e njohu me tė parė dhe e pėrshėndeti: ''Mirė se vjen, o Josho, ndihmė e perėndisė, qė zbrite tė shpėtosh njerėzimin nga gjynahet''.
Dhe sipas kėrkesės sė Jezusit (kėshtu e shkruanin greqisht emrin e Joshos) e krodhi, bėlldump! nė ujin e bekuar tė Jordanit, i leu nė ballė njė kryq me krishmė, me vaj tė shenjtė dhe e baptisti duke e pagėzuar me emrin Krishti.
Jezu Krishti (sikundėr tregojnė librat e shenjta) i pėrcjellė nga dymbėdhjetė nxėnės qė u quajtėn apostuj, shkonte nga fshati nė fshat dhe i kėshillonte njerėzit tė bėheshin tė urtė e tė bindur, tua falnin fajet mėkatarėve nė kėtė botė, se ashtu do tua falte Perėndia edhe kėtyre nė atė botėn tjetėr. Tė mos gėnjenin, tė mos vidhnin, tė mos vrisnin taksidarėt e Romės, ''ti jepnin Cezarit ē'i pėrkiste Cezarit dhe Perėndisė ē'i pėrkiste Perėndisė. Po tu jepte xhandari i Romės njė dackė nė faqen e mėngjėr, t'i kthenin edhe faqen e djathtė pėr njė dackė tjetėr, se mė nė fund ofiqarėt do tė lodheshin sė dhėni dacka dhe pa tjetėr do tė bėheshin tė mirė’’.
Kėshtu mėsonte Krishti pėr tre vjet me rradhė nė Palestinė qė ku buron lumi Jordan nga froni i Perėndisė dhe gjer atje ku derdhet nė gjolin e Galilesė. Mirėpo nė fund tė tre vjetėve njėri nga apostujt e tij, qė quhej Juda dhe do tė kish qenė idhtar i partisė ''Dhėmb pėr dhėmb e sy pėr sy'', nisi ta urrejė Krishtin pėr politikėn e tij paqėsore. Ai e kallėzoi tek dhespotėt hebrenj dhe kėta ia dorėzuan perandorit romak Pilati. Ky '' pasi lau duart'' ua dha xhandarėve romakė dhe ata e kryqėzuan. Mirėpo, si bir perėndie qė qe, Krishti u ngjall pas tre ditėsh, u ngrit nga varri dhe fluturoi tek i ati nė qiell.
Sido qė tė ketė qenė puna me Krishtin, kur vdiq edhe Shėn Jan Pagėzori, misionin e tij e vazhduan priftėrinjtė e krishterė. Kėta veē ferishteve qė i pagėzonin tre-katėr ditė pas lindjes sė tyre, mė gjashtė janar tė ēdo moti pagėzojnė jo mė Krishtin (ky qė kur e mbėrthyen nė kryq nuk zbret mė nė tokė) por ikonėn e tij dhe tė nėnės sė tij, virgjėreshės Maria dhe apostujve e dėshmorėve qė u vranė pėr fenė e Krishtit.
Pėr tu ndodhur nė kėtė sehir tė madh tė pagėzimit tė ikonave, qė mėngjesin e thellė, me tė dėgjuar buēimėn e kėmbanės, gjithė orthodhoksėt e fshatit tonė, burra e gra, pleq e plaka, sa kishin akoma dorė e kėmbė, me kalamajtė e tyre pėrpara, niseshin tė gėzuar drejt bregut tė Shėn Kollit, qė i paēim uratėn! Kur ishte moti i kthjelltė, Papa Vasili, nė krye, ēante dėborėn dhe me kryqin nė dorė udhėhiqte grigjėn drejt pellgut mė tė thellė tė Pėrroit tė Madh. Atje duke ndjekur shembullin e Shėn Janit e duke kėnduar: ''En i Jordhanit vaptizomeni su qirije!'' hidhte kryqin brenda nė ujė.
Pėrnjėherėsh dy, tre, katėr djem nga mė guximtarėt e fshatit (por edhe mė budallenjtė) kėrcenin nė ujė pėr tė gjetur kryqin. Pastaj e gjezdisnin nėpėr fshat shtėpi mė shtėpi dhe ua zgjatnin njerėzve nė buzė ta puthnin por edhe tė hidhnin ovullin nė dhisk.
Kur moti bėnte tepėr ftohtė a frynte e binte borė, besimtarėt mblidheshin nė kishėn e ngrohur valė nga qindra kandilė, qirinj e dhambadhe dhe atje zhvillohej mesha e Ujit tė Bekuar qė mund tė quhej me plot gojėn ''Panair i tregėtisė sė madhe fetare''. I rrethuar nga djem qė kishin qejf tė shėrbenin si dhjakė dhe i ndihmuar prej epitropit qė i dorėzonte konizmat njėra pas tjetrės, sipas shkallės qė kishin arrirė shenjtorėt nė mbretėrinė e qiellit, Papa Vasili nga dera e Agjikin Vimės u paraqiste besnikėve figurat e dhogta duke i dhėnė secilės, me fjalė tė zjarrta, mishėrim e ndėrgjegje njerėzore por edhe pushtet hyjnor: - Kjo ėshtė Shėn Mėria qė i paēim uratėn! Ėshtė Parthenoja qė lindi Krishtin, birin e Perėndisė, me anėn e frymės sė shenjtė. Kush do ta blerė e ti ketė uratėn? Njė mexhide!
Qe bėrė zakon nė kishėn tonė qė kur vinin nė ankand Virgjėreshėn askush tė mos e ngrinte ēmimin e ta merrte pa konkurencė Maria Sivani, nėna e psalltit Mitre Sivani e cila mbahej si plaka mė fetare e fshatit tonė. Mirėpo kur prifti paraqiste konizmėn e Krishtit, atėherė ēoheshin peshė e delnin pėrpara Kristoja nga Penkollarėt, Kristaqi nga Mali, Kiēoja nga Priftanjtė, secili duke nxjerrė qesen kraharorit e duke thirrur njėri pas tjetrit: ''Unė dy mexhide'', ''Unė tri!'' ''Unė njė lirė!'' duke shtuar kush e kush mė shumė pjacėn e asaj cope dhoge ku qe zografisur njė fytyrė njeriu qė besohej tė ish e birit tė Perėndisė dhe e Virgjėreshės. Dhe kur mė nė fund asnjėrit nga tė tre, katėr, pesė vetave nuk i mbetej takat pėr ta ēuar ēmimin mė lart, atėherė delte prej turmės xha Loli nga Kostallarėt, i cili me njė ēerek a mexhide mė shumė e fitonte konizmėn e ''shpėtimtarit tė njerėzimit''. I gėzuar e shpinte nė shtėpi qė ta puthte i biri i sėmurė, Kici, tė merrte bekimin e tė shėrohej nga veshkat, sėmundje qė e ndau nga jeta nė lulen e djalėrisė.
Prifti dhe epitropėt e vazhdonin pazarin e Ujit tė Bekuar edhe me konizmat e tjera: me tė Shėn Kollit qė ishte pas Shėn Mėrisė, mė i madhi shenjt i fshatit tonė. Mitėt e Mitraqėt e Penkollarėve haheshin nė ankand pėr ikonėn e Shėn Mitrit sepse ky qe pajtor i mėhallės sė tyre. Ca mė keq haheshin Miēot, Mihalėt e Mihallaqėt e Malit pėr ikonėn e Shėn Mėhillit, jo vetėm se ky shenjt ( me shpatėn mė tė fortė se tė Shėn Gjergjit ) qe pajtor i mėhallės sė tyre, por edhe nga dėshira ta bėnin mik e tua zgjaste jetėn, se ėshtė Shėn Mėhilli qė ua merr shpirtin njerėzve.
Edhe nė shtėpi, nė qoshen kryesore tė vatrės, tė krishterėt mbanin nga njė konizmė, sė cilės jo vetėm natėn por edhe ditėn i ndiznin kandilen me vaj ulliri (kėtė duhej ta bėnin edhe sikur tė mos kishin mjaft vaj pėr tu tiganisur vezėt fėmijėve) dhe i faleshin figurės pėr mėngjez e pėr mbrėma. Zakonisht ikona qe e shenjtorit qė kish emrin e ndonjė tė pari tė familjes dhe mbahej pėr pajtor i saj.
Nė familjen tonė emri mė i pėrsėritur brez pas brezi qe Kostandin (Nini) dhe Petro. Mirpo nė shtėpinė tonė nuk mbahej ikonė dhe babai nuk blinte konizma pėr Ujė tė Bekuar, nuk na linte ne fėmijėt ti puthnim, t'u faleshim e t'u ndiznim qirinj dhe na ndalonte tė kungoheshim nė kishė. Kėtė sjellje tė babait priftėrinjtė e quanin si njė pėrēmim ndaj fesė, ndonėse ai e bėnte pėr tė na ruajtur shėndetin nga sėmundjet ngjitėse.
Nė mbarim tė ankandit kur ishin shitur surretėt e ndo njėqind e pesėdhjetė shenjtorėve ndėr fshatarė qė gėzonin emrat e tyre, epitropi ua jepte flamurin vajzave tė fshatit. Kėto, tė nisura dhe tė stolisura si pėr festė tė madhe dhe tė zėna dorė pėr dore duke kėnduar e dredhur valle, i binin kishės tri herė rreth e rrotull dhe kėshtu i jepnin ditės sė Ujit tė Bekuar pamjen e bukur qė ne djemuria e mbanim mend tė gjallė pėr gjithė motin.
Nga tė pesė lagjet e krishtera tė fshatit tonė, ēupat e Malit ishin shtatlarta e trimėresha, tė Priftanjve ishin tė urta, tė Kostallarėve ishin amvisa e punėtore, por vajzat qė dalloheshin pėr pamjen e tyre i gjeje nė Penkollarėt.
Kur tė katėr palė bukuritė mblidheshin nė kishė ditėn e panaireve, pėr Pashkė a pėr Ujin e Bekuar dhe tė kapura dorė pėr dore sė bashku, dridhnin valle e kėndonin, i jipnin shije jetės sė ashpėr tė fshatit dhe e bėnin tė ėmbėl, tė bukur e tė dashur.


Pagėzimi
Tė premten, nė mėngjes herėt, babai nisi tė kunatin Guri Sevo pėr nė pazar tė Korēės qė tė psoniste ē'i duheshin familjes, nė pagėzimin e poganikun e bebes, tė djelėn mė 9 janar. Ditėn e pagėzimit, zakonisht tė tretėn pas asaj tė lindjes, e pėrfillnin aq tė rėndėsishme, sa shpesh ishte kjo qė mbahej si fillimi i jetės sė njeriut. Dhe ceremonia bėhej sipas disa rregullave tė rrepta qė, po tė mos merreshin nė sy, kishin pasoja shumė tė rėnda. Me pagėzimin e saj foshnja jo vetėm merrte njė emėr por edhe bėhej idhtar i besimit qė kishin prindėt e saj.
Kushdo e kupton arsyen qė ēdo gjė qė shohim e dėgjojmė nė jetėn tonė duhet tė ketė njė emėr tė caktuar, pėrndryshe si do ta shquanim vėllanė e madh prej tė voglit, si do ta dallonim zėrin e laureshės prej atij tė laraskės? Kjo ėshtė e kuptueshme dhe natyrale, ajo qė ėshtė e pakuptueshme dhe formale ėshtė mėnyra se si jepej emri.
Sipas ritit orthodhoks, emrin e fėmijės qė do tė pagėzohej duhej ta zgjidhnin nuni e ndrikulla dhe prindėrit nuk duhej ta dinin veēse pasi t’ia shpallnin botės nuni ose ndrikulla nė pagėzim e sipėr. Me tė mbaruar mesha, kur graria ktheheshin me vrap nė shtėpi pėr tė gatuar drekėn dhe burrat nisnin muhabetin nė hajat tė kishės, prifti vinte nė baptisteri, ku rreth kazanit tė mbushur me ujė tė vakur e prisnin ndrikulla me foshnjėn e mbėshtjellur mirė dhe ndonjė vajzotė qė ndihmonte gruan. Pakėz mė lart qėndronin edhe ndoca kalamaj qė prisnin tė dėgjonin emrin dhe tė vraponin kush e kush mė parė pėr t’u njoftuar prindėrve e tė merrnin bakshishin.
Momenti kur prifti e zhyste foshnjėn nė kazan dhe ndrikulla i ngjiste emrin, kėrkonte kujdes e vėmendje tė madhe. Ceremoninė e gjatė prifti e bėnte greqisht dhe vetėm njė fjalė thoshte shqip:''Emrin!'' Nė kėtė grimcė kohe ndrikulla duhej tė ishte tėrė sy e veshė dhe e pėrgatitur qė tė thoshte qartė e mirė emrin e paracaktuar tė foshnjės e cila do tė thirrej pėr tėrė jetėn me fjalėn qė do tė flitej e para nė atė ēast.
Njė gabim i vogėl bėhej fatal pėr fėmijėn gjithė jetėn e tij. Nė shtėpinė e Itellarėve qe njė nuse qė thirrej ''Tasė moj plaē'' sepse gjatė psalljes sė mėrzitshme tė priftit nė pagėzim e sipėr tė bebes, ndrikulla, qė vetė quhej Tasė, kush e di se ku e kishte mendjen. Kur prifti i tha shqip: ''Emrin!'' dhe ajo nuk u pėrgjigj, ēupa ndihmėse e shtyri me brryl qė ta pėrmendte duke i thėnė: ''Tasė moj plaē!'' Kėshtu sė gjorės foshnjė i mbeti emri pėr tėrė jetėn. Mirė qė bebeja ndodhi femėr.
Njė tjetėr gabim fatal: Kur nė luftėn ballkanike ushtarėt e Kostandinit grek pushtuan Kolonjėn, nė Katund i lindi djalė njė grekomani tė tėrbuar i cili i dinte greqishtes veēse nja dy fjalė urimi si ''kalimera'', ''kalispera'' dhe ndonjė fjalė sharėse si ''kakurgos'' (maskara)
I tha ai nunit qė nuk dinte asnjė fjalė greqisht, as pėr tė uruar, as pėr tė mallkuar: ‘’Mė lindi djalė! Dua tė m'i vesh njė emėr qė tė jetė thjesht eleniko. Mor njė emėr grek qė tė mos ketė jo nė Korēė por rallė tė gjendet qoftė dhe nė Athinė!". Dhe nuni me kėtė rast do tė vinte se do tė vinte nė Korēė pėr tė psonisur. Kėtu pyeti avokatin e tij pėr njė emėr grek.
''Themistokli!'' i parashtroi avokati.
- Edhe nė fshat kemi Misto!
- Atėherė Miltiadh! ia priti avokati
- Ah, edhe Milto kemi! ia priti nuni.
- Epo, do tė jap emrin e njė perėndie greke, qė edhe brenda nė Athinė zor se do ta gjeje, - i tha avokati, - Likurgos!
- Hė mė tė lumtė! Ja, kėtė emėr grek nuk e kam dėgjuar gjer tani! - thirri nuni i gėzuar. I dha avokatit njė shpėrblim tė mirė, iu lut t’ia pėrsėriste emrin edhe nja dy-tri herė shqip e shqeto duke shkėmbyer edhe ai avokatin. Pas dreke, nė han tė Gelit, i hipi mushkės sė ngarkuar me hejbe dhe tek ecte kaluar drejt fshatit, vazhdonte tė ēuēuriste: ''Likurgos! Likurgos! Likurgos!'' Edhe gjumi nė shtrat e zuri me fjalėn ''Likurgos!'' nė gojė.
Tė nesėrmen u nisėn me beben pėr nė kishė dhe u mblodhėn rreth kazanit tė pagėzimit: prifti, nuni, ndrikulla, ndonjė grua ndihmėse dhe njė tog djemsh lajmėtarė. Teksa erdhi ajo grimcė kohe fort e rėndėsishme kur prifti, pas kanaqisjes sė gjatė greqisht, foli fjalėn shqip: ''Emrin! '' nuni ynė i bekuar, duke patur mendjen kush e di se nė ē'hall tė shtėpisė sė vet, u zverdh, u pėrtyp, u kollit sikur do tė thėrriste nė kujtesė diēka tė harruar dhe nxorri prej fytit emrin ''Kakurgos!''-''maskara''
Mirė qė bebeja ndodhi mashkull dhe nuk e mbushi motin, se vdiq pėrpara se t'u dorėzohej Kolonja ushtarėve shqiptarė, nė janar 1914, pėr t'u bashkuar me Shqipėrinė e lirė.
Tė shtunėn mbrėma vėllai i madh i nėnės sime, Guri Sevo, u kthye nga pazari i Korēės duke sjellė gjithė ato tė mira qė duheshin pėr festėn e pagėzimit dhe poganikun e bebes. Im atė prej anės sė tij ftoi qė atė ditė nė shtėpi pėr bisedė zotin nun dhe zonjėn ndrikull.
Kumbarėt Thanas Cico Duro dhe e shoqja Lino, prindėrve tė mij u kishin pagėzuar mė parė katėr fėmijė, tė parin fare me emrin Sotir (shpėtimtar-greqisht) pėr tė kujtuar njė katėrgjyshin e gjyshit tim Ninit, ndoshta edhe pėr ta shpėtuar tė gjorin plak nga andrallat e shumta shtėpiake. Mjerisht i pari im vėlla jo vetėm nuk mundi tu jepte ndonjė ndihmė gjyshit a babait, por kur u bė pesė vjeē na morri pas nė varr edhe tė motrėn dy vjeēe me emrin e bukur, por grek, Eufrosina. Tė dy tok e nė njė ditė me tu kunguar nė kishė, ranė fli tė kollės sė mirė e fruthit, sėmundje qė korri shumė kalamaj tė fshatit tonė nė atė mot kur ra tėrmeti nė Korēė. Nga tė krishterėt shpėtuan vetėm ata qė nuk patėn rast tė kungoheshin dhe pėrgjithėrisht fėmijėt muhamedanė.
Aq fort nuk i donte babai emrat e huaj, sidomos grekė, sa kur u kthye nga Stambolli dhe mori vesh se tė bijėn e parė ia kishin pagėzuar Eufrosina, ai e pėrqeshi me njė nofkė qė nuk e zenė ngojė nė njė shoqėri tė mirė. Kur ia pagėzuan dy fėmijėt e tjerė me emrat Thomaidha e Dhimitri, ai ndodhej nė Bukuresht e Stamboll dhe nuk pati se si tė ndėrhynte pranė kumbarėve pėr emra shqiptarė. Por tė dy kėta fėmijė nuk u kunguan kurrė dhe rrojtėn e morėn pjesė nė mėsimet dhe pėsimet e mėsuesit fanatik tė gjuhės shqipe.

Ortodoks me emrin Skėnder ?!
Sikundėr edhe mė parė, babai solli nga Bukureshti shumė libra shqip, ndėr tė tjera edhe ''Istori e Skėnderbeut'' tė Naim Frashėrit. Aq fort pati rėnė nė sevda me emrin e heroit tonė kombėtar sa, me siguri, qė atėherė e pati vendosur tė ma vinte emrin Skėnder po tė lindja djalė, jo Gjergj, jo Aleksandėr, por Skėnder, edhe pse anėtarėt e familjes sonė konsideroheshin ortodoksė.
Shkurt, babai thirri kumbarėt nė shtėpi dhe u tha: ‘’Zoti nun dhe zonja ndrikull, jam shumė i gėzuar qė mė lindi djalė, se me dy djem e ndjej veten mė tė fortė se sa me dy ēupa. Shpresoj se bebes nuk ia keni gjetur emrin akoma.
- Ia kemi gjetur, - tha xha Thanasi.
- Mos ma tregoni! Mbajeni pėr ndonjė rast tjetėr. Kėtij djali do t’ia vini emrin Skėnder.
- Uėu,ē'ėshtė kjo Skėnder! - thirri ndrikulla
- Mos na e thuaj ti, se vdes! - thirri nuni.
- Mė mirė tė vdesė se tė mbajė emėr tjetėr!
Dhe meqė Thanas Duroja, njė nga pleqtė mė tė mirė e mė tė menēur tė fshatit tone kur qe esėll, sikur e tepronte me raki ditėt e kremte, babai iu drejtua zonjės ndrikull:
- Ju lutem tė ma pagėzoni ju tim bir dhe ta mbani mend mirė emrin Skėnder, qė tė mos na ngjasė ndonjė e papritur.
Dhe vėrtet kėshtu mė quajtėn, pėr tė keqen e vetė nunit,( ) pėr tė keqen e tim eti dhe timen, pėr tė keqen e tė gjithė atyre qė mė vonė, duke patur mbiemrin Luarasi, u pagėzuan me emrin Skėnder (aludim pėr arkitektin Skėnder Kristo Luarasi).
Ndėrsa kalamajtė e fshatit rendnin drejt shtėpisė sonė pėr t’i treguar nėnės emrin e tė merrnin shpėrblimin, ndonjėri syresh duke thėnė se ma vunė emrin Skifter, e tjetri Kalander, njė tjetėr mė i madh ndėr ta, iu paraqit tim eti nė hajat tė kishės, ku rrinte nė kuvend me pleqtė dhe ia shqiptoi emrin e mirėfilltė timin. Pleqtė, kur e dėgjuan pagėzimin e jashtėzakonshėm u ēuditėn.
- Ē'ėshtė ky emėr qė s'e kemi dėgjuar kurrė?- pyeti Nin Lipe Mali, njė nga pleqtė e rėndėsishėm me tė cilin nė kohėn e dhespotit Qirilli, Petro Luarasi qe grindur pėr punė tė abetares e tė shkollės shqipe nė fshat , por mė vonė qenė pajtuar.
- Cilin do tė ketė pėr shenjt ky yt bir? - pyeti Dhami Dikoja.
- Atė qė ka djali yt, - u pėrgjegj Petroja
- Po ē'ka tė bėjė Leko me Skėnder? - kundėrshtoi babai i Leko Dhami Dikos.
- Po ka tė bėjė, - pohoi mėsuesi i shqipes, dhe u tregoi burrave tė kuvendit se si tė birit mė tė vogėl tė Gjon Kastriotit, qė quhej Gjergj, sulltan Murati i dha emrin Skėnder pėr ta krahasuar me Aleksandrin e Madh tė Maqedonisė.
- Domethėnė e paskeni pagėzuar me emrin e njė turku! - thirri xha Dhami. Dhe kur erdhi Papa Vasili nė hajat tė kishės dhe Petro i ftoi gjithė pleqtė e fshatit tė urdhėronin nė poganik tė foshnjės, plaku ēalaman Dhami Diko vazhdoi kundėrshtimin e tij prej kokėforti:
- Jo, unė nuk uroj pėr emėr turku. M'u thaftė edhe kėmba tjetėr nė shkelēa nė atė shtėpi tė mallkuar. Mbeēa pa sy dhe mos e gjeēa portėn e shtėpisė sime po tė kem tė bėj me njė njeri qė e kanė mallkuar me rradhė tre dhespotėt e kishės sonė orthodhokse!
- Po emrin kur do tė vimė t'ia urojmė, - pyeti Nin Mali pėrsėri, - pėr Shėn Gjergj apo pėr Shėn Aleks?
- Pėr tė dy shenjtėt, edhe pėr mot si sot, edhe ditėn e Ujit tė Bekuar qė ka lindur, - u pėrgjegj Petroja
-Epo, ē'doni mė shumė urime nė mot e me raki si ajo...! ndėrhyri xha Thanasi, duke rrokur shkopin e duke u ēuar nė kėmbė. Dhe pas nunit tim, u nisėn gjithė pleqtė pėr urim e poganik.
U ngrit edhe xha Dhami dhe me nėmėn nė gojė shkoi tek gomari, tė cilin e zgjidhi, i hipi dhe u nis pėr nė shtėpi. Xha Dhami nuk kishte kėmbė, po gomari e dinte udhėn dhe e shpuri drejt e te porta, xha Dhami kishte sy po nuk donte tė shihte udhėn e drejtė, kishte veshė, po nuk donte tė dėgjonte tė vėrtetėn e jetės, kishte kokė po nuk e lodhte trurin qė tė dallonte tė renė nga e vjetra, tė mirėn nga e keqja. Ai qe njė nga ata qė u pėlqente tė jetonin nė errėsirėn e paditurisė.

Dashuria mbi dasinė fetare
Pėrveē tė krishterėve, im atė ftoi nė poganikun tim edhe shokė e miq myslimanė: Jaēen, Zenelin, Ademin, Fetiun, por edhe Canen, Bidon, Dervishin, Qamilin e Koēinė, qė e ndihmonin nė punėt e pėrditshme. Ndėrsa burrat ishin ulur kėmbėkryq nė dyshekėt, minderėt e nė fronet anės murit tė odės sė madhe dhe gjersa tė shtrohej dreka bėnin muhabet e ngrinin dolli pėr emrin e bebes, graria hynin nė vatėr pėr tė uruar lehonėn. Pranė djepit po rrinin nė minder edhe dy gra nga Penkollarėt, njėra qe mesatare nga mosha dhe tjetra nusja e tė birit. Nė mes tė muhabetit tė tyre tė ėmbėl, me zė tė ulėt, u pa te pragu i derės bashkė me tė tjera zonja myslimane, njė nuse e re, e bukur. Vjerra, kėrceu prej minderit duke klithur: ''Qyqja turka!'' dhe rrėmbeu nusen e vet prej krahu qė ta nxirrte jashtė.
Tė dyja nuset, me flokėt e tyre tė verdhė si trėndelinė, me sytė e tyre tė kaltėr si deti dhe me bukurinė e ballit tė lartė e me trupin e derdhur si tė selvisė, i ngjisnin njėra-tjetrės posi lotėt qė rrjedhin nga tė njėjtėt sy. Qenė motra.
Disa vjet mė parė njė tog grash e vajzash orthodhokse qenė nisur nga Penkollarėt pėr tė kaluar natėn me lutje e tė falura nė Kishėn e Shėn Kollit tė Vodicės, i cili nderohej edhe prej myslimanėve dhe ēmohej si mė i madhi shenjtor nė Kolonjė e pėrtej saj. Kur arritėn nė rripėn e djathtė tė Osumit, ndenjėn shesh tė ēlodheshin pakėz e tė zbatheshin pėr tė shėtitur lumin.
Ndėrkohė, njė djalosh i mėhallės myslimane Frėngjas, po ulej kaluar prej tė tatėpjetės sė Blushit. Me tė arrirė pranė vahut, i pėrshėndeti zotėrisht e fare pa tė keq bashkėfshataret e tij dhe i tha njėrės prej dy motrave, si pėr shaka: ''mos u zbath, moj thėllėnzė'' dhe duke e rrokur pėr mezi e shtiti pėrtej lumit, e lėshoi pėrdhe lehtė-lehtė e mengadalė. Dhe ai vetė duke i pėrshėndetur me luhatjen e krahurt gjithė shoqet e saj , vazhdoi udhėn duke kėnduar.
Reth vajzės sė hutuar prej turpit , shoqet ia klithėn kujės: ''Korba ti, qė tė preku turku! Qyqja ti qė tė zuri pėr mezi! Mė mirė tė ishe mbytur o qyqe, se tė shtiti lumit ai!''
E gjora vajzė nė kishė e gdhiu natėn mė gjunjė pėrpara konizmės sė Shėn Marisė dhe duke qarė me ngashėrime iu lut virgjėreshės ta mėshironte e t’ia falte njė mėkat qė e mjera vajzė s'e kish parė as nė ėndėrr ta bėnte.
Dhe mėshirė e dhimbsuri do tė kishte ndjerė mė shumė ajo figurė e vizatuar nė dhogė sesa zemra ndjenjazezė e prindėrve qė i kishin dhėnė jetėn vajzės sė brengosur. Femrat e fshatit nisėn ta pėrbuzin . Prej mynxyrės qė pėsoi Turpja, po atė stinė dimri, e shpėtoi djaloshi zemėrgjerė i Frėngjasve .
Ai qe rritur nė ēifligjet e Xhafer bej Shkėmbit nė Vodenė dhe e kishte parė botėn me sy mė tė shėndoshė nė Manastir e Selanik. Sa mori vesh pėr hallin e vajzės sė krishtere, ai dėgjoi zėrin e zemrės dhe i tha: ''Tė dua! Eja tė ikim prej kėsaj errėsire!'' Dhe vajza i zuri besė e i vajti pas. E solli rasa qė ky ēift u kthye nė fshat pėr pushime, atė janar kur Turpja endej andej-kėndej e pėrhėndur nėpėr Vakėfe. Nusja e Frėngjasve e mohoi kishėn, qė nuk i pruri shpėtim nė hallin e saj shpirtėror, por nuk i harroi njerėzit e mirė tė fshatit ku pati lindur ndaj erdhi bashkė me tė vjehrrėn tė vizitonte lehonėn dhe beben. Sa kapėrcyen pragun pėrbrenda vatrės, teze Janeja u doli pėrpara frėngjasve, i pėrqafoi e i puthi dhe u tha tė dy palėve qė tė gėzoheshin se u erdhi rasti tė piqeshin e tė duheshin. Nga shtrati i saj lehona ngriti kryet: ''Jini motra'', u thirri me ngashėrime, ''pėrqafohuni, puthuni!''. Po ku shihte e dėgjonte kabanova e katundit tonė. Rrėmbeu nusen e saj prej krahu, dhe ēau udhėn me forcė sikur desh tė shpėtonte nga strofull e kuēedrės.
Tė dy motrat nuk u panė mė kurrė!


Skėnder Petro Luarasi, ‘’Ē’kam parė e ē’kam dėgjuar’’
Nėntitujt janė pėrshtatje tė editorialit
Kush deshiron te dije me teper mund te shohe:

Sajti
https://www.facebook.com/luaraserseke

Foto Skender Luarasi , i pari majtas,
mbas shpine shtepia e Petro N.Luarasit me dy kate
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-01-2015, 19:44   #66
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Ne dhe ata

Njė intelektuali shqiptar shprehej nė facebook:

''Shqipėtar more shqipėtar...
Ikin vitet ... ti ... gomar...
Mjaft punove per zagaret ... o ... hamall...
Shiko vehten ... se ... tere bota ... po ... te ... tall... ''

Dhe sa tė tjerė e pėrgėzonin per ''visarin poetik''

Nuk durova dot dhe shkrova poezine:

Petro Luarasi
Ne dhe ata


E thur vargun me karar,
Geni mė bėri vjershėtar.
O kritikė genshqiptari,
S'jemi gjithė rracė gomari!’’

Ti, ai dhe unė - shqiptar!
S'keni samar, e s'jam gomar!
Por tek stalla atje pranė,
Ka ca derra e plot hajvanė!

Stalla tjetėr mė matanė
Mban veshgjatė pelivane
Pėr ofiqe hanė dhe bar
Pėr para mbajnė dhe samar!

Gica e kriēa me duzina
Shkėrr-zhgėrryen ndėr lugina
Ca pėr hall e ca pėr qef
Genin shqipes ja bėjnė def!

Ju shqiptarė anembanė
Mos e shani kurrė vatanė
Gen i shqipes sė pavdekur
Nder lavdie nėpėr shekuj.


Kėtė poezi e shoqėrova me dy foto simbolike, gomarin dhe shqiponjėn me pyetjen se cfare preferonin tė zgjidhnin.

Populli i urtė shprehet:''Kush dhjet nė det, e ha nė kripė.''
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-02-2015, 07:28   #67
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi-Njeriu i Fjalės sė Lirė

Petro Luarasi
Skėnder Luarasi-Njeriu i Fjalės sė Lirė

Skėnder Luarasi legjendė, mit dhe realitet
Kėtė vit pėrkujtojmė 115-vjetorin e lindjes sė Skėnder Luarasit (1900-1982) Nder i Kombit, ndėr personalitetet mė pėrfaqėsues tė inteligjencies shqiptare nė shekullin XX.
Nė kushte tė vėshtira ai kreu veprimtarinė madhore tė atdhetarit demokrat-antifashist, si mėsues edukator e pedagog, publicist, biograf, pėrkthyes, dramaturg, historian, linguist poliglot, me shumėllojshmėri arritjesh cilėsore. Pėr bindjet republikane e antifashiste ai u burgos nga rregjimi monarkist dhe vuajti kampet e pėrqėndrimit fashist. Nė sistemin diktatorial u pėrndoq si intelektual demokrat jokonformist ndaj kultit tė individit dhe tezave tė ideologjizuara qė i imponoheshin letėrsisė dhe historiografisė shqiptare. E pėrjashtuan pėr disa vjet ngaLidhja e Shkrimtarėve, e akuzuan pėr veprimtari armiqėsore, si ‘’historian borgjez’’ e ‘’oportunist’’ dhe rrekeshin ta izolonin, censuronin dhe pengonin nė botimin e veprave, i sajonin dhe e pėrgojonin me historiēka e shantazhe, por nuk e mposhtėn dot Njeriun e Fjalės sė Lirė!
Kėtė mekanizėm terrori mund ta pėrballonin vetėm njerėz idealistė me karakter tė fortė. ‘’Skėnder Luarasi, Kasėm Trebeshina, Mehmet Myftiu e ndonjė tjetėr, mbetėn tė vetėm nė pėrpjekjen e tyre ballore ndaj diktaturės. Mungesa e karaktereve tė fuqishme, ishte fatkeqėsia mė e madhe e letėrsisė dhe e shoqėrisė shqiptare nė ato vite 60' ‘’. 1. (Fatos Arapi. Kujtohem qė jam, f.150.)
Edhe pas ndryshimeve demokratike, ndihen paragjykimet politike-ideore me teza tabu tė sė shkuarės dhe interesat klanore qė Skėnder Luarasi tė mėnjanohet nga studimet akademike dhe programet shkollore.
Pėr masat e gjera ai pėrfaqėson personazhet e mirėnjohur: shkrimtarin Astrit Larinasi nė librin e Vedat Kokonės "Nė valėt e jetės", atdhetarin demokrat Prof. Luarasi nė veprėn "Burgu" tė Haki Stėrmillit, ideologun antifashist prof. Tomorri nė "Hasta la Vista" tė Petro Markos, pedagogun e letėrsisė tė Qemal Stafės me shokė nė filmin "Qortimet e Vjeshtės, vullnetarin e parė antifashist qė u nis nga Shqipėria tė luftojė fashizmin nė Spanjė, ku mė 1937 organizoi dhe transmetoi pėr herė tė parė nė histori emisionet radiofonike nė gjuhėn shqipe, me platformė antifashiste dhe program tė qartė pėr bashkimin kombėtar pa dallim feje, krahine, ideje dhe pėrkatėsie ekonomike. Me qindra e qindra intelektualė, shkrimtarė e historianė, pėshpėrisnin bėmat e Skėnder Luarasit dhe frymėzoheshin nga sfida e tij kundėr dhunės e terrorit tė sistemit monarkist, fashist dhe atij diktatorial, kundėr dhunimit tė principeve demokratike, nėpėrkėmbjes sė personaliteteve dhe vlerave kombėtare.
Nė dy dekadat e fundit, tė mendimit tė hapur dhe shtypit tė lirė, janė publikuar vlerėsime tė shumta pėr Skėnder Luarasin. I janė kushtuar poezi e studime, janė zhvilluar aktivitete letrare e kulturore mbi personalitetin, veprimtarinė dhe disa anė tė veprės sė tij. Pėrgjithėsisht ai pėrmendet nė fushėn e pėrkthimeve ( shqipėruesi i Shekspirit, Gėtes,Shilerit, Uitmanit, Pushkinit, Bajronit me shokė) mė pak nė punimet biografike (biografi i I.Qemalit, I.Boletinit, Migjenit……) dhe pak si drejtues mediash, gazetar e publicist, me kontribute nė pedagogji, studimet historike e dramaturgji. Pėrkundėr ndonjė kapitulli pėrshkrues, ende nuk i ėshtė botuar ndonjė biografi apo bibliografi. Institucione nė Shqipėri e Kosovė e kanė vlerėsuar Skėnder Luarasin me dekorata tė larta, emėrtime objektesh sociale, arsimore e kulturore.
Ndėrkohė veprimtaria dhe vepra e Skėnder Luarasit paraqet interes pėr opinionin publik duke u bazuar nė koeficientin e lartė tė referimit dhe klikimit nė mediat e shtypura e elektronike. Me qindra shqiptarė intelektualė, akademikė, pedagogė, shkrimtarė, gjuhėtarė, regjisorė teatri e kinemaje, aktorė, studjues tė rilindjes e tė luftės antifashiste, e kanė pėrmendur dhe i referohen pėr ēėshtje tė ndryshme historiko-letrare, sikurse Fan S.Noli, Kristo Luarasi, B.Merxhani, T.Zavalani, L.Poradeci, I. Kadare, D.Agolli, A.Buda, V.Kokona, P.Marko, A. Uēi, K.Frashėri, N.Prifti, M.Zeqo, etj. Dėshmitarė ngjarjesh e studjues tė ndryshėm kanė zbuluar ngjarje, kontribute dhe veprimtari ‘’tė pabesueshme’’ tė cilat edhe tė vetme do ti bėnin nder kujtdo personaliteti.
Thuhet se kush ndjen dhimbje ėshtė i gjallė, por kur ndjen dhimbjen e tjetrit ėshtė Njeri. Skėnder Luarasi mbi tė gjitha vlerėsohet si Njeri i dhimbsur, bujar dhe i sakrificės. Shumė intelektualė e shkrimtarė bashkėkohės, ia kujtojnė me nderim ndihmėn qė u ka dhėnė nė fushėn humane, letrare, kulturore, pedagogjike, etj. Ata janė nga ajka e elitės intelektuale, letrare e kulturore shqiptare ndėr vite : Parashqevi e Sevasti Qiriazi, Lasgush Poradeci, Aleks Buda, Qemal Stafa, Arshi Pipa, Xhemal Broja, Migjeni, Ismail Kadare, Jusuf Vrioni, etj, etj.
Ylli Popa, Kryetar i Akademisė sė Shkencave, e ēmoi: "Nėse lexon disa prej veprave tė tij, qoftė krijimtari e mirėfilltė, qoftė pėrkthime, do tė vesh re disa veēori morale aq tė vlefshme sa dhe kontributi i tij nė fushėn e kulturės". 2. (Petro Luarasi, Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra.Studim.Bibliografi.) http://www.forum-al.com/showthread.php?t=15197&page=2
Nė tėrėsi ato pėrbėjnė traditėn e Skėnder Luarasit legjendė, mit dhe realitet, traditė e cila ka zėnė rrėnjė nė shtresa tė thella tė kombit shqiptar, tek ata qė e kanė njohur, kanė lexuar, analizuar e pėrqafuar pikėpamjet dhe idealin e tij.
Dritėro Agolli e shquan si intelektual me kulturė tė gjerė evropiane, hallka lidhėse e epokės sė Rilindjes me atė tė demokracisė. ‘’Nė kulturė zė radhėn e parė tė traditės pėrparimtare demokratike, ndėrsa nė traditėn e dinjitetit tė njeriut tė kulturės ėshtė i pakrahasueshėm me asnjėri.’’ 3. (Dritėro Agolli. Skėnder Luarasi-legjendė, mit dhe realitet, Zėri i popullit, 20.1.2000, f.10.)
Ndaj kombi shqiptar, shteti me institucionet e tij, kanė nevojė pėr traditėn Skėnder Luarasi, pėr tė kapėrcyer me sukses pengesat nė rrugėn e ndėrtimit tė njė shteti demokratik me shoqėri tė emancipuar.

Monografia Ismail Qemali (1962)
Skėnder Luarasi ka dhėnė kontribut tė vyer edhe si autor monografish mbi personalitete tė shquar tė kombit shqiptar. Ndėr vite ai botoi veprat: ''Kolonel Thomson'' (1934), ''Migjeni''(1957), ''Petro Luarasi (1958), 'Ismail Qemali'' (1962), '' Isa Boletini'' (1971), ''Gjerasim Qiriazi''(1962), ''Motrat Qiriazi'' (1962) (anglisht e frengjisht). Ndėrsa veprat ''Sevasti Qiriazi'' dhe ''Motrat Qiriazi'' (1962) iu bllokuan nga censura, Fan Noli-jeta dhe vepra ‘’humbi’’ nė Institutin e Historisė.
‘’Do tė mjaftonin kėta emra atdhetarėsh pėr tė kuptuar kostelacionin e yjeve qė ndizte Skėnder Luarasi nė qiellin tonė sterrė pėr tė kuptuar se ēfarė rruge i tregonte ai kėtij populli, dhe mė nė fund, pėr tė kuptuar se prej ēfarė materie, prej ēfarė drite dhe me ēfarė orbitash jete dhe lirie jetonte ky burrė’’.
Historiku i botimit tė monografive tė tij, madje edhe pėr Flamurtarin e Pavarėsisė Ismail Qemal-Vlora, pėrmban peripeci tė shumta. Skėnder Luarasi vėrente qė nė diskutime, artikuj e botime historianėsh e politikanėsh, pėr arėsye subjektive, mbahej njė qėndrim jo i drejtė ndaj jetės dhe veprės sė personalitetit tė shquar Ismail Qemali. Nga disa thuhej se kinse nuk njihej, nga tė tjerė se kishte bėrė gabime tė mėdha. Pėrkundėr kėtyre pikėpamjeve, ai theksoi se pikėrisht ‘’pėr veprėn madhore, Ismail Qemali u bė njeriu mė i luftuar dhe mė i lėvduari nė historinė e Rilindjes shqiptare, ndaj tė cilit u sajuan shumė shpifje e intriga nga armiqtė e Shqipėrisė, por qė populli shqiptar duhet ti marrė si lėvdata pėr tė, e t’i jetė mirėnjohės pėr jetė.’’4 (S.Luarasi. Ismail Qemali, Tiranė, SHBLP, 1962, f.10-11)
Ai nė pėrkujtimin e 50-vjetorit tė Pavarėsisė kėmbėnguli qė t’i botohej monografia e flamurtarit tė saj. Pretekstet e recenzentėve tė urdhėruar nga lart qenė tė shumta, ata theksonin gabimet dhe mbivlerėsonin opinionet kundėr Ismail Qemalit. Skėnder Luarasi bėri sfidėn e rradhės me sentencėn:’’Bota nga balta bėn heronj, ne heronjtė i bėjmė baltė’’ duke theksuar: ‘’Nė shtypin patriotik shqiptar janė bėrė kritika, nganjėherė tė ashpra jashtė masės, pėr veprime, ose qėndrime tė caktuara tė Ismail Qemalit. Mirėpo veprimtaria e Ismail Qemalit nuk duhet vlerėsuar nga pozitat e asaj kritike qė iu bė atėherė, por duhet vlerėsuar para sė gjithash nga rezultatet pėrfundimtare tė gjithė punės sė tij… Nė kėtė rrugė tė gjatė, tė vėshtirė e tė ndėrlikuar qė ndoqi Ismail Qemali, nuk do tė kishte pasur burrė qė tu shpėtonte gabimeve. Ėshtė pėr tu ēuditur qė e mbylli jetėn me kaq pak gabime.’’5 (S.Luarasi. Ismail Qemali, f.11)
Botimi, edhe pse iu censurua me mbi 30 fletė, ngjalli entuziazėm tė madh nė Shqipėri, Kosovė e diasporė ku u shkruajtėn mjaft komente mbi kėtė vepėr dhe autorin e saj. Libri fillonte me amanetin kuptimplotė tė Ismail Qemalit: ‘’Djemtė e mi, nuk bėra pasuri tja lija trashėgim Shqipėrisė. Po ju lė njė atdhe amanet. Lamtumirė!’’
Ndėr tė tjera, bėnte paralelizma midis Ismail Qemalit e Shqipėrisė dhe Isa Boletinit e Kosovės, kėtyre dy prijėsve tė njohur politike e luftarake, kėshtu farkėtonte unitetin mbarėkombėtar.
‘’Profesor Skėnder P.N.Luarasi ka treguar kujdes tė posaēėm duke mbledhur nė libra dhe nėpėr broshura jetėn dhe veprat patriotike tė Nacionalistėve Shqiptarė qė lėftuan me pushkė dhe me penė pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga kthetrat e robėrisė sė huaj.’’ 6 (Lajmėrim. Liria, Boston, Mass. 12.5.1972, f.2.)
Ai ndjehej i lumtur qė mundi tė paguajė kėtė tribut tė vogėl tė detyrės ndaj Varrit tė Dėshmorėve. ''Ē'ėshtė e vėrtetė pėr Ismail Qemalin, mund tė thuhet edhe pėr shokun e tij tė armėve Isa Boletinin, i cili bėri pėr atdhenė nė fushėn e betejave, atė qė bėri Ismail Qemali nė fushėn e politikės e tė diplomacies.'' 7. (S.Luarasi. Isa Boletini: Jetėshkrim i shkurtėr, Tiranė, Naim Frashėri, 1971, f.5.)
Rėndėsinė qė paraqiste pėr kohėn botimi i monografisė pėr Ismail Qemalin e dėshmon edhe regjisori i shquar Viktor Gjika, kur nė vitin jubilar tė 70-vjetorit tė Pavarėsisė iu vu punės pėr tė realizuar filmin ‘’Nėntori i Dytė’’. ‘’Angazhimi nė njė vepėr tė tillė ishte i paprecedent. Deri atėherė nuk ishte realizuar asgjė nė kėtė temė, nuk ishte shkruar asnjė dramė, roman apo tregim, as nė lėmin e arteve figurative nuk kishte ndonjė portret apo tabllo, e aq mė tepėr ndonjė vepėr nė fushėn e muzikės sė kultivuar. Pėr ēudi, edhe nė historiografinė shqiptare nuk kishte shumė materiale, studime e botime. Nė duart e mia kisha vetėm librushkėn Ismail Qemali tė shkruar nga Skėnder Luarasi, njė shirit me disa kėngė popullore dhe shumė pak fotografi. Si i thonė fjalės i hyra detit mė kėmbė!’’ 8 (Viktor Gjika, Kur ėndrra bėhet film) http://www.aqshf.gov.al/artikull-1.html

Pikėpamje mbi vdekjen e Ismail Qemalit
Skėnder Luarasi ka analizuar me profesionalizėm dhe kurajo edhe njė nga ēėshtjet mė delikate: ndarjen e Ismail Qemalit nga jeta, pėr tė cilėn diskutimet dhe spekulimet nuk kanė rreshtur.
Nė monografinė Ismail Qemali (1962) ai shkroi :
‘’Le ta marrim si testament letrėn qė na ka mbetur nga ato tė fundit, dhe tė cilėn e ka shkruar vetėm katėr ditė para vdekjes: "Sot ėshtė dita vendimtare pėr Shqipėrinė: Do tė ngjallemi apo do tė vdesim. Tė kisha marrė tė holla do tė hidhesha gjer atje pėr njė marrėveshje tė plotė me gjithė atdhetarėt e Amerikės. Po pas marrėveshjes me qeverinė, e gjeta tė nevojshme tė vajturit nė Romė. Sė andejmi mund tė bėja njė marrėveshje me gjithė shqiptarėt e Shqipėrisė pėr tė vendosur veprimin kombėtar nė kėtė kohė kaq tė rrezikshme dhe t'i japim fund hartimit tė programit. Nga Italia kam uzdajė tė bėj tė nisen prej Shqipėrisė sė sipėrme, tė mesme e tė poshtme, tre a gjashtė delegatė tė cilėt me delegatėt e Amerikės tė vemi nė Pariz pėr t'i propozuar konferencės kėrkesat dhe tė drejtat e Shqipėrisė...
Pas kėsaj letre, i thirrur nga Qeveria e Romės, ai u nis pėr nė Itali. Nė Peruxhia i erdhi urdhėri tė presė atje sepse ata qė e kishin ftuar Kryeministri dhe Ministri i Punėve tė jashtme tė Italisė, nuk ndodheshin nė Kryeqytet. Ismail Qemali, i tronditur nga kjo dredhi, nuk u pėrmbajt dot dhe thirri: 'Mė hėngėr me tė pabesė!" se e kuptoi qė e ftuan pėr ta izoluar nė Itali. Etemi, biri i Ismail Qemalit, ia ka treguar kryetarit tė Bashkisė, Ali Asllanit, qėndrimin e tyre nė Peruxhia kėshtu: "Njė ditė i pėrgatitėn Ismail Qemalit njė konferencė pėr gazetarėt. Pas buke, Ismail Qemali hyri nė sallonin ku e prisnin korrespondentėt. Qė nė fjalitė e para tė bisedės, i zverdhur dhe i lėkundur, nisi tė belbėzojė e tė mos i lidhte dot fjalėt. Kėrkoi ta shpinin nė odė e banjės. Atje e mbyti shkuma e tė vjellėt... Ismail Qemali vdiq mė 24 janar 1919. Kufomėn e mbajtėn nė Peruxhia edhe nja dy javė qė ta "baslamosnin" dhe e nisėn pėr nė Vlorė mė 9 shkurt. Nė fakt ja nxuarė gjithė tė brendshmet qė tė mos i linin asnjė shenjė nė rast autopsie"… Kur tė dihet shkaku i vėrtetė i vdekjes sė tij, Ismail Qemali do tė qėndrojė jo vetėm nė krye tė shtyllės sė pionierėve, por edhe nė krye tė shtyllės sė dėshmorėve tė Shqipėrisė sonė tė rilindjes." 9. (S.Luarasi, Ismail Qemali, 1962, f.89-90)
Nga sa shkruhet: Etemi, biri i Ismail Qemalit, ia ka treguar kryetarit tė Bashkisė, Ali Asllanit, pėr vdekjen e I.Qemalit, Ali Asllani ėshtė referues dhe jo dėshmitar. Gjithashtu askund nuk pėrmendet fjala helmim, por aludohet me autopsinė. I theksojmė kėto pika nė ballafaqim me ditarin e akademikut Dhimitėr Shuteriqi dhe sajesat e disa historianėve.

Trillim, nga kush dhe pėrse?!
Dhimitėr S. Shuteriqi nė ditarin e tij, datė 22 shkurt 1966, ka shkruar qė sė bashku me Odhise Paskalin, Abdullah Cangonjin dhe bashkėshorten Mynever ka vizituar Ali Asllanin e sėmurė, kur ai tregoi se si vdiq Ismail Qemali. ‘’Po kopjoj ē’tha, nga sa shkrova kur ai fliste (pasi i mora leje qė tė shėnoj).’’
Ndėr tė tjera Shuteriqi shkruan se Ali Asllani i ka thėnė:
‘’Pėrjashta u hap lajmi se I. Qemalin e helmatisėn italianėt… Pas buke mė thonė tė pyes qysh ngjau kjo vdekje e papritur dhe pyes djemtė e I. Qemalit. Tahir beu tregon:’’…Me nderime dhe me tren tė posaēėm vajtėm nė Peruxhia dhe u vendosėm nė njė hotel. Atje qėndruam disa ditė dhe babai kėrkoi prapė gazetarė, tė cilėt erdhėn. Po atė kohė qė u ngrit tė flasė, pėr ēudi nuk i lidhte dot mendimet! U ēua dhe me ngut vajti nė banjė prej ku dėgjuam tė na thėrrasė: Evladėm! Evladėm! E gjetėm duke vjellė e duke pėgėrė, e ngritėm dhe e vumė nė shtrat. Tė nesėrmen vdiq dhe ne telegrafuam nė Vlorė.’’
Kėshtu na ka treguar Tahir beu thotė Ali Asllani. Unė pėrsėris ēfarė kam dėgjuar dhe nuk kam asnjė siguri se vėrtet italianėt e vranė I. Qemalin. Kėtė s’e kam vėrtetuar dot. Them si dėgjova nga djali i tij i madh Tahir beu dhe si e dėgjuan aty dhe tė tjerė. Populli besonte se e helmuan, po kėto nuk thuheshin sheshit, se italianėt qenė brenda nė Vlorė dhe kishin njė pjesė tė mirė tė jugut….Kėto ja kam treguar edhe Skėnder Luarasit, po ai i kėmbeu. Unė sthem dot se italianėt e helmuan siē mė ka bėrė ai tė them nė librin e tij mbi I. Qemalin. Mė erdhi keq kur ja kėndova dhe ja thashė. E pranoi se qe gabim shtypi. I kėrkova deklaratė qė unė si kam thėnė njė gjė tė tillė; mė tha se do ta ndreq gabimin kur tė shkruaj njė gjė mė tė gjatė pėr I. Qemalin. U zemėruam e u ftohėm. Skėnder Luarasi ka shkruar se I. Qemali qe nisur tė vijė nė Shqipėri. Kjo nuk qe e mundur. Nė Shqipėri qe pushtimi italian.
Ai nuk donte tė ishte nėn Piacentinin, i cili do ta mbante si nė kuvli tė artė. Kėtė i kishte propozuar edhe Esat Toptani I. Qemalit, po ky se pranoi dhe nuk i vajti.’’ 9. (Dhimitėr Shuteriqi. Ali Asllani pėr Ismail Qemalin) http://www.voalonline.ch/index.php?m...&article=27224
Nga data e ditarit tė Dhimitėr Shuteriqit (22.2. 1966 ) rrjedh se pretendimi i Ali Asllanit, sipas versionit tė Dhimitėr Shuteriqit, duhej tė bazohej tek libri i Skėnder Luarasit ‘’Ismail Qemali-Jeta dhe vepra’’ i vitit 1962, f. 89 ( i ribotuar edhe mė 1972 dhe nė Kosovė nė vitin 1971). Por kushdo mund ta verifikojė qė nė kėto botime, S.Luarasi shkruan se Etemi , biri i Ismail Qemalit (dhe jo Tahiri!) ia ka treguar ngjarjen kryetarit tė Bashkisė, Ali Asllanit. Kėshtu e dinė tė gjithė qė i janė referuar A.Asllanit. Gjithashtu nuk shkruhet asgjėkundi nga Skėnder Luarasi se A.Asllani e deklaroi helmimin e I.Qemalit, as se nė atė kohė I. Qemali qe nisur tė vijė nė Shqipėri!!! Natyrshėm lind pyetja: Nėse Skėnder Luarasi nuk ka shkruar asgjėkundi ēfarė pretendohet nga Dhimitėr Shuteriqi tė jetė shprehur Ali Asllani, atėhere nuk qėndron as paragrafi: ‘’Kėto ja kam treguar edhe Skėnder Luarasit, po ai i kėmbeu...’’ Si mundet Skėnder Luarasi tė korrigjonte atė qė nuk e kishte shkruar?!
Nė kujtimet e tij dhe publikimet nė media nga studjues gazetarė, hasen shumė sajesa mbi kinse ēfarė ka thėnė e shkruar Skėnder Luarasi.
Miq tė vjetėr si Ali Asllani, Thoma Papapano i kanė treguar sajesat qė u kanė servirur pėr ti armiqėsuar nė kohėn e diktaturės.
Skėnder Luarasi kujton: ‘’Me Ali Asllanin patėm qenė njohur nė Sofje ku qe ministėr i Shqipėrisė, mė 1927, gjatė njė udhėtimi qė bėra festave tė Pashkės sė Madhe nga Vjena nėpėr Danub, nė Lom e Sofje. Kėtu ai mė ftoi pėr drekė nė kryeqytetin e Bullgarisė dhe mė dha vizė pėr tė vazhduar shėtitjen time gjer nė Stamboll…Shpesh vija nė Klubin e Lidhjes sė Shkrimtarėve, i sėmurė siē isha, me ndjenjėn se po shėrohesha nga vegimet e bukura kur bėja krahasimin midis sė kaluarės sė hidhur dhe tė ardhmes sė lumtur tė atdheut. Doja tė kisha shėndet e gėzime qė tė punoja por nuk po mė ndaheshin provokacionet dhe shpifjet. Piqesha nė Klubin e Lidhjes sė Shkrimtarėve edhe me Ali Asllanin. Nga mosha isha mė afėr tij, prandaj ndoshta na hahej muhabeti aq shumė. Njė herė, mė priti nė klub i zemėruar. - Pėr gjėra qė kanė ndodhur kur ti, Skėnder, s’ke qenė kėtu, pyet ata qė i dinė mirė. Isha kryetar i bashkisė sė Vlorės. Mė ftuan nė njė luftanije italiane. Vajta. Pėrnjėherėsh vapori u nis dhe mė zbriti nė Bari. Pa ditur asgjė vetė mė paraqitėn nė komisionin qė kish arrirė pėr t’i shpėnė kurorėn e Skėnderbeut mbretit tė Italisė. A e kupton dot se nė ēpozitė u ndodha?’’
-Po pse ma tregon mua kėtė ngjarje? e pyeta.
-Se ke folur kundėr meje nė komisjonin e Lidhjes!
-Po nga mund tė flisja pėr njė gjė tė tillė kur unė sot po e dėgjoj pėr tė parėn herė ētė paska ndodhur? iu pėrgjegja.
Thoma Papapanon e pata njohur nė Gjirokastėr atė ditė qershori 1920, kur u ktheva nga Sh.B.A. dhe banda Vatra marshonte nga Tepelena drejt Vlorės pėr tė ngritur atje flamurin e Skėnderbeut pėr tė dytėn herė…’’
Njė ditė mori prej Thoma Papapanos njė letėr ( Gjirokastėr, mė 18.8.1963)ku i shkruante se sa herė dhe kur kishte shkuar nė Itali: ‘’Prej nėntorit 1923 sytė e mi s’e kanė parė tokėn italiane.Thuaju atyre qė tė kanė thėnė se Thomai i Papapanos ka shkuar nė Itali edhe ndonjė herė tjetėr: ‘’Jini rrenashė tė poshtėr!’’ Thomai.
Kur u poqa me mikun tim tė vjetėr nė Tiranė dhe e pyeta se ē’mė interesonte mua sa herė pati qenė ai nė Itali, mė bėri po atė akuzė qė mė pat bėrė Ali Asllani. Veē se miku im vlonjat ma tregoi me emėr intrigantin, kurse gjirokastriti mik nuk m’i tregoi, qė tė vija dhe tu thosha: Jini rrenashė tė poshtėr! Merimangat po mbėshtillnin cergat rreth meje dhe mua mė mungonin shamitė tu lidhja gojėn intrigantėve’’.
Kohėt e fundit janė botuar e ribotuar disa shkrime (nga F. Balliu, B.Velaj etj) se kinse Skėnder Luarasi e ka shpallur dhe mbrojtur i pari tezėn e helmimit tė Ismail Qemalit:
‘’Kėtė tezė, e cila mė parė qarkullonte nė heshtje, e shpalli publikisht Skėnder Luarasi nė biografinė qė ai botoi pėr Ismail Qemalin nė vitin 1962. Skėnder Luarasi shkruan tekstualisht se kur I. Qemali mori vesh se edhe Kryeministri italian u largua pėr nė Paris pa iu pėrgjigjur fare kėrkesės sė tij, u revoltua jashtė mase. "Mė prenė nė besė", paskėsh thėnė plaku i prekur thellė nė sedrėn e vet... Megjithatė, vazhdon S. Luarasi, shkaku i vėrtetė i vdekjes duhet tė ketė qenė njė dozė helmi e dhėnė nga njė dorė e fshehtė para konferencės sė shtypit.’’ 10. (Fatjon Balliu, Vdekja dhe varrimet e Ismail Qemalit ) http://www.albaniapress.com/lajme/10...l-Qemalit.html
Normalish njė pohim kaq i rėndėsishėm, duhej tė propagandohej nė media vetėm po tė bazohej nė referenca. Derisa nuk ekziston, as tek botimet e librit tė Skėnder Luarasit, teza pėrmban jo vetėm lajm sensacional, por edhe shpifje me sanksione penale. Nė monografinė e tij mbi Ismail Qemalin, ndonėse nuk e pėrmend helmimin, Skėnder Luarasi ka theksuar se atė e balsamosėn qė tė mos i linin asnjė shenjė nė rast autopsie. Kėshtu ai shprehte dyshimin e tij si historian objektiv pėr rrjedhėn e ngjarjeve duke u bazuar nė disa tė dhėna, mbi tė gjitha nga dėshmia e tė birit Qazim Ismail- Vlora, i cili u helmua po atė ditė sė bashku me tė atin. Ai i mbijetoi helmimit, por me pasoja shėndetėsore gjatė tėrė jetės sė tij, me sėmundje kronike nė fyt.

Kujtimet ‘’Ē’kam parė e ē’kam dėgjuar’’
S.Luarasi filloi tė shkruante kujtimet e tij, tė titulluara ‘’Ē’kam parė e ē’kam dėgjuar’’ ( tė lėna nė formė tė daktilografur, nė dorėshkrim dhe me indikacione) kur e nxorrėn nė pension nė fund tė viteve 60-tė, nė njė periudhė kur sundonte terrori, kur nėpėrkėmbej liria e fjalės dhe e vėrteta historike mbi ngjarje e personalitete madhore kombėtare si dhe kur nuk dihej se si do tė pėrfundonte jeta e tij.
Nė atė situatė ai shkroi mbi idealin e tij dhe mbrojtjen e sė vėrtetės historike: ‘’ …Duke qenė, pra, ai qė jam, them se kam vepruar kėshtu pėr dy arsye: Sė pari, e kam ndjerė veten tė lidhur me atdhenė gjithė jetėn time. Shprehem kėshtu qė tė mos pėrdor fjalėn patriotizėm, me tė cilėn janė bėrė aq shumė spekullime. Sė dyti, kam dashur qė nė kėtė atdhe populli tė bėnte njė jetė tė njerėzishme, me drejtėsi dhe barazi shoqėrore, qė secili tė gėzonte frutet e punės sė vet, tė nderohej si qytetar i plotė e tė mos rronte njeri nė kurriz tė tjetrit. Shprehem kėshtu qė tė mos pėrdor fjalėn socializėm, me tė cilėn nuk janė bėrė mė pak spekullime… Mė bie tė flas pėr njė periudhė gjatė sė cilės kanė ndodhur ngjarje me rėndėsi historike tė jashtėzakonshme …Dhe pėrse u kthehemi kėtyre ditėve? Thuhet se i vetmi mėsim qė
nxjerrim nga historia ėshtė se prej saj nuk mund tė nxjerrim asnjė mėsim. Por jo, mund dhe duhet tė nxirret. Epo, pėrse nuk nxirret?
Mua mė duket se njerėzit i rrėmben me vete lumi i jetės dhe vėshtrojnė pėrpara. Ajo qė na pret pėrpara ėshtė e lidhur me atė qė kemi lėnė prapa shpine dhe qė koha sa mė shumė shkon aq mė shumė e mjegullon. Dihet se me moshėn dobėsohet kujtesa por historinė nuk e shtrembėron vetėm skleroza e trurit. Ka edhe interesa e pasione tė poshtra, tė egra, barbare, gjer nė atė gradė sa stė besohet se mund tė ketė tė tilla. Njerėz me kėto vese kanė guxim tė kėrkojnė prej historisė jo vetėm pėrligjen, por edhe lavdinė nė fron tė nderit! Prandaj na dhimbset e vėrteta nė histori dhe do tė isha i lumtur tė ndriēoja pėrmes kėtyre kujtimeve, nė dritėn e sė vėrtetės, qoftė edhe ndonjė ngjarje ose personė tė kėsaj historie tė sė kaluarės, se ja qė do sdo vjen njė kohė kur duhet tė bėjmė bilancin e jetės e ti japim pėrgjigjen shoqėrisė: Ēi lamė vendit? Epo unė? Vetėm fjalė: ja, kėta kujtime. Mirpo fjala ėshtė forcė, ėshtė vlerė. Thuhet: Nė fillim qe Fjala. Por jo fjala sido-kudo. Pėr kombin tonė qe fjala shqipe. Kjo Fjalė, qė u shkrua nė Abetare dhe pėrhapi Dritėn, ngriti Shqipėrinė. Qofshin edhe kėto kujtime pjesė tė fjalės shqipe’’.
Kėtyre kujtimeve ai i shtoi dedikimin: ''E shkruaj pėr vogėlushin tim, Petron, qė tė dijė kush qe i ati kur tė mė jetė kyēur goja pėr fare''. Ky ishte njė nder e motivim pėr tė birin, ende tė parrahur me jetėn, por edhe detyrim pėrkushtimi pėr t'ia ruajtur tė pacėnuar emrin dhe nderin e gjenin paraardhės, origjinalitetin e mendimeve tė autorit, por edhe ta ringjallte duke vijuar idealet e misionin, tė provonte dhe sqaronte publikisht mjaft ēėshtje, sajesa e spekulime nė vitet e mėvonshme, kur pėr mbarėsi edhe do tė gėzonte liri fjale. Pjesė tė kėtyre kujtimeve u publikuan nga media duke ngjallur entuziazėm, vlerėsime e replika, edhe pėr keqkuptime nga gabime shtypi, perifrazime, komente apo edhe diēitura tė gabuara fotosh. Kėta faktorė e rritėn pėrgjegjshmėrinė e publikimit, nxitėn sqarimin me referenca e dokumenta tė ēėshtjeve, por edhe zgjeruan lėndėn bazė tė kujtimeve tė Skėnder Luarasit me fakte, dokumenta e referenca, analiza e opinione, tė mbledhura gjatė njė periudhe 30-vjeēare pas ndarjes sė S.Luarasit nga jeta. Mendojmė se polemikat e debatet, kur i ndihmojnė zbardhjes sė tė vėrtetės, kanė vlerė dhe e justifikojnė kohėn e humbur.
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-09-2015, 13:01   #68
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Nderim nė Ditėn Botėrore tė Pėrkthimit

Nderim nė Ditėn Botėrore tė Pėrkthimit
Nė Ditėn Botėrore tė Pėrkthimit nderoj me respekt tė thellė kujtimin dhe kontributin edhe tė dhjetra shqipėruesve tė cilėt me pėrkushtim e talent ditėn ta ngrenė gjuhėn shqipe nė rangun e gjuhėve botėrore duke pėrkthyer me dhjetra kryevepra.
Nė kėtė ditė pėrkujtoj edhe tim atė Skėnder Luarasin (1900-1982) i cili qė nė moshėn 19-vjeēare nisi rrugėn e pėrkthimeve duke arritur qė t’u dhurojė bashkėkombėsve shqiptarėve mbi 30 vepra tė letėrsisė botėrore. Por edhe sa pėrpjekje pėr t’i botuar e ribotuar deri nė ditėt e sotme nė pėrballlje me …

Shqipėrimet e Skėnder Luarasit

1) Johan Volfgang Gėte (Johann Wolfgang von Goethe)
1.Faust (Faust)
2.Gėci i Berlihingenit (Gotz von Berlichingen)
2)Uiliam Shekspir (William Shakespeare),
1.Rikardi II (Richard II)
2.Rikardi III (Richard III),
3.Tregtari i Venedikut (Merchant of Venice)
4.Komedia e gabimeve (Comedy of Errors)
5.Mbreti Lir (King Lear)
6.Si ta doni (As You Like It)
3)Fridrih Shiler (Johann Christoph Friedrich von Schiller)
1.Cubat (The Robbers)
2.Fiesko (Fiesco)
3.Intrigė e dashuri (Intrigue and Love),
4.Vilhelm Tel (William Tell)
5.Don Karlos (Don Carlos).
6.Vajza e Orleanit (Die jungfrau von Orleans)
4)Ualt Uitman (Walt Whitman)
1.Fije bari (Leaves of Grass),
5)Xhorxh Bajron (George Byron)
1.Ēajld Harold (Childe Harold's Pilgrimage)
6)Aleksandėr Pushkin (Aleksander Sergejeviē Pushkin)
1.Boris Godunov
7)Alfred Tenison (Lord Alfred Tennyson).
1.Enoh Arden (Enoch Arden)
8)Gotold Lesing (Gotthold Ephraim Lessing)
1.Emilia Galoti (Emilia Galotti)
9)Aleksandėr Ostrovski
1.Shtrėngata
10)Lope de Vega (Lope Felix de Vega Carpio)
1.Fuente Ovehuna
11)Oskar Uaild (Oscar Wilde)
1.Pėrralla tė zgjedhura
12)Ēarls Dikens (Charles Dickens)
1.Oliver Tuist
13)Kalidasa
1.Sakuntala
14)Xhon Milton (John Milton)
1.Samson Agonites
15)Tomas Uinkop
1.Skėnderbeu
16) Morton F. Eden
1.Shqipėria dhe pakėnaqėsit e saj
17)Henri Uodsuėrth Longfellou (Henry Wadsworth Longfellou)
1.Kėnga e Hajavathės
18) Stavro Skėndi
1.Zgjimi kombėtar shqiptar : 1878-1912
19)Gribojedov
1. Mjerė kush ka mend ( i pa botuar)
20) Guilherme Figueiredo
1.Kėtu fjeti njė perėndi (i pa botuar) - etj
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-05-2016, 07:38   #69
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Skėnder Luarasi

Petro Luarasi: Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian.

Bota e qytetėruar nderon kujtimin e kolosit tė kulturės gjermane Fridrih Shiler (Johann Christoph Friedrich von Schiller, 10.11.1759 – 9.5.1805) kushtrimi i tė cilit pėr unitet dhe liri tė njerėzimit (nė vargjet ‘’Ode gėzimit’’) nėn ritmin e muzikės bet’hoviane (‘’Simfonia e nėntė’’) mishėron himnin dhe vizionin e Bashkimit Europian. Nga mesazhet universale tė tempullit vezullues shilerian, ka fituar dije, shpresė dhe kurajo pėr liri e dinjitet edhe kombi shqiptar.
Kėto ditė Shtėpia botuese ‘’Berati’’, Prizren, Kosove, ka nisur botimin e shqiperimeve te Skėnder Luarasit duke i ofruar lexuesit te kulturuar shqiptar 6 vepra te dramaturgut me te shquar gjerman Fridrih Shiler (Friedrich Schiller) : ‘’Vilhelm Teli’’ (‘’Wilhelm Tell’’) , ‘’Intrigė e dashuri’’(‘’Kabale und Liebe’’), ‘’Hajdutėt’’ (‘’Die Räuber’’), ‘’Fiesko’’ (‘’Fiesco’’) , ‘’Vajza e Orleansit’’ ( ‘’Die Jungfrau von Orleans’’) dhe ‘’Don Karlos’’( ‘’Don Karlos’’)
Ėshtė njė ngjarje e lumtur pėr kulturėn shqiptare qė Skėnder Luarasi u njoh nė rini me veprėn e Shilerit, u dashurua me dramaturgjinė, me romantizmin, sidomos me natyrėn e mesazheve universal tė tij drejtuar brezave, tė cilat e frymėzuan pėr t’ i shqipėruar gjashtė veprat. Ai realizoi edhe njė dėshirė tė hershme tė udhėheqėsit tė tij Fan S. Nolit, me orientimin letrar e politik tė tė cilit bashkohej edhe ajka e inteligjencies progresive shqiptare. Imzot Fan S. Noli, theksonte se kėto vepra tė Shilerit duhen mė tepėr pėr popullin tonė tė skllavėruar, sa pėr botimin e tyre ’’edhe pėr kėtė ka Perėndia’’.
Skėnder Luarasi, personaliteti ku ngjizet atdhetari i pėrkushtuar, mėsuesi edukator, historiani, gjuhėtari, shkrimtari e dramaturgu, i kushtonte vėmendje tė madhe pėrzgjedhjes sė autorit e veprės qė ti shėrbente sa mė mirė kombit shqiptar, inteligjencies e nxėnėsve tė tij. Ai vlerėsonte pėrmbajtjes dhe formėn e veprės, stilin, ritmin, muzikalitetin tė ndėrthurur me fjalė tė rralla e tė reja qė pasuronin gjuhėn shqipe. Pėrdorte njohjen e thellė tė gjuhėve tė huaja, arsimimin cilėsor dhe dijet e fituara, nė mėnyrė qė pėrkthimi tė vlente pėr lexim tė lirė, pėr hartime, aktivitete mėsimore-edukative dhe pėr shfaqje teatrale.
“Merrni cilėndo vepėr qė Skėnder Luarasi ka pėrkthyer nė shqip. Do tė vini re menjėherė koherencėn e stilit, pasurinė dhe begatinė e shqipėruesit, natyrshmėrinė e konteksteve dhe frymėn e lartė tė komunikimit. Po do tė pikasni menjėherė vrullin e ritmit, qoftė nė prozė, qoftė nė poezi, gjallėrinė dhe ekspresivitetin e dialogut dhe monologėve dramatikė, peshėn dhe saktėsinė e fjalės, bukurinė e shprehjes dhe buisjen e pėrfytyrimeve te cilido lexues.” 2 (A. Kallulli: Shqipėrimet e Skėnder Luarasit janė Fanoliane, Drita, 16.1.2000, f.7)
Rezultatin e kėsaj pune mjeshtėrore nė dobi tė arsimit dhe kulturės kombėtare e dėshmojnė lexues, nxėnės e kolegė tė tij, regjisorė e aktorė qė duhen evidentuar ndėr studime e programe akademike. I talentuar nga natyra dhe me punė kėmbėngulėse, Skėnder Luarasi kreu organizimin dhe drejtimin e shoqatave dhe grupeve amatore teatrale tė nxėnėsve nė Shkollėn Teknike tė Tiranės, Institutin Tregėtar tė Vlorės, nė gjimnazin e Shkodrės dhe Konviktin e tij “Malet tona” si edhe nė gjimnazin e Tiranės. Nė kėto aktivitete ai synonte tė njiheshin dhe shfaqeshin pjesė me karakter edukativ e patriotik dhe tematika qė i duhej shoqėrisė.
Me ardhjen e mėsuesit tė letėrsisė Skėnder Luarasi nė Institutin Tregėtar tė Vlorės “u gjallėrua mė shumė edukimi patriotik dhe demokratik i nxėnėsve nėpėrmjet procesit mėsimor dhe lėvizjes kulturale artistike. Nxėnėsit shfaqėn dramėn ‘’Vilhelm Teli’’ (fragmente) dhe ‘’Agimi i Lirisė‘’(i Skėnder Luarasit) me rastin e festės sė 28 nėntorit tė 1932. “Dramat ‘’Vilhelm Teli’’ apo ‘’Klubi i Selanikut’’ kanė patur jehonė mjaft tė madhe nė atė kohė…” (K. S. Xhani. Instituti Tregėtar i Vlorės, Kujtime.) Ndėrsa nė gjimnazin e Shkodrės ‘’jo pa qėllim nxėnėsit deshėn tė vinin nė skenė, nė fillim tė vitit 1934, nė kohėn e tensionit tė marrėdhėnieve shqiptaro-italiane, dorėshkrimin e S.Luarasit, dramėn ‘’Liria’’ 3 (Petro Luarasi, Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare, studim. http://www.forum-al.com/showthread.php?t=15197&page=2)
Skėnder Luarasi edhe pėrmes veprave tė Shilerit ka ndikuar nė personalitetin, profesionalizmin dhe edukimin ideo-profesional tė disa breznive lexuesish, tek nxėnės si Qemal Stafa, Fadil Hoxha, Arshi Pipa, Vasil Llazari, intelektualė si Migjeni e Aleks Buda, regjisorėt Sokrat Mio, Xhemal Broja, Mihal Luarasi e Drita Agolli. Me personazhet e dramave ‘’Vilhelm Teli’’ dhe ‘’Intrigė e Dashuri’’ (‘’Luiza Miler’’) janė edukuar dhe krenohen qė i kanė interpretuar plejada e ndritur e aktrimit shqiptar: Aleksandėr Prosi, Naim Frashėri, Margarita Xhepa, Drita Pelingu, Marie Logoreci, Robert Ndrenika, Reshat Arbana, Edmond Budina, Antoneta Papapavli, Elida Janushi, Yllka Mujo, apo mė e reja e talentuar, Cubi Metka.
Regjisorė e aktorė dėshmojnė pėr marrėdhėniet me Skėnder Luarasi, komunikimin e drejtpėrdrejtė pėr pėrgatitjet e mbarėvajtjen e shfaqjeve.
‘’Vilhelm Teli’’
Skėnder Luarasi e pėrktheu veprėn “Vilhelm Teli” tė Shilerit nė kohėn kur nė Shqipėri sundonte mjerimi, malarja e analfabetizmi, terrori e pėrgjimi (‘’kishte gardhi veshė e muri sy”) qė tė ndizte pakėz dritė lirie e drejtėsie.
Prej dramave tė Shilerit, ”Vilhelm Teli” ėshtė i pari pėrkthim i plotė nė gjuhėn shqipe. U botua nga Shtypshkronja ”Gutemberg” nė Tiranė mė 1934 dhe u vlerėsua shumė. Edhe tirazhi prej pesėmijė kopjesh i botimit tė dytė ( ”Vilhelm Teli” , Stamles, Durrės,1936) u shit nė njė kohė tė shkurtėr. Nė revistėn ”Flaga” tė Korēės (qershor 1935) shkruhej: ”Letėrsia jonė e varfėr u pasurua tani me shqipėrimin e denjė tė njė vepre klasike nga mė tė mirat e literaturės gjermane…Ajo ėshtė njė kryevepėr ku mbrohet liria dhe tė drejtat e njeriut, tė cilat janė tė vjetra sa edhe ekzistenca e njeriut vetė. Vilhelm Teli ka dalė kaq mirė nė shqip, sa duhet tė ndjejmė njė farė mburrje qė gjuha jonė qėnka e zonja t’i japė bukur nė kuptimin e tyre tė plotė e tė gjallė ndjenjat mė tė larta e mė tė thella tė zėmrės njerėzore.”
”Vilhelm Teli” u bė libėr i kėrkuar pėr shkollėn shqipe dhe inteligjencėn e re progresive. Pjesė tė dramės u shfaqėn nė teatrot e konvikteve ndėrsa botimi i dytė, u pranua edhe si tekst shkollor prej Ministrisė sė Arsimit me titullar Mirash Ivanajn.
Mėsuesi Izet Bebeziqi, nė gazetėn”Kombi”, Vlorė, mars 1938, analizon brendinė e dramės ”Vilhelm Teli’’duke theksuar: ”Shigjetėn e Telit e presin tani plot fise e popuj, qė mjerisht vuajnė nėn thundrėn e tiranėve”. 4 (Skėnder Luarasi, Shileri nė Shqipėri, Nėntori, maj, f.170-174)
Subjektin e dramės mėsuesi i letėrsisė Skėnder Luarasi e pėrdori pėr komente dhe tema hartimi (‘’E vjetra shembet, kohėt po ndryshojnė…’’ dhe ‘’Atdheut besnik t’i qėndroni…’’)
Shtypi i kohės e theksonte talentin e shqipėruesit Luarasi: ‘’kemi edhe pėrkthyesa qė janė punėtorė, tė aftė, tė zellshėm,tė cilėt na kanė falur pėrkthime kryeveprash tė vėshtira. Nė krye tė tyre qėndron Skėnder Luarasi me Sakuntalėn e Kalidasės, Vilhelm Tell-in e Schillerit dhe Novelat e Oscar Wilde…’’ 5 (Vilhelm Teli, Illyria, 15 korrik 1934, f.3)
Njė student i tij shkruante:’’ Bota shqiptare e njeh Shilerin nga drama e tij e famshme ‘’ Vilhelm Tel’’qė na ėshtė dhėnė ne shqiptarėve me pėrkthimin e shkėlqyer nga njė mėsues i gjuhės sonė. Ajo u ka rrėmbyer zemrėn tė gjithėve’’ 6 (Tomorri i vogėl, 10.5.1934)
Et’hem Haxhiademi vlerėsonte se ‘’ Zoti Skėnder Luarasi i cili ka ditur kaq bukur tė pėrkthejė me gjithė hollėsirat e saj kėtė kryevepėr e cila e mėson rininė tė dojė dhe tė mbrojė lirinė, letrarėt e pakėt shqiptarė duhet ta pėrgėzojnė dhe ta urojnė nxehtėsisht.Nga pjesa ime pėrkthimin e Luarasit dua ta quaj njė nga pėrkthimet mė tė goditura qė janė ba deri sot nė Shqipėri.’’ 7
( Et’hem Haxhiademi, Vilhelm Teli i Shilerit, Demokratia’’, 23.9.1934, f.3)
Ndėrsa gazeta ‘’Besa’’ njoftonte se Akademia Gjermane e Munchen-it i dha Skėnder Luarasti medaljen e argjendtė pėr pėrkthimin e veprės ‘’Wilhelm Tell’’.
Tashmė‘’Vilhelm Teli’’ ėshtė njė nga pėrkthimet e mirėnjohura pėr lexuesin e kulturuar shqiptar me tetė ribotime nė Shqipėri e Kosovė.
Disa akte tė dramės tė pėrshtatura nga Skėnder Luarasi, janė interpretuar nga nxėnėsit nė ambjentet e Shkollės Tregėtare tė Vlorės, nė Gjimnazin e Shkodrės dhe nė Konviktin ‘’Malet tona’’. Vlerat dhe mesazhet edukative-atdhetare tė ”Vilhelm Telit’’ dhe peripecitė pėr shfaqjen e saj i kanė pėrmendur mjaft nxėnės e intelektuale, si poeti Migjeni, pedagogu Aleks Buda, regjizori Xhemal Broja apo aktorėt Sandėr Prosi e Naim Frashėri.
Porse duhej tė kalonin mbi 70 vjet qė pėr herė tė parė tė jepej e plotė drama “Vilhelm Teli” sipas shqipėrimit tė Skėnder Luarasit. Nė muajin janar 2006 trupa e studentėve tė Akademisė sė Arteve me regjisor Milto Kutalin dhe skenograf Erald Bakallin e shfaqi dramėn nė skenat e teatrove tė Korēės, Pogradecit, Durrėsit, Shkodrės, Fierit, Vlorės dhe Elbasanit. Disa nga aktorėt qenė studentėt Elis Mataj, Alban Krasniqi, Kushtrim Emėrllahu, Bekim Guri, Anisa Dervishi, Klodiana Keco, Loredana Gjeēi, Cubi Metka, etj.
Nė skenat teatrore shqiptare buēiti kushtrimi shilerian :
Prej kėsaj koke, ku vendosėn mollėn,
Liri e re mė e mirė do blerojė;
E vjetra shembet, kohėt po ndryshojnė,
Njė jetė e re po lulėzon gėrmadhash.
Interesimi i madh i spektatorėve tė shumtė provoi qė “Vilhelm Teli” edhe nė ditet e sotme ēmohet pėr vlerat universale.
Projekti u realizua nga bashkėpunimi i Akademisė sė Arteve me Ambasadėn Zviceriane dhe me mbėshtetjen e Ministrisė sė Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve si edhe tė disa subjekteve private.
\
Dramat nė Prozė
Dramat e Shilerit ‘’Intrigė e dashuri’’ (1955), ‘’Hajdutėt’’ (1958) dhe ‘’Pėrbetimi i Fieskos’’ (1958) tė shqipėruara nga Skėnder Luarasi, janė publikuar mė vete ose tė pėrmbledhura nėn titullin ‘’Dramat nė prozė‘’. Ato janė tė mirėnjohura nė teatėr nga interpretimet virtuoze tė Aleksandėr Moisiut (dramat ‘’Hajdutėt’’ e ‘’Fjesko’’) dhe prej aktorėve tė shquar tė Teatrit Kombėtar (‘’Intrigė e dashuri’’ ose ‘’Luiza Miler’’ me regji tė Mihal Luarasit e Drita Agollit)
Thuhet se pėr dramėn ‘’Intrigė e dashuri’’ u pėrdorėn dy emėrtime dhe dy regji nė kohė tė ndryshme (1957 dhe 1979) meqė ‘’kuptimi i komunikimit artistik pėr pjesėt klasike nga ana e Teatrit Kombėtar ėshtė parė mė fort i lidhur me tė kuptuarit e bashkėkohėsisė.’’ Kėshtu anashkalohej faktori konjuktural politik, dėnimi i regjisorit tė shquar Mihal Luarasit. Ai nė pėrfundim tė studimeve nė Hungari, si regjisor teatri, realizoi dy punė pėr mbrojtjen e diplomės: dramėn e Leon Tolstoit, “Pushteti i Erresires” dhe nė Shqipėri tragjedinė e Shilerit “Intrigė e dashuri” ku interpretuan aktorėt Naim Frashėri, Loro Kovaēi, Prokop Mima, Sander Prosi, Maria Loloreci, etj. Suksesi qe i jashtėzakonshėm. Premiera e dramės u dha mė 10 janar 1957 dhe deri mė 14 qershor 1959 u shfaq 28 herė, me 17661 spektatorė, nė njė sallė ku nuk pati asnjėherė vend bosh. Aktori Naim Frashėri, nxėnėsi qė donte tė luante rolin e Melhatalit tek ‘’Vilhelm Teli’’, nė shfaqjen e ndaluar nga fashistėt mė 1943, nė vitin 1955 u nderua me ‘’ēmimin e Republikės’’ pėr rolin e Ferdinandit tek ‘’Intrigė e Dashuri’’.
Mihal Luarasi mendon qė drama “Dhelpra dhe rrushtė” dhe “Intrigė e dashuri”, sė bashku me ngjarjet e tjera, ēuan nė mospėlqimin e veprave tė tij nga sistemi dhe partia nė pushtet. Luftėtari antifashisti, atdhetari dhe regjisori i talentuar i kushedi sa shfaqjeve tė suksesshme u dėnua si armik me 7 vjet burgim.
Vetė drama e Shilerit do tė qe dėnuar ‘’me vdekje’’ por e shpėtoi rastėsia. Sulejman Dibra kujton njė fakt interesant. Kur mendohej tė rivihej nė skenė tragjedia e Shilerit “Intrigė dhe dashuri ” (me regjisore Drita Agollin) ai me Reshat Arbanėn shkuan pėr t’i mbushur mendjen Xhelil Gjonit, por ai nuk pranonte. Tė nesėrmen ai erdhi nė Teatrin Kombėtar dhe kėrkoi tė falur sepse kishte lexuar se dikur Enver Hoxha kishte shkruar mirė pėr Shilerin dhe dramėn “Intrigė e dashuri ”.
Aktori Edmond Budina tregon se regjisorja Drita Agolli qe shumė kėrkuese dhe i thoshte: “Ti je fshatar, nuk je princ siē ėshtė Ferdinandi”. Kjo e bėnte tė vuante shumė, sepse punonte edhe pas provave… Pas shfaqjes e priste njė burrė rreth 80 vjeē. Ishte Skėnder Luarasi, pėrkthyesi i “Luiza Miler-it”, ‘’njė nga kollosėt shqiptarė, i cili kishte njė mendje tė ndritur’’. Ai i tha: “Ferdinandi je ti, edhe mė shumė se ai i pari”…Nga ai moment pata miqėsi me tė, mė ka dhėnė librat qė kishte nė shtėpi pėr teatrin…’’ 8. (Valeria Dedaj, Interviste me aktorei Edmond Budina, Shekulli, 10.02. 2014www.shekulli.com.al/website/index.php?)
Aktorja Yllka Mujo thekson ndikimin qė ka patur Luiza Mileri, si rol i plotė dhe tepėr dramatik, tek personaliteti i saj dhe formimin si artiste.
‘’Ekziston nje veti e magjishme e rolit …Fillimisht, kėtė e kam ndjerė shume fuqishėm te Luiza Miler. Kur ecja rrugės pas provave, ndieja qė ecja krejt ndryshe, qė mendoja krejt ndryshe, shumė herė mė tepėr se zakonisht, ngreja sytė nga qielli, shume herė me tepėr se zakonisht, flisja me yjet ….Pėrfundimisht, pėr mendimin tim, roli ka te bejė shumė nė formimin e personalitetit njeri aktor ose aktor njeri.’’9. (Irhan Jubica, Interviste me aktoren Yllka Mujo, 55, 4.5. 2009 http://albanianmovies.blogspot.com/2…1_archive.html)
Ajo kujton edhe porositė e Sandėr Prosit dhe mesazhet universale tė Shilerit, amanete brezave nė skenė: “Si thoshe ti mjeshtėr i skenės tek interpretoje muzikantin Miler tė Shilerit, nė kryeveprėn “Intrigė e dashuri”: “Ju jeni kryeministėr i vendit, por jo zoti i shtėpisė sime”. Dhe bija jote, Luiza Miler (Yllka Mujo) ėshtė bėrė e tillė si e dėshiroje ti Sandėr i shtrenjtė.’’10.
(P. Kabo, Njė letėr pėr fisnikun Aleksandėr Prosi, Gazeta shqiptare, 24.3.2010, f. 1, 28 – 29)
Emocionet nė interpretimin e dramės i kujtojnė me nostalgji shumė personalitete tė teatrit shqiptar. Pėr Elida Janushin ‘’Luiza Miler ishte roli qė i ka falur jetė nė teatėr’’, ndėrsa studjuesi Pėrparim Kabo e cilėson ‘’himnin e dinjitetit tė njeriut’’.
Botimi i dramės ‘’Intrigė e Dashuri’’ tė shqipėruar nga Skėnder Luarasi u mirėprit nga lexuesi dhe institucionet kulturore. Nė vjeshtėn e vitit 1955, Shefqet Musaraj e vizitoi nė shtėpi S.Luarasin dhe i kėrkoi njė ekzemplar tė dramės me autograf. Do tė vizitonte Weimarin si pėrfaqėsues i inteligjencies shqiptare dhe donte t’ia dhuronte librin Institutit ”Goethe-Schiller”.
Sė andejmi i dėrgoi njė kartolinė me pamje tė dhomės ku punonte Shileri:
” Tė fala. Tė kam kujtuar vazhdimisht kėto ditė qė po kaloj nė Weimar”
Shefqet Musaraj Weimar, 1 tetor 1955
Kur u kthye nė Tiranė, i tregoi shqipėruesit se me tė hyrė nė Institut i tha drejtorit qė kishte sjellė dramėn ”Intrigė e Dashuri” nė shqip, t’ia dhuronte bibliotekės. Ai e porositi i entuziazmuar tė vinte tė nesėrmen nė orėn dhjetė. Nė sallėn e festave, dy rreshta shkencėtarėsh tė veshur nė ornat akademike po prisnin pėrfaqėsuesin e kulturės shqiptare, i cili kaloi pėrmes burrash tė mėdhenj nga trupi dhe nga mendja. Libri u vendos nė bibliotekė me ceremoni dhe nderime pėr gjuhėn shqipe e popullin shqiptar qė di tė ēmojė vlerat e kulturės bortėrore.”
Ndėrsa shteti e kultura shqiptare nderohej, Skėnder Luarasi nuk lejohej tė merrte pjesė nė asnjė aktivitet ndėrkombėtar, as nė Kosovėn martire!
‘’Vajza e Orleansit’’
Vepra e Shilerit ‘’Vajza e Orleansit’’, e shqipėruar nga Skėnder Luarasi, u botua nga InfBotues nė vitin 2007. Ajo ishte planifikuar tė botohej qė nė vitin 1960 nga Ndėrmarja Shtetėrore e Botimeve, por pėr shkaqe konjukturale u ndalua.
recenzentė tek Redaksia e letėrsisė sė huaj, shpreheshin se nė dramėn ’Vajza e Orleansit’’ Shileri kishte dobėsi ideore, qe sentimental, idealist dhe figura e Zhanė d’Arkės, e rrethuar me njė atmosferė mistike, bėhej ireale. Sipas tyre ‘’Shileri nė kėtė dramė jo vetėm qė nuk ėshtė nė pararojė tė mendimit pėrparimtar tė kohės sė vet, siē ndodh nė drama tė tjera tė njohura tė tij, por mbetet nė pozitat e njė shkrimtari tė cilin romantizmi i shkėputur nga jeta nuk e lejon tė bėjė vlerėsime objektive dhe tė qėndrojė nė njė terren real. Ndonėse puna e pėrkthyesit nė kėtė vepėr ėshtė e mirė kjo dramė nuk mund tė botohet.’’
Pėrkundėr mendimit kritik zyrtar, nė debat me censorėt, Skėnder Luarasi theksonte se: ‘’ Shileri ėshtė i pari nga gjithė shkrimtarėt, i cili shkroi me simpati pėr Zhanė d’Arkėn. Gėteja e ka vlerėsuar : ‘’Drama ‘’Vajza e Orleansit’’ ėshtė kaq e bukur sa nuk di me cilėn ta krahasoj’’.
Autori nuk e ka kėrkuar heroinėn nė botėn ideale, por nė botėn reale: ajo ėshtė njė vajzė e thjeshtė fshatare qė bėn veten fli pėr ēlirim tė atdheut. Ngjarjet e pėrshkruara nė dramėn e Shilerit janė reale, historike, vetėm se vdekja e Zhanės ngjau jo nė zjarr por nė fushėn e luftės. Kėtė ndryshim autori e ka bėrė pėr efekt dramatik…Nė ‘’Vajzėn e Orleansit’’ Shileri dėnon aristokracinė tradhėtare dhe shpreh besimin nė forcat e popullit e nė virtutet e tij morale tė larta. Kėtė e bėn nėpėrmjet njė vajze trime, sypatrembur e tė pushtuar nga dashuria pėr atdheun….Zhanė d’Arka nė veprėn e Shilerit ndrin si njė shembull i dashurisė pėr atdhe. Pėrballė heroinės, vullneti i sė cilės bėn mrekullira, shohim pushtuesit anglezė tiranė, nėnė-zezėn mbretėreshė tė zhveshur nga ēdo motiv ideal, tradhėtarin dukė tė Burgundit tė etur pėr sundim e pasurim; mandej, edhe njė mbret tė zvetėnuar e njė aristokraci frėnge tė ēartur, tė pazonjėn e mosmirėnjohėse dhe klerin si mishėrimin e sė keqes e tė djallėzisė.
‘’Kjo dramė pėrforcoi pėrgjithmonė popullaritetin e Shilerit dhe gjatė sundimit Napoleonik nxiti popullin gjerman nė luftėn nacional-ēlirimtare tė asaj kohe’’, kėtė e pohon historia e letėrsisė gjermane. Ėshtė pėrkthyer nė tė gjithė gjuhėt e pėrparuara tė botės.
Nė gjuhėn ruse e pėrktheu i pari Zhukovski dhe pas tij shumė e shumė tė tjerė. Pėr kėtė Bjelinski shkroi: ‘’Pėrkthimi i Zhukovskit ndihmoi letėrsinė ruse ta bėjė tė vetėn kėtė vepėr tė mrekullueshme’’. Ēaikovski shkroi operėn e tij ‘’Vajza e Orleansit’’ nė bazė tė dramės sė Shilerit.
Ēernishevski shkroi nė ‘’Sovremenik’’, 1857: ‘’Poezia e Shilerit nuk do tė vdesė kurrė. Vetėm njerėz zemėrtharė e qė nuk e njohin jetėn mund ta quajnė Shilerin ėndėrrues e sentimental. Poezia e Shilerit nuk ėshtė sentimentale e lojė fantazije tė ėndėrruar. Pathosi i poezisė sė Shilerit ėshtė simpatia e flaktė pėr ēdo gjė fisnike dhe tė fortė nė njerėzinė’’.
Herceni: ‘’Poezia e Shilerit kurrė nuk e humbi influencėn e saj pėr mua. Kush e humbi shijen te Shileri ėshtė ose i mplakur, ose pedant ose i shterrur nga ndjenjat ose nuk ėshtė nė vete’’.
Unė mendoj se ‘’Vajza e Orleansit’’ vlen tė njihet edhe nga shqiptarėt se ndihmon nė rritjen e personalitetit tė gruas shqiptare. Rinia shqiptare pėrmes kėsaj vepre do tė njohė mė mirė kohėn historike tė luftės 100-vjeēare dhe heroizmat e Zhanė d’Arkės, e cila jetoi e luftoi nė kohėn e Skėnderbeut, po pėr tė cilėn nė gjuhėn shqipe nuk ėshtė shkruar asgjė gjer tani.’’
Ndonėse dramat e Shilerit ’’Vajza e Orleansit’’ dhe “Don Karlos”, tė shqipėruara nga Skėnder Luarasi, u ndaluan pėr gjysėm shekulli, njė pjesė e inteligjencies shqiptare ėshtė njohur ndėr vite me subjektin dhe mesazhet e tyre, ndė mos nga literatura e huaj, nga realizimet kinematografike e teatrale. Drama ‘’Zhan D’ark’’ e Shilerit njihet nga filmi i famshėm ‘’Joan of Arc’’, i vitit 1948, ku Zhanėn e luan Ingrid Bergman apo nga filmi sensacional ‘’Jeanne d’Arc’’ (‘’The Messenger: The Story of Joan of Arc’’) tė vitit 1999 ku heroinėn e luan Milla Jovovich.
Drama “Don Karlos”
Drama “Don Carlos”, ėshtė njė nga veprat mė tė fuqishme tė Shilerit, tė cilin e shkroi
nė vitet 1783-1787 . Premiera e saj u shfaq nė verėn e vitit 1787 me sukses tė bujshėm. Nė pesė aktet e dramės pėrshkruhen ngjarje mbi pushtimin spanjoll dhe luftės pėr liri tė Holandės pėr tetėdhjetė vjet me radhė. Protagonistėt janė mbreti Filipi II i Spanjės, djali i tij Don Karlos, mbretėresha Elisabet, markezi i Pozas, Duka i Albės.
Ngjarjet zhvillohen nė vitin 1568 tė traktatit tė paqes mes Spanjės dhe Francės. Trashėgimtari i fronit tė Spanjės Don Karlos pret tė martohet me princeshėn franceze Elisabetė, si shenjė pajtimi mes dy vendesh. Por Elisabeta detyrohet tė martohet me Filipin II, mbretin e Spanjės dhe tė atin e Don Karlosit. Tė gjithė kundėrshtarėt e pushtetit, mes tyre edhe Don Karlos, shpallen heretikė e dėnohen nga inkuizicioni. Nė dramė ndėthuren me mjeshtėri kontradiktat politike, morale e klasore, konfliktet familjare dhe motivet e dashurisė.
Kontradikta politike ėshtė kryesorja, ndėrsa motivi i dashurisė, ndonėse shumė i fortė, del nė plan tė dytė. Mbisundon teza politike mbi pamundėsinė e njė bashkėjetese mes absolutizmit tė mbretit Filipi dhe liberalizmit tė mishėruara nė figurėn e markezit tė Pozės.
Pėrkthimi i Skėnder Luarasit ishte planifikuar pėr botim nga drejtori i N. Sh. Botimeve, Drago Siliqi, sikurse dėshmohet nė revistėn “Nėntori’’ (artikulli “Shileri nė shqip’’, nėntor, 1960: “Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve ka nė plan pėr tė botuar dramat: “Don Karlos’’ dhe “Vajza e Orleansit’’). Me rastin e 220-vjetorit tė lindjes tė Shilerit , nė vitin 1979, u lejua tė botohen fragmente tė dramės ‘’Don Karlos’’ nė gazetėn ‘’Drita’’ ( Drita, 11.11.1979, f.15) dhe nė revistėn ‘’Nėntori’’( Nėntori, nr.10, 1979, f.240-251).
Nė revistėn ‘’Nėntori’’ shpjegohet : ‘’Drama e Shilerit, ‘’Don Karlos’’, kritikon ashpėr despotizmin dhe inkuizicionin… Drama ėshtė njė pasqyrė e shpirtit kryengritės tė asaj kohe dhe shquhet pėr mbrojtjen e idealeve tė lirisė…Kjo dramė u vu nė repertor nė Teatrin e Berlinit beharin e motit 1938, kur mercenarėt e Hitlerit e tė Musolinit ndihmonin Frankon kundėr rezistencės sė ushtrisė tė Spanjės Republikane. ‘’Don Karlosi, Infanti i Spanjės’’ u ndalua tė shfaqej nė Gjermaninė e Hitlerit.’’
Enigmėn e ndalimit tė dramės ‘’Don Karlos’’ nuk e justifikonin as recenzentėt. “Drama ėshtė shkruar nė vargje pentametrike nė jambe por pa rimė. Nė njė nivel tė lartė artistik , me konfiguracion tė vėshtirė e tė fuqishėm ndėrthurur me meditime dhe ndėrfutje tė thella filozofike, vepra paraqet vėshtirėsi nė tė pėrkthyer.
Pra, si pėrfundim, me fare pak heqje (tė pjesshme) vepra ėshtė shumė e mirė, e bukur, ka tingull tė fortė aktual, vlen pėr edukimin ideorevolucionar dhe estetik tė masave tona punonjėse.’’ (Afrim Koēi, Recensė)
Subjekti i dramės “Don Karlos” njihet edhe prej operės sė famshme tė Verdit qė ėshtė ndėr mė tė rėndėsishmet vepra tė repertorit operistik botėror. Ajo u shfaq nė muajin maj 2011, nė skenėn e Teatrit Kombėtar tė Operės dhe Baletit, nga regjisori Nikolin Gurakuqi, me skenograf Alfredo Troisin e dirigjim koral nga Dritan Lumshi. Krahas 200 artistėve, shumica tė huaj, spikati soprano shqiptare Sonila Baboēi, nė rolin e mbretreshės Elisabeta.
Pėr shkaqe konjukturale politike, kjo vepėr nuk u lejua tė botohej nė Shqipėrinė popullore socialiste. Pėrkthimi me parathėnien dhe shėnimet pėrkatėse tė Skėnder Luarasit “humbėn’’ nė redaksinė e N. Sh. Botimeve. Shqipėrimi i Skėnder Luarasit u botua pėr herė tė parė nga Onufri nė vitin 2014, mbi bazėn e dorėshkrimit.
Aktualiteti shilerianShileri, flamurtar i lirisė dhe barazisė sė kombeve, ka shkruar pėr ‘’Vilhelm Telin’’ e Zvicrės dhe ‘’Don Karlosin’’ e Spanjės, pėr ‘’Zhan D’arkėn’’ e Francės dhe ‘’Maria Stjuartin’’ e Anglinė duke u ndarė nga jeta mbi dorėshkrimet e ‘’Demitriusit’’ tė Rusisė.
Ndaj ai nderohet e studjohet jo vetėm nė Gjermani, por nė gjithė botėn e qytetėruar.
Himni i Evropės sė Bashkuar ėshtė dėshmi e vlerėsimit tė kombeve europiane ndaj veprės vigane tė poetit, dramaturgut e historianit Fridrih Shiler dhe mesazheve tė tij universal pėr vėllazėrimin dhe unitetin e kombeve. Tingujt e Himnit tė BE tė luajtur nga Orkestra Filharmonike e Kosovės pagėzuan shpalljen e Pavarėsisė.
Studjuesi Zamir Zija Kėlliēi, shef i Arkivit Historik tė Teatrit tė Operas dhe Baletit, dėshmon qė vargjet e Shilerit (dy strofa nga ‘’Ode gėzimit’’ tė shqipėruara nga Robert Shvarc mė 1970) janė kėnduar nga kori (koha e katėrt e Simfonisė IX tė Bethovenit) nė koncertin pėrkujtim tė 200-vjetorin tė lindjes sė kompozitorit gjenial.
Studimi dhe ribotimi i veprave tė Shilerit, inskenimet e shumta nė skenat evropiane e botėrore tregojnė se vepra dhe mesazhet e tij i mbijetojnė kohės. Ai nuk i pėrket vetėm tė shkuarės, por edhe tė tashmes dhe sė ardhmes, pėr sa kohė qė shoqėria progresive njerėzore mendon dhe lufton pėr liri, demokraci, identitet e dinjitet. Kėshtu besonte edhe Skėnder Luarasi, ithtar nė tempullin shilerian.
Foto 1. Skėnder Luarasi 2. Vepra tė Shilerit 3. Shileri 4. Aleksandėr Moisiu nė rolin e Franc Moorit 5. Robert Ndrenika, Yllka Mujo, Margarita Xhepa nė dramėn ”Luiza Miler (”Intrige e Dashuri”)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-12-2016, 14:50   #70
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Skėnder Luarasi

(Ky shkrim mbrohet nga e drejta e autorit. Kushdo qė pėrdor kėtė material detyrohet tė citojė burimin )

Petro Luarasi
Kontribut pėr njohjen dhe vlerėsimin e familjes Qiriazi

Historia e popullit shqiptar pėrmban me shumicė visare qė rrethanat tragjike ia kanė groposur e lėnė nė harresė dhe kjo begati na serviret e skamur, e prangosur dhe e sakatosur, nė shtratin e Prokrustit. Por po shtohen edhe pėrpjekjet pėr ta ēliruar nga vargonjtė, njohur dhe vlerėsuar si e meriton.
Njė pjesėz e kėsaj pasurie kombėtare ėshtė edhe familja Qiriazi, me veprimtarėt e saj tė shquar qė ‘’u groposėn’’ dhe ‘’u ringjallėn’’, u ēliruan nga prangat e prokrustėve dhe po njihen e nderohen gjithnjė e mė tepėr, nė tempullin e vlerave shqiptare.
Paraqet interes tė njihen e tė vlerėsohen edhe faktorėt dhe rrethanat penguese, edhe pėrpjekjet dhe rezultatet e studjuesve tė familjes Qiriazi, nė pėrballje me akuzat politike, me interesat klanore, apo edhe keqinformimit publik me shpikje e shpifje. *) (Ky shkrim publikohet me kėrkesėn e Institutit tė Studimeve Shqiptare e Protestante qė po jep njė kontribut tė vyer nė botimin e veprave dhe propagandimin e vlerave tė familjes Qiriazi. Ai synon tė njohė dhe vlerėsojė pėrpjekjen e studjuesve, mes tyre edhe Skėnder Petro Luarasi, pėr tė shpallur tė vėrtetėn historike pėrkundėr ‘’mosdijes’’, harresės, nėnvlerėsimit dhe tjetėrsimit, qė hasen nė disa shkrime, libra dhe dokumentarė edhe nė ditėt e sotme.)

Bashkėpunimi i familjeve Qiriazi e Luarasi
Familjet Qiriazi dhe Luarasi i pėrbashkoi origjina dhe tradita kolonjare (nga Perasi dhe Luarasi), sakrifica dhe ndihma e ndėrsjelltė pėr tė realizuar idealin e pėrbashkėt atdhetar: hapjen e shkollave, botimin dhe pėrhapjen e librave nė gjuhėn shqipe, pėrdorimin e shqipes nė institucionet fetare, ēlirimin e trojeve shqiptare, edukimin dhe civilizimin e popullit shqiptar. Qiriazėr (Dhimitri me pasardhėsit: Gjerasimi, Gjergji, Sevasti e Parashqevia, etj) dhe Luarasėt (Petro Nini me pasardhėsit Thomaidha, Dhimitri, Skėnderi e Shega, etj) iu gjendėn njėri-tjetrit kudo, nė trojet shqiptare dhe nė SHBA.
‘’Gjatė rilindjes sonė kombėtare shtėpia e Dhimitri dhe Maria Qiriazit u bė vatėr kombėtare pėr tė gjithė shqiptarėt patriotė si Kostandin Kristoforidhi e Koto Hoxhi, Petro Nini Luarasi dhe Pandeli Sotiri, Halit Vreto Bėrzhezhta dhe Orhan Pojani, Nuēi Naēi dhe Thanas Sina Postenani, tė gjithė priteshin e pėrcilleshin situr t’ishin vėllezėr prej njė barku. Tė gjithė anėtarėt e kėsaj familje, burra e gra, nė vendlindje e nė mėrgim, kudo qė i pėrplasėn dallgėt e jetės, kush mė shumė e kush mė pak, ia kushtuan jetėn e veprėn e tyre Shqipėrisė duke lėnė gjurmėt e tyre tė pashlyeshme nė historinė e rilindjes sonė kombėtare… Nė kėtė shtėpi u njohėn nė vitin 1884, Gjerasim Qiriazi dhe Petro Nini Luarasi duke u lidhur me njė miqėsi tė pėrjetshme. (1. S.Luarasi, Gjerasim Qiriazi. f.12, 27)
Nė artikuj, libra, emisione radiofonike dhe dokumentarė dėshmohen fakte tė kėtij bashkėpunimi tė gjerė: mbi korespondencėn e Gjerasimit me Petron, si i pari lajmėron me gėzim ēeljen e shkollave shqipe nė Kolonjė e Vakėfe nga Petro N. Luarasi. Nė njė letėr dėrguar Nikolla Naēos , 27 prill 1893, ai pėrshkruan punėn e vyer dhe vėshtirėsitė qė has Petros, pėr mbajtjen e shkollave shqipe: ‘’Zoti Petro ėshtė me zemėr tė pėrvėluar dhe me shpirt e me mish pėrpiqet pėr tė mirėn e skolive…’’ (2. S.Luarasi, Gjerasim Qiriazi. f.40, 42, 44)
Nė kushtet kur armiqtė i pėrdornin institucionet fetare pėr qėllime shoviniste dhe pėr tė pėrēarė popullin, patriotėt u drejtuan pėr ndihmė nga shtete, forca e besime fetare dashamirėse. ‘’Njė fakt domethėnės ėshtė bashkėpunimi i P.N.Luarasit me protestantėt e pėrfaqėsuar nga Gjerasim Qiriazi dhe ēifti amerikan Kenedi ėVioleta (Violett) dhe Fines (Phineas)ē pėr pėrhapjen e shkollave e librave shqip, pa u pėrzier nė ēėshtjet e interpretimeve fetare. ‘’
(3.Petro S.Luarasi. Kontribute shekullore. Familja Luarasi pėr marrėdhėniet shqiptaro-anglo-amerikane, “55”, 19-20-21-22 korrik, 2003)
Pėrkundėr mallkimit tė dhespotėrve grekė dhe trillimeve tė tyre , kinse Petro Nini Luarasi qe kthyer nė protestant, ai si besimtar i devotshėm ortodoks deklaronte: “Sa herė hasem me protestantė, flas me ta dhe bisedonj, siē e meriton me njerėz tė kungajkės dhe tė bashkėrisė dhe tė qytetėrimit, me ndryshim qė ata janė protestantė, dhe unė orthodhoksė. “
(4. Petro N. Luarasi, Mallkimi i shkronjave shqipe, Manastir, 1911, f.21)
Pėrmendim edhe faktin interesant se nė Mėsonjėtoren e Korēės mėsonin djem e vajza , sė bashku , po mbasi mė 1891 e ēeli shkollė shqipe pėr vajzat Gjerasim Qiriazi me tė motrat, ato vanė nė atė shkollė.
Njė nga nxėnėset qė mėsoi nė shkollėn e vashave tė Qiriazėve qe edhe vajza e madhe e P.N.Luarasit, Thomaidha. I biri i tij Skėnderi kujton: ‘’‘’Tė parėn herė e pashė Parashqevi Qiriazin nė Korēė mė 1909. Nė pranverė tė atij viti im atė mė mori edhe mua nė shkollėn shqipe tė djemve. Njė mesditė u nisa pėr nė shkollėn e vashave tė piqesha me time motėr qė mėsonte atje. Nė fund tė rrugės pashė pesė-gjashtė rrugaēė me gurė nė dorė qė qėllonin vajzat korēare qė do tė shkonin nga shkolla nė shtėpi. Po qėndroja nė anėn e sipėrme tė rrugės kur prej portės sė shkollės doli Parashqevia dhe pas saj njė tog vajzash qė do t’i pėrcillte nė shtėpi. Me tė parė mėsuesen e shkollės shqipe, si ua mbathėn kėmbėve rrugaēėt! Ē’personalitet tė fortė kishte kjo grua shqiptare! Nė Shtetet e Bashkuara e takoja mė shpesh. Ne shkollarėt shqiptarė , kur themeluam ‘’Lidhjen e Studentėve Shqiptarė‘’ nė Springfield Mass. e ftuam Parashqevi Qiriazin e cila mbajti njė fjalim interesant. Parrullėn ‘’Jeta pa libra ėshtė vdekje’’ qė e botova nė kapakun e revistės sonė ‘’Studenti’’ na e propozoi Parashqevia.’’ ‘’
Kur kleri shovinist grek me veglat e tij helmuan mėsuesin e shqipes Petro Nini Luarasi, dy motrat Qiriazi u pėrkujdesėn pėr fėmijėt e tė ndjerit, Skėnderin dhe Shegėn dhe, pėrmes ndihmės sė ēiftit Kenedi, u dhanė bursė tė studjonin nė Robert Kolezh-Stamboll.
Dhimitri P. Nini-Luarasi, i cili ka jetuar mbi gjashtė dekada nė ShBA, ka patur marrėdhėnie tė ngushta me motrat Qiriazi kur ato qenė atje, por dhe si drejtues i rėndėsishėm i ‘’Vatrės’’ dhe mė pas i ‘’Shqipėrisė sė Lirė‘’, ka ndihmuar pėr propagandimin e vlerave tė tyre ndėr shqiptarėt e SHBA. Edhe Shega Luarasi-Uēi me tė birin Alfredin, kanė dhėnė kontributin pėrkatės nė ruajtjen e kėsaj miqėsie tradicionale.

Kontributi i Skėnder Luarasit
Skėnderi P. Luarasi, dėshmitar i shumė ngjarjeve tė familjes Qiriazi dhe studiues i pėrgjegjshėm i historisė dhe letėrsisė sė popullit shqiptar, ka dhėnė njė ndihmesė thelbėsore pėr ‘’ringjalljen’’, njohjen dhe vlerėsimin e merituar tė personaliteteve tė shquara tė familjes Qiriazi: Gjerasimit, Sevastisė dhe Parashqevisė.
Prof. Xhevat Lloshi ka theksuar: “Ėshtė meritė e Skėnder Luarasit, publicistit dhe pėrkthyesit, qė dy motrat Qiriazi u risollėn nė kujtesėn e shqiptarėve. Ato kishin mbetur tė harruara, nė gjendje tė mjeruar, tė shpėrfillura, sepse disa njerėz nga rrethi i tyre familjar ishin goditur nga lufta e klasave…. Ai e ngriti zėrin me pasionin qė e shquante dhe kėrkoi vėmendje pėr tė dy motrat, tė cilat mė pas u dekoruan me ‘’Urdhrin e Lirisė’’ e u njohėn si ‘’Mėsuese tė Popullit’’. (5. Xhevat Lloshi, Yjet e mėngjesit shqiptar. Parashqevi Qiriazi, veprimtarja e shquar e kombit, Almakos, 21. 03. 2012)
Ndėr historitė qė qarkullonin vesh mė vesh nė mjedisin intelektual (por dhe vuloseshin nė dosjet e pėrndjekjes) se si e sfidonte Skėnder Luarasi ‘’shtratin e Prokrustit’’, citoj pėrshtypjen e arkitektit Petraq Kolevica, ‘’nė njė kujtim tė paharuara qė i ka mbetur i gjallė nga viti 1981. Besoj tė ketė qenė muaji shtator. Si anėtar i grupit projektues tė Muzeut Historik Kombėtar kryeja punimet e ekspozimit. Njė ditė shoh profesor Skėnder Luarasin, qė diēka po fliste me dy punėtorė, iu afrova, e pėrshėndeta dhe hyra nė bisedė:
- Kam ardhur, tha, sepse dėgjova qė kėtu nė muze qenka bėrė edhe njė sallė pėr kohėn e Rilindjes dhe desha ta shikonja.
Profesori, siē e dini tė gjithė, ishte impulsiv dhe dinte tė gjente motivin pėr tė bėrė njė bisedė tė kėndėshme. Afėr sallės sė Rilindjes, qėlloi njė historian i kėsaj periudhe. Profesori qėndroi nė ballė tė sallės dhe po shihte me vėmendje disa fotografi. lu kthye historianit duke i treguar njė fotografi me pėrmasa 25X25 cm.
- Kush ėshtė kjo? / -Po, profesor, ju e dini.. ./ -Kush ėshtėkjo? pyeti profesori me zė mė tė fortė e duke e parė nė sy me rreptėsi/ -Sevasti Qiriazi ėshtė/-Kjo, Sevasti Qiriazi? /-Po,profesor/- Po Greqia, ka Sevasti? klithi profesori. Po Serbia, Bullgaria...ka Sevasti?/Jo,profesor,belbezoi historiani/- Epo, kur tėrė kėto vende nuk kanė Sevasti, kaq e vogėl u vendoska fotografia e saj nė muze, sa njė postalkė/-Po sa tė madhe t’a vėmė? pyeti historiani/-Sa tė madhe? Sa unė nė kembė!Jo, jo, sa ti, se je mė i gjatė!’’ (6. Myslim Islami. Lidhja shqiptare e Prizrenit. Prof.Skėnder Luarasi Personifikim i problemit kombėtar shqiptar, f.385-386)
Kėto rrethana e detyronin Skėnder Luarasin, tė kryente ‘’akte skandaloze’’ - tė ngrinte zėrin me klithma: ‘’Bota nga balta bėn heronj, ne heronjtė tanė i bėjmė baltė!’’
Ai, nuk mund tė qėndronte indiferent ndaj padrejtėsive qė u bėheshin, jetės dhe veprės sė personaliteteve tė shquara tė familjes Qiriazi..
Qė kur u kthye nė Shqipėri, nė qershor tė vitit 1945, mbasi vuajti si antifashist kampet e pėrqėndrimit nė Francė, u pėrpoq mesa mundi pėr tė ndihmuar familjen Qiriazi-Dako, e cila akuzohej ‘’borgjeze’’ dhe ‘’e lidhur me shėrbimet anglo-amerikane’’. Ai i ndihmonte me sa mundej ekonomikisht, i vlerėsonte publikisht, debatonte qė tė pėrfshiheshin nė tekstet mėsimore, botimet e ndryshme, nė emisione radiofonike, dokumentarė e filma. Dhe kur iu lejua, botoi edhe artikuj e libra pėr jetėn dhe veprėn e tyre. Nė vitin 1945, si deputet i popullit tė Kolonjės, pas ēlirimit, foli para ‘’Lapidarit tė Rilindjes’’- vepėr e skulptorit tė mirėnjohur Odhise Paskali, vendosur nė mes tė Ersekės, ‘’dhe me plot pathos numėronte figurat e shquara, tė krishterė e myslimanė…Dhe vazhdoi tu numėronte tė mėdhenjtė: Faik Konicėn, Fan Nolin…Sevasti e Parashqevi, Gjergj e Gjerasim Qiriazin’’
Si anėtar i komisionit tė pėrgatitjes sė teksteve mėsimore nė vitin 1946 shkroi ‘’…mbi dhjetė faqe vėrejtje e sugjerime pėr maketin e historisė sė Shqipėrisė’’ duke theksuar se: ‘’…Hartonjėsit bėjnė njė drejtėsi tė madhe historike kur rehabilitojnė Gjerasim Qiriazin me tė motrat , Sevastinė e Parashqevinė. Po nga ana tjetėr ata kanė harruar tė pėrmendin patriotėt si Haxhi Zeka, Isa Boletini, Tajar Tetova, Izet Zavalani etj…’’ (7. Myslim Islami. Lidhja shqiptare e Prizrenit. Prof.Skėnder Luarasi Personifikim i problemit kombėtar shqiptar, f. 324-325, 369)
Nė kėtė pėrpjekje ai u pėrball me interesa lokaliste dhe politike tė fuqishme. Pėr shembull njė zyrtar, pasardhės i Kostandin Kristoforidhit, pėr interesa tė verbėra, bėnte gjithēka pėr tė groposur Gjerasim Qiriazin.
‘’’’Nė Institutin e Lartė Pedagogjik herė pas herė mbrėmave bėnim mbledhje, nė tė cilat bisedonim rreth ēėshtjeve tė ndryshme ku flisja mbi qėndrimin qė duhej qė mbahej ndaj jetės e veprės sė Migjenit, familjes Qiriazi, Ismail Qemalit, Isa Boletinit etj.
Njė mbrėmje u thirrėm tė bisedonim rreth disa propozimeve qė pati bėrė me shkrim profesori i letėrsisė Mark Gurakuqi i cili shprehej mbi mėnyrėn shablone me tė cilėn jepeshin leksionet e pėr diferencimet qė duhej tė bėnim midis autorėve dhe temave qė ata shtjellonin. Ai foli mbi nevojėn e thellimit tė leksioneve.
Drejtori (Dekani) Prof. Dh. Sh. tha se kjo qe njė punė e vėshtirė dhe se tani pėr tani duhej tė kėnaqeshim me kaq pasi nuk qemė tė zotėt pėr mė shumė.
Prof. Eqerem Ēabejt, i cili e quajti tė paarsyeshme kėtė pohim, ai iu pėrgjegj nė mėnyrė arrogante duke i thėnė se vetė ai, Eqerem Ēabej, pėrēmonte albanologėt shqiptarė duke paraqitur Profesor Joklin si tė vetmin autoritet mbi gjuhėn shqipe. Pasi tė gjithė dhanė mendimet e tyre se kush pyeti se ē'kisha pėr tė thėnė edhe unė. Thashė se propozimi i Prof. Gurakuqit ėshtė me vend dhe secili tė mundohet tė thellohet nė leksionet sa mė shumė qė tė mundet. ‘’Unė jam i mendimit qė puna jonė duhet tė zgjerohet dhe t'i shtohen programit edhe shkrimtarė qė kanė vlerėn e tyre, si pėr shembull Gjerasim Qiriazi…’’
Unė s'pata pėrmendur shkrimtarin e dytė dhe ca mė pak tė tjerėt, kur Dekani, Prof.Dh. Sh. nervos nė kulm, bėrtiti: ''E di unė se ku e ka hallin Skėnder Luarasi. Ai do qė tė shtiem nė programin tonė edhe babanė e tij. Ē'farė shkrimtar ėshtė Petro Nini… A, po, paska qenė patriot. Po mirė, le tė flasin ata tė historisė pėr kėtė. Sa pėr Gjerasim Qiriazin - pa nuk do tė shtiem nė programet e shkollės sonė atė spiun tė anglezėvet!''
-Pėrse e quan spiun tė tė huajve Gjerasim Qiriazin?
-Pėrse e quan spiun tė tė huajve, ti, Kristoforidhin!'
-Ti do tė mė pėrgjigjesh nė Ministri tė Arsimit pėr kėtė sharje qė i bėre sonte Gjerasim Qiriazit dhe pėr kėtė shpifje qė mė bėre mua, i thashė.
Dekani, si njė i marrosur, doli nga mbledhja e asaj mbrėmjeje tė ftohtė janari pa marrė kapellėn dhe pallton e na la vetėm nė zyrėn e tij. Pas tij ikėm edhe ne tė ftuarit.
Tė nesėrmen, kur do tė jepja dy leksione njėrin pas tjetrit mbi rilindjen europiane, pas pushimit tė shkurtėr, sa fillova tė dytin, u hap dera dhe dekani mė bėrtiti: ''S'ka nevojė tė vazhdosh! Je pushuar!''
Unė vetėm sa e kqyra si do ta kishte kqyrur ēdo njeri me dinjitet personal dhe vazhdova leksionin.
Sipas lutjes qė pata bėrė mė parė, tė pasnesėrmen na thirri nė zyrė ministri, Manush Myftiu. Ai i tha Dh. Sh, dekanit, se unė pata kėrkuar qė ai tė mė provonte se kujt, ku dhe kur i pata thėnė unė se Kristoforidhi paskish qenė spiun i englezėve dhe ndė ai kishte fakte qė tė provonte se Gjerasim Qiriazi ishte spiun i englezėvet.
''Shoku Ministėr'', filloi tė flasė drejtori i Institutit tė Lartė Pedagogjik dhe tregoi sa e rėndė paskish qenė detyra e tij nė atė zyrė.
Ndėrhyra: ''Shoku Ministėr, kur kėrkova kėtė ballafaqim mendova se nuk do t’ju humbisnim veē se nja pesė minuta prej kohės suaj tė shtrenjtė…''
‘’Vėrtet ti Dhimitri...?’’ e pyeti ministri.
Dhe ai pohoi se Skėnder Luarasi nuk i shprehu kėto fjalė sheshit por kur tha se Gjerasim Qiriazi qe i atillė mendoi se Skėnder Luarasi do tė pėrgjigjej po me ato fjalė pėr Kristoforidhin.
''Shoku ministėr'', ndėrhyra unė, ''lutem tė na thotė Prof. Dh.Sh. ndė ėshtė i zoti tė pėrcaktojė se ē'mendoni ju pėr mua dhe pėr atė, dhe unė pėr ju dhe pėr atė.''
Shoku Manush brofi dhe i tha: ''Ti Dhimitri...’’ Jo vetėm nga fjalėt qė i tha por edhe mėnyra si ia tha e kuptova qėndrimin e ministrit.
''Kaq desha tė di'' thashė dhe dola me pėrēmim pėr atė qė ma kishin bėrė dekan nė Institutin e Lartė Pedagogjik. Ndėrkaq vazhdova tė jap leksione atje.’’’’
(8. S.Luarasi, Ē’kam parė e ē’kam dėgjuar’’, Kujtime tė pabotuara, IV, 1945-1960. )
Studjuesi Xhon Kuanrud shkruan: ’’ Vetėm nga fundi i viteve ’50 u vu re njė ndryshim nė qėndrimin ndaj familjes Qiriazi. “Shkak pėr kėtė ndryshim u bė intelektuali i dėgjuar shqiptar, Skėnder Luarasi, biri i mikut dhe kolegut tė ngushtė tė Gjerasimit, Petro Nini Luarasit…kishte njė adhurim tė thellė pėr familjen Qiriazi dhe ndihmesėn e saj nė shėrbim tė popullit shqiptar. Nė vitin 1962 Luarasi botoi njė biografi tė shkurtėr me titull ‘’Gjerasim Qiriazi, Jeta dhe Vepra’’…Libri pati sukses tė madh…Qė nga kjo kohė Gjerasim Qiriazi dhe familja e tij filluan tė zėnė vendin qė u takonte nė historinė shqiptare. Botimi i Luarasit pėrbėn bazėn e studimeve tė mėvonshme rreth Qiriazit.’’ (9. Xhon Kuanrud, Jeta e Gjerasim Qiriazit, f.19-20)

Mbas shumė pėrpjekjesh, nė janar tė vitit 1959, Skėnder Luarasit iu mundėsua botimi i artikullit tė parė pėr Gjerasim Qiriazin, ku ndėr tė tjera shkroi:
‘’ Gjerasim Qiriazi vlerėsohet si pėrfaq ėsuesi mė i shquar i atdhetarėve shqiptarė tė kolonisė sė Manastirit. Ai lindi nė Tėrnov ė por prejardhja e familjes s ė tij qe nga fshati Peras i Kolonj ės. Mbasi mbaroi shkollėn fillore ndoqi nj ė kolegj fetar dhe mė pas bashk ėpunoi me lėvizjen protestante. Ai i dha nj ė ndihm ė t ė madhe ēėshtjes komb ėtare duke botuar e shp ėrndarė libra mėsimore nė shqip , ku nd ėr mė tė rėnd ėsishmet pėrmendet ‘’Kristomacia” nė dy pjesė. Ai ndihmoi nė ēeljen e shkollės shqipe pėr vajza, s ė bashku me motrat e tij Sevasti e Parashqevi. I pėrndjekur nga pushtuesi otoman dhe kleri shovinist grek ai u sėmur nga pleviti dhe u nda nga jeta nė mosh ėn 32-vjeēare duke lėnė pas njė em ėr t ė nderuar.’’ (10. S.Luarasi, Gjerasim Qiriazi, Bashkimi.- Nr.15, 18 janar, 1959, f.2 Ky artikull u pėrfshi nė pėrmbledhjen publicistike ‘’Fjala Shqipe’’, 1960)
Nė vitin 1962, me rastin e 50-vjetorit tė pavarėsisė, Skėnder Luarasit iu lejua tė botonte librat ‘’Gjerasim Qiriazi’’ dhe ‘’Motrat Qiriazi’’ (anglisht e frengjisht) ndėrsa libri ‘’Sevasti Qiriazi u ndalua nė shtypshkronjė.
Nė librin ‘’Gjerasim Qiriazi’’ S.Luarasi shpalli publikisht : ‘’Gjerasim Qiriazi ka qenė patriot i rilindjes, qė, besoj, mė shumė nga kushdo tjetėr, ėshtė mbuluar me pluhurin e harresės. Njė profesor me moshė tė kaluar mė tha njė ditė tek i lexoja shkrimet e kėtij rilindasi tė shquar: ‘’E kam kėnduar ‘’Hristomathinė’’ qė kur isha i ri, jam ushqyer me tė; po nuk e kam ditur nga kush qe shkruar ky libėr. Krah pėr krah me veprat e Naimit, mė ka influencuar qė nė foshnjėri tė nxė shqipen’’. Dhe shumė nga ne, duke dėgjuar radion, kėnaqemi kur dėgjojmė, sidomos nga kori i pleqve tė Korēės, kėngėn ‘’Lule e bukur posi djellė‘’, po nuk e dimė qė jo vetėm kėnga ėshtė shkruar prej kėtij poeti delikat e gojėėmbėl, po edhe melodia e saj e thjeshtė e mallėngjenjėse ėshtė kompozuar prej tij…Ka disa fakte qė e venė Gjerasim Qiriazin nė dritė tė sė vėrtetės dhe fakti mė me rėndėsi ėshtė vepra e tij.’’ (11. S.Luarasi, Gjerasim Qiriazi. f.50)
Nė kėtė libėr, me aq sa iu lejua nga censura, u shpallėn mjaft fakte tė rėndėsishme: mbi origjinėn e familjes Qiriazi nga fshati Peras i Kolonjės, mbi primarin e tyre ‘’gjysh Mėhillin’’ e pasardhėsit, rrethin shoqėror, veprimtarinė me karakter atdhetar e fetar, dhe vepra e ēmuar.
Njė tjetėr artikull interesant pėr Gjerasim Qiriazin do tė shkruante nė vitin 1982 (Drita.- Nr. 3, 1 janar, 1982, f.12) ku jep tė dhėna mbi origjinėn, pėrbėrjen familjare dhe veprimtarinė. Thekson se tė tre vėllezėrit e tjerė Konstandini, Gjergji, Kristoja dhe dy motrat Sevastia dhe Parashqevia kanė dhėnė ndihmesėn e tyre pėr ēėshtjen kombėtare. Pėrmend se me motrat organizoi edhe shoqėrinė ‘’Vllaznia’’ e cila ndihmoi nė edukimin e femrave korēare me punė shoqėrore. Ndonėse u sėmur nga pleviti ai nuk e ndali veprimtarinė atdhetare deri nė fund tė jetės, nė luftė tė pandėrprerė kundėr atyre qė donin ta mbanin Shqipėrinė nė errėsirė e tirani.
Skėnder Luarasi arriti t’i shpallte (ndonėse mjaft i kufizuar nga censura) edhe jetėn, aktivitetin dhe vlerat e motrave Qiriazi nė librin ‘’Motrat Qiriazi’’(anglisht, frengjisht) dhe disa artikuj qė iu lejuan tė botohen:
Nė artikullin Sevasti Qiriazi- Dako (1870-1949) shkruan: ‘’Jam Shqiptare! Ky ėshtė fakti mė i rėndėsishėm i jetės sime, mė i rėndėsishėm se vetė familja, sepse vetėdija e kėtij fakti mė tregon udhėn qė duhet tė ndjek, e mė cakton qėllimin e jetės; ky fakt mė pėrkufizon kuadrin si gjeografik, si historik, dhe mė jep burimin kryesor tė idealit tim qė nga fėminija ime pėr tė arsyer popullin tim me dashuri pėr kulturė e pavarėsi… Kėtė pėrgjėrim tė Sevasti Qiriazite e nxjerrim nga fjala e saj nė festėn e maturantėve tė Kolezhit tė Vajzave nė Arnautqoj, Sramboll, ku u diplomua.Nė mbarim tė festės, Naim Frashėri e pėrgėzoi vajzėn 20-vjeēare dhe i tha:
’’ Motra ime e vogėl, nuk do tė bėje gjė mė tė mirė e mė tė vyer pėr Shqipėrinė nga ē’ke vendosur tė bėsh pėr arsimin e grave tė vendit tonė‘’. Pastaj i kėrkoi diplomėn qė t’ia regjistronte nė Seksion tė Arsimit dhe i siguroi Irade (lejė) pėr tė ēelur shkollėn e parė shqipe pėr vajzat (mė 15 tetor 1891) …Dhe ėshtė pėr t’u pėrmendur se ajo sė bashku me motrėn Parashqevi, me ndihmėn e tė vėllezėrve Gjergji e Kristo dhe pionierėve qė ēelėn shkolla shqipe dhe themeluan shtetin shqiptar, e mbajti lart e me nder Flamurin e Skėnderbeut pėr 60 vjet me radhė, jo vetėm nė klasė por nė tė gjitha pėrpjekjet e Rilindjes Shqiptare: arsimore, sociale, politike. Ndaj u quajt atėherė Zhan d’Arkė shqiptare. Pėr t’u vėnė re ėshtė fakti qė gjatė sundimit otoman shkolla shqipe e djemve u hap e u mbyll sa e sa herė, por drejtoresha e shkollės sė vashave u qėndroi burrėrisht rebesheve tė armiqve tė ēėshtjes shqiptare.’’
Kėtė artikull autori e pėrmbyll me fjalėt ‘’Sevasti Qiriazi…Pėr tė parėn herė nė jetėn e saj e lodhur, mbylli sytė mė 30 gusht 1949.’’ (12.S.Luarasi, Sevasti Qiriazi-Dako, Drita, 15 tetor 1981, f.8)
Kėto rradhė nė gazetė, qė i kushtuan mė pas redaktorit tė gazetės, shprehin qartė kritikėn e S.Luarasit pėr persekutimin ndaj saj.
Nė artikullin Parashqevi Qiriazi (1880- 1970) shkruan: ”Parashqevi Qiriazi me tė motrėn , njėra pas tjetrės, pa asnjė ditė ndėrprerje e drejtuan shkollėn e Vashave nė Korēė pėr 22 vjet rresht gjer mė 1913 kur hordhitė e shovinistėve grekė zaptuan Korēėn. Parashqevia mė 1904 kreu studimet e larta nė Umens Kolezh dhe mė 1905 zėvendėsoi Sevastinė kur ajo shkoi pėr studime tė mėtejshme nė universitetin e Ēikagos.Mė 1915 shkoi nė Sh.B.A. ku themeloi tė pėrkohshmen ‘’Ylli i Mėngjezit’’. Gjatė trevjetėve tė botimit tė saj me ‘’Fletėt e Ditarit’’ pėrfshinin mbi 1100 faqe. Partia Politike Kombėtare e shqiptarėve nė Sh.B.A, nė janar 1919, dėrgoi Parashqevinė si pėrfaqėsuese nė konferencėn e Paqes nė Paris. Ishte e vetmja grua delegate ndėr tė pranishmit nė konferencė, qė fliste 8 gjuhė tė huaja dhe e diplomuar nė dy fakultete, bijė e denjė e njė populli qė ishte paditur si barbar…
Nė fillim tė viteve ’20 Motrat Qiriazi u kthyen nė Atdhe dhe mė 1922 riēelėn shkollėn pėr vashat , kėsaj radhe nė Tiranė me emrin Instituti Qiriazi, nėn drejtimin e Parashqevisė.”… Ndonėse tė moshuara (Sevasti Qiriazi- Dako 73 vjeē dhe Parashqevi Qiriazi 63 vjeē) pėr veprimtarinė e tyre patriotike dhe antifashiste u denoncuan tek gestapoja gjermane. Mė 1943 tok me pjesėtarė tė tjerė tė familjes u arrestuan nga gjermanėt dhe u dėrguan nė kampin e pėrqėndrimit ‘’Anhaltlager- Banjica’’tė Beogradit, Jugosllavisė.’’ (13. S.Luarasi, Parashqevi Qiriazi, Drita, 14 dhjetor 1980, f.12)
Nė librin Gjerasim Qiriazi (f.49) S.Luarasi pėrmend se ka pėrgatitur pėr botim edhe njė libėr pėr Sevasti Qiriazin. Rrethanat si e pėrse u ndalua botimi i kėtij librit janė bėrė objekt diskutimi publik Shkrimtarja Donika Omari kujton rrethanat se si e ka pėsuar nga censura. Sipas saj:
“Ka qenė njė rast kur u ēua pėr shtypje njė libėr pėr Sevasti Qiriazin. Isha redaktore e librit. Autori i librit ishte Skėnder Luarasi. Aty pėrmendej si patriot H. Mborja, i cili kishte qenė luftėtar pėr pavarėsi kundėr sulmeve greke, por mė vonė ishte lidhur me Zogun. E pra, nuk duhej tė pėrmendej nė libėr. Libri shkoi nė shtypshkronjė dhe dikush e vuri re dhe u bė problem. Si rezultat mora dėnim me vėrejtje tė rėndė me shėnim nė biografi, qė e ruaj edhe sot... Skėnder Luarasi erdhi dhe mė tha se nuk ke faj se je e re dhe nuk mundet qe ta njihnje kėtė emėr, duhej tė isha unė mė i kujdesshėm."
(14. “Panorama” , suplementi “Unė gruaja”, Donika Omari, Si i pėrjetuam arrestimet nė shtėpinė botuese "Naim Frashėri, 19.10.2014) http://www.panorama.com.al/perkthyes...naim-frasheri/
Kėtė version e kundėrshtoi pasardhėsi Ilir Mborja qė deklaron se ndalimi i librit ‘’Sevasti Qiriazi’’nė vitin 1962 nuk u krye pėr shkakun se ‘’patrioti Haki Mborja ishte i lidhur me Zogun’’ (pėrkundrazi ai qe kundėrshtar i vendosur i tij) por se ky atdhetar i shquar dikur qe dėnuar me vdekje nga Haxhi Qamili, tė cilin Enver Hoxha dėshironte ta publikonte si ‘’Pugaēovin shqiptar’’. Ai thekson se kėtė Skėnder Luarasi ‘’e dinte shumė mirė por nuk mund t’ia shpjegonte kujtdo’’ (Donika Omarit, bashkėshorte e Luan Bahri Omarit)… ‘’Ish redaktorja D. Omari, duke pėrmendur gjithė shkujdesje nė intervistėn e saj kėtė rast, na ka ndihmuar tė mėsojmė njė tė vėrtetė tė hidhur: Paska qenė vėnė dikush nė shtypshkronjė qė tė kontrollonte librat (sidomos ato tė Skėnder Luarasit) dhe tė fshinte emrin e dr.Haki Mborjes...Skėnder Luarasi ėshtė i njėjti intelektual trim dhe parimor qė nuk u pėrkul asnjėherė, por i qėndroi pėrballė Enver Hoxhės dhe "akademikėve" tė tij servilė nė historinė "e revolucionit fshatar" tė Haxhi Qamilit... Edhe kjo ėshtė njė arsye e vėrtetė pse i dhanė "vėrejtje tė rėndė me shėnim nė biografi" redaktores. Edhe kėtė nuk e dinte, si e re qė ishte, zonja D.Omari.’’
(15. Ilir Mborja, komente , “Panorama” , suplementi “Unė gruaja”, Si i pėrjetuam arrestimet nė shtėpinė botuese "Naim Frashėri, 19.10.2014, http://arrestimet1.rssing.com/chan-3..._p1.html#item8
Pėr ndalimin e librit ‘’Sevasti Qiriazi’’ nė shtypshkronjė ndikoi edhe ‘’fati i keq’’.
Nė vitin 1959 Enver Hoxha kishte servirur variantin fillestar tė historisė ‘’mbi lėvizjen fshatare tė Haxhi Qamilit’’ , tė cilin e zhvilloi mė tej dhe e raportoi nė mbledhjen e Byrosė Politike tė KQ tė Partisė mė 31 janar 1962, ku u shqyrtua maketi i Historisė sė Shqipėrisė.
‘’Ky ‘’studim’’ 47 faqesh qė u kthye nė tabu nga mjaft kalemxhinj tė historisė e letėrsisė, tė detyruar pėr ta himnizuar Haxhi Qamilin si ’’ Pugaēovin shqiptar’’ dhe lėvizjen fshatare ‘’si pararendėse tė Revolucionit tė Tetorit’’ nuk mund tė pranohej nga Profesor Luarasi, koshient pėr shtrembėrimet dhe poshtėrimin qė iu bė historisė. Atij iu desh tė konfrontohej direkt me Enver Hoxhėn… Nė faqen 144, udhėheqėsi u drejtohej historianėve S. L e Q. (Skėnder Luarasi e Qamii Ēela -MI.): ”..Kėta zotėrinj “tė zgjuar” dhe “tė mėsuar” mohojnė luftėrat dhe kryengritjet e fshatarėve tanė‘’… Kėta ‘’historianė borgezė, sipas “normave” tė vendosura, sipas logjikės sė “pa gabueshme” dhe “tė ndritura” tė S.L. e tė ndonjė tjetri qė vendosin “norma” false, jo historike, me tė vėrtetė antishqiptare. Por ajo qė ka mbetur nė mendjen e shume bashkėkohėsve tė prof.Luarasit ėshtė qėndrimi i tij mospėrfillės ndaj kercėnimeve dhe epiteteve tė shumta qė i vishte diktatori .’’
(16. Myslim Islami Prof.Skėnder Luarasi Personifikim i problemit kombėtar shqiptar f.384- 385)
Kuptohet qė nė kėto rrethana S.Luarasi , i cilėsuar nga kreu i parties: ‘’arrivist’’ dhe ‘’historian borgjez’’, nuk mund tė lejohej tė botonte libra, aq mė tepėr ku tė pėrmendte atdhetarė tė mirėnjohur (Haki Mborjen) tė dėnuar me vdekje nga ‘’prijėsi i vegjėlisė‘’ Haxhi Qamili. Prandaj edhe redaktorja e librit Donika Omari, edhe pėrgjigjėsi icensurės, apo ata tė shtypshkronjės, shpėtuan paq nga dėnimi i rėndė qė do t’u jepejpo tė botohej ky libėr, qė pėr atė moment mund tė konsiderohej ‘’sfidė’’ ndaj direktivave tė udhėheqėsit tė partisė.
Skėnder Luarasi mundi tė botojė edhe njė studim interesant mbi publicistikėn dhe pedagogjinė e motrave Qiriazi ku paraqet teza qė janė tepėr aktuale edhe nė ditėt e sotme kur institucionet arsimore e kulturore pėrballen me mungesa dhe presione tė shumta. Ndėr tė tjera thekson se Familja Qiriazi: Gjerasimi, Gjergji dhe dy motrat Sevastia dhe Parashqevia u shkolluan dhe bashkėpunouan ngushtė me protestantėt amerikanė pėr tė pėrhapur librat shqip dhe pėr tė hapur shkollat shqipe nė Korēė. Kontributi i tyre ėshtė veēanėrisht i shquar nė ēeljen e shkollave shqipe pėr vajzat dhe emancipimin e tyre.
S.Luarasi shkroi edhe pėr Kristo Dakon, tė shoqin e Sevastisė (pėr tė cilin nė atė kohė mbahej njė qėndrim i ftohtė nga ana politike). Pėrshkruhen ambjenti familjar, rrethanat e lindjes, arsimimi dhe veprimtaria e gjerė atdhetare, politike, arsimore, fetare e publicistike nė bashkėpunim me personalitetet mė tė shquara shqiptare brenda e jashtė Shqipėrisė. Ai pati lidhje tė rėndėsishme me politikanė e biznesmenė amerikanė qė ndikuan pranė qeverive tė SHBA pėr tė ndihmuar vendin tonė tė vogėl e tė varfėr. Theksohet nga autori se njė nga kulmet e veprimtarisė sė Kristo Dakos qe edhe pėrfaqėsimi i Kosovės dhe Ēamėrisė dhe firmosja nė emėr tė tyre tė ‘’Deklaratės sė qėllimeve tė pėrbashkėta tė kombėsive tė robėruara’’ nė qytetin Filadelfia, SHBA. Ai sė bashku me tė shoqen dhe kunatėn, Sevastinė e Parashqevinė, themeluan dhe ngritėn nė njė nivel tė lartė arsimor Institutin “Qiriazi” nė Kamėz. (17. S.Luarasi , Publicist dhe patriot i shquar. (Kristo Dako) , Tribuna e gazetarit, Nr.5, 1973, f.38-39)
Skėnder Luarasi ka kontribuar edhe nė realizimin e emisioneve radiofonike, bėrjen e stendave nė ekspozita, nė filma dokumentarė dhe ka ndihmuar znj. Natasha Lako nė skenarin e filmit ‘’Mėsonjėtorja’’ ( pėr kėtė film ka kėmbėngulur qė tė publikohet se i dedikohet motrave Qiriazi)
Shkrimtari Naum Prifti kujton se nė biseda Skėnder Luarasi theksonte qė motrat Qiriazi ‘’qenė dallėndyshet e para tė lėvizjes sė femrave shqiptare, qė duhet tė zinin vendin qė meritonin nė shoqėri, nė njė kohė kur sundonin paragjykimet dhe kur roli i femrės ndrydhej brenda mureve tė shtėpisė. Skėnder Luarasi pėrsėriste shpesh thėnien e Gėtes se pa nėna tė edukuara, nuk mund tė kemi fėmijė tė edukuar.’’ Nga bisedat me tė ai pėrfitoi subjektin e dramės "Plumbat e shkronjave" ku flitej pėr Gjerasim Qiriazin qė u vu nė skenė nga dy trupa, teatri i Fierit dhe ai i Korēės nė maj-qershor tė vitit 1979. Nė dramė theksohej e vėrteta se shkollėn shqipe e penguan tre faktorė: kleri shovinist grek greke, administrata turke dhe injoranca e shqiptarėve. ‘’Mirėpo kjo ide e re, se edhe injoranca jonė kishte pjesėn e saj, e mishėruar te kapedan Nure Bataku, karakteri mė i spikatur nė atė dramė, nuk u pranua, madje ngjalli zemėrim dhe si pasojė "Plumbat e shkronjave" u emetua vetėm njėherė nga TVSH, pastaj u arshivua dhe videokasetat u zhdukėn.’ Pėr fat tė mirė vepra u botua edhe si libėr mė vete nė kolanėn e dramave.’’
(18.Naum Prifti, I paepuri profesor Skėnder Luarasi) http://www.voal-online.ch/index.php?...E&article=7237
Nga disa pėrflitet qė Skėnder Luarasi e paskish ndihmuar familjen Qiriazi vetėm ‘’nė fillim tė viteve 60-tė‘’, se ai u interesua dhe botoi sipas ‘’direktivave’’, ‘’sipas konjukturave politike’’, apo pėr t’iu kundėrvėnė ‘’ interesave tė fqinjėve’’ etj. Pėr tė sqaruar rrethanat dhe mbrojtur kontributin dhe nderin e Skėnder Luarasit, detyrohemi qė tė publikojmė disa fakte qė normalisht do tė duhej tė rezervoheshin.
‘’ I vetmi mik i familjes sė tyre , studjuesi, historiani, pėrkthyesi, demokrati Skėnder Luarasi, qė njihte nga afėr veprimtarinė e gjithanshme tė tyre nė shėrbim tė kombit shqiptar, dha njė kontribut tė ndjeshėm pėr rivlerėsimin e figurave tė motrave Qiriazi. (19. Dhimitėr Dishnica, Motrat Qiriazi, f.192)
Periudha e viteve 1945-1949 ishte tepėr e rėndė pėr familjen Qiriazi, qė vuante persekutimin e egėr politik. Burrit tė Sevastisė, Kristo Dakos, ia prishėn varrin, dy djemtė Aleksandrin dhe Gjergjin ia burgosėn, i dyti vdiq nė burg mė 1949. (Disa muaj mė pas vdiq edhe Sevastia, nga hidhėrimi pėr humbjen e tė birit.)
Por kjo periudhė qe e vėshtirė edhe pėr Skėnder Luarasi, i cili ndonėse u zgjodh deputet i Kolonjės pėr njė mandat, survejohej dhe qe nė rrezik tė arrestohej. Nė Konferencėn e Tretė e pėrjashtuan edhe nga Lidhja e Shkrimtarėve. Megjithėse nė kėto situate ndihmoi me sa mundi.
Ai iu gjend familjes sė Sevastisė dhe Parashqevisė dhe ia zbuti mesa mundi edhe mjerimin ekonomik. Bėjmė me dije, pėrkundėr modestisė sė mirėnjohur tė Skėnder Luarasit , se zotėrojmė njė faturė ku dėshmohet se ai pagoi edhe shpenzimet e varrimit pėr Sevastinė (3) Dokument –Faturė
Kujdestaria e kishavet orthothokse ‘’Shėn Evangjelizmos dhe Shėn Prokop’’ tė Tiranės
Faturė nr.129/z. Familjes Kristo Dakos. /Pėr sa shėnohet mė poshtė. /Pėr varrimin e sė ndjerės Sevasti/Kisha, qirit e personeli Lek 500./3 llambadhe nė shtėpi X40 lek 120/ 1 llambadhė 40 lek/shuma 660 lek. /Pagoi Skėnder Luarasi /(Firma)
Skėnder Luarasi nė kujtimet e tij shėnon: ‘’Pas ndarjes nga jeta tė Sevastisė, me interesimin e disa dashamirėve, ndaj Parashqevisė filloi tė tregohej interesim e pėrkujdesje por edhe ajo nuk i kurseu forcat pėr tė dhėnė kontributin e saj. Mė 8 mars 1950, duke folur nė mbledhjen e organizuar me rastin e Ditės Ndėrkombėtare tė gruas tha ndėr tė tjera: ‘’Sa e gėzuar jam tė qėndroj midis jush nė kėtė sallė…Sot gruaja shkundi zinxhirėt e skllavėrisė dhe cila zemėr shqiptare nuk gėzohet pėr kėtė ditė tė shenjtė qė nuk e kishim shijuar pėr shumė shekuj’’
Nė fakt ‘’i interesuari dashamirės kryesor’’ qe Skėnder Luarasi, i cili pėrdori edhe prestigjin e mėsuesit tek ish-nxėnėsit e tij tė Shkollės Tregėtare tė Vlorės, pushtetarėt Hysni Kapo dhe Manush Myftiu, i vuri nė sedėr qė tė ndikonin tek bashkėshortet, Vito dhe Nefo me shoqe, tė cilat kishin patur pėr mėsuese motrat Qiriazi. Ai ndikoi qė ato, si gra, e nxėnėse tė caktonin njė doktor pėr tė parė shėndetin e mėsueseve tė tyre tė shquara dhe t’i sistemonin nė banesa me kondita tė mira. Parashqevisė iu dha pension special. Parashqevi Qiriazit u nda nga jeta nė moshėn 90-vjeēare, mė 17 dhjetor 1970. Ndryshe nga motra e saj ajo u pėrcoll nė banesėn e fundit me dashurinė e popullit dhe nderim shtetėror.
‘’Populli i kryeqytetit i dha lamtumirėn e fundit punėtores sė shquar tė arsimit shqiptar, drejtueses sė talentuar tė shkollės shqipe, veprimtares dhe organizatores sė shoqėrisė sė parė tė grave nė Shqipėri, hartueses sė abetares sė parė me alfabetin e miratuar nga Kongresi i Manastirit, kryeredaktores sė parė, diplomats sė vendosur pėr mbrojtjen e tė drejtave tė kombit shqiptar nė forumet ndėrkombėtare.’’ (16)
(20. Dhimitėr Dishnica, Motrat Qiriazi, f.194)
Po pėrmendim edhe njė tjetėr ndihmesė tė ēmuar, nė fund tė viteve70-tė, sesi u pėrball me njė pushtetar deri nė instance tė larta pėr t’u kthyer shtėpinė Qiriazėve nė Tiranė. Nė kujtimet e tij Skėnder Luarasi ka shkruar: ”Dergjesha nė shtrat nga dhimbjet e veshkave dhe poliartriti kur ime shoqe mė lajmoi se kishte ardhur tė mė takonte Ing. Aleksandėr Dako, djali i madh i Sevastisė. Njė zyrtar i Kinostudios, me makinacione, i kishte rrėmbeu shtėpinė private (rruga Halim Xhelo, Nr.28, Tiranė) tė birit tė Sevastisė. (Nė njė anė tė saj jetonte edhe vajza e tij, Diana Qiriazi-Hoxha, ish-studente e Luarasit nė degėn e anglishtes.)
Mbas peripecish e kėmbėnguljes sė Skėnder Luarasit nė instancat pėrkatėse, zyrtari u detyrua ta lirojė banesėn. Drejtesia u vu ne vend dhe Aleksandėr Dako me tė bijat e mbylli jetėn nė vatrėn e tė parėve duke kujtuar me respekt mirėsinė e mikut tė vyer nė ditėt e zeza.
Por ky zyrtar kishte pėrgjegjėsi edhe pėr njė tjetėr akt tė rėndė
‘’Natasha Lako, bashkėpunėtore nė Kinostudio, mė kishte kėrkuar dhe unė i dhashė ndihmėn time pėr gatitjen e filmit ‘’Mėsonjėtorja’’ me skenar rreth shkollės sė parė shqipe pėr vajzat nė Korēė, e themeluar mė 1891 nga Sevasti e Parashqevi Qiriazi dhe gjithashtu ndihmova qė tė nderohen motrat Qiriazi me rastin e 35- vjetorit tė ēlirimit. Kur u interesova pėr mbarėvajtjen e xhirimeve tė Kinostudios mė thanė se dikush kishte ndikuar qė emrat e dy motrave tė zėvendėsoheshin me pseudonime. Kėsaj i thonė tė falsifikosh historinė.’’(21. Petro Luarasi, Familja atdhetare Qiriazi dhe ‘’Mjeshtri i madh’’ i turpit) http://archive.is/o1CPs#selection-397.0-397.70)
Ndėr vite personalitetet e shquara tė familjes Qiriazi janė njohur, vlerėsuar dhe nderuar gjithnjė e mė tepėr nga populli dhe shteti shqiptar dhe pėr kėtė sukses meriton tė kujtohet edhe kontributi i Skėnder Luarasit.

Petro Luarasi
(Ky shkrim mbrohet nga e drejta e autorit. Kushdo qė pėrdor kėtė material detyrohet tė citojė burimin )




Referenca
1. S.Luarasi, Gjerasim Qiriazi. f.12, 27
2. S.Luarasi, Gjerasim Qiriazi. f.40, 42, 44
3.Petro S.Luarasi. Kontribute shekullore. Familja Luarasi pėr marrėdhėniet shqiptaro-anglo-amerikane, “55”, 19-20-21-22 korrik, 2003
4. Petro N. Luarasi, Mallkimi i shkronjave shqipe, Manastir, 1911, f.21
5. Xhevat Lloshi, Yjet e mėngjesit shqiptar. Parashqevi Qiriazi, veprimtarja e shquar e kombit, Almakos, 21. 03. 2012
6. Myslim Islami. Lidhja shqiptare e Prizrenit. Prof.Skėnder Luarasi Personifikim i problemit kombėtar shqiptar, f.385-386
7. Myslim Islami. Lidhja shqiptare e Prizrenit. Prof.Skėnder Luarasi Personifikim i problemit kombėtar shqiptar, f. 324-325, 369)
8. S.Luarasi, ē’kam parė e ē’kam dėgjuar’’, Kujtime tė pabotuara, IV, 1945-1960.
9. Xhon Kuanrud, Jeta e Gjerasim Qiriazit, f.19-20
10. S.Luarasi, Gjerasim Qiriazi, Bashkimi.- Nr.15, 18 janar, 1959, f.2
Ky artikull u pėrfshi nė pėrmbledhjen publicistike ‘’Fjala Shqipe’’, 1960
11. S.Luarasi, Gjerasim Qiriazi. f.50
12.S.Luarasi, Sevasti Qiriazi-Dako, Drita, 15 tetor 1981, f.8) (13.S.Luarasi, Parashqevi Qiriazi, Drita, 14 dhjetor 1980, f.12
13. S.Luarasi, Parashqevi Qiriazi, Drita, 14 dhjetor 1980, f.12
14. “Panorama” , suplementi “Unė gruaja”, Donika Omari, Si i pėrjetuam arrestimet nė shtėpinė botuese "Naim Frashėri, 19.10.2014) http://www.panorama.com.al/perkthyes...naim-frasheri/

15. Ilir Mborja, komente , “Panorama” , suplementi “Unė gruaja”, Si i pėrjetuam arrestimet nė shtėpinė botuese "Naim Frashėri, 19.10.2014, http://arrestimet1.rssing.com/chan-3..._p1.html#item8
16. Myslim Islami Prof.Skėnder Luarasi Personifikim i problemit kombėtar shqiptar f.384- 385)
17. S.Luarasi , Publicist dhe patriot i shquar. (Kristo Dako) , Tribuna e gazetarit, Nr.5, 1973, f.38-39)
(18.Naum Prifti, I paepuri profesor Skėnder Luarasi) http://www.voal-online.ch/index.php?...E&article=7237
19. Dhimitėr Dishnica, Motrat Qiriazi, f.192
20. Dhimitėr Dishnica, Motrat Qiriazi, f.194
21. Petro Luarasi, Familja atdhetare Qiriazi dhe ‘’Mjeshtri i madh’’ i turpit http://archive.is/o1CPs#selection-397.0-397.70

Publikime tė Skėnder Luarasit pėr familjen Qiriazi: Gjerasi, Sevasti, Parashqevi dhe Kristo Dakon
Skėnder Luarasi, Gjerasim Qiriazi : Jeta dhe vepra, Tiranė, 1962, 197 f.
Skėnder Luarasi, Les soeuers Qiriasi , Tirana, 1962, 36f.
Skėnder Luarasi , The Kyrias sisters ,Tirana, 1962, f.32
Skėnder Luarasi , Gjerasim Qiriazi, Bashkimi, 18 janar 1959, f.2
Skėnder Luarasi, Fjala Shqipe, Gjerasim Qiriazi, 1960, f.103-104
Skėnder Luarasi , Publicistika e motrave Qirjazi, Tribuna e gazetarit, Nr.6, 1972, f.35-37
Skėnder Luarasi , Publicist dhe patriot i shquar. (Kristo Dako), Tribuna e gazetarit, Nr.5, 1973, f.38-39
Skėnder Luarasi , Parashqevi Qiriazi, Drita, 14 dhjetor, 1980, f.12.
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2019, 11:28   #71
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Re: Skėnder Luarasi

Petro Luarasi. Morton F.Eden:''Shqiperia pakenaqesite e saj'' dhe ''Shqiperia dhe fqinjet e saj'' Ky nuk eshte thjesht nje liberth me dy pjese studimore, por nje busull orientuese per cdo atdhetar shqiptar qe ne pak faqe te kuptoje shume enigma, komplote, madje percakton me largpamesi edhe shkaqet per situaten qe po vuajme sot. Ky diplomat britanik me eksperience te madhe, na skanon brinje me brinje, diagnostikon dhe na jep receten tok me ilacin sherues. Nese duam ta perdorim, shpetojme!
Kontributi madhor i Morton F.Eden dhe paradoksi i heshtjes! Nė pėrkujtim tė 95-vjetorit tė Kongresit Kombėtar tė Lushnjės, ndėr programet festive u shfaq edhe njė film dokumentar ku ndėr delegatėt shqiptarė tė kongresit u publikua edhe fotoja dhe kontributi i konsullit anglez Morton Frederik Eden.
Bashkia e qytetit tė Lushnjės e vlerėsoi me titullin “Qytetar Nderi”, me motivacionin: “Misionar i Shqipėrisė nė kohė tė vėshtira, dha kontribut tė veēantė nė mbrojtjen e Kongresit tė Lushnjės”. Nga ana e tij Ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Shqipėri, Nicholas Cannon, tė cilit iu dorėzua ky titull, u shpreh: “Shteti im ka qenė prezent me trupin diplomatik pėr tė stabilizuar fatet e Shqipėrisė. Ndėrsa Konsulli Eden ka njė kontribut tė veēantė personal nė ruajtjen e punimeve tė Kongresit nė momentet kur ekzistenca e shtetit shqiptar vihej nė rrezik.”
Ndėr ata qė ndihmuan kėtė publicitet veēoj studjuesin Engjėll Zerdelia me librin e tij tė suksesshėm ‘’Kongresi Kombėtar i Lushnjės’’, qė i kushtoi vėmendjen e duhur edhe kontributit dhe nderimit tė miqve tė huaj me nė krye Morton F. Edenin. (2)
Sikurse nė raste tė tjera harrese, pėr personalitete dhe ngjarje tė rėndėsishme kombėtare, atdhedashėsit shqiptarė shqetėsohen pėrse do tė duhej tė kalonte rreth njė shekull pėr ta pėrmendur dhe vlerėsuar konsullin anglez qė jo vetėm ‘’ka njė kontribut tė veēantė personal nė ruajtjen e punimeve tė Kongresit’’, por dhe pėr shumė e mė shumė vepra bamirėsie ‘’nė ditėt e sterrosura’’ pėr shqiptarėt?!
Dritė-hijet e kėsaj enigme: rrethanat, tjetėrsimi i tė vėrtetės, atentatet dhe kėrcėnimet deri nė nivelet mė tė larta ndėrqeveritare, qė ēuan nė largimin e tij nga detyra dhe pėrpjekjet pėr t’ia shuar pėrjetė emrin dhe veprėn, i qartėson mė sė miri studjuesi grek Lampros Psomas, edhe pse bazohet nė interesave politike greke.(3)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-09-2019, 11:39   #72
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Re: Skėnder Luarasi

''Njollat e murrme'' dhe njė kujtim miqėsie nėn diktaturė.
‘’Me hipokrizinė e injorancėn krah pėr krah nuk shkohet veēse nė mynxyrė”.
Skėnder Luarasi
1. Informatori raporton se mė datėn 11.11.1969 Prof.Skėnder Luarasi takoi njė shok nė rrugėn e Kavajės, para Kinema ‘‘ Republika’‘, nė orėn 16.30 dhe biseduan me tė nė rrugė. Kur ra fjala pėr artikullin ‘‘Njolla e zezė ‘‘ tė Ibrahim Uruēit, lidhur me dramėn ‘‘Njolla tė murrme’‘, Skėnderi tha:
‘‘Unė shfaqjen nuk e kam parė se mua nuk mė ftojnė nė kėto gjėra, por mė thanė se ajo u pėlqye shumė herėn e parė. Por njerėzit tanė s'kanė gjykimin e tyre. Ata gjykimin e orientojnė sipas qėndrimit qė mbajnė tė mėdhenjtė: ditėn e parė e brohoritėn, kurse ditėn e dytė kaluan nė mosaprovim dhe tani e shajnė sepse s'e paska pėlqyer udheqėsi i jonė. Kėshtu jemi ne: s'kemi bindjet tona e aq mė pak kurajo pėr t'i mbrojtur ato.
Ne jemi si ata, pėr tė cilėt mund tė thuash se zhvillojnė njė dialog tė tillė:
I pari : ‘‘Ai ėshtė njeri i mirė’‘.
Tė tjerėt: ‘‘Po, posi, shumė i mirė!’‘.
I pari: ‘‘Po ka bėrė dhe ca gabime, ka dhe tė meta’‘.
Tė tjerėt: ‘‘Posi, ka shumė gabime!
I pari: ‘‘Po unė mendoj se ai meriton tė lavdėrohet’‘.
Tė tjerėt: ‘‘Posi! Meriton! Bile ai duhet marrė si shembull’‘.
I pari: Por ama, pėr i keq, i keq ėshtė!’‘
Tė tjerėt: ‘‘Ashtu ėshtė, vėrtet, shumė i keq ėshtė! Puna e tij duhet parė mirė e me kujdes!’‘
E kėshtu me radhė, ne jemi nė gjendje, pa pikė turpi tė kthejmė gjykimin tonė ore e ēast si tė fryjė era e si tė thonė eprorėt.
‘‘ Lidhur me kėtė’’, tha Skėnderi, ‘’po tė tregoj njė rast pėr njė leksion qė mbajta nė kursin e anglishtes nė universitet. E kisha hallin qė nėpėrmjet gjuhės anglishte t'i edukoja studentėt qė mėsimet dhe parimet mos t’i gėlltisin kallėp, por t'i kthejnė nė bindje tė tyre dhe atyre bindjeve t'u qėndrojnė besnikė. Pėr kėtė shfytėzova rastin t'u flas pėr Shellin (shkencėtarin anglez tė para 130 vjetėve), i cili nė moshėn 17-18 vjeē, kur ka qenė student (dhe ua theksova studentėve tė mi se atė pjekuri ai e kishte qė nė atė moshė) shkrojti veprėn ‘‘Mbi nevojėn pėr tė qenė ateist’‘, ku donte tė tregonte se pėr tė ecur pėrpara shoqėria njerėzore ėshtė e domosdoshme tė ēlirohet nga prangat e fesė. Pėr tė argumentuar kėtė ai, ndėr tė tjera shkrojti edhe kėtė: ‘’Sikur ne tė ishim nė gjendje tė shpiknim njė mjet fluturimi aq tė shpejtė sa qė, po t'i hipim atij nė Londėr nė mėngjes dhe tė nisemi me tė pėrmes Afrikės dhe tė arrijmė nė skajin jugor tė saj pa perenduar dielli dhe gjatė kthimit tė ndalemi e tė zbresim midis afrikanėve qė na panė duke fluturuar, ata do tė kujtojnė se ne jemi perėndi’‘.
‘‘Mirėpo’’, vazhdon Skėnderi, ‘’pėr kėtė shkrim Shelli pėrjashtohet nga universiteti. Babai i tij, njė nga pasanikėt mė tė medhenj tė asaj kohe nė Angli, me njė pasuri prej 3 milion stėrlinash, e pėrjashton dhe
ai nga shtėpia dhe nga trashėgimi i pasurisė . Ēėshtja bėri bujė tė madhe sa njė ditė presidenti i dhomės sė komuneve, qė ishte mik i ngushtė i babait tė Shellit, e thirri ketė dhe i tha: ‘‘Si e bėre kėtė punė?’‘
Shelli i tha: ‘‘Po ja, e bėra tani!’‘
Ai i tha: ‘‘Po ti je kalama! A e kupton se pėrjashtohesh nga universiteti, se po humbet 3 milion stėrlina!’‘
Shelli i tha: ’‘E kuptoj. Po, ē'tė bėj? Ja qė e shkrojta!’‘
Ai i tha: ‘‘S'ka gjė! Po e rregulloj unė kėtė punė. E di ē’duhet bėrė?
Shkruaj njė letėr pėr rektorin e universitetit ku t'i thuash tė tė falė
se s'ke qenė nė vehte kur e ke shkruajtur atė shkrim. Dhe kėshtu zgjidhet ēdo gjė.
Edhe nė universitet do tė qėndrosh, edhe pasurinė do t'a trashėgosh!’‘
Por Shelli i tha: ‘‘Shumė mirė ėshtė tė vazhdoja universitetin dhe tė merrja trashėgiminė, por si i bėhet qė unė jam i bindur pėr ato qė shkrojta, e si tė them qė nuk besoj mė nė ato?’‘
Pastaj Skėnderi tha: ‘‘E di ē'u bė pėr kėtė tregim qė bėra nė leksion? Mė kanė raportuar se nė vend tė mėsimit, i mbaj studentėt me pėrralla’’.

2. Denoncim i njė nje tjeter informatori.
‘‘... Nga fundi i muajit Qershor 1970, njė herė tjetėr kur ishim me Mihallaq Luarasin, u takuam para pallatit tė kulturės me Skėnder Luarasin dhe biseduam pėr dramen ‘‘Njollat e murrta’‘. Skėnderi pėrveē tė tjerave tha qė kjo dramė qe njė dramė e madhe sa u morrėn me tė udhėheqės kryesore tė partisė, pavarėsisht se u kritikua. Mbasi u ndamė me Skenderin unė i thashė Mihallaqit se ēfarė tha ashtu Skendėri. Mihallaqi mė tha qė kjo dramė me tė vėrtetė ėshtė e madhe, ajo u kritikua sepse ngjalli shqetesime ndėrmjet vetė udhėheqėsve tė partisė, u nxorri atyre probleme tė medhaja prandaj edhe e kritikuan. Nė kėtė kohė jemi ndarė me Mihallaqin, ai shkoi nė restorant ‘’Donika’’ pėr tė ngrėnė drekė, ndėrsa unė ika tek njė kushėrirė...’‘
(Nxjerrė nga procesi gjyqėsor ndaj Mihallaq Luarasit, i datės 10 Maj 1973) . Mihallaq dhe Edi Luarasi

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga petrol : 17-09-2019 nė 11:49
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur