Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Arti dhe Kultura > Letėrsia shqiptare > Shkrimtarėt Shqiptarė

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 14-09-2014, 14:56   #1
Leaf
Super Moderator
 
Avatari i Leaf
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 13,697
Thanks: 5,586
Thanked 11,569 Times in 3,896 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Leaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėm
Faik Ballanca

Janė dy Faikėr nė prozėn shqiptare. Faik Konica plaku, mohues dhe hokatar dhe Faik Ballanca i riu, pohues dhe tragjik. I pari jetoi dhe vdiq patriark nė vend tė huaj, i dyti jetoi e vdiq djalė nė vend tė vet.


Thėnie mbi Faik Ballancėn

Vath Koreshi: "Jo rrallė mė ndodh qė, duke lexuar tregime tė Faik Ballancės, mė vjen nė vesh zėri i tij gjithmonė i shtruar dhe i mbushur me magjinė e zemrės dhe mendjes sė tij aq tė mprehtė. Faiku ngjallet sa herė, sepse gjithmonė ne kemi nevojė tė na plotėsojė me diēka qė na mungon. Kur jemi tė padrejtė, ai na ofron ndershmėrinė e tij, kur na tut jeta, ai na bėn mė tė guximshėm. Ai di tė na shtyjė gjithmonė qė tė bėhemi mė shumė njerėz, mė shumė shokė dhe mė shumė tė menēur. Gjithė artin e tij ky njeri me zemėr vezullimtare e vuri nė funksion tė fisnikėrimit tė njeriutė tė tregojė se ē‘rrezatim tė fuqishėm ka njė shpirt qė do, qė dhemb dhe qė nuk e pranon meskinitetin".

Dritėro Agolli:” "Faik Ballanca e pati tė shkurtėr kohėn e krijimtarisė, ashtu siē e patėn Lermontovi, Migjeni, Veli Stafa apo Drago Siliqi. Nga kjo anė, e fundit tė dhimbshėm tė jetės sė shkurtėr, megjithėse nė rrethana tė ndryshme shoqėrore, ai u shėmbėllen nė fatin tragjik kėtyre shkrimtarėve, qė nuk i dhanė dot tė gjitha ato qė mund tė jepnin. Megjithatė, ky i dashuruar i marrė i librave, la njė trashėgimi tė vyer letrare, qė pėrcjell te njerėzit njė kėnaqėsi tė vėrtetė estetike edhe sot e kėsaj dite”.

Ismail Kadare, pėr romanin e tij tė parė "Nomeja e largėt": "Asnjė nga akuzat qė i bėn redaksia nuk qėndrojnė. Ky ėshtė romani i tij i parė dhe ēuditem se si ka mundur tė realizojė njė strukturė kompozicionale tė tillė, sa tė vėshtirė aq edhe moderne"
__________________
Follow Your Joy
Leaf nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2014, 14:59   #2
Leaf
Super Moderator
 
Avatari i Leaf
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 13,697
Thanks: 5,586
Thanked 11,569 Times in 3,896 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Leaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėm
Kėnga e fundit e Marko Boēarit (Faik Ballanca)

Ndoqėm po atė taktikė. Natėn mars honim, ndėrsa ditėn flinim guvave dhe pyjeve, pasi kishim vendosur roje tė forta pėrreth. Njė mėngjes njė nga rojet tha se kishte dėgjuar zhurmė kėmbėsh. Ai thirri, po zhurmat u larguan me ngut, si diēka qė rrėshqet mbi gjethet e kalbura, tė mbetura nga vjeshta e vitit tė shkuar. Markoja u vrenjt. Armiku mund tė na kishte zbuluar dhe atėherė do tė ishte tepėr e vėshtirė pėr t’ia arritur qėllimit. Dėrguam njė patrullė zbulimi me Zervėn, Pilon dhe Thanas Tuzėn. Ata u kthyen pas dy orėsh dhe nuk zbuluan dot asgjė, veē disa gjurmėve tė dyshimta qė mund tė ishin edhe gjurmėt e kafshėve tė egra tė pyllit. Tė gjithė u qetėsuam, veē Markos.
Mbrėmja ra mbi pyll si njė rrobė e ngrohtė, e leshtė. U bėmė gati pėr marshim. Markoja na tha se, po tė mos na diktonin atė natė, do tė kapėrcenim rreshtat e fundit tė rrethuesve dhe mund t’i godisnim pėrpara se tė largoheshim mė tej. Ecnim nė tė errėt dhe mezi shquanim siluetėn e shokut qė ndodhej pėrpara. Siē ndodh zakonisht nė marshime, na dukej sikur ishim nė Sul, nėpėr shtėpitė tona, nėpėr shkėmbinjtė e njohur. Toka e butė zhytej nėn nallēat e shojeve. Doli hėna si njė top i hedhur nė male. Hijet u stėrgjatėn. Retė u shkriftuan nė qiell si stereja e Mesolongjit kur deti tėrhiqet nė zbaticė. Bunacė. Befas, andej nga lindja shkrepėtiu. Ajri ishte i ngrohtė dhe vakėsia dukej sikur mbetej me drurė e varej me pėrtaci pėrdhe. Pritėm tė binte shi, po nuk ra. Nė lindje pėrsėriteshin shkrepėtimat, ndėrsa mbi ne ndriēonte njė hėnė e bardhė. Diku u ndalėm. Shoku qė kisha pėrpara bėri me shenjė qė tė heshtja. Eca pa zhurmė nė majė tė gishtave. Udha ishte e zėnė. Pėrpara nesh kishte dy-tri ēadra dhe njė mori ushtarėsh qė flinin si tė vdekur. Ishin shtrirė pėrdhe pranė e pranė dhe s’kishin asgjė nė trup, veē rrobės sė leshtė dhe armėve qė u shkėlqenin. Hėna u ndriēonte fytyrat dhe shamitė e bardha, tė mbėshtjella si qefinė rreth kokės. Midis drurėve kishte kuna tė varura dhe, me sa duket, njėri nga ata qė flinin atje foli nėpėr gjumė. Kuna u lėkund dhe ne kujtuam se foli dikush nga ne.
“Ē’ėshtė ai kapedan i marrė qė i ka shtrirė kėtu nė mes tė udhės”, thashė me vete.
- Kush foli? – pyeti Markoja nėn zė.
Pamė njėri-tjetrin, po nuk e gjetėm dot. Zerva eci pėrpara. U pėrkul mbi njė kunė. Nxori thikėn dhe vrau dikė. Pastaj vajtėn tė tjerė. M’u duk sikur e ndjeva erėn e gjakut dhe s’di sepse ngrita kokėn, po s’pashė as yje e as hėnė, sikur qielli tė ishte verbuar. Bari i shtypur dridhej nėn erėn e vakėt dehėse. U lėkund njė pemė aty pranė dhe ranė gjethet. Befas dikush thirri me njė zė tė ējerrė, qė u pasua nga zėra tė tjerė.
- Na vranė toskėt! Na therėn!
Ishin disa zėra njėherėsh, qė vinin njėri pas tjetrit. Ata qė flinin u zgjuan, u ngritėn nga dheu, kėrcyen nga kunat dhe zhveshėn armėt, akoma tė trullosur nga gjumi. Pylli shkėlqeu.
Na kishte futur Zerva nė atė shteg. Ai kishte qenė pararojė. I kishte gjetur tė gjithė tė pėrgjumur dhe nga shamitė e bardha si turbanė, kishte pandehur se ishin turq.
Ne shkuam pas Zervės.
- Na vranė toskėt!
U mblodhėm menjėherė rreth Markos dhe pėr herė tė parė e pamė tė hutuar. Nakla ia priste krahėt. Na udhėhoqi nė njė anė tė pyllit, po pėrsėri na dolėn ēadra pėrpara dhe dikush ulėriti po ato fjalė: “Na vranė toskėt!” Pas nesh u dėgjuan zėra tė tjerė, qė nuk ishin zėrat e shokėve tanė:
- O burra, toskė, pini gjak gegė!
- Tradhti!
Ishim tė rrethuar. Dikush na nxiste njėri kundėr tjetrit. Zėrat vinin nga vende tė ndryshme. Nisi beteja dhe askush nuk po e merrte vesh se si ndodhi.
Ngatėrroheshim midis drurėve, na bėhej sikur na godisnin hije, sikur na ngjiteshin kulpra nėpėr kėmbė. Omer Vrioni e kishte ngritur me kujdes kurthin dhe njerėzit e tij thėrrisnin po ato fjalė nga majat e pemėve. Kėtė e mėsuam mė vonė.
Markoja u sul me rrėmbim pėrpara. Rendėm pas tij dhe u pėrpoqėm tė mos e humbnim sysh nė atė zallahi.
- Ku janė pashallarėt? – thėrriste ai. – Ku janė pashallarėt?
Shtatė bejlerė mbetėn tė vrarė nėn kėmbėt tona. Nėn nallēat e shojeve mbinin vurrata e gjaku nuk mpiksej, po rridhte i valė nė atė pyll tė vakėt. Markoja ēau njė ēadėr me thikė. E mbėrtheu nė sytė tanė Ago Vasjarin, e tėrhoqi pėr mjekre dhe kur e ngjokėn, ia nguli thikėn nė fyt, duke i thėnė:
- Plaku i Litharicės ėshtė ngjallur vurrkollak. Aliu tė kėrkon hakun.
Agoja u rrėzua nė kėmbėt e tij. Markoja mori frymė e lėshoi krahėt. Tamam atėherė njė negėr, qė ishte shtrirė pėrdhe, e qėlloi dhe e plagosi nė ije. Ne hapėm zjarr mbi tė dhe e lamė tė vdekur, ashtu siē qe i shtrirė. Iu afruam stratarkut, po ai na mbajti larg. E lidhi vetė plagėn.
- Bjeruni trompetave! – urdhėroi pas pak. – Bjeruni trompetave qė tė ushtojė pylli.
Unė nuk kthehem mė pas. Do ta gjej tė gjallė Omer Vrionin nė kėtė pyll, ashtu siē gjeta Agon.
Trompetat tona zunė tė binin dhe tingujt rendėn nėpėr pyll si ca gurė qė pėrplasen. U mblodhėm tė gjithė aty. Pėrtej drurėve u dukėn mirditorėt me Lleshin e Zi nė krye, vėllain e kapidanit tė Oroshit. Zhurma e trompetave u tėrhoqi vėmendjen mbi ne.
- Na vranė toskėt! – klithi dikush mbi pemė.
Hapėn zjarr dhe pylli u ndriēua sikur tė kishte shkrepėtirė. Markoja u rrėzua. Nė ēast plasi njė pėrleshje e pėrgjakshme dhe nė atė gjurulldi se kush mundohej tė merrte trupin e tij. U ndeshėm gjoks mė gjoks. Mė nė fun Thanas Tuza e hodhi Markon nė kurriz. Ne e vumė nė mes dhe u tėrhoqėm duke shkelur mbi tė vrarė.
Njerėzit e Omer Vrionit thėrrisnin mbi kokat tona:
- Na therėn toskėt!
- Suluni, o gegė, pini gjak toske!
- Suluni, o toskė, pini gjak gege!
Gjuha jonė deformohej nga klithmat e TYRE dhe ata pėrsėrisnin po ato fjalė, si kukumjaēkat qė njohin vetėm njė klithmė. Ishin turq apo ēekrezė?

***
Herė-herė dėgjonim nga njė krismė nga pas, por tani nuk na bėnte asgjė pėrshtypje. Rreshtat e turqve i ēamė mė lehtė dhe dolėm nga rreziku. Premė dru e shkurre pėrreth, bėmė njė vig tė fortė e shtruam njė rrobė tė leshtė. E ulėm ngadalė Markon. I vendosėm armėt, kitarėn, trompetėn dhe njė flamur turk pranė kėmbėve. Thanas Tuza mezi e lėshoi. Markoja ishte i verdhė. Herė-herė rėnkonte nė jerm. Ashtu duke ecur, unė hidhja sytė nga ai dhe hapat e mia mė dukeshin si hapat e valles sė grave tė Sulit, qė ishin hedhur me kėngė nė greminė.
Kostandin Boēari doli nė krye tė rreshtit dhe pėrsėriste herė pas here:
- Unė jam i vėllai dhe nuk qaj. Asnjė tė mos qajė.
Dielli na gjeti nė rrugė. Markoja zuri tė lėvizte qepallat. Buzėt dhe vetullat i dridheshin dhe mua mė dukej sikur thoshte diēka, qė nuk e dėgjonte dot askush nga ne.

***
“Armėt i kam pranė, po s’luftoj dot. Kitarėn e kam pranė, po s’kėndoj dot. Po vdes... Kėmba ime nuk do tė shkelė mė kurrė mbi shkrepat e Sulit. Meteorėt e pėrgjakur s’patėn vend pėr kėtė lėng tė sertė qė mė rrjedh nga plagėt dhe qė ėshtė jeta ime. Se gjaku i kombit tim ėshtė shprishur e rrjedh nėpėr Europė, kudo qė ngre krye liria. Ne jemi gladiatorė qė e shpėrthyem arenėn.
Karpenisi! Mbi kokėn time djeg dielli i huaj i Eladės. I verdhė si limon ky qiell. Mbi buzėn time po rreshken kripėrat e fundit. S’kam njė bulė ujė dhe zemra po mė ēahet nga malli. Nuk mundem tė kėndoj. Fytyra e Krizesė dhe e tim biri buzėqeshin pėrtej pyllit tė gjelbėr me ullinj. Ku jeni? Era gėnjeshtare lot me mua dhe shpėrndan mall e kėngė tė vjetra lufte, si atėherė kur ndodheshim tek Pesė Puset, nė Qafė, apo nė kėshtjellėn e shėn Venerandės.
Ku vemi? Ky vig qė lėkundet mė kujton djepin e nėnės qė mė merrte gjithmonė nė shpinė. Me djepin tim e tė Kostandinit ime mė u ēonte barut luftėtarėve. Nga gjumi mė zgjoi njė krismė dhe njė krismė po mė vė nė gjumė. Mė ngadalė, ju shokė qė mė mbartni! S’mė shpini dot nė Seleidė. Eshtrat e mia do t’ķ presė njė tokė tjetėr. Po vij, Mesolongj. Ėshtė mesditė. Stėrkat e dallgėve vrapojnė mbi krahėt e baticės dhe rrethojnė tėrė brigjet e tua me shkumė tė bardhė, qė mėrmėrit se unė po vdes. Vėrtet po vdes, po mos mbani zi. Se unė nuk jam mė trimi i kombit tim. Nė atė arenė tė vogėl tė huajt kanė ngjallur pėrēarjen e llahtarshme: vėllavrasjen. Vetėm kjo na ka prishur. Unė jam njė gladiator qė e gjeta rastėsisht derėn hapur. Dhe u pėrpoqa qė tė mbroj kėtu lirinė qė gėzoja nė malet e mia, nė sajė tė armėve qė kam nė trup. Gjaku im vritet akoma. Kush e di pėr sa kohė? Kush e di se kur liria do tė trokasė mbi atė dhe tė zhuritur pėllėmbė e gjak, siē po troket tani nė Eladė. Shpejt. Shumė shpejt.
... Mė dhemb diēka. Diēka s’e kreva...
Po mbėrrijmė. Hapuni porta, paēka se qepallat e mia po mbyllen dhe shokėt nuk i shquaj dot! Mė varrosni pranė fortifikatės “Gjergj Kastrioti”, qė hija e tij tė mė qetėsojė…
__________________
Follow Your Joy
Leaf nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-09-2014, 15:01   #3
Leaf
Super Moderator
 
Avatari i Leaf
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 13,697
Thanks: 5,586
Thanked 11,569 Times in 3,896 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Leaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Faik Ballanca

Kėnga e fundit e Marko Boēarit , me siper , eshte shkruar mbi Luften Civile Shqiptare , ose ndryshe e njohur si Revolucioni Grek
__________________
Follow Your Joy
Leaf nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-10-2014, 18:55   #4
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,475
Thanks: 1,688
Thanked 2,271 Times in 1,192 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 160
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kėnga e fundit e Marko Boēarit (Faik Ballanca)

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Sorkadhe_Kelcyre Shiko postimin
***
“Armėt i kam pranė, po s’luftoj dot. Kitarėn e kam pranė, po s’kėndoj dot. Po vdes... Kėmba ime nuk do tė shkelė mė kurrė mbi shkrepat e Sulit. Meteorėt e pėrgjakur s’patėn vend pėr kėtė lėng tė sertė qė mė rrjedh nga plagėt dhe qė ėshtė jeta ime. Se gjaku i kombit tim ėshtė shprishur e rrjedh nėpėr Europė, kudo qė ngre krye liria. Ne jemi gladiatorė qė e shpėrthyem arenėn.
Karpenisi! Mbi kokėn time djeg dielli i huaj i Eladės. I verdhė si limon ky qiell. Mbi buzėn time po rreshken kripėrat e fundit. S’kam njė bulė ujė dhe zemra po mė ēahet nga malli. Nuk mundem tė kėndoj. Fytyra e Krizesė dhe e tim biri buzėqeshin pėrtej pyllit tė gjelbėr me ullinj. Ku jeni? Era gėnjeshtare lot me mua dhe shpėrndan mall e kėngė tė vjetra lufte, si atėherė kur ndodheshim tek Pesė Puset, nė Qafė, apo nė kėshtjellėn e shėn Venerandės.
Ku vemi? Ky vig qė lėkundet mė kujton djepin e nėnės qė mė merrte gjithmonė nė shpinė. Me djepin tim e tė Kostandinit ime mė u ēonte barut luftėtarėve. Nga gjumi mė zgjoi njė krismė dhe njė krismė po mė vė nė gjumė. Mė ngadalė, ju shokė qė mė mbartni! S’mė shpini dot nė Seleidė. Eshtrat e mia do t’ķ presė njė tokė tjetėr. Po vij, Mesolongj. Ėshtė mesditė. Stėrkat e dallgėve vrapojnė mbi krahėt e baticės dhe rrethojnė tėrė brigjet e tua me shkumė tė bardhė, qė mėrmėrit se unė po vdes. Vėrtet po vdes, po mos mbani zi. Se unė nuk jam mė trimi i kombit tim. Nė atė arenė tė vogėl tė huajt kanė ngjallur pėrēarjen e llahtarshme: vėllavrasjen. Vetėm kjo na ka prishur. Unė jam njė gladiator qė e gjeta rastėsisht derėn hapur. Dhe u pėrpoqa qė tė mbroj kėtu lirinė qė gėzoja nė malet e mia, nė sajė tė armėve qė kam nė trup. Gjaku im vritet akoma. Kush e di pėr sa kohė? Kush e di se kur liria do tė trokasė mbi atė dhe tė zhuritur pėllėmbė e gjak, siē po troket tani nė Eladė. Shpejt. Shumė shpejt.
... Mė dhemb diēka. Diēka s’e kreva...
Po mbėrrijmė. Hapuni porta, paēka se qepallat e mia po mbyllen dhe shokėt nuk i shquaj dot! Mė varrosni pranė fortifikatės “Gjergj Kastrioti”, qė hija e tij tė mė qetėsojė…
Kjo pjese eshte teper prekese dhe tregon fare qart se ai ka qen shqipetar, sidomos fjalia e fundit.

Nji pyetje kisha...hasa emrin e Zerves me lart. A eshte ky i njejit Zerv qe masakroj Camet?

Edhe ky pershkrimi me pelqeu shume...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Sorkadhe_Kelcyre Shiko postimin
Thėnie mbi Faik Ballancėn

Vath Koreshi: "Jo rrallė mė ndodh qė, duke lexuar tregime tė Faik Ballancės, mė vjen nė vesh zėri i tij gjithmonė i shtruar dhe i mbushur me magjinė e zemrės dhe mendjes sė tij aq tė mprehtė. Faiku ngjallet sa herė, sepse gjithmonė ne kemi nevojė tė na plotėsojė me diēka qė na mungon. Kur jemi tė padrejtė, ai na ofron ndershmėrinė e tij, kur na tut jeta, ai na bėn mė tė guximshėm. Ai di tė na shtyjė gjithmonė qė tė bėhemi mė shumė njerėz, mė shumė shokė dhe mė shumė tė menēur. Gjithė artin e tij ky njeri me zemėr vezullimtare e vuri nė funksion tė fisnikėrimit tė njeriutė tė tregojė se ē‘rrezatim tė fuqishėm ka njė shpirt qė do, qė dhemb dhe qė nuk e pranon meskinitetin".
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-10-2014, 20:47   #5
Leaf
Super Moderator
 
Avatari i Leaf
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 13,697
Thanks: 5,586
Thanked 11,569 Times in 3,896 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Leaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Faik Ballanca

Mendoj se Faiku ( i ndjere) per ate Zerv e ka pasur fjalen .. S'besoj te kishim koicidim emrash per te njejten periudhe te perfolur
__________________
Follow Your Joy
Leaf nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-10-2014, 21:37   #6
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,475
Thanks: 1,688
Thanked 2,271 Times in 1,192 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 160
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Faik Ballanca

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Sorkadhe_Kelcyre Shiko postimin
Mendoj se Faiku ( i ndjere) per ate Zerv e ka pasur fjalen .. S'besoj te kishim koicidim emrash per te njejten periudhe te perfolur
Do te ket qen ndonji pasardhes i Zerves qe permendet ne postimin me larte. Sepse Bocari ka qene gjate 'rrevolucionit grek' rreth 1828+ i cili me sa di une ka qene ajo qe greket quajn 'lufta e indipendences' dhe Marko Bocari njihet si hero i kesaj lufte. Kurse genocidi ndaj cameve ka ndodhur pothuajse 100 vjet me vone.

Shpresoj te jete nje koincidence dhe ky qe njihet per masakren ndaj cameve te mos ket lidhje me ate qe permendet me lart. Nejse...isha thjesht kurjoze te dija nese te dy kishin ndo nji lidhje fisnore.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-10-2015, 17:06   #7
SystemA
Banned
 
Avatari i SystemA
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 46,438
Thanks: 15,900
Thanked 9,424 Times in 6,365 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Question Pėrgjigje e: Faik Ballanca

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Leaf Shiko postimin
Janė dy Faikėr nė prozėn shqiptare. Faik Konica plaku, mohues dhe hokatar dhe Faik Ballanca i riu, pohues dhe tragjik. I pari jetoi dhe vdiq patriark nė vend tė huaj, i dyti jetoi e vdiq djalė nė vend tė vet.


Thėnie mbi Faik Ballancėn

Vath Koreshi: "Jo rrallė mė ndodh qė, duke lexuar tregime tė Faik Ballancės, mė vjen nė vesh zėri i tij gjithmonė i shtruar dhe i mbushur me magjinė e zemrės dhe mendjes sė tij aq tė mprehtė. Faiku ngjallet sa herė, sepse gjithmonė ne kemi nevojė tė na plotėsojė me diēka qė na mungon. Kur jemi tė padrejtė, ai na ofron ndershmėrinė e tij, kur na tut jeta, ai na bėn mė tė guximshėm. Ai di tė na shtyjė gjithmonė qė tė bėhemi mė shumė njerėz, mė shumė shokė dhe mė shumė tė menēur. Gjithė artin e tij ky njeri me zemėr vezullimtare e vuri nė funksion tė fisnikėrimit tė njeriutė tė tregojė se ē‘rrezatim tė fuqishėm ka njė shpirt qė do, qė dhemb dhe qė nuk e pranon meskinitetin".

Dritėro Agolli:” "Faik Ballanca e pati tė shkurtėr kohėn e krijimtarisė, ashtu siē e patėn Lermontovi, Migjeni, Veli Stafa apo Drago Siliqi. Nga kjo anė, e fundit tė dhimbshėm tė jetės sė shkurtėr, megjithėse nė rrethana tė ndryshme shoqėrore, ai u shėmbėllen nė fatin tragjik kėtyre shkrimtarėve, qė nuk i dhanė dot tė gjitha ato qė mund tė jepnin. Megjithatė, ky i dashuruar i marrė i librave, la njė trashėgimi tė vyer letrare, qė pėrcjell te njerėzit njė kėnaqėsi tė vėrtetė estetike edhe sot e kėsaj dite”.

Ismail Kadare, pėr romanin e tij tė parė "Nomeja e largėt": "Asnjė nga akuzat qė i bėn redaksia nuk qėndrojnė. Ky ėshtė romani i tij i parė dhe ēuditem se si ka mundur tė realizojė njė strukturė kompozicionale tė tillė, sa tė vėshtirė aq edhe moderne"
Njerka-Faik Ballanca
Sa gje e rende eshte te hyje ne shtepi nje njeri krejt I panjohur dhe te te thone:
-Kjo eshte nena jote.Keshtu me ndodhi mua. Motra ime e vogel, kur e mori vesh I shkuan lotet ne faqei do t’ia bejme?- me tha.Kishte te drejte, ngaqe gjyshja, kur motra bente ndonje te pabere, I thoshte:-Rri urte!Ndryshe do t’I them babait te martohet dhe te te sjelle nje njerke si ajo e perralles.- Keshtuqe edhe une zura ta kem frike njerken.
Hyja e dilja neper dhoma. Me babane isha ftohur fare.
……………………………….
Njerka erdhi.Te gjitha u bene pa zhurme,pothuaj fshehurazi. Ishim ulur ne tryeze.Babai ishte I gezuar dhe pinte vere. U fyeva nga gjithe ai gezim, e mora inat.Njerka nuk e vuri veren ne goje. Syte e saj te medhenj moren nje pamje te turbullt.Kishta tipare te bukura,por ne pergjithesi nuk kishte asgje terheqese. Ajo calonte.Gjithcka te ajo te kujtonte njerken e perralles.Une nuk I mbajta dot lotet.Erdhi moterza, kur me pa ashtu , vuri kujen.Qau dhe njerka ashtu si une.Mbeshteti faqen e saj ne te timen.-E di,e di. Kjo eshte e rende edhe per mua edhe per babane…Por do mesohemi.Po?-
Kjo m’u duk disi e cuditshme, por edhe sikur me lehtesoi.Kisha menduar per gjithcka, por kurre nuk ia kisha bere vetes kete pyetje.

SPAHIU:
Faiku ishte njeri i lirė. Atė e zemėronte padrejtėsia. Ai ishte herė shoqėror e herė individualist. Kėto tipare shfaqen edhe nė krijimtarinė e tij. Veēanėrisht nė tregime ai ėshtė njė autor me emėr mjaft tė veēantė dhe origjinal. Nė tregimet e tij, realizmi i ruajtur me zgjuarsi dhe thellėsi bashkohej me njė lirizėm, me zbulimin e detajit tė hollė e herė - herė me njė romantikė tė ndritshme. Temat jetėsore, stili i drejtpėrdrejtė e veēanėrisht ndjenja e masės – tė gjitha kėto tipare tė Ballancės i jepnin modernitetet e zhanrit, tregimit shqiptar, nė njė ēast kur ai po shkėputej nga njė frymė herė - herė e vjetėruar, sipėrfaqėsore. Unė them se ai ka mėsuar shumė nga proza migjeniane. Marrė nė pėrgjithėsi vėllimi "Mbasdite tė Lagura" i Faik Ballancės ėshtė njė kontribu t i vlefshėm letrar.

SHAPLLO:
...Pastaj mbaj mend kur lexova tregimin "Mbama pak pallton ēun", se u befasova kur gjeta shkakun qė e kishte shtyrė shkrimtarin pėr atė tregim: njė shef i moshuar e kishte krahun tė plagosur nė luftė dhe kėrkonte ndihmė… S'ishte pra punė servilizmi, po qėndrim human, tė cilin njė i ri e pranon me dinjitet…Si pėr Faikun, e pėr tė tjerėt para tij si Dragua, rri e mendoj me pikėllim qė ikėn tė rinj, natyrisht nė rrethana tė ndryshme. Po e tillė ėshtė jeta. Faiku flet edhe sot me atė pjesė tė shpirtit qė hodhi nė krijimtarinė e tij.

Nuk eshte bere e qarte perse kreu vetevrasje!
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-10-2015, 14:17   #8
Leaf
Super Moderator
 
Avatari i Leaf
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 13,697
Thanks: 5,586
Thanked 11,569 Times in 3,896 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Leaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Faik Ballanca

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rezonance Shiko postimin
Njerka-Faik Ballanca
Sa gje e rende eshte te hyje ne shtepi nje njeri krejt I panjohur dhe te te thone:
-Kjo eshte nena jote.Keshtu me ndodhi mua. Motra ime e vogel, kur e mori vesh I shkuan lotet ne faqei do t’ia bejme?- me tha.Kishte te drejte, ngaqe gjyshja, kur motra bente ndonje te pabere, I thoshte:-Rri urte!Ndryshe do t’I them babait te martohet dhe te te sjelle nje njerke si ajo e perralles.- Keshtuqe edhe une zura ta kem frike njerken.
Hyja e dilja neper dhoma. Me babane isha ftohur fare.
……………………………….
Njerka erdhi.Te gjitha u bene pa zhurme,pothuaj fshehurazi. Ishim ulur ne tryeze.Babai ishte I gezuar dhe pinte vere. U fyeva nga gjithe ai gezim, e mora inat.Njerka nuk e vuri veren ne goje. Syte e saj te medhenj moren nje pamje te turbullt.Kishta tipare te bukura,por ne pergjithesi nuk kishte asgje terheqese. Ajo calonte.Gjithcka te ajo te kujtonte njerken e perralles.Une nuk I mbajta dot lotet.Erdhi moterza, kur me pa ashtu , vuri kujen.Qau dhe njerka ashtu si une.Mbeshteti faqen e saj ne te timen.-E di,e di. Kjo eshte e rende edhe per mua edhe per babane…Por do mesohemi.Po?-
Kjo m’u duk disi e cuditshme, por edhe sikur me lehtesoi.Kisha menduar per gjithcka, por kurre nuk ia kisha bere vetes kete pyetje.

SPAHIU:
Faiku ishte njeri i lirė. Atė e zemėronte padrejtėsia. Ai ishte herė shoqėror e herė individualist. Kėto tipare shfaqen edhe nė krijimtarinė e tij. Veēanėrisht nė tregime ai ėshtė njė autor me emėr mjaft tė veēantė dhe origjinal. Nė tregimet e tij, realizmi i ruajtur me zgjuarsi dhe thellėsi bashkohej me njė lirizėm, me zbulimin e detajit tė hollė e herė - herė me njė romantikė tė ndritshme. Temat jetėsore, stili i drejtpėrdrejtė e veēanėrisht ndjenja e masės – tė gjitha kėto tipare tė Ballancės i jepnin modernitetet e zhanrit, tregimit shqiptar, nė njė ēast kur ai po shkėputej nga njė frymė herė - herė e vjetėruar, sipėrfaqėsore. Unė them se ai ka mėsuar shumė nga proza migjeniane. Marrė nė pėrgjithėsi vėllimi "Mbasdite tė Lagura" i Faik Ballancės ėshtė njė kontribu t i vlefshėm letrar.

SHAPLLO:
...Pastaj mbaj mend kur lexova tregimin "Mbama pak pallton ēun", se u befasova kur gjeta shkakun qė e kishte shtyrė shkrimtarin pėr atė tregim: njė shef i moshuar e kishte krahun tė plagosur nė luftė dhe kėrkonte ndihmė… S'ishte pra punė servilizmi, po qėndrim human, tė cilin njė i ri e pranon me dinjitet…Si pėr Faikun, e pėr tė tjerėt para tij si Dragua, rri e mendoj me pikėllim qė ikėn tė rinj, natyrisht nė rrethana tė ndryshme. Po e tillė ėshtė jeta. Faiku flet edhe sot me atė pjesė tė shpirtit qė hodhi nė krijimtarinė e tij.

Nuk eshte bere e qarte perse kreu vetevrasje!
Depresion i rende. I kishin propozuar te behej oficer ... Shpirti i tij i fildishte nuk do te mundej kurre te merrte tiparet e egra te nje komuisti barbar.
__________________
Follow Your Joy
Leaf nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-01-2016, 05:15   #9
Leaf
Super Moderator
 
Avatari i Leaf
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 13,697
Thanks: 5,586
Thanked 11,569 Times in 3,896 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Leaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėmLeaf i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Faik Ballanca

Ribotohet “Nomeja e largėt” e shkrimtarit Faik Ballanca, miqtė: Ishte realist dhe modern
Postuar: 20/12/2015 - 09:03

Afėr katėr dekada pas ndarjes nga jeta shkrimtarit Faik Ballanca, shkrimtarė dhe familjarė u mblodhėn bashkė nė promovimin e ribotimit tė veprės sė tij “Nomeja e largėt”. Romani i autorit tė njohur, vjen i plotė pėr lexuesit, kėtė herė pa censurime. Ai mbaroi Fakultetin Histori-Filologji nė degėn e gazetarisė dhe pas pėrfundimit tė tij punoi nė gazetėn “Zėri i Rinisė” dhe nė revistėn “Nėntori”. Miqtė e tij kujtojnė se tregimet e para nisi t’i botonte nė vitin 1962. Nevoja pėr tė lexuar edhe literaturė jashtė kornizave tė socializmit realist atė e shtynė tė mėsoi gjuhė tė huaja. Pėrktheu nga gjermanishtja, frėngjishtja dhe italishtja. Me krijimet e tij, Faik Ballanca arriti tė krijonte personalitetin e tij tė veēantė si shkrimtar, nė sajė tė kulturės sė gjerė, intuitės sė hollė artistike dhe skrupulozitetit tė tij krijues. Pėr atė qė solli nė veprėn e tij, miqtė e tij kujtojnė se ai kishte aftėsi tė admirueshme krijuese. “Sė pari ėshtė poet realist e nė tė njėjtėn kohė edhe modern. Kjo ėshtė prirje e natyrshme e botės sė brendshme tė tij, qė tejkalon realizmin e vjetruar dhe sjell risi nė qasjen drejt njė realizmi psikologjik nė zhvillim. Shkrimtari brilant Faik Ballanca, ka aftėsi tė admirueshme krijuese pėr tė depėrtuar nė botėn e brendshme tė personazhit pėr tė zbuluar gjėrat e qeta e tė heshtura, tė cilat i jep nė lėvizje dhe tension tė brendshėm, qė ėshtė cilėsi e epėrme e krijuesit. Nė kėtė vėshtrim mė kujton Ēehovin”, u shpreh Mexhit Premēi kritik dhe studiues.

Miku i tij Pandeli Koēi pohoi se Faik Ballanca i takonte autorėve qė me dijen e tij u pėrpoq tė dilte jashtė skemave tė realizmit socialist. “Nė vitet ’70 doli njė brez i ri shkrimtarėsh, tė cilėt kishin si pikėsynim tė shkėputeshin, ose tė luftonin me aq sa mundeshin, qė tė dilnin nga kufijtė e realizmit socialist. Faiku ishte njė nga kėta shkrimtarėt me kulturėn e tij tė gjerė, me dijen e tij, ndershmėrinė e tij, qė u pėrpoq qė tė dilte jashtė skemave tė realizmit socialist”, tregon shkrimtari Pandeli Koēi. Faik Ballanca u vetėvra nė vitin 1977, duke lėnė pas veprėn e tij qė dhe sot merr shumė vlera. “Ishte njė gjendje depresive e shkrimtarit, ishte njė depresion i tij. Kaq. Tė tjera ēfarė janė thėnė janė tė gjitha politizime pėr ta futur nė atė fushė. Faiku tregimin e parė e ka shkruar kur ishte maturant, dhe e botoi nė 1962 nė gazetėn “Zėri i rinisė”, tregim qė titullohej “Idhullit i robit”. Nėse ai do tė ishte gjallė sot padyshim qė do tė ishte njė nga shkrimtarėt mė nė zė shqiptar. Nuk ka qenė shkrimtar disident, ishte realist dhe modern”, u shpreh shkrimtari Koēi.

Pengjet e shkrimtarit

I ndarė nga jeta nė moshė tė re, shkrimtari Faik Ballanca nė kujtimet e mikut tė tij Pandeli Koēi ka dhe pengje. “Pengu i tij ishte qė thoshte: “mė preu krahėt mosbotimi i romanit”. Dhe kur ishte shtruar nė spital mė tha: “Kėnga e fundit e Marko Boēarit” dua ta bėj roman”, pasi kjo ishte novelė”, tregon Koēi. Por ēfarė ndodhi me veprėn “Nomeja e largėt” qė vetėm 25 vjet nė demokraci arriti tė shihte tė plotė dritėn e botimit. “Vepra e tij nė kohėn e regjimit u kritikua ashtu sit ė gjithė shkrimtarėt nė Pleniumin e IV tė Komitetit Qendror, qė u goditėn, edhe Faiku pati shqetėsimet e tij se e ndjente qė ato goditje qė bėheshin ndaj shkrimtarėve, ndaj letėrsisė. Romani “Nomeja e largėt” u kritikua sepse nė vepėr ishte njė personazh, i cili kishte humbur kujtesėn, dhe sipas rregullave, sipas dogmave tė atėhershme nuk duhej tė ishte me kujtesė tė humbur, dhe struktura e romanit ishte e tillė qė ishte shumė moderne. Kjo vepėr u shkrua nga Faiku mė 1975. Dy herė rresht atė kohė e ēoi pėr botim, por dy herė ia kthyen veprėn pa botuar.

Shtėpia botuese “Naim Frashėri” atė kohė qė unė e botova mė 1987 bėri ndryshime ne roman dhe hoqi dhe pjesė prej tij”, kujton shkrimtari Pandeli Koēi. Mbi veprėn e shkrimtarit Ballanca Dritėro Agolli shkruan: "Faik Ballanca e pati tė shkurtėr kohėn e krijimtarisė, ashtu siē e patėn Lermontovi, Migjeni, Veli Stafa apo Drago Siliqi. Nga kjo anė, e fundit tė dhimbshėm tė jetės sė shkurtėr, megjithėse nė rrethana tė ndryshme shoqėrore, ai u shėmbėllen nė fatin tragjik kėtyre shkrimtarėve, qė nuk i dhanė dot tė gjitha ato qė mund tė jepnin. Megjithatė, ky i dashuruar i marrė i librave, la njė trashėgimi tė vyer letrare, qė pėrcjell te njerėzit njė kėnaqėsi tė vėrtetė estetike edhe sot e kėsaj dite”. Faik Ballanca, shkrimtar, gazetar dhe pėrkthyes lindi nė Tiranė nė 1945, dhe vdiq nė vitin 1977. Nga Julia Vrapi

http://www.sot.com.al/kultura/riboto...ist-dhe-modern
__________________
Follow Your Joy
Leaf nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur